Byla 2-1049-955/2015
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų

1Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, nedalyvaujant atsakovui V. V.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ir

Nustatė

3Ieškovė D. V. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo teismo nutraukti jos ir atsakovo V. V. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 7 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1383, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – V.; priteisti iš atsakovo 11 150 Lt (3 229,26 Eur) kompensaciją; 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinės žalos bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (5 b. l.).

4Ieškovė reikalavimą grindžia tuo, jog 2009 m. rugpjūčio 7 d. sudarė su atsakovu santuoką, bendrų vaikų neturi. Santuokoje su atsakovu pragyveno apie 4 metus: 2 metus iki santuokos sudarymo ir 2 metus po santuokos sudarymo. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas 2010 m. rudenį išvyko į Angliją. Šeima iširo galutinai 2011 m. lapkričio viduryje, kai atsakovas pranešė, kad daugiau nesusitiks ir jie nebepasimatys. Konkrečios priežasties nenurodė. Iš aplinkinių gaudavo informaciją, kad atsakovas Londone turi sugyventinę. Nežiūrint į tai, dėjo dideles pastangas atkurti šeimyninius santykius, lankydavosi pas atsakovą, nuolat rašė laiškus su prašymu išsaugoti santuoką. Atsakovas vengė su ja susitikti bei pasikalbėti, paaiškinti dėl kokių priežasčių paliko šeimą. Kartu su ieškiniu pateikiamos žinutės įrodo, kad atsakovas buvo neištikimas. Visa tai įrodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Be to, atsakovas naudojosi ja ir jos uždirbtais pinigais. 2008 m. vasario 29 d. ji sumokėjo baudą už atsakovą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą - 400 Lt, 2011 m. gegužės 2 d. už atsakovą sumokėjo antstoliui 113,37 Lt, 168,96 Lt išieškojimo išlaidas. Už atsakovą 2012 m. grąžino jo kreditoriams paskolintas ir negrąžintas kreditoriams sumas: V. R. – 1 000 Lt, R. M. – 1 210 Lt, V. G. – 1 500 Lt. 2011 m. birželio 17 d. paskolino atsakovui ir pervedė jam bankiniais pavedimais 700 Lt, 2011 m. balandžio 18 d. paskolino atsakovui 600 Lt bilietams lėktuvui nusipirkti. 2011 m. kovo 11 d., 2011 m. kovo 20 d. atsakovo paprašyta pinigų, pervedė atsakovui 200 Lt ir 80 Lt. Taip pat ir 2011 m. liepos 7 d. jo paprašyta pervedė jam 100 Lt. 2010 m. spalio 21 d. paprašyta atsakovo paėmė 4 000 Lt vartojimo kreditą iš UAB „General Financing“ ir šiuos pinigus atidavė atsakovui. Kreditoriui UAB „General Financing“ grąžino 5 077,68 Lt. Tokiu būdu išmokėjo 11 150 Lt, kuriuos atsakovas privalo jai kompensuoti. Atsakovo elgesys ieškovę labai įskaudino ir ji patyrė moralines kančias, nuolat patiria gėdos jausmą prieš giminaičius ir pažįstamus, jaučiais pažeminta, jai sutriko miegas bei pablogėjo sveikata. Ieškovė yra pedagogė, mokyklos vadovė, todėl toks atsakovo elgesys pablogino ir ieškovės reputaciją kolegų tarpe. Mano, jog atsakovas privalo jai kompensuoti neturtinę žalą, kurią ji įvertina 5 000 Lt. Po santuokos nutraukimo prašo jai palikti santuokinę pavardę. Santuokoje bendro turto neįgijo, jai žinomų kreditorių nėra. Nurodė, kad sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

5Teismo posėdyje ieškovė ieškinį pilnai palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas į užsienį išvyko užsidirbti pinigų. Ji jį lankė porą metų. Atsakovas vis prašydavo pinigų, ji jam siųsdavo ir jis juos panaudodavo savo reikmėms. Jos žiniomis atsakovas susirado draugę, todėl atsakovas nutraukė santykius su ieškove. Šv. Kūčių vakarą jai pranešė, kad jie daugiau nesusitiks, jau trejus metus nebendrauja. Ieškovė labai norėjo išsaugoti šeimą ir dėjo visas įmanomas pastangas. Jos žiniomis atsakovas gyvena Anglijoje su J. C. nuo 2011 m. gruodžio 24 d.. anksčiau jis gyveno pas seserį. Atsakovo išdavystė ją labai paveikė, sutriko miegas, pablogėjo sveikata, jaučiais pažeminta, jai gėda prieš gimines, draugus ir bendradarbius, todėl prašo priteisti neturtinę žalą. Pavardę prašo palikti santuokinę. Atsakovas neturi teisės reikalauti atimti iš jos santuokinės pavardės, nes jis kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškinyje paminėtas sumas ji grąžino atsakovo kreditoriams, nes jie kreipėsi į ją. Atsakovas visa tai žinojo, niekada neginčijo. Paskolą iš UAB „General Financing“ paėmė, nes pinigų reikėjo atsakovui. Visus 4 000 Lt ji atidavė jam. Paskolą ėjo imti abu. Tie pinigai paimti atsakovo skoloms grąžinti, o ne šeimai, nes atsakovas žaidė azartinius žaidimus, prasilošė, todėl turėjo daug skolų. Ieškovė norėjo ramybės šeimoje, todėl sutiko paimti paskolą. Dar negrąžinus paskolos, atsakovas išvyko į Angliją. UAB „General Financing“ ji paskolą atidavė viena, iš viso sumokėjo beveik 6 000 Lt. Dar gyvenant kartu atsakovas niekada jos nerėmė, ji savo sąskaita išlaikė šeimą ir dar mokėjo atsakovo skolas, kurios buvo panaudotos jo poreikiams tenkinti. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teisiniais argumentais pagrindė ieškovės prašymus. Atstovė papildomai paaiškino, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir turėtų būti tenkinami, tai pat ir reikalavimas dėl neturtinės žalos. Ieškovė dėl atsakovo išdavystės patyrė dvasinį skausmą ir gėdą. Į bylą pateikti laiškai įrodo, kad ieškovė prašė atsakovo grįžti į šeimą, bandė išsaugoti santuoką. Ieškovė mokyklos direktorė, jai gėda prieš kolegas, prieš gimines. Atsakovas nepaaiškino skyrybų priežasties. Atsakovas laiškuose pripažįsta, kad buvo neištikimas savo sutuoktinei. Akivaizdu, kad nukentėjęs sutuoktinis išgyvena. Ieškovė susituokė jau brandžiame amžiuje, žingsnis buvo apgalvotas, o tokiu elgesiu atsakovas pasityčiojo iš ieškovės. Šeimą paliko atsakovas, to jis neginčija. Atsakovas neįrodinėja, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nenorėjo, kad jis važiuotų į užsienį gyventi ir dirbti. Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl kažkokios politinės karjeros prašo vertinti kritiškai. Jokios politinės karjeros ieškovė nedaro, o atsakovas atsiliepime pripažįsta savo kriminalinę praeitį. Santuokines pavardės atsakovas neturi teisės reikalauti atimti, nes tam nėra jokių įstatyminių pagrindų. Ieškovė nėra kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovė grąžino atsakovo skolas, jų atsakovas niekada neginčijo, todėl pagal CK 3.115 str. jos turtų būti priteistos ieškovei iš atsakovo. Kredito sumos pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsakovas jų neginčijo. Neatitikimas sumų, kurias atsakovas nurodė atsiliepime, yra tik techninė klaida, kadangi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovo skola Gražulevičiui yra 1 500 Lt. Atsakovas sutinka ieškovei grąžinti mažesnę sumą nei iš tiesų skolingas. Jis net negali suskaičiuoti kiek ieškovė jam davė pinigų. Dalinis atsakovo sutikimas tik patvirtina ieškovės pretenzijas. Atsakovas į Angliją išvyko 2011 m. lapkričio 31 d., logiška seka patvirtina, kad kreditą grąžino ieškovė. Bendra priteistina kompensacija ieškovei 11 150 Lt. Todėl prašo ieškovės ieškinį tenkinti pilnai, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, byloje gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (71 b. l.). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad būtų nutraukta santuoka, sutinka dalinai grąžinti ieškovei pinigų sumas, kurias tikrai yra skolingas. Sutinka grąžinti 1 200 Lt Rokų bažnyčios kunigui ( - ), sutinka grąžinti 1 000 Lt skolą V. R., taip pat grąžinti skolą 1 200 Lt V. D.. Nurodė, kad iš Lietuvos visam laikui išvyko 2010 m. lapkričio 31 d. Ieškovė tai puikiai suprato ir žinojo. Jis nėra dvasinis ar psichologinis gydytojas, todėl negali grąžinti ieškovei išgalvotos moralinės kompensacijos. Dėl savo kriminalinės praeities jis nutarė atsitraukti nuo ieškovės ir netrukdyti jai kilti politinės ir pedagoginės karjeros laiptais. Nenorėjo, kad pilietė D. V. būtų sukompromituota prieš partinius draugus, bendradarbius ir konkurentus. Nesutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, kadangi ši pavardė jai gali kliudyti kilti karjeros laiptais. Prašo teismo palikti ieškovei jos ikisantuokinę pavardę, kurią ji naudojosi 50 metų.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ieškinyje ir atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1383) tarp šalių sudaryta santuoka (8 b. l.). Šalys bendrų vaikų nesusilaukė (14 b. l.). Bendro turto santuokos metu šalys neįgijo (10-12, 15-16 b. l.).

10Dėl santuokos nutraukimo

11Šalių santuoka sudaryta 2009 m. rugpjūčio 7 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1383) (8 b. l.). 2014 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teisme ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų dėl atsakovo kaltės (3 b. l.).

12CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

13Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovas turi pateikti įrodymus, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas atsiliepimą pateikė, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Todėl teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovo asmeniškai dėl bendro gyvenimo ir santuokos iširimo aplinkybių. Atsakovas atsiliepime su santuokos nutraukimu sutinka, tačiau dėl kaltės visiškai nepasisakė, santuokos iširimo aplinkybių nepaaiškino, todėl jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma. Jo nurodytos aplinkės, kad jis nutarė pasitraukti nuo ieškovės dėl savo kriminalinės praeities ir netrukdyti jai kilti politinės ir pedagoginės karjeros laiptais, kad nenorėjo, jog jo teigimu „pilietė D. V.“ būtų sukompromituota prieš partinius draugus, bendradarbius ir konkurentus vertintinos kritiškai ir laikytinos jo gyvybine pozicija. Pažymėtina, kad atsakovo kriminalinė praeitis buvo dar iki santuokos sudarymo su ieškove, tačiau tai nebuvo jam kliūtis sudaryti santuoką su ieškove, tuomet jis nesirūpino jo žodžiais „pilietės D. V.“ reputacija, jam nerūpėjo jos pedagoginė ir politinė karjera. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės daromą politinę karjerą ir pan. Teismo vertinimu, atsakovo pabrėžtinas mandagumas atsakovės atžvilgiu panašesnis į pasityčiojimą, nei į nuoširdų rūpestį ieškovės reputacija ar karjera. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jos ir jos atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su sutuoktine negyvena nuo 2010 m. lapkričio 31 d., t. y. daugiau kaip ketverius metų, jos materialiai neremia. Teismas abejoti ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais dėl aplinkybių, susijusių su šeimos palikimu ir visišku nesirūpinimu ja, neturi pagrindo, šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas. Atsakovas atsiliepime pats nurodė, kad jis visam laikui išvyko iš Lietuvos 2010 m. lapkričio mėnesį. Be to, byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovas ne tik paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja visiškai nesirūpina, bet ir tai, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina atsakovo neištikimybės faktą – jis pats pripažįsta, kad turi kitą moterį, su ja gyvena ir jam viskas gerai (17, 18 b. l.). Taigi atsakovas ne tik daugiau kaip prieš 4 metus paliko šeimą ir nuo to laiko ja visiškai nesirūpina, bet ir yra neištikimas ieškovei. Akivaizdu, kad pilnavertis šeimyninis gyvenimas neįmanomas šalims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių, juo labiau, kai atsakovas gyvena su kita moterimi. Todėl pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina, t. y. nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su sutuoktine kartu negyvena, be to, yra neištikimas ieškovei. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

14Dėl pavardžių

15Ieškovė ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, o atsakovas atsiliepime ieškovei prašė palikti iki santuokos turėtą pavardę – K..

16Civilinio kodekso 3.69 str. nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Pastarajame straipsnyje nurodyti asmeniniai neturtiniai santuokos nutraukimo padariniai. Ši norma suteikia teisę kiekvienam sutuoktiniui apsispręsti, kokią pavardę jis pasiliks nutraukęs santuoką – santuokinę ar ikisantuokinę. Straipsnio antroje dalyje yra numatyta specialioji norma, kuri numato tam tikrą sankciją sutuoktiniui, kuris teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Taigi ši norma gali būti taikoma tik kai santuoka nutraukta remiantis CK 3.60 str. Tokiu atveju kitas sutuoktinis, t. y. tik tas kuris nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo, turi teisę prašyti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Tačiau kitas sutuoktinis neturi teisės reikalauti uždrausti kaltam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, jeigu yra bendrų vaikų – tokiu atveju skirtingos tėvų pavardės galėtų pažeisti vaikų interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys bendrų vaikų neturi, tačiau santuoka yra nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reglamentavimą akivaizdu, kad atsakovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl to, kokia pavardė po santuokos nutraukimo turėtų būti palikta ieškovei. Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Tokį savo pasirinkimą grindžia patogumo sumetimais, kadangi visi jos dokumentai šia pavarde. Šis ieškovės reikalavimas įstatymui neprieštarauja. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta teismas vertina, jog atsakovo reikalavimas palikti po santuokos nutraukimo ieškovei ikisantuokinę pavardę, nepagrįstas, todėl netenkintinas. Tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę V. pavardę, o V. V. paliktina jo prigimtinė pavardė – V. (CK 3.69 str.).

17Dėl neturtinės žalos

18Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

19CK 3.70 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atlyginti žalą, tame tarpe ir neturtinę, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, sutuoktines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 str. 2 d. neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 str. taikytinos CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

20Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą dėl pirmiau nurodytų atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą. Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei ieškovės patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro pagrindą atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 str.). Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus – sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė neištikimybe, kas savaime reiškia tyčinį nelojalų, nepagarbų elgesį ieškovės atžvilgiu, sutuoktinio palikimu, nesirūpinimu šeima, užkraunant visą buities naštą ieškovei, dėl ko ieškovė patyrė stiprinių neigiamų išgyvenimų, kas neišvengiamai turėjo įtakos ieškovės dvasinei ir fizinei sveikatai, gyvenimo kokybei. Tai, jog ieškovė patyrė stiprias neigiamas emocijas, kad dėl atsakovo elgesio jautėsi labai įskaudinta, pažeminta patvirtina tiek pačios ieškovės paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovės laiškai atsakovui, tuo teismas akivaizdžiai įsitikino ir teismo posėdžio metu. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, net ir žinodama apie atsakovo neištikimybę, dėjo visas pastangas išsaugoti santuoką, prašė jį grįžti, kas dar kartą patvirtina apie gilius ieškovės jausmus atsakovui. Šalių santuoka trunka apie penkerius metus, dar dvejus metus šalys gyveno nesusituokę, jau daugiau kaip trejus metus sutuoktiniai kartu nebegyvena, kadangi atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį (gyvena užsienyje, nors Lietuvoje neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, tačiau įrodymų apie savo turtinę padėtį Jungtinėje Karalystėje nepateikė, todėl vertintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama oriam pragyvenimui), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. S.B. v R.B., Nr. 3K-3-177/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis c. b. B.U. v J.U., Nr. 3K-3-532/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis c. b. V.Z. v D.Z., Nr. 3K-3-463/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis c. b. R.B. v A.B., Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.), ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21Dėl tarpusavio išlaikymo

22Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

23Dėl nepilnamečių vaikų

24Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

25Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

26Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo (10-12, 15-16 b. l.), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas. Butas, unikalus Nr. ( - ), ( - ), yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

27Dėl kreditorių

28Ieškovė nurodė, kad jai žinomų kreditorių nėra. Atsakovas atsiliepime duomenų apie savo turimus kreditorius nepateikė.

29Dėl kompensacijos priteisimo.

30Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 11 150 Lt (3 229,26 Eur) kompensaciją. Šį reikalavimą grindžia tuo, jog ji atsakovo kreditoriams V. R., R. M. ir V. G. padengė jo skolas, taip pat sumokėjo baudas valstybei už atsakovo padarytą administracinį teisės pažeidimą, taip pat padengė už atsakovą vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, atsakovui prašant, ne kartą jam pervedė pinigų. Be to, 2010 m. spalio 21 d. iš UAB „General Financing“ paėmė 4 000 Lt paskolą, ją perdavė atsakovui, o paskolą grąžino viena pati. Bendra ieškovės atsakovui išmokėta suma 3 229,26 Eur (11 150 Lt).

31CK 3.115 str. 1 d. numato, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant bendru turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Be to, materialiojoje teisėje (CK 6.51 str.), pripažįstamas trečiojo asmens prievolės įvykdymo už skolininką institutas. Trečiasis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja teisę reikalauti iš skolininko. Neginčijamai nustatyta, kad atsakovas turėjo 1 000 Lt skolą V. R., 1 210 Lt skolą R. M. bei 1 500 Lt skolą V. G., kurias grąžino ieškovė (36, 37, 38 b. l.). Šių skolų neginčija ir pats atsakovas. Nors atsakovas nurodo, kad skola V. G. 1 200 Lt, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas (38 b. l). Taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovė 2008 m. vasario 29 d. sumokėjo 400 Lt baudą už atsakovo V. V. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (39 b. l.), 2011 m. gegužės 2 d. sumokėjo už atsakovą antstoliui Marekui Petrovskiui 113,37 Lt ir 168,96 Lt vykdomosios bylos išieškojimo išlaidas (32, 40, 41, 43 b. l. ). Aplinkybių, dėl kurių ieškovė neturėjo teisės vykdyti prievoles, nenustatyta. Taip pat rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui jau gyvenant Jungtinėje Karalystėje, 2011 m. birželio 17 d. ieškovė pervedė atsakovui bankiniais pavedimais - 700 Lt, 2011 m. balandžio 18 d. - 600 Lt bilietams lėktuvui nusipirkti, 2011 m. kovo 11 d., 2011 m. kovo 20 d. pervedė atsakovui 200 Lt ir 80 Lt, 2011 m. liepos 7 d. pervedė jam 100 Lt (31-35 b. l.). Be to, nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje 2010 m. spalio 21 d. iš UAB „General Financing“ ieškovės vardu paėmė 4 000 Lt paskolą (29-30 b. l.). Ieškovė nurodė, kad pinigai buvo perduoti atsakovui, o visą paskolą grąžino ji. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paskolos grąžinimo įmokas mokėjo viena ieškovė ir, kad sumokėta kreditoriui 5 077,68 Lt (76-77 b. l.). Paskutinė paskolos įmoka buvo 2011 m. spalio 15 d. Atsakovas pats patvirtino, kad nuo 2010 m. lapkričio 31 d. išvyko nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, todėl akivaizdu, kad paskolos įmokas mokėjo ir visą paskolą kreditoriui grąžino ieškovė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas ieškovei būtų pervedęs pinigų paskolos grąžinimui. Be to, atsakovas savo atsiliepime ir neginčija fakto, jog 4000 Lt kreditą ieškovė paėmė būtent jo skoloms sumokėti, ir kad šiuos pinigus ieškovė perdavė atsakovui. Kaip jau minėta, ieškovė nurodo, kad iš UAB „General Financing“ paskola buvo paimta išimtinai atsakovo poreikiams tenkinti. Be to, skolų grąžinimo rašteliai patvirtina, kad 2010 m. atsakovas ne kartą skolinosi pinigų, V. G. nurodė, kad atsakovas skolinosi pinigus kelionei į užsienį, o paskola iš UAB „General Financing“ paimta prieš pat atsakovui išvykstant į užsienį. Todėl pagrįstai tikėtina ieškovės nurodyta aplinkybė, kad paskolinti pinigai buvo perduoti atsakovui. Kaip jau minėta, atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nurodytų teisės normų pagrindu, ieškovės reikalavimas dėl 3 229,26 Eur (11 150 Lt) kompensacijos laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 185 str., CK 3.115 str.).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys tenkintas 92 proc.

34Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 806,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 140,32 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei, 666,13 Eur advokato pagalbai apmokėti (7, 74, 75 b. l.). Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio vertintina, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingo dydžio, neišdidintos. Atsižvelgiant į pirmiau nurodyta ir į tai, jog teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 741,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

35Teismas šioje byloje turėjo 5,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 4,68 Eur, o iš ieškovės 0,41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 88 str. 3 p., 96 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis valstybei mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, jos iš ieškovės nepriteistinos, o atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 6 d.).

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

Nutarė

37Ieškinį tenkinti iš dalies.

38Nutraukti santuoką, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 7 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1383), tarp V. V., a. k. ( - ) gim. ( - ) ir D. K. (po santuokos sudarymo V.), a. k. ( - ) gim. ( - ). ( - ), dėl atsakovo V. V. kaltės.

39Po santuokos nutraukimo D. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui V. V. palikti pavardę – V..

40Priteisti iš V. V., a. k. ( - ) ieškovei D. V., ( - ) 3 229,26 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt devynis eurus ir 29 ct) kompensaciją.

41Priteisti iš V. V., a. k. ( - ) ieškovei D. V., ( - ) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

42Priteisti iš V. V., a. k. ( - ) ieškovei D. V., ( - ) 741,93 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

43Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. ( - ) valstybei 4,68 Eur (keturis eurus ir 68 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

44Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui.

45Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V.... 3. Ieškovė D. V. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo teismo nutraukti jos ir... 4. Ieškovė reikalavimą grindžia tuo, jog 2009 m. rugpjūčio 7 d. sudarė su... 5. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį pilnai palaikė jame nurodytais motyvais.... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teisiniais argumentais pagrindė... 7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ieškinyje ir atsakovo... 10. Dėl santuokos nutraukimo... 11. Šalių santuoka sudaryta 2009 m. rugpjūčio 7 d. Kauno miesto Civilinės... 12. CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės... 13. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra... 14. Dėl pavardžių... 15. Ieškovė ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokines... 16. Civilinio kodekso 3.69 str. nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo... 17. Dėl neturtinės žalos... 18. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinei... 19. CK 3.70 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kito... 20. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų... 21. Dėl tarpusavio išlaikymo... 22. Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas... 23. Dėl nepilnamečių vaikų... 24. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų... 25. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo... 26. Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas... 27. Dėl kreditorių... 28. Ieškovė nurodė, kad jai žinomų kreditorių nėra. Atsakovas atsiliepime... 29. Dėl kompensacijos priteisimo. ... 30. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 11 150 Lt (3 229,26 Eur) kompensaciją.... 31. CK 3.115 str. 1 d. numato, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies,... 34. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 806,45 Eur bylinėjimosi... 35. Teismas šioje byloje turėjo 5,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str.,... 37. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 38. Nutraukti santuoką, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 7 d. Kauno miesto Civilinės... 39. Po santuokos nutraukimo D. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui V.... 40. Priteisti iš V. V., a. k. ( - ) ieškovei D. V., ( - ) 3 229,26 Eur (tris... 41. Priteisti iš V. V., a. k. ( - ) ieškovei D. V., ( - ) 1 000 Eur (vieną... 42. Priteisti iš V. V., a. k. ( - ) ieškovei D. V., ( - ) 741,93 Eur (septynis... 43. Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. ( - ) valstybei 4,68 Eur (keturis eurus ir... 44. Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto... 45. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno...