Byla 2K-221/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2sekretoriaujant Jūratei Neniškienei,

3dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

4teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu V. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį, R. B. – pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. J. V. ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

6Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

8V. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. liepos 14 d., apie 15.30 val., AB (duomenys neskelbtini) krantinių atmušų atviroje sandėliavimo aikštelėje, būdamas AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus P. J. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 49-p paskirtas statybos aikštelių darbų vykdytoju bei 2003 m. rugpjūčio 28 d. atestuotas keliamųjų kranų darbų vadovu (atestato Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 4 d. atestuotas darbų saugos klausimais (atestato Nr. (duomenys neskelbtini), neinstruktavo darbuotojų, vykdančių krantinių atmušų surinkimo darbus, taip pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.1-107 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ 31.1.1 punkto reikalavimus: „31.1. darbuotojai, <...>, papildomai turi būti instruktuojami: 31.1.1. atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, perkėlus darbuotoją į kitą darbą arba pakeitus darbo vietą, technologinį procesą, darbo organizavimą, pakeitus arba modernizavus darbo priemones, pradedant naudoti naujas pavojingas ar (ir) kenksmingas medžiagas“; 2) AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus P. J. 2001 m. sausio 25 d. patvirtintų Darbų vykdytojo ir meistro pareiginių nuostatų 2.6, 2.7, 2.12 punktų reikalavimus: „2. pareigos. <...> 2.6. priskirtame darbų bare garantuoti atliekamų darbų kokybę, saugų darbą, 2.7. sustabdyti statybos darbus pastebėjus nekokybiškai juos atliekant, grubiai pažeidus darbų saugos reikalavimus, <...> 2.12. vykdo krano darbo vadovo pareigas ir kontroliuoja, kaip krano mašinistai ir stropuotojai vykdo darbus“; 3) 2006 m. kovo 27 d. patvirtintos Krantinių atmušų montavimo technologinė schemos dalies „Darbų sauga“ reikalavimus: „Darbininkai, vykdantys krantinių atmušų surinkimą, turi būti išklausę darbų saugos instruktavimą (stropuotojo saugos ir sveiktos instrukcija Nr. 175), turėti prikabinėtojų pažymėjimus bei žinoti visus aukščiau išvardintus instrukcijos punktus. Stebėti ir užtikrinti, kad metalinių atmušų zonoje nepatektų pašaliniai asmenys <...>“. Dėl to atliekant krantinių atmušų montavimo darbus stropuotojas R. B. prikabino vieną guminę atmušą, kranininkas V. A. krano strėle pakėlė ją ir kartu prikibusią kitą atmušą nuo metalinio padėklo su guminėmis atmušomis, perkėlė jas į greta esančią tuščią betoninės aikštelės vietą ir laikė pakėlęs nuo grindinio apie 30–100 cm, kol R. B., neapmokytam stropuotojui J. V. stovint prie pakeltų atmušų, 1,5 m ilgio laužtuvu iš 3–4 karto bandė atskirti prikibusią atmušą, po to neprikabinta atmuša atkibo ir krisdama atsitrenkė į greta stovėjusio suvirintojo nukentėjusiojo J. V. koją, dėl to šis patyrė dešinės blauzdos kaulų skeveldrinį lūžimą ir neteko 70 proc. darbingumo – tai nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

9R. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. liepos 14 d., apie 15.30 val., AB (duomenys neskelbtini) krantinių atmušų atviroje sandėliavimo aikštelėje, dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) betonuotoju, prikabinėtoju, nesilaikė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų ir pažeidė: 1) 1. e. p. generalinio direktoriaus P. J. 2003 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. l5-201-80 patvirtintą Stropuotojo (8333) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 175 4.1.12 punktą „krovinių stropuotojas darbo metu privalo: <...> 4.1.12. prieš paduodant krano mašinistui signalą kelti krovinį, kabinėtojas turi įsitikinti, ar keliamas krovinys kaip nors nepritvirtintas, neprišalęs, neprispaustas <...>“, 4.4.1, 4.4.2, 4.4.3 punktų reikalavimus: „4.4. prieš paduodant signalą pakelti krovinį stropuotojas privalo: 4.4.1. įsitikinti, ar krovinys gerai aprištas ir pakabintas; 4.4.2. įsitikinti, ar nėra žmonių prie keliamo krovinio, o keliant krovinį savaeigiu strėliniu kranu, ar nėra žmonių arti krano, tarp pasukamosios ir nepasukamosios krano dalies, strėlės nuleidimo zonoje; 4.4.3. patikrinti, ar nėra ant krovinio kokių nors nepritvirtintų daiktų, įrankių <...>“, 4.9.1, 4.9.2 punktų reikalavimus „krovinio kėlimo ir perkėlimo operacijų metu draudžiama: 4.9.1. kabinti ir duoti signalą kelti nestabiliai užkabintą krovinį; 4.9.2. kabinti užpiltą žemėmis ar prišalusį, apkrautą kitais kroviniais, pritvirtintą varžtais arba užpiltą betonu, krovinį“; 2) 2006 m. kovo 27 d. patvirtintos Krantinių atmušų montavimo technologinė schemos“ dalies „Darbų sauga reikalavimus: „Darbininkai, vykdantys krantinių atmušų surinkimą, turi būti išklausę darbų saugos instruktavimą (stropuotojo saugos ir sveiktos instrukcija Nr. 175), turėti prikabinėtojų pažymėjimus bei žinoti visus aukščiau išvardintus instrukcijos punktus. Stebėti ir užtikrinti, kad metalinių atmušų zonoje nepatektų pašaliniai asmenys <...>“. Dėl to, atliekant krantinių atmušų montavimo darbus prie krano dviejų kablių, atskiru lynu pervėręs per esančias angas, prikabino vieną guminę atmušą nuo metalinio padėklo su guminėmis atmušomis, kranininkui V. A. krano strėle pakėlus ją bei kartu prikibusią kitą atmušą nuo paletės, perkėlus ir nuleidus jas į greta esančią tuščią betoninės aikštelės vietą ir laikant pakėlus nuo grindinio apie 30–100 cm, neapmokytam stropuotojui J. V. stovint prie pakeltų atmušų, l,5 metro ilgio laužtuvu iš 3–4 karto bandė atskirti prikibusią atmušą, po to neprikabinta atmuša atkibo ir krisdama prispaudė nukentėjusiojo J. V. koją, dėl to šis dėl dešinės blauzdos kaulų skeveldrinio lūžimo neteko 70 proc. darbingumo – tai sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

10Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

11Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 384 straipsnio 5 dalies nuostatomis, turėjo nurodyti motyvus, kodėl atmeta įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas.

12Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą grindė tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismas, visiškai neanalizavo teisės aktų reikalavimų pažeidimų, jų ryšio su kilusiais padariniais. Teismas neteisingai įvertino darbo vietą, įrenginius, darbų atlikimo būdus. Neaišku, ar 2006 m. liepos 14 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą teismas laiko kaltinimą patvirtinančiu ar paneigiančiu įrodymu. Tiek nelaimingo atsitikimo darbe akte, tiek kaltinime nurodyta, jog kilusių padarinių pagrindine priežastimi laikytina ne įrankio – laužtuvo – naudojimas, o nepristropuoto ir prilipusio krovinio pakėlimas ir jo atskyrimas laužtuvu. Kėlimo kranu saugaus naudojimo taisyklėse numatytas reikalavimas nekelti nestabiliai padėto krovinio. Išteisintasis R. B., pastebėjęs, kad prie keliamo pristropuoto krovinio – guminės atmušos prilipęs kitas toks pats krovinys, nesiėmė priemonių jį prikabinti ir davė nurodymą kranininkui perkelti juos į kitą šalia buvusią aikštelės vietą ir laikyti pakeltą nuo žemės apie 0,5 metro atstumu, taip pažeisdamas Stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcijas. Teismas šių dviejų teisės aktų reikalavimų, pasak kasatoriaus, neanalizavo, taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

13Išteisintasis R. B. ne tik davė neleistiną nurodymą pakelti neprikabintą krovinį, bet ir neužtikrino, kad prie jo nepatektų kiti asmenys. Kasatorius abejoja AB (duomenys neskelbtini) atstovo K. S., įmonėje dirbančio darbų saugos specialistu, kompetencija, atsižvelgdamas į jo parodymus, pateisinančius R. B. elgesį, nes jie aiškiai prieštarauja ne tik darbų saugą reglamentuojančioms normoms, bet ir paties K. S. sudaryto bei AB (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų patvirtinto nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadoms. Taip pat pabrėžiama, kad šaukimas nukentėjusiajam pasitraukti negali būti laikomas pašalinių asmenų pašalinimu, nes nebuvo imtasi akivaizdžių pašalinimą ar darbų nutraukimą lėmusių priemonių, priešingai, toliau buvo atliekami aktyvūs atmušų atskyrimo veiksmai. Teismas nemotyvuotai visą atsakomybę perkelia nukentėjusiajam J. V., kuris, teismo nuomone, buvęs itin neatsargus ir neatsakingai elgėsi atlikdamas ne tiesiogiai jam pavestą darbą. AB (duomenys neskelbtini) 2006 m. kovo 27 d. patvirtintoje Krantinių atmušų montavimo technologinėje schemoje dalyje „Darbų sauga“ nurodytas imperatyvus reikalavimas, kad darbininkai, vykdantys krantinių atmušų surinkimą, turi būti išklausę darbų saugos instruktavimą, turėti prikabinėtojų pažymėjimus. Anot kasatoriaus, viena iš nelaimingą atsitikimą lėmusių priežasčių – nekvalifikuoto ir neapmokyto darbuotojo paskyrimas atlikti darbus, su kurių galima rizika jis nesupažindintas. Teismas, nesivadovaudamas norminių teisės aktų nuostatomis, nukentėjusiojo, prieš tai dirbusio betonuotoju –dailide, ankstesnį instruktavimą įvertino pakankamą naujam darbui atlikti. J. V. nebuvo instruktuotas konkrečioje darbo vietoje nei pagal paskyrą – leidimą, nei technologinę kortelę ar kitokį rašytinį dokumentą, nors įmonės vidaus teisės aktai bei norminiai teisės aktai darbą su kranu priskiria prie pavojingų, o darbų vadovas įpareigojamas tiesiogiai kontroliuoti atliekamą darbą, darbų saugą. Nors teismas nurodo, kad su instrukcija Nr. 175 nukentėjusysis buvo supažindintas ne vieną kartą dirbdamas betonuotoju, tačiau šis instruktavimas, pasak kasatoriaus, nepakankamas. Nors V. V. neigia žinojęs apie darbuotojų naudojamą atmušų atskyrimo būdą, bet visi atmušas surinkinėję liudytojai parodė priešingai. Taip pat prokuroras pabrėžia, kad aiškaus funkcijų ir pareigų paskirstymo kiekvienam darbuotojui nebuvo, tai duodamas parodymus patvirtino ir kaltinamasis R. B. Teismas, anot kasatoriaus, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusysis savavališkai pateko į krano veikimo zoną, nes atmušų kėlimo metu visa aikštelė, kurioje dirbo darbuotojai, buvo krano veikimo zonoje, ji, be to, nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais – tai sukliudė darbuotojams laikytis saugaus darbo reikalavimų. Taip pat teismas, prokuroro nuomone, savo įrodymų vertinimu įteisino AB (duomenys neskelbtini) susiformavusią ydingą praktiką.

14Kasacinis skundas tenkintinas.

15Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, turėjo nurodyti motyvus, kodėl atmeta įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, be to, visiškai neanalizavo išteisintųjų padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, jų ryšio su kilusiais padariniais, neteisingai įvertino darbo vietą, įrenginius, darbų atlikimo būdus ir pan., nors visa tai buvo išdėstyta apeliacinio skundo argumentuose, todėl, kasatoriaus manymu, esminiai apeliacinio skundo argumentai liko neišnagrinėti.

16Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, tad siekiant atskleisti objektyviuosius – pirmiausia veikos – požymius, kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai, lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

17Šioje byloje išteisintajam V. V. buvo inkriminuotas neveikimas pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.1-107 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus P. J. 2001 m. sausio 25 d. patvirtintų Darbų vykdytojo ir meistro pareiginių nuostatų, 2006 m. kovo 27 d. patvirtintos Krantinių atmušų montavimo technologinė schemos dalies „Darbų sauga“ atitinkamas nuostatas, R. B. – veikimas ir neveikimas pagal 1. e. p. generalinio direktoriaus P. J. 2003 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. l5-201-80 patvirtintos Stropuotojo (8333) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 175, 2006 m. kovo 27 d. patvirtintos Krantinių atmušų montavimo technologinė schemos dalies „Darbų sauga“ reikalavimus.

18Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėjo bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą, kurio vienas esminių argumentų buvo tas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kaltinimuose nurodytų galimų norminių teisės aktų reikalavimų galimų pažeidimų. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje visiškai neanalizuoti pareigas R. B. ir V. V. darbo veiklos srityje nustatantys teisės aktai, kurių analizė yra tinkamo BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – veikos – nustatymo sąlyga. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, tik neginčijamai nustatyti kilę padariniai – nukentėjusiojo J. V. sunkus sveikatos sutrikdymas (netekta 70 proc. darbingumo) dėl dešinės blauzdos kaulų skeveldrinio lūžimo, tačiau R. B. ir V. V. veikos kvalifikavimo procesas neatliktas. Apeliacinės instancijos teismas ne tik išsamiai neišanalizavo apeliacinio skundo argumentų, bet ir susiaurino baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas. Teisėjų kolegijos nuomone tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui priimti teisingą sprendimą, Kiekvienu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, šiuo atveju – nelaimingo atsitikimo žmogui, privalo būti nekvestionuojamai nustatyta, įvertinus tiek asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, tiek nukentėjusio asmens veiką ir jų įtaką kilusiems padariniams, ar galimų kaltininkų, ar nukentėjusiojo veika buvo esminė kilusių padarinių sąlyga ir būtina jų priežastis. Tik tai įvertinus spręstina, ar veika yra nusikalstama, ar ne.

19Kadangi apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, bylą gražintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pakartotinai nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas turi išnagrinėti visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir įvertinti kaltinimuose nurodytų norminių teisės aktų reikalavimų galimus pažeidimus, išanalizuoti išteisintųjų pareigas darbo veiklos srityje nustatančius teisės aktus bei padaryti motyvuotas išvadas

20Kiti prokuroro kasacinio skundo argumentai yra paliekami nenagrinėti, nes pasisakydamas dėl jų kasacinės instancijos teismas gali pažeisti apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

22Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Jūratei Neniškienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,... 4. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu V. V.... 6. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 8. V. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. liepos 14 d., apie 15.30 val., AB... 9. R. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. liepos 14 d., apie 15.30 val., AB... 10. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas... 11. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas,... 12. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą grindė tais pačiais... 13. Išteisintasis R. B. ne tik davė neleistiną nurodymą pakelti neprikabintą... 14. Kasacinis skundas tenkintinas.... 15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, turėjo... 16. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo,... 17. Šioje byloje išteisintajam V. V. buvo inkriminuotas neveikimas pagal Lietuvos... 18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi,... 19. Kadangi apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, bylą... 20. Kiti prokuroro kasacinio skundo argumentai yra paliekami nenagrinėti, nes... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 22. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...