Byla 1-163-899/2012
Dėl įstatų pakeitimo

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Linai Deržinskienei, Jūratei Šarauskienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui, nukentėjusiajai A. V., jos atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui, kaltinamajam K. V., kaltinamojo gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), gyv. ( - ) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis ( - ) generaliniu direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4K. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07, Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentą, tai yra savo parašu patvirtino tariamai 2007-12-27 parengtą ( - ) akcininko sprendimą Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įrašas, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iš 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, ir šį suklastotą dokumentą nuo suklastojimo momento laikė nenustatytoje vietoje iki 2009-12-07 perdavė Šiaulių rajono apylinkės teismui, taip panaudojo suklastotą dokumentą - ( - ) akcininko sprendimą Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo.

5Be to, K. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07, Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, pasinaudojo žinomai suklastotu ( - ) antspaudu, kurį atspaudė ant tariamai 2007-12-27 parengto ( - ) akcininko sprendimo Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įrašas, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iš 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, taip panaudojo suklastotą ( - ) antspaudą.

6Kaltinamasis K. V. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad geranoriškai visada davė parodymus, pats kreipėsi į tyrėją, klausė, ar reikalingi papildomi dokumentai, dokumentų neklastojo. Neprisipažįsta, nes to nedarė, jam to daryti nereikia, visus klausimus sprendžia pagal pareigybę, asmeniškai ir kada reikia. Sprendimą priėmė savo laiku. Per 10 įmonės egzistavimo metų sprendimų buvo priimta daugiau nei 30. Vieni priimti didinant įmonės kapitalą, kiti - susiję su paskolų paėmimu, kiti - su vadovo paskyrimu ir dabar tikslių aplinkybių nepamena. 2005 metų pabaigoje įmonė dirbo su bankais, nuolat imdavo paskolas iš Hansa banko, vėliau nuo 2006 m. rudens pradėjo bendrauti su Danske banku. Bendravimas prasidėjo dėl to, kad Šiaulių padalinio vadovas M. U. buvo nukentėjusiosios klasės draugas, ji rekomendavo, nes gal geresnes sąlygas gaus. 2006-08-09 buvo sudaryta pirma sutartis su banku. Sutartis buvo tęsiama kasmet. Įmonė rezultatai buvo geri, bankas pasitikėjo, įmonė augo, noras buvo iš banko gauti didesnę sumą pinigų, teko prisiderinti prie banko reikalavimų, nes bankas nori turėti ir užstatą, ir garantijas, kad kreditoriai pinigines lėšas grąžins. Kaip vienintelis akcininkas turėjo banko prašymu laiduoti paskolas. 2007 m. įmonė pradėjo galvoti apie savo pastatų statybas, t. y. sandėliavimo pastatą, administracinį pastatą, ir bankas norėjo matyti geresnius įmonės rezultatus, nes baiminosi, kad akcininkas sukauptas lėšas paliks įmonėje. 2007 m. gruodžio mėnesio pradžioje nuspręsta keisti įmonės pavadinimą iš ( - ) į ( - ) , kadangi reikėjo pratęsti paskolas, paimti didesnę sumą. Pasitaręs su vyr. finansininke R. V., aptaręs įmonės rezultatus, norėjo didinti didesne suma, nes 2006 ir 2007 metais buvo nepaskirstyto pelno virš milijono, bet vyr. finansininkė patarė palikti dalį pinigų nepaskirstytame pelne, kaip rezerve, jei kiti metai būtų nuostolingi, kad turėtų iš ko dengti, ir nereikėtų keisti įmonės įstatų, nereikėtų mažinti įstatinio kapitalo ar neatsirastų akcininkui prievolė įnešti pinigines lėšas tam, kad padengtų nuostolius. R. V. pasiūlymu buvo nuspręsta didinti iš 2004 metų ir 2005 metų sumoje įstatinį kapitalą. Įmonė turėjo 671 000 Lt nepaskirstyto pelno. Buvo priimtas jo sprendimas padidinti iš tų metų ir tai sumai pinigų. Buvo įregistruoti Registrų centre ir 2008 metais dokumentuose, balansuose, tai atsispindi. Su sutuoktine apie įstatinio kapitalo didinimą nekalbėjo. Apie įmonės finansinę būklę, jos perspektyvas su sutuoktine taip pat nekalbėjo. Įstatinį kapitalą didindamas įsakyme nenurodė 2005 metų, nes suminė pinigų suma buvo būtent tokia. Kadangi įmonė vadovaujasi visais teisiniais aktais, visomis mokesčių rekomendacijomis, įmonė vedė apskaitą pagal Fifo metodą. Buhalterės buvo pabrėžta, kad norint neturėti problemų su mokesčių inspekcija, reikėtų iš pirmų uždirbtų metų. Taikomas metodas buvo sukurtas, bet įmonėje nebuvo patvirtintas, ir dėl to, kad įmonės politikai neprieštarautų, buvo perduotas darbuotojams, kad jie susipažintų. Sprendimo Nr. 20 originalas pradžioje buvo atspausdintas vienas. Kur buvo panaudotas, nepamena. Kiek žinoma, kad akcininkų sprendimas gali būti vienas, o kiti - kopijos. Originalas buvo saugomas bendroje akcininkų sprendimų byloje ir saugomas įmonės seife. Akcininkų sprendimai buvo jo žinioje, kiti jais nesinaudojo. Akcininkų sprendimams buvo užvesta byla ir eiliškumo tvarka registruojami ir įsegami. Jei prireikia, jis išimamas, nuskanuojamas ir patvirtinamas to meto įmonės spaudu. Įmonės akcininkų sprendimai originalai yra patvirtinti įmonės spaudu. Sprendimo kopijos gali būti nepatvirtinti, kurie buvo paruošti banko, banko klausimais. Bankas paruošia sprendimą dėl turto įkeitimo, jų advokatai surašo tai, kas turi atsispindėti sprendime, jis jį patvirtina, parsiveža, o kopiją palieka banke. Kad būtų keli originalai, neįmanoma. Iš bylos išimtas dokumentas nuskanuojamas ir patvirtintas spaudu. Sprendimas Nr. 20 buvo vienas. Originalas - tai kuris yra įmonėje, kuriame nurodyta, iš kurių metų didinamas įstatinis kapitalas. Sprendimo reikėjo, nes reikėjo pateikti dokumentus notarei susipažinti, kurie buvo suruošti naujai. Tuomet įmonėje nebuvo, juos reikėjo skubiai pateikti. Reikėjo pateikti naujus įstatus bankui. Jei dokumentas prieinamas greičiau, butų padaryta kopija, o ne iš naujo parengtas dokumentas. Liudytoja neminėjo, kad buvo galima prieiti prie akcininkų sprendimų, ji sakė, kad prie kitų dokumentų. Prie akcininkų sprendimo darbuotojai negalėjo prieiti. Su apskaitininke sėdėjo skirtingose patalpose, buvo bendras koridorius, kabinetai buvo abu kartu rakinami. Iš kur buvo paimtas akcininko sprendimo pavyzdys, nepamena. Sprendimus surašydavo jis ir klausdavo, ką dar reikia įrašyti, kad jo nereiktų perrašyti. Jei nebuvo galima prieiti prie originalo sprendimo, pavyzdys galėjo būti ir rašytinis, kurį reikėjo surinkti. Sprendimas galėjo buvo paruoštas iš juodraštinės formos. Sprendimai surenkami ir patvirtinami vėliau. Darbuotoja parašo neuždėjo, juos peržiūrėti turėjo notarė. Už įmonės veiklą atsakingas įmonės vadovas, tačiau dokumentus tvirtina ir peržiūri, ar dokumentas paruoštas, pataiso, ką reikia perrašyti, patikrina notarė. Pagrindiniai dokumentai, kurie reikalingi - įmonės įstatai. Akcininko sprendimas yra kaip priedas. Jis jį pateikė kaip kopiją, be parašo, o pasirašė pas notarę. Šiuo atveju notarė žinojo, kad jis įmonės akcininkas ir dokumentus peržiūrėjo kartu. Su notare buvo susitikę ne kartą, buvo dokumentų, kuriuos reikėjo pataisyti. Jis su notare bendravo. Pas notarę pastebėjo, kad nėra parašo, o kad nėra įrašo - nepastebėjo. Pasakė, kad yra jau vienas sprendimas įmonėje. Ji sakė, kad skirtumo nėra ir jį patvirtino parašu. Spaudai buvo keturi. Liudytoja teisingai nurodė. Du buvo vietoje įmonėje, vienas - Vilniuje ir kitas - muitinės spaudas, pas žmogų, kuris užsiima importu. Kuomet paimti nauji dokumentai iš Registrų centro ir patvirtinti įstatai, užsakė spaudus ir paklausė ką daryti su senais spaudais, kurie atliko. Norėjo juos priduoti. Buvo paaiškinta, kad reikia parašyti įsakymą įmonėje ir kad sunaikinami spaudai. Įmonėje buvo surinkti spaudai, tai įvyko jo kabinete. Jis pasikvietė L. P., E. J. (Klaipėdos vadovą) ir paaiškino, kad tokia tvarka ir reikia spaudus sunaikinti. Buvo nuplėšta klišė ir jis pats sukarpė ir dar L. P. davė sukarpyti, taip ir buvo sunaikinti. O pats aparatas yra įmonėje be klišių. Pareigūnui rodė ir sakė, kad gali duoti ekspertizei. Sunaikintos buvo klišės, o ne spaudai. Paaiškinti, kodėl spaudo klišė skiriasi ant sprendimo, pasakyti negali. Pateikti dokumentai buvo, kurie neturėjo įmonės komercinės paslapties, sutartys, kurios neturėjo komercinės paslapties. Svarbių įmonės sutarčių tyrimui nėra pateikęs. Negali paaiškinti, kodėl skiriasi klišės ant dokumentų. Kodėl skiriasi spaudų dažomoji medžiaga, taip pat negali pasakyti. Spaudą nešiojosi pats, dokumentus tvirtindavo pas advokatus, rašalą yra lašinęs iš rašalinio tušinio. Buvo pakeistos spaudų pagalvėlės, tarp įmonės spaudų, pagalvėlė kartais buvo sukeista vietomis. Įmonės spaudai gali būti papildyti skirtingu laikotarpiu. Sprendimas buvo datuotas ir pasirašytas gruodžio 27 dieną. Būna, kad išvyksta spontaniškai, pvz., pas užsakovą į kitą miestą. Tą dieną buvo Lietuvoje. Kiek dienų praėjo nuo sprendimo surašymo, nepamena. Galėjo būti ir sekanti diena, gal 28 ar 29 diena, neprisimena. R. V. leidimo neišdavė pateikti Registrų centrui. R. V. sprendimą pateikė vėliau, kuomet jau buvo visi dokumentai patvirtinti pas notarę. Gruodžio 27 dieną pasirašė, o kada vyko pas notarą, nepamena. Su notare pradėjo derinti ankščiau, buvo pas ją nuvykęs ne kartą. 2008-01-02 sprendimas buvo greitas, gal prašė kokios darbuotojos pagalbos, buvo reikalingi ir kiti dokumentai. Akcininkų sprendimai buvo saugomi seife. Sprendimo originalą paruošė pats įmonėje savo kompiuteriu. Darbuotojams nenurodė atspausdinti parengto sprendimo, kadangi tą dieną nebuvo įmonėje, juos perspėjo, kad perspausdintų. Tiek 2004 metais ir visuose kituose metuose yra nurodyta, iš kurių metų ir kas vyksta. Palaiko ryšius su notare, klausdavo jos patarimo. Ji pasakė, kad reikalingas akcininkų sprendimas. Dokumentų paketą, kuris pateiktas notarei, suruošė D. R.. Ji rinko įmonės įstatus ir akcininko sprendimą. Notarei visus dokumentus, kuriuos surinko D. R., nuvežė R. V.. Su notare derinami klausimai, kurie turi būti įtraukti į sprendimą ir ką ji turi matyti. Ar buvo keičiamas tekstas, nepamena. Rekomendacijų notarė nepateikė. Pirmiausiai dokumentus pateikė notarei. 2008-01-02 Registrų centre pirmiau nei dokumentai atsirado pas notarę nėra buvę. Veiksmų dėl sprendimo pateikimo nepamena. Sprendimo tekstus įmonėje renka pats. Kur uždėjo spaudą ant sprendimo, nepamena. Pirminį sprendimą paruošė jis. Dėl kitų sprendimo aplinkybių nepamena. Buvo surašyta 30 sprendimų ir kada surašė, nepamena. Kuriame kompiuteryje buvo parengtas antrą kartą tekstas, nepasakys. Ar sprendimas Nr. 20 du kartus buvo spausdinamas iš dviejų skirtingų kompiuterių, pasakyti negali. Neprisimena, ar byloje yra tokių duomenų. Kompiuterių turi daug ir prieštaravimų dėl jame esančių dokumentų nuo 2001 metų, negali paaiškinti. Registrų centre privalo būti pateiktas originalas, kuris gali būti grąžintas. Registrų centre dokumentas liko su jo parašu. Spaudų sunaikinimas buvo apie sausio mėnesį.

