Byla 2-2813-769/2015
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant E. Ž., dalyvaujant atsakovui E. U., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui E. U., dėl skolos priteisimo,

Nustatė

22015-02-11 teisme priimtas ieškovės AB „Bobutės paskola“ ieškinys, kuriuo ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 434,43 Eur negrąžintos kredito dalies, 172,06 Eur kredito mokesčio, 17,52 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 34,70 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. metinies palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir 105,13 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą). Nurodė, kad tarp šalių 2014-07-25 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ) (toliau – Sutartis), atsakovui suteiktas 434,43 Eur dydžio kreditas 24 mėnesių terminui, atsakovas turėjo grąžinti paimtą kreditą ir sumokėti 469,18 Eur (1620 Lt) kredito mokesčio iki 2016-07-25 mokėdamas 37,62 Eur (130 Lt) mėnesines įmokas. Atsakovas savo įsipareigojimų nesilaikė, todėl ieškovė pranešusi atsakovui apie sutarties nutraukimą ir vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu ir LR vartojimo kredito įstatymo 19 str. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešime apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė kreipėsi dėl skolos išieškojimo į UAB „Skolų valdymo biuras“ ir dėl to patyrė 17,52 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Atsakovas taip pat privalo sumokėti 34,70 Eur vėlavimo palūkanas už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino, kadangi atsakovui laiku negrąžinus paskolos laiku, ieškovė patiria nuostolius.

3Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką ieškovei pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant. Byla nagrinėjama iš esmės nedalyvaujant ieškovei.

42015-04-10 priimtas atsakovo atsiliepimas, kuriuo atsakovas nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies, prašė 652,19 Eur sumą, kurią sudaro 434,43 Eur negrąžinto kredito, 172,06 Eur kredito mokesčio, 9 Eur žyminio mokesčio, 36,79 Eur penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo kredito sutarties nutraukimo 2014-11-14 iki teismo sprendimo vykdymo 2016-07-25, leisti sumokėti dalimis po 40,76 Eur nuo 2015-04-25 iki 2016-07-25. Nesutiko dėl ieškovės nurodytų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir išlaidų už procesinių dokumentų rengimą priteisimo, taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vartojimo kredito terminas pasibaigęs, ieškovas gali reikalauti 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ne atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kreditu. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad sutinka dėl 434,43 Eur kredito dalies priteisimo, su prašoma priteisti 172,06 Eur kredito mokesčio suma nesutinka, nes kreditas yra didesnis nei atsakovui paskolinta suma, 17,52 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos nepriteistinos, nes registruoto laiško niekada nėra gavęs. Taip pat paaiškino, kad dėl vartojimo sutarties kreipėsi telefonu, jam buvo paaiškinta, kad galės visą kredito sumą grąžinti pasibaigus kredito terminui, be to, pinigai ieškovo buvo paskolinti neįvertinus atsakovo finansinės padėties. Nurodė, kad dirba, gauna minimalų atlyginimą, turi ir daugiau įsipareigojimų, prašė išdėstyti skolos mokėjimą per protingą laiką.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

7Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2014-07-25 tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ), atsakovui suteiktas 1500 Lt (434,43 Eur) vartojimo kreditas 24 mėnesių laikotarpiui, už kreditą mokėtina palūkanų suma (kredito mokestis) – 1620 Lt (469,18 Eur) (b.l. 22-23), 2014-07-25 ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą 1500 Lt (434,43 Eur) sumą nurodydamas mokėjimo paskirtį – ( - ) (b.l. 25), atsakovui 2014-10-27 raginime Nr. ( - ) ieškovė nurodė, kad atsakovas pradelsė mokėti tris įmokas, įsiskolinimas raginimo rengimo dienai yra 418,5 Lt, neapmokėjus įsiskolinimo per 14 dienų ieškovas nurodė nutrauksiantis sutartį (b.l. 26), 2014-11-14 pranešimu Nr. ( - ) atsakovui pranešta apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (b.l. 27). Iš pateiktos palūkanų skaičiavimo lentelės matyti, kad už laikotarpį nuo 2014-08-25 iki 2014-12-25 taikant 83,18 proc. metinę palūkanų normą ieškovas paskaičiavo atsakovo mokėtinas palūkanas - 34,70 Eur (b.l. 32).

8Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito, atsakovas šio reikalavimo neginčijo, nurodė, kad su ieškove 2015-07-25 sudarė vartojimo kredito sutartį, gavo kredito sutartyje nurodytą sumą. LR CK 6.38 straipsnio nuostatos numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Bylos nagrinėjimo metu duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę negauta, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 172,06 Eur nesumokėto kredito mokesčio (palūkanų). Sutarties Nr. ( - ) bendrųjų sąlygų 13 p. nurodyta, kad vartojimo kredito mokestis – suma, kurią kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kreditu. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad nors dėl kredito suteikimo kreipėsi telefonu, tačiau Sutarties sąlygas gavo elektroniniu paštu, turėjo galimybę su jomis susipažinti, norėdamas gauti kreditą patvirtino, kad susipažino su Sutarties sąlygomis. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl 172,06 Eur kredito mokesčio,- palūkanų už suteiktą kreditą, priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

9Ieškovė taip pat prašo priteisti 17,52 Eur ikiteisminio skolų išieškojimo išlaidų. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo teisė trečiajam asmeniui nebuvo perleista (b.l. 61), tačiau vykdant ikiteisminį skolos išieškojimą UAB „Skolų valdymo biuras“ 2014-12-04 išsiuntė atsakovui raginimą įvykdyti prievolę, dėl ko ieškovas patyrė 17,52 Eur (60,50 Lt) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovui UAB „Skolų valdymo biuras“ siuntė tik vieną raginimą (b.l. 30, 31), dokumentas siųstas Lietuvoje. Nurodytos 17,52 Eur (60,50 Lt) išlaidos nedetalizuotos, įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas siunčiant raginimą nepateikta, todėl prašomos priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos negali būti laikomos protingomis CK 6.249 str. 4 d. 3 p. normos prasme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 17,52 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

10Ieškovė taip pat prašo priteisti 34,70 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovas nesutiko su palūkanų skaičiavimu. Nustatyta, kad šalis sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismui kyla pareiga vertinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 6.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t. y. atsakovas, neįvykdęs prievolės laiku sumokėti gražintiną sumą /jos dalį, arba periodinį mokėjimą /jo dalį, įsipareigojo mokėti vartojimo kredito sutartimi nustatyto dydžio palūkanas nuo visos pradelstos sumos, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (b.l. 18). Atsižvelgdama į Sutarties specialiojoje dalyje nurodytą 83,18 proc. dydžio metinę palūkanų normą, ieškovė paskaičiavo 34,70 Eur dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką, nors už tą patį laikotarpį yra paskaičiuotos atlyginimo funkciją atliekančios palūkanos, ieškovės nurodytos kaip kredito mokestis (b.l. 22-23, 32). Nors CK 6.874 str. 1 d. bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – Įstatymas). Įstatymo 11 str. 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, jų dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Įstatymo nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų šiuo klausimu laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1547-777/2014 nurodęs, kad tai tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26. Reikalaudama priteisti didesnius nuostolius nei minimalūs, ieškovė privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą ieškovė tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl taikant Įstatymo 11 str. 8 d. nustatytą 18,25 procentų normą, už pradelstą atsiskaityti laiką paskaičiuotina 7,61 Eur (18,25%*34,70/83,18%) suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti galimai ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo (LR CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d., 6.872 str. 1 d.).

11Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo numatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-02-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

12Atsakovas, iš dalies sutikdamas su ieškiniu, prašė teismo leisti ieškovei priteistą sumą sumokėti lygiomis dalimis nuo 2015-04-25 iki 2016-07-25. Ieškovė nurodė neprieštaraujanti priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymui ne ilgiau nei 4 mėnesiams (b.l. 62). CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad dirba, tačiau gauna minimalų atlyginimą, iš kurio išlaiko butą, turi ir kitų įsiskolinimų pagal ankščiau sudarytas vartojimo kreditų sutartis, dėl skolų priteisimo vyksta trys teisminiai procesai. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas nevengia atsiskaityti su ieškove, nori grąžinti skolą, tačiau atsakovo materialinė padėtis neleidžia iš karto atsiskaityti su ieškove, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti prašymą ir išdėstyti ieškovei priteistos sumos mokėjimą. Dėl to 614,10 Eur priteisto įsiskolinimo ieškovei mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą kas mėnesį mokėti po 51,00 Eur, paskutinį mėnesį – 53,10 Eur.

13Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė kreipdamasi į teismą 2015-01-22 mokėjimo nurodymu Nr. 01220826 Danske bak A/S Lietuvos filiale sumokėjo 9 Eur žyminio mokesčio (b.l. 6) ir 2015-02-03 mokėjimo nurodymu Nr. 02031155 Danske bank A/S Lietuvos filiale sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio (b.l. 38), taip pat prašo priteisti 105,13 Eur už UAB „Skolų valdymo biurui“ pervestas lėšas. LR CPK 56 straipsnyje nurodyti asmenys, galintys būti atstovais teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2006 yra išaiškinęs, kad „procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. Tačiau procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas); atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atstovavimo civiliniame procese institutas suteikia galimybę, viena vertus, atstovui tam tikrais atvejais pakeisti atstovaujamąjį teismo procese, antra vertus, atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 56 straipsnyje, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, įtvirtino pagrindinę nuostatą, kad tai turi būti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, ir padarė tik kelias išimtis, kai šis reikalavimas netaikomas“. 2015 m. balandžio 15 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškindamas CPK 56 straipsnio normos taikymą nurodė, kad „griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios“, be to, aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nurodė, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Taigi, jokios išlaidos už netinkamo atstovo surašytą procesinį dokumentą nepriteistinos. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, CPK 56 straipsnio nuostatas, griežtai apibrėžiančias reikalavimus atstovams, ieškovės galimai patirtos išlaidos už UAB „Skolų valdymo biuras“ suteiktas paslaugas negali būti priteistos. Laikant, kad patenkinta 93 procentai visų reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 18,60 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 268- 270 straipsniais, teismas

Nutarė

15ieškinį tenkinti iš dalies.

16Priteisti ieškovei AB „Bobutės paskola“, į. k. 302447985, buveinė – Ulonų g. 5, Vilnius, iš atsakovo E. U., a.k. ( - ) ( - ), 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) negrąžinto kredito, 172,06 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 6 ct) kredito mokesčio (palūkanų), 7,61 Eur (septynis eurus 61 ct) vėlavimo palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-02-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistos sumos mokėjimą išdėstant 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, 11 mėnesių mokant po 51 eurą ir paskutinį dvyliktą mėnesį 53,10 euro; priteisti 18,60 Eur (aštuoniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

17Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai