Byla 2K-485/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Iš A. Ž. nukentėjusiajai J. K. priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

6A. Ž. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „P. s.“ ( - ) direktoriaus J. Ž. 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 15 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas darbų vadovu, atsakingu už darbų saugą ir kranų darbą statybos objekte, esančiame Vilniuje, Lokių g. 8, turėdamas teisę ir pareigą šiame objekte vykdyti statybos darbus, jų kontrolę ir priežiūrą, priimti sprendimus, neparengė dokumento, kuriame būtų buvę numatyti saugūs darbų atlikimo būdai statybvietėje, kai toje pat vietoje vyksta mūro ir gerovės tvarkymo darbai, neužtikrino darbuotojų tinkamo instruktavimo dėl pavojingų veiksnių darbo vietoje ir konkrečių jų poveikio išvengimo būdų, 2008 m. gruodžio 30 d. neužtikrino saugos šalmo bei kolektyvinių saugos priemonių, saugančių nuo krintančių daiktų, naudojimo betonuotojo A. K. darbo vietoje. Taip A. Ž. pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (patvirtintos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346) 18 punktą dėl privalomo saugos šalmų dėvėjimo statybvietėje bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34) priedo 13.4 ir 36.1 punktų reikalavimus dėl kolektyvinių ir asmeninių saugos priemonių privalomo naudojimo saugant darbuotojus statybvietėje esančiose pavojingose zonose. Dėl šių pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas: 2008 m. gruodžio 30 d., apie 8.30 val., iš 13,2 m aukščio nukritusi silikatinė plyta (250x120x88 mm dydžio, 5 kg svorio) pataikė šalia pastato dirbusiam betonuotojui A. K. į galvą ir jį mirtinai sužalojo.

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. ir jo gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nutartį, jį išteisinti ir bylą nutraukti arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasatoriai nurodo, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos specialusis subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Nors kasatorius A. Ž. UAB „Pastatų statyba“ direktoriaus įsakymu buvo paskirtas darbų vadovu, atsakingu už darbų saugą ir kranų darbą statybos objekte, tačiau nebuvo nustatytos jo pareigų ribos. Nuteistojo pasirašyti statinio statybos bendrųjų darbų vadovo pareiginiai nuostatai yra bendro pobūdžio, jo pareigos nesukonkretintos. A. Ž. neneigia, kad darbdavys formaliai perkėlė jam savo įgaliojimus darbų saugos srityje, tačiau pabrėžia, jog nebuvo įpareigotas parengti atitinkamos srities dokumentų. Jo manymu, neparengusi minėtų taisyklių bendrovė netgi neturėjo teisės pradėti statybos darbų. Skunde teigiama, kad iš statinio statybos bendrųjų darbų vadovo pareigų nuostatų neaišku, kokia dalis įgaliojimų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe srityje priklausė įmonės direktoriaus kompetencijai. Be to, organizuojant funkcijų paskirstymą padalinių vadovams, nesilaikyta įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo gilintasi į nelaimingo atsitikimo organizacines, gamybines ir techninės priežastis. Kadangi nebuvo statybos darbų technologijos projekto, neaišku, kas atsakingas už tai, jog vienu metu buvo atliekami mūrinės konstrukcijos parengimo ir gerovės tvarkymo darbai. Tai buvo konstatuota ir specialisto išvadoje. Joje nėra nustatyta, kas atsakingas už tai, kad darbuotojai A. J. ir A. K. nelaimingo atsitikimo metu dirbo vienoje vertikalėje. Kasatorių nuomone, minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad nėra pagrindų A. Ž. baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kasatorius A. Ž. kaltas dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos jo naudai. Nuteistasis ir jo gynėja nurodo, kad kiekvienos dienos darbus organizuodavo vyriausiasis inžinierius G. B. Byloje yra jo ranka surašytas dokumentas, kuriame nurodyta, jog 2008 m. gruodžio 30 d. A. J. turėjo mūryti šachtas, o A. K. – atlikti gerovės tvarkymo darbus. Mūryti išorines šachtas nurodė įmonės direktorius J. Ž., nors tai buvo atliekama pažeidžiant statybos reikalavimus, nesant projekto. Kasatoriai akcentuoja, kad nei inžinierius G. B., nei direktorius J. Ž. byloje neapklausti, nepateikti jų pareiginiai nuostatai, neaiški kompetencija, pavaldumas, atsakomybės ribos. Specialisto išvados 4 punkte konstatuota, kad tiriamuoju atveju užtikrinti saugų darbą buvo darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovo, statinio statybos vadovo ir darbų vadovų pareiga. Nuteistojo nuomone, specialisto išvados turinys leidžia teigti, kad už nelaimingą atsitikimą darbe atsakingas ne tik jis, bet ir minėti specialistai.

