Byla 2-26-284/2013
Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant ieškovui K. T., jo atstovei advokato padėjėjai E. D. , atsakovui V. S., jo atstovei advokato padėjėjai D. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo

Nustatė

3Ieškovas K. T. kreipėsi su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui V. S. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo LR CK 1.138str.1p., 6.564str.1d.2p., 6.210str.1p., 6.37str.2p. pagrindu.Ieškovas nurodė, kad 2011-03-13 su atsakovu sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas nuomininkui žemės ūkio veiklai išnuomojo 20 ha 50 a žemės sklypą , esantį Joniškio rajone, Š. k. Sutartyje buvo nustatytas 50Lt už vieną ha žemės nuomos mokestis, mokestį sumokant einamaisiais metais iki gruodžio 1d. Nuomininkas už 2011m. iki sutartyje nurodyto termino nesumokėjo žemės nuomos mokesčio.2012m. liepos mėn. nuomotojas žodžiu informavo nuomininką, kad, nesumokėjus mokesčio, nuomos sutartis bus nutraukta . Atsakovas mokesčio nesumokėjo, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė žemės nuomos sutartį, išsiųsdamas 2012-10-17 raštą, kuriame pranešė, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama nuo 2012-12-31. Taip pat buvo siūloma pakeisti žemės nuomos sutarties sąlygas, nustatant 300Lt žemės nuomos mokestį už 1ha bei duodant 10 maišų grūdų. Nuomininkas buvo įspėtas, kad ,jam nesutikus su šiomis sąlygomis, nuomos sutartis bus vienašališkai nutraukta ir nuomotojas žemę išnuomos kitam nuomininkui. Apie savo sprendimą nuomininkas turėjo informuoti iki 2012-10-22.Atsakovas į ieškovo raštą nereagavo. Todėl ieškovas K. T. nutraukė žemės nuomos sutartį bei žemę išnuomavo kitam nuomininkui. Prašo nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą žemės nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės,nes jis nesumokėjo sutarto žemės nuomos mokesčio iki šiol, kas yra esminis sutarties pažeidimas, iš atsakovo priteisti 2050Lt žemės nuomos mokesčio ir 5 proc. dydžio metines palūkanas ,iš atsakovo priteisti procesines palūkanasnuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones(1 t., 1-5, 30-34 b. l.)

4Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė ,kad su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka, nes jis 2011-11-07 sumokėjo ieškovui 2000 Lt (už 2011m ir dalį nuomos mokesčio už 2012m). 2012-10-09 ieškovas jam surašė raštą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo pasiūlė pakeisti sudarytą žemės nuomos sutartį, nurodė sąlygas, tai pat nurodė, kad, atsakovui nesutikus su pakeistomis sutarties sąlygomis, ieškovas žemės nuomos sutartį savo iniciatyva nutrauks ir žemės plotą išnuomos kitam asmeniui.2012-11-09 atsakovas ieškovui išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad sutinka su pakeistomis žemės nuomos sutarties sąlygomis. Mano, kad nėra jokio pagrindo nutraukti sudarytą nuomos sutartį, kadangi jis yra sumokėjęs žemės nuomos mokestį, žemę naudoja pagal tikslinę paskirtį, sutinka su pakeistomis sutarties sąlygomis. Prašo ieškovo ieškinį dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo atmesti (1 t., 51-54 b. l.).

5Ieškovas K. T. teismo posėdžio metu prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad žemę 20 ha Joniškio rajone, Š. kaime jo šeima V. S. nuomoja jau seniai. Dar jo žmona, būdama gyva, tą žemę išnuomojo. Kiek metų V. S. nuomojasi tą žemę, dabar jau neprisimena. Jam V. S. buvo pažadėjęs mokėti po 300 Lt už hektarą, o sutartyje buvo surašyta, kad mokės po 50 Lt. Jis pasigailėjo V. S., kad jis techniką gavo, kad reikia padėti. Nuomos mokesčio už pernykščius metus negavo. Jis tik atvežė keturis maišus miežių. Parašas ant kasos išlaidų orderio yra ne jo, nes nebuvo niekur pasirašęs. Atsakovas su jo dukra bendravo, gal su ja viską padarė. Dukra gal tikėjosi, kad jis paliks jai namą ir žemę, norėjo parduoti. Nuomos sutartį nori nutraukti, nes atsakovas jam nesumoka, „čiumpa už krūtinės“. Buvo su atsakovu susipykę - kai paprašė pinigų, jis jam buvo įsikibęs į krūtinę. Buvo ir policiją išsikvietęs. Buvo 2012 m. rugsėjo mėnuo, susirado kitą žmogų, kad suartų žemę. Leido jam tą žemę dirbti. V. S. pasakė, kad jeigu jis žemės nedirba, nearia, tada atima tą žemę. Jis pasakė, kad apleis žemę, padarys pūdymus ir išeis, o jam bus nuostolis. Žemė dabar yra suarta, ji paruošta pavasariniam dirbimui. Nenori, kad pavasarį žemę apsėtų V. S.. V. S. sutiko daugiau mokėti už žemės nuomą. Į raštą dėl nuomos sutarties nutraukimo iš atsakovo raštu atsakymo jokio negavo. Jeigu atsakovas sutiktų mokėti tiek nuomos mokesčio, kiek jis prašė, vis tiek jam nuomoti nebesutiktų, nes yra silpnos sveikatos, o atsakovas su juo konfliktuoja. Jis iš pašto piniginės perlaidos nepasiėmė, nes mano, kad pinigus turėjo gauti iš karto. Nuomos sutartį nori nutraukti ne dėl to, kad žemę nori parduoti. Žemę norėtų parduoti, nes jam reikia pinigų vaistams, gydymuisi, o pats žemės dirbti nebegali. Jis yra ligonis, iš ligoninių mažai išeina, todėl reikalingi pinigai. Yra žmonių, kurie matė, kad atsakovas jį užpuolė. Į policiją nesikreipė, nes V. S. jo nesužalojo, tik purtė.

6Atsakovas V. S. nurodė, kad su ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad žemę iš K. T. šeimos nuomojasi gal nuo 1995 metų. Iš pradžių žemės nuomos sutartis buvo sudaryta su K. T. žmona. Jokių problemų nebuvo, kol žmona buvo gyva, tai yra iki 2009 metų. Žmona turėjo buhalterinį išsilavinimą, geriau susigaudė situacijoje. Vėliau atsirado „patarėjų“. Sutartis su K. T. buvo sudaryta, kai atvažiavo jo žentas, dukra. Jis buvo jo dukters prašęs, kad padėtų tą sutartį surašyti. Jie susišnekėjo, kad ims paskolą, reikalinga parama iš Europos struktūrinių fondų, todėl reikalinga penkeriems metams sudaryti žemės nuomos sutartį, nes reikės „parodyti“, kad dirba tą žemę. Susirašė tą sutartį 2011 metais. Nusimatė, kad mokės po 50 Lt už vieną hektarą žemės. Išsinuomojo Š. kaime, Joniškio rajone 20 hektarų 50 arų. Nuomos mokestį turėdavo sumokėti iki gruodžio 1 d. Prieš tai, kai dar sutarties nebuvo, pasiimant pinigus, dalyvaudavo jo dukra, suskaičiuodavo. 2011 m. pinigus už žemės nuomą pasiėmė pats K. T., būdamas namuose. 2011 m. lapkričio mėnesio kasos išlaidų orderis yra tikras, jį savo namuose pasirašė pats K. T.. Jam buvo sumokėta už žemės nuomą 2000 Lt už 2011 m. ir 2012 m., ten trūko dar 50 Lt. Šią sumą siuntė pinigine perlaida K. T., bet tie pinigai jam grįžo, nes ieškovas pinigų neėmė. 2012 m. spalio mėnesį gavo pranešimą dėl nuomos sąlygų pakeitimo. Dar 2012 m. rugsėjo mėnesio viduryje su K. T. buvo šnekėję, kad važiuos pas notarą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Jis sutiko, kad sutartis būtų pakeista. Po to ieškovas nebesutiko važiuoti pas notarą. Jis sutiko mokėti po 300 Lt už hektarą, nuvežė tuos 4 maišus grūdų, šiaudai jam buvo nuvežti. Ieškovas pradėjo iš jo reikalauti daugiau. Žemė yra suarta, nupurkšta herbicidais, yra išbarstytos trąšos. Į ją gana nemažai lėšų yra įdėta, gal 13 000 Lt. Šioje žemėje ruošiasi auginti salyklinius miežius. Jau ir brangi sėkla yra nupirkta. Jam buvo pasiūlyta pirkti žemę. Žemės turbūt nepirks, nes prašoma labai didelė kaina. 2011 m. lapkričio 7 d. pas K. T. atvyko dieną. Namuose daugiau nieko nebuvo, tik K. T.. Nori pasakyti, kad aš K. T. pas gydytojus vežiodavo, pieno duodavo, matuodavo kraujospūdį. Pinigus tikriausiai atvežė po 200 Lt kupiūromis, nes tokiomis išduoda bankomatas. Kiek tuo metu turėjo pinigų, tiek ir padavė. Neprisimena, kodėl 50 Lt trūko. Kvitą užpildė jis, o pasirašė K. T.. Kur yra žyma „vyr. finansininkas“, pasirašė jis. Nežino, kodėl neįrašė sumos skaičiais. Kvito numeris yra Nr. 1, nes tuo metu daugiau išlaidų nebuvo.

7Liudytoja L. J. parodė, kad situacija tokia, kad V. S. yra neteisingas žmogus. Kiek gyvena, jis keturis maišus grūdų atvežė, šešių maišų nebeatvežė, jis smurtauja prieš K. T.. Ji prie kelio melžė karvę, V. S. važiavo keliu, su ja buvo svetimas žmogus A. V. S. pribėgo prie K. T. ir griebė jam už drabužių. Liepė baigti. Konfliktas kilo dėl žemės. Kad V. S. pinigų nemokėjo, tai tikrai nemokėjo. Net 50 Lt neįstengė sumokėti. Piniginės perlaidos iš pašto neėmė, nieko apie tai nežino. 2012 m. rudenį žemė buvo apleista, nesuarta, apaugusi žole, todėl pasikvietė žmogų, kad suartų. Žemę arti pabaigė V. S.. Žemės nuomos sutarties nėra mačiusi, neskaitė. Kai buvo atėjęs V. S., girdėjo, kaip jis sakė, kad mokės po 50 Lt nuomą. Matė, kad vyksta smurtas, todėl žemės nuomos sutartį nori nutraukti. Žemę galvoja parduoti. Su ieškovu antri metai gyvena.

8Liudytojas K. B. parodė, kad pažįsta ieškovą K. T. ir atsakovą V. S.. Dėl ko vyksta ginčas, nelabai žino. Žino tik K. T. pasakojimus, kad su nuoma blogai, kad Vytautas yra blogas žmogus, su juo negali susitarti. Jam V. S. tai nėra blogas. Konfliktų tarp jų jis nematė. K. T. jam sakė, kad Vytautas jam nemoka nuomos mokesčio už žemę.

9Liudytojas S. A. parodė, kad pažįsta ieškovą K. T., nes jam padeda. Matė vieną situaciją. K. T. yra sąžiningas ir doras žmogus. Jis yra ligonis, grįžo iš Vilniaus, kur jam buvo atlikta operacija – pašalintas inkstas. Antrą dieną pas jį atvažiavo V. S., griebia jam už krūtinės, mosikuoja ir grasina „kaip duosiu, iš tavęs liks šlapia vieta“. Dėl ko jis taip pyko, nežino. Dar V. S. atsakovą negražiai vadina – sako „tu pasmirdėlis“. K. T. pasidarė blogai, teko vežti pas medikus. Tai buvo praeitais metais, datos gerai neprisimena. V. S. atvežė šiaudų ir paprašė 13 litų už ruloną.

10Liudytojas I. R. parodė, kad žino, dėl ko vyksta ginčas – dėl žemės nuomos. Jis su V. S. kaip ir konkurentai dėl K. T. žemės gavosi. Įvyko konfliktinė situacija su V. S.. Nutraukus žemės nuomos sutartį, žemę perimtų jis, o vėliau tą žemę gal ir įsigytų. Jam pradėjus arti žemę, atvažiavo trys policininkai. Policininkai jį apklausė, dėl ko jis žemę aria. Paskui jie visi nuvažiavo pas žemės savininką į kiemą. Pakonfliktavo ir tiek. Išsiaiškino situaciją, kad jis neturi teisės dirbti žemę. Buvo apsižodžiavimai ir tiek. Muštynių nebuvo. Konfliktas buvo tarp K. T. ir V. S.. Žemė buvo po derliaus nuėmimo. Ten buvo ražienos. Ji buvo dirbama tvarkingai. Buvo suaręs didesniąją dalį žemės. Jis su ieškovu K. T. buvo susirašę žemės panaudos sutartį, bet bėda ta, kad ankstesnė žemės nuomos sutartis nebuvo pasibaigusi. Jau anksčiau žinojo, kad K. T. su V. S. konfliktuoja. Žinojo, kad ginčai kyla dėl žemės. Ten visas dirbamas žemės sklypas buvo 20 ha 50 a, kiek suprato iš sutarties. Jis pats žemės sklypo nematavo, žemę arė dieną ar pusantros, bent jau 13 ha ar 14 ha suarė.

11Ekspertė A. J. davė išvadą, kad šioje byloje ji atliko rašysenos ekspertizę. Į ekspertų sąrašą yra įtraukta. Rašysenos pavydžiai, iliustruoti lentelėje, yra artimiausi tiriamajam pavyzdžiui, kur daugiausiai matosi sutampančių specialiųjų požymių. Duodant išvadą, susipažįstama su tiriamuoju parašu, po to atskirai susipažįstama su lyginamaisiais pavyzdžiais ir jau tada daroma išvada, pavyzdžius lygindama tarpusavyje, prieina išvadą, arba parašas yra to asmens, arba ne to asmens. Kai jau turi susidariusi savo išvadą, kad parašas yra to asmens, turi surinkti sutampančius požymius, kad įrodytų savo išvadą. Yra prašyta, kuriais pavyzdžiais ji naudojosi ekspertizės akte. Tiriant, parašai buvo naudojami visi, išskyrus kai kuriuos, kuriuos ji nurodė. Skaitytojo formuliare esančių parašų eilutės buvo nurodytos, kurie parašai jai kėlė įtarimą, ji jais nesinaudojo. Buvo atsiųsti du bylos tomai. Ji susipažino su bylos medžiaga ir žino, kad vienas iš parašų, kuriuo rėmėsi (parašas iš skaitytojo formuliaro), buvo ginčytinas. Tie parašai, kuriais ji naudojosi, jai nekėlė jokių abejonių. Atliekant ekspertizę, yra standartinis procedūrų aprašymas, bet su juo susipažinti leidžia tik jų skyriaus direktorė. Jai parašas formuliare, kuriuo rėmėsi, nekėlė abejonių, kadangi ką šalys sako, yra viena, o ji, kaip ekspertė, lygina parašus tarpusavyje: lygino bibliotekos formuliaro ir tuos, kuriuos pateikė pats ieškovas. Jai jie tarpusavyje nekėlė jokių abejonių. Parašus, kuriais nesinaudojo, įvardino. Jeigu kuris nors pavyzdys jai buvo įtartinas, ji juo nesinaudojo. Jai būtų užtekę perpus mažiau sutampančių požymių, kad būtų davusi kategorišką išvadą. Kiek požymių turi sutapti, nėra nustatyta. Labiausiai atkreiptinas dėmesys į sutampančio požymio ypatybę. Jeigu koks nors požymis labai retai kartojasi pas žmones ir yra labai ypatingas, būdingas tik tam žmogui, ir tai yra ne vienas požymis, yra keli požymiai, kurie atsikartoja. Kurie požymiai pasikartoja būtent šiuo atveju, nurodyta ekspertizės akte. Tiriamajame paraše yra nustatyta 13 specialiųjų pasikartojančių požymių. Buvo remtasi visų lyginamųjų požymių visuma. Iš ginčo parašo nurodė tik vieną iliustraciją, visi kiti požymiai buvo iš paties ieškovo pateiktų pavyzdžių. Iliustracija pateikta iš AB „Šiaulių banko“ terminuoto indėlio sutarties ir iš skaitytojo formuliaro. Ne visuose ieškovo parašuose atsispindi visi 13 požymių.

12Ekspertė R. P. davė išvadą, kad lentelė yra nubraižyta labai aiškiai, nurodyti ir surašyti visi požymiai. Kategoriška išvada duodama tada, kada tiriamasis parašas ir lyginamųjų pavyzdžių (parašų) visuma sudaro individualią požymių visumą, būdingą būtent tam asmeniui. Šiuo atveju taip ir buvo, todėl buvo duota kategoriška išvada. Išvadų skalės tokios – kategoriška išvada, tikėtina išvada ir „negalima nustatyti“. Tikėtina išvada gali būti duodama, kai yra parašas paprastas, per mažai pavyzdžių, žmogus yra miręs ir labai mažai pavyzdžių, ir taip toliau, yra visokių atvejų. Turi būti ne specialiųjų požymių, bet ir individualių požymių, būdingų tik tam žmogui, visuma. Pavyzdžiui, ekspertas, darydamas ekspertizę, rašydamas, ar išvada kategoriška ar ne, jis neprivalo surašyti visų požymių, kuriuos tik randa. Jis gali parašyti bent kelis požymius, bet jis atliko tyrimą ir puikiai mato, kad visa ši požymių visuma leidžia jam teigti, kad galima duoti kategorišką išvadą. Išvadą lemia ne įsitikinimas, bet ekspertai turi standartines tyrimo procedūras, kurios apibrėžia eksperto veiklą, tai atliekama pagal tam tikrus punktus. Standartinio tyrimo procedūros tai ir nustato, ne ekspertas tai sugalvojo, kad yra kategoriška išvada, tikėtina ir „negalima nustatyti“ ir kokiu atveju duodama kokia išvada. Šiuo atveju išvada yra kategoriška. Abejonių nekilo jokių. Turėjo medžiagą, kurią pateikė teismas. Dviese tyrė, peržiūrėjo viską. Kai gaunama medžiaga, tiriamieji dokumentai (parašas) ir lyginamoji medžiaga, jie lyginami tarpusavyje ir su kitais pavyzdžiais, apžiūrimi. Jeigu kokių nors parašų autentiškumas kelia abejonių, jie atmetami ir nelyginami. Šiuo atveju jos pasirinko tuos pavyzdžius, kurie nekėlė abejonių. Kiekvienas žmogus antrą kartą vienodai nepasirašo, nes parašai yra variantiški. Iliustruojant išvadą, ekspertė pasirinko būtent tam variantui artimiausius pavyzdžius.

13Iš 2011-03-13 Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutarties matyti, kad nuomotojas K. T. ir nuomininkas V. S. sudarė žemės 20 ha 50 arų, esančios Joniškio rajone, Š. k., unikalus Nr. ( - ), nuomos sutartį keturiems metams iki 2015-03-20 žemės ūkio veiklai. Nuomos mokestis 50Lt už vieną žemės ha, pinigai už nuomą sumokami einamais metais iki gruodžio. Sutartis gali būti nutraukta abiejų šalių susitarimu (1 t., 7-8, 36 b. l.).

14Iš 2012-10-09 K. T. paštu išsiųsto rašto V. S. „Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo“ matyti, kad nuomotojas K. T. nurodė, jog 50Lt už 1 ha žemės nuomos mokestis neatitinka nuomotojo interesų, yra per mažas. Siūlo V. S. pakeisti nuomos sutarties sąlygas: nuomininkas už naudojimąsi žemės sklypu įsipareigoja mokėti po 300 Lt už 1 ha, nuomos mokestis už einamuosius metus mokamas iki einamųjų metų gruodžio 31d., laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, bus skaičiuojami 5 procentų dydžio delspinigiai, nuomininkas už naudojimąsi žeme įsipareigoja už kiekvienus einamus metus duoti 10 maišų grūdų, įsipareigoja kiekvieną pavasarį ir rudenį su jam priklausančiomis technikos priemonėmis išdirbti Nuomotojui priklausantį žemės sklypą, esantį prie nuomotojo sodybos J. rajone, Š. k. K. T. nurodė, kad nuomininkui nesutikus su pakeistomis Sutarties sąlygomis, Nuomotojas savo iniciatyva Žemės nuomos sutartį nutrauks ir žemės plotą išnuomos kitiems nuomininkams. Apie savo sprendimą nuomininką prašo pranešti iki 2012-10-22. Jei nuomininkas su pakeistomis Sutarties sąlygomis nesutiks, Nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis nutraukiama nuo 2012-12-31. Nuomininkas už einamuosius metus privalo sumokėti 1025 Lt žemės nuomos mokesčio (1 t., 9-10, 12, 37-38, 40 b. l.).

15Iš 2012-11-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovui V. S., a.k. ( - ) gyvenančiam Joniškio rajone, J. seniūnijoje, L. kaime, D. g. 11, naudotis 2011 m. kovo 13 d. žemės nuomos sutartimi išnuomotu ieškovui K. T., a.k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiu 20,50 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiu Joniškio rajone, J. seniūnijoje, Š. kaime, ieškovo K. T., a.k. ( - ) gyvenančio Joniškio rajone, J. seniūnijoje, Š. kaime, T. g. 2, reikalavimui užtikrinti (1 t., 44-45 b. l.).

16Iš 2011-11-07 kasos išlaidų orderio Nr.1 matyti, kad ūkininkas V. S. išdavė K. T. už žemės nuomą du tūkstančius litų. Gavo K. T., du tūkstančius litų, data 2011-11-07, gavėjo parašas yra (1 t., 55 b. l.).

17V. S. atsakymo 2012-11-09 į K. T. raštą „Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo“ matyti, kad V. S. sutinka su pakeistomis 2011-03-13 žemės nuomos sutarties sąlygomis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti tarp jų sudarytą 2011-03-13 žemės nuomos sutartį, pagal kurią V. S. žemės ūkio veiklai buvo išnuomota 20 ha 50 a žemės sklypas Joniškio rajone, Š. k. (1 t., 56-58 b. l.).

18Iš 2012-10-22 Joniškio rajono PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. S. prašymą, kad K. T., pažeisdamas žemės nuomos sutarties sąlygas, nenutraukdamas žemės nuomos sutarties su V. S., leido naudotis V. S. išsinuomota žeme kitam asmeniui, kuris šią žemę arė. Nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ginčas turi būti sprendžiamas civiline tvarka (1 t., 67 b. l.).

19Iš 2013-01-23 ieškovo K. T. prašymo dėl rašysenos ekspertizės ir klausimų ekspertui nustatymo matyti, kad ieškovas prašė skirti rašysenos ekspertizę 2011-11-07 Kasos išlaidų orderio Nr. 1 dėl K. T. parašo autentiškimo (ar gavėjo parašas - pasirašė K. T.) bei pateikė dokumentus su savo rašysenos pavyzdžiais (1 t., 76-77, 78, 79, 80-84, 85, 86 b. l.).

20Iš 2013-02-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo skirta 2011m. lapkričio 7 d. Kasos išlaidų orderio Nr. 1 teismo rašysenos ekspertizė dėl K. T. parašo autentiškumo Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertams pavedant atsakyti į klausimą - ar 2011 m. lapkričio 7 d. Kasos išlaidų orderyje Nr. 1 prie išspausdintų žodžių „Gavėjo parašas“ pasirašė K. T. (1 t., 105-106 b. l.), ekspertizei papildomai buvo pateikti K. T. laisvieji pavyzdžiai (1 t., 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118 b. l.).

21Iš 2013-03-07 ekspertizės akto Nr. 11Š-32 (13,) matyti, kad pateikta išvada, jog tirti pateiktame 2011-11-07 kasos išlaidų orderyje, eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė K. T. (1 t., 120-123 b. l.).

22Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-03-28 nutartimi atsisakyta skirti pakartotinę teismo rašysenos ekspertizę dėl K. T. parašo autentiškumo (2 t., 20-21 b. l.).

23K. T. 2013-03-06 rašto V. S. matyti, kad K. T. ruošiasi parduoti savo žemės sklypą 24,09 ha Joniškio rajone, Š. k., o V. S., kaip nuomininkas, turi pirmumo teisę pirkti žemę už nurodytą kainą-19000 Lt už 1 ha. Apie ketinimą įsigyti turi pranešti per 1 mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos (1 t., 24 b. l.).

24Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.

25Ieškovas K. T. savo ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 2011 m. kovo 13 d. žemės nuomos sutarties nutraukimo grindžia iš esmės tuo, kad atsakovas V. S. nesumokėjo žemės nuomos mokesčio, kaip tai numato šalių 2011 m. kovo 13 d. pasirašytos Privačios žemės sklypo nuomos sutarties 7 punktas, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis pagrindą nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu (CK 6.217 str. 1-2 d., 6.564 str. 1 d. 2 p.).

26Lietuvos Respublikos CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.545 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės nuomos sampratą akivaizdu, jog pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už mokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

27Kaip minėta, sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo pirminių sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims ne tik sukurti ir pakeisti, bet ir nutraukti civilinius santykius (CK 6.154, 6.156 str.). Bendrosios sutarčių pabaigą reglamentuojančios civilinės teisės normos leidžia sutartį nutraukti tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais, jeigu realiai atsiranda sutarties nutraukimo pagrindą sudarančios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama arba šalių tarpusavio sutarimu, arba šaliai vienašališkai nutraukiant sutartį, arba kreipiantis į teismą su pareikštu reikalavimu nutraukti sutartį prieš terminą (pvz. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Šios nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog nuomotojas - ieškovas K. T. ir nuomininkas - atsakovas V. S. 2011 m. kovo 13 d. sudarė Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio 20 ha 50 arų žemės sklypo, esančios Joniškio rajone, Š. kaime, unikalus Nr. ( - ), nuomos keturiems metams - iki 2015-03-20 žemės ūkio veiklai. Šalys susitarė, jog žemės nuomos mokestis – 50 litų už vieną žemės ha, o pinigai už nuomą sumokami einamais metais iki gruodžio mėnesio. Šių aplinkybių šalys iš esmės ir neginčija. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas K. T. prašo teismo nutraukti prieš terminą šalių pasirašytą žemės nuomos sutartį nurodydamas, jog būtent atsakovas V. S. nevykdė šalių 2011 m. kovo 13 d. pasirašytos žemės nuomos sutarties, nes nesumokėjo žemės nuomos mokesčio. Tuo tarpu atsakovas V. S. ginčija žemės nuomos mokesčio nemokėjimo faktą teigdamas, kad dar 2011 m. lapkričio 7 d. ieškovui K. T. grynais pinigais sumokėjo už 2011 m. ir 2012 metų žemės nuomą du tūkstančius litų, kuriuos ieškovas gavo. Šį žemės nuomos mokesčio sumokėjimo faktą įrodinėja teismui pateiktu 2011-11-07 kasos išlaidų orderiu Nr. 1, kuriame yra ieškovo K. T. parašas, kad pinigus gavo. Be to, šioje byloje ieškovo parašo autentiškumas ištirtas ir 2013-03-07 ekspertizės akto Nr. 11Š-32 išvadoje konstatuota, jog tirti pateiktame 2011-11-07 kasos išlaidų orderyje pasirašė K. T.. Sutinka, jog yra nesumokėta 50 litų suma, tačiau šią žemės nuomos mokesčio nepriemoką atsakovas V. S. 2012 m. gruodžio 12 d. pašto perlaida išsiuntė ieškovui K. T., tačiau pastarasis jos nepriima. Taigi, atsakovas nurodo, jog sutartines prievoles, kylančias iš šalių 2011 m. kovo 13 d. žemės nuomos sutarties vykdo tinkamai, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti minėtą sutartį.

28Pažymėtina, jog sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, kur numatyta, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Be to, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Tuo tarpu sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, be kita ko, nutraukti sutartį, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 str. 1 d.). Sutarties dalinis įvykdymas neeliminuoja jos nutraukimo galimybės. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Kasacinio teismo akcentuota, jog vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, Teismų praktika Nr. 22, LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnis yra specialioji norma, lyginant su CK 6.217 straipsniu, reglamentuojanti terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus, šios sutarties nutraukimo tvarką ir terminus. CK 6.564 straipsnio 1 dalis numato terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo iniciatyva, suteikdama joje numatytiems pagrindams esminio sutarties pažeidimo reikšmę. Pastaroji norma, reglamentuojanti žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą galimybę nuomotojui net nesikreipiant į teismą, todėl ši norma taikytina ir šiuo nagrinėjamo ginčo atveju, kai šalis – šiuo atveju ieškovas K. T. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo kreipėsi į teismą.

29Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.), jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka (CK 6.564 str. 1 d. 2 p.), ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais (CK 6.564 str. 1 d. 3 p.). Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas K. T. savo reikalavimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo grindžia būtent CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu – atsakovui V. S. nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, kas pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą galėtų būti pagrindas nuomos sutarčiai nutraukti.

30Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog nuomotojas - ieškovas K. T. ir nuomininkas - atsakovas V. S. pagal jų 2011 m. kovo 13 d. sudarytą Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį dėl ieškovui priklausančio 20 ha 50 arų žemės sklypo, esančio Joniškio rajone, Š. kaime, nuomos keturiems metams (iki 2015-03-20) žemės ūkio veiklai, susitarė, jog žemės nuomos mokestį – 50 litų už vieną žemės hektarą nuomininkas sumokės einamais metais iki gruodžio mėnesio (sutarties 7 p.). Kaip matyti iš byloje esančio ieškovo 2012 m. spalio 9 d. pranešimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, siųsto atsakovui V. S., bei paties ieškovo ir jo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovas atkakliai tvirtina, jog žemės nuomos mokesčio atsakovas nesumokėjo. Tačiau su šia ieškovo pozicija teismas negali sutikti. Žemės nuomos sutarties (1 t., 36 b. l.) nuostatos atsakovą įpareigojo nuomos mokestį sumokėti už einamuosius metus iki kiekvienų metų gruodžio mėnesio. Tokiu būdu atsakovas V. S. sumokėti nuomos mokestį po 50 litų už vieną žemės hektarą už 2011 metus žemės savininkui - ieškovui privalėjo iki 2011 metų gruodžio mėnesio, už 2012 metus – iki 2012 m. gruodžio mėnesio. Šalys žemės nuomos sutartimi nenumatė žemės nuomos sumokėjimo tvarkos (būdo, formos). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas atsakovo sutartinės prievolės nevykdymą - nesumokėtą žemės nuomos mokestį grindžia iš esmės tik savo paaiškinimais, o atsakovas nesutikimą su ieškinio reikalavimais įrodinėja jo paties pateiktu 2011-11-07 kasos išlaidų orderiu, savo paaiškinimais bei ekspertizės aktu. Iš atsakovo V. S. byloje pateikto 2011-11-07 kasos išlaidų orderio Nr. 1 matyti, kad ūkininkas V. S. 2011 m. lapkričio 7 d. išdavė ieškovui K. T. už žemės nuomą du tūkstančius litų, kuriuos gavęs ieškovas K. T. patvirtino savo parašu (1 t., 55 b. l.). Iš atsakovo nurodomų aplinkybių dėl iki šios sutarties sudarymo susiklosčiusių šalių tarpusavio santykių matyti, jog ieškovo K. T. šeimą ir atsakovą V. S. iki šios sutarties sudarymo siejo ilgalaikiai žemės nuomos santykiai. Atsakovas nurodė, jog tarp ieškovo žmonos, iki jos mirties 2009 m., atsakovas taip pat nuomojosi žemę, visus piniginius klausimus tvarkė mirusioji ieškovo žmona, nuomos mokesčiai buvo mokami grynaisiais pinigais, pinigus perskaičiuodavo ir ieškovo dukra. Be to, iš atsakovo V. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu bei 2012 m. lapkričio 9 d. atsakymo į ieškovo 2012 m. spalio 9 d. pranešimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo (1 t., 56 b. l.) akivaizdu, kad atsakovas prašė ieškovo K. T. nurodyti jo atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus dėl nuomos mokesčio pervedimo, tačiau ieškovas ignoravo šį atsakovo prašymą. Tuo tarpu ieškovas šių atsakovo pateiktų duomenų nepaneigė. Todėl įvertinus šalių 2011 m. kovo 13 d. sutarties nuostatas, tarp šalių susiklosčiusią žemės nuomos mokesčio mokėjimo praktiką, atsakovo pateiktą žemės nuomos mokesčio sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą - 2011-11-07 kasos išlaidų orderį Nr. 1, darytina išvada, jog ieškovas tik savo žodiniu paaiškinimu nepaneigė atsakovo V. S. žemės nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą. O ieškovo tvirtinimas pinigų negavus ir minėto į bylą pateikto 2011-11-07 kasos išlaidų orderio Nr. 1 nepasirašius, vertintinas kaip deklaratyvus ir atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Šiuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

31Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovo K. T.prašymu, siekiant nustatyti, ar atsakovo V. S. į bylą pateiktame 2011-11-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 1 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė K. T., buvo paskirta rašysenos ekspertizė (1 t., 76, 105-106 b. l.). 2013-03-07 ekspertizės akte Nr. 11Š-32 (13,) konstatuota kategoriška išvada, jog tirti pateiktame 2011-11-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 1, eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė K. T. (1 t., 120-123 b. l.). Nors, kaip minėta, ieškovas ir jo atstovė atkakliai neigė ieškovo pasirašymo faktą, suabejojo kategoriškomis ekspertizės akto išvadomis, rašysenos pavyzdžių pasirinkimu ir pan., tačiau rašysenos ekspertizę atlikusios ekspertės ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog jų pateikta išvada yra kategoriška ir vienareikšmė, jokių abejonių joms dėl ieškovo K. T. parašo autentiškumo nekilo. Todėl teismas, įvertinęs byloje įrodymų visumą bei tai, kad minėtas ekspertizės aktas yra išsamus, jo išvados kategoriškos ir nesant jokių nagrinėjamoje byloje objektyvių duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti atliktos ekspertizės išvados pagrįstumu, daro išvadą, jog ieškovo teiginiai apie tai, kad jis 2011 m. lapkričio 7 d. negavo iš atsakovo V. S. pagal kasos išlaidų orderį 2000 litų už žemės nuomą ir šio dokumento nepasirašė, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

32Kartu teismas pažymi, jog nors ieškovo atstovė išreiškė abejones ir dėl 2011-11-07 kasos išlaidų orderio Nr. 1 šalių pasirašymo aplinkybių, tačiau šiuo atveju teismas remiasi paminėtu ekspertizės aktu bei atsakovo V. S. argumentais, jog jis atvykęs į namus pas ieškovą 2011 m. lapkričio 7 d. sumokėjo jam žemės nuomos mokestį sumoje 2000 litų, tuo tinkamai ir laiku įvykdydamas savo sutartinę prievolę. Šių duomenų nei ieškovas, nei jo atstovė taip pat nepaneigė. Nors ieškovo atstovė išreiškė poziciją, jog teismas negali vadovautis šiuo byloje esančiu ir žemės nuomos pinigų gavimo faktą patvirtinančiu dokumentu - 2011-11-07 kasos išlaidų orderiu Nr. 1, nes jis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, t.y. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 5 ir 11 punktų, nes kasos išlaidų orderis yra griežtos atskaitomybės buhalterinis dokumentas, todėl reikalavimai turi būti įvykdyti visiškai, kad jis būtų laikomas tinkamu buhalteriniu dokumentu, o teisės aktų reikalavimų nesilaikymas, jos nuomone, daro šį dokumentą negaliojantį ir negali niekaip patvirtinti, kad pinigai pagal šį dokumentą buvo gauti, o taip pat išreikštas abejones dėl to, kad kasos išlaidų orderio numeris yra „1“, o tai, jos nuomone, reiškia, jog iki 2011-11-07 atsakovas nėra išrašęs nei vieno kasos išlaidų orderio, kas kelia abejones dėl šio dokumento kilmės, be to, galimai ūkininkas V. S. ir neturi kasos išlaidų orderių, todėl neaiškios šio vienintelio kasos išlaidų orderio išrašymo, užpildymo ir pasirašymo aplinkybės ir pan., tačiau teismas pažymi, jog pastarieji ieškovo atstovės argumentai dėl 2011-11-07 kasos išlaidų orderio Nr. 1 laikytino negaliojančiu išreikšti būtent baigiamųjų kalbų metu. Pažymėtina, jog CPK 253 straipsnyje detalizuota baigiamoji teismo proceso stadija – baigiamosios kalbos, kurio 4 dalyje įtvirtinta, jog baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Todėl šiuo atveju ūkininko atsakovo V. S. ūkio buhalterinės apskaitos organizavimo bei tvarkymo atitikimo norminiams aktams, buhalterinę apskaitą vykdančių subjektų, atliktų ūkinių operacijų ir kt. nagrinėjamoje byloje klausimai nenagrinėti. Dėl paminėto, ieškovo atstovės baigiamųjų kalbų metu iškeltų kasos išlaidų orderio, kaip ūkininko buhalterinės apskaitos dokumento įforminimo bei jo negaliojimo klausimų, teismas nepasisako. Nors sutarties dalinis įvykdymas neeliminuoja jos nutraukimo galimybės, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju ieškovo argumentus dėl nepilnos žemės nuomos mokesčio sumos sumokėjimo, t.y. 50 litų nepriemokos už 2012 metus, bei atsakovo V. S. pastangas šią nepriemoką sumokėti tik po to, kai ieškovas inicijavo žemės nuomos sutarties nutraukimo klausimą teisme, teismas laiko nepagrįstais ir vertina tai tik kaip formalų sutarties pažeidimą. Nuomos mokesčio mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų. Nurodytą pareigą nuomininkas privalo vykdyti tinkamai, t.y. laiku mokėti nuomos mokestį, nes priešingu atveju pažeidžiami teisėti kitos šalies lūkesčiai ir atsiranda pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu bei baigtis žemės nuomos sutartiniams civiliniams santykiams (CK 6.217 str. 1 d., 6.221 str., 6.487 str. 1 d., 6.562 str. 5 p., 6.564 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog dar 2011 m. lapkričio 7 d. atsakovas sumokėjo žemės nuomos mokesčio 2000 litų, kai tuo tarpu sutartinės nuostatos įpareigojo atsakovą V. S. už 2011 metus sumokėti ieškovui K. T. iki 2011 m. gruodžio mėnesio 1025 litų, t.y. po 50 litų už vieną hektarą (sutarties 7 p.). Todėl teismas atsakovo argumentus, jog skirtumas nuo žemės nuomos mokesčio sumokėtos 2000 litų sumos – 975 Lt laikytinas žemės nuomos mokesčio dalies - avanso sumokėjimas už 2012 metus, laiko pagrįstais. Be to, atsakovo ieškovui 2011 m. lapkričio 9 d. siųstas atsakymas į pranešimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo (1 t., 56-57, 58 b. l.) bei AB „Lietuvos paštas“ 2012 m. gruodžio 12 d. kvitas (1 t., 66 b. l.) tik patvirtina atsakovo V. S. pastangas iki sutartyje numatyto žemės nuomos mokesčio už 2012 m. sumokėjimo termino (iki 2012 m. gruodžio mėnesio) tinkamai ir pilnai atsiskaityti su ieškovu, t.y. atsakovas dar 2011 m. lapkričio 9 d. raštu prašė ieškovo nurodyti savo atsiskaitomosios sąskaitos numerį tam, kad atsakovas galėtų tinkamai ir laiku įvykdyti nuomos mokesčio sumokėjimo prievolę. Tačiau ieškovui to nepadarius, atsakovas dar ir kitu būdu aktyviai siekė tinkamai sumokėti žemės nuomos mokestį - 2012 m. gruodžio 12 d. paprastąja pašto perlaida išsiuntė ieškovui K. T. trūkstamą žemės nuomos mokesčio sumą – 50 litų. Tačiau ieškovas jų nepriėmė, atsisakymą šią sumą priimti pats ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu. Pastarosios aplinkybės liudija apie būtent ieškovo nesudarymą tinkamų sąlygų atsakovui sutartines prievoles įvykdyti. Be to, šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog būtent ieškovas K. T. nevykdė vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių kooperavimosi arba bendradarbiavimo principo, kuris yra sąžiningumo principo išraiška (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 3 d., 6.200 str. 1 d., 2 d.). Bendradarbiauti – tai reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą tiek skolininkas, tiek ir kreditorius turi pareigą bendradarbiauti; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Pagal šį principą šalys privalo sudaryti tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistis informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku pranešti apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Šiuo atveju paminėtos aplinkybės tik patvirtina, jog būtent ieškovas nepakankami bendradarbiavo su atsakovu, jam vykdant žemės nuomos sutartines prievoles.

33Ieškovas K. T. ir jo atstovė reikalavimą dėl 2011 m. kovo 13 d. Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutarties nutraukimo argumentavo ir tuo, jog ieškovas su atsakovu pykstasi, jį atsakovas „purtė“, „čiumpa už krūtinės“ ir pan., kas turėtų būti įvertinta kaip pagrindas ieškovui nutraukti nuomos sutartį, kadangi jis negali turėti sutartinių santykių su žmogum, kuris smurtauja jo atžvilgiu. Nors Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios žemės nuomos sutarties sudarymą bei nutraukimą, ir nenustato tokio nuomos sutarties nutraukimo pagrindo kaip šiurkštus, negražus, įžeidžiantis ar smurtaujantis elgesys prieš nuomotoją, tačiau, ieškovo atstovės nuomone, šiuo atveju reikia vadovautis bendrais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl šių ieškovo ir jo atstovės argumentų pažymėtina, jog nors teismo posėdyje apklausti liudytojai L. J., S. A. bei I. R. iš tiesų patvirtino, jog tarp ieškovo ir atsakovo V. S. yra įvykę konfliktinių situacijų, be to, iš šalių pozicijos bylos nagrinėjimo metu matyti, jog jų santykiai konfliktiški, ieškovo,- netgi priešiški, o jų priežastys kilusios iš žemės sklypo nuomos, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju įtampti šalių tarpusavio santykiai negali būti pagrindu nutraukti 2011 m. kovo 13 d. Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį, nes tokių žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų įstatymas nenumato (CK 6.217 str., 6.562-6.564 str.). Kita vertus, sutarties šalis siejant abipusėms sutartinėms prievolėms, būtent abi šalys ir turi prievolę tinkamai, sąžiningai, teisingai ir protingai elgtis vykdant sutartinius įsipareigojimus, laikytis kooperavimosi, bendradarbiavimo ir kt. principų (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str.). Tuo tarpu nagrinėjamos bylos aplinkybės rodo tik nepakankamas sutarties šalių pastangas geranoriškai ir protingai bendradarbiaujant spręstis klausimus, susijusius su abipusiu sutartinių prievolių tinkamu vykdymu.

34Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, t.y. tai, kad atsakovas V. S. ieškinio pateikimo metu yra nesumokėjęs tik nežymios žemės nuomos mokesčio dalies ir to nepadarė ne dėl savo kaltės, o būtent dėl ieškovo K. T. veiksmų – atsisakymo šią mokesčio dalį priimti, bei tai, kad ieškinio pareiškimo metu atsakovas nebuvo ilgiau kaip tris mėnesius nuo sutartyje numatyto termino nesumokėjęs nuomos mokesčio dalies, teismas daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti šiuo atveju esminio sutarties pažeidimo. Todėl ieškovo K. T. reikalavimas nutraukti 2011 m. kovo 13 d. Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu yra nepagrįstas ir atmestinas.

35Ieškovas K. T. yra pareiškęs reikalavimus ir dėl 2050 Lt žemės nuomos mokesčio priteisimo bei procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1 atsakovas V. S. sumokėjo ieškovui 2000 litų žemės nuomos mokesčio (1 t., 55 b. l.) bei AB „Lietuvos paštas“ 2012 m. gruodžio 12 d. kvitu (1 t., 66 b. l.) paprastąja pašto perlaida išsiuntė ieškovui K. T. trūkstamą žemės nuomos mokesčio sumą – 50 litų, tačiau pastarąją perlaidą, ieškovas priimti atsisakė. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas V. S. sutartinę prievolę įvykdė tinkamai, todėl ieškovo reikalavimai dėl žemės nuomos mokesčio ir procesinių palūkanų (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.) priteisimo taip pat atmestini.

36Atsakovas V. S. prašė skirti ieškovui K. T. baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį (2 t., 22-23 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio nuostatas, bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Be to, teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008 ir kt.). Taigi, aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas yra konstatuojamas tuomet, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Kartu pažymėtina, jog asmens teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą yra garantuojama tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose įstatymuose, kur Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Taigi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Šiuo atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, ieškovo K. T. procesinis elgesys negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip akivaizdus ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nors ieškovas tiek pareikšdamas ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu, tvirtino, jog atsakovas pažeidė šalių 2011 m. kovo 13 d. pasirašytą Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį, nes nesumokėjo žemės nuomos mokesčio, tačiau byloje nustatytų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į atsakovo V. S. sutikimą su ieškovo siūlomomis žemės nuomos sutarties pakeitimo sąlygomis (1 t., 56-57 b. l.), atsakovui išnuomoto žemės sklypo perdavimo naudotis trečiajam asmeniui (I. R.), ieškovo siekį parduoti atsakovui išnuomotą žemės sklypą (2 t., 24 b. l.), vertintini kaip ieškovo siekis nutraukti šalių pasirašytą sutartį. Tačiau atsižvelgiant į ieškovo senyvą amžių, jo paties teigimu,- neraštingumą, ribotą dalyvavimą žemės nuomos teisiniuose santykiuose iki šios sutartie sudarymo (nes žemės nuomos ir mokesčių mokėjimo klausimus tvarkė žmona, dukra su žentu), nustatytus nepakankamai geranoriškus šalių tarpusavio santykius ir pan., darytina išvada, jog byloje nenustatyta, kad ieškovas K. T. savo reikalavimus šioje byloje būtų pareiškęs ne siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, o suvokdamas, kad jo reikalavimai iš tiesų yra nepagrįsti, nes iš esmės jo teisės net nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo V. S. prašymas skirti ieškovui baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį) atmestinas.

37Atmetant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 92 - 93 straipsniais, 96 straipsniu, 98 straipsniu, iš ieškovo K. T. priteistinos atsakovui V. S. 1000,00 Lt išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (2 t., 73-75 b. l.), bei į valstybės pajamas iš ieškovo K. T. yra priteistinos 111,64 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

38Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi (1 t., 44-45 b. l.), panaikintinos sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

40Ieškovo K. T. ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

41Priteisti iš ieškovo K. T., a. k. ( - ) gyvenančio Joniškio rajone, Š. kaime, T. g. 2, 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti atsakovui V. S., a. k. ( - ) gyvenančiam Joniškio rajone, L. kaime, D. g. 11.

42Priteisti iš ieškovo K. T., a. k. ( - ) gyvenančio Joniškio rajone, Š. kaime, T. g. 2, 111,64 Lt (vieną šimtą vienuolika litų ir 64 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

43Atmesti atsakovo V. S. prašymą skirti ieškovui K. T. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

44Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovas K. T. kreipėsi su ieškiniu ir patikslintu... 4. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą... 5. Ieškovas K. T. teismo posėdžio metu prašė ieškinį... 6. Atsakovas V. S. nurodė, kad su ieškinio ir patikslinto... 7. Liudytoja L. J. parodė, kad situacija tokia, kad 8. Liudytojas K. B. parodė, kad pažįsta ieškovą 9. Liudytojas S. A. parodė, kad pažįsta ieškovą 10. Liudytojas I. R. parodė, kad žino, dėl ko vyksta... 11. Ekspertė A. J. davė išvadą, kad šioje byloje ji... 12. Ekspertė R. P. davė išvadą, kad lentelė yra... 13. Iš 2011-03-13 Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutarties matyti, kad... 14. Iš 2012-10-09 K. T. paštu išsiųsto rašto 15. Iš 2012-11-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo... 16. Iš 2011-11-07 kasos išlaidų orderio Nr.1 matyti, kad ūkininkas 17.V. S. atsakymo 2012-11-09 į K. T.... 18. Iš 2012-10-22 Joniškio rajono PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį... 19. Iš 2013-01-23 ieškovo K. T. prašymo dėl rašysenos... 20. Iš 2013-02-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo... 21. Iš 2013-03-07 ekspertizės akto Nr. 11Š-32 (13,) matyti, kad pateikta... 22. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-03-28 nutartimi atsisakyta skirti... 23.K. T. 2013-03-06 rašto V. S.... 24. Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.... 25. Ieškovas K. T. savo ieškinio ir patikslinto ieškinio... 26. Lietuvos Respublikos CK 6.154... 27. Kaip minėta, sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų... 28. Pažymėtina, jog sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus... 29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnyje įtvirtinta, kad... 30. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog nuomotojas - ieškovas 31. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovo K. T.prašymu,... 32. Kartu teismas pažymi, jog nors ieškovo atstovė išreiškė abejones ir dėl... 33. Ieškovas K. T. ir jo atstovė reikalavimą dėl 2011 m.... 34. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, t.y. tai, kad atsakovas 35. Ieškovas K. T. yra pareiškęs reikalavimus ir dėl 2050... 36. Atsakovas V. S. prašė skirti ieškovui 37. Atmetant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1... 38. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Pakruojo rajono apylinkės teismo... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270... 40. Ieškovo K. T. ieškinį ir patikslintą ieškinį... 41. Priteisti iš ieškovo K. T., a. k. ( -... 42. Priteisti iš ieškovo K. T., a. k. ( -... 43. Atmesti atsakovo V. S. prašymą skirti ieškovui 44. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...