7Nukentėjusioji A. V. teisme parodė, kad santykiai su kaltinamuoju yra neutralūs, tarpusavyje nebendrauja. Civilinė byla nesibaigusi ir nesustabdyta, tačiau yra nušalinta teisėja. Akcininko sprendimas pirmą kartą buvo pamatytas ir atsirado civilinėje byloje. Tai buvo padaryta norint parodyti, kad K. V. santuokos metu neįgijo turto. Tačiau santuokos metais įmonėje buvo didžiausias pakilimas. Ji su K. V. susituokė 2006 metais, tikslios datos nepamena. Santykiai blogėjo praėjus mėnesiui po santuokos, o ypač pablogėjo gimus dukrai. K. V. dirbo įmonėje ( - ), jis įmonės akcininkas ir generalinis direktorius. K. V. dar turėjo ir kitą įmonę ( - ). Veikla buvo nestandartinių metalo gaminių gamyba. Santuokos metu uždirbtas pelnas buvo įmonėje ( - ) . Įmonė ( - ) bankrutavo. Ji įmonėje dirbo personalo vadove. Dirbo nuo 2006 metų rusėjo mėnesio. Į šį darbą atėjo K. V. prašymu. Jiems dirbant kartu, įmonės apyvarta išaugo 2006 m. – 8 mln. 2006 metais įmonės grynasis pelnas atmetus mokesčius, darbo užmokestį, paskolas sudarė 447 662 Lt, 2007 m. santuokos metais apyvarta buvo daugiau nei 12 mln., grynasis pelnas sudarė 474 025 Lt. Santuokos metu atsirado bendrasis turtas, kadangi pagal Civilinį kodeksą santuokoje įgytas turtas yra bendra nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kam įmonė priklausytų. Įmonėje ji dirbo ir prisidėjo prie įmonės augimo. 2010-2011 metų apyvarta sumažėjo per pusę. Atmesti jos indėlio į įmonę nebūtų galima. Santuokos metais bendrasis pelnas buvo daugiau nei 600 tūkst. Lt. 2007-12-27 Registrų centre užfiksuoti duomenys, kad įmonės kapitalas didinamas 600 tūkst. Lt, nenurodant iš kurių metų. Faktiškai įstatinis kapitalas padidintas tada, kai pakeičiami įmonės įstatai. 2008 metais sausio mėnesį, žiūrint į balansą, nepaskirstytas pelnas sudarė 2007 m. 1 mln. 593 225 Lt, iš kurių 2008 metų sausio mėnesio įstatinis kapitalas buvo padidintas iki milijono ir tik tada rezervuose atsirado 993 225 Lt. K. V. teigė, kad įmonės įstatinis kapitalas buvo didintas iš 2005 metų, tačiau iš finansinės atskaitomybės balanso matyti, kad pelnas sumuojamas ir teigti, kad būtent iš 2005 m. buvo padidintas, negalėjo. Akcininkų sprendimas atsirado tik dabar. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš kitų duomenų jai nėra žinoma, duomenys yra pateikti ir užfiksuoti vieni, 2005 metų sprendime užfiksuoto įrašo nėra. 2009 m. civilinėje byloje K. V. teigė, kad santuokos metu nebuvo įgyta jokio turto. Tačiau teisme buvo gauta informacija, kad įstatinis kapitalas buvo padidintas 2007 metais ir išleista 60 tūkst. akcijų vienetų. Tai leido patvirtinti dalintino turto buvimą. Buvo pateiktas priešieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti už 45% akcijų todėl, kad yra kito turto, kuris yra slepiamas. K. V. asmeninės skolos įmonei yra pusę milijono. Dėl to taip pat ji kreipėsi į mokesčių inspekciją tai ištirti. Civilinėje byloje pateikus priešieškinį, K. V. atsirado poreikis paneigti faktą, ir kaip pagrindu pateikė akcininkų sprendimą Nr. 20 su įrašu didinti įstatinį kapitalą iš 2005 metų, kadangi tais metais santuoka dar nebuvo sudaryta. Sąryšyje su dokumentais, buvo siekiama pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, buvo duotas laikas K. V. pasiruošti bylai, buvo pateikti nauji įrodymai, registro duomenys prieštaringi, byla užsitęsė. Yra akcijų dalinimo, turto buvimo faktas, tačiau K. V. bando įrodyti, kad tai nėra dalintinas turtas. Todėl ji prašo išreikalauti registro duomenis, o K. V. ir jo advokatas prašo neišreikalauti tokių duomenų. Žala yra didesnė nei ji ją įvardijo 8 000 Lt. Jos sveikata - neįkainojamas turtas ir pagrįsti, pasverti neįmanoma. Ji buvo persidirbusi ir emociškai išsekusi. Sveikatos sutrikimai atsirado dėl streso, įtampos. Dėl K. V. pateikto dokumento atsirado širdies permušimai, dusulys, galvos svaigimas, skausmas. Ji vartojo medikamentus – raminamuosius vaistus, stiprinančius širdies raumenį, taip pat mažinančius pulsą, kadangi jis buvo 90 ir 100. Gydytojai sveikatos sutrikimus susiejo su jos patirtu stresu. Profilaktiškai naudojo vaistus nuo širdies infarkto. 8 000 Lt suma neatperka jos sugaišto laiko ir sveikatos sutrikimų. Tai prasidėjo nuo K. V. pateikto akcininkų sprendimo Nr. 20 su įrašu 2005 metai. Psichologiniai išgyvenimai prasidėjo nuo 2009 metų. Tokia jos sveikatos būklė nuo 2010 m. kovo mėnesio. Pas gydytoją lankėsi ir vėliau. Tačiau papildomų dokumentų nėra pateikusi. Kvitų už pirktus vaistus neišsaugojo. Vaistus, kurie padėjo atstatyti sveikatą, pirko ne Lietuvoje. Mano, kad akcininkų sprendimas Nr. 20 yra vienas, nes turėjo būti pateiktas Registrų centre 2007 m. Ar vieno turinio, ar dviejų be įrašo 2005 metai. Įmonės anspaudai buvo vartančio tipo, vieną jų ji yra mačiusi. Anspaudą K. V. nešiojosi lagamine. Jis antspaudą yra dėjęs ant dokumentų. Kuomet buvo sunaikinti atspaudai, ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Kontaktų su darbuotojais buvo, tačiau apie antspaudų sunaikinimą nebuvo kalbama. 2008 metais buvo pakeistas įmonės pavadinimas. Įmonė augo ir pavadinimas neatitiko. 2006 m. rugsėjo mėnesį jai atsirado darbo pagal specialybę ir ji išėjo. Su K. V. įmone darbo santykius nutraukė praeitais metais. 2007 metais į dekretines ji išėjo gegužės ar birželio mėnesį. Po vaiko gimimo K. V. reikalavo, kad ji grįžtų dirbti. Ji dirbo personalo vadove – vykdė personalo atranką, organizavo apmokymus. Gerų darbuotojų rasti buvo sunku, įmonėje trūko apyvartinių lėšų, nes buvo vykdomos statybos. Iš įmonės išėjo svarbiausias specialistas. Ji turėjo suformuoti stiprią komandą. Ji turėjo viską išmokti, buvo apie 500 pozicijų, reikėjo perprasti darbo specifiką. Jai tekdavo bendrauti su klientais, sudaryti pirkimo pardavimo sutartis. Dokumentai buvo derinami su K. V.. Finansinius dokumentus tvarkė R. V.. Su ja sėdėjo viename kabinete. Sprendimus priimdavo K. V., pasitaręs su ja dėl įmonės plėtros, veiklos. Jai būnant vaiko auginimo atostogose K. V. su ja tardavosi. Iki 2009 metų jai apie įmonės įstatinį kapitalą buvo žinoma. Reikėjo įmonei paskolos statyboms, todėl reikėjo padidinti įstatinį kapitalą. Su ja dėl akcininko sprendimo K. V. nederino. Jai įmonės spaudai nebuvo prieinami. Spaudus matė tiek, kiek juos naudojo K. V.. Buvo pagrindinis įmonės spaudas. K. V. spaudą nešiojosi su savimi. Ji spaudo nėra ėmusi. Dėl tvarkos naudojimo ji neatkreipė dėmesio. Sprendimo Nr. 20 be nurodytų metų nėra mačiusi. Pirmą kartą matė anksčiau, bet tikslesnės datos ji negali nepasakyti. Juos matė jau prasidėjus civiliniam procesui. Dokumentai buvo saugomi K. V. spintoje, seifo nebuvo, kiti - buvo laikomi R. V. kabinete. Prie šių dokumentų ji prieidavo. Svarbūs dokumentai buvo saugomi pas K. V.. D. R. išrašinėdavo sąskaitas, S. J. priėmė dokumentus. Akcininkai turi teisę mokėti dividendus. Galėjo išsimokėję dividendus pagerinti savo buitį. 2005 m. nepaskirstytas pelnas 671 538 Lt. K. V. turėjo teisę padidinti įstatinį kapitalą iš 2005 ir 2006 metų. Tai nėra išskirta dokumente. Apie visus įmonės reikalus ji nežinojo. Fifo metodo nežino. Ar tais metais šis metodas buvo taikytas, nežino. Apie spaudą 2007 metais ji girdėjo K. V. svarstymus ar verta sunaikinti. Ji yra soc. pedagogė ir psichologė. Įmonėje ( - ) išdirbo nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 metų. Dirbti padėjo net nebūdama įdarbinta įmonėje. Dekretinėse atostogose buvo nuo 2007 m. gegužės ar birželio mėnesio. Dirbant trumpai indėlis gali būti labai didelis. Buvo tokių atvejų, kad jai dirbant ji sirgo. Įmonėje apyvartos nepadarysi ir neuždirbsi be komandos. Ankstesniame įmonės sprendime buvo parodyti metai, bet nebuvo didesnės sumos.

8Liudytoja D. R. teisme parodė, kad ji yra K. V. darbuotoja, dirba įmonės ( - ) vadybininkės pareigose, bendrai dirba apie 7 metus. Tarp jos ir K. V. yra susiklostę darbiniai santykiai. Su nukentėjusiąja yra neutralūs santykiai. Ji yra davusi paaiškinimus policijoje dėl kratos. Aplinkybės tokios, kad ji dokumentą atspausdino. Ji negali pasakyti tiksliai nei datos, nei numerio, tik žino, kad buvo paprašyta surinkti dokumentą ir rinko. Negali tiksliai pasakyti, labai daug metų praėjo. Žino tik, kad reikėjo keisti įstatus, keitėsi įmonės pavadinimas iš ( - ) į ( - ), todėl turėjo surinkti įstatus ir paskui rinko dokumentą - sprendimą dėl įmonės pavadinimo pakeitimo. Ji rinko ir spausdino. Jos buvo paprašyta ir direktoriaus K. V. nurodymu atliko šiuos darbus. K. V. davė nurodymą atlikti šiuos darbus, metų neprisimena, bet atrodo, kad tai buvo 2007 m. Paprašydavo jos surinkti tekstą ir ji surinkdavo, nes tokios kaip sekretorės-administratorės neturi. Tokius spausdinimo darbus atlikdavo mažai, vieną kartą per mėnesį, per tris mėnesius. Kokiais metais direktorius buvo davęs nurodymą, nepamena, bet atrodo, kad 2007 m., o gal 2005 m. ar 2007 m. Tikros datos nepamena, tai buvo dokumentas - sprendimas. Yra davusi paaiškinimus policijoje ir nurodė datas. Turbūt tai buvo 2007 m., kad įmonės pavadinimas keitėsi. Sprendimas buvo dėl kapitalo keitimo, kaip tą kapitalą keitė, neprisimena. Ką rašė dokumente, neprisimena. Nevengia duoti parodymų, bet jų tiesiog neprisimena. Kokia buvo sprendimo data ir turinys ir kam tas sprendimas K. V. nurodymu ir ar jis sakė kam tas sprendimas, ji nebeprisimena. Šiuo metu nebėra vaiko auginimo atostogose, jau beveik metai kaip dirba įmonėje. Vaiko auginimo atostogose buvo du metus ir į darbą grįžo 2011 m. pradžioje, t. y. prieš metus laiko. Į vaiko priežiūros atostogas išėjo prieš tris metus, t. y. 2009 m. 2007 m. ji ruošė įstatus ir sprendimą ir tais metais daugiau dokumentų neruošė, tik tiek kiek dėl savo pareigų, t. y. komerciniai pasiūlymai. Būtent ką paprašė direktorius, tai buvo įstatai ir buvo tas sprendimas dėl kapitalo keitimo ir kaip ji suvokė tai, ji iš vis ne buhalterė, ji vadybininkė ir ji rinko pagal pavyzdį. Tekstą surinko rankiniu būdu, iš tikrųjų ji nesigilino. Sprendimas dėl kapitalo keitimo buvo vienas nepilnas lapas ir tame dokumente datos neprisimena, tik dokumento data. Kapitalo keitimas užsifiksavo, nes buvo sakinys dėl akcininko, bet tiksliai neprisimena ir prisiminti nesugeba. Įstatus rengė ji ir prieš tai buvo ( - ) įstatai, tik pavadinimas ir surinkimas. Tų ( - ) įstatų galėjo būti kompiuterinis variantas, buvo ir rinko iš naujo įstatus, sutikrino pagal aną senąjį pavyzdį. Sprendimo buvo ir senesnis kompiuterinis variantas. Sprendimą taisė ir kompiuterinį ir pagal kažkelintų ankstesnių metų ( - ) pavyzdį. Parengė vieną sprendimą. Taisė senąjį kompiuterinį variantą, bet turėjo dar ir pavyzdį iš ankstesnių metų, kurį rado segtuve. Tas pavyzdys, kur ji turėjo, ne kompiuterinis ir jis buvo ne kopija, o segtuve įsegtas originalas. Nebuvo padaryta paprasčiausiai to dokumento kopija, kur buvo segtuve, jai tik reikėjo pasižiūrėti iš tikrųjų, kaip tas dokumentas rašomas. Dokumentas buvo suruoštas originalus ir ji ruošė iš naujo, o ne tą patį dokumentą. Dokumentas buvo ( - ) , o dabar - ( - ) . Kapitalo didinimas buvo įmonės ir galvoja, ar pasakė teisingai ( - ) , ji neatsimena, bet įstatai tai tikrai ( - ) , o kurios įmonės vardu sprendimas, ji neatsimena. Ji buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną prieš du metus ir tais parodymais galima remtis. Pirmą kartą ji buvo apklausta, kai jos dukrai buvo porą mėnesių. Ji negali pasakyti, kam atidavė paruoštus dokumentus: buhalterei ar direktoriui. Ar tie suruošti dokumentai ir buvo patvirtinti, ji nematė, surinko ir viskas. Ji atspausdino, bet ten reikėjo parašų, viską sužiūrėti. Ji padarė vieno kopiją, nes ją reikėjo dar peržiūrėti. Toks direktoriaus prašymas jai nesukėlė įtarimų, nes tai buvo eilinis prašymas, reikėjo surinkti dokumentą ir viskas. Dokumentą ji atspausdino iš pateikto pavyzdžio, kuris buvo originalas. Atspausdino vieną egzempliorių ir kam padavė, ji neprisimena ar buhalterei, ar direktoriui. Tas atspausdintas dokumentas lyg buvo skirtas Registrų centrui. Iš pat pradžių kai ji pradėjo dirbti įdarbinta buvo apskaitininkės pareigose. Ji šiek tiek išmanė apie apskaitą, o buhalterijos - ne. ( - ) pradėjo dirbti prieš 7 metus - kokiais tiksliai metais pradėjo dirbti negali pasakyti, gal 2005 m., o po to į išėjo dekretą. Dabar dirba vadybininkės darbą, o kai buvo apskaitininkė, dirbo apskaitininkės darbą, įmonėje pajamuodavo sąskaitas, išlaiduodavo, šiek tiek pildydavo personalo dokumentus priimdama darbuotojus. Kada įmonėje pradėjo dirbti vadybininke, neprisimena, gal 2007 m. Tada, kai buvo sudarytas akcininko sprendimas, turbūt jau dirbo vadybininkės pareigose. Jos pareigos pasikeitė iš apskaitininkės į vadybininkės todėl, kad jai direktorius pasiūlė eiti vadybininkės pareigas, o ne apskaitininkės, todėl ir sutiko. Kokiu vardu ruošė akcininko sprendimą Nr. 20 ir kokios įmonės vardu rašė viršuje, neprisimena. Nepateikė seną pavyzdį akcininko sprendimą, pagal kurį parengė tekstą, nes paprasčiausiai paprašė buhalterės, pasakydama „gal yra senesnis variantas, nuo kurio galėčiau surinkti tekstą“, nes ji nežinojo, kur buvo padėti šie dokumentai. Dokumentų paprašė buhalterės R. V., nes visi šie dokumentai buvo pas ją. Buhalterė lengvai prieina prie dokumentų, o ji prie jų neprieina. Nėra ėmusi dokumentų iš segtuvų be buhalterės leidimo, buhalterė pati paduoda. Dokumentai yra saugomi kabinete pas direktorių, pas buhalterę. Įmonės darbuotojai vadybininkai, finansininkai ir ji turi pastovią nuolatinę sėdimą darbo vietą. Savo kompiuterį turi, kuris yra skirtas konkrečiai jos darbui. Jei sugenda, juos pakeičia. Šiuo metu ji turi savo kompiuterį, su kuriuo dirba tik ji. 2007 m. dirbo prie vieno kompiuterio, bet kai ji grįžo po dekreto, dirbo prie kito. Tada, kai 2007 m. ji dirbo prie minėto kompiuterio, ar dar kas nors su jos kompiuteriu dirbdavo, tiksliai negali pasakyti, bet gal ir kas nors dirbdavo, kai jos nebūdavo. R. V., kai dirbo, turėjo savo sėdimą darbo vietą. Ar 2007 m. ji turėjo savo sėdimą darbo vietą, nežino. R. V. turėjo savo kompiuterį, su kuriuo tik ji ir dirbo. Ji pati nėra dirbusi su R. V. kompiuteriu, o kai reikėdavo komercinius pasiūlymus rašyti, su K. V. kompiuteriu gal ir yra rašiusi. Buhalterei ir direktoriui leidžiama rūšiuoti, tvarkyti ir taip disponuoti ( - ) ir ( - ) finansinės apskaitos dokumentais, bankų raštais, akcininkų sprendimais. Buhalterė R. V.. Kur yra saugomi akcininkų sprendimai, nežino kokiame segtuve. Juos padavė, atvertė, o šiaip jie saugomi pas buhalterę R. V. ir direktorių kabinete. Tiesiogiai įmonėje kai dirbo apskaitininke, buvo pavaldi buhalterei R. V.. Kai dirbo pardavimų vadybininke, tiesiogiai buvo pavaldi K. V.. Registrų centrui ( - ) finansinės atskaitomybės dokumentus teikia arba direktorius, arba buhalterė R. V., ji nėra kada nors teikusi, nei vežusi jokių dokumentų. Ji jokių dokumentų neteikė nei notarei, nei Registrų centrui, ji pateikė dokumentą direktoriui K. V., kuris pats ar R. V. vežė, ji nežino. Į tas įstaigas ji niekada nevežė jokių dokumentų, gal ne taip suprato nukentėjusioji minėtą sakinį, užfiksuotą ikiteisminio tyrimo metu. Tai direktorius pateikė dokumentus notarui, čia ne ji, gal trūko kokio žodžio, yra kaip yra parašyta, bet ji dokumentų neteikė. Ji neteikė notarui ir nėra skambinusi notarui, nėra skambinusi Registrų centrui, nei nieko nėra nešusi į minėtą centrą. Įmonėje už ( - ) vedamą finansinę apskaitą yra atsakinga buhalterė R. V.. Buhalterė R. V. paprastai rengia ( - ) finansinės atskaitomybės dokumentus. Be minėto akcininko sprendimo ir įstatų nėra parengusi jokių kitų dokumentų. K. V. tikrai nėra kalbėjęs apie įstatinio kapitalo didinimą, nežino, ar dokumente kažką rašė. Apie įmonės plėtrą direktorius nėra kalbėjęs, ji tik nurašinėjo nuo dokumento. Įmonės akcininko sprendimą yra rengusi tik vieną kartą. Tik nuo ankstesnio dokumento varianto nurašė akcininko sprendimo tekstą ir nebuvo asmens, kuris konsultavo ar kitaip padėjo parašyti šį sprendimą. Sprendimo buvo kompiuterinis ir popierinis variantas. Įstatai tai tikrai buvo elektroninis variantas. Ji nuėjo pas buhalterę R. V. ir tikrai rašė nuo pavyzdžio, buvusio segtuve. Sprendimas pirminio dokumento buvo popierinis, o ne elektroninis variantas. Elektroninis buvo tiktai įstatų ( - ) . Ginčo sprendimo buvo tik popierinis. Buhalterė pasakė kur pasižiūrėti iš segtuvo. Buhalterė pasakė, kai reikėjo rinkti šitą dokumentą. Ji spausdino direktoriaus K. V. nurodymu ir tas nurodymas buvo duotas žodžiu. Direktorius prašydamas atlikti šį darbą, kad reikia surinkti tekstą dėl šio sprendimo ir viskas, nieko tokio neakcentavo. Tik surinkti pagal ankstesnį pavyzdį. Kas liečia turinį, pagal ankstesnį variantą surinkti ir viskas. Kai surinko, neprisimena, ar ten kažką keitė ar nekeitė. Sprendimo numeris ir datos ten keitėsi, vis tiek negalėjo tas pats būti. O pačiame tekste tikrai neprisimena, ar jie keitė ar ne, kažkokio akcento nedėjo. Parengė dokumentą ir atspausdintą padavė K. V.. Ar K. V. matė tą atspausdintą dokumentą, nežino, net nekreipė dėmesio, nes turėjo savo darbų. Pretenzijų dėl to dokumento parengimo K. V. nieko iš vis nesakė. Nematė kaip K. V. uždeda parašą ir antspaudą ant to dokumento. Kai dar buvo įmonė ( - ), antspaudą matė, bet neprisimena kaip jis atrodė, praėjo daug metų. Buvo liepta parengti dokumento variantą, surinkti tekstą. R. V. arba K. V. pateikė dokumentus notarei ir Registrų centrui, vadybininkai ar direktoriai iš filialo tikrai nepateikinėjo tokio dokumento. Ar parengtas akcininko sprendimas buvo redaguojamas, nežino, ji tik surinko tekstą, o kas paskui buvo, tikrai nežino. Kokiu būdu atsirado pirminis tekstas jos kompiuteryje, neprisimena, ar buhalterė jai buvo atsiuntusi paštu, tikrai nežino, neprisimena. R. V., turėdama akcininko sprendimą, pati nesurašė, nes buvo labai užsiėmusi, todėl jos direktorius paprašė pagalbos. Surašytą akcininko sprendimą greičiausiai perdavė direktoriui, kažkas turėjo sutikrinti. Po to jokių veiksmų neatlikinėjo ir daugiau jai nieko nežinoma. Surinko tekstą tuo viskas ir pasibaigė. Pas juos buvo daromi sertifikatai, jie deda antspaudus. Žiūrint apie kokį antspaudą kalbama, bendro naudojimo antspaudas buvo, kur ant sertifikatų, pasiūlymų dedami, kitą kartą, tai toks būdavo pas apskaitininkę stalčiuje, kai reikėdavo, paprašydavo ir jiems trumpam duodavo uždėti ir atiduodavo. Koks skirtumas tarp tų dviejų antspaudų, teksto ar išvaizdos, nežino, naudodavosi vienu antspaudu. ( - ) reikalais arba ( - ) reikalais pas notarą 2007 m. pabaigoje ar 2008 m. pradžioje nėra buvusi, apskritai nėra niekada nėra buvusi bendrovės reikalais. Sprendimą parengė ne savo darbo vietoje, sėdėjo prie buhalterės R. V. ir dabar neprisimena ar tik atėjusi surinkti teksto ar sėdėjo tuo momentu ten. Apskritai tai buvo įmonės patalpose. Tą dieną, kai rinko tekstą, dirbo ir buvo normali darbo diena. Sprendimo pavyzdis, kurį naudojo parengdama naują sprendimą, buvo įmonės ( - ) dėl įstatų pakeitimo. Pavyzdį, kuriuo naudojosi parengdama, tai senasis variantas, nuo kurio rašė ir ten buvo ( - ) . Apie ką buvo tas sprendimas, kuriuo naudojosi kaip pavyzdžiu ir ar ten buvo kalbama apie įstatų keitimą, ar buvo kalbama apie kapitalo padidinimą ir bendrovės pavadinimo pakeitimą, ten viskas tiko ką reikėjo keisti, būtent tam dokumentui perrašyti ir papildomai į tą sprendimą nieko nepridėjo, o tik surinko lygiai tą patį tekstą. Kaip pavyzdį naudojo sprendimą, kuriame buvo keičiamas bendrovės pavadinimas ( - ) , buvo didinamas įstatinis kapitalas. Sprendimo parengimo procese nesikonsultavo ir iš šalies niekas nepatarinėjo, ką reikia rašyti, tik prisimena, kad nuo senesnio varianto rašė ir spausdino tą tekstą. Dokumento tekstą skaitė, bet kas buvo parašyta, neprisimena, rašė prieš tiek metų. Ką reikėdavo, tą atlikdavo: komercinius pasiūlymus, K. V. prašymus. K. V. buvo įmonėje ir jis tai pasakė, nors neprisimena, ar K. V. tuo metu buvo įmonėje. Pateiktas dokumentas, pavyzdys jau atspausdintas nebuvo pateiktas, atspausdintas iš segtuvo senasis variantas ( - ) . Surinko, kaip ankstesnį variantą, pagal ankstesnį pavyzdį. Jai nebuvo pasakyta, kad yra klaidų, jie neaptarinėjo to, tik surinko tekstą ir atspausdino, o kaip ten kas toliau vyko, nežino. Kai atspausdino tekstą, šį tekstą matė R. V. ar direktorius, jie turėjo patikrinti.

9Liudytoja R. V. teisme parodė, kad su K. V. sieja tik darbiniai santykiai. Šiuo metu dirba UAB ( - ), yra dirbusi ( - ) , R. S. įmonėje, Požėros įmonėje. ( - ) girdėta, su šia įmone buvo susijusi. Dirbo ( - ) vyriausiąja buhaltere nuo 2002 m. birželio mėn. iki šių metų. Kiek žino dėl įstatinio kapitalo didinimo, ji šiuo atveju buvo tarpinis žmogus, kuris nuvežė dokumentus į Registrų centrą, nes gyvena pietiniame rajone. Nuvežė dokumentus, o kokius - jų turinio nesklaidė. Nuvežė, padavė. Kada tai buvo, tai jei gerai prisimena - 2007 m. ar 2006 m. pabaiga, po gruodžio mėnesio. 2006 m. gruodžio ar 2007 m., gerai neprisimena, gal 2006 m. gruodžio pabaiga. Nuvežė dokumentus į Registrų centrą priduoti įstatinio kapitalo didinimui. Pagal pareigas jai neįeina, bet, kadangi gyvena pietiniame rajone ir jos K. V. paprašydavo, kad nereiktų važiuoti iš kito miesto galo, vyko į Registrų centrą. Kad nereiktų važiuoti iš galo, t. y. važiuoja iš ( - ) gatvės į Paukščių taką ir tai pakeliui. Ji vyko ir nuvežė dokumentus į notarų biurą Lyros gatvėje, pas notarę Sadauskienę, daugiau jokių veiksmų neatliko. Registrų centras neregistruoja kapitalo didinimo be notarų užtvirtinimo. Dokumentai buvo dėl įstatinio kapitalo didinimo, sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo buvo 2006 m. gruodžio mėn., lyg 27 d., o tuos dokumentus notarei nuvežė 2007 m. sausio mėn., neprisimena, nes jau senas laikas, tiesiog neprisimena datų. Daugiau jokių veiksmų neatliko. Jos pareigos buvo vyr. buhalterė, įmonės finansinę padėtį žinojo. Įstatinis kapitalas yra didinamas iš ankstesnių metų uždirbto pelno, nes 2006 m. pelnas dar nebuvo aiškus, bet iš ankstesnių - kiek žino 2005 m., buvo sukaupta virš 500 tūkstančių. Buvo sukaupta iš 2005 m., nes buhalterijoje yra taikomas Fifo metodas, tai taip skaito, kad įstatinis kapitalas turi būti iš anksčiau uždirbtų metų didinamas, ko nedraudžia 38 apskaitos standartas ir Akcinių bendrovių įstatymas 51 str. ir 59 str. Jeigu mažinti tą kapitalą tai einama atbuliniu veiksmu, laipteliais į viršų. Kalba apie kapitalo didinimą ir jos žiniomis, įmonė pati priėmė sprendimą ir tą sprendimą priėmė K. V.. Su K. V. nekalbėjo apie šio sprendimo priėmimą, pasakė, kad yra kapitalo iš 2005 m. ir iš 2006 m., to kapitalo užteks 600 tūkst. litų padidinti. Ji K. V. tik pasakė, kad tiek yra, sprendimas buvo priimtas realiai ir jis buvo priimtas 2006 m. gruodžio 27 d. Nelabai domisi apie sprendimą, nes į pareigas neįeina akcininkų sprendimais domėtis, ar akcininkų ataskaitose figūravo, sunku prisiminti. Mano, kad buvo priimtas sprendimas. Kas parengė tą sprendimą, tikrai nežino, ji tikrai jo nerengė ir nežino kas parengė. Atrodo, kad ruošiamąjį sprendimą matė. Pamatė sprendimą tiktai ranka rašytą. Kas pateikė tą ranka rašytą sprendimą, neprisimena, praėjo penki metai. Vyko į Registrų centrą, pas notarę ir nežino kokius dokumentus vežė, dokumentų turinio tikrai nesklaidė. Padavė dokumentus ir nuvežė. Tikrai neruošė dokumentų projektus visoje įmonėje ( - ), o kas juos ruošė, tikrai negali pasakyti, jai tas į pareigas neįėjo. Patį tą sprendimą, apie kurį kalbama, ar yra mačiusi vizualiai - gal, nebent negalutinį variantą. Tas negalutinis variantas, atrodo, rinktas buvo kompiuteriu, o ne mašinėle. Teksto tikrai negali pasakyti. Jos tiktai paklausė, iš kokių metų galima didinti įstatinį kapitalą ir tai buvo paklausta prieš tą negalutinį variantą. Įmonės įstatinis kapitalas padidėjo, jei gerai prisimena, 2006 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Buvo parašytas sprendimas, jei akcininkai sprendžia padidinti. Įmonėje įstatinis kapitalas padidėja, kai išrašo sprendimą. Nereikia akcininko sprendimo, kad jis būtų registruotas. Iš jų darbuotojų ar prašė jau esančio sprendimo kopijų originalo ar dar ką nors - neturėjo teisės prie jų prieiti, ji sprendimo neturėjo, neturėjo prieigos prieiti prie sprendimo. Atrodo, dokumentai buvo seife, atrodo, kad akcininko sprendimai turbūt pas akcininką, supranta, kad kiekvienoje įmonėje, jei jis vienintelis akcininkas. Kiek liečia padidinti įstatinį kapitalą, turi pasakyti kiek likutinio pelno, jei trūksta - tai kiek maždaug bus to pelno. Vis dėl to galutinę buhalterinę apskaitą prižiūri vyr. buhalteris įmonėje. Į buhalterinę apskaitą įtraukinėjo įstatinio kapitalo padidinimą, remiantis tuo, kad jog kapitalas padidintas. Registrų centro buvo parašyta, kad akcininko sprendimas buvo 2006-12-27 d. didinamas įstatinis kapitalas. Šio sprendimo kopija turėtų būti pas akcininką, prie bendrų sprendimų, taip mano. Tie sprendimai buvo tvirtinami ir akcininkas pats vienas nusprendžia, deda antspaudą ir parašą. Visi sprendimai patvirtinami parašu ir antspaudu. Buhalteris kaip buvo supažindinamas su priimtais akcininkų sprendimais, kas liečia įmonės veiklą, buvo pagrinde supažindinamas žodžiu. Matydavo, kur imamos paskolos. Kokia buvo supažindinimo tvarka: pasirašyti tikrai ne, nepasirašytinai - daugiausiai pasakydavo žodžiu. Kaip buhalteris, kuris remiasi konkrečiais skaičiais, konkrečiomis ūkinėmis operacijomis, kurios turi būti patvirtintos dokumentiškai, kaip įmonės veiklos pokyčius, įtraukdavo į buhalterinius dokumentus, kai buvo pranešama tik žodžiu, įtraukė pagal įstatų pakeitimą, užtvirtintą Registrų centro ir notarės įstatinio kapitalo padidinimą. Įstatai buvo, kurie buvo patvirtinti notarės, o notarė be akcininkų sprendimo netvirtina. Ar akcininkų sprendimas yra buhalterinės apskaitos dokumentas, mano, kad čia yra įmonei kurtas dokumentas, bet nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Padaryti įrašą buhalterinėje apskaitoje pakanka Registrų centro išrašo duomenų apie įstatinio kapitalo padidinimą, užvizuota ir to pakanka. Dėl įstatinio kapitalo padidinimą kalbėjo su K. V. ir ar žinojo apie nepaskirstytą pelną 2005 m. ir įstatinis kapitalas buvo didintas 600 tūkst., ar pakako būtent nepaskirstyto pelno 2005 m., kad būtų padidintas įstatinis kapitalas 600 tūkst., kiek prisimena buvo 490 ir keli tūkstančiai ir taip paskaičiavo, kad 2006 m., 100 tūkstančių su trupučiu pelnas išeis ir pasakė, kad užteks. Patvirtino, kad iš 2005 m. nepaskirstyto pelno galėjo būti didinamas įstatinis kapitalas, nes taikant Fifo metodą, pirmiau gautas ir pirmiau nurašomas, to nedraudžia apskaitos standarto 38 str. Kiek prisimena už 2006 m. buvo 190 tūkst. pelno. Didinti 600 tūkstančių įstatinį kapitalą iš vien 2006 m. nebūtų galima. Jos santykiai su nukentėjusiąja visiškai neutralūs. Ji yra rašiusi skundą K. V. dėl nukentėjusiosios įmonėje, rugsėjo mėn., nes A. V. juos provokavo kabinete. Tas skundas buvo, tiesiog juos prievartauja pateikti dokumentus, A. V. prašė dokumentų, o sakė, kad nėra įgaliota ir nepateiks, minėjo, kad prašytų K. V.. Ji tokio įgaliojimo negavo, kad K. V. ją įgaliotų. Prašė pateikti dokumentus, jų nepateikė. Nieko prieš A. V. neturi. Būtų įgaliojimą parašęs K. V., būtų pateikusi, bet įgaliojimo neparašė. Tarp A. V. ir jos yra konfliktų buvę. Kada įmonė įsteigta, nežino, o įmonėje ( - ) pradėjo dirbti 2002 m. ir tvarkydavo apskaitą, t. y. tvarkydavo dokumentus, darydavo suvestines, išrašo sąskaitų registrus, atlyginimus skaičiuodavo. Rengdavo balansus ir pelno mokesčio ataskaitas ir viskas iš to išplaukia. Buhalteris teikė VMI ir Registrų centrui prie pelno nuostolių ataskaitos, finansinės atskaitomybės dokumentus. Turėjo darbo vietą ir žino kur yra jos darbo vieta. Prie jos kompiuterio kiti asmenys galėjo prieiti ir dirbti, patalpa buvo neužrakinta. Nėra rengusi akcininkų sprendimus. Negali pasakyti, ar jos kompiuteriu ar yra renkami akcininkų sprendimų pavyzdžiai, kai ji išeina iš darbo ar nebūna. Galėjo būti rengtini tam tikri dokumentai ir be jos žinios, juk patalpa yra atvira. Kiti asmenys galėjo prieiti prie jos kompiuterio, nes slaptažodžių kompiuteryje nebuvo. Akcininkų sprendimai buvo seife, 2007 m. seifas stovėjo gal ( - ) gatvėje. Ką konkrečiai seife saugodavo, negali atsakyti, nes seifo raktų neturėjo. Kurioje patalpoje 2007 m. stovėjo seifas, neprisimena. Dokumentų paketą akcininkas padavė pateikti Registrų centrui ir notarui, ar tie dokumentai buvo pasirašyti, turinio nevartė, nes buvo tik pakeleivis, kuris nuvežė ir tų dokumentų turinio nežiūrėjo. Neprisimena tokio atvejo, kad D. R. būtų persiuntusi elektroniniu paštu akcininko sprendimą kaip pavyzdį. Duomenis apie 2006 m. pelną pagal visas nuostatas yra Registrų centrui pateikiama iki gegužės pabaigos, akcininkų susirinkimui pasibaigus, per 20 kalendorinių dienų. Į 2006 m. balanso pelno nuostolių ataskaitą ar duomenys 2007 m. gegužės mėn. jau buvo pateikti Registrų centrui ir VMI, kapitalo didinimui - jis dar nebuvo aiškus, o kapitalas didinamas metų pradžioje. Ataskaitų yra daug ir datų neprisimena, tai yra užregistruota. Kada pirmą kartą pamatė akcininko sprendimą Nr. 20, 2007-12-27, jo pasirašyto tikrai nematė. Kas skambino notarei ir klausė kokių dokumentų reikia dėl įstatinio kapitalo didinimo, neprisimena ir negali pasakyti. Ar yra skambinusi notarei, neprisimena. Ar yra mačiusi akcininko sprendimą su įrašu didinti įstatinį kapitalą 2005 m. nepaskirstyto pelno, neprisimena. Tokio straipsnio nėra, kad pelno nuostolių ataskaitose, balanse atsispindėtų duomenys, kad įstatinis kapitalas didinamas iš 2005 m. nepaskirstyto pelno. Yra nepaskirstyto pelno sutartis ir ji yra visų metų. Į nepaskirstytą pelną sumuodavo visus metinius pelnus, nes balanse kitų eilučių nėra, nepaskirstytas pelnas vienoje eilutėje. Neprisimena, ar yra eilutėje nuo 2005 m. iki 2007 m. įmonės grynąjį pelną perkėlusi į rezervus. Nepaskirstytas pelnas dedamas vienoje grafoje, pelno nuostolio ataskaitoje tikrai kapitalo didinimo nėra. Balanso straipsniuose, teikiant Registrų centre nėra parašyta, viskas yra bendroje vietoje, nepaskirstytas pelnas yra vienoje grafoje. Pagal 38 apskaitos standartą įstatinis kapitalas gali būti didinamas iš ankstesnių uždirbtų metų. Akcinių bendrovių įstatyme yra 31 ir 39 str. Niekas nedraudžia didinti pelno iš ankstesnių metų. Įmonėje taikomas Fifo metodas. Jei tarkim 2012 m. priima sprendimą, tai galima padidinti iš ankstesnių pvz., 2006 m., jei jo yra. Fifo metodas: pirmiau gautas, pirmiau parduotas. Tai vadinasi ir pelnas pirmiau uždirbtas ir pirmiau jis turi būti sunaudojamas. Mano, kad taip turi būti, tai yra 38 apskaitos standarte parašyta. Įmonė gali pasirinktinai spręsti, iš kurių metų didinti. Kokius veiksmus atliko po pokalbio su K. V., neatsimena kas kur kalbėta. Neprisimena, ar vežant akcininkų sprendimą Nr. 20 į Registrų centrą bei notarei, su ja važiavo koks nors kitas asmuo. ( - ) antspaudą mačiusi, jis buvo apvalus antspaudas su uždara akcinė bendrovė ( - ) žodžiais. Kokio tipo antspaudas, ar besivartantis, ar kitoks, neprisimena. Jei kur reikėjo, ( - ) antspaudą yra uždėjusi, prieš tai paėmusi direktoriaus parašą. ( - ) antspaudas buvo ne pas ją, pas ką konkrečiai jis buvo, neprisimena. Rašalą antspaudui tikrai nėra keitusi. Laikotarpyje nuo 2005 m. iki dabar buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir niekada nebuvo rasta pažeidimų. 2007 m. gruodžio 27 d. pateikiant dokumentą Registrų centrui negali pasakyti ar nebuvo atostogose, ar ėjo į darbą, ar nebuvo išvykusi. Jei tabelyje pažymėta, kad dirbo, vadinasi darbe buvo. Jei byloje nurodyta, kad 2008-01-02 ir 2008-01-08 vyko į Registrų centrą, tai vadinasi buvo, galėjo būti ir taip. Kiek ( - ) įmonė naudojo antspaudų, neprisimena. Ar įmonės antspaudas buvo jos žinioje, neprisimena. Kapitalas buvo didintas iš 2005 m. nepaskirstyto pelno. Kodėl ne iš 2004 m., tai tą judėjimą reiktų žiūrėti, kodėl ne iš 2006 m., pirmiausia pagal 38 apskaitos standartą yra rekomenduojama iš ankstesnių metų gauto pelno, jį nurašant. Ar iš 2004 m. buvo galimybė didinti - galbūt dalis buvo likusi, skaičių tikrai neprisimena.

10Liudytojas E. J. teisme parodė, kad šiai dienai K. V. yra įmonės vadovas, kurioje dirba ir tarp jų yra susiklostę darbiniai santykiai, bet draugai tikrai nėra. Dirba Klaipėdos filialo ( - ) vadovu. Nukentėjusioji moteris yra matyta ir tarp jų nėra jokių santykių. Nukentėjusioji dalyvavo jo priėmimo į darbą metu ir viskas. Yra davęs paaiškinimus policijoje dėl antspaudo sunaikinimo. Informavo ką prisiminė. Buvo toks momentas kada įmonė ( - ) keitė pavadinimą į ( - ) ir tuo pagrindu buvo naikinamas antspaudas. Tuo momentu buvo šalia, sudalyvavo ir kas ką sakė, neatsimena. Buvo perskaitytas nutarimas, kad naikinamas antspaudas, tik tas faktas žinomas, o smulkmenų ir niuansų nežino. Buvo pažymėtas ir pasirašė, kad jis bus naikinamas, jis buvo sukarpytas ar perplėštas, tų niuansų neatsimena. Šį darbą atliko ne jis, o kas būtent jį atliko, nepamena. Taip pat nepamena, kiek buvo antspaudų. Kas susiję su ( - ) , buvo antspaudai ir tai buvo ( - ) . Antspaudas sunaikintas įmonėje, bet visų niuansų neatsimena. Matė antspaudus, kad jie buvo sudėti, matė vizualiai, kad ne vienas antspaudas buvo, o jų buvo daugiau, bet konkretaus jų kiekio neatsimena. Visame šitame dalyke dalyvavo ir L.P., o kas daugiau - neatsimena. Sunaikinimas vyko: atplėšė gumą nuo antspaudo, tai matė, nes pats dalyvavo šalia, tai įvyko prie jo akių. Kada tiksliau tas dalykas įvyko, neatsimena. Apie įmonės kapitalo didinimą tikrai nieko nežino ir su sprendimais nėra nesusijęs. Kitų antspaudų, apart tų, kurie buvo uždėti prie jo akių ant lapo ir kuriuos sunaikino, kitų daugiau antspaudų nežino ir nematė. Kiek konkrečiai antspaudų buvo sunaikinta, nepamena. Galėjo būti 4 antspaudai, bet dabar tikrai neatsimena. Antspaudai buvo sunaikinti tą pačią dieną, kurią buvo surašytas sunaikinimo aktas ir akte buvo nurodyta data, dokumento data. Tikrai nežino, ar įmonė galėjo turėti be šių sunaikintų dar ir kitų antspaudų. Nepamena kokioje įmonėje antspaudai buvo sunaikinti. Taip pat neatsimena kokio tipo buvo antspaudas: ar vartomas, ar kitoks. Kur saugomi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, jis nėra informuotas ir nežino tokio dalyko. Dokumentų nėra kada nors vartęs ir ar prie jų laisvai prieinama nežino, neturi tokios informacijos. Ar yra kur nors naudojęs įmonės ( - ) antspaudą, nepamena, nežino, kur jis buvo saugomas, jam nebuvo laisvai prieinamas. Paskutiniu metu yra dirbęs ir Šiauliuose, nuo tada kai prasidėjo krizė tai gali būti, kad nuo 2008 m. ir visą laiką dirbo šioje įmonėje. Nežino, ar R. V. turi kompiuterį, prie kurio ji dirba, nėra jis prie jos kompiuterio priėjęs ir dirbęs. Taip pat nėra dirbęs ir prie K. V. kompiuterio. Kas turi galimybę ir kam leidžiama tikrinti, rūšiuoti, tvarkyti ir kitaip disponuoti ( - ) finansinės apskaitos dokumentais, banko ir akcininko sprendimais, nežino. Jam nėra laisvai prieinami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, akcininkų sprendimai, įstatai, nuostatai, įsakymai ir kitokie dokumentai. Be antspaudo su įmonės pavadinimu ar koks kitas antspaudas buvo naudojamas įmonės, neturi informacijos, nebuvo Šiauliuose, jis dirbo Klaipėdoje ir net Klaipėdoje neturėjo antspaudo. Šios įmonės antspaudų manipuliacijų ir remonto atvejų nėra žinoma. Antspaudui rašalo nėra užpildęs.

11Liudytoja L. P. teisme parodė, kad su K. V. santykiai yra darbiniai, sutaria gerai. Su A. V. sutaria gerai, priešiškumų nėra. Dirba UAB ( - ), ankščiau - ( - ) komercijos direktore. Aplinkybių, dėl kurių buvo apklausta policijoje, nepamena. Žino, kad dėl ( - ) pagrindinio įmonės spaudo ir Vilniaus filialo spaudo sunaikinimo. Spaudai buvo įmonės ( - ) . Spaudai buvo du. Juos matė, jie buvo apvalūs. Įmonei naikinantis, buvo naikinami ir įmonės spaudai. Įmonei naikinantis spaudai nebereikalingi. Naikinimo juridinio fakto negali pasakyti. Buvo sudaryta spaudų sunaikinimo komisija. Buvo surašytas aktas. Ar spaudai buvo sunaikinti, nepamena ir nieko tiksliai negali pasakyti. Pati jokių veiksmų neatliko, o kas juos atliko, nepamena. Dirbo ( - ) komercijos direktore. ( - ) pareigos buvo tos pačios. Įmonė turėjo du spaudus. Spaudai buvo du: vienas pagrindinis pas generalinį direktorių ir vienas Vilniaus filiale. Kad taip buvo tiksliai, negali pasakyti. Įmonėje ( - ) dirbo neseniai, tik kelis mėnesius iki įmonės pasikeitimo į ( - ) . Įmonėje įsakymų neruošė. Ruošdavo sutartis su klientais. Sutartis pasirašydavo generalinis direktorius, vėliau - ji. Sutartis tvirtino spaudu ir parašu. Spaudas buvo pas generalinį direktorių ar pas apskaitininkę S. J.. Spaudą dėti ant dokumentų tokią teisę ji turėjo. Įmonės sutartys buvo saugomos segtuve, jas registravo ir dokumentus tvarkė apskaitininkė S. J.. Kas tvarkė kitus įmonės dokumentus, nežino. Įsakymų nekuravo. Spaudų sunaikinimo iniciatorius buvo generalinis direktorius K. V.. Datos nepamena, bet gal 2007 metais, kuomet įmonė ( - ) buvo perregistruota į ( - ) . Pamena du įmonės spaudus. Spaudų sunaikinimo akte pasirašė. Aktas konstatavo spaudų sunaikinimą. Parašu patvirtino, kad spaudas sunaikinamas. Jo sunaikinimo proceso neprisimena. Sunaikinimo būdo taip pat neprisimena. Po akto pasirašymo įmonės spaudų nebematė ir jų nenaudojo. Spaudams naudojami rašalai buvo pas apskaitininkę, jų pati nepildė. Akcininkų sprendimų, įsakymų jų patalpoje nebuvo laikomų. Prie įstatinio kapitalo dokumentų neprisidėjo. Apie įmonės kapitalo didinimą nieko nežino. Patalpoje, kur buvo jie, tokie dokumentai nebuvo saugomi. Kur jie saugomi, nežino. Sprendimo Nr. 20 nežino. S. J. turėjo vieną pagrindinį spaudą, kuris buvo arba pas apskaitininką, arba pas generalinį direktorių. Įmonės ( - ) spaudą turėjo S. J.. Įmonėje ( - ) tvarka turbūt buvo ta pati. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl datos nepamena ir negali pasakyti, kad juos tvirtina. Akto surašymo data turbūt atitinka realią datą, greičiausiai, tačiau iš tikrųjų nepamena. Aktus rašo apskaitininkė S. J., bet tiksliai nepamena, kas jį surašė. Tiesiog tokia tvarka įmonėje. Spaudų sunaikinimo detalių nepamena, nematė. Spaudai apvalūs, besisukantys, bet nepamena, ar tokie abu jie buvo. Ūkines prekes įmonėje ( - ) pirko ji. Įmonėje ( - ) pirkusi nėra. Ar matė, kad buvo keičiamas spaudams rašalas, nepamena. Spaudų sunaikinimo laiko nepamena. Kas pakvietė dalyvauti sunaikinimo akte, nepamena. Aktą pasirašė E. J. ir visi kiti nariai, kurie buvo kviesti pasirašyti aktą.

12Liudytoja A. G. teisme parodė, kad dirba VĮ „Registrų centre“ skyriaus vedėja. Salėje esančių žmonių: kaltinamojo, nukentėjusiosios - nepamena. Jie nepažįstami. Įmonės ( - ) nepamena. Apklausos, kuri buvo atlikta 2010 metais, nepamena. Dėl įstatinio kapitalo reikia pateikti protokolą ar sprendimą. Registrų centrui turi būti pateikiamas jo originalas, pasidaro jo kopiją arba pateikiama kopija, patvirtinta notariškai. Padidinus įmonės įstatinį kapitalą, dokumentai pateikiami patvirtinti notariškai su padidintu įstatiniu kapitalu. Pateikiamas dokumentų paketas: jų formos prašymas R1, taisyklė, sprendimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir du egzemplioriai įstatų. Sprendimas būna pateiktas pirmiausiai, todėl pateikiant visus dokumentus, jis gali būti nebepateikiamas. Registrų centre duomenys didinant įstatinį kapitalą pateikiami pagal Akcinių bendrovių įstatymą: kiek didina, kokiu būdu. Duomenų, iš kokių metų pelno kapitalas padidintas, netikrina. Juos tikrina notaras. Pateikiamas pranešimas, kad ruošiasi didinanti įstatinį kapitalą, Registrų centras įregistruoja žymą, po to dokumentai pateikiami patvirtinti notaro ir jų netikrina. Pas pareiškėją lieka 1 įstatų egzempliorius. Ant kopijos, kad pateikti Registrų centrui dokumentai, spaudas nededamas. Kai įregistruojami įstatai, įmonės kapitalas padidintas. Tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentai didinant įmonės įstatinį kapitalą pateikiami pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Jei įstatinis kapitalas didinamas po liepos 1 d., jie privalomi pateikti. Dokumentai pateikiami tik pasirašytas originalas ar notaro patvirtinta kopija. Jei patys padaro kopiją, originalas lieka įmonei. Kiek originalų turi būti, negali pasakyti, turėtų būti vienas. Apklausos nepamena, galbūt tik atsakė į pateiktą raštą. Nurodė kokia tvarka pateikiami dokumentai ir registruojami, procesas vyksta taip. Datų nepamena, dokumentų nepamena.

13Liudytoja S. J. teisme parodė, kad asmenys: kaltinamasis ir nukentėjusioji yra matyti. Su kaltinamuoju yra darbiniai santykiai. Nuo 2003 metų apskaitininke kasininke, dirba įmonėje ( - ) , prieš tai įmonė vadinosi ( - ) . Su minėtais asmenimis konfliktų nėra. ( - ) spaudai, kiek pamena, buvo trys: ( - ) pagrindinis, ( - ) dokumentams ir įsteigus Vilniaus filialą - Vilniaus filialo. Spaudai laikomi kabineto seife, kuriame sėdėjo dauguma įmonės darbuotojų. Patalpos nebuvo didelės. Kabinete sėdėjo ji, tiekimo vadybininkai, pardavimo vadybininkai. Seifas buvo rakinamas. Seifo raktai buvo pas ją, galėjo prie antspaudų prieiti. Buvo apskaitininke kasininke ir spaudą duodavo įmonės direktoriui, vyr. buhalterei, nes spaudai buvo dedami ant įvairių dokumentų. Akcininko sprendimai buvo pas įmonės direktorių, juos ruošdavo jis pats. Ar kas juos ruošti padėjo, nežino. Akcininkų sprendimai buvo saugomi pas direktorių. Be direktoriaus žinios nelabai kas vaikščiojo, jei reikėdavo spaudo dokumentams, paskambindavo, atsiklausdavo ir gavę leidimą, eidavo. Atskirai direktoriaus kabinetas nebuvo rakinamas. Atskiro įėjimo į jo kabinetą nebuvo, jis buvo kartu su vyr. finansininke. Prieiti galėjo visi. Pati ėjo į kabinetą, tai daryti yra tekę. Akcininkų sprendimo neteko imti. ( - ) spaudai, kiek žinoma, buvo sunaikinti. Jų sunaikinime nedalyvavo, o kas juos sunaikino, nežino. Antspaudams rašalą yra tekę keisti. Pačių pagalvėlių nekeisdavo. Spaudus papildydavo rašalu iš vieno indo. Buvo įmonės ( - ) pagrindinis spaudas ir dokumentams. Vilniaus filialo spaudą turėjo žmogus, dirbantis Vilniaus filiale. Spaudą dokumentams dėdavo ji. Pagrindinį spaudą dėdavo ji ir pasirašydavo kiti aukštesni darbuotojai pagal pareigybę nei ji. Akcininkų sprendime spaudo nėra uždėjusi. Spaudas buvo nedidelis ir kvadrato formos. Rašalą reikėjo keisti gal kas pusmetį, bet tikrai nedažniau. Rašalą pirkdavo asmuo atsakingas už kanceliarinių prekių pirkimą. Pradžioje - vyr. finansininkė, vėliau - komercijos direktorė L. P.. Kad ji konkrečiai pirko rašalą, nežino. Sąrašą sudarinėjo ne ji. Rašalą pildydavo kai spaudas būdavo nebeaiškus. Apie sprendimą Nr. 20 nieko nežino. R. V. turėjo kompiuterį, kuriuo ji dirbo viena. Su K. V. kompiuteriu nėra dirbusi. Vyr. finansininkės ir direktoriaus kabinetas buvo atskirai nuo kitų darbuotojų kabineto, jis buvo rakinamas, jei jie išeidavo. Įmonės direktorius rengė akcininkų sprendimus. Nežino, ar K. V. su kuo nors kalbėjo apie įstatinio kapitalo didinimą. Akcininko sprendimo teksto nerengė. ( - ) sprendimo nematė. Įmonės spaudą galėjo papildyti ir kitas asmuo. Spaudą kartais išsiveždavo į bankus ir įmonės direktorius. Paduodavo spaudus ir matė, kad išsiveždavo, tačiau kartu nevažiuodavo. Ar spaudai buvo naudojami banke, ar kitur, nežino.

14Liudytoja L. G. teisme parodė, kad kaltinamasis nematytas, nukentėjusioji matyta. Pateikė jai atsakymus į raštu pateiktus klausimus, tuo ir apsiribojo bendravimas. Yra auditorė ir pateikė savo duomenis, dirba įmonėje ( - ) nuo 1991 metų vyr. buhaltere, yra Lietuvos auditorių rūmų narė. Nuo 1996 metų turi auditoriaus pažymėjimą, kurį išlaikius egzaminus, išduoda Finansų departamentas. Atsakant į klausimą, jokia informacija ir buhalteriniai dokumentai nebuvo pateikti. Nei verslo standartuose, nei Akcinių bendrovių įstatyme, nei nuosavo kapitalo ataskaitoje nėra reikalavimo, kad būtinai atskirose sąskaitose turi būti kaupiamas pelnas arba nuostolis, atitinkamai kiekvienų metų. Niekas jo nedraudžia kaupti atskirose sąskaitose. Tačiau sudarant finansines ataskaitas, finansinių ataskaitų rinkinys yra tokia forma, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, kuriame atskleidžiama visa informacija apie tai kur padėti uždirbti pinigai. Nuosavas kapitalas yra iš esmės turto dalis, kuri priklauso akcininkams. Įmonė turėtų pateikti dokumentus įrodančius, kad buhalterinė apskaita vedama pagal nustatytą įmonės apskaitos politiką. Nuo 2004-01-01 reikalaujama, kad kiekviena įmonė turėtų savo apskaitos politiką. Apskaitos politika yra konkrečiai įmonėje apskaitos vedimo taisyklės. Įvertino ir mokesčių administratoriaus formuojamą praktiką ir mokesčių administratoriaus reikalavimus. Didinant įstatinį kapitalą, paprastai mokestinių prievolių visiškai neatsiranda. Mokestinės prievolės gali atsirasti tada, kada kapitalas yra mažinamas. Mokesčių administratorius sako, kad tada, kada yra mažinamas įstatinis kapitalas, jei naudojasi pelno lengvatomis, atsiranda mokestinės priemonės. Mokesčių administratorius iki 2008 metų reikalavo kaupti nuostolį atskirose sąskaitose, kad nuostolis matytųsi, kadangi buvo nuostata, kad pirmiausiai reikia padengti ankščiausiai susikaupusį nuostolį ir nuostolio dengimas buvo reglamentuojamas pelno uždirbimu per penkis metus. Jeigu pelno neturi, nuostolis lieka nepadengiamas. Esant mokestiniam ginčui, patikrinimui, kilus klausimus kada buvo sumažintas įstatinis kapitalas ir jei akcininkų sprendime didinti nurodyta įstatinio kapitalo didinimo data, mokesčių administratoriui reikia pateikti įrodymus. Šiuo atveju būtų atliekamas mokestinis tyrimas ir patikrinamas finansinių ataskaitų tikrumas. Išvadoje rašė, kad jeigu turi duomenis ir jeigu finansinių ataskaitų rinkinį patenka suvestiniai duomenys, gali iš 15 sąskaitų ateiti vienas skaičius, tai nėra suformuluotas klausimas, ar yra reglamentuojama, ar būtina, ar yra reikalavimas, tai jokiame norminiame akte tokio reikalavimo nėra. Bet jeigu yra vykdoma ir kiekvieną pelną registruoja atskiroje sąskaitoje, tai pateikti reiktų įrodymus. Kuomet formuojamas įstatinis kapitalas, yra tikrinama ir žiūrima, ar yra uždirbtas pelnas, kuriuo didina įstatinį kapitalą. Finansinėse ataskaitose tai turėtų būti nurodyta. Turėtų įmonės duomenyse matytis, kad kiekvienų metų uždirbtas pelnas kaupiamas atskirose sąskaitose. To niekas daryti nedraudžia, tačiau finansiniai duomenys turi įrodyti, kad yra tokios sąskaitos. Visiškai nesvarbu, iš kokių metų sprendimas priimamas didinti įstatinį kapitalą, svarbu, kad būtų nepaskirstyto pelno, iš kurio būtų galima didinti. Jei K. V. nurodo, iš kokių metų pelnas ir pelnas yra apskaitomas kiekvienais metais atskirose sąskaitose, tada taip gali būti. Įstatinis kapitalas tais metais kada įregistruotas pakeitimas juridinių asmenų registre. Po įregistravimo galima finansinėse ataskaitose rodyti padidintą įstatinį kapitalą. Jei didina 2008 metais ir įregistravo, tai jis pateikiamas skirstymui 2009 metais, nes skirstoma už praėjusius metus. Fifo metodas - naudoja tą, kurį turi anksčiausiai įsigijęs. Mokesčių administratorius naudojasi užskaitydamas mokesčius tokia seka - iš ankščiausiai sumokėtų mokesčių mokestines prievoles užskaito. Visų pirma, mokesčių administratorius kokį taikytų metodą, jei naudojosi mokestinėmis lengvatomis, būtų žiūrima, kokiomis lengvatomis galėjo naudotis. Nors abejoja, nes nuo 2010 metų atsirado projektai, kurie galimi panaudoti investicijoms pelno sumažinimui, o apie kalbamą laikotarpį, ar buvo galima pasinaudoti, nebent iš ankstesnių metų iki 2000 metų, kada įgaliojo nauja pelno mokesčio redakcija, turėjo investicijų. Teisės akto, kuriuo metu būtina taikyti Fifo metodą, nėra, to niekas nereglamentuoja. To nereglamentuoja nei vienas norminis aktas, kuris reglamentuoja finansinę apskaitą, nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei nuosavo kapitalo verslo apskaitos standartas. Nėra tokio reikalavimo nuosavam kapitalui. Balanso, apie kurį kalbama, yra dvi pusės: turtas ir nuosavybė, kuri parodo, kam turtas priklauso. Nuosavas kapitalas susideda: įstatinis kapitalas, perkainojimo rezervai, įmonės sudaromieji rezervai.

15Specialistė D. P. teisme paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro Dokumentų, ginklų trasologinių tyrimų poskyryje specialiste, atlieka ekonominius tyrimus. Turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, specialisto kvalifikaciją, 2010 metais buvo 14 metų objektų tyrimo stažas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji nematyti, santykiai su jais neutralūs. Buvo pateikti du sprendimai. Viename sprendime nurodyta, kad iš 2005 metų didinamas kapitalas, o kitame nebuvo nurodyta, iš kurių metų bus didinamas įstatinis kapitalas. Vienas sprendimas buvo pateiktas juridinio asmenų registrui, kuriame nurodyta, kad didinama 600 000 Lt iš bendrovės nepaskirstyto pelno lėšų. O kitas - įmonės. Prie įmonės dokumentų buvo sprendimas, kuriame nurodoma, kad iš 2005 metų didinamas 600 000 Lt iš nepaskirstyto pelno lėšų. Iš finansinės atskaitomybės paėmė pelno nuostolio ataskaitą, kurioje buvo nurodyta, kad 2005 metų pradžiai įmonėje buvo 480 392 Lt nepaskirstyto pelno, 2005 m. įmonė uždirbo 191 146 Lt grynojo pelno, taigi už 2005 m. turėjo nepaskirstyto pelno 671 538 Lt. Įmonė turėjo galimybę iš 2005 metų padidinti kapitalą 600 000 Lt. Įmonės audito neatliko. 2005 metų finansinių ataskaitų tikrumas ar tikrintas, toks klausimas nebuvo užduotas. Ar pateikti duomenys buvo teisingi, negali patvirtinti. Pagal verslo apskaitos standartų 37 punktą įmonė galimybę turėjo iš 2005 m. padidinti įmonės kapitalą. Atskirų įmonės sąskaitų netikrino. Tikrino tik didžiąją knygą, pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą, jų tikslumo netikrino. Jei duomenys balanse, jie rašomi iš didžiosios knygos, o į didžiąją knygą ir pirminių registrų. Peržiūrėta buvo tik didžioji knyga. Įmonė turėjo galimybę didinti įstatinį kapitalą iš 2005 metų, jei 2006 m. nepaskirstyto pelno turi milijoną, todėl ji turi galimybę didinti savo įstatinį kapitalą. Konstatavo, kad įmonė tais metais turėjo galimybę didinti, tačiau nerašė, iš kurių metų tai buvo padaryta. Buhalterinių dokumentų tyrimo neatliko, o tik atsakė į pateiktus klausimus, vadovavosi Akcinių bendrovių įstatymo 51 str. Dėl papildomų dokumentų sprendžia tyrėjas, o ji atsako į tyrėjo pateiktus klausimus. Duomenų patvirtinti, kad įmonė 2005 metais turėjo galimybę padidinti kapitalą, pakako. ( - ) turėjo teisę didinti įstatinį kapitalą, nes ji buvo pelninga. Ji 2006-12-31 turėjo nepaskirstyto pelno 1 119 200 Lt. Kiek uždirbo 2006 metais grynojo pelno, šių duomenų neturi.

16Specialistė V. M. teisme paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra nematyti, santykiai su jais neutralūs. Jeigu žmonės būtų pažįstami, prieš darydami ekspertizę informuoja ir tokiu atveju atsisakoma daryti ekspertizę. Dirba Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriuje dokumentų eksperte, dirba 15 metų. Krūvis yra pakankamai didelis. Įmonės ( - ) spaudas, jei tyrė, tai yra matytas, akyse spaudą prisimena, bet smulkmenų – ne. Išvadų skalėje lygmenys gali būti: kad negalima nustatyti, tikėtina išvada, yra didelė tikimybė ir kategoriška, aktuose yra viskas surašyta. Spaudas kisti gali tik veikiamas saulės spindulių, spaudas gali šiek tiek blukti, tačiau jo cheminė sudėtis dėl atmosferos poveikio, naudojimo dažnumo kisti negali. Jei skiriasi dažų sudėtis, dažai kitaip švyti, nepriklausomai nuo atmosferos poveikio ir sąlygų. Jeigu būtų naudotas spaudas su vienos receptūros dažais, po to - su kitos receptūros dažais, išvadoje būtų parašyta, kad yra ta pati klišė, kad yra tokios ir tokios dažomosios medžiagos požymiai, paviršius lieka tas pats, štrichų mikrostruktūra lieka ta pati, tai paprastai matosi, nes štrichai turi kelis atspalvius, jie išsiskiria. Šiuo atveju, kadangi regimoji atmintis yra gera, paties spaudo mikrostruktūra buvo kita, buvo naudotas kitas atspaudimo paviršius ir dažomoji medžiaga visiškai kita. Jei būtų buvęs medžiagų mišinys, atsispindėtų tyrime, kad negali nustatyti, kad sudarė kelių medžiagų mišinį ir tai būtų matyti tyrimo išvadoje. Dėl mechaninio klišės nusidėvėjimo yra individualus dalykas, nes priklauso nuo jos gamybos, benaudojant įsineša tam tikrų užteršimų, žiūrint koks yra paviršius, naudojant gali atsirasti specialių požymių ir keistis, šiuo atveju taip nebuvo. Yra įvertinamos ir galimybės, jei klišė nusidėvi mechaniškai, ar būtų sumaišytos dažomosios medžiagos, viskas būtų atspindėję išvados tiriamoje dalyje. Jei ekspertas mato daugiau nei klausia, viskas atsispindi išvadoje. O jei tiriant būna tokių ir tokių požymių, būna duodamas atsisakymas ir paaiškinama kodėl. Spaudo kempinėlė rašalu iš šratinuko perkirpus širdelę kai kuriems spaudam, mano, kad gali būti užpildyta, tai yra teorinis klausimas. Spaudo kempinėlių nepildo, bet mano, kad kempinėlę vilgyti įvairiais dažais, tokia teorinė galimybė yra. Jos buvo klausta, ar ta pati yra dažomoji medžiaga lyginant vieną spaudą su kitu, dažomosios medžiagos išsiskyrė visiškai, o klausimo nustatyti dažomosios medžiagos kilmę nebuvo. Žiūrint į spaudą, nematė, kad ten galėjo būti, šratinuko štrichai yra kitokie, netyrė, kokia tai dažomoji medžiaga, galbūt reikėtų cheminio tyrimo. Tyrė skirtumus, ko buvo prašoma, dažomosios medžiagos tiesiog išsiskyrė ir nustatyti, kokia tai dažomoji medžiaga, tokio pateikto klausimo nebuvo, todėl ir nebuvo toks klausimas analizuotas. Buvo pateikti laisvieji pavyzdžiai, nes spaudas buvo sunaikintas. Laisvųjų pavyzdžių buvo pateikta pakankamai. Jei medžiagos trūksta, yra prašoma raštu papildomai. Tyrimą galima atlikti ir su vienu kokybišku spaudu, jei yra spaudas kokybiškai atspaustas, tai galima su juo lyginti. Tyrimą atlieka su pavyzdžiais, kurie pateikti. Medžiagas tyrėjai stengiasi pateikti nenutolusiu laikotarpiu, kadangi patys ekspertai prašo pateikti tiriamojo laikotarpio pavyzdžius. Spaudo ryškumas gali skirtis nuo spaudo paspaudimo stiprumo, ar spaudo paviršius būna kietas, lengvai pasispaudžia, intensyvumas keičiasi. Tačiau yra ne tik spaudo atspalvio skirtumai, yra kitos savybės, kurios išvardintos, kurios svarbiau nei spaudo blyškumas. Ant pavyzdžių, kurie buvo tirti, yra jos uždėti spaudai. ( - ) - visai kiti spaudai. Šių byloje esančių dokumentų spaudai vienodi, jų savybės nesiskyrė. Kiekvieną pavyzdį iš penkių lygino su tuo, su kuriuo turėjo lyginti. Jei spaudo pagalvėlė būtų pakeista, tai matosi dažomosios medžiagos žymės, nes likučiai lieka, matosi UV, R spinduliuose, jie išsiskiria, turi skirtingą švytėjimą. Šiuo atveju kalbama ne tik apie dažų skirtumą, bet apie atspaudimo paviršiaus skirtumą, pačios klišės paviršių. Tiesiog buvo kita klišė, kitas atspaudas, kitas atspaudimo paviršius, kita mikrostruktūra štrichų. Būna, kad dubliuojasi linijos, kertasi, spaudas būna pasviręs ar per stipriai paspausta, tai būna perdaug dažomosios medžiagos. Jei trukdo duoti išvadą, parašoma, kad tai trukdo duoti išvadą. Šiuo atveju spaudimo stiprumas nefigūravo ir tyrimui nesudarė sunkumo. Lyginamieji spaudai buvo visiškai vienodi, nesvarbu su kuriuo spaudu lyginamas, nes jie sutampa ir yra visiškai vienodi. Į spaudo uždėjimą žiūri kaip specialistė ir mato, kad yra kitų požymių. Raidelės nukirstos, štrichai neaiškūs, yra požymiai, leidžiantys suformuoti duotą išvadą. Matosi, kad buvo anspaudui naudojama kita klišė. Fotopolimerinė technologija - yra fotografuojama ir naudojamos tam tikros medžiagos. Pasigaminti nėra labai sudėtinga. Spaudus namų sąlygomis padaro gerai, kartais norisi pasakyti pagyrimų. Gali tvirtinti, kad dažomoji medžiaga buvo skirtinga, nes spauduose, kurių buvo laisvieji pavyzdžiai, dažomosios medžiagos ir spaudai lengvai kopijuojasi. Jei būtų susimaišiusios dažomosios medžiagos, tiriamasis spaudas, kopijavimo savybės būtų pasilikusios ir davusios spaudus ant filtro popieriaus. Tiriamasis spaudas visiškai nesikopijavo vandenyje. Dažomoji medžiaga visiškai kitaip elgėsi UV, R spinduliuose ir visiškai nesikopijavo. Jei dažomosios medžiagos cheminė struktūra, o skiriasi tik spalva, tai yra tas pats švytėjimas UV spinduliuose. Sumaišyta dažomoji medžiaga kopijuosis ir tirps vandenyje. Šiuo atveju medžiaga visiškai netirpo vandenyje. Yra dažomųjų medžiagų, kurios netirpsta vandenyje, tačiau ji cheminio tyrimo neatliko, jį reikėtų daryti siunčiant į Vilnių. Požymių visuma duoda tam tikrą išvadą. Spaudą spaudžiant visko gali būti, kad raidės ir neatsispaudžia. Tačiau kalbant apie konkretų atvejį, yra kitų požymių visuma, visai kitos užkarpėlės. Jei būtų tik dėl vieno požymio, tai atsispindėtų išvadoje. Skirtingos dažomosios medžiagos gali turėti įtakos atsispaudimui, tirpi medžiaga gali labiau lietis, tačiau jos nepakeistų spaudo struktūros, štrichų mikrostruktūros. Kiek pamena, spaudas turėjo daug neuždažytų plotelių, stebint štrichą mikroskopu matosi visai kitoks mikroskopiškas vaizdas. Teoriškai viskas gali turėti įtakos. Kaip ekspertai duoda, kad išvada tikėtina, žinodami, kad taip yra. Tačiau reikia surinkti visus įrodymus, kad būtų nustatyti visi požymiai. Yra didelė tikimybė ir pakankamai arti kategoriška. Dėl mažo įrodymo stokos duodama yra didelė tikimybė. Didelė tikimybė yra labai arti kategoriškos išvados. Ekspertas duodamas būna įsitikinęs, kad tik trūksta mažo įrodymo. Visada yra įvertinamos visos galimos galimybės, nes toks darbas - įvertinti viską. Šiuo atveju eksperto išvadoje būtų atsispindėję, kad skiriasi dažomosios medžiagos ir negalima įvertinti požymių visumos, tai būtų atsispindėję išvadoje ir būtų atsisakymas įvertinti ar kita. Šiuo atveju įvertino - didelė tikimybė, kad tai buvo kita klišė. Pasilieka prie savo teiktos išvados. Spaudų ekspertas turi viską įvertinti, ekspertas turi įvertinti ir dažomąją medžiagą, ir stiprumą, nepriklausomai, ar jo kažkas klausia, ar ne. Jei turėtų pačią spaudo klišę, spaustų pati, žiūrėtų klišę, paviršių ir tai būtų ekspertui išsamesnė medžiaga. Teko tikrinti tuo pačiu spaudu spaustus spaudus. Jei tai padaryta vienu spaudu, tai skirtumų nėra. Jei spaudui yra penkiolika metų, tai jame įsinešę tam tikrų skirtumų. Eksperto darbas yra įvertinti visus specialiuosius spaudo požymius, individualius, kuriuos mato mikroskopiškai. Teko tirti spaudų, padarytų fotopolimeriniu būdu. Tokių spaudų kraštai kitokie, užkirčiai turi neaiškius kraštus. Nežino, ar gali visus dalykus pasakoti. Yra tam tikros paslaptys, kurių negali išduoti. Lyginamieji pavyzdžiai buvo lyginami artimesnių datų, reikia matyti tiriamąjį objektą. Lyginamieji dokumentai, pateikti išvadai, pakankami. Jei trūksta medžiagos, ar ji nekokybiška, prašo papildomai. Tiriant antspaudus yra požymiai, kurie leido duoti išvadą - didelė tikimybė. Gaminant kitą klišę yra milimetrų dalelių skirtumai, šiuo atveju jų nebuvo, todėl išvada didelė tikimybė. Kitų atvejų nepamena.

17Be nukentėjusiosios, liudytojų duotų parodymų, specialistės V. M. paaiškinimų, K. V. kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

18- 2010-07-28 specialisto išvada Nr. 40-2-25-IS1-0482, kurioje nurodyta, kad 2005 m. balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad ( - ) : 2004-12-31 turėjo 480392 Lt nepaskirstytojo pelno; 2005 m. uždirbo 191 146 Lt grynojo pelno, 2005 m. balanse uždirbtas 191 146 Lt pelnas parodomas balanso nepaskirstytojo pelno (nuostolio) straipsnyje; 2005-12-31 turėjo 671538 Lt nepaskirstytojo pelno (480392 Lt + 191146 Lt). Taigi, ( - ) turėjo galimybę 2008 m. didinti įmonės įstatinį kapitalą 600 000 Lt iš 2005 m. nepaskirstytojo pelno. ( - ) akcininko turinčio 100 procentų bendrovės akcijų 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ (2008-01-10 sprendimas pateiktas Juridinių asmenų registrui) 1 punkte nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iki 1 000 000 Lt (600 000 Lt iš bendrovės lėšų-nepaskirstyto pelno). ( - ) akcininko turinčio 100 procentų bendrovės akcijų 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ 1 punkte nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iki 1 000 000 Lt (600 000 Lt iš 2005 m. bendrovės lėšų - nepaskirstyto pelno). Taigi, ( - ) Juridinių asmenų registrui pateikė sprendimą Nr. 20, kuriame nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iki 1 000 000 Lt, tai yra 600 000 Lt iš bendrovės lėšų - nepaskirstyto pelno, nenurodant iš kokių metų nepaskirstyto pelno, o kitame objektų tyrimo atlikimui pateiktame sprendime Nr. 20 nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš 2005 m. bendrovės lėšų - nepaskirstyto pelno. ( - ) įstatuose, 2008-01-21 įregistruotose juridinių asmenų registre nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas – 1 000 000 Lt. ( - ) 2008 m. balanse nurodyta, kad bendrovės 400 000 Lt įstatinis kapitalas 2008 m. didinamas 600 000 Lt, 2008-12-31 bendrovės įstatinis kapitalas -1 000 000 Lt. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 51 str. 1 p. nustato, kad bendrovės gali didinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, tai yra iš nepaskirstytojo pelno, įstatyme nenurodytas laikotarpis, iš kurio gali būti didinamas bendrovių įstatinis kapitalas. ( - ) nuo 2005-12-31 turėjo 671 538 Lt nepaskirstytojo pelno (2006-12-31 turėjo 111 9200 Lt nepaskirstytojo pelno, 2007-12-31 turėjo 1 593 225 Lt nepaskirstytojo pelno, 2008-12-31 turėjo 379 462 Lt nepaskirstytojo pelno), todėl ( - ) 2008 m. galėjo didinti 600 000 Lt įstatinį kapitalą (2 tomas, 69-71 b. l.);

19- 2011-02-08 specialisto išvada Nr. 11Š-269/270 (10), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“ yra atspaustas kita dažomąja medžiaga nei lyginamajam tyrimui pateiktuose ( - ) 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn. dokumentuose esantys atspaudai ir didelė tikimybė, kad jis atspaustas kita kliše, tai yra antspaudu, kuris pagamintas (galimai fotopolimeriniu būdu), panaudojant tikruoju ( - ) antspaudu atspaustą atspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“. Tirti pateiktame 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“ yra atspaustas kita dažomąja medžiaga nei ( - ) 2010 m. sausio mėn. 5-iuose dokumentuose: 2010-01-15 vienintelio akcininko sprendime Nr. 26, 3-juose 2010 m. sausio 7, 15, 28 d. raštuose ir 2010-01-12 pasiūlyme Nr. 1105130009 esantys atspaudai „BMC ( - )“ (3 tomas, 182-185 b. l.);

20- 2011-03-04 specialisto paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog atspaudų dažomųjų medžiagų tokioms savybėms, kaip jų atspalvis, kopijavimosi savybės, neturi įtakos antspaudo naudojimo dažnumas, tam tikros aplinkos sąlygos ir tai, kad dokumentas buvo kopijuojamas. Baigiantis antspaudo dažams ar dėl skirtingų spaudimo sąlygų, jų spalva gali būti blyškesnė ar intensyvesnė, bet nesikeičia jos atspalvis, dažų kopijavimosi ar kitos savybės, tai yra dažų receptūrinė sudėtis nesikeičia dėl dažno antspaudo naudojimo, dokumento kopijavimo ir kitų aplinkybių (4 tomas, 33-34 b. l.);

21- 2011-06-02 specialisto išvada Nr. 11Š-76(11), kurioje nurodyta, kad nustatyti ar 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“ yra atspaustas tuo pačiu antspaudu, kaip ir įsakyme dėl įmonės antspaudų sunaikinimo Nr. 08/04A esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“, ar jis atspaustas kita kliše, tai yra antspaudu, kuris pagamintas, panaudojant tikruoju ( - ) antspaudu atspaustą atspaudą, nebuvo galima, nes šiuose atspauduose yra požymių sutapimai bei skirtumai, o atspaudas, esantis įsakyme dėl įmonės antspaudų sunaikinimo Nr. 08/04A atspaustas nekokybiškai. 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“ yra atspaustas kita dažomąja medžiaga nei įsakyme dėl įmonės antspaudų sunaikinimo Nr. 08/04A esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“ (4 tomas, 38-40 b. l.);

22- 2010-12-28 Lietuvos notarų rūmų pateiktos notarės R. S. 2008-01-09 patvirtinto ( - ) prašymo registruoti Juridinių asmenų registre ir dokumentų, kuriais remiantis patvirtinta atitiktis įstatymų reikalavimams, kopijos. Iš jų matyti, jog pas notarę likęs 2007-12-27 bendrovės sprendimas Nr. 20 yra be nurodytų metų, iš kurių pelno didintas įstatinis kapitalas (3 tomas, 147-174 b. l.);

23- 2010-03-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad VĮ Registrų centras pateikė ( - ) 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ dokumento originalą (sprendime nėra nurodyta metų, iš kurių didinamas įstatinis kapitalas) (2 tomas, 44-45 b. l.);

24- 2010-03-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole bei 2010-11-17 dokumento apžiūros protokole užfiksuota, jog ( - ) pateikė ( - ) 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ dokumento patvirtinto antspaudu „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“ originalą (sprendime nurodyti metai, iš kurių didinamas įstatinis kapitalas) (2 tomas, 47-48 b. l., 3 tomas, 16-19 b. l.);

25- 2010-11-17 dokumento apžiūros protokolu užfiksuota Šiaulių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. N2-22-641/2010 esančios ( - ) 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ kopija, šio dokumento kopija yra patvirtinta originaliu apvaliu ( - ) antspaudu melsvos spalvos bei direktoriaus K. V. rankraštiniu įrašu „K. V. (parašas)“ bei prie spaudo „kopija tikra“ prierašas ranka 2009-11-17. Dokumente esantis ( - ) apvalus spaudas – yra šio spaudo kopija, kaip ir visas likęs dokumento tekstas (sprendime nurodyti metai, iš kurių didinamas įstatinis kapitalas) (3 tomas, 12-15 b. l.);

26- 2011-03-02 kratos protokole užfiksuota, kad kratos ( - ) patalpose K. V. pateikė 2008-01-21 įsakymą „Dėl įmonės antspaudų sunaikinimo“ Nr. 08/04A, daugiau nieko nerasta, nieko nepaimta (4 tomas, 29-30 b. l.);

27- 2011-08-19 kratos protokole užfiksuota, kad kratos ( - ) patalpose, K. V. kabinete buvo paimtas iš jo asmeninio nešiojamo kompiuterio standusis diskas „Hitachi“ (4 tomas, 94-97 b. l.);

28- 2011-09-12 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota standžiojo disko „Hitachi“ apžiūra, tyrimui naudingos informacijos nerasta (4 tomas, 162-164 b. l.);

29- 2011-08-19 kratos protokole užfiksuota, kad kratos K. V. gyvenamojoje vietoje nieko nerasta, nieko nepaimta (4 tomas, 100-101 b. l.);

30- 2011-10-11 kratos protokole užfiksuota, kad kratos R. V. gyvenamojoje vietoje nieko nerasta, nieko nepaimta (5 tomas, 6-7 b. l.);

31- 2011-10-11 kratos protokole užfiksuota, kad kratos D. R. gyvenamojoje vietoje buvo paimtas kompiuterio sisteminis blokas (5 tomas, 8-10 b. l.);

32- 2011-10-20 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota kompiuterio sisteminio bloko paimto D. R. gyvenamojoje vietoje apžiūra, tyrimui naudingos informacijos nerasta (5 tomas, 14-16 b. l.).

33Pagal LR BK 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-290/2008, 2K-334/2010). Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Suklastojimas laikomas baigtu nuo atitinkamų pokyčių atsiradimo: dokumento turinio pakeitimo, melagingo turinio dokumento sukūrimo.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad LR BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors LR BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K–363/2012).

35Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis K. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07, Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentą, tai yra savo parašu patvirtino tariamai 2007-12-27 parengtą ( - ) akcininko sprendimą Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įrašas, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iš 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, ir šį suklastotą dokumentą nuo suklastojimo momento laikė nenustatytoje vietoje iki 2009-12-07 perdavė Šiaulių rajono apylinkės teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl ištuokos, vaiko išlaikymo ir kt., taip panaudojo suklastotą dokumentą - ( - ) akcininko sprendimą Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo.

36Byloje surinkti ir pridėti 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ keletas egzempliorių, t. y. sprendimas, kuris buvo pateiktas VĮ Registrų centrui, sprendimas, pateiktas notarei R. S. bei Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje pateiktas minėtas sprendimas. Sprendime, kuris pateiktas Šiaulių rajono apylinkės teismui, yra prierašas „iš 2005 m.“. Bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas, kuris sprendimo Nr. 20 variantas yra laikytinas dokumento originalu.

37Liudytoja D. R. teisme parodė, kad sprendimo buvo senesnis variantas, kompiuterinis, sprendimą taisė ir kompiuterinį, ir pagal ankstesnių metų pavyzdį; įmonės akcininko sprendimą yra rengusi vieną kartą; sprendimo pavyzdys buvo popieriniame variante; parengtą dokumentą atspausdintą padavė K. V. (6 tomas, 42-44 b. l.), o kaltinamasis K. V. teisme teigė, kad tuo metu, kai buvo iš naujo renkamas sprendimas, jo įmonėje nebuvo (6 tomas, 108 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu dėl prierašo „iš 2005 m.“ minėta liudytoja nurodė, kad tai galėjo būti įsivėlusi techninė klaida (2 tomas, 41 b. l.). Kad tai techninė klaida ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats K. V. (2 tomas, 37-38 b. l.). Kad sprendime įsivėlusi techninė klaida, t. y. notarui suruoštame sprendimo variante neįrašytas prierašas, iš kurių metų didinamas kapitalas, teismo nuomone, neįtikinama versija, kadangi, jei įmonėje buvo sprendimo originalas, kyla klausimas, kam reikia iš naujo surinkinėti dokumento tekstą kompiuteryje, jeigu įmonėje yra dokumento originalas ir galima padaryti šio dokumento kopiją. D. R. negalėjo surinkti naujo sprendimo iš originalaus sprendimo, t. y. perrinkinėti tekstą ir padaryti klaidą, kadangi teismas atkreipia dėmesį, kad D. R. surinktas tekstas (sprendimas pateiktas notarei) identiškas sprendimo tekstui, kuris 2008-01-02 buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“. Beje, Šiaulių rajono apylinkės teismui pateiktas sprendimas Nr. 20 (pasak K. V., originalas) yra su tokiomis pat identiškomis redagavimo klaidomis, t. y. be tarpelių (UAB“ ( - )“), netinkamos kabutės (“( - )“). Liudytoja R. V. teisme teigė, kad ji neturėjo teisės prie sprendimų prieiti, ji sprendimo neturėjo; sprendimai buvo seife pas akcininką (6 tomas, 46 b. l.). Kaltinamasis V. V. parodė, kad originalas buvo saugomas bendroje akcininkų sprendimų byloje ir saugomas seife; sprendimo reikėjo, nes reikėjo pateikti dokumentus notarei susipažinti, kurie buvo suruošti naujai; jo (K. V.) įmonėje nebuvo, juos reikėjo skubiai pateikti; sprendimus surašydavo jis ir klausdavo, ką dar reikia įrašyti kad jo nereiktų perrašyti; jei nebuvo galima prieiti prie originalaus sprendimo, pavyzdys galėjo būti ir rašytinis, kurį reikėjo surinkti. Jei nebūtų buvę išsaugoto sprendimo originalo kompiuteryje ar popierinio varianto ir jo nematant, kitam žmogui renkant sprendimo tekstą, manytina, yra itin maža tikimybė, kad naujai surinktas tekstas bus identiškai surašytas svetimo žmogaus, išlaikant tuos pačius rašybos netikslumus. Liudytoją D. R. ir K. V. sieja darbiniai santykiai, jos parodymai bei R. V., kaltinamojo K. V. parodymai dėl minėtų aplinkybių yra prieštaringi, todėl teismas juos vertina kritiškai.

38Byloje yra Lietuvos notarų rūmų pateiktos notarės R. S. 2008-01-09 patvirtinto ( - ) prašymo registruoti Juridinių asmenų registre ir dokumentų, kuriais remiantis patvirtinta atitiktis įstatymų reikalavimams, kopijos. Taigi, pas notarę likęs 2007-12-27 bendrovės sprendimas Nr. 20 yra be nurodytų metų, iš kurių pelno didintas įstatinis kapitalas (3 tomas, 153 b. l., 6 tomas, 138 b. l.). Aiškinantis, kuris iš esamų sprendimo variantų yra originalas, teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja A. G., kuri dirba VĮ „Registrų centras“ skyriaus vedėja, teisme parodė, kad dėl įstatyminio kapitalo „Registrų centrui“ reikia pateikti pasirašytą sprendimo originalą (atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja apie sprendimo patvirtinimą įmonės spaudu nieko nemini), tuomet „Registrų centras“ pasidaro jo kopiją arba asmuo pats pateikia sprendimo kopiją, kuri būna notariškai patvirtinta; jei „Registrų centras“ pasidaro sprendimo kopiją, sprendimo originalas lieka įmonei; duomenų, būtent iš kokių metų padidintas pelno kapitalas, „Registrų centras“ netikrina. Minėta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus parodė, kad sprendimo Nr. 20 originalas buvo pateiktas 2008-01-02 ir jis ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas ir pridėtas prie medžiagos; notariškai patvirtintame dokumentų pakete buvo sprendimo kopija (3 tomas, 121 b. l.). Kad sprendimo originalas gautas pirmiausia VĮ „Registrų centras“, patvirtina ir juridinių asmenų registro tvarkytojo pažyma apie gautus dokumentus, iš jos matyti, kad 2007-12-27 sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų pakeitimo pirmiausia buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“, t. y. dokumentai gauti 2008-01-02, 8.12 val. (3 tomas, 163 b. l.). Ši aplinkybė paneigia kaltinamojo K. V. parodymus, duotus teisme, kad „pirmiausiai dokumentus pateikėme notarei. 2008-01-02 Registrų centre pirmiau nei dokumentai atsirado pas notarę nėra buvę“. Notarė R. S. prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir papildomus dokumentus patvirtino 2008-01-09 (3 tomas, 156 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, paneigiama K. V. versija, kad pas notarę nepastebėjęs, kad ant sprendimo nėra įrašo, o tik pastebėjęs, kad nėra parašo. Notarę informavęs, kad vienas originalus sprendimas jau yra įmonėje, o ši pasakiusi, kad nėra skirtumo ir K. V. tuomet uždėjęs parašą, t. y. kaltinamasis teigė, kad notarei pateikė tik sprendimo kopiją (nuorašą) su įsivėlusia klaida. Tokia K. V. versiją teismas laiko kaip kaltinamojo gynybinę versiją, siekiant išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės. Esant nustatytai įstatų keitimo registracijos tvarkai, kuri galioja VĮ „Registrų centras“, teismas konstatuoja, kad VĮ „Registrų centro“ pateiktas sprendimas (2 tomas, 45 b. l.), kuris identiškas sprendimui, likusiam pas notarę R. S. (6 tomas, 138 b. l.) ir yra 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ originalas (originaliu tekstu), t. y. sprendimas, be nurodytų metų, iš kurių pelno didintas įstatinis kapitalas. Kaltinamasis K. V. teismo posėdžio metu parodė, jog akcininko sprendimo originalas buvo atspausdintas vienas; kur buvo panaudotas - nepamena. Tai tik dar kartą patvirtina, kad pirmas sprendimo originalo egzempliorius buvo pristatytas į VĮ „Registrų centras“, todėl darytina išvada, jog vis dėlto įmonėje nebuvo likęs minėto sprendimo originalas, todėl šiuo tikslu sprendimas buvo renkamas iš naujo. Tai, kad įmonėje vykdant buhalterinę apskaitą, taikomas FIFO metodas, bei tai, kad buvo galimybė didinti kapitalą būtent iš 2005 m. pelno, nepaneigia to, kad K. V. atliko baudžiamosios teisės draudžiamus veiksmus.

39Šio nusikaltimo objektyvioji pusė yra tikro dokumento suklastojimas, jo laikymas ir panaudojimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas, be to dokumento klastojimu laikomas ir melagingos informacijos įrašymas į dokumentą (kasacinė byla Nr. 2K–577/2011, Nr. 2K-281/2012). 2010-07-28 specialisto išvadoje Nr. 40-2-25-IS1-0482, pažymima, kad ( - ) 2008 m. galėjo didinti 600 000 Lt įstatyminį kapitalą iš 2005 m. Tačiau šiuo atveju tam tikrų metų, iš kurių didinamas kapitalas, įrašymas svarbus, dėl tam tikrų kylamų teisinių pasekmių (kinta dokumento turinio teisingumas). Kaip buvo minėta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

40Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant veiką pagal LR BK 300 straipsnį 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K–363/2012). Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. V., klastodamas dokumentą (sprendimą Nr. 20), jame įrašydamas, kad kapitalas didinamas iš 2005 m. bendrovės lėšų ir šį suklastotą dokumentą pateikdamas Šiaulių rajono apylinkės teismui, kuris nagrinėja jo ir sutuoktinės A. V. ištuokos bylą, veikė tiesiogine tyčia, nes suvokdamas, kad sprendime įrašydamas, kad kapitalas didinamas iš 2005 m., konstatuoja tam tikrą juridinį faktą (kad tai jo asmeninė nuosavybė) ir tai gali sukelti teisines pasekmes, ir to norėjo. Nors įrašyti metai sprendimo esmės nekeičia, tačiau įrašydamas į akcininko sprendimą Nr. 20 metus, t. y. kad iš 2005 m. didinamas įstatinis kapitalas, K. V. šiuo atveju siekia sukelti teisines pasekmes civilinėje byloje, t. y. padidinta 600 000 Lt suma tampa jo asmenine sutuoktinio nuosavybe, tuo pačiu sumažinama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

41Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. V. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti, todėl K. V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 300 str. 1 d. kaip dokumento suklastojimas, disponavimas suklastotu dokumentu.

42Be to, surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad K. V., klastodamas sprendimą Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kartu įvykdė ir kitą nusikalstamą veiką, t. y. pasinaudodamas žinomai suklastotu ( - ) antspaudu, jį atspaudė ant tariamai 2007-12-27 parengto ( - ) akcininko sprendimo Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įrašas, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iš 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, taip panaudojo suklastotą ( - ) antspaudą. Šias aplinkybes įrodo liudytojų E. J., L. P. duoti parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo metu ištirti įrodymai. 2009-12-07, t. y. beveik praėjus vieneriems metams po antspaudų sunaikinimo, Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo pateiktas suklastotas sprendimas Nr. 20 su atspaustu ( - ) antspaudu. Tiriant, ar antspaudas suklastotas, buvo atlikti keli atspaudo tyrimai ir pateiktos kelios specialisto išvados, pateiktas specialistės paaiškinimas bei teismo posėdžio metu buvo apklausta specialistė V. M., kuri davė išsamius paaiškinimus. 2011-02-08 specialisto išvadoje Nr. 11Š-269/270 (10) nurodyta, kad tirti pateiktame 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo (su prierašu iš 2005 m.) esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“ yra atspaustas kita dažomąja medžiaga nei lyginamajam tyrimui pateiktuose ( - ) 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn. dokumentuose esantys atspaudai ir didelė tikimybė, kad jis atspaustas kita kliše, tai yra antspaudu, kuris pagamintas (galimai fotopolimeriniu būdu), panaudojant tikruoju ( - ) antspaudu atspaustą atspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“. Teisme V. M. (nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių specialistė galėtų būti laikoma šališka procese) paaiškino, kad išvadai pateikti pakako lyginamųjų pavyzdžių; tiesiog buvo kita klišė, kitas atspaudas, kitas atspaudimo paviršius, kita mikrostruktūra štrichų, lyginamieji spaudai buvo visiškai vienodi nesvarbu su kuriuo spaudu lyginamas, nes jie sutampa ir yra visiškai vienodi; matos, kad antspaudui buvo naudojama kita klišė; pateikta išvada, kad „didelė tikimybė“, kuri yra labai arti kategoriškos išvados.

43Kad spaudas ant sprendimo Nr. 20 (su prierašu „iš 2005 m.“) yra atspaustas suklastotu antspaudu, patvirtina ir kitos aplinkybės, kurios kartu paneigia kaltinamojo K. V. versiją, kad spaudai galėjo skirtis, galėjo būti kita dažomoji medžiaga, nes net pats ant antspaudo yra rašalą lašinęs iš rašalinio tušinio; buvo keistos spaudų pagalvėlės tarp kitų įmonės antspaudų; spaudai galėjo būti papildyti skirtingu laiku (6 tomas, b. l. 109). 2011-03-04 specialisto paaiškinime nurodoma, jog atspaudų dažomųjų medžiagų tokioms savybėms, kaip jų atspalvis, kopijavimosi savybės, neturi įtakos antspaudo naudojimo dažnumas, tam tikros aplinkos sąlygos ir tai, kad dokumentas buvo kopijuojamas. Baigiantis antspaudo dažams ar dėl skirtingų spaudimo sąlygų, jų spalva gali būti blyškesnė ar intensyvesnė, bet nesikeičia jos atspalvis, dažų kopijavimosi ar kitos savybės, tai yra dažų receptūrinė sudėtis nesikeičia dėl dažno antspaudo naudojimo, dokumento kopijavimo ir kitų aplinkybių. 2011-06-02 specialisto išvadoje Nr. 11Š-76(11) teigiama, kad 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“ yra atspaustas kita dažomąja medžiaga nei įsakyme dėl įmonės antspaudų sunaikinimo Nr. 08/04A esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“. Teismas atkreipia dėmesį, kad laiko tarpas tarp minėtų dokumentų paruošimo ir patvirtinimo antspaudais yra nedidelis (nepilnas mėnuo), o tarp 2011-02-08 specialisto išvadoje minimų dokumentų, t. y. 2007-12-04 UAB Omnitel telefonų aparatų pardavimas lengvatinėmis sąlygomis, 2007-12-23 įsakymas dėl atostogų suteikimo Nr. 06/216, 2007-12-28 įsakymas dėl atostogų suteikimo Nr. 06/218, 2007-12-29 priėmimo-perdavimo aktas Nr. A-12-29-01A, 2008-01-18 įsakymas dėl atostogų suteikimo Nr. 08/02, kurių taip pat skiriasi dažomoji medžiaga, dokumentų suruošimo bei tvirtinimo antspaudais intervalas dar mažesnis (pvz. priėmimo-perdavimo akto Nr. A-12-29-01A data - 2007-12-29, o sprendimo Nr. 20 data - 2007-12-27, t. y. vos dvi dienos), tad yra labai maža tikimybė, kad būtent šiuo laikotarpiu antspaudas buvo papildytas kita dažomąja medžiaga ar pakeistos antspaudo kempinėlės. Be to, tirti antspaudai, esantys ant dokumentų iki 2007-12-27 ir esantys po minėtos datos ir tyrimui pateiktų antspaudų dažomosios medžiagos sutapo, tik būtent antspaudo ant sprendimo Nr. 20 dažomoji medžiaga išsiskyrė. Teisme V. M. išsamiai paaiškino, kad spaudas kisti gali tik veikiamas saulės spindulių, gali šiek tiek blukti, tačiau jo cheminė sudėtis dėl atmosferos poveikio, naudojimo dažnumo kisti negali; jeigu būtų naudotas spaudas su vienos receptūros dažais, po to - su kitos receptūros dažais, išvadoje būtų parašyta, kad yra ta pati klišė, kad yra tokios ir tokios dažomosios medžiagos požymiai, paviršius lieka tas pats, štrichų mikrostruktūra lieka ta pati, tai paprastai matosi, nes štrichai turi kelis atspalvius, jie išsiskiria; šiuo atveju pačio spaudo mikrostruktūra buvo kita, buvo naudotas kitas atspaudimo paviršius ir dažomoji medžiaga visiškai kita; jei būtų buvęs medžiagų mišinys, atsispindėtų tyrime, kad negali nustatyti, kad sudarė kelių medžiagų mišinį ir tai būtų matyti tyrimo išvadoje; tyrimo metu yra įvertinamos ir galimybės, jei klišė nusidėvi mechaniškai, ar būtų sumaišytos dažomosios medžiagos, viskas būna užfiksuota išvados tiriamoje dalyje (6 tomas, 126-128 b. l.). Specialistė, teikdama išvadą, kad spaudas atspaustas kita kliše, rėmėsi ne tik atsižvelgiant į dažų ryškumo skirtumus, bet ir atsižvelgiant į kitus atskirus požymius (paties spaudo mikrostruktūra kita, naudotas kitas atspaudimo paviršius ir kt.), kurių visuma ir leido pateikti tokią specialisto išvadą.

44Remiantis E. J., L. P. bei kaltinamojo K. V. teisme duotais parodymais nustatyta, kad ( - ) atspaudai buvo sunaikinti kai buvo keičiamas įmonės pavadinimas. Spaudų sunaikinimo iniciatorius buvo generalinis direktorius K. V.. 2008-01-21 buvo nuplėštos antspaudų klišės, kurios buvo sukarpytos. Po to sunaikinimo procese dalyvavę asmenys (spaudų sunaikinimo komisija) pasirašė įsakyme dėl įmonės antspaudų sunaikinimo. Dalyvavę asmenys savo parašu patvirtino, kad spaudas (-ai) sunaikinamas (-i). L. P. teisme parodė, kad pasirašytas aktas konstatavo spaudų sunaikinimą; po akto pasirašymo įmonės spaudų nebematė ir jų nenaudojo. Kadangi pats K. V. iniciavo ir dalyvavo antspaudų sunaikinimo procedūroje, tad jis žinojo, kad nuo 2008-01-21 apyvartoje nebėra atspaudo su užrašu „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“ ir jis nuo minėto laiko tampa nebegaliojantis.

45Teisme K. V. teigė, kad įmonės akcininkų originalūs sprendimai yra patvirtinti įmonės spaudu, sprendimo kopijos gali būti nepatvirtinti, kurie buvo paruošti banko, banko klausimais; bankas paruošia sprendimą dėl turto įkeitimo, jų advokatai surašo tai, kas turi atsispindėti sprendime; jis jį patvirtina, parsiveža, o kopiją palieka banke (6 tomas, b. l. 108 b. l.). Tačiau Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateiktuose dokumentuose matyti, kad vienintelio akcininko sprendimai yra įvairūs, t. y. patvirtinti tik akcininko parašu arba patvirtinti akcininko parašu bei įmonės spaudu (3 tomas, 75-76 b. l.; 6 tomas, 69 b. l.). Teismui konstatavus, kad sprendimas Nr. 20 originalas yra tas variantas, kuris pateiktas VĮ „Registrų centras“ bei notarei, t. y. akcininko sprendimas, kuris yra be prierašo iš kurių metų konkrečiai didinamas įmonės kapitalas, yra patvirtintas tik K. V. parašu be įmonės antspaudo, tad suklastotas sprendimas Nr. 20, kuris pateiktas Šiaulių rajono apylinkės teismui su atspaudu, kurio užrašas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“, tik dar kartą patvirtina, kad K. V. ant suklastoto dokumento uždėjo suklastoto antspaudo spaudą.

46Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal LR BK 301 str. pakanka, kad kaltinamasis pasinaudoja žinomai suklastotu antspaudu ir jį realizuoja. K. V. dalyvavo antspaudų sunaikinimo procese, suprato, kad atspaudo su užrašu „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB ( - )“ apyvartoje nebėra. Tokiu būdu klastodamas sprendimą Nr. 20 ir jį patvirtindamas suklastotu antspaudu veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, kad pasinaudoja žinomai suklastotu antspaudu ir veikė to norėdamas. Taip veikė norėdamas suklastotą dokumentą (sprendimą Nr. 20 su prierašu „iš 2005 m.“) pateikti Šiaulių rajono apylinkės teisme kaip visiškai tikrą ir taip suprasdamas, kad santuokoje įgytas turtas gali tapti jo asmenine nuosavybe. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 301 str. 1 d. Nusikaltimas įrodytas.

47Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas – tai netikro ar suklastoto dokumento pateikimas bet kuriam juridiniam ar fiziniam asmeniui, taip pat techninis tokio dokumento panaudojimas, o realizavimas – tai atlygintinis ar neatlygintinis netikro arba suklastoto dokumento perdavimas naudotis juo kitiems asmenims (pvz., pardavimas, dovanojimas, išmainymas ir kt.). Atitinkamai, atsižvelgus į šias sąvokas, patikslintinas kaltinimas (esminiai kaltinimo elementai lieka nepakeisti), nurodant, kad K. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07, Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą, tai yra savo parašu patvirtino tariamai 2007-12-27 parengtą ( - ) akcininko sprendimą Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įrašas, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iš 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, ir šį suklastotą dokumentą nuo suklastojimo momento laikė nenustatytoje vietoje iki 2009-12-07 perdavė Šiaulių rajono apylinkės teismui, taip panaudojo suklastotą dokumentą - ( - ) akcininko sprendimą Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dėl žinomai suklastoto antspaudo panaudojimo ir realizavimo aiškinama (reiškia) analogiškai kaip ir suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas, todėl tikslinamas kaltinamas ir pagal LR BK 301 str. 1 d., nurodant, kad K. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07, Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, pasinaudojo žinomai suklastotu ( - ) antspaudu, kurį atspaudė ant tariamai 2007-12-27 parengto ( - ) akcininko sprendimo Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įrašas, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iš 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, taip panaudojo suklastotą ( - ) antspaudą.

48Taip pat pažymėtina, kad teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis baudžiamoji byla turėtų būti grąžinta prokurorui papildomiems procesiniams veiksmams atlikti. A. V., manydama, kad K. V. veiksmuose yra kitų nusikalstamų veikų požymiai, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančias įstaigas.

49Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

50Skirdamas K. V. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes.

51K. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai baigti. Nusikalto būdamas neteistas (5 tomas, 69 b. l.). K. V. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.). Praeityje administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturintis (baustumas išnyko 2012 m. spalio mėn.) (5 tomas, 71-74, b. l., 6 tomas, 28-30; 32-35 b. l.), dirbantis įmonės ( - ) vadovu (5 tomas, 70, 146 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas kaip neįrašytas į Pietinės policijos nuovados profilaktines įskaitas bei apskaitas, baustas administracine tvarka (5 tomas, 79 b. l., 6 tomas, 38 b. l.). Duomenų, jog K. V. nesuvokė, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama, byloje nėra. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. V., kaip dirbančiam ir neteistam asmeniui, už tyčinių nusikaltimų padarymą straipsnių sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas kaip mažesnis nei baudžiamajame įstatyme už nusikaltimą numatytos baudos bausmės vidurkis.

52Pažymėtina, kad K. V. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 300 str. 1 d. ir 301 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, bendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą.

53K. V. 2011-11-23 nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 tomas, 65-66 b. l.). 2012-02-23 Šiaulių miesto apylinkės teismas nutartimi K. V. paskirtą kardomąją priemonę panaikino (5 tomas, 164-165 b. l.). Šiaulių apygardos teismas minėtą Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą (5 tomas, 21-23 b. l.).

54Dėl pareikšto civilinio ieškinio

55Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

56Nukentėjusioji A. V. dėl patirtos neturtinės žalos pateikė 8 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. 2012-01-24 buvo pripažinta civiliniu ieškovu šiai sumai (5 tomas, 150 b. l.). Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad K. V. veiksmų pasekoje ji patyrė stiprų stresą, nerimą dėl savo ir mažametės dukros ateities, suklastotas dokumentas sukėlė grėsmę, kad tokiu būdu gali būti atimta jai priklausančio turto dalis, siekdama paneigti suklastotame dokumente užfiksuotas tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir patį suklastojimo faktą, turėjo papildomai rinkti įrodymus, teikė skundus teisėsaugos institucijoms, sugaišo daug savo laiko, kurį būtų galėjusi skirti asmeniniam gyvenimui ir t. t.

57LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

58Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

59Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad jai po K. V. pateikto akcininko sprendimo Nr. 20 su įrašu „ iš 2005 m.“ atsirado širdies permušimai, dusulys, galvos svaigimas, skausmas. Vartoja medikamentus – raminamuosius vaistus, mažinančius pulsą, stiprinančius širdies raumenis, mažinančius pulsą (6 tomas, 10 b. l.). Nukentėjusioji baigiamosiose kalbose pažymėjo, kad dėl K. V. neteisėtų veiksmų užsitęsė skyrybų procesas, nukentėjusioji turėjo rinkti papildomus įrodymus, teikti skundus teisėsaugos institucijoms, taip sugaišo daug savo laisvo laiko, kurį būtų galėjusi skirti savo asmeniniam gyvenimui ir darbui. Esant tokioms aplinkybėms, išgyvenimai, stresas, įtampa nuolat kaupėsi, ko pasekoje atsirado sveikatos sutrikimai, teko kreiptis į medikus, vartoti vaistus. Byloje yra tai patvirtinantys dokumentai (6 tomas, 3-5 b. l.).

60Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėta baudžiamoji byla K. V. atžvilgiu bei Šiaulių rajono apylinkės teisme nagrinėjama K. V. ir A. V. ištuokos byla. Atsiradusios A. V. sveikatos problemos bei psichologiniai išgyvenimai yra persipynę, t. y., kaip matyti iš bylos medžiagos, išgyvenimus nukentėjusioji iš esmės patiria per abiejų bylų nagrinėjimą, todėl kategoriškai negalima teigti, kad visuma sveikatos problemų atsirado tik dėl suklastoto dokumento. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (K. V. dirbantis sau priklausančioje įmonėje); žalos padarymo aplinkybes; į tai, kad nukentėjusiajai yra pablogėjusi sveikata: atsirado širdies permušimai, nerimas, atsirado psichologiniai išgyvenimai ir pan., į tai, kad esminių liekamųjų reiškinių sveikatai visgi nėra, į tai, kad procesas užsitęsė ir dėl kitų subjektų netinkamų veiksmų (ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai nutraukinėjamas); į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 metų IV ketvirtyje, protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus įvairius išgyvenimus bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 3 000 Lt.

61Nukentėjusiąją A. V. atstovavo advokatas Rolandas Tamašauskas, pateikęs advokato orderį LA Nr. 071279 (5 tomas, 141 b. l.). Buvo suteikta advokato teisinė pagalba už 1 850 Lt (6 tomas, 57-58 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajai A. V..

62Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010 yra pasisakęs, kad pagal LR BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, savo nuožiūra turėjęs išlaidų, jas apmoka iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Šiuo atveju nukentėjusioji A. V. teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina jos išlaidas patirtas dėl dokumentų kopijavimo. Pagal prašymo prasmę jį galima laikyti LR BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu prašymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje pasisakė, kad proceso dalyvio prašymu bylos dokumentų, kurių pagal LR BPK nuostatas teismas neprivalo jam įteikti, kopijavimo išlaidos nėra proceso dalyvio proceso išlaidos. Remiantis šia nuostata, A. V. prašymas dėl 158,05 Lt priteisimo iš K. V. netenkintinas.

63A. V. naudojosi nepriklausomos auditorės L. G. paslaugomis ir teismui pateikė L. G. paruoštą pažymą, už kurią A. V. sumokėjo 242 Lt (6 tomas, 64, 67-68 b. l.). Teismas nepripažįsta šias patirtas išlaidas proceso išlaidomis LR BPK prasme, nes laiko, kad tai nebuvo tas dokumentas, kuris būtų buvęs svarus, esminę įrodomąją reikšmę turintis dokumentas (K. V. kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas yra konstatuota remiantis kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais), todėl A. V. prašymas dėl 242 Lt priteisimo iš K. V. netenkintinas.

64Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

65Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

66- kompiuterio sisteminis blokas, kuris 2011-10-21 nutarimu buvo grąžintas D. R. (5 tomas, 17-19 b. l.), paliktinas neribotai jos nuosavybei;

67- standusis diskas „Hitachi“, kuris 2011-10-24 nutarimu buvo grąžintas K. V. (5 tomas, 19-20 b. l.), paliktinas neribotai jo nuosavybei.

68Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

69K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 35 MGL (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

70K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio baudą

71Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 301 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę K. V. paskirti 35 MGL (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

72Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. V. iš K. V. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

73Iš K. V. nukentėjusiajai A. V. priteisti 1 850 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje A. V. prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo netenkinti.

74Daiktinius įrodymus:

75- kompiuterio sisteminį bloką, kuris 2011-10-21 nutarimu buvo grąžintas D. R., palikti neribotai D. R. nuosavybei;

76- standųjį diską „Hitachi“, kuris 2011-10-24 nutarimu buvo grąžintas K. V., palikti neribotai K. V. nuosavybei.

77Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. K. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07, Šiauliuose,... 5. Be to, K. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07,... 6. Kaltinamasis K. V. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotus... 7. Nukentėjusioji A. V. teisme parodė, kad santykiai su kaltinamuoju yra... 8. Liudytoja D. R. teisme parodė, kad ji yra K. V. darbuotoja, dirba įmonės ( -... 9. Liudytoja R. V. teisme parodė, kad su K. V. sieja tik darbiniai santykiai.... 10. Liudytojas E. J. teisme parodė, kad šiai dienai K. V. yra įmonės vadovas,... 11. Liudytoja L. P. teisme parodė, kad su K. V. santykiai yra darbiniai, sutaria... 12. Liudytoja A. G. teisme parodė, kad dirba VĮ „Registrų centre“ skyriaus... 13. Liudytoja S. J. teisme parodė, kad asmenys: kaltinamasis ir nukentėjusioji... 14. Liudytoja L. G. teisme parodė, kad kaltinamasis nematytas, nukentėjusioji... 15. Specialistė D. P. teisme paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities VPK... 16. Specialistė V. M. teisme paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra... 17. Be nukentėjusiosios, liudytojų duotų parodymų, specialistės V. M.... 18. - 2010-07-28 specialisto išvada Nr. 40-2-25-IS1-0482, kurioje nurodyta, kad... 19. - 2011-02-08 specialisto išvada Nr. 11Š-269/270 (10), kurioje nurodyta, kad... 20. - 2011-03-04 specialisto paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog atspaudų... 21. - 2011-06-02 specialisto išvada Nr. 11Š-76(11), kurioje nurodyta, kad... 22. - 2010-12-28 Lietuvos notarų rūmų pateiktos notarės R. S. 2008-01-09... 23. - 2010-03-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad... 24. - 2010-03-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole bei 2010-11-17 dokumento... 25. - 2010-11-17 dokumento apžiūros protokolu užfiksuota Šiaulių rajono... 26. - 2011-03-02 kratos protokole užfiksuota, kad kratos ( - ) patalpose K. V.... 27. - 2011-08-19 kratos protokole užfiksuota, kad kratos ( - ) patalpose, K. V.... 28. - 2011-09-12 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota standžiojo disko... 29. - 2011-08-19 kratos protokole užfiksuota, kad kratos K. V. gyvenamojoje... 30. - 2011-10-11 kratos protokole užfiksuota, kad kratos R. V. gyvenamojoje... 31. - 2011-10-11 kratos protokole užfiksuota, kad kratos D. R. gyvenamojoje... 32. - 2011-10-20 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota kompiuterio sisteminio... 33. Pagal LR BK 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai padaroma... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad LR BK 300 straipsnis... 35. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti,... 36. Byloje surinkti ir pridėti 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų... 37. Liudytoja D. R. teisme parodė, kad sprendimo buvo senesnis variantas,... 38. Byloje yra Lietuvos notarų rūmų pateiktos notarės R. S. 2008-01-09... 39. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė yra tikro dokumento suklastojimas, jo... 40. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant veiką pagal LR BK 300 straipsnį 1... 41. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. V. padarytai... 42. Be to, surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad K. V.,... 43. Kad spaudas ant sprendimo Nr. 20 (su prierašu „iš 2005 m.“) yra... 44. Remiantis E. J., L. P. bei kaltinamojo K. V. teisme duotais parodymais... 45. Teisme K. V. teigė, kad įmonės akcininkų originalūs sprendimai yra... 46. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal LR BK 301 str. pakanka, kad kaltinamasis... 47. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog suklastoto ar netikro... 48. Taip pat pažymėtina, kad teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis... 49. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai... 50. Skirdamas K. V. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus... 51. K. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – du... 52. Pažymėtina, kad K. V. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 300 str.... 53. K. V. 2011-11-23 nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis... 54. Dėl pareikšto civilinio ieškinio... 55. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo... 56. Nukentėjusioji A. V. dėl patirtos neturtinės žalos pateikė 8 000 Lt... 57. LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens... 58. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo... 59. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad neturtinę žalą... 60. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atkreipia... 61. Nukentėjusiąją A. V. atstovavo advokatas Rolandas Tamašauskas, pateikęs... 62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010 yra... 63. A. V. naudojosi nepriklausomos auditorės L. G. paslaugomis ir teismui pateikė... 64. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 65. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 66. - kompiuterio sisteminis blokas, kuris 2011-10-21 nutarimu buvo grąžintas D.... 67. - standusis diskas „Hitachi“, kuris 2011-10-24 nutarimu buvo grąžintas K.... 68. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 69. K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos... 70. K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos... 71. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 72. Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A.... 73. Iš K. V. nukentėjusiajai A. V. priteisti 1 850 Lt (vieną tūkstantį... 74. Daiktinius įrodymus:... 75. - kompiuterio sisteminį bloką, kuris 2011-10-21 nutarimu buvo grąžintas D.... 76. - standųjį diską „Hitachi“, kuris 2011-10-24 nutarimu buvo grąžintas... 77. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti...