Byla 1A-75-309/2020
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), kaltininkui ir nukentėjusiajam – valstybinės institucijos atstovui susitaikius, ir baudžiamoji byla nutraukta

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui, gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), kaltininkui ir nukentėjusiajam – valstybinės institucijos atstovui susitaikius, ir baudžiamoji byla nutraukta.

3Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų), įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

61. E. M. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad būdamas asociacijos sporto klubo „R.K.“, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu: ( - ), prezidentu ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 21 straipsnį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. aplaidžiai tvarkė apskaitą, t. y. nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu – laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. į sporto klubo buhalterinę apskaitą neįrašė grynųjų pinigų gavimo operacijų iš viso už 425,00 Eur; grynų pinigų sumokėjimo operacijų iš viso už 8 720,71 Eur; prekių (paslaugų) įsigijimo operacijų iš viso už 62 187,50 Eur; tikslinių lėšų ir paramos gavimo operacijų iš viso už 101 337,66 Eur; E. M. grynų pinigų įnešimo į sąskaitą operacijų iš viso už 14 413,00 Eur; iš fizinių asmenų ir banko piniginių lėšų gavimo operacijų iš viso 3 530,92 Eur, E. M. grynų pinigų išėmimo iš sąskaitos operacijų iš viso už 32 520,00 Eur; E. M. pinigų pervedimo iš sąskaitos operacijų iš viso už 4 300,00 Eur; pinigų sumokėjimo tiekėjams operacijų iš viso už 76 981,55 Eur; paskolos grąžinimo operacijos už 3 300,00 Eur; banko paslaugų sąnaudų operacijų už 430,97 Eur; 12 straipsnio 4 dalies (2012-04-24 įstatymo Nr. XI1-988 redakcija) reikalavimų – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius – sporto klubo registruose neužregistravo grynų pinigų sumokėjimo operacijų iš viso už 8 720,71 Eur; prekių (paslaugų) įsigijimo operacijų iš viso už 62 187,50 Eur; piniginių įplaukų banko sąskaitoje operacijų iš viso už 119 281,58 Eur; piniginių išlaidų banko sąskaitoje operacijų iš viso už 117 532,52 Eur; 2004-11-22 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ 162 punkto (2008-10-15 įsakymo Nr. 1K-323 redakcija) reikalavimų – iki finansinių ataskaitų sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, metinių finansinių atskaitų duomenys turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Dėl to iš dalies negalima nustatyti sporto klubo „R. K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.

72. Be to, E. M., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., vykdydamas individualią veiklą pagal valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus verslo liudijimus: ( - ), kuriuose nurodyta, kad gali būti vykdoma tik veiklos rūšyje nurodyta veikla, kiek ji įeina į šias EVRK klases: sportinis ir rekreacinis švietimas (85.51), kultūrinis švietimas (85.52) ir kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas (85.59) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė apskaitą, tai yra nesilaikydamas 2011-04-22 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 1K-160 „Dėl gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 2, 12 ir 13 punktų ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų: „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“: neįtraukė 2016 m. birželio mėn. gautų pajamų už 789,20 Eur, dėl to negalima iš dalies nustatyti E. M., vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos už 2016 metus.

8II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

93. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir priimti E. M. išteisinamąjį nuosprendį.

103.1. E. M. gynėjas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog E. M. buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas teisės aktų reikalavimas, tačiau teigia, kad pripažindamas jį kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, teismas netinkamai taikė įstatymą, nes E. M. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – jo veiksmai vertintini kaip administracinis nusižengimas. Pasak nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, kuomet yra sprendžiamas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimas, nesusiejo su šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo išvados nepagrįstos šioje byloje surinktais įrodymais. Teigia, kad teismas byloje surinktais įrodymais nepagrindė ir jo ginamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, ypač padarinių kilimo, kas iš esmės laikytina esminiu dviejų skirtingų atsakomybės rūšių atribojimo kriterijumi, taip pat nevertino ir jo ginamojo veiksmų pavojingumo laipsnio bei pobūdžio.

113.2. Skunde pažymima, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Akcentuojama, kad kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros). Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

123.3. Apeliantas pabrėžia, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose tvirtinti reikalavimai buhalterinei apskaitai, pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimu dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

133.4. E. M. gynėjo teigimu, teismas šioje byloje visiškai nevertino jo ginamojo veiksmų pavojingumo ir nesiaiškino, ar kilo įstatyme nustatyti padariniai. Teismas formaliai rėmėsi specialisto išvada, neatsižvelgdamas į tai, kad kiti bylos įrodymai šią išvadą paneigia. Pažymi, kad E. M. padaryto pažeidimo esmė yra ta, kad nebuvo sudarytas suvestinis registras, tačiau pats E. M. ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė visus pirminius buhalterinius dokumentus, iš kurių šis registras yra sudaromas. Jokie priešpriešiniai patikrinimai nebuvo atliekami, poėmio metu jokie dokumentai nebuvo išimti, specialisto išvada pateikta vien remiantis E. M. pateiktais dokumentais. Atlikus patikrinimą be kita ko nustatyta, kad juridinis asmuo mokestiniu laikotarpiu jokių mokestinių nepriemokų neturi, nustatytos ir visos finansinės operacijos. Teismo posėdžio metu specialistas paaiškino, kad pateiktą išvadą, jog neįmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros yra daro vien dėl to, kad nėra suvestinio registro, nežiūrint į tai, kad yra visi pirminiai dokumentai. Pasak apelianto, tai tik patvirtina, jog specialisto išvada pagrįsta vien formaliais pagrindais, nevertinant pačios situacijos, to, kad iš pateiktų visų pirminių dokumentų buvo nustatyta tiksli juridinio asmens veikla, turtas, nuosavas kapitalas, įpareigojimų dydis ir struktūra. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, rėmėsi vien tik nepagrįsta specialisto išvada.

143.5. E. M. gynėjo vertinimu, nepagrįstai konstatuota jo ginamojo kaltė ir dėl to, kad jis, veikdamas pagal verslo liudijimą, neįtraukė vienos finansinės operacijos į apskaitos žurnalą, o operacijos dydis yra aiškus. Nurodo, kad šiuo atveju specialisto išvada, jog neįmanoma nustatyti E. M. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros prieštarauja elementariai logikai, nes yra žinoma konkreti suma, kuri nebuvo įtraukta į apskaitos žurnalą. Atkreipia dėmesį, kad teisiamajame posėdyje specialistė nurodė, jog išvadą, kad neįmanoma nustatyti E. M. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros, teikia todėl, kad E. M. padarė pažeidimą, o esant konstatuotam pažeidimui, tokia išvada visuomet yra teikiama. Teigia, kad šis specialistės paaiškinimas tik patvirtina, jog specialisto išvada yra nepatikima, formali, neatitinkanti nustatytų faktinių aplinkybių. Kartu pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino baudžiamosios atsakomybės atskyrimo nuo administracinės, taip pažeisdamas ultima ratio (paskutinė priemonė) principą. Apelianto vertinimu, E. M. inkriminuoti apskaitos pažeidimai nėra tokio pavojingumo, būtino kilti baudžiamajai atsakomybei, laipsnio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-409/2011, 2K-161/2012, 2K-63/2014). E. M. gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju jo ginamojo veiksmai pagal savo pavojingumą nėra tiek pavojingi, kad turėjo būti vertinami baudžiamosios atsakomybės kontekste. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas be kita ko nenustatė ir būtinojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje, sudėties požymio – pavojingų padarinių kilimo. Esant tokioms aplinkybėms mano, kad E. M. veiksmai turėjo būti vertinami kaip administracinis nusižengimas.

154. Apygardos teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjas advokatas M. Vagonis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Ž. Kungys prašė skundą atmesti.

16III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

175. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjo advokato M. Vagonio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

186. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą – buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius.

197. BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros).

208. Akcentuotina, kad įstatymas negali aprašyti visų įmanomų kriminalizuotos nusikalstamos veikos padarinių, aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019). Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Nors išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017).

219. E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, už tai, kad būdamas asociacijos sporto klubo „R. K.“ ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. aplaidžiai tvarkė apskaitą, t. y. į sporto klubo buhalterinę apskaitą neįrašė grynųjų pinigų gavimo operacijų iš viso už 425,00 Eur; grynų pinigų sumokėjimo operacijų iš viso už 8 720,71 Eur; prekių (paslaugų) įsigijimo operacijų iš viso už 62 187,50 Eur; tikslinių lėšų ir paramos gavimo operacijų iš viso už 101 337,66 Eur; E. M. grynų pinigų įnešimo į sąskaitą operacijų iš viso už 14 413,00 Eur; iš fizinių asmenų ir banko piniginių lėšų gavimo operacijų iš viso 3 530,92 Eur, E. M. grynų pinigų išėmimo iš sąskaitos operacijų iš viso už 32 520,00 Eur; E. M. pinigų pervedimo iš sąskaitos operacijų iš viso už 4 300,00 Eur; pinigų sumokėjimo tiekėjams operacijų iš viso už 76 981,55 Eur; paskolos grąžinimo operacijos už 3 300,00 Eur; banko paslaugų sąnaudų operacijų už 430,97 Eur; sporto klubo registruose neužregistravo grynų pinigų sumokėjimo operacijų iš viso už 8 720,71 Eur; prekių (paslaugų) įsigijimo operacijų iš viso už 62 187,50 Eur; piniginių įplaukų banko sąskaitoje operacijų iš viso už 119 281,58 Eur; piniginių išlaidų banko sąskaitoje operacijų iš viso už 117 532,52 Eur ir dėl to iš dalies negalima nustatyti sporto klubo „R. K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.

2210. Iš bylos matyti, kad E. M. prisipažino kaltu padaręs BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. aplaidžiai tvarkęs buhalterinę apskaitą. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, būdamas sporto klubo „R. K.“ prezidentu, sporto klubo buhalteriją tvarkė pats, tvarkė taip, kaip mokėjo, buvo įsitikinęs, kad viską daro gerai, o vėliau suprato, kad įstatymo reikalavimai yra kiti, kad buhalterinė apskaita nebuvo vedama. Manė, kad pakanka to, jog visos operacijos matosi bankiniuose pavedimuose, o mokesčių paskaičiavimas rodo, kad jis negerai deklaruodavo pajamas. Dabar jau yra sudaryta sutartis su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone, valstybei padarytą žalą jis atlygino, mokesčius sumokėjo (3 t., b. l. 6–8; 4 t., b. l. 139–140).

2311. 2019 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) „Dėl asociacijos sporto klubo „R. K.“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad dėl į sporto klubo „R. K.“ buhalterinę apskaitą neįrašytų grynų pinigų sumokėjimo operacijų iš viso už 8 720,71 Eur, prekių (paslaugų) įsigijimo operacijų iš viso už 62 187,50 Eur, tikslinių lėšų ir paramos gavimo operacijų iš viso už 101 337,66 Eur, E. M. grynų pinigų įnešimo į sąskaitą operacijų iš viso už 14 413,00 Eur, iš fizinių asmenų ir banko piniginių lėšų gavimo operacijų iš viso 3 530,92 Eur, E. M. grynų pinigų išėmimo iš sąskaitos operacijų iš viso už 32 520,00 Eur, E. M. pinigų pervedimo iš sąskaitos operacijų iš viso už 4 300,00 Eur, pinigų sumokėjimo tiekėjams operacijų iš viso už 76 981,55 Eur, paskolos grąžinimo operacijos už 3 300,00 Eur ir banko paslaugų sąnaudų operacijų už 430,97 Eur, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies ir 2004 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 1K-372 162 punkto reikalavimų iš dalies negalima nustatyti sporto klubo „R. K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. (2 t., b. l. 106–116).

2412. Apylinkės teismo posėdyje apklausta specialistė N. B. nurodė, kad ji atliko sporto klubo „R. K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ir pateikė išvadą. Paaiškino, kad išvadą pateikė iš pirminių dokumentų, kurie nebuvo susisteminti, nebuvo registruoti kasos knygoje, apskaita nebuvo vedama. Buvo tik sąskaitos faktūros, kasos kvitai, pinigų išėmimai, įnešimai, bankiniai mokėjimai, o turėjo būti laikomasi įstatymo ir turėjo būti vedami suvestiniai registrai, didžioji knyga. Asociacijos gautos pajamos ir išlaidos buvo nustatytos pagal tyrimui pateiktus pirminius dokumentus, kuriuos pateikė tyrėja. Kryžminis patikrinimas nebuvo atliktas. Pažymėjo, kad, nors pirminiai dokumentai yra, tačiau negalima įsitikinti, ar jie visi buvo pateikti, kol nėra suvestinio registro. Jeigu pirminiai dokumentai būtų suvesti į suvestinius registrus, tuomet viską būtų galima patikrinti. Kadangi suma į suvestinius apskaitos registrus neįtraukta, nedeklaruota, todėl ir daroma išvada, kad neįmanoma nustatyti asmens veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėjo, jog pajamų gali būti daugiau, nei išrašyta kvitų (3 t., b. l. 42–43). Specialistė V. A. apylinkės teismo posėdyje paaiškino, kad vykdydamas veiklą su verslo liudijimu, mokesčių mokėtojas, kuris neprivalo naudoti kasos aparato, turi pildyti pajamų- išlaidų apskaitos žurnalą, į kurį įrašomos gautos pajamos ir patirtos išlaidos. Pajamos žurnale fiksuojamos tą dieną, kada jos buvo gautos, išlaidos įrašomos tą dieną, kuria jos buvo patirtos. Į prokuroro klausimus atsakė, kad atliekant tikrinimą asmens, dirbančio pagal verslo liudijimą, reikalingas pajamų-išlaidų žurnalas, nes juo remiantis teikiamos deklaracijos. Pirminiai dokumentai neatspindi realiai gautų pajamų, nes kvitų gali būti mažiau, mažesnei sumai, negu yra apskaityta žurnale (ne visais atvejais kvitai rašomi) (3 t., b. l. 48–49).

2513. Nors, kaip pažymima apeliaciniame skunde, pradėjus ikiteisminį tyrimą E. M. ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė pirminius dokumentus, tačiau, bylos duomenimis, buvo pateikti ne visi reikalingi dokumentai (1 t., b. l. 133–135, 139–140), dalis dokumentų buvo paimti kratų metu (1 t., b. l. 153–156, 178–181), be to, kaip teisiamajame posėdyje nurodė specialistė N. B., nors ir yra pirminiai dokumentai, tačiau vien iš tų dokumentų, kurie pateikti, nėra galimybės spręsti, ar jie visi pateikti. Tam turi būti vedami suvestiniai registrai – tuomet būtų galimybė patikrinti, ar atitinka sumos pateiktuose dokumentuose ir suvestiniuose apskaitos registruose. Specialistės taip pat pažymėjo, kad pirminiai dokumentai neatspindi realiai gautų pajamų, nes pajamų gali būti daugiau, nei išrašyta kvitų (kvitai rašomi ne visais atvejais, juos privaloma išrašyti tik gavus tokį prašymą). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog sporto klubo „R. K.“ pirminiai dokumentai nebuvo susisteminti, nebuvo registruoti kasos knygoje, buhalterinė apskaita nebuvo vedama, ir tą pripažįsta pats E. M., nėra pagrindo nesutikti su specialisto išvada, kad dėl to, jog į sporto klubo „R. K.“ buhalterinę apskaitą neįrašytų šioje išvadoje nurodytų ūkinių operacijų iš dalies negalima nustatyti sporto klubo „R. K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad teismas be pagrindo rėmėsi specialisto išvada, kad iš pateiktų pirminių dokumentų buvo nustatyta tiksli juridinio asmens veikla, turtas, nuosavas kapitalas, įpareigojimų dydis ir struktūra. Kaip jau minėta, specialistė teisiamajame posėdyje nurodė, kad, nors ir buvo pateikti pirminiai dokumentai, tačiau nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad buvo pateikti būtent visi dokumentai, šio fakto negalima patikrinti nesant suvestinio registro. Jei būtų suvestinis registras, būtų galima sutikrinti jame ir pateiktuose dokumentuose užfiksuotus duomenis.

2614. Esant visumai nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog E. M., būdamas asociacijos sporto klubo „R. K.“ prezidentu ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. aplaidžiai tvarkė apskaitą. E. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir jis, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui bei nukentėjusiajam – valstybinės institucijos atstovui susitaikius, ir baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos jam nutraukta.

2715. E. M., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., vykdydamas individualią veiklą pagal valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus verslo liudijimus, aplaidžiai tvarkė apskaitą, t. y. nesilaikydamas 2011-04-22 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 1K-160 „Dėl gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 2, 12 ir 13 punktų bei 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų į apskaitą neįtraukė 2016 m. birželio mėn. gautų pajamų už 789,20 Eur ir dėl to negalima iš dalies nustatyti E. M., vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos už 2016 metus.

2816. Atkreipiamas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356- 696/2017).

2917. Kaip minėta, E. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad sporto klubo buhalterinę apskaitą tvarkė pats taip, kaip sugebėjo, tik vėliau suprato, kad įstatymo reikalavimai yra kiti. Tyrimo metu paaiškėjo, kad jis pajamas deklaruodavo kaip gaunamas dirbant pagal verslo liudijimą, o reikėjo deklaruoti kaip gaunamas iš individualios veiklos. Deklaruodamas pajamas nieko nuslėpti nenorėjo. Žalą valstybei atlygino, mokesčius sumokėjo.

3018. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė N. B. be kita ko nurodė, kad 789 Eur neįtraukimas į apskaitos žurnalą buvo nustatytas pagal tyrimui pateiktus prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo kvitus bei įrašus pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale (3 t., b. l. 42–43). 2019 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) „Dėl E. M. ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad sulyginus tyrimui pateiktus E. M. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus su įrašais jo pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, nustatyta, kad į E. M. pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą neįrašytos pagal 2016 m. birželio 8 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus Nr. 4 ir Nr. 5 iš bendrovių „G.“ ir „N. Y. L.“ gautos pajamos iš viso už 789,20 Eur. Išvadoje konstatuota, kad dėl E. M., vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale neįtrauktų 2016 m. birželio mėn. gautų pajamų už 789,20 Eur, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti E. M., vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos už 2016 metus (2 t., b. l. 90–97). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad tai, jog E. M. į pajamų ir išlaidų žurnalą neįrašė 2016 m. birželio 8 d. iš bendrovių „G.“ ir „N. Y. L.“ gautų pajamų, kurių suma 789,20 Eur, nustatyta iš tyrimui pateiktų dviejų kvitų. Kadangi 789,20 Eur suma tiksliai nustatyta iš 2016 m. birželio 8 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų Nr. 4 ir Nr. 5, šiuo atveju į buhalterinę apskaitą yra neįtraukta tik viena buhalterinė operacija, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog vien dėl to, kad E. M. į apskaitą neįtraukė pagal du 2016 m. birželio 8 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus gautų pajamų, tapo nebeįmanoma iš dalies nustatyti E. M., vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos už 2016 metus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad E. M. veiksmai šiuo atveju nesukėlė BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui būtinų padarinių. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., vykdydamas individualią veiklą pagal valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus verslo liudijimus, į apskaitą neįtraukė 2016 m. birželio mėn. gautų pajamų už 789,20 Eur, naikintina ir dėl šios nusikalstamos veikos E. M. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.

33Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., vykdydamas individualią veiklą pagal valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus verslo liudijimus, į apskaitą neįtraukė 2016 m. birželio mėn. gautų pajamų už 789,20 Eur.

34E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį dėl laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįtrauktų 2016 m. birželio mėn. gautų pajamų už 789,20 Eur išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

35Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. M. paskirta... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 6. 1. E. M. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1... 7. 2. Be to, E. M., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo... 8. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 9. 3. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjas... 10. 3.1. E. M. gynėjas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 11. 3.2. Skunde pažymima, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys... 12. 3.3. Apeliantas pabrėžia, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl... 13. 3.4. E. M. gynėjo teigimu, teismas šioje byloje visiškai nevertino jo... 14. 3.5. E. M. gynėjo vertinimu, nepagrįstai konstatuota jo ginamojo kaltė ir... 15. 4. Apygardos teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M.... 16. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. 5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjo advokato M. Vagonio... 18. 6. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet... 19. 7. BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios,... 20. 8. Akcentuotina, kad įstatymas negali aprašyti visų įmanomų... 21. 9. E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1... 22. 10. Iš bylos matyti, kad E. M. prisipažino kaltu padaręs BK 223 straipsnio 1... 23. 11. 2019 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) „Dėl asociacijos... 24. 12. Apylinkės teismo posėdyje apklausta specialistė N. B. nurodė, kad ji... 25. 13. Nors, kaip pažymima apeliaciniame skunde, pradėjus ikiteisminį tyrimą... 26. 14. Esant visumai nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 27. 15. E. M., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo... 28. 16. Atkreipiamas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs,... 29. 17. Kaip minėta, E. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir... 30. 18. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė N. B. be kita ko nurodė, kad... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d.... 33. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio... 34. E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį... 35. Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d....