Byla e2A-237-236/2020
Dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VITVELA“ ir atsakovės akcinės bendrovės SEB banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VITVELA“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB ,,VITVELA“ 2018 m. kovo 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB SEB bankui (toliau – ir atsakovė, Bankas), prašydama priteisti iš atsakovo 302 262,51 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė UAB ,,VITVELA“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė UAB ,,VITVELA“ atsakovės AB SEB banko paslaugomis naudojosi ilgą laiką. 2007 m. sudarius akcijų pirkimo – pardavimo sandorius ieškovė gavo dideles pinigų sumas, iš kurių taip pat padengė visus AB SEB banke turėtus kreditus. Gavus pirmą įmoką, pas UAB ,,VITVELA“ savininką atvyko AB SEB banko prezidento pirmasis pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius ir Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius, kuriuos UAB ,,VITVELA“ vadovas pažinojo asmeniškai, ir įtikinėjo nelaikyti tokių sumų indėliuose ar sąskaitose, o pasinaudoti efektyvesnėmis ir tokiomis pat likvidžiomis bei saugiomis taupymo priemonėmis, pasakojo, kad esant poreikiui bet kada lėšas bus galima atsiimti.

103.

11Ieškovės teigimu, ji nenorėjo rizikuoti lėšomis, be to, jos galėjo būti reikalingos statybos darbams, tačiau Banko darbuotojai nurodė, jog suformuos tinkamus pasiūlymus dėl investicijų.

124.

13Ieškovė UAB ,,VITVELA“ pažymėjo, kad 2007 m. liepos mėnesį Bankas suformavo pirmąjį investicinį portfelį ieškovei, orientuotą į ilgesnį periodą. Po keleto mėnesių su ieškove vėl buvo susisiekta, siekiant pasiūlyti dar vieną investicinį portfelį, kurį sudarytų trumpesnio laikotarpio labai likvidžios ir saugios finansinės priemonės, kurios iš esmės atliktų ieškovės pinigų deponavimo funkciją ir iš esmės prilygtų banko sąskaitos statusui ir kad ieškovė 1-2 dienų bėgyje galėtų perduoti finansines priemones ar jų dalį ir gauti apyvartinių lėšų. Dėl to ieškovė 2007 m. spalio 3 d. sudarė su Banku Investicijų valdymo konsultavimo pagrindais sutartį. Tą pačią dieną atsakovė suformavo ieškovei Investavimo strategiją, kurios 2 punkte nurodyta, kad investicijos turi būti mažos arba vidutinės rizikos, o 5 punkte nurodyta, kad investicinio portfelio vertės svyravimo rizika negali viršyti 12 proc., t. y. tai maksimalus galimas praradimo dydis nuo bendros portfelio vertės.

145.

15Ieškovė UAB ,,VITVELA“ nurodė, kad 2007 m. lapkričio 8 d. Bankas ieškovei suteikė „Neprofesionalaus investuotojo“ teisinį statusą – iš esmės investavimas ir portfelio tvarkymas buvo perduotas Bankui. 2008 m. sausio 31 d. ieškovei Bankas, nesant atskiro ieškovės prašymo ar nurodymo, nupirko 10 959 GILD Arbitrage fondo (toliau – ir GILD) vienetų už 1 043 652 Lt, kas sudarė 64 proc. viso portfelio investicijų.

166.

17Ieškovė UAB ,,VITVELA“ pažymėjo, kad jai nei prieš įsigyjant šio fondo vienetus, nei įsigijimo metu nebuvo atskleista, kad GILD neatitinka ieškovės Investavimo strategijos, nes fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ir (ar) visai nutrauktas, t. y. kad investuotojas gali prarasti galimybę bet kada parduoti vienetus ir tokiu būdu gauti veiklai reikalingas apyvartines lėšas, kad GILD yra ypatingai rizikingas hedge tipo fondas, todėl jis iš esmės netinka ieškovei ir ji negali sudaryti tokios reikšmingos dalies investicijų portfelyje.

187.

19Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, jai kaip neprofesionaliam klientui Bankas neatskleidė privalomos informacijos apie riziką ir įgijo jos vardu visiškai investavimo strategijos neatitinkančius investavimo vienetus, t. y. profesionalias paslaugas teikė netinkamai, pažeisdamas įstatymų reikalavimus.

208.

21Ieškovė pažymėjo, kad 2008 m. antroje pusėje pasirodė informacija, kad yra stabdomas GILD fondo vienetų išpirkimas. Ieškovė apie tokią riziką nebuvo įspėta, nors Bankas apie tai žinojo. Tačiau Banko atstovai ieškovę įtikinėjo, kad nerimauti nėra ko, Banko darbuotojas rašė, kad „viskas netrukus susitvarkys, kad tai nereiškia, jog fondas bankrutavo ar jį jau reikia nurašyti, nes jo valdomo turto vertė gali ateityje padidėti, kas darytų teigiamą įtaką turtui, tuo pačiu ir vieneto vertei“. Kartu su šiuo 2012 m. sausio 18 d. laišku ieškovei pirmą kartą buvo pateiktas GILD aprašymas anglų kalba, nors investuota buvo 2008 m. sausio 31 d.

229.

23Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, tokiu būdu Bankas pripažino, kad iki investavimo į GILD nebuvo atskleidęs ieškovei informacijos apie siūlomą investiciją ir jos riziką. Sustabdžius GILD vienetų išpirkimą ieškovė nebegalėjo parduoti šio fondo vienetų ir gauti apyvartinių lėšų, o Bankas visą laiką po išpirkimo sustabdymo teikė labai mažai informacijos. Šiuo metu GILD fondas yra likviduotas ir ieškovė prarado visas į fondą investuotas lėšas.

2410.

25Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai, sukėlę žalą ieškovei, pasireiškė tuo, kad atsakovė pažeidė teisės aktuose numatytą pareigą atskleisti klientui visą būtiną ir pakankamą informaciją apie investavimo riziką ir tai pasireiškė pirmiausia informacijos neatskleidimu, kad GILD fondas turi teisę sustabdyti fondo vienetų išpirkimą ir (arba) visiškai jį nutraukti. Tai neatitiko ieškovės investavimo tikslų – saugiai laikyti lėšas tokia forma, kad bet kuriuo metu būtų galima jas visas ar dalį jų panaudoti įmonės apyvartoje; antra, netinkamu investavimo portfelio sudarymu – atsakovė skyrė neleistinai didelį dalį krepšelyje GILD – vienai iš rizikingiausių finansinių priemonių tokiu būdu ženkliai viršydamas Investavimo strategijoje sutartą leistiną riziką ir apie tai neinformavo ieškovės.

2611.

27Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, atsakovė pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) 22 straipsnį bei Portfelio sutarties Bendrosios dalies 4.1. punktą.

2812.

29Ieškovė pažymėjo, kad kasacinis teismas nagrinėtose byloje, kurios ratio decidendi sutampa, konstatavo AB SEB banką neatskleidus informacijos apie GILD fondo vienetų išpirkimo sustabdymo riziką neprofesionaliam investuotojui, kuris dėl to patyrė žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-686/2017).

3013.

31Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, GILD dėl rizikos sustabdyti ar apskritai nutraukti fondo vienetų išpirkimą buvo netinkamas investavimo produktas ieškovei ir jis neturėjo būti siūlomas. Hedge fondai – tokie, kaip GILD, yra laikomi didelės rizikos investicija, todėl yra platinami paprastai tik profesionaliems investuotojams.

3214.

33Ieškovė UAB ,,VITVELA“ nurodė, kad 2012 m., t. y. praėjus daugiau negu 4 metams nuo investavimo pradžios, AB SEB banko ieškovei pirmą kartą atsiųstame GILD aprašyme nurodoma, kad fondo rizikos laipsnis yra didesnis negu vidutinis, tačiau siūlydama ieškovei į investicijų portfelį įtraukti GILD, atsakovė to neatskleidė. Atsakovės rekomendacijos pagrindu buvo įsigyta 10 959 šio fondo vienetų, kas portfelyje atitinkamu laikotarpiu sudarė 64-70 proc. visų investicijų. Kitaip tariant, atsakovė žinodama, kad ieškovei priimtina 8-12 proc. investavimo rizika, suformavo investicijų portfelį mažiausiai su 64 proc. rizika ir to neatskleidė ieškovei. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė veikė neprofesionaliai, nepaisė kliento interesų ir Investavimo strategijos.

3415.

35Ieškovė pažymėjo, kad minėtose kasacinio teismo bylose konstatuota, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovė nebūtų priėmusi sprendimo, jeigu būtų žinojusi visą reikšmingą informaciją, ieškovė nebūtų investavusi į finansines priemones, jeigu atsakovė būtų tinkamai informavusi apie galimą investicinių vienetų išpirkimo sustabdymą ar neišpirkimą, t. y. apie galimybę prarasti visą investuotą kapitalą. Ieškovė neturėjo investavimo patirties ir įmonės tikslas įsigyjant GILD vienetus buvo saugus ir laikinas veiklai ateityje prireiksiančių lėšų saugojimas, o ne investicinės grąžos, pelno tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovė nebūtų priėmusi sprendimo, jeigu būtų žinojusi visą reikšmingą informaciją.

3616.

37Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, ji nepraleido senaties termino, šis terminas skaičiuotinas nuo tada kai ieškovė sužinojo, kad GILD fondo vienetai nurašyti ir ieškovė tikrai neatgaus lėšų. Ieškovė nuolat prašė informacijos iš Banko atsakingų darbuotojų, tačiau jie teisinosi, jog duomenys tikslinami ir tik 2017 m. lapkričio 28 d. ieškovė gavo atsakymą į paklausimą, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. ieškovės vertybinių popierių sąskaitoje buvo panaikinti GILD fondo vertybiniai popieriai. Bankas niekada neinformavo ieškovės apie vertybinių popierių panaikinimą, nors tokią pareigą turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2014) ir pažeidė CK 6.38 straipsnio 2 dalį bei FPRĮ 22 straipsnį.

3817.

39Ieškovė UAB ,,VITVELA“ pažymėjo, atsakovė neneigė, kad nupirko GILD fondo vienetų, kurių vertė viršija investavimo strategijoje nurodytus reikalavimus, o atsakovės variacijos dėl skirtingo šio fondo vienetų procento bendrame investavimo portfelyje nepagrįstos, nes atsakovė nepagrįstai apjungė du pagal skirtingas sutartis suformuotus vertybinių popierių portfelius. Tuo tarpu, ginčas kilo iš konsultavimo pagrindais sudarytos sutarties.

4018.

41Ieškovė nurodė, kad ji niekada nedavė pavedimo atsakovei pirkti ieškovo vardu GILD fondo vienetus, atsakovė piktnaudžiavo ieškovės pasitikėjimu. Bankas turėjo tiesioginį interesą klientams nupirkti kuo daugiau GILD vienetų, atsakovė neatskleidė ieškovei, jog už sandorius ji gaudavo tiesioginės finansinės naudos, Bankas turėjo sąsajas su minėtu fondu tiek per įmonių veiklą, tiek per darbuotojus.

4219.

43Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, atsakovė pažeidė interesų konflikto vengimo įpareigojimą (FPRĮ 21 straipsnis), netinkamai teikė ieškovei informaciją, neatskleidė, kad fondas buvo terminuotas ir fondo vienetai anksčiau negalėjo būti išpirkti. Atsakovės nurodytų anketų ieškovė nepildė, jos pateiktos be parašų.

4420.

45Ieškovė UAB ,,VITVELA“ pažymėjo, kad tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, neeliminuoja Banko pareigos atskleisti investuojančiam asmeniui informaciją apie konkrečias rizikas. Jeigu ieškovei būtų buvusi atskleista tikroji informacija apie GILD fondą, GILD fondo vienetų dėl fondo vienetų nelikvidumo ieškovė nebūtų įsigijusi.

4621.

47Atsakovė AB SEB bankas procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.

4822.

49Atsakovė nurodė, jog UAB ,,VITVELA“ ir AB SEB bankui 2007 m. liepos 12 d. sudarė Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį Nr. IPVP-03-20070712-034/0034 ir 2007 m. spalio 3 d. Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį Nr. IPVK-03-20071003-094/0094. Patikėjimo pagrindais sudarytą sutartį ieškovė nutraukė 2008 m. lapkričio 27 d., pavesdama atsakovei atitinkamus vertybinius popierius, į kuriuos investuota 524 826 Lt, pervesti į konsultavimo sutarties pagrindu valdomą ieškovės vertybinių popierių sąskaitą, o likusių 9 pozicijų vertybinius popierius, į kuriuos buvo investuota 6 281 846 Lt, pervesti į ieškovės sąskaitą Šveicarijos banke.

5023.

51Atsakovė AB SEB bankas pažymėjo, kad vertinant visame ieškovės investavimo kontekste (pagal abi sutartis), ieškovės lėšų dalis investuota į GILD vienetus sudarė mažą, t. y. 9,8 proc. bendrame konsultavimo ir patikėjimo portfelyje. Šio fondo vienetų dalis jų įgijimo metu ir vėliau sudarė apie 9,8 proc. nuo visos investuotos sumos, todėl ieškovės investicinis portfelis buvo tinkamai subalansuotas ir visiškai tinkamas ieškovei, net ir vertinant vien pagal konsultavimo sutartį: per visą konsultavimo sutarties galiojimo laikotarpį (2007 m. spalio 3 d. – 2010 m. vasario 18 d.) GILD vienetai ieškovei buvo nupirkti vieną kartą – 2008 m. sausio 31 d. už 1 043 652 Lt ir ši suma nei augo nei mažėjo.

5224.

53Atsakovė AB SEB bankas nurodė, kad pagal konsultavimo sutartį sudarytame portfelyje GILD vienetai sudarė 64 proc., tik jų įsigijimo metu, vėliau visas ieškovės investicinis portfelis didėjo ir GILD vienetai sudarė 25 proc. Ši aplinkybė visą laiką ieškovei buvo žinoma, nes Bankas kas mėnesį teikė ieškovei ataskaitas, kuriose buvo nurodyta šio fondo procentinė išraiška.

5425.

55Atsakovės teigimu, ieškovė bet kada galėjo duoti nurodymą Bankui GILD vienetus parduoti ir GILD vienetų išpirkimas iki GILD taisyklių pakeitimo buvo galimas, tačiau to nedarė. Ieškovės investicijos buvo tinkamai diversifikuotis ir ieškovė neprisiėmė daugiau rizikos nei nurodyta jo investavimo strategijoje.

5626.

57Atsakovė AB SEB bankas pažymėjo, kad ieškovė Investavimo strategijos 2 ir 3 punktuose nurodė, jog pirmenybė teikiama mažos ir vidutinės rizikos investicijoms, tačiau investavimas į rizikingesnius vienetus nebuvo eliminuotas; o, be to, strategijoje įtvirtintas ieškovės leidimas siekiant aukštesnės metinės investicinio portfelio grąžos naudoti skolos svertą, kas reiškė didesnę riziką ir galimybę prarasti netgi daugiau nei yra investuota. 2009 m. anketoje ieškovė nurodė, kad lėšos turi duoti pakankamai didelę grąžą per ilgą laikotarpį, grąžos svyravimai neturi didelės reikšmės. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai priimtina, jog jos investicinio portfelio vertė bet kuriuo investavimo laikotarpiu gali sumažėti 30 ir daugiau procentų, anketa patvirtina, kad esminis ieškovės investavimo tikslas buvo pelno siekimas. GILD vienetų įsigijimo metu tokia investicija atrodė logiška bei ekonomiškai pagrįsta, tai patvirtina faktas, kad kas mėnesį gaudama Banko ataskaitas ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl GILD vienetų dalies bendrame portfelyje.

5827.

59Atsakovės AB SEB banko teigimu, nelaikytina įrodyta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad sudarant sutartis ieškovei esminę reikšmę turėjo poreikis bet kada atsiimti lėšas, ieškovė ir toliau investavo, o 2008 m. balandžio mėn. suteikė 6 mėn. paskolą GILD Arbitrage fondui. Atsakovė tinkamai atliko FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, aiškiai ir suprantamai suteikti klientui visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu ji galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, tai ieškovas patvirtino savo parašu sutarties dokumentuose.

6028.

61Atsakovė nurodė, kad iš ieškovės anketose pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė turėjo investavimo patirtį ir bent iš dalies suvokė vertybinių popierių rinką, faktorius, lemiančius jų vertės pokyčius, turėjo pakankamai įgūdžių ir patirties sudarant įprastinės veiklos sutartis ir su investavimu susijusius sandorius, situacija turi būti vertinama retrospektyviai. Be to, ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai. Vertintina ir fizinio asmens, turinčio teisę veikti ieškovės kaip juridinio asmens vardu, patirtis ir žinios. Ieškovas neįrodė, kad tarp reikalaujamos žalos ir neva atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys ir atsakovės veiksmuose nėra kaltės. Tuo metu, kai buvo investuota į GILD vienetus, jie buvo vertinami labai palankiai, istorinėje perspektyvoje šios investicinės priemonės rezultatai buvo labai geri. Investavimas visada yra susijęs su rizika, o ieškovė su galimomis rizikomis buvo supažindinta atskirai, tai patvirtina atsakovo atstovo parašas ant sutarčių ir kitų dokumentų.

6229.

63Atsakovė AB SEB bankas pažymėjo, kad konsultavimo sutarties bendrosios dalies 3 punktu ieškovė patvirtino, jog nelaikys Banko atsakingu jeigu dėl investavimo patirs nuostolių, t. y. šalys buvo sutarusios dėl atsakovės atsakomybės ribojimo (CK 6.252 straipsnio 1 dalis).

6430.

65Atsakovės teigimu, ieškovės minima kasacinio teismo praktika šiuo atveju neaktuali, nes ratio decidendi skiriasi, o pateikta specialisto A. P. išvada neobjektyvi ir neatitinka bylos dokumentų. Specialistas vertina vėlesnes fondo taisykles, kurios buvo priimtos jau po fondo vienetų nupirkimo ir jau po to kai prekyba fondo vienetais buvo sustabdyta. Specialisto išvadą paneigia ieškovės pateikta VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto finansų katedros bei Gedimino technikos universiteto Finansų inžinerijos katedros doc. dr. E. Biko išvada. Be to, nepagrįstas ieškovės teiginys, pavedimo pirkti GILD vienetus ieškovė nebuvo davusi. Be tokio pavedimo atsakovė teisiškai nebūtų galėjusi fondo vienetų nupirkti. Tiesiog dėl ilgo laiko tarpo šis dokumentas nėra išsaugotas. Be to, byloje yra ieškovės duotas įgaliojimas balsuoti GILD fondo vienetų turėtojų susirinkime, ieškovei buvo teikiamos kasmėnesinės ataskaitos, ieškovė galėjo bet kada atsisakyti fondo vienetų (išpirkimas pagal galiojusias taisykles buvo galimas kiekvieną mėnesį ir prekyba nebuvo ribojama).

6631.

67Atsakovė AB SEB bankas pažymėjo, kad ieškovė pagal 2008 m. sausio mėnesį galiojusias fondo taisykles atitiko investuotoją, kuriam ši priemonė galėjo būti siūloma, o ieškovės grynųjų lėšų poreikis neįrodytas ir byloje pateikiamas tik strateginiais tikslais, ieškovė ir toliau investavo Šveicarijos bankuose (2008 m. – 32 603 238 Lt, 2009 m. – 36 012 867 Lt). Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovės finansinio portfelio sudėtis buvo tinkamai subalansuota.

6832.

69Atsakovės teigimu, Bankas nėra susijęs su GILD, Bankas nei pats, nei per susijusius asmenis nekontroliavo nei fondo, nei jo savininkų.

7033.

71Atsakovė AB SEB bankas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį atsakovė prašė taikyti ir ieškinį atmesti taip pat šiuo pagrindu. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, kuomet buvo sustabdytas GILD fondo vienetų išpirkimas, arba nuo 2012 m. sausio 17 d., kai klientai Banko buvo informuoti, kad fondo vienetų apyvartinė vertė lygi nuliui ir šio laiško gavimas įrodytas sekančios dienos ieškovės paklausimu Bankui dėl informacijos patikslinimo.

7234.

73Atsakovė AB SEB bankas nurodė, kad konsultavimo sutartį su Banku ieškovė nutraukė 2010 m. vasario 18 d., šios sutarties pagrindu valdomame vertybinių popierių portfelyje buvo likusios 4 finansinės priemonės, visos jos, išskyrus GILD fondo vienetus, po sutarties nutraukimo buvo parduotos. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo ir galėjo žinoti.

7435.

75Atsakovės teigimu, nėra paaiškinimo dėl kokių priežasčių nutraukus konsultavimo sutartį šio fondo vienetai ieškovės liko neparduoti, o ieškovė pasyviai laukė. Ieškovei taip pat buvo žinoma, kad GILD vienetai 2014 m. spalio 22 d. bus išperkami.

7636.

77Trečiasis asmuo V. S. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir ieškovė. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė bet kada galėjo fondo vienetus parduoti neatitinka tikrovės.

7837.

79Trečiasis asmuo pažymėjo, kad UAB ,,VITVELA“ 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikė pavedimą parduoti visus GILD vertybinius popierius, tačiau Bankas pavedimo neįvykdė, Bankas neveikė geriausiomis klientui sąlygomis ir interesais, taip pažeisdamas FPĮ 22 straipsnio reikalavimus.

8038.

81Trečiojo asmens teigimu, neatitinka tikrovės atsakovės nuryta aplinkybė, kad 2012 m. sausio 17 d. atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad fondo vienetų vertė lygi 0.

82II.

83Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8439.

85Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies,

86priteisti iš atsakovės AB SEB banko ieškovei UAB ,,VITVELA“ 151 131,26 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už šią priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės AB SEB banko ieškovei UAB ,,VITVELA“ 1 623,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės AB SEB banko trečiajam asmeniui V. S. P. 377,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8740.

88Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo iš Banko, ieškovei praradus 302 262,51 Eur (1 043 652,22 Lt) sumą, pagal Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį investuotą į GILD Arbitrage fondo vienetus.

8941.

90Teismas nurodė, kad vadovaudamasi konsultavimo bei vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartimis, atsakovė ieškovės vardu nupirko įvairių taupymo investavimo priemonių ir suformavo investicijų portfelį, taip pat atsakovė 2008 m. sausio 31 d. nupirko GILD Arbitrage fondo (registracijos numeris 10743908) vertybinių popierių (ISIN kodas EE3300086164) – 10 959 fondo vienetų už 302 263,00 Eur (1 043 652 Lt). Banko teigimu, 2008 m. vasario mėnesį Bankas gavo fondo valdytojų pranešimą, kad AS GILD Arbitrage Fund pertvarkomas į GILD Arbitrage Risk Capital Fund (ISIN kodas EE3500095262), tačiau investavimo strategija, vertybinių popierių vertė ar valdytojai nesikeičia.

9142.

92Teismas nustatė, kad praėjus dešimčiai mėnesių nuo investavimo pradžios, t. y. 2008 m. lapkričio mėn., GILD Arbitrage fondo investicinių vienetų išpirkimas buvo sustabdytas ir, atsakovės pateiktais duomenimis, jų vertė tapo lygi 0 Eur. Pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. Estijos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo pateiktą informaciją, nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. AS GILD Arbitrage Fund (fondas) išregistruotas ir vertybinių popierių emisija (ISIN kodas EE3300086164) uždaryta. Ieškovės teigimu, ji nedavė atsakovei pavedimo pirkti fondo vienetus, toks ieškovės lėšų investavimas atliktas išimtinai atsakovės iniciatyva ir neatitiko ieškovės interesų bei investavimo strategijos. Investuojant atsakovė nesuteikė ieškovei reikiamos informacijos apie minimas finansines priemones, be to, bei neišaiškino rizikos, laiku neinformavo apie fondo vienetų išregistravimą.

9343.

94Teismas, spręsdamas šalių ginčą, pažymėjo, kad neatsiejama Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutarties dalis yra sutarties priedas Nr.1 – Investavimo strategija, kurioje nurodyta, jog šis sutarties priedas nustato investavimo strategiją ir apribojimus, taikomus portfeliui ir galioja abiem šalims jį pasirašius. Investavimo strategijos 2 – 5 punktuose nustatyta, jog taikoma pirmenybė mažos ir vidutinės rinkos investicijoms, priimant, kad investuoto kapitalo vertė gali ne tik padidėti, bet ir sumažėti. Siekiant aukštesnės metinės investicinio portfelio grąžos leidžiamas skolos sverto naudojimas. Pageidaujama investicinė grąža 10-15 proc. per metus; priimtina portfelio vertės svyravimo rizika 8-12 proc. per metus. Pagal sutarties 1.8. punktą, ši investavimo strategija investavimo planas – atsižvelgus į kliento individualius tikslus ir poreikius, toleranciją rizikai, pageidaujamą investavimo trukmę, su klientu suderintas investuoto turto paskirstymo į klases ir įvairias investavimo priemones.

9544.

96Teismas sprendė, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąvokas ir prasmę, Bankas įsipareigojo pagal individualią kliento investavimo strategiją teikti klientui konsultacijas dėl jo investuojamo turto valdymo (įskaitant bet neapsiribojant investuojamo turto formavimu ir valdymu, konkrečių vertybinių popierių (toliau – ir VP), rinkų, regionų parinkimu, tinkamo pirkimo/pardavimo laiko) ir kitais su investavimu susijusiais klausimais. Sutarties bendrosios dalies 3.2. punktu įsipareigojo pirkti bei parduoti VP tik gavęs tinkamai pateiktą kliento pavedimą. Bankas sutarties 4.1. punktu įsipareigojo tekdamas konsultacijas dėl kliento investuojamo turto valdymo veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, siekti didžiausios naudos klientui. Sutarties 4.2. punktu klientas patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo Bankas žodžiu supažindino ir informavo jį apie galimą su investuojamo turto valdymu susijusią riziką ir, pasirašydamas sutartį, klientas įsipareigoja prisiimti šią riziką: VP kainų kritimo riziką; bazinių palūkanų normos kritimo, perinvestavimo ir kitokią riziką, būdingą investicijoms į fiksuoto pajamingumo VP; riziką susijusią su VP, kurių prospektas nepatvirtintas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos (toliau – ir VPK), įsigijimu, apskaita ir nuosavybės teises į juos, taip pat kitokią didesnę šių VP riziką palyginant su infliacijos ir valiutų kursų svyravimu VP, patvirtintų VPK rizika; infliacijos ir valiutų kursų svyravimų rizika, ypač jei investuojama į VP, denominuotus užsienio valiuta; investavimo užsienyje riziką, atsirandančią dėl kiekvienos šalies skirtingo teisinio reglamentavimo, skirtingų VP apskaitos standartų, galimo papildomo apmokestinimo toje valstybėje, kurioje VP buvo išleisti ir/ar galimo papildomo apmokestinimo, atsirandančio dėl VP registracijos vietos; VP likvidumo / papildomų mokesčių dėl išankstinio pardavimo riziką – VP gali turėti papildomų sąlygų ribojančių jų pardavimą antrinėje rinkoje ir / ar taikančių papildomus priešlaikinio išpirkimo mokesčius, jeigu VP išperkami per nustatytą laiką nuo įsigijimo (tai susiję su mažesniu VP likvidumu ir ilgalaikio investavimo strategija); kitokią su VP susijusią riziką, pripažįstamą protinga finansų rinkų įprastinėje praktikoje (sutarties 4.2.1. – 4.2.7. punktai).

9745.

98Teismas nurodė, kad į bylą yra pateikta 2007 m. lapkričio 20 d. užpildyta UAB ,,VITVELA“ vadovo V. S. P. pasirašyta Finansinių priemonių tinkamumo anketa, kurioje nurodyta ieškovės UAB ,,VITVELA“ piniginių lėšų investavimo į finansines rinkas patirtis iki 3 metų, pirktos – parduotos finansinės priemonės, už kurias mokamos palūkanos, taip pat fondai. Vidutinis pastarųjų metų investavimo skaičius – daugiau kaip 10. Anketoje taip pat apibūdintos A, B, C, D ir E grupės finansines priemonės. UAB ,,VITVELA“ anketoje pažymėjo, jog supranta į A, B, C, D grupes įtrauktų ir apibūdintų finansinių priemonių riziką ir kad investavęs vienas ar kitas finansines priemones jis gali prarasti didelę dalį ar net visą investiciją. Dėl to teismas sprendė, kad byloje paneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, jog tokios anketos ieškovė nepildė ir nesupranta, kuo šioje byloje dėta UAB „Lavista“. Vienintelė UAB „Lavista“ akcininkė tuomet buvo UAB ,,VITVELA“, kurios, kaip ir UAB ,,VITVELA“ vadovas buvo trečiasis asmuo V. S. P..

9946.

100Teismas sutiko su atsakove, kad pildydamas anketą UAB ,,VITVELA“ vadovas galėjo supainioti dviejų įmonių antspaudus, savo parašo anketoje vadovas neginčijo.

10147.

102Teismas pažymėjo, kad iki ginčo fondo vienetų įgijimo ieškovė anketoje deklaravo turinti investavimo patirties, tačiau anketoje ieškovė nurodė kad E grupės (itin rizikingų bei sudėtingų finansinių priemonių grupės) instrumentų bei finansinių priemonių ji nesuprato.

10348.

104Teismas nustatė, kad vykdydamas sutartį Bankas kiekvieną mėnesį pateikdavo ieškovei vertybinių popierių portfelio valdomo konsultavimo pagrindais ataskaitas, minimo fondo vienetų įgijimo pradžioje ir vasario – spalio mėnesių laikotarpiu ir 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių ataskaitose riziką Bankas įvardijo 7 proc., kaip ir 2009 m. pirmoje pusėje, ir tik 2009 m. balandžio mėnesio ataskaitoje apie minimo fondo riziką atliktas įrašas n/d, t. y. kad Bankas neturi duomenų, toks pat įrašas padarytas apie dabartinę (ataskaitiniu laikotarpiu) fondo vienetų vertę ir fondo vienetų dalį portfelyje. Iki šio momento ginčo fondo vienetų dalis portfelyje, Banko valdomame konsultavimo pagrindais, priklausomai nuo kitų – įgytų / perleistų finansinių priemonių kito nuo 25 – 28 proc. iki 77 proc. (įgijimo metu buvo 64 proc.). 2010 m. sausio – vasario mėnesių ataskaitose fondo dabartinė vertė Banko ataskaitose buvo nurodyta 191 955 Lt, rizika nežinoma.

10549.

106Teismas nesutiko su atsakove, kad ginčo fondo vienetų dalis portfelyje turėtų būti skaičiuojama abiejų – patikėjimo ir konsultavimo sutarčių pagrindais.

10750.

108Teismas pagal bylos duomenis darė išvadą, kad ieškovės vardu Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutarties Nr. IPVK-03-20071003-094/0094 pagrindu įgydama AS GILD Arbitrage fondo vienetus, atsakovė nesivadovavo abiejų šalių pasirašytos Investavimo strategijos – priedo Nr. 1 prie 2007-10-03 sutarties Nr. IPVK-03-20071003-094/0094 2 punkto nuostatų teikti pirmenybę mažos ir vidutinės rizikos investicijoms, o taip pat 3 punkto nuostatos apie priimtiną 8 – 12 proc. portfelio vertės svyravimo rizika per metus

10951.

110Teismas pažymėjo, kad Rinkos kapitalo fondo Risk Capital Fund GILD Arbitrage taisyklių (toliau – ir fondo taisyklės) 4.1. punkte nurodyta, jog fondo rizikos lygis yra aukštesnis nei vidutinis. Fondas gali generuoti ir pelną ir nuostolių. Investicija į fondą negali būti laikoma indėliu, todėl negarantuojamas investicijos išsaugojimas ir padidėjimas. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kad su fondo taisyklėmis supažindino ieškovę prieš įgydama ginčo fondo vienetus ir vėliau – iki 2012 m. sausio 18 d., kada ieškovės prašymu ši medžiaga buvo pateikta Banko elektroniniu laišku.

11152.

112Teismas nurodė, kad į bylą taip pat pateikta rinkodarinė medžiaga – „GILD Arbitrage Besivystančios Europos multi – strateginis apribotos rizikos fondas su įspūdinga 7-erių metų istorija 2008 m. rugpjūtis“, kur taip pat nurodoma, jog pakeitus GILD Arbitrage teisinę struktūrą į rizikos kapitalo fondą, taip pat pasikeitė ir reikalavimai investuotojams, GILD Arbitrage fondo vienetus gali nusipirkti tik profesionalūs investuotojai bei investuotojai, atitinkantys bent du išvardintus reikalavimus: minimali investicijos suma yra 50 000 Eur, o asmuo yra patvirtinęs raštu, kad turi pakankamai žinių apie investavimą bei riziką, susijusią su investavimu į rizikos kapitalo fondą; jo vertybinių popierių portfelio vertė viršija 100 000 Eur; investuotojas vienerius metus dirbęs/dirba finansų srityje ir užima pareigas, kurios būtinos investavimo į vertybinius popierius žinios; per pastaruosius 12 mėnesių jis sudarė bet 20 reikšmingų sandorių vertybinių popierių rinkoje. Medžiagoje taip pat nurodoma, jog ši medžiaga paruošta informavimo tikslais ir nėra konsultacija investavimo klausimais. Valdymo įmonė negarantuoja jos valdomų fondų pelningumo, o ankstesni bei dabartiniai fondų rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų. Taip pat nėra garantuojama, kad pateikta informacija yra tiksli ir išsami. Prieš priimdamas investavimo sprendimą investuotojas turėtų susipažinti su GILD Arbitrage fondo prospektu bei taisyklėmis.

11353.

114Teismas sutiko su atsakove, kad bendrąja prasme GILD Arbitrage fondo vienetai ieškovei galėjo būti siūlomi, nors ji nėra pripažinta profesionalia investuotoja, tačiau pagal 2007 m. lapkričio 20 d. užpildytą Finansinių priemonių tinkamumo anketą atitiko bent du iš apibūdintų investavimo patirties kriterijų.

11554.

116Teismas pažymėjo, kad šią teismo išvadą patvirtina ir vėliau – 2009 m. birželio 11 d. ieškovės užpildyta Juridinio asmens konsultavimo anketa, kuri buvo sudaryta atsižvelgiant į Finansinių priemonių rinkų įstatymo (tekste – ir FPRĮ) nuostatas, siekiant įvertinti, ar klientas turi pakankamai žinių ir patirties, kad galėtų suprasti ir įvertinti pasirinktos finansinės priemonės rizikingumą, ar kliento pasirinkta priemonė atitinka kliento investavimo tikslus ir finansinę padėtį. Anketoje nurodyta ieškovės piniginių lėšų investavimo į finansines rinkas patirtis – iki 3 metų; pirktos / parduotos finansinės priemonės – akcijos, fondai; kliento investicijų / taupymo pagrindinis tikslas yra “kita“. Tačiau nepaisant atsakovės akcentuojamo anketos 9 punkto, kuriame pažymėtas ieškovės požiūris, jog lėšos turi duoti pakankamai didelę grąžą per ilgą laikotarpį ir grąžos svyravimai neturi didelės reikšmės, anketos 10 punkte ieškovė pažymėjo, jog investicinis portfelis investavimo termino pabaigoje apytikriai gali sumažėti tik iki 10 procentų.

11755.

118Teismas sprendė, kad atsakovės teiginį, kad ieškovė buvo likusi daug rizikuoti, nes Investavimo strategijoje sutiko taikyti sverto metodą, paneigė ne tik minimos anketos 10 punktas, bet ir 11 punktas, kuriame ieškovė pažymėjo, jog jos investicinio portfelio vertė bet kuriuo investavimo laikotarpiu gali sumažėti 30 procentų ir daugiau. Tačiau pagal anketos logiką šis punktas netaikytinas investavimo laikotarpio pabaigai (anketos 10 punktas).

11956.

120Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė į bylą taip pat nepateikė duomenų, kad su GILD Arbitrage fondo prospektu ar šia rinkodarine medžiaga ieškovę būtų supažindinusi prieš įgydama ginčo fondo vienetus ir laikotarpiu, kada fondo vienetus dar buvo galima parduoti. Teismo vertinimu, nėra pakankamas atsakovės atsikirtimo argumentas, jog ES ir nacionaliniuose teisės aktuose numatytą informavimo pareigą ji atliko tinkamai, nes sutartyse yra tai patvirtinantys parašai. Sutartyse nurodoma, jog rizikas ieškovei Bankas išaiškino žodžiu, todėl šią aplinkybę įrodyti byloje yra atsakovės pareiga (CPK 178 straipsnis).

12157.

122Teismas nurodė, kad atsakovė prašė vertinti į bylą pateiktą trečiojo asmens V. S. P. investavimo patirtį bei 2009 m. kovo 25 d. jo užpildytą Fizinio asmens konsultavimo anketa ir Finansinių priemonių tinkamumo anketą. Minimoje anketoje yra pažymėta, jog trečiasis asmuo, kuris yra vienintelis ieškovės akcininkas ir vadovas, turėjo daugiau kaip 5 metų investavimo patirtį ir buvo pirkęs tiek akcijų, tiek fondų, o taip pat pageidavo gauti pakankamai didelę grąžą. Teismas sprendė, kad ši anketa negali būti lemiamu veiksniu šalių ginčui dėl tinkamo ieškovės informavimo pareigos spręsti, kadangi ji užpildyta ne tik po ieškovės ginčo fondo vienetų įgijimo, bet ir apibūdina tik trečiojo asmens kaip fizinio ir savarankiško asmens poreikius ir rizikos priimtinumą investuojant.

12358.

124Teismas nurodė, kad į bylą taip pat yra pateiktas rašytinis ieškovės 2008 m. rugsėjo 30 d. Bankui duotas pavedimas parduoti GILD Arbitrage vertybinius popierius (VP kodas ISIN kodas EE3300086164 (VP kiekis 10 959), tačiau pavedimo atsakovė (Bankas) neįvykdė ir šią aplinkybę byloje pripažįsta.

12559.

126Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės teikiamas vertybinių popierių konsultavimo pagrindais ataskaitas 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesių ataskaitose minimi vertybiniai popieriai dar nebuvo nuvertėję (investuota – 1 043 652 Lt, vertė ataskaitos dienai – 1 143 717 Lt), tačiau atsakovė nurodė, jog vertybiniai popieriai negalėjo būti parduoti gavus ieškovės pavedimą, kadangi pardavimas / išpirkimas pagal fondo taisykles buvo galimas kas trys mėnesiai, o šiam laikui praėjus fondo vienetų pardavimas jau buvo sustabdytas.

12760.

128Teismas darė išvadą, jog atsakovė nepateikė patikimų duomenų, jog apie šias pardavimo / išpirkimo sąlygas laiku ieškovę informavo (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu ataskaitose ir toliau – iki pat 2009 m. kovo mėnesio ieškovei teikė duomenis, jog ginčo fondo vienetų vertė yra 1 143 717 Lt.

12961.

130Teismas nustatė, kad pagal šalių 2007 m. spalio 3 d. sudarytos Investicinio portfelio konsultavimo pagrindais sutarties Nr. IPVK-03-20071003-094/0094 Bendrosios dalies 4.1 punkto nuostatas, už atlygį teikdama konsultacijas dėl atsakovės investuojamo turto valdymo, atsakovė įsipareigojo veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, siekti didžiausios naudos klientui. Minėta, jog sutarties Bendrosios dalies 4.2.1 punkte nurodyta, jog klientas (ieškovė) patvirtino, jog iki sutarties pasirašymo Bankas žodžiu supažindino ir informavo ją apie galimą su investuojamo turto valdymu susijusią riziką ir, pasirašydamas sutartį, klientas įsipareigoja prisiimti šią riziką: VP kainų kritimo riziką; bazinių palūkanų normos kritimo, perinvestavimo ir kitokią riziką, būdingą investicijoms į fiksuoto pajamingumo VP; riziką susijusią su VP, kurių prospektas nepatvirtintas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos (toliau – ir VPK), įsigijimu, apskaita ir nuosavybės teises į juos, taip pat kitokią didesnę šių VP riziką palyginant su infliacijos ir valiutų kursų svyravimu VP, patvirtintų VPK rizika; infliacijos ir valiutų kursų svyravimų rizika, ypač jei investuojama į VP, denominuotus užsienio valiuta; investavimo užsienyje riziką, atsirandančią dėl kiekvienos šalies skirtingo teisinio reglamentavimo, skirtingų VP apskaitos standartų, galimo papildomo apmokestinimo toje valstybėje, kurioje VP buvo išleisti ir/ar galimo papildomo apmokestinimo, atsirandančio dėl VP registracijos vietos; VP likvidumo / papildomų mokesčių dėl išankstinio pardavimo riziką – VP gali turėti papildomų sąlygų ribojančių jų pardavimą antrinėje rinkoje ir / ar taikančių papildomus priešlaikinio išpirkimo mokesčius, jeigu VP išperkami per nustatytą laiką nuo įsigijimo (tai susiję su mažesniu VP likvidumu ir ilgalaikio investavimo strategija); kitokią su VP susijusią riziką, pripažįstamą protinga finansų rinkų įprastinėje praktikoje.

13162.

132Teismas sprendė, kad toks bendro rizikos apibūdinimas įgyjant konkrečią finansinę priemonę nėra pakankamas. Atsakovė (Bankas) neįrodė, kad klientą (ieškovę) ji būtų informavusi apie šių konkrečių vertybinių popierių rizikingumą, aplinkybę, jog jie orientuoti iš esmės į profesionalų investuotoją, apie fondo vienetų išpirkimo sąlygas, o taip pat neinformavo apie riziką, jog ieškovės vardu įsigytų GILD Arbitrage fondo investicinių vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar net atsisakyta juos išpirkti.

13363.

134Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra neprofesionalusis investuotojas, Investavimo strategijoje nurodžiusi, jog renkasi mažos ir vidutinės rizikos investicijas. Atsakovei buvo žinoma apie ieškovės pageidavimą saugiai investuoti turimas lėšas nuo 1 iki 5 metų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju atsakovei 2008 m. sausio mėnesį ieškovės vardu įgijus fondo vienetus, ieškovė net devynerius metus investicijos ar jos dalies negalėjo atsiimti – iki pat 2016 m., kada fondo vienetai ieškovės vertybinių popierių sąskaitoje apskritai buvo panaikinti.

13564.

136Teismas konstatavo, kad byloje yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Teismo vertinimu, atsakomybė atsakovei kyla iš pareigos informuoti klientą apie riziką, jog kliento vardu įsigyjamų investicinių vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas, pažeidimo, o taip pat iš bendradarbiavimo pažeidimo.

13765.

138Teismas sprendė, jog ieškovė nebuvo tinkamai informuota ne tik apie GILD fondo veiklos ir su tuo susijusio investicinių fondų išpirkimo sustabdymo riziką prieš priimant sprendimą įsigyti konkretaus fondo vertybinius popierius, tačiau ir sutarties vykdymo eigoje tinkamai neinformuodamas apie fondo vienetų išpirkimo sąlygas.

13966.

140Teismas pažymėjo, kad FPRĮ 22 straipsnis subjektą, teikiantį klientui investicines paslaugas, įpareigoja sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, klientams ir (arba) potencialiems klientams teikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją, klientams ir potencialiems klientams suteikti visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Įgyvendinama šiuos reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo suteikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones ir kt. informacijos apie investicinių vienetų sustabdymo ar neišpirkimo galimybę nepateikimas negali būti pripažįstamas veikimu geriausiomis klientui sąlygomis, aiškiai ir suprantamai suteikiant visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. 2007 m. spalio 3 d. šalims sudarant konsultavimo sutartį 2012 m. liepos 12 d. jau buvo patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 33 punkte įtvirtinta, kad finansų maklerio įmonė privalo pateikti klientams ir potencialiems klientams apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, atsižvelgdama į klientų kategoriją, kuriai klientas priskirtas (neprofesionalusis ar profesionalusis klientas), ir kitas aplinkybes. Tokiame aprašyme turi būti paaiškintas konkretaus finansinių priemonių tipo pobūdis ir šiam finansinių priemonių tipui būdinga rizika, kad klientas galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Rizikos aprašymas turi atitikti konkretų finansinės priemonės tipą, taip pat kliento padėtį ir jo žinių lygį (Taisyklių 34 punktas).

14167.

142Teismas nustatė, kad atsakovė prašė teismo kreiptis į ESTT dėl preliminaraus sprendimo priėmimo, siekiant išaiškinti FPRĮ 22 straipsnyje ir MiFID 19 straipsnyje įtvirtintos pareigos – garbingai, sąžiningai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, suprantama forma pateikti atitinkamą informaciją - turinį. Atsakovės teigimu, panašiose bylose Lietuvos teismų praktikoje bendrais bruožais atsižvelgiama į investuotojų elgesį ir civilinė atsakomybė dėl pačių investuotojų neapdairumo mažinama perpus, tačiau nebuvo atsižvelgiama į kiekvieno atskiro investuotojo asmenines savybes, toks MiFID 19 straipsnio aiškinimas teismų praktikoje jai prieštarauja, kadangi rizika klientui turi būti apibūdinama atsižvelgiant į kliento žinių lygį. Ieškovė ir trečiasis asmuo nesutiko su atsakovės prašymu. Teismas sprendė, kad prašymas netenkintinas, kadangi byloje taikant ES ir nacionalines teisės normas teismui nekyla ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimų, be to, atsakovės prašymas iš esmės grindžiamas nesutikimu su nacionalinių teismų, o ypač kasacinio teismo praktika sprendžiant dėl atleidimo nuo žalos atlyginimo visiškai ar iš dalies (CPK 3 straipsnio 5 dalis).

14368.

144Teismas sutiko su atsakove, jog informavimo pareiga turi būti teikiama racionaliai, atsižvelgiant į kliento patyrimą ir suvokimą. Nepaisant to, kad klientas (ieškovė) nagrinėjamu atveju yra juridinis asmuo – įmonė, ilgą laiką vystantis savo veiklą, tačiau didesnio rūpestingumo ir atidumo reikalavimas ieškovei taikytinas būtent jo veiklos – verslo srities aspektu. Ieškovė užsiėmė automobilių prekyba. Tuo tarpu, atsakovės veikla ir yra finansų sektorius, investavimas, įvairių klientų konsultavimas. Tuo tarpu, komerciniams bankams teikiant finansines paslaugas yra keliami itin aukšti atidumo, profesionalumo, sąžiningumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

14569.

146Teismas sprendė, kad informacija apie riziką klientui turi būti pateikiama be bendrąją prasme (visuotinai žinoma, kad įmonė, bankas ar fondas gali bankrutuoti), tačiau būtent apie riziką, kuri būdinga to tipo finansinei priemonei. Kasacinės instancijos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-559/2014 nurodė, jog bankas taip pat turėjo pareigą paaiškinti klientui ne tik tai, kad fondo vienetų pardavimas / išpirkimas gali būti sustabdytas, o taip pat kad fondo vienetai gali būti neišpirkti, bet ir pateikti sverto principo (angl. leverage) paaiškinimą ir jo poveikį, bei riziką, kad visas investuotas kapitalas gali būti prarastas (34.1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendė, nors šios Taisyklės konsultavimo sutarties pasirašymo metu dar buvo neįsigaliojusios, atsakovas (bankas), kaip savo srities profesionalas, negalėjo nežinoti apie LR Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles ir jose įtvirtintą informavimo pareigos turinį ir vykdymo būdą. Juo labiau, kad ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad finansų tarpininkas, teikdamas klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi garbingai, sąžiningai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų (Lietuvoje ši nuostata perkelta į FPRĮ 22 straipsnio 1 dalį). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ši Direktyvos ir FPRĮ nuostata įtvirtina dvi bendrojo pobūdžio finansų tarpininko pareigas, taikytinas taip pat ir valdant kliento portfelį: profesinio rūpestingumo pareigą ir lojalumo pareigą, kai tarp šalių egzistuoja fiduciariniai santykiai. Atsižvelgiant į Direktyvos 19 straipsnio 3 dalies formuluotę, atitinkančią FPRĮ 22 straipsnio 4 dalį, esminiais faktais laikytina tokia informacija, kuri leidžia klientui suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę, joms būdingą riziką ir leidžia priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

14770.

148Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo konstatuota, kad, remiantis FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis, finansų tarpininkas turi aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, taip pat pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones. Tinkamas finansinių produktų informacijos atskleidimas neprofesionaliesiems investuotojams lemia tinkamą produkto pasirinkimą atsižvelgiant į riziką, asmeninius poreikius ir kitus aspektus. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visa reikalinga informacija turi būti pateikta aiškiai, nedviprasmiškai. Ji turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, šiuo atveju – neprofesionaliesiems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Šis aspektas neprofesionaliajam investuotojui turi būti atskleistas aiškiai, išsamiai ir suprantamai. Kasacinis teismas konstatavo, kad tinkamos informacijos atskleidimo pareigos įvykdymas yra vienas iš instrumentų, saugančių investuotoją nuo netinkamų produktų pasirinkimo ir galimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 206/2014).

14971.

150Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad atsakovė (Bankas) teikė ieškovei konsultavimo dėl investavimo paslaugas. Teismas sprendė, kad neteisėtumas Banko veiksmuose šiuo atveju pasireiškė, jog konsultuodamas ieškovę, kokius investicinius produktus pirkti ir siūlydamas įgyti AS GILD Arbitrage fondo vertybinius popierius, Bankas neatskleidė ieškovei esminių siūlomo finansinio produkto savybių, taip pat ir jo rizikingumo, pasiūlė ieškovei įsigyti ir jos vardu įgijo jos poreikių neatitinkančių produktų, ir tokie atsakovės veiksmai lėmė ieškovės pasirinkimą įgyti produktus, kurių, žinodama visą informaciją, ieškovė nepirktų.

15172.

152Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė pripažino, kad Bankas už GILD Arbitrage fondo vienetų platinimą gavo atlygį, Bankas buvo sudaręs platinimo sutartis su fondą valdančia įmone, tačiau šias sutartis į bylą pateikti atsisakė. Banko atstovai taip pat pripažino, kad šios aplinkybės ieškovei nebuvo atskleistos.

15373.

154Teismas sutiko su ieškove, kad Bankas buvo suinteresuotas išplatinti kuo daugiau ir didesnės vertės GILD fondo vienetų, nes tokiu atveju neabejotinai gautų didesnį atlyginimą, t.y. turėtų naudos sau. Teismas sprendė, kad atsakovė veikė interesų konflikto sąlygomis ir tokiu atveju prieš teikdama investicinę paslaugą, privalėjo aiškiai, ir pasirašytinai informuoti klientą apie atsiradusį interesų konfliktą bei finansinių priemonių rinkos kainą, taigi investicinė paslauga gali būti teikiama tik tuo atveju, jei klientas aiškiai išreiškia savo sutikimą dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų konfliktui.

15574.

156Teismas taip pat sutiko su ieškove, kad atsakovė pažeidė tiek FPRĮ 21 str. 2 d., tiek bendrąją pareigą veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sąlygomis, tuo labiau, jog šalių santykiai buvo pagrįsti tarpusavio fiduciariniais santykiais.

15775.

158Teismas sprendė, kad laikytini neįrodytais ieškovės argumentai, jog atsakovė minimus vertybinius popierius nupirko nesant ieškovės valios ir taip pažeisdama konsultavimo sutarties nuostatas. Nors rašytinis pavedimas pirkti ginčo fondo vienetus nėra išlikęs, teismas vertina kaip labiau tikėtiną aplinkybę, jog toks pavedimas atsakovė konsultavimo pasėkoje buvo duotas (žodžiu ar raštu), nei kad nebuvo. Priešingu atveju, nebūtų logiškas ir suprantamas ieškovės elgesys toliau neatlikti jokių veiksmų dėl nepageidaujamų vertybinių popierių atsisakymo.

15976.

160Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad kas mėnesį gaudama atsakovės teikiamą vertybinių popierių portfelio valdomo konsultavimo pagrindais ataskaitą ir matydama, kad įmonės buhalterijoje lėšos apmokėti už minimus vertybinius popierius nuo įmonės sąskaitos nurašytos, ieškovė būtų ėmęsis kokios nors iniciatyvos dėl pretenzijos pareiškimo Bankui ar kad būtų davusi nurodymą minimus vertybinius popierius parduoti iki pat 2008 m. rugsėjo 30 d., t. y. net devynis mėnesius, po ko fondo vienetų pardavimas / išpirkimas buvo sustabdytas. Nepaaiškinamas tokiu atveju būtų ir ieškovės elgesys tokį ilgą laiką – iki pat fondo vienetų išregistravimo 2016 m. nereikšti jokio reikalavimo dėl tariamai tokiu būdu pažeistų teisių gynimo.

16177.

162Teismas sprendė, kad ieškovės argumentas dėl pavedimo pirkti vertybinius popierius nedavimo yra išimtinai ieškovės gynybinė pozicija. Kaip gynybinę poziciją teismas taip pat vertino ieškovės nurodytą aplinkybę, jog sudarydama ginčo konsultavimo sutartį ieškovė kaip esminę sąlygą nurodė galimybę esant poreikiui nedelsiant atsiimti investuotas lėšas dėl poreikio vystomoms statyboms. Nors ieškovė pateikė projektavimo ir rangos sutartis, teismas sutiko su atsakove, kad ieškovės viešai prieinami buhalteriniai dokumentai (konsoliduota finansinė atskaitomybė, VP sąskaitų išrašas) patvirtino jos turėjus pakankamai lėšų statyboms vystyti, o taip pat ir toliau investuoti.

16378.

164Teismas nurodė, kad teikdama ieškovei konsultavimą dėl investavimo atsakovė teikė ieškovei bendro pobūdžio informaciją. Nors atsakovė nurodė, kad anketos D dalyje ieškovė pažymėjo, jog jai suprantama tokio pobūdžio fondų riziką ir jų skirtingas ypatybes, o taip pat, kad gali prarasi net visą investiciją, teismas darė išvadą, kad tokia informacija nėra konkreti ir reikšminga priimant sprendimą investuoti į konkrečius ginčo vertybinius popierius. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje pripažinta, jog teisinis reglamentavimas duoda pagrindo išvadai, kad informacija apie investicinių fondų galimybę sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą patenka į FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintą banko pareigos atskleisti informaciją klientui apimtį, todėl toks neatskleidimas leidžia banko veiksmus kvalifikuoti kaip neatitinkančius šiame straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

16579.

166Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas, teismo nustatytos aplinkybės ir kasacinio teismo praktika pagrindžia, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie galimybę AS GILD Arbitrage fondui sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą ar net nutraukimą, todėl Bankas pažeidė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutarties bendrosios dalies 4.1 ir 4.2 punktus, FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 2 punktą, kur reglamentuota, jog finansų tarpininkas turi pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, įskaitant ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones.

16780.

168Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Atsakovė pažeidė kliento informavimo pareigą, neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, geriausiais kliento interesais, kaip turėtų elgtis bet kuris tam tikros srities profesionalas tokiomis aplinkybėmis, ir tokiu būdu atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Tokia išvada grindžiama ir tuo, jog komerciniams bankams teikiant finansines paslaugas yra keliami itin aukšti atidumo, profesionalumo, sąžiningumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

16981.

170Teismas nurodė, kad CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016).

17182.

172Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas kasacinę praktiką šios kategorijos bylose, vienoje iš jų nustatęs, kad atsakovas patarė ieškovui kokius investicinius produktus pirkti ir, neatskleidęs siūlomų produktų rizikingumo, pasiūlė ieškovui įsigyti šio poreikių neatitinkančių produktų, yra pripažinęs, jog atsakovas netinkamai teikė ieškovui konsultavimo dėl investavimo paslaugas ir tokie atsakovo veiksmai lėmė ar paskatino ieškovo pasirinkimą įgyti produktus, kurių šis, žinodamas visą informaciją, nebūtų pirkęs. Tokiu atveju svarbus priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutartinės ir įstatyme nustatytos pareigos informuoti klientą apie finansinėms priemonėms būdingą riziką vykdymo (neinformavimo apie riziką, kad investicinių vienetų išpirkimas bus sustabdytas ar nutrauktas), ir dėl šios rizikos atsiradimo kilusių ieškovui žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014). Taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti laikoma, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas galbūt nebūtų priėmęs sprendimo, jei būtų žinojęs visą reikšmingą informaciją. Atsakovui tenka pareiga įrodyti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).

17383.

174Teismas sprendė, kad atsakovė priežastinio ryšio CPK leistinais įrodymais nepaneigė. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovės nuostoliai gali būti laikomi skolininko (atsakovės) veiksmų (neveikimo) rezultatu, t. y. kad labiau tikėtina, jog ieškovė nebūtų investavusi į finansines priemones, jeigu atsakovė būtų ją tinkamai informavusi apie visas tokio pobūdžio finansinei priemonei būdingas rizikas, apie išpirkimo sąlygas (ribojimą išpirkti kas trys mėnesiai), apie galimą investicinių vienetų išpirkimo sustabdymą ar neišpirkimą.

17584.

176Teismas pažymėjo, kad atsakovės atsikirtimai dėl sutartyse įtvirtinto atsakomybės ribojimo atsakovei esant pažeidus prievolę, netaikytinas. Spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės apimties, teismas pažymėjo, jog ieškovė Banko buvo pripažinta neprofesionaliu investuotoju. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, rinkoje pardavimo srityje veikia nuo 1991 m., sudarant konsultavimo ir investavimo sutartis ieškovę atstovavusio asmens (vadovo) išsilavinimas aukštasis, investavimo patirtį turėjo tiek ieškovė, tiek jį sandoriuose atstovavęs asmuo, sprendė, kad nors ir neturėdama pakankamai žinių apie ginčo vertybinius popierius bei jiems būdingą riziką, ieškovė vis tik galėjo papildomai konsultuotis su atsakove, reikalauti anksčiau pateikti fondo prospektą, taisykles, svarstyti dėl jai priimtinos rizikos ir ankstesnio fondo vienetų išpirkimo (minėta, kad apie vertybinių popierių įgijimą jam tapo žinoma praktiškai iš karto). Nesiimdama šių veiksmų ieškovė turi prisiimti dalį rizikos, kadangi ji elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai.

17785.

178Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ginčo šalių elgesį, konstatuotus atsakovės teisės aktų pažeidimus, darė išvadą, jog vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, 1.5 straipsniu, yra pagrindas mažinti atsakovės atsakomybę 50 procentų.

17986.

180Teismas nurodė, kad žala laikytina ieškovės turto netekimas (CK 6.249 str. 1 d.). Žalos dydis byloje įrodytas ir atsakovės neginčijamas - ieškovė prarado visą 302 262,51 Eur investiciją į GILD Arbitrage fondo vienetus.

18187.

182Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl žalos atsiradimo 50 procentų yra atsakinga (kalta) pati ieškovė, sprendė, jog iš atsakovės ieškovei priteistina 151 131,26 Eur suma bei 5 procentų dydžio procesines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

18388.

184Teismas dėl ieškinio senaties nurodė, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Ieškovės teigimu, senaties terminas nepraleistas.

18589.

186Teismas sutiko su ieškove ir sprendė, kad senaties termino eigos pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, kai buvo sustabdytas GILD Arbitrage fondo vienetų išpirkimas arba nuo 2012 m. sausio 17 d., kuomet klientai buvo informuoti, jog fondo vienetų vertė yra lygi nuliui pagrindo nėra.

18790.

188Teismas pažymėjo, kad analizuojant atsakovės ieškovei pateiktas vertybinių popierių ataskaitas, ieškovė suprato apie tai, kad žala gali kilti. Tačiau teismas nesutiko su atsakove, kad tuo metu prasidėjo senaties termino eiga, kadangi buvo sustabdyta tik prekyba vertybiniais popieriais.

18991.

190Teismas nurodė, kad 2009 m. spalio 14 d. tarp šalių sudaryta pavedimo sutartis, kuria atsižvelgiant į šalių anksčiau sudarytas sutartis, o taip pat į tai, kad įgaliotinis, sutartyse nurodytomis sąlygomis vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, yra nupirkęs įgaliotojui 10 959 vnt. rizikos kapitalo fondo GILD Arbitrage valdomo AS GILD Fund Management vienetų, ir kad 2009 m. spalio 22 d. šaukiamas fondo vienetų turėtojų susirinkimas, ieškovė UAB ,,VITVELA“ (įgaliotoja) įgaliojo atsakovę AB SEB banką (įgaliotinį) atstovauti ją kaip fondo vienetų turėtoją susirinkime ir išreikšti jos valią susirinkime balsuojant darbotvarkės klausimais dėl pritarimo pakeistoms fondo taisyklėms – pritarti, dėl fondo likvidavimo, jei nebus pritarta pakeistoms fondo taisyklėms – nepritarti. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog žalos bus išvengta, o fondas galimai bus pertvarkytas.

19192.

192Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė įrodymus, kad 2012 m. sausio 17 d. elektroniniu laišku klientams pateikė Gild Arbitrage valdytojų laišką anglų kalba dėl fondo vienetų vertės skelbimo. Laiške atsakovė nurodė, jog pateikia laiško informaciją lietuvių kalba ir nurodė, jog anot fondų valdytojų „Gild Arbitrage“ fondo turto vertė yra mažesnė nei įsipareigojimai, tad remiantis fondo taisyklėmis nustatytas 2011 m. gruodžio 31 d. GAV yra lygus 0 Eur. Pranešimas buvo siunčiamas elektroninio pašto adresu ( - ).

19393.

194Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė neigė tokio laiško gavimą, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė pranešimą gavo – šis elektroninis adresas nurodytas ieškovės UAB ,,VITVELA“ 2011 m. sausio 31 d. anketoje. Be to, kitą dieną ieškovė pati kreipėsi į Banką prašydama suteikti papildomą informaciją, o 2012 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku SEB banko darbuotojas sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu persiuntė ieškovės vadovui GILD fondo taisykles ir nurodė, jog kaina šiai dienai lygi 0 Eur už fondo vienetą. Tačiau laiške taip pat nurodoma, jog ši aplinkybė nereiškia, jog fondas bankrutavo ar jį jau reikia nurašyti, nes jo valdomo turto vertė gali ateityje padidėti, kas darytų teigiamą įtaką turtui, tuo pačiu ir vieneto vertei. Teismas darė išvadą, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė suteikė ieškovei pagrįstą lūkestį, jog nuostoliai vis tik neatsiras.

19594.

196Teismas nustatė, kad dar 2015 m. kovo 13 d. elektroniniu laišku Banko darbuotojas nurodė, kad ieškovės turimi fondo vienetai kol kas nėra nurašyti, o nurašymas planuojamas pirmame 2015 m. pusmetyje. Nepaisant to, fondo vienetai buvo nurašyti tik 2016 m. rugsėjo 1 d. ir ši data turėtų būti laikoma akivaizdžia žalos atsiradimo diena. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė tik 2017 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku pateikė atsakymą į ieškovės atstovės 2017 m. lapkričio 8 d. laišką kurio turinys toks: 2008 m. sausio 31 d. UAB ,,VITVELA“ įsigijo AS GILD Arbitrage Fund (registracijos numeris 10743908) vertybinių popierių (ISIN kodas EE3300086164). Pagal Estijos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo pateiktą informaciją nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. AS GILD Arbitrage Fund išregistruotas ir vertybinių popierių emisija uždaryta. Šiuo pagrindu 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB ,,VITVELA“ vertybinių popierių sąskaitoje buvo panaikinti fondo vertybiniai popieriai.

19795.

198Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad apie šį faktą būtų informavusi ieškovę anksčiau. Minėta, kad ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės šioje byloje teismui pateikė 2018 m. kovo 13 d. Dėl to teismas sprendė, kad trejų metų ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.

19996.

200Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl to teismas sprendė, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų šalių teisinį santykį vertinti kitaip, todėl dėl jų nepasisakytina.

20197.

202Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatė, kad ieškovė sumokėjo 3 242 Eur dydžio žyminį mokestį, patyrė 9 404,53 Eur atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje V. S. P. byloje patyrė 755,04 Eur atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą. Atsakovė byloje patyrė 24 477,60 Eur atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą.

20398.

204Teismas sprendė, kad ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos neviršijo teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyto dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos proporcingai tenkintam ieškiniui (50 proc.): iš atsakovės ieškovei priteistina 1 621 Eur žyminio mokesčio ir 4 702,27 Eur atstovavimo išlaidų, o asmens be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje naudai priteistina 377,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20599.

206Teismas nustatė, kad į atsakovės atstovavimo išlaidas įtrauktas prašymo dėl kreipimosi į ESTT parengimas 2 238,50 Eur (su PVM). Kadangi šis prašymas buvo nepagrįstas, teismas sprendė, kad šios išlaidos neįtrauktinos į atlygintinas.

207100.

208Teismas konstatavo, kad atsakovės atstovavimo išlaidas taip pat nepagrįstai padidino dviejų advokatų dalyvavimas procese, toks būtinumas nebuvo pagrįstas.

209101.

210Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad pagrįstos atsakovės atstovavimo išlaidos pripažintinos 9 400 Eur sumoje. Kadangi ieškinys atmestas 50 proc., iš ieškovės atsakovui priteistinos 4 700 Eur atstovavimo išlaidos.

211102.

212Teismas, siekdamas išvengti dvigubo šalių mokėjimo operacijų skaičiaus, sprendė, kad ieškovės ir atsakovės tarpusavyje mokėtinos sumos užskaitomos iš po užskaitos iš atsakovės ieškovei priteistina 1623,27 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ((1 621 + 4 702,27= 6 323,27) – (4 700) = 1 623,27 Eur).

213III.

214Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

215103.

216Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,VITVELA“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB ,,VITVELA“ ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

217104.

218Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

219104.1.

220Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 50 proc. atsakomybės dėl atsiradusios žalos priskyrė ieškovei. Pirmos instancijos teismas mažindamas 50 proc. priteisiamos žalos dydį pasisakė, esą apeliantė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes galėjo reikalauti iš atsakovės pateikti GILD prospektą, taisykles, papildomai konsultuotis su atsakove, svarstyti dėl GILD vienetų išpirkimo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Tačiau nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti buvus UAB ,,VITVELA“ kaltę. Atsakovė nupirko GILD vienetus be apeliantės žinios, o gavusi žodinius bei rašytinį prašymą parduoti GILD vienetus, tokio prašymo nevykdė nepaaiškindama jokių priežasčių.

221104.2.

222Tais atvejais, kai finansų maklerio įstaiga (investicines paslaugas teikianti kredito įstaiga) neįvykdo ar pradelsia kliento pavedimo vykdymą dėl nepateisinamų priežasčių, taip nesilaikydama FPRĮ24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pavedimo vykdymo taisyklių, ir per nepateisinamo nevykdymo laikotarpį emitentas, dėl kurio finansinių priemonių pateiktas pavedimas, bankrutavo ar buvo likviduotas, dėl pavedimo nevykdymo atsirandanti nepriimtinų pasekmių klientui rizika tenka finansų maklerio įmonei (investicines paslaugas teikiančiai kredito įstaiga). Jai atsiranda pareiga atlyginti kliento patirtus dėl pavedimo nevykdymo nuostolius, nustačius visas sutartinės atsakomybės sąlygas – pavedimo neteisėtą aplaidų nevykdymą, lėmusi nuostolių klientui atsiradimą ir (ar) padidėjimą, jei tinkamai įvykdžius pavedimą tokių nuostolių nebūtų atsiradę (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-248/2018).

223104.3.

224Pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimo žodinio pavedimo buvimo laikytinos nepagrįstomis. Bylos nagrinėjimo metu AB SEB bankas įrodinėjo, kad toks pavedimas esą buvo, tačiau Bankas nesugebėjo detalizuoti, ar jis buvo žodinis, ar suformuotas raštu. Bankas teisme pripažino, kad rašytinis pavedimas pirkti GILD vienetus nėra išlikęs, nors pavedimai pirkti kitus vertybinius popierius yra. Tuo tarpu, Bankui tenka procesinė pareiga įrodyti minėto pavedimo egzistavimą, jeigu jis teigia tokį pavedimą buvus.

225104.4.

226Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė nesiėmė aktyvių veiksmų ir nereikalavo parduoti GILD vienetus. Atsakovė nevykdė apeliantės prašymų ir pavedimo parduoti GILD vienetus. Pati apeliantė tiesiogiai GILD vienetus parduoti negalėjo, nes prekyba vyko tik per Banką.

227104.5.

228UAB ,,VITVELA“ kaltė negali būti sulyginta su AB SEB banko, kaip profesionalo, už piniginį atlyginimą investavimo paslaugas teikiančio verslininko kalte (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB ,,VITVELA“ lygiai tiek pat, kiek ir profesionalus komercinis bankas prisidėjo prie žalos, nors UAB ,,VITVELA“ nepirko GILD vienetų, kadangi tai visiškai neatitiko šalių pasirašytos Investavimo strategijos, reikalavo GILD vienetus parduoti, tačiau AB SEB bankas šio reikalavimo nevykdė.

229105.

230Apeliaciniame skunde atsakovė AB SEB bankas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo priėmimo užduodant šį klausimą: „Ar 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų 19 straipsnio taikymo ir aiškinimo kontekste finansų maklerio įmonė laikytina pažeidusi pareigą atskleisti klientui informaciją, reikalingą jo pagrįstam investiciniam sprendimui priimti, kai neprofesionaliam investuotojui ji neatskleidžia informacijos, kuri pagal finansų maklerio įmonės turimus duomenis apie to kliento žinių lygį ir patirtį yra (turi būti) šiam klientui žinoma ir suprantama?“; sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo preliminarus nutarimas; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kurioje Vilniaus apygardos teismas priteisė ieškovei UAB „VITVELA“ 151 131,26 Eur žalos atlyginimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

231106.

232Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

233106.1.

234Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Banką atlikus neteisėtus veiksmus. Atsakovė nepažeidė informavimo pareigos. Be to, atsakovė, nupirkdama GILD vienetus, įgijo ieškovei jos poreikius atitinkantį produktą. Bankas taip pat neveikė interesų konflikto sąlygomis.

235106.2.

236Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priežastinio ryšio buvimą nagrinėjamu atveju. Teismas nepateikė motyvų dėl priežastinio ryšio egzistavimo nė vieno iš ieškovės įrodinėtų neteisėtų veiksmų atveju, rėmėsi vien subjektyviomis prielaidomis, ignoruodamas atsakovės teikiamus argumentus ir byloje esančius įrodymus dėl vėlesnių ieškovės investicijų.

237106.3.

238Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senatis termino. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės paneigia teismo išvadas, kad apie savo tariamą teisių pažeidimą ieškovė neva sužinojo tik 2017 m. lapkričio 28 d. Apie savo teisių pažeidimą dėl nesėkmingos investicijos į GILD vienetus ieškovė turėjo sužinoti 2008 m. lapkričio mėnesį, kuomet buvo sustabdytas GILD vienetų išpirkimas.

239106.4 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą kreiptis į ESTT preliminaraus nutarimo.

240107.

241Atsiliepime į ieškovės UAB ,,VITELA“ apeliacinį skundą atsakovė AB SEB bankas prašo priimti į bylą 2007 m. lapkričio 8 d. Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutarties, sudarytos tarp AB SEB banko ir UAB „VITVELA“, kopiją, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

242108.

243Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

244108.1.

245Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad GILD fondo vienetus atsakovė ieškovei nupirko su ieškovės žinia, t. y. jos pavedimu.

246108.2.

247Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nebuvo davusi atsakovei pavedimo parduoti GILD fondo vienetus iki 2008 m. rugsėjo 30 d.

248108.3.

249Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, aplinkybė, kad ieškovė buvo priskirta neprofesionalių investuotojų kategorijai, pati savaime nėra reikšminga. Tiek ieškovė, tiek ir jos vienintelis akcininkas bei vadovas turėjo didelės verslo, o taip pat – investavimo patirties, ieškovė yra juridinis asmuo, ieškovės investavimo tikslai nebuvo susiję su poreikiu nedelsiant atsiimti investuotas lėšas, o investuojama buvo siekiant uždirbti pelno, be to, ieškovė ir jos vienintelis akcininkas bei vadovas pateikė atsakovei informaciją, kad GILD tipo vertybiniai popieriai jiems yra suprantami, jie suvokia jų specifiką ir rizikingumą. Ieškovė visiškai suvokė jai suteiktą informaciją ir suprato su investicijomis į GILD fondo vienetus susijusias rizikas bei jas prisiėmė, todėl reikalauti Banko atsakomybės dėl nepavykusios investicijos yra nepagrįsta.

250108.4.

251Jei vis dėlto būtų konstatuota, jog Bankas pažeidė savo pareigas (quod non), negali būti ignoruojamas ir pačios ieškovės elgesys. Ieškovė, žinodama apie GILD fondo vienetų įsigijimą, nesiėmė jokių veiksmų taip sukurdama įspūdį, kad ši finansinė priemonė ieškovei yra priimtina. Tik nepavykus iš šios finansinės priemonės uždirbti ir praėjus beveik dešimčiai metų po GILD fondo vienetų išpirkimo sustabdymo, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei.

252109.

253Atsiliepime į atsakovės AB SEB banko apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,VITVELA“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

254110.

255Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

256110.1.

257AB SEB bankas apeliaciniame skunde akcentuoja ieškovės turimą verslo patirtį, tačiau apeliantė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir į bylą neteikė jokių duomenų, kad ji turėjo kokią nors metodiką, leidžiančią įvertinti kliento turimos verslo patirties ar verslo srities išmanymo įtaką žinojimui/supratimui apie GILD rizikas.

258110.2.

259Bankas iš esmės pripažįsta, kad turėjo naudos iš to, jog kuo daugiau jo klientų taptų GILD vertybinių popierių valdytojais. Ši aplinkybė yra esminė ir privalėjo būti atskleista nepriklausomai nuo gaunamo atlygio dydžio.

260110.3.

261Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo nustatyto priežastinio ryšio tarp Banko veiksmų ir žalos. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo priežastinio ryšio tarp Banko veiksmų ir žalos buvimą.

262110.4.

263Senaties terminas nėra praleistas, tačiau jeigu teismas manytų priešingai, UAB ,,VITVELA“ prašo senaties terminą atnaujinti. Pats Bankas, nevykdydamas informavimo pareigos dėl investicinių vienetų būklės, neteikdamas jokios informacijos sutrukdė ieškovei įgyvendinti savo teises.

264111.

265Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. vasario 12 d. gautas ieškovės UAB ,,VITVELA“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

266112.

267Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. vasario 12 d. gautas atsakovės AB SEB banko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

268Teisėjų kolegija

konstatuoja:

269IV.

270Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

271113.

272Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

273Dėl naujų įrodymų

274114.

275Atsakovė AB SEB bankas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą (2007 m. lapkričio 8 d. Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutarties, sudarytos tarp AB SEB banko ir UAB „VITVELA“, kopiją), kurį prašo priimti į bylą.

276115.

277Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą naują įrodymą ir jį vertina.

278Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir nagrinėjamos bylos sustabdymo

279116.

280Atsakovė AB SEB bankas apeliaciniame skunde pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo priėmimo užduodant šį klausimą: „Ar 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų 19 straipsnio taikymo ir aiškinimo kontekste finansų maklerio įmonė laikytina pažeidusi pareigą atskleisti klientui informaciją, reikalingą jo pagrįstam investiciniam sprendimui priimti, kai neprofesionaliam investuotojui ji neatskleidžia informacijos, kuri pagal finansų maklerio įmonės turimus duomenis apie to kliento žinių lygį ir patirtį yra (turi būti) šiam klientui žinoma ir suprantama?“.

281117.

282Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Atsižvelgiant į tai, pagrindas teismui kreiptis į Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo atsiranda tada, kai konkrečioje byloje turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos, dėl kurių aiškinimo ar galiojimo bylą nagrinėjančiam teismui kyla neaiškumų.

283118.

284Šalies byloje pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Prieš nuspręsdamas, kad tokia situacija egzistuoja, valstybės narės teismas turi būti įsitikinęs, jog ji būtų lygiai tokia pat akivaizdi ir kitų valstybių narių teismams, ir Teisingumo Teismui (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl Cilfit ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Sveikatos ministeriją, C-283/81). Tik nacionalinis teismas gali įvertinti, ar tinkamas Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad nėra galimybių kilti pagrįstoms abejonėms, ir todėl jis gali nuspręsti nesikreipti į Teisingumo Teismą dėl jame iškelto Sąjungos teisės išaiškinimo klausimo (Teisingumo Teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Intermodal Transports BV prieš Staatssecretaris van Financi?n, C-495/03, 37 punktas). Todėl pripažįstama, kad tik nacionalinis teismas, nagrinėjantis bylą ir turintis prisiimti atsakomybę dėl priimtino teismo sprendimo, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes vertina tiek prejudicinio sprendimo reikalingumą savo sprendimui priimti, tiek Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas sujungtose bylose X prieš Inspecteur van Rijksbelastingdienst ir T.A. van Dijk prieš Staatssecretaris van Financi?n, C-72/14 ir C-197/14).

285119.

286Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje taikant ES ir nacionalines teisės normas teismui nekyla ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimų. Dėl nurodytų motyvų atsakovės prašymas netenkintinas.

287Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

288120.

289Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės AB SEB banko apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo suprantamas teisės aktų turinys ir teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą kreiptis į ESTT preliminaraus nutarimo.

290121.

291Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teiginių, kad ES ir nacionalinės teisės normų taikymas byloje aiškus, be to, atsakovės prašymas iš esmės grindžiamas nesutikimu su nacionalinių teismų, kasacinio teismo praktika sprendžiant dėl atleidimo nuo žalos atlyginimo visiškai ar iš dalies. pagrįstai, Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs atsakovės prašymą, pagrįstai sprendė, jog atsakovės prašymas netenkintinas.

292Dėl atsakovės atsakomybės

293122.

294Apeliantės AB SEB banko teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Banką atlikus neteisėtus veiksmus, atsakovė nepažeidė informavimo pareigos, be to, atsakovė, nupirkdama GILD vienetus, įgijo ieškovei jos poreikius atitinkantį produktą, Bankas taip pat neveikė interesų konflikto sąlygomis. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

295123.

296Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakomybė atsakovei kilo iš pareigos informuoti klientą apie riziką, jog kliento vardu įsigyjamų investicinių vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas, pažeidimo, o taip pat iš bendradarbiavimo pažeidimo.

297124.

298Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė nebuvo tinkamai informuota ne tik apie GILD fondo veiklos ir su tuo susijusio investicinių fondų išpirkimo sustabdymo riziką prieš priimant sprendimą įsigyti konkretaus fondo vertybinius popierius, tačiau ir sutarties vykdymo eigoje tinkamai neinformuota apie fondo vienetų išpirkimo sąlygas.

299125.

300FPRĮ 22 straipsnis subjektą, teikiantį klientui investicines paslaugas, įpareigoja sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, klientams ir (arba) potencialiems klientams teikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją, klientams ir potencialiems klientams suteikti visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Įgyvendinama šiuos reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo suteikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones ir kt. informacijos apie investicinių vienetų sustabdymo ar neišpirkimo galimybę nepateikimas negali būti pripažįstamas veikimu geriausiomis klientui sąlygomis, aiškiai ir suprantamai suteikiant visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. 2007 m. spalio 3 d. šalims sudarant konsultavimo sutartį 2012 m. liepos 12 d. jau buvo patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (tekste – ir Taisyklės). Taisyklių 33 punkte įtvirtinta, kad finansų maklerio įmonė privalo pateikti klientams ir potencialiems klientams apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, atsižvelgdama į klientų kategoriją, kuriai klientas priskirtas (neprofesionalusis ar profesionalusis klientas), ir kitas aplinkybes. Tokiame aprašyme turi būti paaiškintas konkretaus finansinių priemonių tipo pobūdis ir šiam finansinių priemonių tipui būdinga rizika, kad klientas galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Rizikos aprašymas turi atitikti konkretų finansinės priemonės tipą, taip pat kliento padėtį ir jo žinių lygį (Taisyklių 34 punktas).

301126.

302Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (klientė) yra juridinis asmuo – įmonė, ilgą laiką vystantis savo veiklą, tačiau didesnio rūpestingumo ir atidumo reikalavimas ieškovei taikytinas būtent jo veiklos – verslo srities aspektu. Ieškovė užsiėmė automobilių prekyba. Atsakovės veikla ir yra finansų sektorius, investavimas, įvairių klientų konsultavimas. Tuo tarpu, komerciniams bankams teikiant finansines paslaugas yra keliami itin aukšti atidumo, profesionalumo, sąžiningumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad informacija apie riziką klientui turi būti pateikiama be bendrąją prasme (visuotinai žinoma, kad įmonė, bankas ar fondas gali bankrutuoti), tačiau būtent apie riziką, kuri būdinga to tipo finansinei priemonei.

303127.

304Kasacinės instancijos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-559/2014, nurodė, jog bankas taip pat turėjo pareigą paaiškinti klientui ne tik tai, kad fondo vienetų pardavimas / išpirkimas gali būti sustabdytas, o taip pat kad fondo vienetai gali būti neišpirkti, bet ir pateikti sverto principo (angl. leverage) paaiškinimą ir jo poveikį, bei riziką, kad visas investuotas kapitalas gali būti prarastas (34.1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendė, nors šios Taisyklės konsultavimo sutarties pasirašymo metu dar buvo neįsigaliojusios, atsakovas (bankas), kaip savo srities profesionalas, negalėjo nežinoti apie LR Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles ir jose įtvirtintą informavimo pareigos turinį ir vykdymo būdą. Juo labiau, kad ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad finansų tarpininkas, teikdamas klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi garbingai, sąžiningai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų (Lietuvoje ši nuostata perkelta į FPRĮ 22 straipsnio 1 dalį). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad ši Direktyvos ir FPRĮ nuostata įtvirtina dvi bendrojo pobūdžio finansų tarpininko pareigas, taikytinas taip pat ir valdant kliento portfelį: profesinio rūpestingumo pareigą ir lojalumo pareigą, kai tarp šalių egzistuoja fiduciariniai santykiai. Atsižvelgiant į Direktyvos 19 straipsnio 3 dalies formuluotę, atitinkančią FPRĮ 22 straipsnio 4 dalį, esminiais faktais laikytina tokia informacija, kuri leidžia klientui suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę, joms būdingą riziką ir leidžia priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad, remiantis FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis, finansų tarpininkas turi aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, taip pat pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones. Tinkamas finansinių produktų informacijos atskleidimas neprofesionaliesiems investuotojams lemia tinkamą produkto pasirinkimą atsižvelgiant į riziką, asmeninius poreikius ir kitus aspektus. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visa reikalinga informacija turi būti pateikta aiškiai, nedviprasmiškai. Ji turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, šiuo atveju – neprofesionaliesiems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Šis aspektas neprofesionaliajam investuotojui turi būti atskleistas aiškiai, išsamiai ir suprantamai. Kasacinis teismas konstatavo, kad tinkamos informacijos atskleidimo pareigos įvykdymas yra vienas iš instrumentų, saugančių investuotoją nuo netinkamų produktų pasirinkimo ir galimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 206/2014).

305128.

306Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad atsakovė (Bankas) teikė ieškovei konsultavimo dėl investavimo paslaugas, kad neteisėtumas Banko veiksmuose šiuo atveju pasireiškė, jog konsultuodamas ieškovę, kokius investicinius produktus pirkti ir siūlydamas įgyti AS GILD Arbitrage fondo vertybinius popierius, Bankas neatskleidė ieškovei esminių siūlomo finansinio produkto savybių, taip pat ir jo rizikingumo, pasiūlė ieškovei įsigyti ir jos vardu įgijo jos poreikių neatitinkančių produktų, ir tokie atsakovės veiksmai lėmė ieškovės pasirinkimą įgyti produktus, kurių, žinodama visą informaciją, ieškovė nepirktų. Be to, atsakovė pripažino, kad Bankas už GILD Arbitrage fondo vienetų platinimą gavo atlygį, Bankas buvo sudaręs platinimo sutartis su fondą valdančia įmone, tačiau šias sutartis į bylą pateikti atsisakė. Banko atstovai taip pat pripažino, kad šios aplinkybės ieškovei nebuvo atskleistos.

307129.

308Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Bankas buvo suinteresuotas išplatinti kuo daugiau ir didesnės vertės GILD fondo vienetų, nes tokiu atveju neabejotinai gautų didesnį atlyginimą, t.y. turėtų naudos sau, kad atsakovė veikė interesų konflikto sąlygomis ir tokiu atveju prieš teikdama investicinę paslaugą, privalėjo aiškiai, ir pasirašytinai informuoti klientą apie atsiradusį interesų konfliktą bei finansinių priemonių rinkos kainą, taigi investicinė paslauga gali būti teikiama tik tuo atveju, jei klientas aiškiai išreiškia savo sutikimą dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų konfliktui.

309130.

310Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad atsakovė pažeidė tiek FPRĮ 21 straipsnio 2 dalį, tiek bendrąją pareigą veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sąlygomis, tuo labiau, jog šalių santykiai buvo pagrįsti tarpusavio fiduciariniais santykiais.

311131.

312Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie galimybę AS GILD Arbitrage Fondui sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą ar net nutraukimą, todėl Bankas pažeidė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutarties bendrosios dalies 4.1 ir 4.2 punktus, FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 2 punktą, kur reglamentuota, jog finansų tarpininkas turi pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, – įskaitant ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones. Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Atsakovė pažeidė kliento informavimo pareigą, neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, geriausiais kliento interesais, kaip turėtų elgtis bet kuris tam tikros srities profesionalas tokiomis aplinkybėmis, ir tokiu būdu atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Tokia išvada grindžiama ir tuo, jog komerciniams bankams teikiant finansines paslaugas yra keliami itin aukšti atidumo, profesionalumo, sąžiningumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

313Dėl įrodymų vertinimo ir pavedimo

314132.

315CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

316133.

317Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimo žodinio ar rašytinio pavedimo buvimo laikytinos nepagrįstomis. Apeliantė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu AB SEB bankas įrodinėjo, kad toks pavedimas esą buvo, tačiau Bankas nesugebėjo detalizuoti, ar jis buvo žodinis, ar suformuotas raštu, Bankas teisme pripažino, kad rašytinis pavedimas pirkti GILD nėra išlikęs, nors pavedimai pirkti kitus vertybinius popierius yra. Tuo tarpu, Bankui tenka procesinė pareiga įrodyti minėto pavedimo egzistavimą, jeigu jis teigia tokį pavedimą buvus. Tačiau apeliantės argumentai nepaneigia bylos duomenų dėl pavedimo buvimo.

318134.

319Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad laikytini neįrodyti ieškovės argumentai, jog atsakovė minimus vertybinius popierius nupirko nesant ieškovės valios ir taip pažeisdama konsultavimo sutarties nuostatas. Nors rašytinis pavedimas pirkti ginčo fondo vienetus nėra išlikęs, teismas vertina kaip labiau tikėtiną aplinkybę, jog toks pavedimas atsakovė konsultavimo pasėkoje buvo duotas (žodžiu ar raštu), nei kad nebuvo. Priešingu atveju, nebūtų logiškas ir suprantamas ieškovės elgesys toliau neatlikti jokių veiksmų dėl nepageidaujamų vertybinių popierių atsisakymo.

320135.

321Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė turinčias bylai reikėmės aplinkybes.

322Dėl ieškovės veiksmų

323136.

324Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės UAB ,,VITVELA“ apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė nesiėmė aktyvių veiksmų ir nereikalavo parduoti GILD vienetų. Ieškovės teigimu, atsakovė nevykdė apeliantės prašymų ir pavedimo parduoti GILD vienetus, pati apeliantė tiesiogiai GILD vienetus parduoti negalėjo, nes prekyba vyko tik per Banką. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia bylos duomenų dėl šalių mišrios kaltės.

325137.

326Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neįrodyta ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovė minimus vertybinius popierius nupirko nesant ieškovės valios, taip pažeisdama konsultavimo sutarties nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors rašytinis pavedimas pirkti ginčo fondo vienetus nėra išlikęs, tačiau labiau tikėtina, kad tokį pavedimą ieškovė konsultavimo pasėkoje davė (žodžiu ar raštu), nei kad nedavė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priešingu atveju nebūtų logiškas ir suprantamas ieškovės elgesys toliau neatlikti jokių veiksmų dėl nepageidaujamų vertybinių popierių atsisakymo.

327138.

328Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad kas mėnesį gaudama atsakovės teikiamą vertybinių popierių portfelio valdomo konsultavimo pagrindais ataskaitą ir matydama, kad įmonės buhalterijoje lėšos apmokėti už minimus vertybinius popierius nuo įmonės sąskaitos nurašytos, ieškovė būtų ėmusisi kokios nors iniciatyvos dėl pretenzijos pareiškimo Bankui ar kad būtų davusi nurodymą minimus vertybinius popierius parduoti iki pat 2008 m. rugsėjo 30 d., t. y. net devynis mėnesius, po ko fondo vienetų pardavimas / išpirkimas buvo sustabdytas. Nepaaiškinamas tokiu atveju būtų ir ieškovės elgesys tokį ilgą laiką – iki pat fondo vienetų išregistravimo 2016 m., nereikšti jokio reikalavimo dėl tariamai tokiu būdu pažeistų teisių gynimo.

329139.

330Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės argumentą dėl pavedimo pirkti vertybinius popierius nedavimo vertino ieškovės gynybinė pozicija. Kaip gynybinę poziciją pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino ieškovės nurodytą aplinkybę, jog sudarydama ginčo konsultavimo sutartį ieškovė kaip esminę sąlygą nurodė galimybę esant poreikiui nedelsiant atsiimti investuotas lėšas dėl poreikio vystomoms statyboms. Nagrinėjamu atveju ieškovės viešai prieinami buhalteriniai dokumentai (konsoliduota finansinė atskaitomybė, VP sąskaitų išrašas) patvirtino jai turėjus pakankamai lėšų statyboms vystyti, o taip pat ir toliau investuoti.

331Dėl šalių mišrios kaltės

332140.

333Ieškovės UAB ,,VITVELA“ apeliacinio skundo teigimu, ieškovės kaltė negali būti sulyginta su AB SEB banko, kaip profesionalo, už piniginį atlyginimą investavimo paslaugas teikiančio verslininko kalte (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB ,,VITVELA“ lygiai tiek pat, kiek ir profesionalus komercinis bankas prisidėjo prie žalos, nors UAB ,,VITVELA“ nepirko GILD vienetų, kadangi tai visiškai neatitiko šalių pasirašytos Investavimo strategijos, reikalavo GILD vienetus parduoti, tačiau AB SEB bankas šio reikalavimo nevykdė.

334141.

335Nagrinėjamu atveju ieškovė Banko buvo pripažinta neprofesionaliu investuotoju. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, rinkoje pardavimo srityje veikia nuo 1991 m., sudarant konsultavimo ir investavimo sutartis ieškovę atstovavusio asmens (vadovo) išsilavinimas aukštasis, investavimo patirtį turėjo tiek ieškovė, tiek jį sandoriuose atstovavęs asmuo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors ir neturėdama pakankamai žinių apie ginčo vertybinius popierius bei jiems būdingą riziką, ieškovė vis tik galėjo papildomai konsultuotis su atsakove, reikalauti anksčiau pateikti fondo prospektą, taisykles, svarstyti dėl jam priimtinos rizikos ir ankstesnio fondo vienetų išpirkimo (minėta, kad apie vertybinių popierių įgijimą jam tapo žinoma praktiškai iš karto).

336142.

337Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė, nesiimdama šių veiksmų, turi prisiimti dalį rizikos, kadangi ji elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Bylos duomenys patvirtina šalių mišrią kaltę ir teisingas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl mišrios kaltės paskirstymo.

338Dėl priežastinio ryšio

339143.

340Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priežastinio ryšio buvimą nagrinėjamu atveju, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl priežastinio ryšio egzistavimo nė vieno iš ieškovės įrodinėtų neteisėtų veiksmų atveju, rėmėsi vien subjektyviomis prielaidomis, ignoruodamas atsakovės teikiamus argumentus ir byloje esančius įrodymus dėl vėlesnių ieškovės investicijų.

341144.

342Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016).

343145.

344Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas kasacinę praktiką šios kategorijos bylose, vienoje iš jų nustatęs, kad atsakovas patarė ieškovui, kokius investicinius produktus pirkti, ir neatskleidęs siūlomų produktų rizikingumo, pasiūlė ieškovui įsigyti šio poreikių neatitinkančių produktų, yra pripažinęs, jog atsakovas netinkamai teikė ieškovui konsultavimo dėl investavimo paslaugas ir tokie atsakovo veiksmai lėmė ar paskatino ieškovo pasirinkimą įgyti produktus, kurių šis, žinodamas visą informaciją, nebūtų pirkęs. Tokiu atveju svarbus priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutartinės ir įstatyme nustatytos pareigos informuoti klientą apie finansinėms priemonėms būdingą riziką vykdymo (neinformavimo apie riziką, kad investicinių vienetų išpirkimas bus sustabdytas ar nutrauktas), ir dėl šios rizikos atsiradimo kilusių ieškovui žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014). Taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti laikoma, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas galbūt nebūtų priėmęs sprendimo, jei būtų žinojęs visą reikšmingą informaciją. Atsakovui tenka pareiga įrodyti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).

345146.

346Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė priežastinio ryšio CPK leistinais įrodymais nepaneigė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nuostoliai gali būti laikomi skolininko (atsakovės) veiksmų (neveikimo) rezultatu, t. y. kad labiau tikėtina, jog ieškovė nebūtų investavusi į finansines priemones, jeigu atsakovė būtų ją tinkamai informavusi apie visas tokio pobūdžio finansinei priemonei būdingas rizikas, apie išpirkimo sąlygas (ribojimą išpirkti kas trys mėnesiai), apie galimą investicinių vienetų išpirkimo sustabdymą ar neišpirkimą.

347147.

348Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos išvadas dėl šalių veiksmų, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos, ir, kaip minėta, dėl mišrios kaltės bei jos dydžio nustatymo.

349Dėl ieškinio senaties

350148.

351Atsakovės AB SEB banko teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senatis termino. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės paneigia teismo išvadas, kad apie savo tariamą teisių pažeidimą ieškovė neva sužinojo tik 2017 m. lapkričio 28 d, apie savo teisių pažeidimą dėl nesėkmingos investicijos į GILD fondo vienetus ieškovė turėjo sužinoti 2008 m. lapkričio mėnesį, kuomet buvo sustabdytas GILD fondo vienetų išpirkimas.

352149.

353CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

354150.

355Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad senaties termino eigos pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, kai buvo sustabdytas GILD Arbitrage fondo vienetų išpirkimas arba nuo 2012 m. sausio 17 d., kuomet klientai buvo informuoti, jog fondo vienetų vertė yra lygi nuliui, pagrindo nėra.

356151.

357Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 14 d. tarp šalių sudaryta pavedimo sutartis, kuria, atsižvelgiant į šalių anksčiau sudarytas sutartis, o taip pat į tai, kad įgaliotinis, sutartyse nurodytomis sąlygomis vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, yra nupirkęs įgaliotojui 10 959,0000 vnt. rizikos kapitalo fondo GILD Arbitrage valdomo AS GILD Fund Management vienetų, ir kad 2009 m. spalio 22 d. šaukiamas Fondo vienetų turėtojų susirinkimas, ieškovė UAB ,,VITVELA“ (įgaliotoja) įgaliojo atsakovę AB SEB banką (įgaliotinį) atstovauti ją kaip fondo vienetų turėtoją susirinkime ir išreikšti jos valią susirinkime balsuojant darbotvarkės klausimais dėl pritarimo pakeistoms fondo taisyklėms – pritarti, dėl fondo likvidavimo, jei nebus pritarta pakeistoms fondo taisyklėms – nepritarti. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šios aplinkybės patvirtino, jog ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog žalos bus išvengta, o fondas galimai bus pertvarkytas.

358152.

3592012 m. sausio 17 d. elektroniniu laišku klientams pateikė Gild Arbitrage valdytojų laišką anglų kalba dėl fondo vienetų vertės skelbimo. Laiške atsakovė nurodė, jog pateikia laiško informaciją lietuvių kalba ir nurodė, jog anot fondų valdytoja „Gild Arbitrage“ fondo turto vertė yra mažesnė nei įsipareigojimai, tad remiantis fondo taisyklėmis nustatytas 2011 m. gruodžio 31 d. GAV yra lygus 0 Eur. Pranešimas buvo siunčiamas elektroninio pašto adresu ( - ). Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog ieškovė pranešimą gavo – šis elektroninis adresas nurodytas ieškovės UAB ,,VITVELA“ 2011 m. sausio 31 d. anketoje. Be to, kitą dieną ieškovė pati kreipėsi į Banką prašydama suteikti papildomą informaciją, o 2012 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku SEB banko darbuotojas sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu persiuntė ieškovės vadovui GILD fondo taisykles ir nurodė, jog kaina šiai dienai lygi 0 Eur už fondo vienetą. Laiške taip pat nurodoma, jog ši aplinkybė nereiškia, jog fondas bankrutavo ar jį jau reikia nurašyti, nes jo valdomo turto vertė gali ateityje padidėti, kas darytų teigiamą įtaką turtui, tuo pačiu ir vieneto vertei. Dėl to taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovė suteikė ieškovei pagrįstą lūkestį, jog nuostoliai vis tik neatsiras.

360153.

361Nagrinėjamu atveju 2015 m. kovo 13 d. elektroniniu laišku Banko darbuotojas nurodė, kad ieškovės turimi fondo vienetai kol kas nėra nurašyti, o nurašymas planuojamas pirmame 2015 m. pusmetyje.

362154.

363Teisėjų kolegijos vertinimu, teisę pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos žalos ieškovė įgijo kuomet galutinai tapo aišku, kad GILD fondas nebeišpirks savo vertybinių popierių, t.y. paaiškėjo ne tik žalos faktas, bet ir dydis – visa investuota suma, t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d., kai išregistravus GILD fondą buvo panaikinti šio fondo vertybiniai popieriai UAB ,,VITVELA“ vertybinių popierių sąskaitoje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ši data turėtų būti laikoma akivaizdžia žalos atsiradimo diena.

364155.

365Pagrįstos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė tik 2017 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku pateikė atsakymą į ieškovės atstovės 2017 m. lapkričio 8 d. laišką kurio turinys toks: 2008 m. sausio 31 d. UAB ,,VITVELA“ įsigijo AS GILD Arbitrage Fund (registracijos numeris 10743908) vertybinių popierių (ISIN kodas EE3300086164). Pagal Estijos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo pateiktą informaciją nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. AS GILD Arbitrage Fund išregistruotas ir vertybinių popierių emisija uždaryta. Šiuo pagrindu 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB ,,VITVELA“ vertybinių popierių sąskaitoje buvo panaikinti fondo vertybiniai popieriai. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės šioje byloje teismui pateikė 2018 m. kovo 13 d.

366156.

367Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog trejų metų ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.

368Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

369157.

370Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

371Dėl procesinės bylos baigties

372158.

373Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

374159.

375Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

376Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

377160.

378Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

379161.

380Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantėms UAB „VITVELA“ ir AB SEB bankui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

381Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

382Palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB ,,VITVELA“ 2018 m. kovo 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 8. 2.... 9. Ieškovė UAB ,,VITVELA“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė... 10. 3.... 11. Ieškovės teigimu, ji nenorėjo rizikuoti lėšomis, be to, jos galėjo būti... 12. 4.... 13. Ieškovė UAB ,,VITVELA“ pažymėjo, kad 2007 m. liepos mėnesį Bankas... 14. 5.... 15. Ieškovė UAB ,,VITVELA“ nurodė, kad 2007 m. lapkričio 8 d. Bankas... 16. 6.... 17. Ieškovė UAB ,,VITVELA“ pažymėjo, kad jai nei prieš įsigyjant šio fondo... 18. 7.... 19. Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, jai kaip neprofesionaliam klientui Bankas... 20. 8.... 21. Ieškovė pažymėjo, kad 2008 m. antroje pusėje pasirodė informacija, kad... 22. 9.... 23. Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, tokiu būdu Bankas pripažino, kad iki... 24. 10.... 25. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai, sukėlę žalą... 26. 11.... 27. Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, atsakovė pažeidė Finansinių priemonių... 28. 12.... 29. Ieškovė pažymėjo, kad kasacinis teismas nagrinėtose byloje, kurios ratio... 30. 13.... 31. Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, GILD dėl rizikos sustabdyti ar apskritai... 32. 14.... 33. Ieškovė UAB ,,VITVELA“ nurodė, kad 2012 m., t. y. praėjus daugiau negu 4... 34. 15.... 35. Ieškovė pažymėjo, kad minėtose kasacinio teismo bylose konstatuota, kad... 36. 16.... 37. Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, ji nepraleido senaties termino, šis... 38. 17.... 39. Ieškovė UAB ,,VITVELA“ pažymėjo, atsakovė neneigė, kad nupirko GILD... 40. 18.... 41. Ieškovė nurodė, kad ji niekada nedavė pavedimo atsakovei pirkti ieškovo... 42. 19.... 43. Ieškovės UAB ,,VITVELA“ teigimu, atsakovė pažeidė interesų konflikto... 44. 20.... 45. Ieškovė UAB ,,VITVELA“ pažymėjo, kad tai, kad ieškovė yra juridinis... 46. 21.... 47. Atsakovė AB SEB bankas procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti,... 48. 22.... 49. Atsakovė nurodė, jog UAB ,,VITVELA“ ir AB SEB bankui 2007 m. liepos 12 d.... 50. 23.... 51. Atsakovė AB SEB bankas pažymėjo, kad vertinant visame ieškovės investavimo... 52. 24.... 53. Atsakovė AB SEB bankas nurodė, kad pagal konsultavimo sutartį sudarytame... 54. 25.... 55. Atsakovės teigimu, ieškovė bet kada galėjo duoti nurodymą Bankui GILD... 56. 26.... 57. Atsakovė AB SEB bankas pažymėjo, kad ieškovė Investavimo strategijos 2 ir... 58. 27.... 59. Atsakovės AB SEB banko teigimu, nelaikytina įrodyta ieškovės nurodyta... 60. 28.... 61. Atsakovė nurodė, kad iš ieškovės anketose pateiktų duomenų matyti, kad... 62. 29.... 63. Atsakovė AB SEB bankas pažymėjo, kad konsultavimo sutarties bendrosios... 64. 30.... 65. Atsakovės teigimu, ieškovės minima kasacinio teismo praktika šiuo atveju... 66. 31.... 67. Atsakovė AB SEB bankas pažymėjo, kad ieškovė pagal 2008 m. sausio mėnesį... 68. 32.... 69. Atsakovės teigimu, Bankas nėra susijęs su GILD, Bankas nei pats, nei per... 70. 33.... 71. Atsakovė AB SEB bankas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimui dėl žalos... 72. 34.... 73. Atsakovė AB SEB bankas nurodė, kad konsultavimo sutartį su Banku ieškovė... 74. 35.... 75. Atsakovės teigimu, nėra paaiškinimo dėl kokių priežasčių nutraukus... 76. 36.... 77. Trečiasis asmuo V. S. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti... 78. 37.... 79. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad UAB ,,VITVELA“ 2008 m. rugsėjo 30 d.... 80. 38.... 81. Trečiojo asmens teigimu, neatitinka tikrovės atsakovės nuryta aplinkybė,... 82. II.... 83. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 84. 39.... 85. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu nusprendė... 86. priteisti iš atsakovės AB SEB banko ieškovei UAB ,,VITVELA“ 151 131,26 Eur... 87. 40.... 88. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl žalos... 89. 41.... 90. Teismas nurodė, kad vadovaudamasi konsultavimo bei vertybinių popierių... 91. 42.... 92. Teismas nustatė, kad praėjus dešimčiai mėnesių nuo investavimo pradžios,... 93. 43.... 94. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, pažymėjo, kad neatsiejama Investicijų... 95. 44.... 96. Teismas sprendė, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąvokas ir prasmę,... 97. 45.... 98. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateikta 2007 m. lapkričio 20 d. užpildyta... 99. 46.... 100. Teismas sutiko su atsakove, kad pildydamas anketą UAB ,,VITVELA“ vadovas... 101. 47.... 102. Teismas pažymėjo, kad iki ginčo fondo vienetų įgijimo ieškovė anketoje... 103. 48.... 104. Teismas nustatė, kad vykdydamas sutartį Bankas kiekvieną mėnesį pateikdavo... 105. 49.... 106. Teismas nesutiko su atsakove, kad ginčo fondo vienetų dalis portfelyje... 107. 50.... 108. Teismas pagal bylos duomenis darė išvadą, kad ieškovės vardu Investicijų... 109. 51.... 110. Teismas pažymėjo, kad Rinkos kapitalo fondo Risk Capital Fund GILD Arbitrage... 111. 52.... 112. Teismas nurodė, kad į bylą taip pat pateikta rinkodarinė medžiaga –... 113. 53.... 114. Teismas sutiko su atsakove, kad bendrąja prasme GILD Arbitrage fondo vienetai... 115. 54.... 116. Teismas pažymėjo, kad šią teismo išvadą patvirtina ir vėliau – 2009 m.... 117. 55.... 118. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginį, kad ieškovė buvo likusi daug... 119. 56.... 120. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė į bylą taip pat nepateikė duomenų,... 121. 57.... 122. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė vertinti į bylą pateiktą trečiojo... 123. 58.... 124. Teismas nurodė, kad į bylą taip pat yra pateiktas rašytinis ieškovės 2008... 125. 59.... 126. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės teikiamas vertybinių popierių... 127. 60.... 128. Teismas darė išvadą, jog atsakovė nepateikė patikimų duomenų, jog apie... 129. 61.... 130. Teismas nustatė, kad pagal šalių 2007 m. spalio 3 d. sudarytos Investicinio... 131. 62.... 132. Teismas sprendė, kad toks bendro rizikos apibūdinimas įgyjant konkrečią... 133. 63.... 134. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra neprofesionalusis investuotojas,... 135. 64.... 136. Teismas konstatavo, kad byloje yra nustatytos visos atsakovės civilinės... 137. 65.... 138. Teismas sprendė, jog ieškovė nebuvo tinkamai informuota ne tik apie GILD... 139. 66.... 140. Teismas pažymėjo, kad FPRĮ 22 straipsnis subjektą, teikiantį klientui... 141. 67.... 142. Teismas nustatė, kad atsakovė prašė teismo kreiptis į ESTT dėl... 143. 68.... 144. Teismas sutiko su atsakove, jog informavimo pareiga turi būti teikiama... 145. 69.... 146. Teismas sprendė, kad informacija apie riziką klientui turi būti pateikiama... 147. 70.... 148. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo konstatuota, kad, remiantis FPRĮ 22... 149. 71.... 150. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad atsakovė... 151. 72.... 152. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė pripažino, kad Bankas už GILD... 153. 73.... 154. Teismas sutiko su ieškove, kad Bankas buvo suinteresuotas išplatinti kuo... 155. 74.... 156. Teismas taip pat sutiko su ieškove, kad atsakovė pažeidė tiek FPRĮ 21 str.... 157. 75.... 158. Teismas sprendė, kad laikytini neįrodytais ieškovės argumentai, jog... 159. 76.... 160. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad kas mėnesį gaudama... 161. 77.... 162. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentas dėl pavedimo pirkti vertybinius... 163. 78.... 164. Teismas nurodė, kad teikdama ieškovei konsultavimą dėl investavimo... 165. 79.... 166. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas, teismo nustatytos aplinkybės... 167. 80.... 168. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad yra pagrindas... 169. 81.... 170. Teismas nurodė, kad CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys,... 171. 82.... 172. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas... 173. 83.... 174. Teismas sprendė, kad atsakovė priežastinio ryšio CPK leistinais įrodymais... 175. 84.... 176. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atsikirtimai dėl sutartyse įtvirtinto... 177. 85.... 178. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ginčo šalių elgesį, konstatuotus... 179. 86.... 180. Teismas nurodė, kad žala laikytina ieškovės turto netekimas (CK 6.249 str.... 181. 87.... 182. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl žalos atsiradimo 50 procentų yra... 183. 88.... 184. Teismas dėl ieškinio senaties nurodė, kad atsakovė prašė taikyti... 185. 89.... 186. Teismas sutiko su ieškove ir sprendė, kad senaties termino eigos pradžią... 187. 90.... 188. Teismas pažymėjo, kad analizuojant atsakovės ieškovei pateiktas vertybinių... 189. 91.... 190. Teismas nurodė, kad 2009 m. spalio 14 d. tarp šalių sudaryta pavedimo... 191. 92.... 192. Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė įrodymus, kad 2012 m. sausio 17 d.... 193. 93.... 194. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė neigė tokio laiško gavimą, atsakovės... 195. 94.... 196. Teismas nustatė, kad dar 2015 m. kovo 13 d. elektroniniu laišku Banko... 197. 95.... 198. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad apie šį... 199. 96.... 200. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 201. 97.... 202. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatė, kad ieškovė sumokėjo 3 242... 203. 98.... 204. Teismas sprendė, kad ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos... 205. 99.... 206. Teismas nustatė, kad į atsakovės atstovavimo išlaidas įtrauktas prašymo... 207. 100.... 208. Teismas konstatavo, kad atsakovės atstovavimo išlaidas taip pat nepagrįstai... 209. 101.... 210. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad pagrįstos... 211. 102.... 212. Teismas, siekdamas išvengti dvigubo šalių mokėjimo operacijų skaičiaus,... 213. III.... 214. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 215. 103.... 216. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,VITVELA“ prašo pakeisti Vilniaus... 217. 104.... 218. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 219. 104.1.... 220. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 50 proc. atsakomybės dėl... 221. 104.2.... 222. Tais atvejais, kai finansų maklerio įstaiga (investicines paslaugas teikianti... 223. 104.3.... 224. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimo žodinio pavedimo buvimo... 225. 104.4.... 226. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė nesiėmė... 227. 104.5.... 228. UAB ,,VITVELA“ kaltė negali būti sulyginta su AB SEB banko, kaip... 229. 105.... 230. Apeliaciniame skunde atsakovė AB SEB bankas prašo kreiptis į Europos... 231. 106.... 232. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 233. 106.1.... 234. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Banką atlikus... 235. 106.2.... 236. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priežastinio ryšio... 237. 106.3.... 238. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepraleido... 239. 106.4 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą... 240. 107.... 241. Atsiliepime į ieškovės UAB ,,VITELA“ apeliacinį skundą atsakovė AB SEB... 242. 108.... 243. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:... 244. 108.1.... 245. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad GILD fondo vienetus... 246. 108.2.... 247. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nebuvo davusi... 248. 108.3.... 249. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, aplinkybė, kad ieškovė... 250. 108.4.... 251. Jei vis dėlto būtų konstatuota, jog Bankas pažeidė savo pareigas (quod... 252. 109.... 253. Atsiliepime į atsakovės AB SEB banko apeliacinį skundą ieškovė UAB... 254. 110.... 255. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:... 256. 110.1.... 257. AB SEB bankas apeliaciniame skunde akcentuoja ieškovės turimą verslo... 258. 110.2.... 259. Bankas iš esmės pripažįsta, kad turėjo naudos iš to, jog kuo daugiau jo... 260. 110.3.... 261. Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo nustatyto... 262. 110.4.... 263. Senaties terminas nėra praleistas, tačiau jeigu teismas manytų priešingai,... 264. 111.... 265. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. vasario 12 d. gautas ieškovės UAB... 266. 112.... 267. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. vasario 12 d. gautas atsakovės AB SEB... 268. Teisėjų kolegija... 269. IV.... 270. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 271. 113.... 272. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 273. Dėl naujų įrodymų ... 274. 114.... 275. Atsakovė AB SEB bankas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė... 276. 115.... 277. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą naują... 278. Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir nagrinėjamos bylos... 279. 116.... 280. Atsakovė AB SEB bankas apeliaciniame skunde pateikė prašymą sustabdyti... 281. 117.... 282. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos... 283. 118.... 284. Šalies byloje pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą... 285. 119.... 286. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje taikant ES ir... 287. Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bylą nagrinėjant... 288. 120.... 289. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės AB SEB banko apeliacinio skundo... 290. 121.... 291. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teiginių, kad... 292. Dėl atsakovės atsakomybės... 293. 122.... 294. Apeliantės AB SEB banko teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 295. 123.... 296. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakomybė atsakovei kilo... 297. 124.... 298. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįstos pirmosios... 299. 125.... 300. FPRĮ 22 straipsnis subjektą, teikiantį klientui investicines paslaugas,... 301. 126.... 302. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (klientė) yra... 303. 127.... 304. Kasacinės instancijos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje... 305. 128.... 306. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 307. 129.... 308. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 309. 130.... 310. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad... 311. 131.... 312. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes... 313. Dėl įrodymų vertinimo ir pavedimo... 314. 132.... 315. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 316. 133.... 317. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo... 318. 134.... 319. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad laikytini... 320. 135.... 321. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos... 322. Dėl ieškovės veiksmų... 323. 136.... 324. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės UAB ,,VITVELA“... 325. 137.... 326. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neįrodyta ir nėra pagrindo teigti, kad... 327. 138.... 328. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad kas mėnesį gaudama atsakovės... 329. 139.... 330. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 331. Dėl šalių mišrios kaltės... 332. 140.... 333. Ieškovės UAB ,,VITVELA“ apeliacinio skundo teigimu, ieškovės kaltė... 334. 141.... 335. Nagrinėjamu atveju ieškovė Banko buvo pripažinta neprofesionaliu... 336. 142.... 337. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė,... 338. Dėl priežastinio ryšio... 339. 143.... 340. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo... 341. 144.... 342. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu),... 343. 145.... 344. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas kasacinę praktiką šios... 345. 146.... 346. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad... 347. 147.... 348. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos išvadas dėl šalių veiksmų,... 349. Dėl ieškinio senaties ... 350. 148.... 351. Atsakovės AB SEB banko teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 352. 149.... 353. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio... 354. 150.... 355. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad... 356. 151.... 357. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 14 d. tarp šalių... 358. 152.... 359. 2012 m. sausio 17 d. elektroniniu laišku klientams pateikė Gild Arbitrage... 360. 153.... 361. Nagrinėjamu atveju 2015 m. kovo 13 d. elektroniniu laišku Banko darbuotojas... 362. 154.... 363. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisę pareikšti ieškinį teisme dėl... 364. 155.... 365. Pagrįstos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė... 366. 156.... 367. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad... 368. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų... 369. 157.... 370. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 371. Dėl procesinės bylos baigties... 372. 158.... 373. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal... 374. 159.... 375. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 376. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 377. 160.... 378. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 379. 161.... 380. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 381. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 382. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą...