Byla A-910-624/2018
Dėl individualaus administracinio akto panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Administravimas ir auditas“) dėl individualaus administracinio akto panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėja R. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr.(10.4)/D2-2158 „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. birželio 10 d. gavo atsakovo Sprendimą, kuriame atsakovas nurodė, jog po atlikto neplaninio bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Administravimas ir auditas“ veiklos patikrinimo BUAB „Abrisas“ bankroto byloje konstatuota, kad administratorius jokių bankroto veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė. Kartu su Sprendimu pareiškėjai buvo persiųstas ir 2016 m. gegužės 31 d. atsakovo galutinės išvados nuorašas, kuriame buvo surašyti motyvai, lėmę skundžiamo Sprendimo priėmimą. Pareiškėja nurodė, kad jos skundas dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų atsakovui buvo įteiktas dar 2015 m. lapkričio 24 d., todėl Sprendimo priėmimas praėjus daugiau nei pusmečiui laikytinas administracinės procedūros bei jos terminų pažeidimu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 str., 28 str. 1 d.). Pareiškėjos nuomone, 2016 m. gegužės 31 d. išvadų motyvuojamojoje dalyje atsakovas netinkamai išaiškino tam tikrų teisės aktų nuostatas. Išvadose ir Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjos ir kitų BUAB „Abrisas“ kreditorių skundo argumentai nenagrinėtini, nes yra praleistas vienerių metų senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 „Dėl Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punkte. Pareiškėja nesutiko su atsakovo Taisyklių 28 punkto aiškinimu, jog praleidus vienerių metų terminą, jos skundas nenagrinėtinas ir nurodė, kad toks aiškinimas yra netinkamas, nes termino praleidimas negalėjo būti pripažintas pakankamu įstatyminiu pagrindu atsisakyti tirti skundo dalį dėl administratoriaus veiksmų. Pareiškėjos teigimu, tokia atsakovo pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas) nuostatoms. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad Taisyklių 28 punkte numatytas terminas administratoriaus veiksmų vertinimui negalėjo būti taikomas ir dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme buvo ginčijami 2014 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, o galutinai klausimas buvo išspręstas tik 2015 m. kovo 26 d., kas reiškia, kad iki minėtos datos pareiškėjos skundo nagrinėjimo senaties terminas turėjo būti nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.130 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
  3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
  4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo dėl administratoriaus atžvilgiu priimto sprendimo. Tarnybos Sprendimas, priimtas atlikus bankroto administratoriaus veiklos tikrinimą Taisyklių nustatyta tvarka, turi įtakos tik šio bankroto administratoriaus, o ne pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos argumentas, kad skundžiamo Sprendimo priėmimas po daugiau kaip pusės metų savaime pažeidžia VAĮ nuostatas yra nepagrįstas.
  5. Atsakovas taip pat laikė nepagrįstu pareiškėjos argumentą, jog Tarnyba nusišalino nuo pareigos vertinti administratoriaus veiksmus skundo dalyje dėl finansinių ataskaitų pildymo ir kreditorinių reikalavimų tvirtinimo. Pažymėjo, jog bankroto administratorius, atstovaudamas įmonei teisme yra savarankiškas disponuoti turimomis procesinėmis teisėmis, Tarnyba neturi įgaliojimų pasisakyti dėl tokių bankroto administratoriaus procesinių veiksmų pagrįstumo, tame tarpe ir dėl bankroto administratoriaus civilinėse bylose teikiamų procesinių dokumentų (prašymų ir kt.) turinio, todėl negali vertinti ir pasisakyti, ar bankroto administratoriaus konkretūs veiksmai teisme, susiję su kreditorinių reikalavimų tvirtinimu, yra pagrįsti.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 201 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjos R. K. skundą atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Abrisas“ buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirta UAB „Projektų vertinimo biuras“ (dabar – UAB „Iflas) (I t., b. l. 197–198). Vilniaus apygardos tesimo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti. 2015 m. lapkričio 24 d. atsakovas gavo pareiškėjo ir kitų asmenų skundą (I t., b. l. 181–189). 2015 m. lapkričio 17 d. raštu atsakovas paprašė administratoriaus iki 2015 m. gruodžio 11 d. pareikti išsamų paaiškinimą į skundą keliamus klausimus. 2015 m. lapkričio 27 d. raštu (I t., b. l. 168) atsakovas informavo pareiškėją apie pradėtą neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą. 2015 m. gruodžio 14 d. atsakovas gavo administratoriaus paaiškinimus (II t., b. l. 15–18), o 2016 m. kovo 17 d. – pareiškėjos prašymą prie skundo prijungti papildomus rašytinius įrodymus. 2016 m. balandžio 29 d. atsakovas gavo pareiškėjos raštą, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją apie neplaninį patikrinimą. 2016 m. gegužės 24 d. išvada dėl administratoriaus veiksmų buvo pateikta Tarnybos direktoriui. 2016 m. gegužės 25 d. administratorius buvo supažindintas su minėta išvada, o 2016 m. birželio 7 d. Tarnyba priėmė skundžiamą Sprendimą.
  3. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, jog Sprendimas, priimtas atlikus bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą Taisyklių nustatyta tvarka, turi tiesioginės įtakos šio bankroto administratoriaus teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Teismas nelaikė pažeidimu to, kad Sprendimas buvo priimtas po daugiau nei pusės metų, nes VAĮ nustatyta, jog priežiūrą atliekančio subjekto vadovas, jo įgaliotas asmuo ar kolegiali priežiūrą atliekančio subjekto institucija tvirtina neplaninių patikrinimo atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles. Tokiu būdu atsakovo atliekamų administratoriaus veiklos patikrinimo trukmė yra nustatyta Taisyklėse ir Departamento direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr.V-50 patvirtintose Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimo taisyklėse.
  4. Atsakovo kompetencijai priskiriama vertinti konkrečius bankroto administratoriaus veiksmus, pasireiškusius įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo sprendimų bei kitų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo pažeidimu. Atsakovas nėra įpareigotas nagrinėti ieškinių ir spręsti bankroto administratorių veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimų, todėl teismas laikė, kad pareiškėjos argumentas dėl Taisyklių 28 punkto prieštaravimo Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, susijusioms su bankroto administratoriaus veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimais bei CK nuostatomis dėl ieškinio senaties, teisiškai nereikšmingais.
  5. Teismas nurodė, kad pareiškėja skunde pateikė subjektyvų aplinkybių vertinimą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad administratorius pažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ar negalėjo tinkamai administruoti įmonės. Teismas pažymėjo, jog atsakovui buvo pateiktas administratoriaus paaiškinimas, atsakovas įvertino visus gautus rašytinius įrodymus ir padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad administratorius buvo šališkas ir taip pažeidė bankrotą reglamentuojančius teisės aktus.

8III.

9

  1. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti.
  2. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas savo veiksmais Taisyklių 38 punkto reikalavimų nepažeidė. Pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo laikomasi Taisyklių 38 punkto reikalavimų. Faktas, kad atsakovas nesilaikė Taisyklių 38 punkto reikalavimų ir pažeidė jame nustatytą terminą yra įrodomas ir paties atsakovo surašyta trečiojo asmens veiklos tyrimo išvada, kurioje nėra jokių įrašų apie tai, kad buvo sprendžiamas termino pratęsimo klausimas. Todėl, pareiškėjos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
  3. Pareiškėja pažymi, kad savo skundo pirmosios instancijos teismui teiginiais dėl Taisyklių 28 punkto taikymo galimybių ji iš esmės kėlė Taisyklių (kaip norminio administracinio akto) nuostatų atitikimo įstatymų reikalavimams klausimus. Tačiau teismas nemotyvuodamas kodėl atsisakė vertinti šiuos pareiškėjos skundo argumentus. Pareiškėjos vertinimu, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėjos įsitikinimu, Taisyklių 28 punkto nuostata dėl skundo nenagrinėjimo, kuria rėmėsi atsakovas, aiškiai prieštarauja įstatymui. Tačiau ji negalėjo inicijuoti norminės bylos dėl Taisyklių 28 punkto, nes jos skundo padavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui metu Taisyklių 28 punktas jau nebegaliojo. Tai, kad Taisyklės nebuvo tinkamas normatyvinis dokumentas terminų nustatytumu, iš esmės buvo pripažinta ir vėlesniu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 „Dėl bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“, kuriuo buvo naujai išspręstas Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių klausimas ir jame terminų, kuriuos praleidus nėra galimas bankroto administratoriaus veiklos tolimesnis tyrimas, nebeliko. Šiuo įsakymu buvo pripažinta, kad vienerių metų terminas nėra pagrįstas. Vadinasi, atsakovas nepagrįstai atsisakė trečiojo asmens veiklą pagal Taisyklių 28 punktą. Be to, tokia atsakovo pozicija aiškinant Taisyklių 28 punktą, pareiškėjos nuomone, prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms.
  4. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog pareigą sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą per įstatymo nustatytą terminą trečiasis asmuo įvykdė praėjus beveik dviems metam nuo Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos kreditorių susirinkimo sušaukimo datos, todėl pareiškėjai nesuprantama kaip tokį vilkinimą galima laikyti tinkamu Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų įgyvendinimu.
  5. Pareiškėjos vertinimu, nors bankroto administratorius privalo ginti visų kreditorių interesus, būti nešališkas, tačiau šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo, vykdydamas BUAB „Abrisas“ bankroto procedūras nesilaikė šių principu ir veikė UAB „Topometra“ naudai. Iš BUAB „Abrisas“ kreditoriams persiųstos medžiagos matyti, kad prieš 2014 m. liepos 29 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, trečiasis suinteresuotas asmuo ir kreditorių UAB „Topometra“ bei R. K. atstovas J. S. iš anksto derino savo pozicijas dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos ataskaitos teksto, joje dėstomų teiginių surašymo bei patvirtinimo. Toks trečiojo suinteresuoto asmens elgesys, pareiškėjos teigimu, yra akivaizdžiai šališkas ir pažeidžiantis kitų kreditorių interesus. Dėl to, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti tai kaip pažeidimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
  6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
  7. Pareiškėja neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo dėl priimtino Sprendimo. Sprendimas, priimtas atlikus bankroto administratoriaus veiklos tikrinimą Taisyklių nustatyta tvarka, turi įtakos tik šio bankroto administratoriaus, o ne pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Kadangi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, todėl ji negali kreiptis į teismą.
  8. Atsakovas pareiškėjos argumentą dėl Taisyklių 38 punkto pažeidimo laiko teisiškai nereikšmingu, nes, atsakovo vertinimu, Taisyklių 38 punkte nustatytas patikrinimo atlikimo terminas yra procesinis, nenaikinamasis, todėl nedarantis jokios įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  9. Taip pat atsakovas laiko teisiškai nereikšmingu pareiškėjos argumentą dėl Taisyklių 28 punkto prieštaravimo Įmonių bankroto ir CK nuostatoms. Tarnyba nenagrinėja ieškinių ir nesprendžia bankroto administratorių veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimų, o Taisyklėse verslo subjektų patikrinimo atlikimą reglamentuojančios procesinės teisės normos niekaip negali būti siejamos su pareiškėjos teisėmis pateikti ieškinius dėl žalos atlyginimo ar CK nuostatomis dėl ieškinio senaties.
  10. Atsakovas pažymi, kad atliekant patikrinimą, vadovaujantis Taisyklių 28 punktu buvo atsisakyta vertinti pareiškėjos įvardintus Įmonių bankroto įstatymo pažeidimus, tačiau atliekamo patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti administratoriaus ataskaitą pagrįstumas ir teisėtumas buvo patvirtintas 2014 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos teismo (civ. b. Nr. B2-5464-392/2014) bei Lietuvos apeliacinio teismo (civ. b. 2-587-117/2015) 2015 m. kovo 26 d. nutartimis, be to, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos dėl galimo Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimo 2012 m. rugpjūčio 7 d. jau yra priėmęs sprendimą Nr. (6.16)A2-2889.

10Teisėjų kolegija konstatuoja:

11IV.

12

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 7 d. sprendimo Nr.(10.4)/D2-2158 „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Bylos duomenimis, atsakovui dėl 2015 m. lapkričio 24 d. gauto pareiškėjos R. K. ir kitų asmenų skundo atlikus neplaninį UAB „Administravimas ir auditas“ administratoriaus veiklos patikrinimą, 2016 m. gegužės 24 d. buvo parengta išvada dėl administratoriaus veiksmų. Su minėta išvada supažindinus UAB „Administravimas ir auditas“, 2016 m. gegužės 31 d. priimta galutinė išvada „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ veiksmų, administruojant BUAB “Abrisas“, kuria nustatyta, kad UAB „Administravimas ir auditas“, administruodama BUAB “Abrisas“, nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, apie kurią 2016 m. birželio 7 d. skundžiamu Tarnybos Sprendimu buvo informuoti pareiškėja ir UAB „Administravimas ir auditas“.
  3. Pareiškėjai apskundus Tarnybos 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr.(10.4)/D2-2158 „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“, pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Tarnybos sprendimas, priimtas atlikus bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą Taisyklių nustatyta tvarka, turi tiesioginės įtakos šio bankroto administratoriaus teisėms ir įstatymų saugomiems interesams.
  4. Pateiktu apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas, neįvertino jos argumentų dėl norminio administracinio akto neteisėtumo, taip pat netinkamai vertino byloje surinkus įrodymus.
  5. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
  6. Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
  7. Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009; 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017).
  8. Taigi, ginčo atveju yra svarbu, ar ginčijamas Tarnybos 2016 m. birželio 7 d. sprendimas Nr.(10.4)/D2-2158 „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ įtakoja pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus.
  9. Ginčui aktualiu laikotarpiu asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (toliau – administratoriai), veiklos priežiūrą reglamentavusios Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299, be kita ko, nustatė, kad administratorių veiklos priežiūra apima: administratorių konsultavimą Departamento kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; planinius ir neplaninius administratorių veiklos patikrinimus; stebėsenos metu gautos informacijos apie administratorių veiklą vertinimą; poveikio priemonių administratoriams ir administratorių padėjėjams taikymą Įmonių bankroto įstatymo ir šių taisyklių nustatyta tvarka (Taisyklių 3–3.4.p.). Atlikus administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, kuris gali būti atliekamas ir tuo atveju, kai turima informacijos, gavus Departamente asmenų pareiškimą, prašymą ar kitą dokumentą (toliau – skundas) dėl administratoriaus veiklos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (Taisyklių 23.2 p.), surašoma išvada dėl neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo rezultatų (toliau – išvada), kuri perduodama Departamento direktoriui. Išvadoje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos nagrinėjant skundą, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengta išvada, pateiktas siūlymas dėl nuobaudos administratoriui taikymo, siūloma nuobauda ir išvados parengimo data. Išvadoje taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos administratoriui. Administratorius su išvada supažindinamas elektroniniu ar kitu tikrinant jo veiklą administratoriaus nurodytu būdu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados parengimo. Administratorius turi teisę per 3 darbo dienas nuo jo supažindinimo su išvada Departamentui raštu arba elektroniniu būdu pareikšti savo nuomonę dėl išvados ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Patikrinimas laikomas baigtu, kai administratorius pareiškia savo nuomonę dėl išvados ir (ar) pateikia papildomus paaiškinimus ir dokumentus, arba pasibaigus 3 darbo dienų terminui nuo administratoriaus supažindinimo su išvada, jeigu administratorius nepareiškia savo nuomonės ir nepateikia papildomų paaiškinimų ir dokumentų. Administratoriaus raštu pareikšta nuomonė ir pateikti papildomi paaiškinimai ir dokumentai perduodami Departamento direktoriui. Departamento direktorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimo pabaigos priima sprendimą dėl nuobaudų administratoriui skyrimo šių taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka (Taisyklių 42 p.). Už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta viena iš Įmonių bankroto įstatyme nurodytų nuobaudų. Baigus patikrinimą Departamento direktorius, įvertinęs šių Taisyklių 42 punkte nurodytą išvadą, priima sprendimą skirti administratoriui nuobaudą arba jos neskirti. Departamento direktorius gali priimti kitą, nei siūloma išvadoje, sprendimą dėl nuobaudos administratoriui skyrimo. Kitas, nei siūlyta išvadoje, sprendimas dėl nuobaudos administratoriui skyrimo turi būti motyvuotas (Taisyklių 46 p.). Departamento direktoriaus sprendimas skirti nuobaudą įforminamas Departamento direktoriaus įsakymu, o sprendimas neskirti nuobaudos – Departamento atsakomuoju raštu administratoriui ir, prireikus, kitiems susijusiems asmenims.
  10. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, sprendimas, kurį priima Tarnyba, atlikusi bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, gali įtakoti tik bankroto administratoriaus, o ne kitų asmenų, inter alia (tame tarpe) skundą padavusių, teises ar įstatymų saugomus interesus, kadangi, atsižvelgiant tokioje administracinės procedūroje priimamų sprendimų pobūdį, asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, esančių įmonių bankroto proceso dalyviais, teisių ir teisėtų interesų gynimui.
  11. Kadangi Tarnybos 2016 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. (10.4)/D2-2158 „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“, kuriuo pareiškėja ir UAB „Administravimas ir auditas“ buvo informuoti apie bankroto administratoriaus veiklos neplaninio patikrinimo rezultatus, neįtakoja pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomus interesų, kuriuos ji turi (turėjo) galimybę ginti BUAB „Abrisas“ bankroto byloje civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas dėl jo panaikinimo yra atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas.
  12. Kiti pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste, iš jų – ir susiję su bankroto administratoriaus veiklos neplaninio patikrinimo trukme, patikrinimo apimtimi ir t. t., nėra reikšmingi jam (ginčui) teisingai išspręsti, kadangi nėra pagrindas priimti kitokį procesinį sprendimą administracinėje byloje dėl Tarnybos 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.(10.4)/D2-2158 „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ panaikinimo.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai