Byla 2S-2021-590/2014
Dėl draudiko sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir neteisėto vienašališko draudimo sutarčių nutraukimo, tretieji asmenys UAB „Milavita“, UADBB „Dataksas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Š.-G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š.-G. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudiko sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir neteisėto vienašališko draudimo sutarčių nutraukimo, tretieji asmenys UAB „Milavita“, UADBB „Dataksas“, ir

Nustatė

3Ieškovė A. Š.-G. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovą nepagrįstai nuo 2013-07-01 nutraukus penkias įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-2159111, 02-2159122, 02-2159127, 02-2159141, 02-2159142 ir už jas be teisėto pagrindo reikalavus papildomos 158 700 Lt įmokos. Tikslindama ieškinio reikalavimą, ieškovė pareiškė prašymą dėl bylos sustabdymo, nurodydama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, kurioje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas klausimas dėl papildomos įmokos naudojantis transporto priemone už Lietuvos Respublikos ribų, 2013-10-17 nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu ieškovės pateiktas ieškinys nagrinėjamoje byloje yra analogiškas ieškiniui nagrinėjamam Lietuvos Aukščiausiojo teismo byloje.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-18 nutartimi ieškovės prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas priėmė nutartį kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, ginčas kilo dėl draudimo išmokos grąžinimo. Toje byloje draudimo sutarčių galiojimo laikotarpiu Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje draudiko apdrausti automobiliai sukėlė eismo įvykius, kurių metu padarytą žalą draudikas atlygino, išmokėdamas draudimo išmokas ir pareiškė reikalavimus atsakovui dėl pusės išmokėtos draudimo išmokų sumos atlyginimo. Toje byloje kilo Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas, reikalaujantis kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos sprendimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus draudikui dėl jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir neteisėto vienašališko draudimo sutarčių nutraukimo, t. y. šio ginčo šalių sutartiniai santykiai yra pasibaigę vienašališku draudimo sutarčių nutraukimu, kurį ir ginčija ieškovė. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamas ginčas faktinėmis aplinkybėmis nėra panašus į ginčą nagrinėjamoje byloje, todėl sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-402/2013 gali turėti esminės reikšmės šioje civilinėje byloje.

5Atskiruoju skundu ieškovė A. Š.-G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-2/2013 ir 3K-3-587/2013. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kilo poreikis išsiaiškinti, ar sutarčių laisvės, ar laisvo asmenų judėjimo principas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiuose gintinas prioritetiškai. Šios kolizijos išsprendimas priklauso nuo teisingo ES direktyvų tikslų ir nuostatų išaiškinimo. Taigi tam, kad nagrinėjamoje byloje būtų galima priimti teisingą sprendimą, būtina, jog ESTT išspręstų šią koliziją ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išsprendęs civilines bylas Nr. 3K-7-2/2013 ir 3K-3-587/2013, išaiškintų, ar teisėtas draudiko reikalavimas sumokėti draudėjui papildomą įmoką už galimybę transporto priemone judėti Europos Sąjungos viduje. Be šio išaiškinimo ieškovas ir atsakovas pirmosios instancijos teismo yra priversti beprasmiškai bylinėtis, kadangi bet kuriuo atveju ginčai iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo pasieks Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir tokiu būdu be pagrindo bus didinamas teismų darbo krūvis, bus pažeisti civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.

6Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu į ieškovės A. Š.-G. atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK 163 str. 9 p. pagrindu teismas bylą stabdo tik tuomet, kai pats kreipiasi į Europos Sąjungos teisminę instituciją toje pačioje (savo) nagrinėjamoje byloje. Taigi, CPK 163 str. 9 p. negali būti procesinis pagrindas stabdyti nagrinėjamą bylą dėl to, jog kitas teismas kitoje byloje kreipėsi į Europos Sąjungos teisminę instituciją. Apeliantės nurodytuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamuose ginčuose dominuoja draudimo teisės klausimai, grįsti įstatymu, tuo tarpu šioje byloje dominuoja sutartinės teisės klausimai, grįsti šalių sudaryta sutartimi. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys sustabdytose bylose nebūtinai bus aktualios nagrinėjamoje byloje.

7Apeliacinis procesas nutraukiamas.

8Pirmosios instancijos teismo nutartis atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti apeliacinės instancijos teismui paduodant atskirąjį skundą tik dviem atvejais: 1) kai tokios nutarties apskundimo galimybė tiesiogiai nurodyta CPK; arba 2) kai ginčijama teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Vadinasi, jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu (nutartimi) nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti (CPK 315 str. 2 d. 3 p.), o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.).

9Teismo nutartis bylos sustabdymo/nesustabdymo klausimu priklausomai nuo procesinio rezultato gali sukelti skirtingus teisinius padarinius. Tuo atveju, kai teismas nutartimi bylą sustabdo, tai reiškia, jog neapibrėžtam terminui yra sustabdomas procesinių veiksmų atlikimas byloje. Dėl šios priežasties gali žymiai pailgėti bylos išnagrinėjimo trukmė. Siekiant užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo greičiau atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių (CPK 2, 7 str.), CPK 165 straipsnyje numatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

10Pirmosios instancijos teismo nutartimi nestabdyti bylos, o ją nagrinėti toliau, konstatuojama, jog nėra procesinių kliūčių tęsti bylos procesą. Tokia nutartimi nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismo nutarties nestabdyti bylos apskundimo galimybė nenumatyta CPK normose. Ieškovė A. Š.-G. apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jos prašymas dėl bylos sustabdymo, nors tokia teismo nutartis – dėl atsisakymo stabdyti bylą – negali būti apeliacijos objektas. Paaiškėjus šiai aplinkybei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.). Tokia pozicija suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-628/2012).

11Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, jog byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę skųsti teismo nutartį dėl atsisakymo stabdyti civilinę bylą. Gavęs atskirąjį skundą, teismas turėjo atsisakyti jį priimti, nes apeliantės atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).

12Pažymėtina, kad motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kurios negali būti skundžiamos apeliacine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str., teismas

Nutarė

14nutraukti apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2S-2021-590/2014 pagal ieškovės A. Š.-G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties.

Proceso dalyviai
Ryšiai