Byla 2K-134/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko, pranešėjo Benedikto Stakausko, sekretoriaujant Ingai Žukovaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, nuteistajam A. V., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. V., teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. D., nuteistojo A. V., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

2Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista A. D. ir L. R. po 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutartis, kuria nuteistojo A. V., nukentėjusiųjų A. D. ir L. R. bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. V. apeliaciniai skundai atmesti.

4Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. Š., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo A. V., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo A. D. skundą atmesti, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. V., prašiusio jo skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo ir atsakovo kasacinių skundų netenkinti, o ieškovo A. D. skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

Nustatė

6A. V. nuteistas už tai, kad, dirbdamas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnį būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 15 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 7, 9 punktų reikalavimus, t. y. neparengus saugos ir sveikatos darbe priemonių plano, vykdant labai pavojingus darbuotojų saugai ir sveikatai darbus, keliančius užgriuvimo pavojų, kurio rizika padidėja dėl statybos pobūdžio, bei neparengus darbų vykdymo (technologijos) projekto, kuriuose būtų numatyti saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose nurodyti bendrieji saugos ir sveikatos darbe principai ir reikalavimai, 2005 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, davė nurodymą bendrovės darbų vadovui S. Š. su jam pavaldžiais darbuotojais vykdyti (duomenys neskelbtini) esančios H. B. priklausančios karvidės griovimo darbus, dėl to 2005 m. balandžio 12 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), virsdama griaunamos karvidės arkinė atrama mirtinai sužalojo prie nuimtų betoninių plokščių rietuvės krano veikimo teritorijoje stovėjusį bendrovės vairuotoją V. J. D.

7Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. D. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutarties dalis, kuriomis buvo atmestas reikalavimas dėl 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui priteisimo motinai E. D., ir priteisti šią sumą jam kaip procesiniam teisių perėmėjui. Anot nukentėjusiojo A. D., teismai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 9.3 punkto (teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priskiriama turtinio pobūdžio reikalavimams, todėl, civiliniam ieškovui pasitraukus iš bylos, o fiziniam asmeniui mirus, galimas teisių perėmimas įpėdiniams)] (Teismų praktika, 2008, Nr. 29, p. 496).

8Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. nurodo, kad teismų procesiniai sprendimai neteisėti, nepagrįsti, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BK ir BPK pažeidimai, todėl prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutartį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad jis faktiškai nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (direktoriumi buvo J. B.), nebuvo atsakingas už darbo saugą ir todėl negali būti laikomas nusikaltimo subjektu (BK 176 straipsnio 1 dalis), tačiau teismai pateiktų kasaciniame skunde įrodymų nevertino. Jis teigia, kad teismai nesilaikė BPK 20, 303-307 straipsnių, BPK 324 straipsnio 6, 7 dalių reikalavimų, nepašalino įrodymų prieštaravimų, nepagrįstai atmetė prašymus dėl liudytojo M. N. apklausos bei dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreikalavimo. Anot kasatoriaus, teismai neteisingai vertino Tauragės rajono prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl 2004 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo suklastojimo, vėlesnes Tauragės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartis, nevertino registrų tvarkytojo pažymos, socialinio draudimo pažymėjimo, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (2003 m. vasario 11 d.).

9Kasaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutarties dalis dėl civilinio ieškinio ir priimti naują sprendimą. Kasatorius nurodo, kad nebuvo apklaustas svarbus liudytojas M. N. Jo manymu, kaltinamasis byloje turėjo būti J. B. (pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, fermos, kurioje žuvo V. J. D., savininkas). Skunde pažymima, kad teismai nesivadovavo CK 6.282, 6.284, 6.290 normomis, nustatančiomis žalos atlyginimo tvarką. Ieškovai A. D., L. R. (žuvusiojo pilnamečiai vaikai) atskirai gyveno, turėjo savo šeimas, nebuvo žuvusiojo V. J. D. išlaikytiniai, todėl CK 6.284 straipsnio prasme negalėjo būti subjektais, galinčiais turėti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Vienkartinė 99 000 Lt socialinio draudimo pašalpa išmokėta žuvusiojo žmonai E. D. ir į šią sumą turėjo būti įskaitytas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.290 straipsnis). Kasatorius mano, kad byla buvo nagrinėta vienpusiškai, tendencingai, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių.

10Kasaciniai skundai atmestini.

11Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymą remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato, taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų. Dėl to kasatorių argumentai, susieti ne su teisės taikymu teismų nustatytiems faktams, bet su pačių faktų konstatavimu ar jų paneigimu, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

12Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies laikymosi

13BK 176 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pažeidus darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Nusikaltimo subjektai – pakaltinami, ne jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnį darbdavys – tai bet kokios rūšies savininkas, jos vadovas, paskirtas, išrinktas ar kitokia tvarka įgijęs įgaliojimus pagal atitinkamų įmonių įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo A. V. asmenybė atitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto subjekto kriterijus. Nors kasatorius A. V. neigia savo buvimą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir paskyrimą atsakingu už darbų saugą, t. y. nesutinka, kad gali būti inkriminuoto nusikaltimo subjektas, tačiau Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutartimi neginčijamai nustatyta, kad 2005 m. balandžio 12 d., kai nukentėjusysis V. J. D. buvo mirtinai sužalotas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo A. V. Tokią išvadą, priešingą minėtam kasatoriaus teiginiui, padarė teismai vadovaudamiesi Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimu, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi (T. 3, b. l. 107-112, 113-115). Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendime nurodyta, kad A. V. buvo išrinktas bendrovės direktoriumi remiantis 2004 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu (T. 1, b. l. 90) ir tik 2006 m. kovo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole užfiksuota, kad A. V. atšaukiamas iš direktoriaus pareigų (T. 3, b. l. 108) ir darbo sutartyje nurodytas atleidimo pagrindas (DK 126 straipsnis). Tai, kad A. V. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: liudytojų A. G., J. B., kaltinamojo S. Š. parodymai, 2004 m. balandžio 30 d., 2005 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai (T. 1, b. l. 57–59, T. 3, b. l. 109, 111), 2005 m. balandžio 19 d. paaiškinimas Valstybinei darbo inspekcijai (T. 3, b. l. 111), taip pat tai, kad A. V. nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2006 m. kovo 3 d. kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius reguliariai priiminėjo sprendimus, įsakymus, sudarinėjo darbo sutartis, pasirašinėjo įmonės dokumentuose – visa tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų vykdymą (T. 3, b. l. 2–237). Nors A. V. ginčijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. gegužės 3 d. valdybos nutarimą dėl jo paskyrimo bendrovės direktoriumi, motyvuodamas, kad apie tai nebuvo pranešta juridinių asmenų registro tvarkytojui, nebuvo sudaryta darbo sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų vykdymo, šie motyvai – nepagrįsti. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas ne nuo darbo sutarties su juo sudarymo momento ar pranešimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, o nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip. Juridinių asmenų registro duomenys nepaneigia teismų sprendimais nustatyto fakto apie tai, kad nusikalstamo įvykio laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo A. V. Teismas įrodymus vertino iš įvairių šaltinių gautų duomenų kontekste ir baudžiamojo proceso taisyklių, reglamentuojančių įrodinėjimą, nepažeidė. A. V. teigimas, kad 2004 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio nutarimo protokolas buvo suklastotas, paneigtas ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos medžiaga, kurio išvados patvirtintos Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimis. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskirtas konkretus žmogus, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, o pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 11 straipsnį bendrovės direktorius yra atsakingas už bendrą darbuotojų saugą ir sveikatą, A. V., būdamas direktoriumi, ir turėjo kontroliuoti darbo apsaugą kaip nurodyta direktoriaus pareiginėje instrukcijoje (T. 1, b. l. 91). Byloje nustatyta, kad A. V. davė nurodymą darbų vadovui S. Š. vykdyti karvidės griovimo darbus prieš tai nepasirūpinęs saugos ir sveikatos priemonių planu, darbų vykdymo technologijos projektu, t. y. neužtikrino tinkamų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 15 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės bei aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 7, 9 punktų reikalavimų laikymosi iki pradedant darbus, dėl to įvykus nelaimingam atsitikimui žuvo žmogus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas vairuotojas V. J. D.

14Kasacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų ištirtas ir įvertintas aplinkybes, neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismų padaryta išvada dėl A. V. pripažinimo BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, atsakingu už bendrą darbuotojų saugą ir sveikatą, ir neturi teisinio pagrindo teismų procesinių sprendimų panaikinti ar pakeisti.

15Dėl teisės į gynybą pažeidimo (BPK 270 straipsnio 2 dalis, 324 straipsnio 6, 7 dalys)

16Kasatorius A. V. nurodo, kad nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kolegijos nuomone, kasacinio skundo argumentai, kad kaltinamasis negalėjo surinkti gynybai reikšmingų įrodymų, susidūrė su teisėsaugos pareigūnų ir teismo pasyvumu, apribojusiu galimybes pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis ir panašūs teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nelaikytini svariais. Kaltinamajam A. V. buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų, pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo. Teismas, vertindamas bei svarstydamas prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Dauguma kaltinamojo ir gynėjo prašymų buvo patenkinti, taip pat tenkinant prašymus buvo daromos pertraukos dėl ikiteisminio tyrimo pagal A. V. pareiškimą dėl dokumentų klastojimo, dėl civilinės bylos pagal ieškovo A. V. ieškinį išnagrinėjimo ir dėl to užtruko procesas šioje byloje. Motyvuotai atmesti tie prašymai, kuriais buvo reikalaujama išaiškinti aplinkybes, kurios jau nustatytos, ištirti faktus, neturinčius esminės reikšmės bylai. Liudytojo M. N. teismui nepavyko apklausti dėl svarbių priežasčių, todėl jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ištirti bei išnagrinėti BPK 276 straipsnio 4 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

17BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, todėl atlikti įrodymų tyrimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal teismų praktiką atlikti įrodymų tyrimą yra apeliacinės instancijos teismo pareiga tik tada, kai reikia ištirti įrodymus, kurie yra prieštaringi ir kurių prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio įrodymų ištyrimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurias būtų netinkamai ištyręs pirmosios instancijos teismas. Kasatoriai nepagrįstai mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo atlikti byloje įrodymų tyrimą siekdamas pašalinti byloje surinktų įrodymų prieštaravimus. Šioje byloje surinktų įrodymų – dokumentų, liudytojo M. N. ir kaltinamojo A. V. parodymų – prieštaravimus apeliacinės instancijos teismas galėjo pašalinti pakartotinai jų neištirdamas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo visus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, bylos dokumentus, aptarė kasatorių nurodomus prieštaravimus. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko neišsamiai, todėl neprivalėjo pakartotinai jo atlikti. Beje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprašė atlikti įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme (T. 3, b. l. 196).

18Darytina išvada, kad kasatorių teisė į gynybą tuo aspektu, koks keliamas kasaciniuose skunduose, byloje nebuvo pažeista.

19Dėl neturtinės žalos atlyginimo

20Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Šioje byloje nustatyta, kad dėl V. J. D. mirties didelių dvasinių išgyvenimų patyrė jo pilnamečiai vaikai (ieškovai) L. R. ir A. D. Nors L. R. ir A. D. nebuvo mirusiojo materialiai išlaikomi, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, CK 6.284 straipsnio 1 dalies normą sistemiškai aiškinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais), teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-151/2006, 3K-3-351/2007, 2K-853/2007, 2K-243/2008) susiformavo nuomonė, kad teisę į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie nebuvo žuvusiojo išlaikomi, tačiau, atsižvelgiama į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, kuris leidžia pripažinti padarinių, nustatytų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiųjų ir žuvusiojo V. J. D. santykiai iki mirties buvo nuolatinio pobūdžio, itin artimi, nuoširdūs, emociškai tvirti. Todėl teismai pagrįstai pripažino, kad, dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos žuvus tėvui, civiliniai ieškovai L. R. ir A. D. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

21Byloje nustatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinei E. D. dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo jos vyras V. J. D., buvo išmokėta vienkartinė 99 000 Lt draudimo išmoka ir sumokėta periodinė kompensacija – 319,37 Lt (T. 1, b. l. 142). Draudžiant darbuotoją pagal Socialinio draudimo įstatymą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesine liga atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė ir visa žala nukentėjusiajam nėra padengiama iš draudimo mokamo atlyginimo, todėl už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti likusią jam neatlygintiną jos dalį bendraisiais pagrindais. Socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam, todėl draudikas ieškovui atsiradusios neturtinės žalos pagal minėtą įstatymą neatlygina, o tik kompensuoja nukentėjusiojo patirtus turtinius praradimus (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Kadangi neturtinė žala nukentėjusiesiems neatlyginta pagal Socialinio draudimo įstatymą, tai šią žalą jiems privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo; šiuo atveju, kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu, einant darbines pareigas, tai pagal CK 6.264 straipsnį atlyginti neturtinę žalą privalėjo darbdavys, t. y. atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neturtinė žala nukentėjusiesiems turėjo būti atlyginta nepriklausomai nuo vienkartinės socialinio draudimo išmokos išmokėjimo (CK 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis Nr. 3K-3-358/2004).

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiesiems L. R. ir A. D. pagrįstai pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą ir nėra pagrindo keisti arba naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų.

23Dėl procesinių teisių perėmimo

24Šioje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo susiduriama su situacija, kai pradinė ieškovė E. D. pasitraukė iš proceso (fizinio asmens mirtis), o į jos vietą pretendavo būti įtrauktas kitas asmuo – kasatorius (civilinis ieškovas) A. D. Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja procesinių teisių perėmimo klausimų, todėl šiems procesiniams teisiniams santykiams taikytinos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 48 straipsnis). Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: a) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos; b) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Taigi procesinių teisių perėjimo apimtį lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis. Jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, nebus galima perimti ir atitinkamų procesinių teisių bei pareigų. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Vadinasi, iš proceso pasitraukus civiliniam ieškovui, turinčiam turtinio pobūdžio reikalavimo teisę, kuri neatsiejamai susijusi su jo asmeniu, procesinių teisių perėmimas kitam asmeniui CPK 48 straipsnio prasme negalimas, jeigu kitaip nebus numatyta įstatymo.

25Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad, mirus civilinei ieškovei E. D., reikalavusiai neturtinės žalos atlyginimo dėl sutuoktinio neteisėto gyvybės atėmimo, procesinių teisių perėmimas negalimas jos įpėdiniui (civiliniam ieškovui) A. D., nes ši reikalavimo teisė neatskiriamai susijusi su neturtinę žalą patyrusiu asmeniu. Teisėjų kolegija tokiai išvadai paneigiančių argumentų neturi. Kasatoriaus A. D. skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. apžvalgos „Dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ išvadų 9.3 punkto taikymo formuojant teismų praktiką taip pat nepakankami teismų nurodytiems teiginiams paneigti. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, Konstitucinio Teismo išaiškinimus (2007 m. spalio 24 d., 2007 m. liepos 5 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai) teismų praktikos apibendrinimo apžvalga nepriskiriama teismo precedentams, kurių pagrindu formuojama teismų praktika taikant ir aiškinant teisės normas konkrečiose bylose.

26Kolegija pažymi, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Dėl neteisėto artimo asmens gyvybės atėmimo trečiųjų asmenų – tiesioginio nukentėjusiojo giminaičių bei artimųjų – teisė į piniginį atlygį atsiranda dėl dvasinių kančių, kurias nuoširdžiai išgyvena jie patys. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas. Neturtinės žalos atlyginimas mirusiojo artimiesiems priteisiamas konstatavus stiprų emocinį sukrėtimą, darantį neigiamą įtaką žmogaus dvasinei būsenai ir atitinkamai psichinei sveikatai. Nustatant neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimą, vertinant jos pobūdį, intensyvumą, pasekmes, taip pat analizuojant kitus kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingus faktorius, yra būtinas tiesiogiai šiuos emocinius ar fizinius potyrius išgyvenusio asmens dalyvavimas, nes niekas kitas, išskyrus neturtinę žalą patyrusį asmenį, negalėtų geriau ir patikimiau įrodyti neigiamų psichofiziologinių pasikeitimų stiprumo, nusakyti patirtų jausmų, kančių bei nuotaikų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pats kasatorius A. D. byloje buvo aktyvus proceso dalyvis, savarankiškai pareiškęs materialinius teisinius reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo sau artimo žmogaus gyvybės atėmimo atveju ir taip už patirtus dvasinius išgyvenimus realizavęs subjektinę teisę (priteista neturtinės žalos atlyginimo – 30 000 Lt). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius A. D., kaip iš proceso pasitraukusios ieškovės testamentinis įpėdinis, nėra jos procesinių teisių perėmėjas nagrinėjamoje byloje. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį byloje Nr. 2-339/2007 kaip į precedentą nagrinėjamu atveju taikant CK 6.250 straipsnio, 5.1 straipsnio 3 dalies, CPK 48 straipsnio nuostatas nėra tinkama, tačiau tai priimto sprendimo nedaro procesiškai ydingo.

27Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o skundžiami procesiniai sprendimai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).

28Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Nukentėjusiojo A. D., nuteistojo A. V., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista A. D. ir L. R. po 30 000 Lt... 3. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. Š., tačiau dėl jo kasacinis skundas... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo A. V.,... 6. A. V. nuteistas už tai, kad, dirbdamas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys... 7. Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. D. prašo pakeisti Kelmės rajono... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. nurodo, kad teismų procesiniai sprendimai... 9. Kasaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo... 10. Kasaciniai skundai atmestini.... 11. Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus... 12. Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies laikymosi... 13. BK 176 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam... 14. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų ištirtas... 15. Dėl teisės į gynybą pažeidimo (BPK 270 straipsnio 2 dalis, 324 straipsnio... 16. Kasatorius A. V. nurodo, kad nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise... 17. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine... 18. Darytina išvada, kad kasatorių teisė į gynybą tuo aspektu, koks keliamas... 19. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ... 20. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi... 21. Byloje nustatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiesiems L. R. ir A. D.... 23. Dėl procesinių teisių perėmimo... 24. Šioje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos... 25. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos... 26. Kolegija pažymi, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra... 27. Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 29. Nukentėjusiojo A. D., nuteistojo A. V., civilinio atsakovo UAB „(duomenys...