Byla 2K-281/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajam A. J., nuteistojo gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui, civilinio ieškovo IĮ „E.“ atstovei advokatei Snieguolei Uždanavičienei,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

3A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 20 d.) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant per šį terminą atlyginti IĮ „E.“ dalį - 125 000 Lt turtinės žalos, padarytos nusikalstama veika.

4Baudžiamasis procesas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.) nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

5Iš A. J. priteista 87 688,80 JAV dolerių (254 297,52 Lt) dydžio turtinės žalos, 50 000 Lt palūkanų bei 4235 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiosiajai ir civilinei ieškovei IĮ „E.“. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

6Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. J. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Civilinio ieškovo IĮ „E.“ pareikštas A. J. civilinis ieškinys dėl skolos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas ir civilinio ieškovo IĮ „E.“ prašymas priteisti iš A. J. išlaidas advokato pagalbai apmokėti atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimo,

Nustatė

8Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad A. J. suklastojo tikrą dokumentą, padarydamas didelę žalą, t. y.: jis, būdamas UAB „N. A.“ akcininkas bei vadybininkas, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti F. L. įmonės didelės vertės turtą - lininius verpalus ir realizavus šį turtą už jį neatsiskaityti su F. L. įmone, žinodamas, kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės „W. B. LLC“ narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, iš anksto numatydamas, kad neatsiskaitys su F. L. įmone už pateiktas prekes melagingai nurodant, kad sutartis pasirašyta ne su juo, o neva su ofšorinės įmonės „W. B. LLC“ direktoriumi P. G. W., 2003 m. liepos 2 d., UAB „N. A.“ biuro patalpose, buvusiose Vilniuje, ( - ), suklastojo šią sutartį, pasirašydamas joje prie nurodytos „W. B. L.L.C.“ direktoriaus P. G. W. pavardės imituotu pastarojo asmens parašu ir pažymėdamas šią sutartį „W. B. L.L.C.“ antspaudo spaudu, taip užkirsdamas galimybę F. L. įmonės atstovams šioje sutartyje numatytu būdu iš realaus prekių įgijėjo A. J., atstovavusio įmonei „W. B. L.L.C“, reikalauti apmokėti už pristatytas prekes, kurių vertė - 87688,80 JAV dolerių (254 297,52 Lt), ir taip padarydamas F. L. įmonei didelės žalos, t.y. A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.), tačiau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už apysunkį tyčinį nusikaltimą senaties terminui, baudžiamąjį procesą, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukė.

9A. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 20 d.), nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „N. A.“ ( - ) akcininkas ir vadybininkas, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą, F. L. įmonės ( - ) didelės vertės turtą - lininius verpalus ir realizavus šį turtą už jį neatsiskaityti su F. L. įmone, žinodamas, kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės „W. B. LLC“ narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, ir iš anksto numatydamas, kad neatsiskaitys su F. L. įmone už pateiktas prekes melagingai nurodant, kad sutartis pasirašyta ne su juo, o neva su ofšorinės įmonės „W. B. LLC“ direktoriumi P. G. W., suklastojęs 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03 - 02 dėl 87 688,80 JAV dolerių (254 297,52 Lt) vertės lininių verpalų įsigijimo iš F. L. įmonės - pasirašęs joje imituotu P. G. W. parašu ir patvirtinęs šią sutartį „W. B. LLC“ antspaudo spaudu, 2003 m. liepos 2 d. Vilniuje, ( - ), buvusiame UAB „N. A.“ biure pateikė šią sutartį F. L. įmonės atstovui V. L. pasirašyti. V. L. pasirašius minėtą sutartį ir 2003 m. rugsėjo 18 d. pristačius 87 688,80 JAV dolerių (254 297,52 Lt) vertės lininius verpalus, A. J. nurodymu UAB „P.“ sandėliuose Vilniuje, ( - ), šias prekes priėmė UAB „N. A.“ vadybininkas A. N., apgaulingai veikdamas įmonės „W. B. L.L.C.“ vardu. Įgijęs galimybę disponuoti F. L. įmonės pateiktais lininiais verpalais, 2003 m. rugsėjo mėnesį A. J. susitarė su Rusijos Federacijos įmonės „I. M.“ direktoriumi V. F. dėl lininių verpalų, gautų iš F. L. įmonės, pardavimo įmonei „I. M.“. V. F. sutikus įsigyti iš A. J. minėtas prekes, A. J. paruošė 2003 m. rugsėjo 19 d. sutartį Nr. 190903/L tarp tariamos įmonės pardavėjos „W. B. LLC“ ir įmonės pirkėjos „I. M.“ ir nenustatytam asmeniui pasirašius šią sutartį įmonės „W. B. LLC“ vardu bei patvirtinus ją šios įmonės antspaudo spaudu, A. J. pateikė ją V. F. pasirašyti. A. J. suorganizavus lininių verpalų, įsigytų iš F. L. įmonės pristatymą Rusijos Federacijos įmonei „I. M.“, o šiai įmonei atsiskaičius už gautas prekes ir pervedus pinigines lėšas į A. J. nurodytą ir jo paties valdomą banko sąskaitą Nr. ( - ), buvusią AB „Parex bankas“ Latvijos filiale, esančiame Rygoje, Smilšu g. 3,: 2003 m. gruodžio 18 d. – 22 760 JAV dolerių, 2004 m. vasario 19 d. – 47 600 JAV dolerių, 2004 m. vasario 27 d. – 28 400 JAV dolerių, iš viso – 98 760 JAV dolerių (269 845,18 Lt), A. J. apgaule įgijo svetimą F. L. įmonei priklausiusį didelės vertės turtą - lininius verpalus, padarydamas F. L. įmonei 254 297,52 Lt turtinės žalos.

10Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl A. J. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių.

11Nuteistojo A. J. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.

12Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį) ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neteisingai įvertindamas byloje esančius įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), dėl jų padarydamas priešingas išvadas, nei pirmosios instancijos teismas.

13Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas A. J. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, klausimą, iš esmės vadovavosi ne nuosprendyje minimos pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo aplinkybių ir tolesnių sutarties šalių atliktų veiksmų teisiniu vertinimu, tą motyvuotai buvo padaręs pirmosios instancijos teismas, šios sutarties pagrindu kilusius prievolinius santykius formaliai priskirdamas baudžiamosios teisės reguliavimo sferai. Kasatorius pažymi, kad sutartis buvo sudaryta teisėtai, ja nebuvo siekiama apgaule užvaldyti svetimą turtą, o kilus atsiskaitymo pagal sutartį nesklandumams, A. J. ne tik pripažino prievolę atsiskaityti, bet ir ėmėsi realių veiksmų tai prievolei įvykdyti (garantai, laidavimas, audinių iš Italijos pristatymas ir pan.), tačiau į šias nuteistojo pastangas F. L. įmonė nereagavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, sudarant minėtą pirkimo pardavimo sutartį, nebuvo tokių apgaulės elementų, kurie apsunkintų asmens identifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą, o tai iš esmės apsunkintų iš sandorių kylančių prievolių patenkinimą civilinio proceso tvarka.

14Vilniaus apygardos teismas, civilinį deliktą priskirdamas nusikalstamai veikai, nevertino esminės aplinkybės, kad prievolės atsiskaityti už parduotus lininius verpalus įvykdymas galimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ir baudžiamąjį įstatymą A. J. taikė vadovaudamasis vien formaliais pagrindais. Teismas nuosprendyje apgaulės požymį grindė ne nuteistojo subjektyvios tyčios turinio atskleidimu, o kilusių atsiskaitymo nesklandumų pagrindu. Kasatoriaus manymu, verslo rizika ir nesklandumai patys savaime negali sukelti baudžiamųjų teisnių padarinių, todėl formalus jų priskyrimas nusikalstamai veikai iš esmės iškreipia baudžiamosios teisės paskirtį bei riboja ūkio subjektų verslo praktiką. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė pagrįstų motyvų ir patikimų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad A. J., pasirašydamas sutartį ne tik iš esmės suklaidino nukentėjusiosios įmonės atstovus, bet ir apsunkino jų galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, vertintinas kaip formalus ir nepagrįstas bylos duomenimis. Vien formaliai A. J. pripažindamas kaltu klastojus dokumentus, o kartu ir sukčiavus, teismas neteisingai aiškino šias veikas draudžiančius baudžiamuosius įstatymus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teismų praktikos atribojant civilinį deliktą nuo nusikalstamos veikos. Teismas nesilaikė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojamos nuostatos dėl bendrosios kompetencijos teismų praktikos atitinkamų kategorijų bylose nuoseklumo ir nepriekaištingumo, kuris gali būti koreguojamas tik esant neišvengiamam būtinumui, o nukrypimas visais atvejais turi būti aiškiai ir racionaliai argumentuojamas procesiniuose sprendimuose. Be to, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsniu.

15Nuteistojo A. J. gynėjo kasacinis skundas atmestinas

16Dėl įrodymų vertinimo ir A. J. veikos kvalifikavimo

17Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino bylos įrodymus, klaidingai aiškino baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino A. J. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

18Bylos medžiaga rodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodymų vertinimo tvarkos ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro dokumento suklastojimas, 3) netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumento klastojimu laikomas ir melagingos informacijos įrašymas į dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos aplinkybes nustatė, kad 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 03/02 A. J. pasirašė ne savo vardu kaip asmuo, įgaliotas atstovauti „W. B. LLC“, o vietoj P. G. W., imituodamas šio parašą, taip įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad sutarties sudarymo metu dalyvavo „W. B. LLC“ atstovas P. G. W., nors šis asmuo jau buvo nušalintas nuo įmonės vadovo pareigų, ir nuteistasis tai žinojo. Tokia A. J. veika pagrįstai pripažinta kaip dokumento klastojimas, nes dokumente jis pateikė neteisingus vienos iš sutarties šalių duomenis. A. J. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokdamas, kad neturi teisės pasirašyti vietoje kito asmens, pasirašė dokumentuose, kurie konstatuoja juridinį faktą ir gali sukelti teisines pasekmes, ir to norėjo. Nuteistojo veika padaryta didelė žala įstatymo saugomai vertybei – dokumentų teisinei apyvartai ir F. L. įmonei (IĮ „E.“), šiai, vykdant sutartinius įsipareigojimus, pateikus 254 297,52 Lt vertės prekes, už kurias taip ir nebuvo atsiskaityta, bei teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp A. J. padaryto suklastojimo ir dėl jo veikos kilusių padarinių – didelės žalos taip pat motyvuotai atskleista apkaltinamajame nuosprendyje. Priešingai, nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas A. J. kaltės klausimą, ištyrė byloje surinktų įrodymų visumą ir išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes – tiek pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo aplinkybes, tiek aplinkybes, susijusias su sutarties sąlygų vykdymu bei tolesniais sutarties šalių veiksmais, jas įvertino ir nuosprendyje dėl jų išdėstė motyvuotas išvadas.

19BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai naudojant apgaulę. Kasatorius ginčija apgaulės požymio buvimą A. J. veikoje. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo paveikti apgaulės savanoriškai perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė reiškiasi asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pasinaudojant nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, objektyviai egzistuojančių faktų nutylėjimu ir pan. Viena iš apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėjimui, įtikinėdamas, sudarydamas sutartis neturint tikslo jų vykdyti. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apgaulė šioje byloje pasireiškė A. J. pasirašymu sutartyje imituotu svetimo asmens, neturinčio nieko bendro su aptariamu sandoriu ir nesančio „W. B. LLC” vadovu, parašu, F. L. įmonės (IĮ ‚E.”) atstovų pasitikėjimo kaip patikimu verslo partneriu įgijimu bei žadėjimu, kad už pasirašytą sutartį laiduos UAB ‚N. A.”. Taip pat A. J., pasinaudodamas ofšorine įmone „W. B. LLC” kaip priedanga, nuslėpė faktą, kad tikrasis F. L. įmonės (IĮ „E.“) pateiktų prekių įgijėjas ir tikroji sutarties šalis yra jis pats – tai apsunkino asmens, užvaldžiusio turtą nustatymą ir nukentėjusiosios įmonės pažeistų teisių atkūrimą. A. J. iniciatyva 2003 m. liepos 2 d. lininių verpalų pardavimo-pirkimo sutarties šalimi buvo įtraukta minėta ofšorinė įmonė, F. L. įmonės atstovus įtikinus, kad taip jie turės mokestinę naudą. Taip pat A. J., nuslėpdamas, kad UAB „N.“ buvo sunkioje turtinėje padėtyje ir realiai negalėjo užtikrinti apmokėjimo savo turtu, siekė, jog ši įmonė taptų laiduotoju, nors nukentėjusiosios įmonės atstovams žadėjo, kad sandorį laiduos UAB „N. A.“, tačiau šį pažadą vengė įvykdyti. Apgaulė buvo naudojama įtraukiant nukentėjusios įmonės atstovą V. L. į jam nenaudingą sandorį, žadant jį tinkamai įvykdyti, tačiau neturint ketinimo to padaryti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes apygardos teismas nustatė, kad A. J. nuo pat sutarties sudarymo momento siekė neatsiskaityti už F. L. IĮ (IĮ „E.“) pateiktas prekes. Kasatoriaus argumentai, kad nuteistasis neturėjo tikslo užvaldyti svetimo turto, o neatsiskaitė su nukentėjusiąja įmone dėl objektyvių priežasčių, susijusių su verslo rizika, motyvuotai paneigti apkaltinamajame nuosprendyje. F. L. IĮ (IĮ „E.) pagal sutartį patiekti lininiai verpalai buvo netrukus parduoti Rusijos Federacijos įmonei „I. M.“, o pinigai už prekę gauti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto pardavėjo – ofšorinės įmonės „W. B. LLC“ banko sąskaitoje („Parex“ banke Latvijos filiale), kuria disponavo A. J.. A. J., gavęs visišką atsiskaitymą už parduotus lininius verpalus, F. L. IĮ atstovams melagingai tvirtino, kad Rusijos įmonė, įsigijusi šią prekę, neatsiskaito dėl prastos verpalų kokybės. Taigi nuteistasis nutylėjo pinigų gavimo faktą, klaidindamas nukentėjusiosios įmonės atstovus dėl pateiktų prekių prastos kokybės. Dėl kasatoriaus nurodytų argumentų apie pastangas atsiskaityti su F. L. įmone (siūlant linų pluošto kaip kompensaciją padengti dalį „W. B. LLC“ įsipareigojimų F. L. įmonei) taip pat išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

20Taigi nukentėjusiosios įmonės atstovų suklaidinimas turėjo lemiamos įtakos apsisprendimui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir jos pagrindu perduoti turtą, A. J. užvaldė F. L. pateiktas prekes ne tik esmingai suklaidindamas nukentėjusios įmonės atstovus, bet ir esmingai apsunkindamas jų galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pritaikė kaltininkui baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamų veikų padarymą. Sukčiavimo sudėties būtinas požymis – apgaulė nuosprendyje argumentuotai atskleistas, todėl A. J. veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, naujame nuosprendyje pateikė išsamius motyvus, kodėl apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis pripažįstamas neteisingu.

21Taip pat skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsniu, tačiau šis teiginys nepagrįstas teisiniais argumentais. Kolegija neturi pagrindo abejoti teismo sprendimo dėl iš A. J. priteistino IĮ „E.“ civilinio ieškinio pagrįstumu.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. Baudžiamasis procesas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.... 5. Iš A. J. priteista 87 688,80 JAV dolerių (254 297,52 Lt) dydžio turtinės... 6. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą, prokuroro,... 8. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad A. J. suklastojo tikrą dokumentą,... 9. A. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija,... 10. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 11. Nuteistojo A. J. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 12. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 13. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas A. J. kaltės, padarius... 14. Vilniaus apygardos teismas, civilinį deliktą priskirdamas nusikalstamai... 15. Nuteistojo A. J. gynėjo kasacinis skundas atmestinas... 16. Dėl įrodymų vertinimo ir A. J. veikos kvalifikavimo... 17. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino... 18. Bylos medžiaga rodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepažeidė BPK 20... 19. BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės... 20. Taigi nukentėjusiosios įmonės atstovų suklaidinimas turėjo lemiamos... 21. Taip pat skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 23. Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą atmesti....