Byla 2S-1790-565/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neteisėtais teisėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

52. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-18 nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

63. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinyje vartojami teiginiai „įrodo teritorijos „Lietuvos respublika“ „teisėjų“ rimtais protiniais sveikatos sutrikimais ieškovui V. B. padarytą teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir diskriminacijos uždraudimą pažeidimu padarytą ir patirtą žalą priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir tautybės“, kiti ieškinyje nurodyti teiginiai ir reiškiami reikalavimai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas siekia akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į proceso dalyvius, t.y. sąmoningai naudojasi savo procesine teise ne pagal paskirtį.

74. Teismas pažymėjo, kad ieškovui ne kartą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai įvairiais aspektais išaiškino tiek konstitucinės, tiek tarptautinės teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jos įgyvendinimo tvarką. Suinteresuotas asmuo savo teisėmis, inter alia ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.) inter alia ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

95. Ieškovas V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 nutartį ir bylą perduoti kitam apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Ieškovas skundą grindžia šiais argumentais.

    1. Nutartyje netinkamai taikomas CPK 137 str. 2 d. 1 p. Nustatęs, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, teismas privalėjo ieškovui nurodyti, kuri institucija yra kompetentinga nagrinėti ieškinio reikalavimus.
    2. Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 17 str., Konstitucijos 29 str., kadangi netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Taip teismas suvaržė ieškovo teises į teisminę gynybą.
    3. Teismas pažeidė CPK 21 str., Konvencijos 6 str., Konstitucijos 109 str. Yra absoliutūs skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi niekas negali būti teisėju savo paties byloje, ir dėl to pažeidžiamas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Toks precedentas yra nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-31 nutartyje Nr. 2-715-178/2015 ir kitose bylose.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

116. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Atskirasis skundas atmestinas.

127. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d., nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 str. 1 d., jeigu atitinka teisėtą tikslą ir egzistuoja pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

138. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, konstatavęs, kad ieškovas sąmoningai naudojasi savo procesine teise ne pagal paskirtį, t.y. siekia akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į proceso dalyvius. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai, nes ieškovas ieškinyje sąmoningai iškreipdamas Lietuvos valstybės, jos institucijų oficialius pavadinimus, sąmoningai nepagarbiai atsiliepdamas apie teisėjus, siekia pademonstruoti niekinamą požiūrį į valstybę, į teisingumą vykdančias institucijas ir teisėjus, juos pažeminti ir įžeisti. Pažymėtina, kad ieškovo atstovui A. B. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne kartą įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Be to, ieškovo atstovas A. B. turi teisinį išsilavinimą, todėl jam yra žinomi įstatymų reikalavimai. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ieškovas, vartodamas nepagarbias sąvokas, demonstratyviai rodo ne tik teismo ar kurios nors proceso šalies, bet ir valstybės negerbimą, sąmoningai siekia pažeminti ir įžeisti teisėjus naudodamasis procesine ieškinio teikimo teise. Kitaip tariant, pats išreikšdamas niekinamą požiūrį į valstybę, į teisingumą vykdančius teisėjus ir kitus proceso dalyvius, asmuo reikalauja, kad jo teisės būtų gerbiamos ir būtų apgintos tos pačios valstybės institucijų pagalba bei remiantis tos valstybės įstatymais, kurių reikalavimų pats sąmoningai nepaiso (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015, 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-178-196/2015, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015 ir kt.).

149. Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, pagrįstai pripažino, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekė rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms, teismams ir proceso dalyviams. Nors apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, nenurodė, į kurią instituciją jam kreiptis ir neįpareigojo pašalinti trūkumus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proceso teisės pažeidimo nepadarė, nes iš esmės ieškiniai dėl žalos yra žinybingi teismams, tačiau tik įstatymo reikalavimus atitinkantys ieškiniai, o šioje byloje ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo tokių reikalavimų, kaip jau anksčiau minėta, neatitiko.

1510. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuomet, jeigu ją įgyvendinantiems teisėjams bus sudarytos realios galimybės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Teismui priskirti specialūs įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumą, tame tarpe ir imunitetus. Be to, ieškovas atsakovo atstovais nurodė teismus ir teisėjus, kurie pasak ieškovo, yra kalti dėl jam padarytos žalos, nors esant CK 6.272 str. įtvirtintam teisėjo imunitetui nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, teisėjas apskritai negali būti patrauktas atsakovu dėl jo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą.

1611. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, teisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, o ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

17Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai