Byla 2A-1127-480/2012
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkės), Jolitos Cirulienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėjos), sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gidomelija“ atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ atstovei advokatei Sondrai Venslovienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ atstovės advokatės Sondros Venslovienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0595-375/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gidonelija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė vaistinė“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nepagrįsto praturtėjimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu (1 t., b.l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovės 22 530,72 Lt skolą, 10 289 Lt delspinigių, 2 041 Lt žyminį mokestį, 35 206, 82 Lt baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškinyje nurodė, kad 2006-02-14 šalys sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei laikinai naudotis ir valdyti už mokestį 82,87 kv.m. bendro ploto patalpas, esančias pastate adresu: ( - ), o atsakovė įsipareigojo mokėti subnuomos mokestį – 14 500 Lt, kas atitinka 4199,99 EUR be PVM. Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė liko skolinga 22 530,72 Lt. Sutarties 6.1.p. buvo sutarta, kad atsakovei nesumokėjus subnuomos mokesčio, jo dalies, kitų mokesčių sutartyje sutartu laiku ieškovei pareikalavus privalo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro 10 289 Lt. Šalys taip pat susitarė, jog atsakovei nevykdant sutarties 5.2.1. - 5.2.4, 5.2.13, 5.31 - 5.3.3 punktuose nustatytų įsipareigojimų, ieškovei pareikalavus privalo sumokėti 2 mėnesių nuomos mokesčio baudą, t.y. 35 203,82 Lt (sutarties 6.3 p.). Sutarties 3 straipsnis reglamentuoja subnuomos mokestį ir kitus mokėjimus pagal sutartį. Sutarties 3.7 p. numatė, kad šalys susitaria, kad nuo tų metų kai euras patvirtinamas Lietuvoje atsiskaitymo piniginiu vienetu, tuo atveju, jei metinis vartojimo kainų indeksas padidėja daugiau nei 1 procentu, lyginant su prieš tai buvusiais metais, nuo sekančių kalendorinių metų vasario 1 d. proporcingai VKI padidėjimui yra padidinamas subnuomos patalpų subnuomos mokestis. Sutarties 3.8 p. taip pat numatė, kad subnuomotojas turi teisę vieną kartą per metus didinti subnuomos mokestį pagal įstatymą ir Euro - zonos metinės infliacijos indekso procentiniu dydžiu, atsiųsdamas sutarties papildymą, numatantį naują subnuomos kainą. Sutarties 3.11 p. numatė, kad kiekvienais metais subnuomotojas turi teisę peržiūrėti (pakeisti) subnuomos mokestį, o subnuomininkas, nesutikdamas su subnuomos mokesčio pakeitimu, turi teisę nutraukti šią sutartį. Ieškovė raštais kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad nuomos mokestis yra pasikeitęs, ir nustatydama perskaičiuoto patalpų subnuomos mokesčio dydį. Pranešimuose buvo pažymima, kad šis raštas yra neatskiriama sutarties dalis. Neprieštaraudama pranešimuose nurodomam subnuomos mokesčio dydžiui, atsakovė sutiko su ieškovės perskaičiuotu patalpų subnuomos mokesčio dydžiu ir mokestį mokėdavo. Visu sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė nepasinaudojo teise pareikšti pretenziją, nepareiškė prieštaravimų, nenutraukė nuomos sutarties, kaip kad buvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje, jei subnuomininkui nepriimtinas subnuomos mokesčio dydis, o mokėjo pakeistą subnuomos mokestį. Taigi subnuomininkas sutiko su keičiamomis sutarties sąlygomis, kadangi jas nuosekliai vykdė.

6Atsakovė priešieškiniu (1 t., b.l. 73-74) prašė priteisti iš ieškovės UAB „Gidonelija“ 81 237,09 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

7Priešieškinyje nurodė, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyti du kainos perskaičiavimo variantai: 1) kai euras patvirtinamas Lietuvoje atsiskaitymo piniginiu vienetu; 2) pagal įstatymą ir Euro - zonos metinės infliacijos indekso procentiniu dydžiu. Šalys buvo apibrėžusios sutarties pakeitimo formą rašytiniu abiejų sutarties šalių susitarimu. Šalys aiškiai nustatė, kad bet kokie sutarties pakeitimai, papildymai, susitarimai ir priedai galioja, tik jei pasirašyti abiejų šalių. Subnuomos mokestis galėtų būti perskaičiuotas pagal VKI tik tada, kai euras bus patvirtintas Lietuvoje atsiskaitymo vienetu. Šiai dienai Lietuvos Respublikoje piniginis vienetas yra litas, todėl perskaičiuoti subnuomos mokestį pagal VKI nebuvo pagrindo. Rašytiniai susitarimai dėl kainos perskaičiavimo tarp šalių nebuvo sudaryti. Taigi ieškovė subnuomos mokestį už patalpas, esančias ( - ), padidindavo nepagrįstai. Permokėta suma nuo 2009 m. vasario mėnesio sudaro 81 237,09 Lt. Permoka susidarė be jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovės kaltės.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu (2 t., b.l. 61-65) ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ ieškovės UAB „Gidonelija“ naudai 22 530,72 Lt skolą, 5144,50 Lt delspinigių, 17 603,41 Lt baudą, 1367 Lt žyminio mokesčio, 2680 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo UAB „Gintarinė vaistinė“ ieškovo UAB „Gidonelija“ 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 22 530,72 Lt sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2011-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ 17 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

10Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog 2006-02-14 šalys pasirašė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei laikinai naudotis ir valdyti 87,87 kv.m. bendro ploto patalpas, esančias pastate ( - ). Atsakovė įsipareigojo laiku mokėti subnuomos mokestį, kurio dydis buvo 14 500 Lt, bei patalpų eksploatavimo išlaidas. Sutarties 3.7.p. buvo nustatyti pagrindai, kuriems esant subnuomojamų patalpų subnuomos mokestis gali būti padidintas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad abi šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia tais pačiais sutarties punktais, tačiau visiškai skirtingai juos aiškindamos, pasitelkęs lingvistinį sutarties aiškinimo būdą, padarė išvadą, kad sutarties 3.7 p. ir 3.8 p. buvo numatyti savarankiški subnuomos mokesčio padidinimo pagrindai ir vienas iš jų yra atvejis, kuriuo ir pasinaudojo ieškovė, jeigu metinis vartojimo kainų indeksas (VKI) padidėja daugiau nei 1 procentu. Teismas, įvertinęs sutarties šalių elgesį, atsakovės sutarties nuostatų aiškinimą, kad subnuomos mokesčio padidėjimas buvo galimas tik su euro patvirtinimu Lietuvoje atsiskaitymo piniginiu vienetu, laikė nesąžiningu ir sprendė, kad nei vienos iš šalių negalima laikyti silpnesne, kadangi abi yra privatūs juridiniai asmenys, besiverčiantys verslu, sutartis paruošta teisiškai raštingai, sutarties nuostatomis buvo apibrėžtos visos įmanomos situacijos ir ginčytinų klausimų sprendimų būdai. Apmokėdama ieškovės pateiktas sąskaitas, nereikšdama jokių pretenzijų ieškovei ir nenutraukdama sutarties bei toliau naudodamasi patalpomis atsakovė konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog su sutarties sąlygų pakeitimu sutinka. Tai reiškia, kad akceptas įsigaliojo ir sukėlė atitinkamus teisinius padarinius – sutartis laikoma sudaryta ir tapo privaloma (CK 6.168, 6.173 str.). Ir nors šalys sutarties 11.1.p. buvo sutarę, kad sutartis gali būti keičiama tik rašytiniu abiejų sutarties šalių sutarimu, kuris tampa neatskiriamu sutarties priedu, šalių elgesys, besitęsęs pakankamai ilgą laiką po sutarties sudarymo, atitinkantis sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus bei konkliudentiniai veiksmai iš atsakovės pusės teismui leido daryti išvadą, jog atsirado CK 6.183 str. 2 d. nustatytos sąlygos, užkertančios galimybę atsakovei remtis sutarties išlyga dėl sutarties pakeitimo įforminimui keliamo rašytinės formos reikalavimo. Įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus – atsakovei adresuotus ir nuo 2006 m. siųstus pranešimus, teismas sprendė, kad ieškovė elgėsi sąžiningai, atidžiai ir apdairiai, nes kiekvienais metais raštiškai informuodavo atsakovę apie subnuomos mokesčio perskaičiavimą. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės panešimų negavo (CPK 178 str.). Teismas konstatavęs, kad jokių neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų ieškovė nepadarė ir atsakovės teisių nepažeidė, o atsakovė jokių nuostolių dėl perskaičiuoto subnuomos mokesčio nepatyrė, priešieškinį atmetė. Skundžiamame sprendime įvertinta tai, kad beveik dvejus metus atsakovė tinkamai ir savalaikiai vykdė sutartinę prievolę ir mokėjo subnuomos mokestį pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, iškilus ginčui dėl sutarties nuostatų aiškinimo ir vykdymo, ji nuo 2011-01-01 pradinę subnuomos mokesčio sumą – 14 500 Lt ir toliau savalaikiai tebemoka, ieškovės reikalaujamos netesybos bendroje sumoje 42 495,82 Lt tampa vos ne dvigubai didesnės, nei neįvykdyta prievolės dalis (22 530,72 Lt), o taip pat tai, kad abi sutarties šalys yra lygiavertės – privatūs verslo subjektai, neabejotinai turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, turintys galimybių naudotis kvalifikuota profesionalių teisininkų pagalba. Teismo vertinimu, prašomų netesybų sumažinimas per pusę geriausiai užtikrintų abiejų sutarties šalių protingą interesų pusiausvyrą ir nepažeistų sutarčių laisvės principo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės netesybas (delspinigius ir baudą) tenkintas iš dalies, prašomą priteisti sumą sumažinant per pusę. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių palūkanų dydžio, įvertinęs tai, kad jos abi yra privatūs juridiniai asmenys, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės palūkanas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovės atstovė apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 70-79), kaip matyti iš jo turinio, prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad neaišku, kokiu pagrindu ar kuriomis sutarties sąlygomis teismas grindė savo išvadą, kad ieškovė teisėtai padidino subnuomos kainą atsakovei. Iš teismo motyvų nėra aišku, ar teismas savo išvadas grindė sutarties 3.7 ar 3.8 punktu. Be to, teismas nepagrįstai taikė sutarties 3.11 punktą, kadangi tarp šalių nėra susiklosčiusi nė viena situacija, numatyta minėtuose sutarties punktuose. Subnuomos kaina nebuvo ir negalėjo būti didinama 3.7 punkto pagrindu, kadangi kaina pagal VKI padidėjimą buvo didinama ne nuo vasario mėnesio 1 d., kuomet subnuomos mokestis galėjo būti didinamas tik nuo kitų metų kalendorinių metų vasario 1 dienos. Ieškovė nepagrindė, o teismas nevertino, ar ieškovės nurodyti vartojimo kainų indeksai atitinka Statistikos departamento duomenis. Sutarties 3.8 punktas taip pat negalėjo būti taikomas, nes ieškovė, informuodama atsakovę apie subnuomos kainos didinimą, netaikė Euro – zonos metinės infliacijos indekso procentinio dydžio. Minėtuose sutarties punktuose įtvirtintos sąlygos yra aiškios, aiškiai atspindi šalių tikruosius ketinimus , nėra ir negali būti dviprasmiškai suprantamos, todėl teismo atliktas savarankiškas šių sąlygų interpretavimas yra sutarčių aiškinimo taisyklių ir sutarties šalių laisvės principo pažeidimas. Aiškindamas sutarties 3.7, 3.8, 3.11 punktus (ir kitus), teismas pirmiausia turėjo nustatyti, ar šie sutarties punktai nėra aiškūs juos vertinant pažodžiui, ir tik įsitikinęs, kad egzistuoja dviprasmybės, galėjo sutarties sąlygas aiškinti jas interpretuodamas. Be to, teismas nesivadovavo ir kitomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje. Sutartis buvo pasiūlyta ieškovės iniciatyva, kadangi joje įtvirtinta eilė pareigų subnuomininkui, griežtai apibrėžta subnuomininko atsakomybė, kai tuo tarpu subnuomotojo pareigas ir atsakomybę numatančių sąlygų tik kelios, todėl sutartis turėjo būti aiškinama ieškovės nenaudai ir atsakovės naudai. Atsakovė buvo suklaidinta ieškovės, vienašališkai keičiant PVM sąskaitose faktūrose nurodytą subnuomos kainą, o ieškovė pasinaudojo atsakovės pasitikėjimu. Būtent ieškovė, siekdama būti sąžininga verslo santykiuose ir tinkamai bendradarbiauti su kita šalimi, vadovaudamasi sutarties 11.1 ir 11.2 punktais, privalėjo informuoti apeliantą apie pageidavimą keisti sutarties esminę sąlygą - kainą, pateikdama sutarties pakeitimo tekstą, kad jį pasirašytų abi sutarties šalys. Ieškovė, siųsdama vienašališką pranešimą, numatantį kad „šis raštas yra neatskiriama sutarties dalis“, prašydama tik pažymėti rašte, kad susipažino (2009-02-03 pranešimas) su raštu, o ne kad sutinka su jame numatytomis sąlygomis, ar visai to neprašydama (2011-03-31 pranešimas), pažeidė sutarties 11.1 ir 11.2 sąlygas, kurioms imperatyvumą žodžiais „tik“ suteikė pačios sutarties šalys. Būdama nesąžininga ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės mokėti didesnį nuomos mokestį, nei numatė sutarties 3.1 punktas (14.500,00 Lt + PVM). Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad ji kitų ieškovės panešimų (išskyrus 2009-02-03 ir 2011-03-31 pranešimus) negavo, nes ši išvada padaryta pažeidus rungimosi, įrodymų leistinumo principus, šalių lygiateisiškumą civiliniame procese. Kadangi ieškovė rėmėsi pranešimais kaip patvirtinančiais jos reikalavimus, ji turėjo įrodyti tokių pranešimų gavimo faktą. Pagal 2009-02-03 ieškovės pranešimą atsakovei matyti, kad naują kainą ieškovė taikė nuo 2009 m. vasario mėnesio, kai pranešimas yra surašytas vasario 3 dieną. Vadinasi, pranešimo pagrindu atsakovė neturėjo teisės nei nutraukti sutartį, nei išsikraustyti iš patalpų. Todėl teismo išvada, kad jokių neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų ieškovė nepadarė ir atsakovės teisių nepažeidė, yra nepagrįsta. Nepagrįsta ir kita teismo išvada, kad atsakovė jokių nuostolių dėl perskaičiuoto subnuomos mokesčio nepatyrė, nes apelianto nuostoliai yra ieškovei permokėto subnuomos mokesčio suma. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės byloje pateiktų pranešimų turinį ir esmę. Šiuose pranešimuose dėl negyvenamųjų patalpų subnuomos mokesčio perskaičiavimo nurodyta, kad perskaičiuotas subnuomos mokestis bus taikomas terminuotai, t.y. „iki sekančio VKI padidėjimo“. LR Statistikos departamentui naujai perskaičiavus metinį VKI, nuomos mokestis, nustatytas praeitais metais, netenka galios. Kadangi visi pranešimai 2011 metais yra netekę galios, 2011 metais turi būti taikoma kaina, nurodyta sutarties 3.1 punkte, t.y. 14.000,00 Lt ir PVM suma, kurią atsakovas 2011 metais kas mėnesį ieškovui ir mokėjo. Kadangi teismas iš esmės (netiesiogiai) darė išvadą, kad ieškovo pranešimai yra subnuomos sutarties dalis, šios sutarčių aiškinimo taisyklės taikytinos ir pranešimų atžvilgiu, t.y. pažodinis pranešimo tekstas „iki sekančio VKI padidėjimo“ reiškia, kad pranešimas galioja iki sekančio VKI padidėjimo ir toliau nebegalioja. Kitoks aiškinimas negalimas, nes pranešimai yra vienašališkai parengti ieškovo ir todėl aiškintini jo nenaudai. Taigi, ieškovės reikalavimas mokėti nepriemoką už nuomą nuo 2011-01-01 iki 2011-06-10 yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai 5144,50 Lt delspinigių ir 17603,41 Lt baudą, nepakankamai įvertino kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti mažindamas netesybas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė iš ieškovės yra gavusi tik reikalavimą dėl delspinigių. Byloje nėra įrodymų, kurio būtent turinio pranešimas buvo įteiktas atsakovei. Ieškovė, nepareikalavusi mokėti baudos, neįvykdė sąlygos, kad įgytų teisę reikalauti priteisti baudą iš atsakovės, todėl teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 17603,41 Lt baudos, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal šalių sudarytos sutarties prigimtį ir tikslą šioje sutartyje nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės, kadangi prievolė buvo iš dalies įvykdyta. Tarp šalių sudaryta subnuomos, ne nuomos sutartis, todėl mažai tikėtina, kad ieškovė dėl atsakovės nepriemokų galėjo patirti tokio dydžio (22 747,91 Lt) nuostolius, ir tai suponuoja išvadą, kad skundžiamas sprendimas leidžia ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Tokio dydžio netesybos akivaizdžiai yra ne kompensacinės paskirties, bet baudinės, ko civilinis kodeksas nenumato. Teismo priteista delspinigių ir baudos bendra suma iškreipia šalių pusiausvyrą, todėl netesybos baudos forma neturėtų būti taikomos. Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 22 530,72 Lt sumos nuo kreipimosi j teismą dienos 2011-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1367,00 Lt žyminio mokesčio, 2680,00 Lt advokato pagalbai apmokėti.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė (2 t., b.l. 85-90) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: 1) vadovaujantis sutarties aiškinimo taisyklėmis bei analizuojant sutarties 3.7 punktą, akivaizdu, kad subnuomos mokestį galima didinti ne esant dviejų sąlygų visetui, kaip skunde tvirtina atsakovas, tačiau esant dviem savarankiškoms sąlygoms, kurios yra įtvirtintos 3.7. punkte, t. y. arba kai euras patvirtinamas Lietuvoje atsiskaitymo piniginiu vienetu, arba tuo atveju, jeigu metinis vartojimo kainų indeksas (VKI) padidėja daugiau nei 1 procentu. Ieškovė, pasinaudodama šalių pasirašytoje sutartyje įtvirtintomis teisėmis, padidėjus metiniam VKI, padidino ir nuomos mokestį, nepriklausomai nuo to, ar euras yra patvirtintas piniginiu vienetu, kiekvienų metų pradžioje atsakovei pateikdavo pranešimą dėl subnuomos mokesčio perskaičiavimo, kuriame nurodė, kad mokestis bus perskaičiuotas pagal LR Statistikos departamento oficialiai paskelbtą Vidutinį metinį vartotojų kainų indekso (VKI) pasikeitimo procentą. Kad toks pranešimas atsakovės buvo gautas, byloje patvirtina atsakovės ieškovei rašytas ir teismui pateiktas pranešimas. Atsakovė, gavusi pranešimą apie planuojamą padidinti nuomos mokesčio kainą ir daugiau negu penkerius metus mokėjusi nuomos mokestį pagal padidintą tarifą, jokių pretenzijų per tą laikotarpį ieškovei dėl nuomos mokesčio niekuomet nereiškusi, gaudama iš ieškovės PVM sąskaitas faktūras ir jas apmokėdama, savo konkliudentiniais veiksmais sutiko su nuomos mokesčio kainos padidintu tarifu, kadangi ir toliau vykdė nuomos sutartį bei mokėjo nuomos mokestį; 2) teismas, priteisdamas iš atsakovės nesumokėto nuomos mokesčio dalį, nuo kasacinio teismo formuojamos sutarčių aiškinimo praktikos nenukrypo, kadangi toks sutarties aiškinimas buvo priimtinas pačiai atsakovei, ji pakeistą sutartį vykdė ilgą laikotarpį ir jokių pretenzijų nereiškė; 3) atsakovė, apmokėdama padidinto subnuomos mokesčio tarifo sąskaitas, nereikšdama jokių pretenzijų ieškovei ir nesiekdama nutraukti sutarties bei toliau naudodamasi patalpomis, savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog su sutarties sąlygų pakeitimu sutinka, kas reiškia, jog jos sutikimas įsigaliojo ir sukėlė atitinkamus teisinius padarinius - pakeista sutartis įsigaliojo ir tapo privaloma. Šalių elgesys, vykdant pakeistą sutartį, besitęsęs pakankamai ilgą laiką po sutarties sudarymo, atitinkantis sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus, bei konkliudentiniai veiksmai iš atsakovės pusės patvirtina, kad atsirado CK 6.183 str. 2 d. nustatytos sąlygos, užkertančios galimybę atsakovei remtis sutarties išlyga dėl sutarties pakeitimo įforminimui keliamo rašytinės formos reikalavimo, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas; 4) ieškovė elgėsi sąžiningai, atidžiai ir apdairiai, nes kiekvienais metais raštiškai informuodavo atsakovę apie subnuomos mokesčio perskaičiavimą. Kad tokie pranešimai atsakovei buvo siunčiami, įrodo 2011-02-02 atsakovės pranešimas ieškovei, kuriame nurodoma apie 2009-02-03 ieškovės atsiųstą pranešimą dėl subnuomos mokesčio perskaičiavimo. Atsakovė nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų, kad atsakovė gavo ieškovės jai siųstus pranešimus; 5) nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės pranešimas galioja iki sekančio VKI padidėjimo ir toliau nebegalioja, kadangi šiuo atveju didinti subnuomos mokestį yra sutarties šalies teisė, o ne pareiga kiekvieną kartą pasikeitus VKI subnuomos nuomos mokestį padidinti; 6) mažinti teismo priteistas netesybas nėra jokių aplinkybių ir sąlygų, kadangi ieškiniu reikalaujamos netesybos teismo jau buvo sumažintos per pusę, dar vienas netesybų sumažinimas paneigtų netesybų taikymo instituto paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į konkrečias aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė iš pradžių vykdė savo pareigą mokėti nuomos mokestį, todėl pareigą iš dalies įvykdė, priteistinų netesybų dydį sumažino pagrįstai ir padarė pagrįstą išvadą, kad prašomų netesybų sumažinimas per pusę geriausiai užtikrintų abiejų sutarties šalių protingą interesų pusiausvyrą ir nepažeistų sutarčių laisvės principo.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarp šalių 2006 m. vasario 14 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 2006/SN-V-01 (toliau – Sutartis) aiškinimo. Sprendžiant ginčą svarbu yra tai, kad paminėta sutartimi šalys susitarė dėl ilgalaikių nekilnojamojo turto subnuomos teisinių santykių, nes sutartis buvo sudaryta iki 2015 m. spalio 1 d. Suprantama, kad per tokį pakankamai ilgą subnuomos terminą tiek pasaulyje, tiek ir šalyje dėl objektyvių priežasčių galėjo įvykti (ir realiai įvyko) įvairūs ekonomikos svyravimai (tiek į pagerėjimo, tiek ir į pablogėjimo pusę), atitinkamai nulemiantys nekilnojamojo turto nuomos (subnuomos) rinkos pokyčius, dėl ko pradinė subnuomos kaina galėjo tiek nuvertėti, tiek ir pasidaryti neproporcingai aukšta. Šalys pripažįsta, kad tikslu išvengti ekonomikos svyravimo padarinių bei siekiant išlaikyti tiek subnuomotojo, tiek ir subnuomininko interesų pusiausvyrą, į ginčo subnuomos sutartį buvo įrašyti 3.7, 3.8 ir 3.11 punktai, tačiau kiekviena jų skirtingai aiškina paminėtas sutarties nuostatas.

17Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Jau sudariusios sutartį šalys taip pat laisvai gali keisti jos turinį. Paprastai tokiems pakeitimams galioja taisyklė, kad jie turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Kai įstatymo reikalaujamos formos šalys nesilaiko, sutartis negalioja, jeigu toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais kilus ginčui dėl sutarties gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti ir raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį rašytinės sutarties pakeitimo išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

18Šalys sutarties 3.1 punktu susitarė, kad „subnuomininkas įsipareigoja laiku mokėti subnuomos mokestį, kurio dydis yra 14500 litų per mėnesį, kas atitinka 4199,49 EUR ekvivalentą. Į nurodytą subnuomos mokestį neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis (PVM)“. Sutarties 3.7 p. susitarė, kad nuo tų metų, kai euras patvirtintas Lietuvoje atsiskaitymo piniginiu vienetu, tuo atveju, jeigu metinis vartojimo kainų indeksas (VKI) padidėja daugiau nei 1 procentu, lyginant su prieš tai buvusiais metais, nuo sekančių kalendorinių metų vasario 1 dienos proporcingai VKI padidėjimui yra padidinamas subnuomojamų patalpų subnuomos mokestis, o Sutarties 3.8 p. susitarė, kad Subnuomotojas taip pat turi teisę vieną kartą per metus padidinti subnuomos mokestį pagal įstatymą ir Euro-zonos metinės infliacijos indekso procentiniu dydžiu, kartu atsiųsdamas sutarties papildymą, numatantį naują subnuomos kainą. Penkiolikos dienų laikotarpyje nuo šio pranešimo gavimo, Nuomininkas turi grąžinti patvirtintą sutarties papildymą. Jeigu Subnuomininkas nesutinka su tokiu subnuomos mokesčio padidinimu, Subnuomotojas turi teisę nedelsiant ir vienašališkai nutraukti subnuomos sutartį įspėdamas Subnuomininką ne mažiau kaip prieš du mėnesius. Tokiu atveju Subnuomininkas privalo palikti patalpas iki įspėjime nurodyto termino pasibaigimo dienos. Subnuomininkui nepalikus patalpų per Subnuomotojo nustatytą terminą, Subnuomininkas už kiekvieną uždelstą dieną įsipareigoja mokėti Subnuomotojui trijų mėnesių subnuomos mokesčio dydžio netesybas. Be to, sutarties 3.11 p. šalys susitarė, kad kiekvienais metais Subnuomotojas turi teisė peržiūrėti (pakeisti) subnuomos mokestį. Taigi iš sutarties teksto matyti, kad šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio (3.1 p.) ir dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo (3.7, 3.8 ir 3.11 p.). Atsižvelgiant į imperatyvų Sutarties 3.7 punkte išdėstytos sąlygos pobūdį, į tai, kad pagal įstatymą galima sutarties šalims nuomos mokestį nustatyti tiek konkrečia pinigų suma, tiek kitais mokesčio apskaičiavimo būdais (CK 6.487 straipsnis), į tai, jog perskaičiavimui pasirinkta reikšmė – euro patvirtinimas Lietuvoje atsiskaitymo piniginiu vienetu ir vartotojų kainų indeksas – yra objektyviai nustatoma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sutarties 3.7 punktu šalys susitarė dėl subnuomos mokesčio apskaičiavimo būdo, kuris vertintinas tik kaip naujo subnuomos mokesčio dydžio apskaičiavimas, neturintis įtakos Sutartyje nustatytoms šalių teisėms ir pareigoms. Sutarties 3.8 punkte išdėstytos sąlygos pobūdis yra deklaratyvus, tačiau mokesčio perskaičiavimui pasirinkta reikšmė – Euro-zonos metinės infliacijos indekso (vartotojų kainų indeksas (toliau-VKI)) procentinis dydis - taip pat objektyviai nustatoma. Sutarties 3.11 punktas suteikė ieškovei teisę peržiūrėti ir pakeisti subnuomos mokestį kiekvienais metais, nenumatęs jokių papildomų sąlygų, o tik įpareigojęs ieškovę ne vėliau kaip prieš 30 d. iki einamųjų metų pabaigos apie tai raštu pranešti atsakovei. Todėl darytina išvada, kad Sutarties 3.7, 3.8 ir 3.11 punktuose nurodytos sąlygos CK 6.223 straipsnio prasme nelaikytinos šalių susitarimu dėl sutarties pakeitimo, kuriam taikomos Sutarties 11.1 punkto nuostatos. Pažymėtina, kad Sutarties 3.8 bei 3.11 punktais šalys nustatė savo veiksmus, susijusius su mokesčio perskaičiavimu. Šalių susitarimas perskaičiuotą subnuomos mokestį išdėstyti atskirame rašytiniame susitarime vertintinas tik kaip gautos naujos nuomos mokesčio reikšmės išdėstymas tekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-274/2009).

19Paminėtos Sutarties sąlygos yra aiškios, todėl nėra jokio poreikio taikyti CK 6.193– 6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles, kurios taikomos, kai sutarties sąlyga gali būti nevienareikšmiškai suprantama, kai net ir aiškios sutarties sąlygos prieštarauja viena kitai, taip pat kitais atvejais, kai būtina nustatyti sutarties turinį. Įvertinus bylos esmę ir įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad Sutarties 3.7 p. ir 3.8 punktais buvo nustatyti savarankiški subnuomos mokesčio padidinimo pagrindai. Sutarties 3.11 p. suteikė ieškovei teisę peržiūrėti (pakeisti) subnuomos mokestį nepriklausomai nuo to, ar euras yra patvirtintas piniginiu vienetu, ir tuo pasinaudodama ieškovė siuntė atsakovei pranešimą dėl subnuomos mokesčio perskaičiavimo, kuriame nurodė, kad patalpų subnuomos mokestis bus perskaičiuojamas pagal LR Statistikos departamento oficialiai paskelbtą vidutinį metinį vartojimo kainų indekso (VKI) pasikeitimo procentą už 2008 metus, t.y. 5,2 proc. (t. 1, b.l. 157). Toks subnuomos mokesčio peržiūrėjimas (pakeitimas) neprieštarauja Sutarties 3.11 punkto nuostatoms, atitinka šalių tikruosius ketinimus peržiūrėti subnuomos kainą, siekiant išlaikyti tiek ieškovės, tiek atsakovės interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad byloje atsakovė neginčijo aplinkybės, jog subnuomos mokestis buvo perskaičiuotas neproporcingai VKI padidėjimui bei nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tokio paskaičiavimo pagrįstumą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas (3.11 p.), ieškovė 2009-02-03 raštu (nors ir pavėluotai, nes turėjo pranešti prieš 30 d. iki einamųjų metų pabaigos) Nr. 2009/01 pranešė atsakovei apie negyvenamųjų patalpų subnuomos mokesčio perskaičiavimą už 2009 m. vasario mėnesį ir taikomą iki sekančio metinio VKI padidėjimo (1 t., b.l. 157). Nors ieškovė minėtame pranešime išdėsčiusi faktines nuomos mokesčio perskaičiavimo aplinkybes, klaidingai nurodė šio mokesčio perskaičiavimą vadovaujantis Sutarties 3.7 p., nes šiame sutarties punkte nurodyta sąlyga – euro patvirtinimas Lietuvoje atsiskaitymo piniginiu vienetu – neegzistavo, tačiau atsakovė patikslinimo dėl subnuomos mokesčio perskaičiavimo nereikalavo ir beveik dvejus metus mokėjo perskaičiuotą subnuomos mokestį (2 t. b.l. 57); tik 2011 m. vasario 2 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl nepagrįsto kainos perskaičiavimo, kuriuo taip pat patvirtino, kad yra gavusi 2009-02-03 ieškovės pranešimą (1 t. b.l. 15). Apmokėdama pateiktas sąskaitas faktūras su perskaičiuotu subnuomos mokesčiu, atsakovė savo konkliudenciniais veiksmais patvirtino, kad pritaria subnuomos mokesčio perskaičiavimui (CK 6.162 str. 1 d.). Atsakovė tokį ilgą laiko tarpą, veikdama apdairiai ir rūpestingai, negalėjo nepastebėti šio mokesčio dydžio pasikeitimo – padidinimo. Nuo 2011-01-01 atsakovei mokant ieškovei tik Sutarties 3.1 p. numatytą subnuomos mokestį, bet ne padidintą ir perskaičiuotą subnuomos mokestį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesilaiko sutartinės prievolės.

20Sutarties 3.11 p. nustato ieškovės diskrecijos teisę padidinti subnuomos mokestį, bet neįpareigoja jos to daryti kiekvienais metais, dėl to apeliantės argumentus, kad ieškovės 2009-02-03 pranešimas galiojo iki sekančio VKI padidėjimo, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

21Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kainos perskaičiavimas pagal Sutarties 3.8 p. yra sutarties pakeitimas, tačiau ši išvada neturi įtakos galutiniam pirmosios instancijos teismo sprendimui.

22Įstatymai įpareigoja šalis prievoles vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiaujant vienai su kita (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). CK 6.71 straipsnis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t.

23Sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad jeigu Subnuomininkas nesumoka subnuomos mokesčio, jo dalies, kitų mokesčių sutartyje nustatytu laiku, Subnuomotojui pareikalavus Subnuomininkas privalo mokėti delspinigius 0,5 proc. nuo uždelstos mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, o Sutarties 6.3 punkte susitarė, kad jeigu Subnuomininkas nevykdo Sutarties 5.2.1-5.2.4, 5.2.13, 5.3.1-5.3.3 punktuose nustatytų įsipareigojimų, Subnuomotojui pareikalavus, jis įsipareigoja sumokėti 2 mėnesių subnuomos mokesčio dydžio baudą, tačiau baudos sumokėjimas nepašalina Subnuomininko pareigos ištaisyti Sutarties pažeidimus. Sutarties 5.2.2 punkte nurodyta, kad Subnuomininkas įsipareigoja šioje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka mokėti patalpų subnuomos ir kitus mokesčius. Šalys sutartyje sulygo dėl netesybų delspinigių, baudos forma, taip pat dėl prievolės mokėti delspinigius, baudą atsiradimo momento. Paminėtais atvejais šalies pareiga mokėti netesybas atsiranda tik tuo atveju, jeigu kita šalis to pareikalauja. Šalis turi teisę ir nereikalauti, kad būtų mokamos baudos ar delspinigiai. Bet kuriuo atveju, jeigu šalis pareikalauja, kad būtų mokami delspinigiai ar baudos, jie turi būti sumokami už laikotarpį nuo pažeidimo pradžios. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė beveik dvejus metus tinkamai ir savalaikiai vykdė sutartinę prievolę ir mokėjo perskaičiuotą subnuomos mokestį pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, tačiau iškilus ginčui dėl Sutarties nuostatų aiškinimo ir vykdymo, atsakovė nuo 2011-01-01 savalaikiai moka pradinę subnuomos sumą – 14 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai perskaičiavo subnuomos mokestį, darytina išvada, kad atsakovė nesumoka ieškovei dalies subnuomos mokesčio ir, ieškovei pareikalavus, privalo mokėti delspinigius ir baudą (Sutarties 6.1, 6.3 ir 5.2.2 p.). Ieškovė 2011-04-25 raštu pranešė atsakovei apie 2011-04-28 esamą 15297,38 Lt skolą, prašė ją padengti per 7 dienas nuo rašto gavimo, nes priešingu atveju bus skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną 0,5 % (Sutarties 6.1 p.) (1 t. b.l. 17). Atsakovė pripažįsta gavusi minėtą pranešimą ir neginčija pareigos mokėti delspinigius, nors nesutinka su jų dydžiu (1t. b.l. 47-48, 2 t., b.l. 59, 77). Bylos eigoje ieškovė pateikė dar vieną 2011-04-28 pranešimą (1 t. b.l. 160), kuriuo pranešė atsakovei apie 2011-04-28 esamą 15297,38 Lt skolą, prašė ją padengti per 7 dienas nuo rašto gavimo, nes priešingu atveju bus skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną 0,5 % (Sutarties 6.1 p.), taip pat pagal Sutarties 6.3 p. bus taikoma 2 mėnesių subnuomos mokesčio dydžio bauda, tačiau įrodymų, kad šis kaip ir prieš tai paminėtas pranešimas buvo įteiktas atsakovei, nepateikė. Atsakovė bylos eigoje nuo atsiliepimo pateikimo laikosi vieningos pozicijos, teigdama, kad ji nebuvo įspėta apie baudos mokėjimą (1 t. b.l. 47-48, 2 t. b.l. 77). Vadovaujantis išdėstytais motyvais kolegija daro išvadą, kad Sutarties 6.1 bei 6.3 punktuose šalys susitarė dėl savarankiškos, konkrečios netesybų formos: delspinigių ir baudos, todėl, vadovaujantis paminėtų Sutarties punktų nuostatomis, atsakovei atsirado pareiga mokėti tik tas netesybas, kurių pareikalavo ieškovė, o ieškovė neįrodė, kad pareikalavo iš atsakovės mokėti baudą (CPK 178 str.). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 17603,41 Lt baudą.

24Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). CK 6.73 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) nėra sukonkretintos, todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2012). Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010). Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus ir iš esmės tokia teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

25Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad priteistos 5144,50 Lt netesybos, palyginus jas su skolos 22530,72 Lt suma, sudaro sąlygas ieškovei piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Dalinis piniginės prievolės įvykdymas – sutartyje nustatyto dydžio subnuomos mokesčio mokėjimas - nelemia netesybų sumažinimo prašomu dydžiu. Pagrindų konstatuoti sutartinių netesybų dydį kaip neprotingą taip pat nėra. Be to, nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas; sutartimi sulygo dėl netesybų dydžio (CK 6.156 str.), sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl turi būti vykdoma. Laisva valia prisiimdama sutartines prievoles, atsakovė turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį ir įvertinti jų nesilaikymo pasekmes. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms bei išvadai dėl delspinigių sumažinimo, tačiau juos dar mažinat apeliacinio skundo motyvais, būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė, pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.).

26Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini.

27Teisėjų kolegija pažymimi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 6 procentų palūkanas priteisė tik nuo pagrindinės skolos, tačiau dėl to nesant apeliacinio skundo ir negalėdama bloginti apeliantės padėties, sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo palieka nepakeistą.

28Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai yra pagrindu skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-09 sprendimą pakeisti dalyje, kurioje buvo priteista 17 603,41 Lt bauda: šioje dalyje sprendimas naikinamas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.).

29Atitinkamai sumažintinas iš atsakovės priteistas žyminis mokestis –iki 830,26 Lt (CPK 93 str. 2, 5 d.) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti – iki 1638,29 Lt (CPK 98 str., 93 str. 2, 5 d., 329 str. 1 d.).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Apeliantei prašant panaikinti 2012-02-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti visiškai, t.y. ginčijant 126 515,72 Lt sumą, proporcingai patenkinto apeliacinio skundo dalyje – panaikinus sprendimą dalyje dėl 17 603,41 Lt baudos priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 528,10 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2, 3 d.) bei 278,20 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).

32Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

33Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti.

34Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gidomelija“ priteista 17 603,41 Lt (septyniolika tūkstančių šeši šimtai trys litai 41 ct.) bauda ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

35Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gidomelija“ priteistą 1367 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 830,26 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt litų 15 ct.) ir priteistą 2680 Lt sumą advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 1638,29 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai trisdešimt aštuoni litai 29 ct.).

36Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“, j. a. k. 125877727, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gidomelija“, j. a.k. 300005096, 528,10 Lt (penkis šimtus dvidešimt aštuonis litus 10 ct.) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą bei 278,20 Lt (du šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 20 ct.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Jolita Cirulienė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu (1 t., b.l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovės 22 530,72... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2006-02-14 šalys sudarė negyvenamųjų patalpų... 6. Atsakovė priešieškiniu (1 t., b.l. 73-74) prašė priteisti iš ieškovės... 7. Priešieškinyje nurodė, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu (2 t., b.l.... 10. Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog 2006-02-14 šalys pasirašė... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovės atstovė apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 70-79), kaip matyti iš jo... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė (2 t., b.l. 85-90) nurodo, kad su... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarp šalių 2006 m. vasario 14 d.... 17. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 18. Šalys sutarties 3.1 punktu susitarė, kad „subnuomininkas įsipareigoja... 19. Paminėtos Sutarties sąlygos yra aiškios, todėl nėra jokio poreikio taikyti... 20. Sutarties 3.11 p. nustato ieškovės diskrecijos teisę padidinti subnuomos... 21. Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę, teisėjų kolegija... 22. Įstatymai įpareigoja šalis prievoles vykdyti tinkamai ir sąžiningai,... 23. Sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad jeigu Subnuomininkas nesumoka... 24. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais... 25. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš... 26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai... 27. Teisėjų kolegija pažymimi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 6... 28. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 29. Atitinkamai sumažintinas iš atsakovės priteistas žyminis mokestis –iki... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Apeliantei prašant panaikinti 2012-02-09 sprendimą ir priimti naują... 32. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti.... 34. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės... 35. Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“... 36. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 37. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė...