Byla 2A-1501/2013
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kelias“ ir A. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-912-265/2012 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Autuva“ ieškinį atsakovams E. B. ir L. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kelias“ ir A. K..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BAB „Autuva“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams E. B. ir L. S., kuriuo prašė priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 917 013 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 2-7). Nurodė, kad L. S. įmonės vadovė buvo nuo 2006 m. gegužės 5 d. iki 2009 m. birželio 5 d., o E. B. - nuo 2009 m. birželio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi bankroto administratorius neturi duomenų, patvirtinančių balanso sudarymą turto perdavimo naujajam direktoriui dienai, ir duomenų, kad turtas buvo perduotas, todėl ieškovas žalą prašo priteisti ir iš atsakovės L. S.. Paskutinė ieškovo finansinė atskaitomybė sudaryta 2009 m. kovo 31 d., pagal ją įmonės turtas sudarė 948 137 Lt, įmonei padarytą žalą ir sudaro jam neperduoto įmonės turto vertė. Ieškovo teigimu, nevykdant įstatymais ir teismo nutartimi nustatytų pareigų ir neperduodant jam įmonės turto ir dokumentų, žala yra daroma tiek įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Administratoriui neturint dalies dokumentų, jis negali pranešti didžiajai daliai kreditorių, kad jie pareikštų kreditorinius reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas minėtą sumą patikslino ir atsisakė reikalavimo priteisti 422 340 Lt, galutinė ieškinio suma yra 494 673 Lt, kurią ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. B. ieškovui BAB „Autuva“ 494 673 Lt ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 494 673 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Bylos dalį dėl 422 340 Lt priteisimo nutraukė. Ieškinį atsakovės L. S. atžvilgiu atmetė (t. 2, b.l. 149-151). Teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę atsakovams, neįrodė nė vienos įstatyme numatytos sąlygos, kuri būtų pagrindas šią atsakomybės rūšį jiems taikyti. Atsakovai įmonės vadovais buvo atskirais laikotarpiais, šių laikotarpių metu jų veiksmai nesidubliavo, jie savarankiškai priėmė sprendimus ir gali būti atsakingi tik už vadovavimo metu priimtus sprendimus, todėl solidarioji atsakomybė nagrinėjamu atveju negalima. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas neturi duomenų, kad atsakovė turtą perdavė naujajam vadovui nereiškia, jog ji jo neperdavė. Po atsakovės atleidimo iš pareigų naujasis įmonės vadovas dar dirbo beveik pusmetį, jis buvusios įmonės vadovės veiklos audito neatliko, nereiškė pretenzijų, jog jam neperduotas pagal balansą visas įmonės turtas. Teismas pažymėjo, jog administratorius faktiniu ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, jog jam neperduoti visi įmonės finansiniai dokumentai ir iš to kildina įmonei padarytą žalą, tačiau iš 2011 m. kovo 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad dalį BAB „Autuva“ finansinių dokumentų turėjo trečiasis asmuo UAB „Kelias“. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė savo pareigą perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą prieš atleidžiant ją iš darbo yra įvykdžiusi. Ieškovui perduoti finansinius dokumentus ir turtą privalo BAB „Autuva“ direktorius E. B., tačiau jis šios pareigos neįvykdė. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas BAB „Autuva“ vadovas, turto, kuris nurodytas 2009 m. kovo 31 d. balanse, neišsaugojo ir bankroto administratoriui neperdavė, dėl to įmonei buvo padaryta žala (CK 6.249 str. 1 d.). Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog šie neteisėti atsakovo veiksmai yra susiję su įmonei padaryta žala ir nulemia jo civilinę atsakomybę (CK 6.246 str.). Kadangi nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 494 673 Lt žalą įmonei ir 5 procentų metines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.). Bylos dalį dėl 422 340 Lt priteisimo teismas nutraukė ieškovui atsisakius reikalavimo (CPK 140 str. 1 d.). Teismas atmetė atsakovės prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, nes įstatyme, reglamentuojančiame civilinės bylos sustabdymą, toks bylos sustabdymo pagrindas nenumatytas. Be to, pagal byloje esančią medžiagą nėra kliūčių bylai išnagrinėti iš esmės.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

8Atsakovas E. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei leisti pateikti papildomus įrodymus (t. 2, b.l. 156-159). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas teismo procesinių dokumentų nebuvo gavęs ir teismo posėdžiuose nedalyvavo. Nors procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskalbimo būdu, tačiau jis neturėjo galimybės susipažinti su tinklapyje skelbiamu pranešimu, nes nuo 2010 m. sausio mėnesio dirbo ir gyveno užsienyje. Todėl neturėjo galimybės pateikti teismui nei rašytinių įrodymų, nei paaiškinimų.
  2. Atsakovas AB „Autuva“ direktoriumi dirbo iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., tai patvirtina VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma bei 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. specialistų išvados. VĮ Registrų centras duomenys apie atsakovo atleidimą iš AB „Autuva“ direktoriaus pareigų 2009 m. rugpjūčio 13 d. neregistruoti, nes nebuvo paskirtas naujas įmonės direktorius ir nepateikti atitinkamai akcininkų sprendimai, kurių atsakovas neturėjo. Atsakovo teigimu, jo atleidimo iš darbo dieną visi AB „Autuva“ dokumentai bei kompiuteris su programomis buvo perduoti UAB „Kelias“ vyr. buhalterei L. S..
  3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atleidžiant L. S. iš AB „Autuva“ direktoriaus pareigų, ji visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir materialinį turtą perdavė atsakovui. Teismas nevertino jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo byloje, kad ji, išeidama iš darbo, visus buhalterinės apskaitos dokumentus paliko administracinėse patalpose bei joks dokumentų perdavimo – priėmimo aktas nepasirašytas. Atsakovo teigimu, jam neperduoti nei buhalterinės apskaitos dokumentai, nei materialinės vertybės. Įmonėje nebuvo jokio turto, išskyrus transporto priemones, kurios vėliau buvo parduotos arba kartu su kreditoriniais įsipareigojimais perleistos tretiesiems asmenims, pagrindinį kompiuterį ir vėliau parduotus pastatus.
  4. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik 2009 m. kovo 31 d. balansu, nes byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo įmonėje buvo vykdomos finansinės operacijos ir sudaryti santoriai. Teismas neatsižvelgė į balanso dalį „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“, kurie sudarė 1 147 884 Lt. Ieškovas nepateikė duomenų apie įmonės kreditorinius įsipareigojimus bankroto byloje, kreditorių sąrašo, nors be šių duomenų nebuvo galima tinkamai nustatyti žalos sumą ir spręsti, ar buvo ieškovui padaryta žala.
  5. Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d. nebuvo nustatyti AB „Autuva“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo tarpu ieškovas teigia priešingai, nurodant, kad to nustatyti negalima.
  6. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės L. S. prašymo dėl bylos sustabdymo iki tol, kol bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas.

9Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei leisti byloje pateikti papildomus įrodymus, kurių neturėjo galimybės pateikti bylos nagrinėjimo metu, įpareigoti ieškovą pateikti teismo patvirtintą kreditorių sąrašą su kreditoriniais reikalavimai. Nurodo, kad jis nebuvo gavęs procesinių dokumentų ir nežinojo apie bylos nagrinėjimą, todėl neturėjo galimybės teikti byloje prašymų, papildomų įrodymų.

10Trečiasis asmuo UAB „Kelias“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. 2, b.l. 169-171). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis tik AB „Autuva“ 2009 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, kurie negalėjo atspindėti įmonės turto realios padėties bankroto bylos iškėlimo dienai. Byloje prie balanso nepateikta: aiškinamasis raštas, pelno (nuostolių) bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos.
  2. Ikiteisminio tyrimo byloje pateikta 2011 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad AB „Autuva“ pagal kasos išlaidų orderius ir mokomaisiais pavedimais pagrindė pinigų išmokėjimus 696 564,50 Lt sumai. Taip pat 2012 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad po 2009 m. kovo 31 d. balanso sudarymo buvo atliekami mokėjimai. Todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi minėto balanso duomenimis.
  3. 2009 m. kovo 31 d. balanso duomenimis įmonės turtą sudarė 948 137 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 192 900 Lt. Todėl sudengus įmonės turtą su įsipareigojimais lieka 244 763 Lt nepadengtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje pareikšta 180 432,29 Lt sumai kreditorinių reikalavimų, darytina išvada, kad įmonės direktoriai, siekdami atsiskaityti su kreditoriais, galimai realizavo įmonės turtą ir dengė įsipareigojimus mažiausiomis sąnaudomis. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
  4. Ieškovas nepagrindė, kad įmonė bankroto bylos iškėlimo dienai neteko turto 494 673 Lt sumai ir šią žalą patyrė dėl E. B. neteisėtų veiksmų.

11Ieškovas BAB „Autuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b.l. 2-8). Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pagal juridinių asmenų registro duomenis atsakovas vadovavo BAB „Autuva“ iki bankroto bylos iškėlimo. VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymoje pateikiama informacija tik už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d, todėl ji nepatvirtina, kad atsakovas vėlesniu laikotarpiu nedirbo BUAB „Autuva“. Be to, nei L. S. (viena ir valdybos narių), nei trečiasis asmuo A. K. (valdybos pirmininkas), nei trečiasis asmuo UAB „Kelias“ (pagrindinis akcininkas) nepasisakė dėl ieškinyje galimai nurodytų neteisingų duomenų apie atsakovo darbo įmonėje laikotarpį. Ieškovo teigimu, atsakovas yra atsakingas už BUAB „Autuva“ turto ir dokumentų neišsaugojimą savo vadovavimo įmonei laikotarpiu.
  2. Atsakovas nenurodo, kokios būtent transporto priemonės jam buvo perduotos, kokiems tretiesiems asmenims jos buvo perleistos, nes bankroto administratorius tokių duomenų neturi. Bankroto administratoriui neperduotas ir atsakovo minimas kompiuteris. Iš VĮ Registro centras duomenų ir ieškovo 2012 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimo matyti, kad administratoriui nėra perduotos 4 transporto priemonės, kurios priklauso ieškovui. Apeliantai nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniuose skunduose nenurodo, kur šios transporto priemonės šiuo metu yra.
  3. Apeliantai teigia, kad 2009 m. kovo 31 d. balansas neatspindi tikrosios įmonės būklės bankroto bylos iškėlimo dienai, tačiau nenurodo jokių konkrečių apskaičiavimų, kuria dalimi, už kokį laikotarpį ir kurie balanso duomenys yra neteisingi. Apeliantai nurodo tik įmonės patirtas išlaidas, tačiau nekalba apie įmonės gautas pajamas. Ieškovas nurodo, kad visų šių duomenų neįmanoma nustatyti, todėl administratorius vadovaujasi paskutiniu 2009 m. kovo 31 d. balansu. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė beveik pusės ieškinio sumos, paaiškėjus bent kokioms aplinkybėms apie įmonėje buvusį turtą ir jo likimą.
  4. Priešingai nei nurodo apeliantai, 2012 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d. negalima iš dalies nustatyti AB „Autuva“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl 2009 m. kovo 31 d. balansas yra vienintelis išlikęs aktualus dokumentas, iš kurio galima spręsti apie įmonėje buvusį turtą.
  5. Apeliantai nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kodėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, nenurodė, kur yra bankroto administratoriui neperduotas BUAB „Autuva“ turtas už 494 673 Lt. Todėl nepaneigė teismo nustatyto žalos įmonei padarymo fakto bei aplinkybės, kad už atsiradusią žalą yra atsakingas paskutinis įmonės vadovas - atsakovas E. B..

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

15Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi AB „Autuva“ iškelta bankroto byla. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė L. S. įmonės vadove (direktore) buvo nuo 2006 m. gegužės 5 d. iki 2009 m. birželio 5 d., o apeliantas E. B. įmonės vadovu (direktoriumi) buvo nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d. Ieškovas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą turtinę žalą grindžia tuo, kad bankroto administratoriui neperduotas visas įmonės turtas bei dokumentai.

16Taigi, byloje kilo ginčas dėl BAB „Autuva“ vadovo civilinės atsakomybės neperdavus įmonei priklausančio turto.

17Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

18Apeliantas teigia, kad jis negalėjo pateikti teismui nei rašytinių įrodymų, nei paaiškinimų, nes apie bylą nežinojo, neturėjo galimybės susipažinti su tinklapyje skelbiamu pranešimu. Pats apeliantas skunde nurodo, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio jis dirbo ir gyveno užsienyje, o Lietuvoje būdavo tik trumpais laiko tarpais.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui žinomais apelianto adresais įteikti jam procesinių dokumentų nepavyko, kitų duomenų apie jo gyvenamąją ar darbo vietą nebuvo, taip pat nebuvo pagrindo ir sąlygų procesinius dokumentus įteikinėti per antstolį arba skirti kuratorių, todėl teismas apeliantui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu (t. 1, b.l. 39). Pagal CPK 130 straipsnio nustatytą reglamentavimą procesiniai dokumentai adresatui laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Minėtų faktinių aplinkybių dėl apelianto gyvenamosios vietos ir darbo vietos kontekste pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu apeliantui įteikdamas procesinius dokumentus, CPK normų nepažeidė (iš esmės, konstatavęs įteikimo faktines aplinkybes, to nenurodo ir pats apeliantas).

20Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų procesinių prašymų

21Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jis nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nedalyvavo.

22CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę procesiniuose dokumentuose tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktuose apeliacinės instancijos teismui, o apeliantas apeliaciniame skunde. Apeliantas nenurodo detalizuojančių argumentų, kurie sudarytų pagrindą žodinio bylos nagrinėjimo reikalingumui, t.y. neįvardija, kokių aplinkybių ir dėl kokių priežasčių jis negali nurodyti apeliaciniame skunde, taip pat nėra aišku, kokius konkrečius dokumentus ar kitus įrodymus jis norėtų, bet negalėjo pateikti su apeliaciniu skundu ar iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dienos ir tai galėtų padaryti tik žodinio proceso metu. Pastebėtina, kad apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną pateikė nuosprendį, pagal kurį jis yra pripažintas kaltu, jokių kitų įrodymų neteikė.

23Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

24Nepagrįstas apelianto prašymas dėl įpareigojimo ieškovą pateikti patvirtintą kreditorių sąrašą su kreditoriniais reikalavimais, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO yra galimybė matyti BAB „Autuva“ bankroto byloje priimtus teismo procesinius dokumentus inter alia teismo nutartis dėl kreditorių bei jų finansinių reikalavimų patvirtinimo (patikslinimo) (CPK 179 str. 3 d.). Be to, ir nagrinėjamoje byloje ieškovas jau buvo pateikęs BAB „Autuva“ kreditorių ir patvirtintą jų finansinių reikalavimų sąrašą (t. 2, b.l. 140, 141-144).

25Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės

26Ieškovas nurodė, kad neturint duomenų, jog atsakovė L. S. perdavė turtą atsakovui E. B., todėl ieškinys pareikštas abiems buvusiems minėtiems AB „Autuva“ vadovams. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovės L. S. atžvilgiu atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas dėl minėtos sprendimo dalies nėra paduotas, nagrinėtinas klausimas dėl E. B. kaip buvusio AB „Autuva“ vadovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

27Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Taigi, bendrovė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to bendrovei buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų (CK 2.87 str. 7 d.). Sprendžiant atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimą būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista atsakovo pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.) arba neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti įstatymų reikalavimai, bet ir tai, ar bendrovei iš tiesų buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 - 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas E. B. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėtų atsakovas.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

29Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad jis netinkamai vykdė savo kaip įmonės vadovo pareigas, neperdavė įmonės turto, o dėl to įmonei padaryta žala. Ieškovas padarytos žalos dydžiui nustatyti vadovavosi 2009 m. kovo 31 d. balanso duomenimis. Tuo tarpu atsakovo teigimu, pradedant dirbti AB „Autuva“ direktoriumi jam neperduoti nei buhalterinės apskaitos dokumentai, nei materialinės vertybės, t. y. jokio turto, išskyrus transporto priemones, pagrindinį kompiuterį ir vėliau parduotus pastatus, įmonėje nebuvo. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis AB „Autuva“ dirbo iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., o jo atleidimo iš darbo dieną visi įmonės dokumentai perduoti akcininko UAB „Kelias“ vyr. buhalterei L. S.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė L. S. savo pareigą perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą prieš atleidžiant ją iš darbo yra įvykdžiusi, o perduoti įmonei finansinius dokumentus ir turtą privalėjo atsakovas, kuris, būdamas BAB „Autuva“ vadovu, turto nurodyto 2009 m. kovo 31 d. balanse neišsaugojo ir bankroto administratoriui turtas neperduotas. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.

30VĮ Registrų centro duomenimis bankroto bylos iškėlimo įmonei metu AB „Autuva“ direktoriumi buvo atsakovas E. B.. Nors iš byloje esančių įrodymų - VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos, 2011 m. lapkričio 7 d. ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. specialistų išvadų, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu konstatuotų aplinkybių matyti, kad atsakovas iš BAB „Autuva“ direktoriaus pareigų atleistas 2009 m. rugpjūčio 13 d., tačiau pažymėtina tai, kad jis buvo paskutinis AB „Autuva“ vadovas. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų (pavyzdžiui, priėmimo – perdavimo aktų), patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kuriomis, siekdamas išvengti atsakomybės, jis galėtų remtis – nei kad jam turtas, dokumentai nebuvo perduoti, nei kad jis visus įmonės dokumentus po 2009 m. rugpjūčio 13 d perdavė akcininko UAB „Kelias“ vyr. buhalterei.

31CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas – šiuo atveju atsakovas. Pripažintina, kad buvusi įmonės vadovė atsakovė L. S. turėjo pareigą perduoti įmonės turtą direktoriumi paskirtam atsakovui. Kita vertus, įmonės vadovu paskirtas atsakovas dėl jo teisinės padėties ir jį su įmone siejančių santykių specifiškumo turėjo pareigą, kaip už įmonę ir jos veiklą atsakingas asmuo, rūpintis įmonės dokumentų ir turto perėmimu ir reikalauti iš buvusios vadovės jų perdavimo. Be to, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už jos kasdienės veiklos organizavimą, todėl turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nors atsakovas teigia, kad buvusi vadovė L. S. jam įmonės dokumentų bei turto neperdavė, jis turėtų tai įrodyti (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovas bent būtų reiškęs pretenzijas prieš tai buvusiai įmonės vadovei dėl neperduoto įmonės turto ar dokumentų Pažymėtina tai, kad pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 4 d.). Juo labiau, kad pats apeliantas teigia, jog įmonė turėjo transporto priemones, pagrindinį kompiuterį, pastatus, kurie vėliau buvo parduoti, bei nurodo, kad jo atleidimo iš darbo dieną įmonės dokumentus jis perdavė akcininko UAB „Kelias“ vyr. buhalterei.

32Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendyje nustatyta, kad atsakovas darbo sutarties nutraukimo su AB Autuva“ metu apskaitos dokumentų pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus neperdavė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent atsakovas, kuriam kilo pareiga perduoti įmonei priklausantį turtą bei dokumentus, elgėsi neatsakingai, nesiėmė priemonių įmonės dokumentų (visa apimtimi) išsaugojimui. Minėtu nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes neorganizavo AB „Autuva“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, nenustatė AB Autuva“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taigi, ir šiuo aspektu (dėl jo paties netinkamai vykdytos turto perdavimo pareigos) atsakovas ne tik neįrodo savo kaltės nebuvimo, tačiau ji yra patvirtinama ir teismo nuosprendžiu (CPK 182 str. 3 p.).

33Todėl esant tokiems įrodymams, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovų atsakomybės paskirstymo, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo kitai išvadai.

34Dėl patirtos žalos ir jos dydžio

35Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006 ).

36Apeliantai teigia, kad 2009 m. balandžio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo įmonėje buvo vykdomos finansinės operacijos ir sudaromi sandoriai, todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi tik 2009 m. kovo 31 d. balanso duomenimis. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais iš dalies sutinka, nes pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo žalos atlyginimą, vien tik formaliai rėmėsi minėto balanso duomenimis ir iš esmės visiškai nevertino nei balanse nurodyto turto struktūros, nei iš dalies faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla laikotarpiu po balanso sudarymo.

37Pagal balanso duomenis ieškovo turimo turto vertė sudarė 948 137 Lt: ilgalaikis (materialusis) turtas 453 848 Lt, ilgalaikis (nematerialusis turtas) 3 Lt; trumpalaikis turtas: atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 100 254 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 386 920 Lt bei pinigai ir pinigų ekvivalentai 7 112 Lt (t. 1, b.l. 20-21). Be to, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 192 900 Lt. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybėms apie BAB „Autuva“ buvusį turtą ir jo likimą, ieškovas nuo dalies reikalavimų atsisakė ir prašė priteisti 494 673 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nevertino, kokio turto vertė sudaro minėtą sumą.

38Iš paties ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog jį sudarė tik trumpalaikis turtas: atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 100 254 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 386 920 Lt bei pinigai ir pinigų ekvivalentai 7 112 Lt. Tuo tarpu iš byloje esančių 2011 m. lapkričio 7 d. ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. specialistų išvadų matyti, kad po 2009 m. kovo 31 d. balanso sudarymo AB „Autuva“ buvo atliekami mokėjimai, t.y. mokamas darbo užmokestis, avansai komandiruotėms ir ūkio išlaidoms, pirkimai, lizingo įmokos, mokesčiai į valstybės biudžetą ir VSDF įmokos, paskolos, skolos tiekėjams (t. 1, b.l. 164-174; t. 2, b.l. 39-53). Iš LITEKO duomenų bei apelianto UAB „Kelias“ paaiškinimų matyti, kad BAB „Autuva“ bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro virš 180 000 Lt. Todėl negalima besąlygiškai atmesti UAB „Kelias“ argumentų, kad AB „Autuva“, siekdama atsiskaityti su kreditoriais galimai realizavo įmonės turtą ir dengė savo įsipareigojimus kreditoriams. Šiuos argumentus patvirtina ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-304-718/2013 AB „Autuva“ akcininko UAB „Kelias“ direktoriaus A. K. parodymai, kad „visas įmonės turtas buvo išdalintas kreditoriams įsiskolinimams padengti. Pardavus turtą buvo padengtos apie milijono litų vertės skolos, liko tik apie 160 000 Lt skola“. A. K. taip pat parodė, kad „Iš įmonių, kurios buvo skolingos AB „Autuva“, gaunamos sumos buvo skiriamos toms įmonėms, kurioms buvo skolinga „Autuva“. Debitorių turtas atsidūrė pas kreditorius“. Taigi, vertinant byloje esančių įrodymų visumą, sutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi vien tik 2009 m. kovo 31 d. sudaryto balanso duomenimis, nes yra pagrindas manyti, kad santykinai nedidelės piniginės lėšos, žaliavos, komplektavimo gaminiai, perparduoti skirtos prekės (bent jau didžiąja dalimi) galėjo būti panaudotos įmonės veikloje, juo labiau, kad byloje ne tik nėra jokių įrodymų, bet faktiškai ir neteigiama, jog jos buvo pasisavintos, iššvaistytos ar pan. Akivaizdu, kad bet kuriuo atveju net apie 3/4 iš priteistos sumos sudarė gautinos sumos. Sutiktina su ieškovu, kad jas išsiieškoti, neišsaugojus dokumentų, nėra galimybės. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nerealu manyti, kad esant visiems dokumentams visos sumos ir būtų gautos: paprastai per ilgesnį laikotarpį dalis debitorių bankrutuoja, dalis neturi realios galimybės atsiskaityti dėl kitų priežasčių, dalis sąmoningai vengia kitais būdais ir pan. Be to, iš ikiteisminiame tyrime pateikto 2011 m. rugpjūčio 8 d. priėmimo – perdavimo akto matyti, jog 2006, 2007 m. m sutartys (ar jų dalis) yra perimtos (t. 2, b.l. 55), kas leidžia manyti, jog bent jau dalį debitorių ir jų įsipareigojimų (ne)įvykdymą galima patikrinti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, iš atsakovo priteistinos žalos dydžio klausimas buvo išspręstas vien tik formaliai, neįvertinus reikšmingų aplinkybių dėl turto struktūros ir realumo jį atgauti (CPK 185 str.), o vertinant byloje esančių įrodymų visumą, sutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi tik 2009 m. kovo 31 d. sudaryto balanso duomenimis.

39Atsižvelgiant į iš aukščiau nurodytus argumentus bei į baudžiamojoje byloje esančias specialistų išvadas, nuosprendyje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nesant galimybės iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nėra galimybės ir nustatyti tikslaus atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos BAB „Autuva“ žalos dydžio. Todėl esant nustatytoms būtinoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms bei ieškovui negalint tiksliai įrodyti žalos dydžio, jis nustatytinas teismo (CK 6.249 str. 1 d.).

40Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, tačiau netinkamai sprendė dėl patirtos žalos dydžio, dėl ko skundžiamas sprendimas keistinas sumažinant ieškovui priteistiną žalos dydį iki 180 000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.)

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 1 000 Lt patirtų advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo paruošimą.

43Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apelianto E. B. apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t.y. 64 procentus, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovui priteistina 640 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

45Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti sumažinant iš atsakovo E. B. ( - ) ieškovui bankrutavusiai akcinei bendrovei „Autuva“ ( - ) priteistą 494 673 Lt sumą iki 180 000 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt tūkstančių litų), o 5 proc. metines palūkanas skaičiuoti už priteistą 180 000 Lt sumą.

46Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

47Priteisti iš ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Autuva“ atsakovui E. B. 640 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BAB „Autuva“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 8. Atsakovas E. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m.... 9. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei leisti byloje... 10. Trečiasis asmuo UAB „Kelias“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos... 11. Ieškovas BAB „Autuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus,... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 15. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d.... 16. Taigi, byloje kilo ginčas dėl BAB „Autuva“ vadovo civilinės atsakomybės... 17. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. ... 18. Apeliantas teigia, kad jis negalėjo pateikti teismui nei rašytinių... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui žinomais apelianto adresais įteikti... 20. Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų procesinių prašymų... 21. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jis nagrinėjant... 22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 23. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso... 24. Nepagrįstas apelianto prašymas dėl įpareigojimo ieškovą pateikti... 25. Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės ... 26. Ieškovas nurodė, kad neturint duomenų, jog atsakovė L. S. perdavė turtą... 27. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 29. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad... 30. VĮ Registrų centro duomenimis bankroto bylos iškėlimo įmonei metu AB... 31. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už... 32. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendyje... 33. Todėl esant tokiems įrodymams, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 34. Dėl patirtos žalos ir jos dydžio ... 35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 36. Apeliantai teigia, kad 2009 m. balandžio mėnesio iki bankroto bylos... 37. Pagal balanso duomenis ieškovo turimo turto vertė sudarė 948 137 Lt:... 38. Iš paties ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog jį sudarė... 39. Atsižvelgiant į iš aukščiau nurodytus argumentus bei į baudžiamojoje... 40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl... 43. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 45. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti... 46. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 47. Priteisti iš ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Autuva“...