Byla 2-741-178/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-3320-656/2015 pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai V. B. ir A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams „kriminalinė Lietuva“, atstovaujama „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir pseudoteisėjos L. L. ir A. R.“, „kriminalinės Lietuvos apeliacinis teismas ir pseudoteisėjai V. Č., R. G., D. M., V. V.“ dėl žalos atlyginimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį. Teismas iš ieškinio turinio nustatė, kad ieškinys adresuotas „kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui“, t.y. neegzistuojančiai institucijai, todėl atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėji iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, yra absoliutūs jos negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, nukrypta nuo privalomo precedento civiliniame procese.
  2. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pažeidžiant CPK 137 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Skundžiamojoje nutartyje padarius išvadą, kad ieškinys adresuotas neva neegzistuojančiai institucijai, nenurodyta, į kurią instituciją kreiptis. Apelianto teigimu, ieškinys teismingas „kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui ir jo nusikalstamai pseudoteisėjų grupuotei“, nes pateiktas pagal atsakovo buvimo vietą (CPK 29 str.).
  3. Skundžiamojoje nutartyje nenurodytas privalomas nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų pavadinimai, ginčo dalykas, todėl neaišku, kokiais motyvais ir dėl kokio žalos atlyginimo padaroma išvada apie neva neegzistuojančią instituciją. Todėl pagal privalomą precedentą absoliučiai negaliojanti be motyvų nutartis yra naikintina, nes yra ne tik absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, bet ir pažeidžiami Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5, 6, 7 straipsniuose numatyta teisė kreiptis „kriminalinės Lietuvos teritorijoje į pseudoteismus“ gynybos. Be to, taip neleidžiama ir trukdoma išnaudoti „vidaus teisinės gynybos“ priemones ir galimybes kreiptis į tarptautines institucijas dėl „kriminalinės Lietuvos kriminalinių institucijų“ neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų.
  4. Skundžiama nutartis dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų yra naikintina, o klausimas perduotinas kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo ir neleisti „kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismo pseudoteisėjams“ toliau vilkinti ir nebaudžiamai dengti nuo atsakomybės vieni kitų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus.
  5. Pažeista CPK 115 straipsnio 4 dalis, nes klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente ir nėra pagrindo taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto pateiktą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes ieškinys pareikštas neegzistuojančiai institucijai „kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui“. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad ji nepagrįsta ir neteisėta, yra absoliutūs jos negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, nukrypta nuo privalomo precedento civiliniame procese. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Taigi, CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 str. ). Kiekvienu atveju teismas, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymų leidėjas procesinio šalių elgesio standartą yra apibrėžęs ir įstatyme – CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

16Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti sąžiningo civilinio proceso tikslą, juo labiau, tokiems, kurie sąmoningai daromi siekiant dar ir kitų, ne su ginčo esme susijusių tikslų, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi teisę arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.), arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

17Sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas mano esant reikšmingu, be kita ko, tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas pirmosios instancijos teismuose civiline tvarka iš viso yra inicijavęs daugiau kaip 400 teisminių procesų dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų, vykdant politines represijas, dvigubų teisingumo standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo; tyčinio civilinių bylų vilkinimo ir atsisakymo apginti pažeistas teises, turtinius interesus Lietuvos teismuose; teisėjų / teismų nušalinimo, žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir t. t. Apeliacinės instancijos teismuose nagrinėta daugiau kaip 500 apeliacinių (atskirųjų) skundų. Tiek pirmosios instancijos teismuose, tiek ir apeliacinės instancijos teisme apeliantui ne vieną kartą įvairiais aspektais išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Be to, ir pats apeliantas turi teisinį išsilavinimą, todėl jam yra žinomi įstatymų reikalavimai, o ir atskirojo skundo turinys tik patvirtina, kad CPK normos jam yra žinomos.

18Apeliantas pareikštame ieškinyje atsakovu nurodo „kriminalinę Lietuvą“, kurią atstovauja „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir pseudoteisėjos L. L. ir A. R.“, „kriminalinės Lietuvos apeliacinis teismas ir pseudoteisėjai V. Č., R. G., D. M., V. V.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktame procesiniame dokumente pavartotos tokios sąvokos kaip „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminalinės Lietuvos apeliacinis teismas“, „pseudoteisėjai“ ir kt. yra vertintinos kaip ne tik formalus procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas. Tokiu būdu demonstratyviai akcentuojamas ne tik teismo ar kurios nors proceso šalies, o taip pat ir apskritai valstybės negerbimas, sąmoningas siekimas, naudojantis procesine ieškinio teikimo teise, juos pažeminti, įžeisti. Kitaip tariant, apeliantas, pats išreikšdamas niekinamą požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius, reikalauja, kad jo teisės būtų gerbiamos, o gal būt pažeistos būtų apgintos tos pačios valstybės institucijų pagalba bei remiantis tos (anot apelianto, „kriminalinės“) valstybės įstatymais, kurių reikalavimų pats sąmoningai nepaiso. Beje, iš esmės tai jau yra konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje: 2015 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015, 2015 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-178-196/2015 ir kt.

19Atmestini apelianto argumentai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.). CPK 3 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos pažymi, kad šios (CPK 115 str. 4 d.) normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis. Tačiau neturėtų būti suteikta ir ginama teisė remtis šia norma asmenims, sąmoningai naudojantiems ją ne tik pagal paskirtį, t.y. remtis ja siekiant ne tik inicijuoti bylos iškėlimą, bet ir akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius. Akivaizdu, kad nagrinėjamu (ir ne tik) atveju apeliantas procesiniame dokumente atsakovą bei jį atstovaujančius asmenis įvardino ne per klaidą, o sąmoningai, juo labiau, kad ieškinyje nurodomos minėtos sąvokos taip pat yra nurodytos ir paduotame atskirajame skunde. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo savo teisėmis, inter alia ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.) inter alia ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nereikšmingus klausimo išsprendimui apelianto teiginius, kad atsakovais įvardinti asmenys egzistuoja; skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, į kurią instituciją kreiptis; nutartis be motyvų, nes akivaizdu, kad apeliantui ne tik žinoma, kaip jis turėtų įvardinti traukiamus į bylą asmenis, kur ir kokiu būdu kreiptis dėl jo teisių gynimo.

20Be to, nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nukrypta nuo privalomo precedento civiliniame procese, nes kitose apelianto inicijuotuose bei nagrinėtose civilinėse bylose ieškiniai buvo priimti ir išnagrinėti. Tokiu būdu pats apeliantas faktiškai pripažįsta, jog tokio pobūdžio jo procesinis elgesys yra sistemingas, bet tokio elgesio vertinimo aspektu, t.y. atsisakant priimti ieškinį šioje byloje aptariamu pagrindu, iš esmės precedentų ir nebuvo. Tuo tarpu skundžiama nutartis atitinka šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).

21Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes civilinio proceso tvarka asmuo savo teises gali ginti ne bet kaip, o tik įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.).

22Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas apelianto skundą atmeta kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai V. B. ir A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto pateiktą... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo,... 16. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į... 17. Sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, apeliacinės instancijos... 18. Apeliantas pareikštame ieškinyje atsakovu nurodo „kriminalinę Lietuvą“,... 19. Atmestini apelianto argumentai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo... 20. Be to, nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nukrypta... 21. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 22. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas apelianto skundą... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338... 24. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą....