Byla e2S-857-440/2018
Dėl teisės į draudimo išmoką pripažinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5165-721/2018 pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl teisės į draudimo išmoką pripažinimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismingumo taisyklių taikymo.

82.

92018 m. rugpjūčio 14 d. ieškovai A. K. ir L. K. (toliau - ieškovai), atstovaujami advokato D. C., pateikė teismui ieškinį atsakovui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, kuriuo prašė pripažinti ieškovams A. K. ir L. K. draudimo išmokos reikalavimo teisę iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), gaisro. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 30 straipsnio 3, 6, 9, 11, 12 dalimis, ieškinį reiškia Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta Mažeikiuose, kur atsakovas turi net tris skyrius, Mažeikių rajone buvo padaryta žala ieškovų turtui, Mažeikių rajone yra sutarties vykdymo vieta, ieškinio reikalavimas kilęs iš vartojimo sutarties.

103.

11Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau šią nutartį ieškovai apskundė.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutartį, kuria

16civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl teisės į draudimo išmoką pripažinimo, perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

175.

18Teismas nustatė, kad ieškovų reikalavimas kildinamas iš draudėjo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Kadangi atsakovas AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ nedalyvavo ieškovų A. K. ir L. K. nurodytame įvykyje, kurio metu buvo padaryta žala, jis yra tik draudikas, kuris sudarydamas draudimo sutartį su draudėju ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką, bet ne prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti. Duomenų, kad atsakovas savo veiksmais būtų padaręs ieškovų turtui žalą, ieškovai nenurodo, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 6 dalis netaikytina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo buveinė yra Vilniuje, teismas konstatavo, jog bylą teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes įstatymas nenumato ieškovui teisės pasirinkti teismingumą, reiškiant ieškinį juridiniam asmeniui dėl įstatyminės pareigos nevykdymo (CPK 29 straipsnis).

19III.

20Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

216.

22Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

236.1.

24Nors ieškinyje nurodyta, kad ieškinio pateikimui Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams yra penkios sąlygos (CPK 30 straipsnio 3, 6, 9, 11, 12 dalys), iš kurių pakanka bent vienos, kad ieškinį būtų galima nagrinėti pagal paties ieškovo pasirinktą vietą, tačiau teismas nusprendė, jog ieškovų ieškinys dėl teisės į draudimo išmoką neteismingas Mažeikių rūmams, nes ieškinyje nurodyta CPK 30 straipsnio 6 dalies teismingumo ieškovo pasirinkimu sąlyga yra nepagrįsta.

256.2.

26Teismas nepaneigė CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytos sąlygos, kad „ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą“. Ieškovo draudimo polise yra nurodyta, kad draudimo vieta, o tai reiškia ir sutarties vykdymo vieta, yra Mažeikių r. sav. Taigi vien šiuo pagrindu ieškinys turi būti nagrinėjamas ieškovo pasirinkimu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

276.3.

28Teismas nepaneigė CPK 30 straipsnio 11 dalyje nurodytos sąlygos, kad „ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą“. Draudimo sutartis yra pripažintina vartojimo sutartimi - ieškovas draudė savo šeimos būstą, kuriame gyveno ir kurį įsigijo savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Nurodo teismų praktika dėl teismingumo bylose dėl draudimo išmokos (Kauno apygardos teismo nutartis 2010-03-17 Nr. 2S-749-109/2010).

29Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje (toliau - atsakovas) prašė palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

307.1.

31Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile (nuolatinė gyvenamoji vieta) principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tam kad būtų galima taikyti alternatyvųjį teismingumą (CPK 30 straipsnis), konkreti proceso įstatymo norma turi įtvirtinti ieškovui tokią galimybę (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

327.2.

33Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo veiksmais būtų padaręs ieškovų turtui žalą, todėl CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikytinos.

347.3.

35Teismas pagrįstai pripažino bylą esant teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes įstatymas nenumato ieškovui teisės pasirinkti teismingumą, reiškiant ieškinį juridiniam asmeniui dėl įstatyminės pareigos nevykdymo (CPK 29 straipsnis).

367.4.

37Netaikytina CPK 30 straipsnio 9 punkto sąlyga, nes nagrinėjamu atveju ginčo šalys nesusitarė dėl draudimo sutarties įvykdymo vietos, o šalims nesusitarus dėl draudimo sutarties įvykdymo vietos, neturi reikšmės įvykio, dėl kurio kvalifikavimo kyla ginčas, vieta, nes tai nėra šalių tarpusavio prievolių įvykdymo vieta. Esant tokioms aplinkybėms, kai draudimo sutarties šalys sutartyje nenurodė jos įvykdymo vietos ir nesusitarė dėl to kitokiu būdu, tarp šalių kilęs ginčas, turi būti nagrinėjamas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis).

387.5.

39Nors ieškovai nurodo, kad pagal CPK 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, byla teisminga Telšių apylinkės teismui Mažeikių rūmams, tačiau draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, neturi filialų Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų aptarnavimo veiklos teritorijoje, todėl konstatuotina, jog bylą teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, pagal atsakovo buveinės vietą.

407.6.

41Gyventojų turto draudimo sutartyje, sudarytoje tarp šalių, naudos gavėjas nurodytas juridinis asmuo, t. y. SEB bankas, kas neatitinka vieno iš pagrindinių vartojimo sutartims kvalifikuoti būtinų požymių, jog prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo, todėl nagrinėjamu atveju draudimo sutarčiai negali būti taikytinas vartojimo sutarties statusas.

42Teismas

konstatuoja:

43IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Atskirasis skundas tenkintinas.

457.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

478.

48Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

49Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

50Ieškovas A. K. 2017 m. sausio 16 d. su atsakovu sudarė ieškovams priklausančių gyvenamojo namo, garažo, tvarto, šiltnamio, viralinės, ūkinio pastato, pavėsinės, esančių ( - ), draudimo sutartį Nr. ( - ) (toliau - Gyventojų turto draudimo sutartis).

512018 m, kovo 1 d. apdraustas gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), sudegė. Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nustatė, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas.

52Ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, tačiau atsakovas 2018 m. balandžio 25 d. raštu informavo, kad priėmė sprendimą draudimo išmokos nemokėti.

53Dėl teismingumo taisyklių taikymo

54Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo inciatyva) ieškinio priėmimo metu, kuris visada yra nustatomas atsižvelgiant į ieškinio materialinį reikalavimą. Tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytos asmens teisės kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-415-464/2018)

55Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 straipsnis). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikšmingos ieškovo teisės bei interesai. Tokiu būdu ieškovui patogiau įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis c. b. Nr. 2A-560/2013). Taigi, CPK 29 straipsnyje įtvirtinta teisės norma pagal savo pobūdį yra imperatyvi. Joje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė, kuri yra taikoma įprastiniais atvejais, išskyrus tam tikras CPK numatytas išimtis.

56CPK 30 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Apeliantai nurodo, kad jų ieškinys gali būti reiškiamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams vadovaujantis CPK 30 straipsnio 3, 6, 9, 11, 12 dalies nuostatomis ir akcentuoja CPK 30 straipsnio 9 ir 11 sąlygų egzistavimą. Apeliantų vertinimu pakanka bent vienos sąlygos, kad ieškinį būtų galima nagrinėti pagal paties ieškovo pasirinktą vietą, tačiau teismas nusprendė, jog ieškovų ieškinys dėl teisės į draudimo išmoką neteismingas Mažeikių rūmams, teismas nepagrįstai perdavė ieškinį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

57Dėl CPK 30 straipsnio 9 dalies egzistavimo

58CPK 30 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Iš šios normos matyti, kad ji nėra imperatyvi. Ja ieškovui tik suteikiama teisė savo nuožiūra pasirinkti teismą į kurį jis gali kreiptis - tiek pagal sutarties įvykdymo, tiek pagal atsakovo buveinės vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai.

59Pažymėtina, kad, aiškinant CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą formuluotę „sutarties įvykdymo vieta“, būtina atsižvelgti į tai, kaip šią prievolių teisės kategoriją apibrėžia civiliniai įstatymai. CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolė esmė. Kaip minėta pirmiau, esminę reikšmę, vertinant, ar šalys buvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos, turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta. Kaip taisyklė, šalys turto draudimo sutartyje nenustato draudimo sutarties įvykdymo vietos, kadangi draudimo sutarties prigimtis lemia, jog draudiko ir draudėjo sutartinių prievolių vykdymo tvarka iš esmės skiriasi. Draudėjas turi mokėti draudimo įmokas, operatyviai informuoti draudiką apie įvykusį galimai draudiminį įvykį, tuo tarpu draudikas turi tinkamai vykdyti draudėjo supažindinimo su draudimo taisyklėmis pareigą, o įvykus įvykiui, spręsti dėl jo pripažinimo (ne)draudiminiu bei draudimo išmokos išmokėjimo, ir išmokėti šią išmoką. Kitaip tariant, draudimo sutarties šalims būtų itin sudėtinga nustatyti tokios sutarties įvykdymo vieną vietą.

60Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad šalys būtų susitarusios dėl draudimo sutarties įvykdymo konkrečios vietos. Taigi, sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys nesusitarė dėl draudimo sutarties įvykdymo vietos, o apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad draudimo polise nurodyta draudimo vieta reiškia ir sutarties vykdymo vietą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl šių priežasčių yra pagrindo spręsti ieškinys ieškovų pasirinkimu negali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę.

61Dėl CPK 30 straipsnio 11 dalies egzistavimo

62CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad šiuo atveju buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl byla yra teisminga Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

63Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartys ne visais atvejais yra vartojimo sutartys. Draudimo sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi gali būti tam tikrais atvejais pagal sandorio šalis ir jo sudarymo tikslus. Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Ginčo šalių sudaryta sutartis yra dėl gyventojų turto (gyvenamojo namo, garažo, tvarto, šiltnamio, viralinės, ūkinio pastato ir pavėsinės) draudimo. Į tai atsižvelgiant turi būti aiškinamas šios sutarties sąlygų turinys. Siekiant nustatyti, ar ginčo atveju draudimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, reikia palyginti, ar draudimo sutarties požymiai atitinka vartojimo sutarties požymius.

64Apeliantai nurodo, kad Gyventojų turto draudimo sutartis yra pripažintina vartojimo sutartimi, nes ieškovas A. K. draudė savo šeimos būstą, kuriame gyveno ir kurį įsigijo savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui.

65Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2, 8, 19 dalyse nurodyta, jog finansinė paslauga – draudimo ir pensijų kaupimo paslaugos ir Finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos; paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams; vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Teismų praktikoje vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-511-196/2015).

66Nagrinėjamu atveju Gyventojų turto draudimo sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens – ieškovo A. K., sudariusio sutartį savo asmeninei ir šeimos naudai, ir draudiko – atsakovo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje – asmens, veikiančio verslo tikslais. ,,BTA Insurance Company“ Gyventojų turto taisyklių Nr. 039.1 bendrųjų sąlygų 1 dalyje išaiškintos draudimo sutarties sąvokos: „Draudikas - „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, toliau vadinama BTA“; „Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į BTA dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam BTA pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su BTA savo ar kitų asmenų naudai“; Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo, paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.“; „Draudimo sutarties šalys – Draudėjas ir BTA”. Nors atsakovas nurodo, kad Gyventojų turto draudimo sutartyje, sudarytoje tarp šalių, naudos gavėjas nurodytas juridinis asmuo, t. y. SEB bankas, o tai neatitinka vieno iš pagrindinių vartojimo sutartims kvalifikuoti būtinų požymių, jog prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo, tačiau, kaip jau buvo minėta, draudimo sutarties šalys dėl to nepasikeičia – Gyventojų turto draudimo sutartis sudaryta tarp ieškovo A. K. ir atsakovo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais, kai sutartyje aiškiai įvardytas naudos gavėjas, jis pripažįstamas paskirtuoju naudos gavėju, dėl kurio, kaip trečiojo asmens, teisių sutarties šalys susitarė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-706/2016). Sutiktina, kad pagal CK 6.1006 straipsnio 3 dalį teisę į draudimo išmoką turi naudos gavėjas, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad naudos gavėjas ir draudikas negali susitarimu eliminuoti draudėjo teisių ir teisėtų interesų <...>. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-706/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog bankas yra nurodytas kaip naudos gavėjas, nelemia išvados, kad ieškovas A. K. nebuvo suinteresuotas apsaugoti įkeistą turtą nuo galimos jo sunaikinimo ar sugadinimo rizikos.

67Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Atsižvelgiant į išdėstytą, Gyventojų turto draudimo sutartis teisine prasme vertintina kaip vartojimo sutartis ir jai turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Kadangi CPK 30 straipsnyje numatytais atvejais ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš nurodytų teismų, kuriam byla teisminga (CPK 30 straipsnio 12 dalis), nagrinėjamu atveju spręstina dėl ieškovų teisės pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (CPK 30 straipsnio 11 dalis).

68Dėl CPK 30 straipsnio 6 dalies sąlygos egzistavimo

69Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją ar žalos padarymo vietą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai reikalavimus kildina iš su atsakovu (draudiku) sudarytos Gyventojų turto draudimo sutarties ir prašo priteisti iš atsakovo draudimo išmoką, t. y. atlyginti žalą, padarytą apdraustam turtui gaisro metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pagal ieškovų reiškiamo reikalavimo pobūdį šioje civilinėje byloje ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį (CK 6.987 straipsnis ), o ne atlyginti žalą, atsiradusią dėl delikto. Įgyvendinant teisę į žalos, padarytos gaisro metu, atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netaikytinos CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatytos alternatyvaus teismingumo nuostatos.

70Dėl CPK 30 straipsnio 3 dalies sąlygos egzistavimo

71Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiama taip pat pagal filialo buveinę (CPK 30 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Mažeikiuose turi filialą. Tai patvirtina ir pats atsakovas.

72Dėl kasacinio teismo praktikos

73Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635/2015).

74Atsakovas nurodo, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog draudimo sutartys ne visais atvejais yra vartojimo sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka ir tai akcentuoja nutartyje (šios nutarties 20 punktas), tačiau pažymi, kad atsakovo nurodomose kasacinio teismo nutartyse pasisakyta dėl transporto priemonių draudimo teisinių santykių kvalifikavimo, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas, kilęs iš nekilnojamojo turto draudimo teisinių santykių, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos precedento taikymo taisyklės.

75Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

76Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

77Dėl bylos procesinės baigties

78Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo, kuriam byla teisminga, prerogatyva (CPK 137 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

79Dėl bylinėjimosi išlaidų

80Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

81Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

82Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovų A. K. ir L. K. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

83Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

84Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismingumo taisyklių... 8. 2.... 9. 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškovai A. K. ir L. K. (toliau - ieškovai),... 10. 3.... 11. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 22 d.... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 22 d. priėmė... 16. civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui AAS ,,BTA... 17. 5.... 18. Teismas nustatė, kad ieškovų reikalavimas kildinamas iš draudėjo pareigos... 19. III.... 20. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 21. 6.... 22. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 23. 6.1.... 24. Nors ieškinyje nurodyta, kad ieškinio pateikimui Telšių apylinkės teismo... 25. 6.2.... 26. Teismas nepaneigė CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytos sąlygos, kad... 27. 6.3.... 28. Teismas nepaneigė CPK 30 straipsnio 11 dalyje nurodytos sąlygos, kad... 29. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė draudimo bendrovės „BTA... 30. 7.1.... 31. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio... 32. 7.2.... 33. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo veiksmais būtų padaręs... 34. 7.3.... 35. Teismas pagrįstai pripažino bylą esant teisminga Vilniaus miesto apylinkės... 36. 7.4.... 37. Netaikytina CPK 30 straipsnio 9 punkto sąlyga, nes nagrinėjamu atveju ginčo... 38. 7.5.... 39. Nors ieškovai nurodo, kad pagal CPK 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, byla... 40. 7.6.... 41. Gyventojų turto draudimo sutartyje, sudarytoje tarp šalių, naudos gavėjas... 42. Teismas... 43. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 44. Atskirasis skundas tenkintinas.... 45. 7.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 47. 8.... 48. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio... 49. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 50. Ieškovas A. K. 2017 m. sausio 16 d. su atsakovu sudarė ieškovams... 51. 2018 m, kovo 1 d. apdraustas gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), sudegė.... 52. Ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, tačiau atsakovas 2018... 53. Dėl teismingumo taisyklių taikymo... 54. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. CPK 5 straipsnio 1... 55. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, Lietuvos civilinio proceso... 56. CPK 30 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti... 57. Dėl CPK 30 straipsnio 9 dalies egzistavimo... 58. CPK 30 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose... 59. Pažymėtina, kad, aiškinant CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą... 60. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad... 61. Dėl CPK 30 straipsnio 11 dalies egzistavimo... 62. CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog ieškinys dėl vartojimo sutarčių... 63. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 64. Apeliantai nurodo, kad Gyventojų turto draudimo sutartis yra pripažintina... 65. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2, 8, 19 dalyse nurodyta,... 66. Nagrinėjamu atveju Gyventojų turto draudimo sutartis buvo sudaryta tarp... 67. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.... 68. Dėl CPK 30 straipsnio 6 dalies sąlygos egzistavimo... 69. Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų... 70. Dėl CPK 30 straipsnio 3 dalies sąlygos egzistavimo... 71. Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiama... 72. Dėl kasacinio teismo praktikos... 73. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų... 74. Atsakovas nurodo, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog draudimo sutartys... 75. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų... 76. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties... 77. Dėl bylos procesinės baigties... 78. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 80. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia... 81. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 82. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį... 83. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 84. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims....