Byla 1-670-77/2012

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Eleonora Kvasauskienė,

2sekretoriaujant Ievai Mišeikienei,

3dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,

4kaltinamojo gynėjai advokatei Virginijai Kazlauskienei,

5nukentėjusiosioms D. D. ir V. D., jos atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui,

6civilinio atsakovo UAB „( - )“ įgaliotam atstovui I. P.,

7ekspertui Titui Dėjui,

8vertėjoms Jevgenijai Zitai Bajarūnienei ir Anastasijai Petrovai,

9viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

10P. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirba UAB „( - )“ konsultantu, vedęs, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį.

11Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

12Kaltinamasis P. P., dirbdamas UAB „( - )“, įregistruotos ( - ), įmonės direktoriumi, būdamas atsakingas už darbų saugą, atliekant ožinio krano KK-12,5 demontavimo darbus, ( - ), turėdamas teisę ir pareigą vykdyti demontavimo darbus, jų kontrolę ir priežiūrą, priimti sprendimus, neužtikrino saugaus darbo ožinio krano KK-12,5 demontavimo vietoje, tinkamai neinstruktavo nukentėjusiojo R. R., kaip atlikti ožinio krano KK-12,5 pjaustymo darbus, atliko darbus nesant gamintojo parengtos krano demontavimo/supjaustymo dujomis instrukcijos, nenumatė darbų technologinėje kortelėje konkrečių pavojingų veiksnių ir konkrečių priemonių jų poveikiui išvengti, neužtikrino priemonių, garantuojančių demontuojamo krano stabilumą bei, kad kraną pjaustę darbuotojai nepatektų į krano virtimo trajektoriją, tai yra pažeidė:

13Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 2 straipsnio 13 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta: „darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai – norminiai teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos (įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba šio ministro su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai)“.

14Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 11 straipsnio bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 264 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose įtvirtina darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais,

15Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 16 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta: „saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose“,

16Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais“ ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus)“,

17Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13), 25 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad: „darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais - imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus“,

18Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 27 straipsnio 1 ir 5 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad: „darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą; darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų; kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo”,

19Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos (patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galiojančios nuo 2005-04-27) 31 punkto reikalavimus, kuriuose nurodytas: „papildomas instruktavimas darbo vietoje“ 2 priedo reikalavimus,

20Dėl to, pažeidus dėl neatsargumo visus aukščiau išdėstytus darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus organizacinius ir techninius reikalavimus, įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, tai yra 2011-10-11 apie 14.15 val., vykdant ožinio krano KK-12,5 metalinių konstrukcijų ardymo-demontavimo darbus, ( - ), įvyko sunkus (mirtinas) nelaimingas atsitikimas darbe. Nukentėjusiajam R. R. pjaunat ožinio krano „ KK-12,5“ laikančią konstrukciją, kranas virto ir, kliudęs R. R., jį sužalojo-atviras įspaustinis daugiaskeveldrinis kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, galvos smegenų sužalojimas (sutraiškymas), povoratinklinė kraujosruva, kraujosruva kaktoje, nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame petyje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs R. R. mirtį.

21Apklaustas teisiamajame posėdyje, P. P. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nepadarė visko, jog išvengtų įvykio. 2011-10-11 išvyko į ( - ) gatvę supjaustyti nupirktą ožinį kraną, kartu su juo važiavo R. R. ir V. Š.. Prieš tai jis vadovavo pasiruošimo darbams, nutarė, kad šiam darbui atlikti reikalingi metalo pjovėjai. 11 val. atvyko į objektą su spec. drabužiais, diržais, šalmais. Vietoje su R. R. apžiūrėjo kraną, kartu pasitarė, nes R. R. buvo dirbęs prie tokių darbų, turėjo praktikos, pasiruošė įrangą. Su jais taip pat buvo K. K., kurio paprašė, kad jis apeitų teritoriją, nes aikštelėje buvo pristatyta automobilių. K. K. nuėjo paprašyti, kad automobiliai būtų patraukti. V. Š. buvo paaiškinta, kad jis padavinės šlangas, nes reikėjo nupjauti 16 varžtų. Jie su R. R. užlipo ant krano, prisirišo saugos diržais, šlangas padavė V. Š., lietaus nebuvo, vėjo nebuvo. Iš viso reikėjo nupjauti 32 varžtus, jie su R. R. buvo kartu. Pjovė vienoje ir kitoje pusėje, nupjovė ir abu nulipo į apačią. Dar atvažiavo įmonės darbuotojas A. V., jo paprašė, kad sudalyvautų krano guldyme, kad žmonės sustotų pagal perimetrą ir niekas nepriartėtų per pavojingą atstumą. K. K., A. V., R. R., V. Š. ir jis buvo apačioje, aikštelėje, dar su R. R. pasišnekėjo, kad reikia nupjauti vieną vamzdį, nes kitas vamzdis kitas konstrukcijas laikė. K. K. prieš tai išsiuntė į darbovietę, kad atvežtų papildomus pleištus, trosus, lynus, kadangi įpjovus vamzdį, būtų reikėję su automobiliu kraną patraukti, kad įvyktų lūžio momentas. Trosą prikabino prie rato, tada būtų patraukę ir kranas turėjo atsigulti. Su pleištais sutvirtino ratus, iš dešinės pritvirtino lynus. Po to pietavo autobuse. Kai grįžo į aikštelę, pirštu R. R. parodė, kur reikia pjauti, kitam darbuotojui liepė stovėti atokiau. Parodė, kur tiksliai R. R. įpjauti, o sekantis veiksmas turėjo būti traukti ir paguldyti kraną. Pernešė balionus ir R. R. pasiliko pjauti vienas. Nuėjo pasiimti cigarečių į automobilį, matė, kad R. R. atsitraukęs pastovėjo, apsidairė, o po to pamatė, kad R. R. vėl pjauna. Suriko R. R. “ką tu ten dirbi”. R. R. jau baiginėjo įpjauti, o po to sugrįžo ir įpjovė vamzdį per viršų. Kranas pradėjo slysti, R. R. pradėjo bėgti, gal 10 žingsnių pabėgo, atsisuko, kranas pradėjo verstis ir tuo metu jį kliudė su krano kampu. Šalmas nulėkė, R. R. suklupo vietoje, tada pribėgo ir pamatė, kad jis nebegyvas. Iš karto puolė skambinti visoms įstaigoms. Atvažiavo policija, greitoji, po to vėl policija, darbo inspekcija. Uždavinėjo klausimus visi. Po to atvykusi policija viską fotografavo, apklausinėjo ir liepė atvykti į komisariatą, davė parodymus. Mano, kad jei būtų vykę viskas taip, kaip buvo numatyta paruošiamuose darbuose, R. R. šiandien būtų gyvas. R. R. padarė lemtingą klaidą, nes grįžo ir įpjovė dar vamzdį. Pleištai buvo panaudoti iš visų pusių, apkaišyti ratai, paskutiniame rate dar išpjovė skylę trosui pritvirtinti. Pleištai neatlaikė dėl to, kad vamzdis buvo nupjautas visiškai. R. R. UAB “( - )” dirbo apie metus, matė, kad R. R. gerai dirba, nebijojo jo vežtis į objektą, nes jis turėjo patirties. Instrukcijos, kaip jie turėjo viską daryti, nebuvo, jie patys turėjo viską nuspręsti. R. R. turėjo kvalifikaciją, buvo apmokytas, instruktuotas periodiškai. Mano, kad įvykio metu R. R. atliko tik pjovėjo darbą. Sutinka, kad kaip įmonės vadovas turėjo žinoti norminius aktus. Įvykio metu jis organizavo darbus, žodžiu nurodinėjo, ką ir kam daryti. Pasirašyti R. R., kad jis žino kur pjauti, nedavė. Manė, kad tai nebūtina. Nesutinka su išvada dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nes išvadoje nurodyti nebegaliojantys straipsniai. Po įvykio stengėsi nukentėjusiosioms viską atlyginti. Suorganizavo motinos V. D. ir jos dukters atvykimą iš Rusijos, surengė ir apmokėjo laidotuves, gedulingus pietus. Po laidotuvių atsigulė į ligoninę, nes suprastėjo sveikata. Kiek viskas kainavo, tiksliai pasakyti negali. Tuo metu įmonėje pinigų nebuvo, pardavė savo asmeninius keturis automobilius, gavo apie trylika tūkstančių litų, juos visus išleido atlyginant žalą. Po to dar iš įmonės išleido apie penkiolika tūkstančių litų. D. D. išmokėjo R. R. atlyginimą ir kompensaciją. Buvo padaryti visi reikalingi vertimai, kad V. D. gautų vizą, ją su dukra apgyvendino viešbutyje, apmokėjo visas pragyvenimo išlaidas, davė 600-800 litų. Visur kartu su jomis važiavo, jomis rūpinosi, už viską mokėjo. Iš viso išleido apie trisdešimt tūkstančių litų. Taip pat V. D. paprašė 1000 eurų už tai, kad ji pasirašytų, jog neturi kaltinamajam jokių pretenzijų, tuos pinigus jis jai sumokėjo. Su pareikštu 100000 litų civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti nesutinka, kadangi neturi galimybės sumokėti, kranas yra areštuotas, įmonės padėti ypatingai sunki. Už kraną buvo sumokėta 40000 litų, jis areštuotas, susidarė skolos mokesčiams ir SODRAI. Jei tokia suma bus priteista, įmonė bankrutuos, ir dar dvidešimt du žmonės liks be darbo. Galėtų mokėti 5-10 tūkstančius litų. Dokumentų, patvirtinančių jo asmeniškai ir jo įmonės patirtas išlaidas neturi, jų nerinko, nes nukentėjusioji V. D. raštu pareiškė, kad visos išlaidos apmokėtos, pretenzijų jam neturi.

22Be kaltinamojo P. P. prisipažinimo iš dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais:

23Nukentėjusioji V. D. paaiškino, kad R. R. yra jos sūnus. Visus keturis savo vaikus pagimdė Lietuvoje, pragyvenus 30 metų su antru vyru, išvažiavo iš Lietuvos, nes jis buvo kariškis. Sūnus R. R. Klaipėdoje baigė jūreivystės mokyklą savarankiškai. Prašė sūnaus vykti kartu su ja gyventi į Rusiją, tačiau sūnus nesutiko, sakė, kad Lietuva yra jo tėvyne. 2011-10-11 4 val. ryte apie sūnaus mirtį savo darbo vietoje jai telefonu pranešė sūnaus sugyventinė D. D.. Po to apie tai pranešė kaltinamasis P. P.. Nors su sūnumi nesimatė 17 metų dėl sunkios materialinės padėties, nes nei jis, nei ji negalėjo atvykti, tačiau su juo nuolat bendravo telefonu, tarp jų buvo stiprus ryšys. Ji anksčiau sūnui siųsdavo pinigus, daiktus, tačiau 8 metus sūnaus materialiai nerėmė. Kadangi jai po šio įvykio sutriko sveikata, į Šiaulius po sūnaus žūties atvyko su dukra. Kaltinamasis jas nuvežė į kapines. Su dukra turėjo vizą tik 5 dienoms, jų pratęsti kaltinamasis jas vežė į Klaipėdą, aprodė Lietuvą. Ji dėkinga kaltinamajam, kad jis jas vežiojo, apmokėjo laidojimo išlaidas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, davė grynųjų 900 eurų. Kai pirma kartą buvo apklausta, parašė, kad atsisako moralinės žalos, nes kaltinamasis žadėjo, kad SODRA joms išmokės kompensaciją. Tačiau ten nuvykus joms paaiškino, kad jai pašalpa nepriklauso, nes ji yra Rusijos pilietė. Tada pasikonsultavo su pažįstamu advokatu, kad jai reikia prašyti atlyginti neturtinę žalą. P. P. žadėjo pastatyti sūnui paminką, tačiau to nepadarė. Žuvus sūnui, sutriko sveikata, prarado orientaciją, skaudėjo koją ir ranką, turėjo problemų su nervais. Serga onkologine liga, o po įvykio viskas paaštrėjo, kadangi organizmas buvo apnuodytas nuo vaistų, kuriuos gėrė dėl sūnaus žūties. Po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigas. Gydymas buvo nemokamas, bet pirko vaistus. Ji pati keturi metai išsiskyrusi, gauna tik pensiją, gyvena su sūnumi ir jo žmona, turi dar vieną dukrą, kuri guli psichoneurologiniame internate, nes yra pavojinga. Patyrė didelę moralinę žalą, kurią įvertina ne 300000 Lt, kaip ieškinyje, o 100 000 litų. Taip pat prašė priteisti kelionės, vertimų išlaidas, apmokėti už pirktus vaistus. Jei teismas priteis moralinės žalos, nenori, kad kaltinamasis pastatytų paminklą sūnui, ji tai padarys pati.

24Nukentėjusioji D. D. teisme paaiškino, kad R. R. buvo jos sugyventinis, su juo gyveno kartu 10 metų. Partnerystės įteisinę nebuvo, tačiau vedė bendrą ūkį. Visas išlaidas ir pajamas dalinosi kaip šeimoje. Vaikų neturėjo. 2011-10-11 R. R. žuvo savo darbo vietoje. Jis dirbo UAB „( - )“. Apie R. R. mirtį jai pranešė kaimynė. Nuvykus į įvykio vietą kaltinamasis P. P. paaiškino, kad R. R. žuvo demontuojant kraną, kai virsdamas kranas jį kliudė. Su savo mama R. R. palaikė ryšius telefonu, nes ji gyvena Rusijos Federacijose, susiskambindavo 3-4 kartus per metus, kalbėdavo po 5-10 minučių, laiškais jie nesusirašinėjo. Darbdavys pranešė motinai apie sūnaus mirtį telefonu, po to ji taip pat susisiekė telefonu. Per 10 metų, kol kartu gyveno, jis pas mamą nuvykęs nebuvo, nes neturėjo tam pinigų, mama taip pat atvykusi nebuvo. R. R. motina materialinės paramos sūnui neteikė, per 10 metų atsiuntė tik megztinį. Nėra buvę, kad kažkas R. R. atvežtų dovanų nuo mamos. R. R. mirus, įmonės direktorius P. P. padengė visas laidojimo išlaidas, išmokėjo neišmokėtą R. R. darbo užmokestį bei sumokėjo moralinę kompensaciją, iš viso apie 3000 litų. Todėl dėl R. R. žūties nei įmonei UAB „( - )“, nei įmonės direktoriui P. P., jokių pretenzijų neturi. Jokių civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nereiškia.

25Civilinio ieškovo atstovas I. P. teisme paaiškino, kad iš dalies sutinka su patikslintu V. D. civiliniu ieškiniu. Jie yra įsipareigoję V. D. pastatyti paminklą ant R. R. kapo ir pažado laikysis. Tai turi padaryti, suėjus metams nuo R. R. mirties. Su nukentėjusiąja V. D. dabar nebendrauja, bet bandys draugiškai susitarti dėl paminklo statymo. Neturtinės žalos nepripažįsta. Įmonė yra atlyginusi nukentėjusiajai laidojimo išlaidas, taip pat išmokėjo nukentėjusiajai kompensaciją. Kiek ir už ką mokėjo R. R. motinai, įmonė dokumentų nerinko. Teismui jų pateikti negali. Įmonės turtinė padėtis labai sunki. Šiomis aplinkybėmis, pardavę kažkokį turtą, gal surinktų 5-10 tūkstančius litų V. D. prašomai neturtinei žalai atlyginti.

26Ekspertas Titas Dėjus teisme tvirtino savo išvadą. Paaiškino, kad pirmiausia darbų vadovas turėjo suprojektuoti, kaip reikia nuversti kraną. Kaltinamojo P. P. pateikto krano griovimo planas nėra vienareikšmiškas, jo negalima suprasti, todėl yra tikimybė, kad darbininkas galėjo ko nors nesuprasti. Kai paruošiamas detalus krano griovimo projektas, darbų vadovas darbininką turi instruktuoti, kaip jam saugiai dirbti, kaip apsisaugoti nuo demontuojamo krano užvirtimo ir įsitikinti, ar darbininkas gerai suprato. Pateiktoje medžiagoje nėra tokios instrukcijos, kaip R. R. turėjo apsisaugoti aikštelėje, ( - ) gatvėje, ką jis turėtų daryti, kai ant jo pradės virsti bokštinis kranas arba ką R. R. turėjo daryti, kad tas kranas ant jo nevirstų. Privalėjo būti įformintas papildomas instruktavimas darbo vietoje, pasikeitus darbo sąlygoms ir pavojingiems veiksniams. Žodinis paaiškinimas turi būti nustatyta tvarka įformintas, Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja šios formos, tačiau jį perskaičius turi būti aišku, kad darbininkas viską suprato. Jeigu darbininkas yra instruktuojamas, kaip jam reikia atlikti saugiai darbus ir jis pasirašo, tačiau daro kitaip, tada jam galima inkriminuoti, kad jo veiksmai neatitiko instrukcijos reikalavimų. Pateiktoje medžiagoje nebuvo požymių, kad R. R. buvo instruktuotas, kad jis pasirašė ir mokėjo dirbti. Nukentėjusysis nebuvo tinkamai instruktuotas, todėl negalima spręsti apie jo padarytus pažeidimus. Taip pat pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kaip kranas turėjo būti demontuotas. Tokie kranai, mechanizmai demontuojami atvirkščia tvarka, kaip ir buvo surinkti. O jų pastatymo ar surinkimo tvarkos medžiagoje nėra. Jeigu demontavimui nenaudojami kėlimo kranai, visada yra pavojus, kad konstrukcija gali virsti, todėl aplinkui susidaro pavojinga zona, kurioje žmonių būti negali. Dokumentų apie pavojingas zonas, kada ir kas turi išeiti, kur išeiti, nėra, kaip giliai reikėjo nupjauti tą metalą taip pat nėra. Saugiai krano demontuoti su vienu pjovikliu ir be kėlimo įrenginių neįmanoma. Šituo atveju turėjo būti vertinta rizika, kad kranas gali virsti, pastatyti slėptuvę darbininkui, į kurią jis galėtų šokti kranui virstant, tačiau taip detaliai krano montavimo darbai nebuvo suprojektuoti. Darbų technologinėje lentelėje nenurodymas krano demontavimo metu susidarančios pavojingos zonos ir jos mąsto, laikytinas esminiu pažeidimu. Turėjo būti apskaičiuota pavojinga zona ir aptverta juosta, numatyti atsitraukimai. Nėra rašytinių dokumentų, kuriuose būtų numatytas krano ilgis ir kaip jis gali kristi, pavojingos zonos dydis, kaip ir kur žmonės turi pasitraukti. Be to, darbdavys buvo darbų atlikimo vietoje ir turėjo kontroliuoti, kaip darbininkas pjauna ir, jeigu darbininkas pjovė ne taip kaip reikia, darbdavys turėjo sustabdyti darbus ir dar kartą instruktuoti žmogų, kad jis suprastų, kaip reikia pjauti. P. P. neatliko visko taip, kaip numato darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.

27Liudytoja J. Č. paaiškino, kad R. R. yra jos brolis. Iki kol jai sukako 14 metų, gyveno Lietuvoje kartu su broliu, po to ji su motina išvažiavo į Rusiją, o R. R. išvažiavo mokytis į Klaipėdą. 2011-10-11 sužinojo, kad brolis žuvo savo darbo vietoje, apie tai pranešė brolio sugyventinė D. D.. Kaltinamasis P. P. rūpinosi laidotuvėmis, brolį palaidojo Šiauliuose, kadangi šiame mieste yra draugų ir pažįstamų, kurie gali prižiūrėti kapą. Kai atvažiavo į Lietuvą, brolio darbdavys P. P. nuvežė ją su motina į vietą, kur žuvo brolis. Kaltinamasis jas apgyvendino viešbutyje, jos buvo viskuo aprūpintos, visur išvežiotos, apmokėtos visos išlaidos, kurios buvo numatytos ir nenumatytos, kad čia galėtų susitvarkyti visus savo reikalus, dėl to pretenzijų neturi. Su motina ir P. P. buvo surašiusios raštą, kad materialinių ir moralinių pretenzijų jam neturi, nes tą liepė jai rašyti motina. Su motina dėl brolio mirties sunkiai pergyveno. Brolio nematė 17 metų, tačiau su juo bendraudavo telefonu. Iki šio įvykio motinos sveikata buvo normali, ji turėjo tik nežymių nusiskundimų. Po įvyko su motina nepavyko normaliai susikalbėti, ji viską ignoravo, negalėjo blaiviai mąstyti. Dėl pablogėjusios sveikatos motina pusę metų gydėsi psichiatrinės ligoninės stacionare, su ja dirbo psichoterapeutai ir psichologai. Iki šiol motina nereaguoja į aplinką, yra nedėmesinga, labai greitai viską pamiršta.

28Liudytojas V. Š. paaiškino, kad 2011-10-11 jam ir R. R. direktorius P. P. pasakė, kad reikės supjaustyti kraną. Direktorius išaiškino, kad turi būti šalmai, diržai, batai, spec. drabužiai, paaiškino visas saugos taisykles. Po to, P. P. parodė jiems nupieštą planą, kur ir kaip reikės kraną pjauti. Tada jie visi nuvažiavo į vietą, ir P. P. dar kartą jiems paaiškino saugumo techniką, kad viskas būtų pagal reikalavimus. Kraną sutvirtino apačioje įstatę ties ratais pleištus, kad kranas nevažiuotų, nes jis stovėjo ant bėgių. Po to, P. P. su R. R. užlipo į krano viršų, o jį paliko apačioje, kad paduotų, kas reikalinga darbui. Jis save prisirišo virve, o P. P. su R. R. užsikėlė įrankius. Girdėjo, kaip P. P. kalbėjosi su R. R., bet negirdėjo apie ką. Jie vienoje vietoje pjovė varžtus, paskui kitoje vietoje, paskui jam pasakė paimti žarnas ir nusileido į apačią. Po to direktorius jam pasakė, kad reikės apačioje nupjauti didelį vamzdį, o antrą vamzdį turėjo nupjauti R. R.. Kai nupjovė tą vamzdį, direktorius jam pasakė pasitraukti į šalį per saugų atstumą, nes bus pjaunamas antras vamzdis. R. R. priėjo ir pradėjo pjauti vamzdį, direktorius su R. R. kalbėjo, pasakė, kad iki galo 15-20 cm nepjautų. R. R. nupjovė iki pusės, pažiūrėjo į viršų, kad kranas vis dar stovi, tada nupjovė iki galo, ir kranas pradėjo kristi. Kampo galu kranas nukrito tiesiai ant galvos bėgančiam R. R.. Tuo metu R. R. buvo su šalmu, po smūgio šalmas nukrito. Kai kranas pradėjo virsti, jis tuo metu buvo saugioje zonoje, maždaug 10 metrų atstumu nuo R. R., o direktorius P. P. buvo nuėjęs iki mašinos atsinešti cigarečių. Jei R. R. nebūtų nupjovęs krano iki galo, o tik tiek, kiek liepė direktorius, kranas nebūtų nuvirtęs. Kai kraną demontavo, P. P. buvo nurodęs atsitraukimo kryptis, jeigu kranas pradėtų virsti, tačiau žuvusysis bėgo įstrižai, ne ta kryptimi.

29Liudytojas R. M. paaiškino, kad tuo metu budėjo operatyvinėje grupėje, dirbo Šiaulių apskrities VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje tyrėju. Atliko įvykio vietos apžiūrą ( - ) kur darbo vietoje žuvo UAB „( - )“ darbuotojas R. R.. Kartu su juo vyko Šiaulių apskrities VPK kriminalistinių tyrimų biuro ekspertė S. Č.. Į įvykio vietą nuvyko maždaug po 20 minučių, ten buvo patrulių rinktinės ekipažas ir darbo inspekcijos darbuotojas, UAB „( - )“ direktorius P. P., darbininkas V. Š., P. P. sūnus I. P. ir dar vienas darbuotojas. Įvykio vietoje buvo nuvirtęs ožinis kranas, o netoliese uždengtas juoda plėvele žmogaus lavonas. Lavonas iki jo atvykimo nebuvo judintas. Priėjęs prie lavono jį atidengė, lavonas gulėjo pusiau ant šono, galvoje buvo kirstinė žaizda, taisyklingo trikampio, 7-8 centimetrų. Šalmas gulėjo šalia R. R. galvos, ten buvęs kitas darbuotojas parodė, kad R. R. įvykio metu buvo su šalmu. Lavonas buvo su darbinėmis pirštinėmis, kitokių darbo priemonių šalia nepamena, saugos diržais žuvusysis nebuvo apsijuosęs, jie buvo padėti už 5-7 metrų nuo lavono. Pjovimo įrankiai objekte buvo, bet jie buvo ne prie lavono, o ožinio krano važinėjimo aikštelės ribose, nuo krano apie 5 metrai, trosų įvykio vietoje nepamena. Padarė įvykio vietos apžiūrą, surašė užduotį atlikti lavono tyrimą, atliko operatyvinius procesinius veiksmus. Pas R. R. rastu telefonu susisiekė su jo sugyventine, jai atvykus, atidavė rastus R. R. asmeninius daiktus.

30Liudytojas A. V. paaiškino, kad dirbo UAB „( - )“ aikštelės viršininku. 2011-10-11 vyko krano išmontavimo darbai. Įmonės direktorius P. P. prašė jo, kad atvažiuotų į ( - ) pažiūrėti, kad jokios transporto priemonės ar žmonės nepatektų į teritoriją, kai bus išmontuojamas kranas. Kai atvažiavo prie krano, P. P., R. R., V. Š. pietavo, V. Š. jau buvo nupjovęs dalį vamzdžio. Paskui matė, kaip direktorius P. P. paaiškino ir parodė pirštu prie krano atraminio vamzdžio, kur R. R. reikia įpjauti. Girdėjo, kad R. R. buvo pasakyta, kad jei kas bus neaišku, turi viską palikti ir atsitraukti nuo krano, buvo nurodęs atsitraukimo kryptį pagal geležinkelio bėgį. Kranas buvo sutvirtintas ties bėgiais, matė nuo krano ištiestą ilgą trosą, kuris buvo paruoštas ištraukti sutvirtinimams iš po krano ratų. Tada jam direktorius pasakė eiti žiūrėti, kad niekas nepatektų į teritoriją. Stovėjo prie įvažiavimo, apie 20 m. nuo krano ir matė, kaip R. R. įpjovė ožinio krano atramą iš vienos pusės apačios, paskui persimetė pjovimo žarnas į kitą pusę, ir iš apačios taip pat įpjovė, paskui lyg tai norėjo nueiti, tačiau staiga vėl pridėjo pjovimo įrankį ir dar įpjovė atramą, tada kranas pradėjo staiga virsti, R. R. bandė bėgti, tačiau virdamas kranas jį kliudė, ir jis mirė vietoje. R. R. buvo su apsauginiu šalmu. Jis pats krano ardymo darbuose nedalyvavo, todėl su ardymo planu nebuvo supažindintas, direktoriaus prašymu tik atvyko apsaugoti teritoriją.

31Liudytojas K. K. paaiškino, kad 2011-10-11 ryte direktorių P. P., darbuotojus R. R. ir V. Š. atvežė į teritoriją, esančią ( - ). Toje teritorijoje stovėjo ožinis kranas. Direktorius P. P. pasiliko prie to krano su R. R. ir V. Š., jie apžiūrėjo kraną, užsidėjo apsauginius diržus ir šalmus. Direktorius kažką aiškino R. R. ir V. Š. dėl krano pjovimo, nuleidimo. Paskui direktorius su R. R. užlipo į krano viršų, kažką aiškinosi. Nulipę apžiūrėjo krano ratus ir liepė jam atvežti plieninių trosų. Grįžo apie per pietus, trosus atidavė, kas ir kaip juos tvirtino, nepamena. Papietavus jie nuėjo toliau dirbti. Tuo metu jau buvo atvažiavęs UAB „( - )“ aikštelės viršininkas A. V., kuris ėjo prie krano kartu su direktoriumi P. P. ir R. R.. Pats liko prie automobilio. Kaip V. Š. pjovė kraną nematė, nes atvyko vėliau. Matė, kaip P. P. kažką aiškino R. R. ties viena iš krano atramų, kažką rankomis rodė. Paskui A. V. nuėjo prie įvažiavimo į teritoriją, direktorius su V. Š. atsitraukė saugiu atstumu. Matė, kaip R. R. įpjovė krano atramą vienoje pusėje iš apačios, paskui persimetė pjovimo žarnas į atramos kitą pusė ir ten įpjovė. Tada sustojo pjauti. Direktorius atėjo prie automobilio, pasiėmė cigarečių iš mašinos ir pamatė, kad R. R. vėl pjauna atramą, ir staiga kranas pradėjo virsti. R. R. bėgo nuo krano, tačiau virsdamas kranas kliudė R. R. galvą. R. R. direktorius buvo paaiškinęs ir parodęs, kur ir į kokią pusę trauktis, jeigu kranas virstų, tačiau R. R. bėgo į kitą pusę. R. R. dirbo su šalmu. Kaltinamasis visą laiką stebėjo, ką daro pjovėjas, buvo prie jo visą laiką, tik kritimo momentu atėjo iki automobilio pasiimti cigarečių. Su krano ardymo planu supažindintas nebuvo, nes pačiuose ardymo darbuose nedalyvavo, tik atvežė žmones ir įrangą.

32Liudytoja P. G. teisme paaiškino, kad nuo 1993 m. iki 1999 m. gyveno Orenburge. Gerai pažįsta nukentėjusiosios V. D. šeimą, važinėja į Lietuvą. V. D. per ją sūnui R. R. perduodavo pinigų, daiktų. Atvykusi į Lietuvą bendraudavo su R. R., atiduodavo, ką perduodavo motina – pinigus, daiktus, megztinius, striukes. R. R. rašė laiškus mamai, skambindavo telefonu, taip pat kažką perduodavo. Paskutinį kartą R. R. matė 3- 5 metai prieš įvykį, o nukentėjusiąją V. D. susitinka kiekvienais metais. Paskutinį kartą V. D. siuntinį perdavė R. R. prieš 3-5 metus.

33Liudytojas V. K. teisme paaiškino, kad kartu su R. R. dirbo 7-8 metus metalo supirktuvėje „( - )“. Prieš tai su juo kartu mokėsi Rygoje. Pažįsta V. D., nes gyveno tame pačiame ( - ) rajone. Žino, kad teta P. (P. G.) atvažiuodavo pas R. R. ir atveždavo jam dovanų nuo motinos. Jis pats yra paėmęs šiuos daiktus iš P. ir nuvežęs R. R.. Iš R. R. žinojo, kad jis bendraudavo su motina telefonu, motina norėjo, kad R. R. atvažiuotų jos aplankyti, tačiau R. R. tris kartus atidėjo kelionę. Kodėl R. R. motina neatvažiuodavo į Lietuvą, nežino. Su R. R. kartu yra demontavę ožinius kranus. Ar reikalingi kiti kranai demontuojant kraną, priklauso nuo krano konstrukcijos. R. R. buvo patyręs pjovėjas.

34Liudytojas vyriausiasis darbo inspektorius J. A. M. paaiškino, kad nelaimingo tyrimo medžiagos 17 punkte yra tyrimo išvados, kurios tiesiogiai nusako, kad R. R. turėjo būti apmokytas, atestuotas ir instruktuotas tiksliniu instruktažu darbo vietoje atliekant pavojingus darbus. Metalo pjaustymo darbas priskiriamas pavojingų darbų kategorijai ir patenka į vyriausybės nustatytą pavojingų darbų sąrašą. Nagrinėjamu atveju buvo atliekamas stambių konstrukcijų demontavimas, kuris taip pat įtrauktas į vyriausybės pavojingų darbų sąrašą. 17 punkte yra nurodyta, kad R. R. ir V. Š. nebuvo atestuoti, apmokyti atlikti stambių konstrukcijų demontavimo darbus, taip pat yra nurodytas teisės aktas, kuris buvo pažeistas. Pavojingų darbų atlikimui yra reikalavimai, kad darbuotojai prieš atliekant pavojingus darbus turi būti instruktuoti tiksliniu instruktažu darbo vietoje, ne periodiniu instruktažu, taip pat turi pasirašyti instruktavimo kortelėje bei turi būti išduotas paskyra-leidimas. Šiuo atveju paskyros-leidimo nebuvo, buvo pateiktas leidimas, kuriame nėra grafos, kad darbuotojai supažindinti su profesinės rizikos veiksniais ir galimais pavojais darbo vietoje. Darbų technologinės kortelės ir paskyros-leidimo įvykio dieną P. P. jam nepateikė, pristatė tik po savaitės. Periodiniai instruktavimo žurnalai buvo pateikti tą pačią dieną. Jam buvo pateikta techninio krano dokumentacija, kurioje buvo detalizacijos brėžiniai. Detalizacijos brėžiniuose kai kurios vietos buvo apvestos tušinuku, P. P. aiškino, kad taip jis instruktavo darbuotojus. Byloje yra pridėta paskyra-leidimas, tačiau ji neatitinka vyriausybės nustatytos formos. Tokiu atveju galima teigti, kad darbuotojai nebuvo instruktuoti, neapmokyti atlikti pavojingus darbus. Savavališkų R. R. veiksmų negalima nustatyti, kadangi darbdavys dalyvavo darbo vietoje, tiesiogiai vadovavo procesui, davė nurodymus ir turėjo užtikrinti saugumą. Technologijos, kaip atlikti krano demontavimo darbus, nebuvo sudaryta, darbuotojas su tuo nebuvo supažindintas, raštiškų dokumentų nėra, pasirašytinai darbuotojas nebuvo instruktuotas. Žodinis instruktažas nėra reglamentuotas. Kaltinamasis P. P. krano supjaustymo darbų schemos nepateikė, buvo pateikta tik krano dokumentacijos montažinė detalizacijos schema, kuri nieko bendro neturi su montavimo darbais. Apžiūrėjo įvykio vietą ir nupjautą vamzdį. Kad kranas nuvirto sąlygojo ne tik nupjautas vamzdis, sąlygojo ir tai, kad kranas nebuvo tinamai pritvirtintas. Nupjovus vamzdį krano kojos pradėjo skėstis, ratai pradėjo važiuoti ant bėgių, nes jie nebuvo tinkamai užtvirtinti, užfiksuoti ir tai sudarė sąlygas kranui griūti. Jei kranas būtų užtvirtintas tvirtai, nupjovus strypus, jis nebūtų galėjęs skėstis. Kai atvažiavo į įvykio vietą, ratų kaiščiai mėtėsi šalia ratų, tai reiškia, kad jie nebuvo patikimai užtvirtinti. Kaip turi būti užtvirtinti ratai nėra reglamentuojama, bet jie turėjo būti užtvirtinti taip, kad kranas nevirstų. P. P. vadovavo darbams, jis turėjo užtikrinti darbuotojų saugumą. Tyrimo išvada yra kvalifikuota, jis turi kvalifikaciją, kuri jam suteikia leidimą tirti nelaimingus atsitikimus, daryti išvadas, tyrimo medžiagą pateikti prokurorams.

35Iš 2011-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios ( - ), apžiūra, sudaryta schema, fotografuota (1 t., 5-8 b. l.).

36Iš 2011-11-07, 2012-04-04 apžiūros protokolų matyti, kad užfiksuota ožinio krano KK-12,5, esančio ( - ), apžiūra, elektrinis ožinis kranas nufilmuotas, fotografuotas (1 t., 9-10, 13-17 b. l.).

37Iš 2011-10-13 Specialisto išvados Nr. M 526/11(04) matyti, kad R. R. mirtis įvyko nuo atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių ir galvos smegenų sužalojimo. Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo metu rastos dvi muštinės žaizdos kairiame momenyje, žaizdų projekcijoje kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, povoratinklinė kraujosruva, sutraiškytos galvos smegenys. R. R. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 1,5-2 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2011-10-13 10 valandos. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. R. R. atviras įspaustinis daugiaskeveldrinis kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, galvos smegenų sužalojimas (sutraiškymas), povoratinklinė kraujosruva, kraujosruva kaktoje, nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame petyje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje padaryti netrukus prieš mirtį kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių bei galvos smegenų sutraiškymo. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo šešių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. R. R. mirtis įvyko nuo atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių ir galvos smegenų sužalojimo. Visi R. R. kūne rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Nukentėjusysis po kūno sužalojimų jam padarymo negalėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus dėl daugybinių atvirų kaukolės smegeninės dalies kaulų lūžių ir galvos smegenų sutraiškymo. Rasti sužalojimai padaryti kontaktuojant su keliais bukais kietais paviršiais. Tikėtina, kad nubrozdinimai dešinio kelio priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu. Mirusiojo R. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 26-28 b. l.).

38Iš 2011-11-28 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos ir nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, 2011-12-09 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus pateiktos dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos pastabų matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas, pasireiškęs tuo, kad darbdavys, organizuojant elektrinio ožinio krano pjaustymo darbus, neįvertino galimos rizikos dėl pavojų, kylančių atliekant stambių gabaritų metalo konstrukcijų pjaustymo (ardymo) darbus bei galimos krano užvirtimo ant dirbančiųjų rizikos. Nebuvo numatytas ir pasirinktas tinkamas bei saugus krano demontavimo darbų atlikimo eiliškumas. Pažeistas: LR Darbo kodekso 264 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimas bei neįvykdytos darbdavio pareigos, numatytos LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimuose. Darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto, neinstruktuoto sveikatos darbe klausimais asmens (metalo pjaustytojo-pagalbinio darbininko R. R.). Darbuotojai R. R. ir V. Š. nebuvo apmokyti ir atestuoti bei instruktuoti atlikti pavojingus darbus: surenkamųjų sunkių elementų montavimas ir išardymas bei darbai, keliantys darbuotojams užgriuvimo, nuskendimo arba kritimo pavojų, kurio rizika padidėja dėl statybos pobūdžio, darbo metodų arba aplinkos sąlygų darbo vietoje arba statybvietėje, taip pat priskiriami prie pavojingų darbų. Pažeistas: LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 5 dalies reikalavimus (1 t., 36-120 , 127-130 b. l.).

39Iš 2012-03-23 Ekspertizės akto Nr.11-595(12) matyti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra tai, kad ožinio krano demontavimo metu buvo suardytos jo stabilumą (ardymo metu) užtikrinančios metalinės konstrukcijos, ir, kad metalo pjovėjas, ožinio krano virtimo metu, buvo jo virtimo trajektorijoje. Tai, kad darbai nebuvo tinkamai reglamentuoti įmonėje parengtais norminiais dokumentais ir darbus vykdęs metalo pjovėjas nebuvo tinkamai, kaip numato Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galioja nuo 2005-04-27), instruktuotas atlikti ožinio krano pjaustymo darbus, organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe atveju nebuvo užtikrintos priemonės, garantuojančios demontuojamo krano stabilumą, ir nebuvo užtikrinta, kad metalo konstrukcijas pjaustę darbuotojai nepateks į krano virtimo trajektoriją (2 t., 37-40 b. l.).

40Iš UAB „( - )“ pateikiamų dokumentų lydraščių matyti, kad UAB „( - ) pateikė Paskiros-leidimo (darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose) kopiją, Darbų technologinės kortelės kopiją, Įsakymo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimo kopiją, Metalo pjovėjo (7212) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 13 kopiją, Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatų kopiją, Įsakymo dėl darbuotojų instruktavimo kopiją, Įsakymo Nr. 201101/06 dėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo kopiją, Nemokamų išduodamų darbuotojams asmeninių apsauginių priemonių sąrašo kopiją, Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės kopiją, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimo žurnalo kopiją, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje žurnalo kopiją, Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo kopiją, Įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo kopiją, Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo kopiją (1 t., b. l. 132-200, 2 t., b. l. 1-6).

41Iš 2011-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. P. pateikė statybinį šalmą (2 t., 7 b. l.), atlikta šalmo apžiūra (2 t., 8-9 b. l.).

42Iš 2011-11-18 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „( - )“ vyr. finansininkė pateikė ožinio krano pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AC11-10 kopiją (2 t., 15, 17-18 b. l.).

43Iš 2012-01-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. P. pateikė: darbo sutarties kopiją, V. D. rašto rusų kalba kopiją ir vertimą į lietuvių kalbą, krano demontavimo darbų fotonuotraukas (2 t., 153-159 b. l.).

44Iš 2011-10-27 Specialisto išvados Nr. TK-6/T-A 1310/11(04) matyti, kad mirusiojo R. R. kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., 24-25 b. l.).

45Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji, lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiamas klausimas, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-134/2010, 2K-221/2011, 2K-485/2011 ir kt.).

46Teismas, išanalizavęs visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo P. P. kaltė dėl pažeistų darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų organizacinių ir techninių reikalavimų, sukėlusių R. R. mirtį, yra įrodyta visiškai. Iš 2011-04-11 darbo sutarties matyti, kad R. R. priimtas dirbti UAB „( - )“ metalo pjaustytojo – pagalbinio darbininko pareigoms (1 t., 28 b. l.). 2011-10-03 UAB „( - )“, atstovaujamas direktoriaus pavaduotojo I. P. sudarė su fiziniu asmeniu A. Č. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AC11-10, pagal kurią UAB “ ( - )“ nupirko iš A. Č. elektrinį ožinį kraną KK-12,5. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 4.5 punkto sąlygą buvo numatyta, kad ,,pirkėjas išsimontuoja ir išsiveža Prekę savo lėšomis bei atsako už saugų darbą išmontuojant kraną“ (1 t., 54-55 b. l.). Kaltinamasis P. P. nurodė šias įvykio aplinkybės - 2011 m. spalio 10 d. R. R. ir jis, pagal šio krano techninę dokumentaciją ir R. R. praktinius įgūdžius, demontuojant tokio tipo kranus, parengė darbų planą. Jame pagal R. R. rekomendacijas buvo numatyta, kokius darbus reikia atlikti, kad saugiai demontuoti šį kraną. 2011 m. spalio 11 d. kaltinamasis - UAB „( - )“ direktorius P. P. ir šios bendrovės metalo pjaustytojai - pagalbiniai darbininkai V. Š. ir R. R. apie 11.00 val. atvyko į ( - ), buvusios UAB „( - )“ teritoriją, kurioje stovėjo nupirktas elektrinis ožinis kranas KK-12,5, atlikti šio krano demontavimo darbus. Apie 11 val., kaltinamojo P. P. teigimu, jis instruktavo darbuotojus žodžiu, kaip saugiai demontuoti kraną ir saugiai atsitraukti, atlaisvinus kojas laikančias konstrukcijas, pagal iš anksto paruoštą planą. Direktorius P. P., su darbuotojų pagalba, sutvirtino vienos krano pusės ratus metaliniais kaiščiais, kitos krano pusės ratus sutvirtino kaiščiais prie kurių buvo pritvirtinti metaliniai lynai, kad galėtų saugiai ištraukti metalinius kaiščius iš po ratų. Po pietų pertraukos direktorius P. P. pjovėjui - pagalbiniam darbininkui V. Š. nurodė nupjauti laikančius sujungimus kairės krano kojos, bei dar kartą paaiškino, kaip saugiai atsitraukti nupjovus konstrukciją, o R. R. dešinės kojos laikančią konstrukciją įpjauti iki pusės iš apačios ir kaip atsitraukti į saugią zoną. Pjovėjui V. Š. nupjovus laikančią konstrukciją ir atsitraukus į saugią vietą, pjovėjas R. R. pradėjo pjauti kitą laikančią konstrukciją. Kaip buvo numatyta, jis truputį įpjovė konstrukciją ir atsitraukė. Po to, R. R., toliau labai atsargiai atsitraukęs nuo pjovimo vietos, per rankos ir pjoviklio atstumą, pradėjo didinti įpjovą. P. P. teigimu, jis bandė R. R. pasakyti, kad nebedidintų įpjovos, tačiau kranas tuo metu pradėjo virsti ir kliudė R. R.. Šias įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų V. Š., A. V., K. K. paaiškinimai teisme. Kaltinamasis P. P. teisme pripažino, kad nepadarė visko, jog išvengtų šio įvykio, organizavo darbą darbo vietoje ir atliko parengiamuosius darbus, tačiau nesilaikė norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, nustatyta tvarka neinstruktavo darbuotojų ir neparengė detalaus krano demontavimo plano. Ekspertas Titas Dėjus teisme patvirtino 2012-03-23 ekspertizės akte Nr.11-595(12) nurodytą išvadą, jog darbai nebuvo tinkamai reglamentuoti įmonėje parengtais norminiais dokumentais, ir darbus vykdęs metalo pjovėjas nebuvo tinkamai instruktuotas atlikti ožinio krano pjaustymo darbus. Tai organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. Nelaimingo atsitikimo darbe atveju nebuvo užtikrintos priemonės, garantuojančios demontuojamo krano stabilumą, ir nebuvo užtikrinta, kad metalo konstrukcijas pjaustę darbuotojai nepateks į krano virtimo trajektoriją (2 t., 37-40 b. l.). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pateikta Darbų technologinė kortelė (be patvirtintos datos), tačiau joje nenumatyta, kaip saugiai atlikti ožinio krano supjaustymo darbus, konkretūs pavojingi veiksniai ir konkrečios priemonės jų poveikiui išvengti, kad pagal ją būtų galima saugiai atlikti demontavimo darbus. Be to, nėra duomenų, kad darbus vykdę darbuotojai, tame tarpe ir žuvęs R. R., buvo supažindinti su parengtu ir patvirtintu dokumentu. Kaltinamasis P. P. teisme teigė, kad žodžiu instruktavo R. R., kaip atlikti krano demontavimo darbus, taip pat nurodė atsitraukimo kryptis. Kaltinamojo P. P. pateiktuose detalizacijos brėžiniuose kai kurios vietos buvo apvestos tušinuku, P. P. aiškino, kad taip jis instruktavo darbuotojus. Visgi ekspertas Titas Dėjus teisme patvirtino, kad žodinis paaiškinimas turi būti nustatyta tvarka įformintas ir iš jo turi būti aišku, kad darbininkas suprato darbo atlikimo tvarką. Kadangi negalima nustatyti, jog R. R. buvo tinkamai instruktuotas dėl darbų atlikimo, negalima spręsti, ar R. R. tinkamai vykdė jam pavestą darbą. Liudytojas VDI Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Jonas A. M. patvirtino, kad savavališkų R. R. veiksmų negalima nustatyti, kadangi darbdavys dalyvavo darbo vietoje, tiesiogiai vadovavo procesui, davė nurodymus ir turėjo užtikrinti saugumą. Kaltinamasis P. P. privalėjo paruošti detalų krano griovimo projektą ir tinkamai – pasirašytinai su juo supažindinti darbuotojus, taip pat apskaičiuoti pavojingą zonos dydį ir numatyti atsitraukimus iš jos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad R. R. buvo apmokytas atlikti metalų suvirintojų bei pjaustytojų elektra ir dujomis darbą, taip pat instruktuotas darbo vietoje pirminiu instruktažu pagal „Metalo pjovėjo (7212) saugos ir sveikatos instrukciją (1 t., 180-200 b. l.), tačiau atliekant pavojingus darbus (surenkamų sunkių elementų montavimas ir išardymas) neinstruktuotas tiksliniu instruktažu darbo vietoje, taip pat neišduota tinkama paskyra-leidimas pavojingiems darbams atlikti. Parengtoje paskyroje – leidime nėra numatytos konkrečios ir vienareikšmiškos priemonės, kad jas įgyvendinus būtų užtikrintas saugus darbas. P. P. padarytus darbo saugos pažeidimus patvirtina liudytojo Jono A. M. paaiškinimai teisme bei 2011-11-28 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos ir nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 bei 2011-12-09 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus pateiktos dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos pastabose nurodytos aplinkybės, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys sietinos su ardomo/demontuojamo ožinio krano metalinės konstrukcijos stabilumo netekimu ir darbuotojo patekimu į ožinio krano virtimo trajektoriją. Iš to seka, kad kaltinamasis P. P. neįvertino galimos rizikos dėl pavojų, kylančių atliekant stambių gabaritų metalo konstrukcijų pjaustymo (ardymo) darbus bei galimos krano užvirtimo ant dirbančiųjų rizikos, nenumatė ir nepasirinko tinkamo bei saugaus krano demontavimo darbų atlikimo eiliškumo, darbuotojai nebuvo apmokyti ir atestuoti bei instruktuoti atlikti pavojingus darbus (1 t., 36-120 , 2 t., 127-130 b. l.). Nors kaltinamasis nurodė, kad ožinis kranas buvo tinkamai sutvirtintas ir pleištai neatlaikė dėl to, kad vamzdis buvo nupjautas visiškai, visgi liudytojas J. A. M. nurodė, kad krano nuvirtimą sąlygojo ne tik nupjautas vamzdis, bet ir tai, kad kranas nebuvo tinamai pritvirtintas, įvykio vietoje ratų kaiščiai mėtėsi šalia ratų, o tai reiškia, kad jie nebuvo patikimai užtvirtinti. Kaltinamasis P. P. vadovavo darbams, todėl turėjo užtikrinti darbuotojų saugumą bei sudaryti tinkamas sąlygas ožinio krano demontavimui. Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose yra fotonuotraukos su virtusio ožinio krano ir mirtinai sužaloto R. R. vaizdais (1 t., 5-8, 9-10, 13-17 b. l.) bei 2011-10-13 specialisto išvadoje Nr. M 526/11(04) nurodyti R. R. padarytų sužalojimai – R. R. mirtis įvyko nuo atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių bei galvos smegenų sužalojimų, kurie padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais (1 t., 26-28 b. l.).

47Kaltinamasis P. P., būdamas įmonės direktoriumi ir darbdaviu R. R. atžvilgiu, buvo atsakingas už saugą darbe bei saugos darbe norminių aktų laikymąsi. P. P. nesilaikė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 2 straipsnio 13 punkto, 11 straipsnio, 16 straipsnio 3 punkto, 20 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1, 2 dalių, 27 straipsnio 1,5 dalių, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos (patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galiojančios nuo 2005-04-27) 31 punkto reikalavimų, neužtikrino saugaus darbo ožinio krano KK-12,5 demontavimo vietoje, tinkamai neinstruktavo nukentėjusiojo R. R., kaip atlikti ožinio krano KK-12,5 pjaustymo darbus, atliko darbus nesant gamintojo parengtos krano demontavimo/supjaustymo dujomis instrukcijos, nenumatė darbų technologinėje kortelėje konkrečių pavojingų veiksnių ir konkrečių priemonių jų poveikiui išvengti, neužtikrino priemonių garantuojančių demontuojamo krano stabilumą bei, kad kraną pjaustę darbuotojai nepatektų į krano virtinimo trajektoriją ir dėl to darbo vietoje žuvo R. R.. Tokiu būdu, yra nustatyta, kad P. P. pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo mirtinai sužalotas žmogus. P. P. veiką padarė dėl neatsargumo, jo neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu: P. P. nenumatė, kad dėl jo padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų gali atsirasti pavojingi padariniai – t. y. gali būti mirtinai sužalotas žmogus, nors pagal teismo išanalizuotas veikos padarymo aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis), todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį.

48Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 ir 61 straipsniuose.

49P. P. kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu (LR BK 16 str.), anksčiau neteistas (2 t., 181 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., 186-189 b. l.), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (2 t., 185 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos pacientų registre yra (2 t., 195 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nustatyta, kad P. P. psichiškai sveikas (2 t., 196 b. l.), dirbantis (2 t., 192 b. l.).

50Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino žuvusiojo artimiesiems turtinę žalą, savo lėšomis palaidojo žuvusįjį R. R., teikė visokeriopą pagalbą žuvusiojo motinai ir seseriai, atvykusioms iš Rusijos į Lietuvą, nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos turėjo ir nukentėjusiojo R. R. rizikingas elgesys darbo vietoje (BK 59 str.1 dalies 3, 6 punktai, 2 dalis).Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

51Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas skiria pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą teisiamam P. P. BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą (LR BK 47 str.). Baudos dydis, įvertinus P. P. veikos sukeltus padarinius – dėl kaltinamojo neatsargaus veikimo(neveikimo) darbų saugos ir sveikatos srityje R. R. buvo mirtinai sužalotas, į kaltinamojo elgesį su žuvusiojo artimaisiais po nelaimingo atsitikimo darbe, skirtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas baudos vidurkis.

52Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. pareiškė 2809,36 Lt ieškinį dėl turtinės ir 300 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 64-65 b. l., 3 t., 73-74 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji sumažino savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 100000 Lt.

53Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusioji nurodė, kad 548,86 Lt išleido vaistams, 96,80 Lt sumokėjo vertimų biurui, 2163,70 Lt sumokėjo už savo ir dukros kelionę. Pagrindinis priteisiamos turtinės žalos siekis yra atstatyti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės turtinę gerovę į pradinę padėtį, todėl nukentėjusiajai priteistina iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ 548,86 Lt už pirktus vaistus bei 96,80 Lt už dokumentų vertimą, viso 645,66 Lt turtinės žalos. Ieškinys dalyje dėl 2163,70 Lt nukentėjusiosios V. D. ir jos dukters J. Č. kelionės išlaidų atmestinas, nes ikiteisminio tyrimo metu jas apmokėjo kaltinamasis P. P., tai patvirtina jų rašytinis susitarimas (2 t., 156-157 b. l.), to teisme neneigė ir pati nukentėjusioji V. D., liudytoja J. Č., o kelionės išlaidas į teisiamuosius posėdžius pagal teismo nutartį apmokėjo teismas 2012-11-09 nutartimi.

54Neturtinė žala Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija ir kt, teismo įvertinta pinigais, tačiau nei neturtinės žalos atlyginimo minimumo, nei maksimumo dydžių Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, turi siekti kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Nukentėjusioji V. D. nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu žuvus sūnui, jai pablogėjo sveikata: prarado orientaciją, skaudėjo koją ir ranką, turėjo psichologinių problemų. Iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji po įvykio kreipėsi į medicinos įstaigas dėl depresinės reakcijos (3 t., 75-85 b. l.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad sūnaus žūtis nukentėjusiajai sukėlė neigiamų pasekmių jos sveikatai, emocinei būklei. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji iki sūnaus žūties jau sirgo onkologinėmis ligomis ir tai turėjo įtakos jos dabartinei sveikatos būklei. Taip pat teismas atsižvelgia ir į situacijos ypatumus – su sūnumi ji bendraudavo tik telefonu, nesimatė 17 metų, finansiškai nuo sūnaus priklausoma nebuvo. Teismas taip pat įvertina už žalos padarymą atsakingo asmens civilinio atsakovo UAB“ ( - )“ finansinę ūkinę padėtį, į tai, kad po šio įvykio įmonėje susidarė sunki finansinė padėtis (įsiskolinimai SODRAI ir VMI, lėšų neužtenka darbo užmokesčiai darbuotojams išmokėti, areštuotas turtas). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po įvykio – jis geranoriškai apmokėjo nukentėjusiosios ir jos dukters kelionės, gyvenimo Lietuvoje, laidotuvių, vizų pratęsimo išlaidas, išmokėjo V. D. ir D. D. pinigines kompensacijas, jo asmeninės ir įmonės patirtos išlaidos nukentėjusiesiems sudaro apie 30000 litų. Įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą, konkrečias jo padarymo aplinkybes – kad nelaimingą atsitikimą iš dalies (liudytojų parodymais) galėjo sąlygoti ir nukentėjusiojo neatsargus elgesys darbo vietoje, kaltinamojo neatsargią kaltę ir geranorišką elgesį po įvykio, pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, taip pat įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus išgyvenimus, nepatogumus, bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 20 000 Lt. Likusioje dalyje ieškinys dėl 80000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nukentėjusiajai V. D. priteistina iš civilinio atsakovo UAB“( - )“ 645,66 Lt turtinės žalos ir 20000, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.(BPK 109, 113 str.2 d., 115 str.1 d.)

55Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

  1. elektrinis ožinis kranas KK-12,5 (1 t., 11, 12 b. l) ir UAB „( - )“ pateikti dokumentai - „Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas“, „Įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalas“, „darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo žurnalas“ (2 t., 20-22 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininko UAB „( - )“ nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.),
  2. kompaktinė plokštelė (pritvirtinta prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos kaip tyrimo medžiaga (LR BPK 92 str. 3 d.),
  3. statybinis šalmas (paketas Nr. 1), ožinio krano KK-12,5 ardymo instrukcija (paketas Nr. 2 (vokas)) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam savininkui UAB „( - )“ (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

562012-04-10 Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu laikinai apribota UAB „( - )“ nuosavybės teisė į: elektrinį ožinį kraną „KK-12.5“, esantį ( - ); automobilį SCANIA P93M, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobilį MERCEDES ( - ) valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobilį FORD TRANSIT, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobilį SCANIA P 82ML, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobilį CITROEN C5, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobilį FORD AEROSTAR, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobilį SUBARU LEGACY, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobilį OPEL REKORD, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobilį MERCEDES ( - ) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini( - ); automobilį MAN 26.403, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); priekabą TRABOSA, valstybinis numeris SK743, VIN kodas ( - ); automobilį MERCEDES BENZ L 608, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ). Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti. Paskirtas turto saugotoju UAB „( - )“ įgaliotas atstovas I. P.. (2 t., 108-122 b. l.). Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į šiuos daiktus, panaikintinas.

57Proceso išlaidos: nukentėjusiosios V. D. ir liudytojos J. Č. kelionės išlaidos į teisiamuosius posėdžius, kurios sudaro 3510,97 Lt, 2012-11-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintos proceso išlaidomis ir išmokėtos iš teismo lėšų. Eksperto Tito Dėjau kelionės išlaidos į teisiamąjį posėdį sudaro 109, 98 Lt, 2012-10-23 teismo nutartimi jos pripažintos proceso išlaidomis ir išmokėtos T.Dėjui iš teismo lėšų. (BPK 104 str.1 d.). Kadangi teismo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo P. P. nusikalstamais veiksmais, jos priteistinos iš kaltinamojo P. P.. (LR BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

58Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

Nutarė

59P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 38 MGL 4940, 00 Lt (keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties litų) dydžio bauda. Baudą įpareigoti sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

60Nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ 645, 66 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt penkis litus, 66 centus) turtinės žalos ir 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

61Priteisti iš P. P. 3621, 00 Lt( tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną) proceso išlaidų valstybei (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

62Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - elektrinį ožinį kraną KK-12,5 ir UAB „( - )“ pateiktus dokumentus („Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas“, „Įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalas“, „darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo žurnalas“), palikti savininko UAB „( - )“ nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.), kompaktinę plokštelę palikti saugoti prie bylos kaip tyrimo medžiagą (LR BPK 92 str. 3 d.), statybinį šalmą ir ožinio krano KK-12,5 ardymo instrukciją grąžinti teisėtam savininkui UAB „( - )“ (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

632012-04-10 Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „( - )“ turtui - elektriniam ožiniui kranui „KK-12.5“, automobiliui SCANIA P93M, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui MERCEDES ( - ) valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui FORD TRANSIT, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui SCANIA P 82ML, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui CITROEN C5, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui FORD AEROSTAR, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui SUBARU LEGACY, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui OPEL REKORD, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui MERCEDES ( - ) valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui MAN 26.403, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); priekabai TRABOSA, valstybinis numeris SK743, VIN kodas ( - ); automobiliui MERCEDES BENZ L 608, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui RENAULT ESPACE, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

64Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Eleonora Kvasauskienė,... 2. sekretoriaujant Ievai Mišeikienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,... 4. kaltinamojo gynėjai advokatei Virginijai Kazlauskienei,... 5. nukentėjusiosioms D. D. ir V. D., jos atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui,... 6. civilinio atsakovo UAB „( - )“ įgaliotam atstovui I. P.,... 7. ekspertui Titui Dėjui,... 8. vertėjoms Jevgenijai Zitai Bajarūnienei ir Anastasijai Petrovai,... 9. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 10. P. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 11. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 12. Kaltinamasis P. P., dirbdamas UAB „( - )“, įregistruotos ( - ), įmonės... 13. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672,... 14. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672,... 15. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672,... 16. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672,... 17. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672,... 18. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672,... 19. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos... 20. Dėl to, pažeidus dėl neatsargumo visus aukščiau išdėstytus darbų saugos... 21. Apklaustas teisiamajame posėdyje, P. P. kaltu prisipažino iš dalies ir... 22. Be kaltinamojo P. P. prisipažinimo iš dalies, jo kaltė įrodyta... 23. Nukentėjusioji V. D. paaiškino, kad R. R. yra jos sūnus. Visus keturis savo... 24. Nukentėjusioji D. D. teisme paaiškino, kad R. R. buvo jos sugyventinis, su... 25. Civilinio ieškovo atstovas I. P. teisme paaiškino, kad iš dalies sutinka su... 26. Ekspertas Titas Dėjus teisme tvirtino savo išvadą. Paaiškino, kad... 27. Liudytoja J. Č. paaiškino, kad R. R. yra jos brolis. Iki kol jai sukako 14... 28. Liudytojas V. Š. paaiškino, kad 2011-10-11 jam ir R. R. direktorius P. P.... 29. Liudytojas R. M. paaiškino, kad tuo metu budėjo operatyvinėje grupėje,... 30. Liudytojas A. V. paaiškino, kad dirbo UAB „( - )“ aikštelės viršininku.... 31. Liudytojas K. K. paaiškino, kad 2011-10-11 ryte direktorių P. P., darbuotojus... 32. Liudytoja P. G. teisme paaiškino, kad nuo 1993 m. iki 1999 m. gyveno... 33. Liudytojas V. K. teisme paaiškino, kad kartu su R. R. dirbo 7-8 metus metalo... 34. Liudytojas vyriausiasis darbo inspektorius J. A. M. paaiškino, kad nelaimingo... 35. Iš 2011-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota... 36. Iš 2011-11-07, 2012-04-04 apžiūros protokolų matyti, kad užfiksuota... 37. Iš 2011-10-13 Specialisto išvados Nr. M 526/11(04) matyti, kad R. R. mirtis... 38. Iš 2011-11-28 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių... 39. Iš 2012-03-23 Ekspertizės akto Nr.11-595(12) matyti, kad tiriamo nelaimingo... 40. Iš UAB „( - )“ pateikiamų dokumentų lydraščių matyti, kad UAB „( -... 41. Iš 2011-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. P.... 42. Iš 2011-11-18 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „( - )“ vyr.... 43. Iš 2012-01-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. P.... 44. Iš 2011-10-27 Specialisto išvados Nr. TK-6/T-A 1310/11(04) matyti, kad... 45. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį atsako... 46. Teismas, išanalizavęs visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus,... 47. Kaltinamasis P. P., būdamas įmonės direktoriumi ir darbdaviu R. R.... 48. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos... 49. P. P. kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu (LR BK 16 str.), anksčiau... 50. Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas... 51. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas skiria pirmą kartą už neatsargų... 52. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. pareiškė 2809,36 Lt ieškinį... 53. Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas... 54. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta... 55. Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 56. 2012-04-10 Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu laikinai apribota UAB... 57. Proceso išlaidos: nukentėjusiosios V. D. ir liudytojos J. Č. kelionės... 58. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 59. P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 60. Nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 61. Priteisti iš P. P. 3621, 00 Lt( tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt... 62. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - elektrinį ožinį kraną... 63. 2012-04-10 Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu skirtą laikiną... 64. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...