9Skunde taip pat teigiama, kad abiejų instancijų teismai gilinosi tik į tą aplinkybę, jog A. Ž. neinstruktavo nukentėjusiojo apie darbą pavojingoje zonoje ir neužtikrino, kad pastarasis nešiotų šalmą, nors byloje yra duomenų apie A. K. instruktavimą darbų saugos klausimais. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad neįmanoma užtikrinti, jog visi darbuotojai nepertraukiamai nešiotų šalmus, nes darbų vadovas turi ir kitų pareigų. Teismai nevertino mūrininko A. J. veiksmų, nors iš jo pareiginės instrukcijos, su kuria A. J. buvo supažindintas raštu, matyti, kad jis turėjo pareigą dirbti saugiai ir atidžiai, t. y. nešdamas plytas turėjo ir privalėjo numatyti, kad plytos gali nukristi. Nuteistojo ir jo gynėjos įsitikinimu, A. J. padarė pareiginės instrukcijos pažeidimų.

10Kasatorių nuomone, teismų sprendimas dėl A. Ž. kaltės formalus, priimtas nesigilinant į tikrąsias nelaimingo atsitikimo priežastis. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo A. K., įvyko ne dėl to, kad A. Ž. neužtikrino šalmo nešiojimo ar neparengė reikiamų dokumentų, o dėl netinkamo darbo organizavimo ir jo eiliškumo nustatymo. Nuteistojo ir jo gynėjos teigimu, A. Ž. veiksmai tiesiogiai nesusiję su kilusiais padariniais, tarp jų nėra priežastinio ryšio. Kasatorius buvo pavaldus asmenims, kurie vadovavo objekto statybai, vykdė jų nurodymus, o užtikrinti kolektyvinės apsaugos priemones nebuvo jo kompetencija. Kasatoriai mano, kad tinkamas šio nusikaltimo subjektas yra darbdavys.

11Nuteistasis ir jo gynėja teigia, kad iš A. Ž. nepagrįstai priteistas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Jų manymu, teismas neištyrė įrodymų, pagrindžiančių civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį. Netinkamai pritaikytos BPK 109, 115 straipsnių, CK 6.254, 6.283 straipsnių nuostatos. Kasatoriai nurodo, kad tais atvejais, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustas asmuo, atsakingas už žalos padarymą. CK 6.283 straipsnio 4 punkto nuostatos taikomos tik tada, kai nukentėjęs asmuo nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Nukentėjusysis A. K. buvo apdraustas nuo nelaimingo atsitikimo, nukentėjusioji J. K. yra gavusi 150 000 Lt draudiminę išmoką, tačiau, išskyrus J. K. parodymus, byloje nėra duomenų nei apie sudarytą draudimo sutartį, nei apie minėtą draudimo išmoką, o „Sodros“ atstovai nedalyvavo bylos nagrinėjime.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Bekišas prašo skundą atmesti. Jis nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismų procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

13Prokuroro teigimu, kasatorių argumentai dėl nusikalstamos veikos subjekto ir nelaimingo atsitikimo priežasčių yra susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, tačiau faktinių bylos aplinkybių vertinimas ir analizė nėra kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas. Byloje surinktus įrodymus vadovaudamiesi įstatymu patikrino ir įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, su jų išvadomis nesutikti nėra pagrindo. Nuosprendyje išsamiai argumentuota, kodėl ir kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada, kad kasatorius kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus ir dėl jų kilusius padarinius darbdavys atsako tada, kai jis nėra perdavęs savo įgaliojimų šioje srityje kitam asmeniui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. darbdavio įsakymu buvo paskirtas darbų vadovu, materialiai atsakingu bei atsakingu už darbų saugą ir kranų darbą, t. y. kasatorius buvo tinkamai įgaliotas užtikrinti saugias darbo sąlygas statybos objekte. A. Ž. buvo supažindintas su savo, kaip darbų vadovo, teisėmis ir pareigomis, tarp jų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe srityje, ir tai patvirtino savo parašu po Statinio statybos bendrųjų darbų vadovo pareigų nuostatais. Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo saugos šalmo ir kolektyvinių saugos priemonių, saugančių nuo krintančių daiktų, nenaudojimas nukentėjusiojo darbo vietoje. Organizaciniu požiūriu nelaimingą atsitikimą lėmė tai, kad įmonėje nebuvo parengtas dokumentas, kuriame būtų numatyti saugūs darbų atlikimo būdai statybvietėje, kai toje pat vietoje vyksta mūro ir gerovės tvarkymo darbai, todėl darbuotojai nebuvo tinkamai instruktuoti darbo vietoje apie pavojingus veiksnius ir jų poveikio išvengimo būdus (T. 2, b. l. 27-30). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustasis liudytojas darbo inspektorius J. K. parodė, kad nukentėjusysis darbų vadovo nebuvo instruktuotas apie darbą pavojingoje darbo zonoje, be to, darbų vadovas nepasirūpino, kad tokia zona būtų aptverta (T. 2, b. l. 91-92). Prokuroras daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma akivaizdžiai įrodo, jog tarp kasatoriui inkriminuotų ir jo padarytų darbų saugos reikalavimų pažeidimų bei įvykusių padarinių (nelaimingo atsitikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

14Prokuroras nepagrįstais laiko ir kasacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsiliepime nurodoma, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas nuosprendį, privalo išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą. Šioje baudžiamojoje byloje teismui konstatavus, kad kasatorius kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, ir priėmus dėl jo apkaltinamąjį nuosprendį, iš dalies buvo patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nepažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes būtent dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė jai padarytą žalą. Iš dalies patenkinant nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovautasi ir CK 6.250 straipsniu, kuriame nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybei. Pažymėtina, kad, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino ir tą aplinkybę, kad nukentėjusysis A. K. buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Kadangi nukentėjusiajai J. K. buvo išmokėta draudiminė išmoka, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jai priteista daug mažesnė neturtinės žalos atlyginimo suma nei nukentėjusioji prašė.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K. prašo skundą atmesti. Ji nurodo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnis imperatyviai nustato kiekvieno darbuotojo teisę saugiai dirbti, t. y. kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Nukentėjusiosios nuomone, UAB „P. s.“, vadovaudamasi teisės aktais, nustatančiais saugaus darbo organizavimo ir vykdymo tvarką, privalėjo organizuoti darbuotojų, tarp jų ir jos sūnaus A. K., dirbusio bendrovėje betonuotoju, saugų darbą. Byloje nustatyta, kad darbdavys įgaliojo darbų vadovą A. Ž. užtikrinti saugias darbo sąlygas statybos objekte. Nukentėjusioji nepagrįstu laiko kasacinio skundo argumentą, kad A. Ž. nėra tinkamas subjektas BK 176 straipsnio prasme, nes nebuvo nustatytos jo pareigų ribos, o statinio statybos bendrųjų darbų vadovo pareiginiai nuostatai yra bendrojo pobūdžio. J. K. manymu, saugos darbe teisės aktų žinojimas ir taikymas negali būti siejamas, kaip kasaciniame skunde nurodo kasatoriai, tik su statinio statybos bendrųjų darbų vadovo pareigų nuostatais. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad UAB „P. s.“, neparengusi visų būtinųjų kolektyvinių saugos priemonių ir iš A. Ž. nepareikalavusi to padaryti, nepatikrinusi nuteistojo pareigų ir funkcijų, neturėjo teisės pradėti dirbti. J. K. manymu, kasatorius A. Ž., neturėdamas reikiamos kvalifikacijos ir žinių, nebūtų paskirtas UAB „P. s.“ darbų vadovu. Iš bylos duomenų matyti, kad su šiuo paskyrimu A. Ž. sutiko ir pradėjo eiti pareigas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 120 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad darbo sutarties būtųjų sąlygų darbdavys vienasmeniškai, be darbuotojo rašytinio sutikimo, pakeisti negali. Asmens paskyrimas statybos darbų vadovu ir materialiai atsakingu bei atsakingu už darbų saugą ir kranų darbą statybos objekte, yra esminė sutarties sąlyga, kurią be išlygų darbuotojas, šiuo atveju kasatorius A. Ž., kaip numatyta ir DK 118 straipsnyje, privalėjo atlikti pats.

16Nukentėjusioji teigia, kad iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų akivaizdu, kad UAB „P. s.“ nebuvo tinkamai organizuota ir vykdyta darbų sauga. Jos nuomone, kasatorius A. Ž. negalėjo nežinoti, kad visiems darbuotojams pasirašytinai privalo būti išduotos apsauginės priemonės, jos turi būti tinkamo dydžio ir tinkamos naudoti darbe. Nukentėjusysis Al. K., liudytojai S. A., J. K., T. K. yra parodę, kad matė nukentėjusįjį A. K. dirbantį be šalmo, kad nukentėjusysis yra sakęs, jog UAB „P. s.“ apsaugos priemonėmis nelabai rūpinamasi. Byloje nėra duomenų, kad A. K. buvo išduotos apsaugos priemonės, kad jos buvo tinkamo dydžio. J. K. nurodo, kad nelaimingo atsitikimo dieną įvykio vietoje nebuvo šalmo – jis atsirado vėliau ir buvo aiškiai per mažas nukentėjusiajam, be to, nebuvo jokių žymių, kad nelaimingo atsitikimo momentu juo būtų naudotasi. DK 264 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, instrukcijų reikalavimų nesilaikymas yra darbo drausmės pažeidimas, tačiau šioje byloje tokių faktų nenustatyta, o ir kasatorius A. Ž. teigia, kad jis visko negalįs sužiūrėti, o įvykio dieną vykdė materialiai atsakingo asmens funkcijas.

17Atsiliepime taip pat išsakoma nuomonė, kad dėl nelaimingo atsitikimo, be A.Ž., yra kalti ir UAB „P. s.“ vadovai. Nukentėjusiosios nuomone, UAB „P. s.“ direktorius bei vyriausiasis inžinierius, vadovaudamiesi DK 266 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatančiu, kad tais atvejais, kai dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba kai darbuotojai neaprūpinami reikiamomis kolektyvinėmis ir (ar) asmeninėmis apsaugos priemonėmis, turėjo sustabdyti darbus statybos objekte. Atsiliepime akcentuojama, kad nuosprendžio priėmimas šioje baudžiamojoje byloje netrukdo spręsti ir šių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo.

18Nukentėjusioji J. K. nesutinka su kasatorių išdėstyta pozicija, kad neturtinė žala jai neturėjo būti priteista, nes yra gauta draudimo nuo nelaimingo atsitikimo išmoka. Jos manymu, ši išmoka mokama pripažinus nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ir yra vadinama draudimo nuo nelaimingo atsitikimo išmoka, o ne neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusioji teigia, kad kasaciniame skunde neteisingai nurodyta, jog teismai taikė CK 6.254 ir 6.283 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta tik dėl visiško žalos atlyginimo principo, numatyto CK 6.283 straipsnio 1 dalyje, todėl ši kasacinio skundo dalis nepagrįsta. Nukentėjusioji pažymi, kad jų šeima, praradusi sūnų ir vyresnį brolį, patyrė didžiulę netektį, kurios įvertinti pinigais ir sugrąžinti neįmanoma. Nors praėjo daugiau nei metai, tačiau iki šiol ji jaučia didžiulį skausmą, o nesibaigiantis bylos nagrinėjimas kaskart atnaujina nuoskaudas. Be to, UAB „P. s.“ vadovaujantys asmenys, įskaitant ir kasatorių, jų šeimos neatsiprašė.

19Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo

21Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai, lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-134/2010, 2K-221/2011 ir kt).

22Teismai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (patvirtintos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346) 18 punkto reikalavimas dėl privalomo saugos šalmų dėvėjimo statybvietėje, taip pat Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34) priedo 13.4 ir 36.1 punktų reikalavimai dėl kolektyvinių ir asmeninių saugos priemonių privalomo naudojimo saugant darbuotojus statybvietėje esančiose pavojingose zonose. Nelaimingo atsitikimo priežastimis tapo saugos šalmo ir kolektyvinių saugos priemonių, saugančių nuo krintančių daiktų, nenaudojimas, taip pat tai, kad įmonėje nebuvo parengtas dokumentas, kuriame būtų buvę numatyti saugūs darbų atlikimo būdai statybvietėje Lokių gatvėje tuo metu, kai toje pat vietoje vyksta mūro ir gerovės tvarkymo darbai, todėl darbuotojai nebuvo tinkamai instruktuoti darbo vietoje apie pavojingus veiksnius ir konkrečius jų poveikio išvengimo būdus. Teismai taip pat nustatė, kad už darbų saugą statybos objekte, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, atsakingu asmeniu buvo paskirtas darbų vadovas A. Ž. Tokia išvada tiesiogiai išplaukia iš UAB „P. s.“ 2008 m. liepos 28 d. direktoriaus įsakymo Nr. 15, taip pat iš UAB „P. s.“ patvirtintų Statinio statybos bendrųjų darbų vadovo pareigų nuostatų. Taigi atitinkamą kvalifikaciją ir išsilavinimą turintis A. Ž. buvo tinkamai įgaliotas užtikrinti darbų saugą statybos objekte, tačiau to nepadarė. Dėl tokio nuteistojo neveikimo arba netinkamo savo pareigų atlikimo buvo sužalotas nukentėjusysis A. K., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė. Teismai konstatavo, kad nors A. Ž. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali atsirasti tokie padariniai, tačiau pagal turimą kvalifikaciją, išsilavinimą ir kitas asmenines savybes, veikos aplinkybes, pagal Statinio statybos bendrųjų darbų vadovo pareigų nuostatus, su kuriais, buvo pasirašytinai supažindintas, galėjo ir turėjo tai numatyti, taigi nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kasatorių argumentai, kad darbdavys tik formaliai perkėlė A. Ž. savo įgaliojimus darbų saugos srityje, kad jis nebuvo įpareigotas parengti atitinkamos srities dokumentų ir kad neaišku, kas atsakingas už tai, jog vienu metu buvo atliekami ir mūrinės konstrukcijos parengimo, ir gerovės tvarkymo darbai, nepaneigia teismų padarytų išvadų ir parodo tik paties nuteistojo formalų požiūrį į turėtą pareigą užtikrinti darbų saugą statybvietėje.

23Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Ž. kaltumas dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nustatytas tinkamai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadaryta.

24Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

25Nagrinėjamoje byloje J. K. pareiškė 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes neteko sūnaus. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį tenkino iš dalies ir iš kaltinamojo priteisė 15 000 Lt. Kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje teigė, kad pagal civilinį ieškinį atsakingas darbdavys, t. y. UAB „P. s.“ (T. 2, b. l. 120), tačiau nuosprendyje dėl šių argumentų nepasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinio ieškinio išsprendimo pagrįstumą, konstatavo, kad 15 000 Lt neturtinės žalos priteisimas iš kaltinamojo atitinka įstatymo reikalavimus.

26Pažymėtina, kad pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. BPK 45 straipsnyje numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Tuo atveju, kai nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne kaltinamasis ar ne tik jis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas tą privalo išaiškinti civiliniam ieškovui. Civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo statusui įgyti nepakanka vien tik asmens, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos, valios – tam reikia ir prokuroro ar teismo procesinio sprendimo (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Minėtos BPK nuostatos įpareigoja prokurorą ir teismą būti aktyviems sprendžiant baudžiamajame procese civilinio ieškinio klausimus. Taigi net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo, tokį sprendimą privalo priimti prokuroras ar teismas. Pažymėtina, kad tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-325/2006, 2K–655/2006, 2K-656/2007, 2K-141/2009 ir kt).

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į CK nuostatas, reguliuojančias žalos atlyginimo klausimus, kai ši žala atsiranda dėl darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais žalą atlygina asmuo, samdantis darbuotojus (darbdavys). Ši nuostata apima ir dėl darbuotojo kaltės padarytos neturtinės žalos atlyginimo atvejus (kasacinė nutartis Nr. 2K-134/2010). Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, į bylą kaip civilinis atsakovas turėjo būti įtraukta UAB „P. s.“. To nepadarius nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, lėmęs netinkamą civilinio ieškinio klausimo išsprendimą. Dėl to ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, būtina išspręsti klausimą dėl tinkamo civilinio atsakovo įtraukimo į bylą.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

29Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nutarties dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš A. Ž. nukentėjusiajai J. K. priteista 15 000 Lt neturtinei žalai... 4. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 6. A. Ž. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. ir jo gynėja prašo panaikinti Vilniaus... 8. Kasatoriai nurodo, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos... 9. Skunde taip pat teigiama, kad abiejų instancijų teismai gilinosi tik į tą... 10. Kasatorių nuomone, teismų sprendimas dėl A. Ž. kaltės formalus, priimtas... 11. Nuteistasis ir jo gynėja teigia, kad iš A. Ž. nepagrįstai priteistas 15 000... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 13. Prokuroro teigimu, kasatorių argumentai dėl nusikalstamos veikos subjekto ir... 14. Prokuroras nepagrįstais laiko ir kasacinio skundo argumentus dėl neturtinės... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K.... 16. Nukentėjusioji teigia, kad iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų... 17. Atsiliepime taip pat išsakoma nuomonė, kad dėl nelaimingo atsitikimo, be... 18. Nukentėjusioji J. K. nesutinka su kasatorių išdėstyta pozicija, kad... 19. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo... 21. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo,... 22. Teismai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti Saugos ir sveikatos... 23. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Ž. kaltumas dėl BK... 24. Dėl civilinio ieškinio išsprendimo... 25. Nagrinėjamoje byloje J. K. pareiškė 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį... 26. Pažymėtina, kad pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai, priteisdami... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...