Byla e2-89-776/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei, nedalyvaujant ieškovei J. T., dalyvaujant ieškovės J. T. atstovei advokatei Irmai Bekerei, nedalyvaujant atsakovei antstolei E. R., dalyvaujant atsakovės antstolės E. R. atstovui advokatui Dainiui Žiedui, dalyvaujant atsakovui V. K., nedalyvaujant trečiųjų asmenų Lietuvos respublikos atstovaujamos Teisingumo ministerijos, UAB DK „PZU Lietuva“ atstovams,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams antstolei E. R., V. K., tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, UAB DK „PZU Lietuva“, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovė J. T. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu antstolės E. R. 2003-10-08 surašytą ir 2003-11-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo patvirtintą turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo atsakovui V. K. parduotas J. T. priklausantis nekilnojamasis turtas – trys kiaulidės bei kiti statiniai (inžineriniai), esantys ( - ), už 1 680 Lt; priteisti iš atsakovės antstolės E. R. ieškovei 43 486 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė teisme palaikė ieškinį, nurodė, kad ieškovė nebepageidauja restitucijos natūra, kadangi išaiškėjo, jog pastatai nėra išlikę, o siekia prisiteisti žalą ir paaiškino, kad J. T. gyveno ( - ), jai priklausė kiaulių ferma, esanti ( - ), šioje fermoje buvo vykdoma ūkinė veikla, auginamos kiaulės, fermose dirbo ir iš vystomos ūkinės veiklos pragyveno ieškovė, jos dukra A. J., anūkas K. J.. Ieškovė turėjo skolų, tačiau antstolė vykdydama išieškojimą, ieškovei priklausantį turtą realizavo už pernelyg mažą kainą. Antstolė turėjo pareigą nustatyti tikrąją turto kainą, tačiau jos nevykdė. Realizuoti pastatai buvo geros būklės, įrengti naudoti pagal paskirtį, nekilnojamojo turto registro duomenimis 2003 m. šio nekilnojamojo turto vertė buvo 45 148 Lt. Antstolės areštuotas fermas už 20 000 Lt norėjo nupirkti ieškovės giminaitė, tuo tikslu buvo nuvykusi pas antstolę, tačiau antstolė nesutiko ir turtą pardavė varžytinėse už kiek daugiau nei vieną tūkstantį litų, t.y. už nerealiai mažą kainą. Nepaisant aplinkybių, kad turto kaina buvo įtartinai žema, Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja rezoliucija patvirtino turto pardavimo iš varžytinių aktą. Ieškovė iki šiol jaučia neigiamas pasekmes, nes tebevykdomi išskaitymai išieškotojų naudai iš jos pajamų. Dėl antstolio kaltės ieškovės patirtą žalą sudaro kainų skirtumas tarp V. K. sumokėtos kainos ir rinkos kainos. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, tačiau jį praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti, nes po to kai antstoliai paėmė visą ieškovei priklausantį ir per gyvenimą sukauptą turtą, ieškovė labai išgyveno, pablogėjo jos sveikata, ieškovė turėjo operaciją, laikotarpiu nuo 2005-03-04 iki 2013-04-17 gydėsi Meškuičių ligoninėje, kur jai buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, ieškovė neprimato, turi klausos problemų, ieškovė yra menko išsilavinimo, į teismą kreipėsi kuomet pagerėjo sveikata ir anūkas K. J. užsidirbo pinigų, kad kreiptis į teismą.

5Atsakovė antstolė E. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, jog ieškovės prašymas atnaujinti senaties terminą negali būti tenkinamas, nes ieškovė vykdymo procese turėjo atstovę – dukrą A. J., kuri aktyviai atstovavo ieškovę vykdymo procese: 2003-08-20 prašymu-pasiūlymu siūlė parduoti tris kiaulides ir kitus statinius už turto arešte nurodytą kainą skolininkės pasirinktam pirkėjui, tačiau po keliolikos dienų tokį prašymą atsiėmė. Areštas ieškovės nuosavybei buvo taikytas 2003 m., o ieškovė Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje gydėsi tik nuo 2005-03-04, t. y. du metus turint realią galimybę, nei asmeniškai, nei per atstovę savo interesų negynė, teisminės gynybos nesikreipė. Surašant turto arešto aktą dalyvavo ieškovės įgaliotinė – dukra A. J., ji gavo arešto akto nuorašą. Turto areštu visas areštuotas turtas buvo įvertintas 2 000 Lt, akte atsispindi ir antstolės įvertintas turto nusidėvėjimo laipsnis, turėjęs įtakos ieškovės turto rinkos vertės nustatymui, nei pati ieškovė, nei jos atstovė neprieštaravo antstolės atliktam turto įkainojimui, nors apskundimo tvarka buvo išdėstyta turto arešto akte. Turto varžytinėse be atsakovo V. K. dalyvavo dar trys asmenys ir tik vienas V. K. pasiūlė 1 680 Lt už turtą, kuris, anot ieškovės, vertas 45 148 Lt. Ieškovė neįrodė antstolio civilinei atsakomybei būtinų sąlygų, o būtent neteisėtų veiksmų, kadangi buvo laikomasi visų vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų.

6Atsakovas V. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, jog ieškovė nuo 2003 m. iki 2005 m. galėjo konsultuotis su advokatu ir kreiptis dėl savo teisių gynimo. Kadangi yra patyręs insultą, jis neatsimena, kokį turtą pirko varžytynių metu, galėjo pirkti ir griuvėsius.

7Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Trečiojo asmens atstovas byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog ieškovė nepagrindė tinkamais įrodymais civilinės atsakomybės sąlygų.

8Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Trečiojo asmens atstovas byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, taikyti ieškinio senatį bei nurodė, jog atsakovės antstolės E. R. civilinė atsakomybė dėl ieškovo nurodomos žalos nekyla, kadangi nėra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. nėra nustatyti atsakovės E. R. neteisėti veiksmai, taip pat priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos bei pati žala (jos dydis). Ieškovė, žinodama apie antstolės atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus, nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis: žinodama apie ginčo turto įkainavimą, atsakovei E. R. jokių prieštaravimų dėl netinkamai nustatytos turto vertės nepateikė, kviesti eksperto turto vertės nustatymui neprašė, antstolio veiksmų neskundė. Ieškovė savo patirtos žalos dydį grindžia VĮ „Registrų centro“ nustatyta ginčo turto vidutine rinkos verte, tačiau tai nelaikytina pakankamu įrodymu, kadangi minėta įstaiga nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę nustato masinio vertinimo būdu. Be to, ieškovė praleido trijų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, nes apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2003 m. spalio mėnesį ir iki 2006 m. savo interesų niekur negynė. Ieškovės nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys neturi būti pripažintos svarbiomis, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, jog nuo turto pardavimo iš varžytinių iki 2005-03-04 negalėjo ginti savo teisių, be to nėra pateikta įrodymų, jog ieškovei besigydant ligoninėje, jos ligos nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų trukdė kreiptis dėl teisminės savo interesų gynybos.

9Ieškinys atmestinas.

10Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio deliktinės civilinės atsakomybės.

11Byloje nustatytos ginčui išspręsti šios reikšmingos šios faktinės aplinkybės: antstolės E. R. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 69-7003/2003 pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003-05-26 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš J. T. UAB „Litagra“ naudai. 2003-08-20 turto arešto aktu, dalyvaujant ieškovės J. T. įgaliotai atstovei A. J. (vykdomosios bylos lapas 32), areštuoti trys kiaulidžių pastatai ir tvora, aprašant šio turto būklę bei turtą įvertinant bendra 2 000 Lt suma (vykdomosios bylos lapai 18-21). Turto arešto akto nuorašas įteiktas A. J.. 2003-08-20 A. J. antstolei E. R. pateikė prašymą-pasiūlymą už turto arešto akte nurodytą kainą parduoti tris kiaulides ir kitus statinius A. V. (vykdomosios bylos lapas 34). 2003-09-01 A. J. antstolei E. R. pateikė prašymą dėl 2003-08-20 rašyto prašymo dėl pastatų - kiaulidžių pardavimo pasiūlytam pirkėjui laikymo negaliojančiu (vykdomosios bylos lapas 35). 2003-09-12 pranešimu antstolė E. R. pranešė ieškovei J. T. apie 2003-10-07, 9.15 val. skelbiamas pirmąsias turto varžytines, kurių metu buvo parduodamos trys kiaulidės ir tvora (vykdomosios bylos lapas 39). 2003-10-07 varžytinių protokole užfiksuota, jog varžytinėse dalyvavo keturi asmenys, iš kurių turtas parduotas atsakovui V. K., pasiūliusiam 1 680 Lt už tris kiaulides ir tvorą (vykdomosios bylos lapas 43-45). 2003-10-08 antstolė E. R. surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą, kurį 2003-11-25 patvirtino Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja (vykdomosios bylos lapas 54). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog trijų kiaulidžių bei kitų statinių (inžinerinių), esančių ( - ), bendra vidutinė rinkos vertė 2003-01-29 duomenimis yra 45 148 Lt (b. l. 10-12). VšĮ Šiaulių rajono PSPC Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė pateikė pažymą, jog ieškovė J. T. nuo 2005-03-04 iki 2005-07-01 gydėsi Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje slaugos skyriuje, o nuo 2005-07-01 iki 2013-04-17 gyveno ir gydėsi Meškuičių ligoninėje globos skyriuje, jai buvo teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. 2013-04-17 ieškovė išregistruota iš Meškuičių ligoninės, nes išvyko gyventi pas dukrą A. J. (b. l. 9). Ieškovė pateikė duomenis, jog ji yra neįgali, neįgalumas nustatytas 2012-06-28, neterminuotai (b. l. 16), yra gimusi ( - ). UAB „Alsavita“ pateikė pažymą, jog J. T. 2003-04-01 – 2014-02-01 laikotarpiu daug kartų gydėsi Šiaulių rajono PSPC Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje dėl lėtinių galvos smegenų, širdies bei kraujagyslių ligų, kelio sąnarių artrozės. 2005-11-17 – 2005-11-21 gydėsi Šiaulių respublikinės ligoninės akių skyriuje, operuota dėl akių ligų, operacija pagerėjimo nedavė. 2013-04-22 nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 180).

12Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo

13Nagrinėjant bylą ieškovės atstovė nurodė, jog išaiškėjus, kad pastatai, kurie buvo parduoti iš varžytinių pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą, neišliko, ieškovė palaiko reikalavimą tik dėl 43 486 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo iš atsakovės antstolės E. R. kaip žalos atlyginimo.

14Antstolis vykdo įstatymų jam nustatytas funkcijas, tačiau tuo pat metu jo veikla griežtai reglamentuota įstatymų. Antstolis privalo užtikrinti, kad visi vykdymo procese atliekami veiksmai būtų teisėti ir pagrįsti. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką.

15Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Svarbu pažymėti, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala (asmens turto netekimu). Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Be to, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas, kaltė (tyčia arba neatsargumas) yra dar viena būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Taigi, tam kad būtų pagrindas taikyti antstolei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovės antstolės E. R. civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

16Ieškovė ieškinyje ginčija antstolės E. R. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 69-7003/2003, vykdomoje pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003-05-26 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš J. T. UAB „Litagra“ naudai. Antstolio veiksmų neteisėtumą ieškovė argumentuoja ir tuo, kad antstolė E. R. areštuojant, aprašant bei įkainojant ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, jį įvertino pernelyg maža rinkos verte, dėl ko turtas ir buvo parduotas varžytinėse pernelyg maža rinkos kaina, dėl ko ieškovė patyrė žalą, kurią ir prašo atlyginti.

17Turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. jeigu turtas parduotas už mažesnę kainą negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK taisykles. CPK 681 straipsnyje nustatyti tiek objektyvūs (turto rinkos kaina ir jo nusidėvėjimas), tiek subjektyvūs (išieškotojo ir skolininko nuomonė) kriterijai, kuriais remdamasis antstolis nustatinėja turto rinkos vertę. Nustatyta turto vertė įrašoma į turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis); ji taip pat yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Nors įstatymų leidėjas CPK VI dalyje vartoja sąvokas: „rinkos kaina“ ir „rinkos vertė“, tačiau jų turinys nei CPK, nei 2005 m. spalio 27 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 583 straipsnio 1 dalis) neatskleistas, todėl kaip teisės šaltiniu, atskleidžiančiu šių sąvokų turinį, teismų praktikoje galima vadovautis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (LAT praktikos apžvalga „Dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių arba skolininko pasirinktam pirkėjui“, Teismų praktika Nr. 28). Sąvoka „vertė“ turėtų būti vartojama kalbant apie daikto naudingumą tam tikru momentu (pvz., jį areštuojant), o „kaina“ – tai varžytynių ar kitokio turto perleidimo metu paprašyta pinigų suma, kuri nustatoma atsižvelgiant į turto vertę. Kaina už konkretų turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų ir pirkėjų tam tikromis aplinkybėmis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2007). Vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė. Kita vertus, sąvoka „rinkos vertė“ neturėtų būti visiškai sutapatinama su Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto verte, nes ji gali neatitikti turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2005). Kiti kriterijai, reikšmingi antstoliui, nustatant areštuojamo turto rinkos vertę pagal CPK 681 straipsnį, yra nurodyti Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 4 punkte (pvz., pasiūla ir paklausa, konkurencija, pakeitimo kitu turtu principas, išoriniai veiksniai, objekto patobulinimas, turto naudojimo apribojimai).

18Kad būtų užtikrinti vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai, antstolis privalo skolininką ir kreditorių informuoti, kad jie arešto metu turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1 dalis), taip pat turi teisę per penkias dienas nuo turto arešto dienos reikšti prieštaravimus dėl turto arešto akte nurodytos turto vertės (tuometinė galiojusi CPK 681 straipsnio 3 dalies redakcija). Su teise reikšti nuomonę ir prieštaravimus skolininkas ir kreditorius turi būti supažindinami pasirašytinai. Apie skolininko ar kreditoriaus pareikštą nuomonę ar prieštaravimus turi būti nurodoma turto apraše (CPK 678 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 priedas) arba turto arešto akte, jeigu turto aprašas nesudaromas. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas nepasinaudoja CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikšti prieštaravimus, jie vis tiek turi teisę skųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnio 5, 6 punktai, 643 straipsnio 4, 5 punktai) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007).

19Iš byloje vykdomojoje byloje Nr. 69-7003/2003 esančio turto arešto akto matyti, jog vertinant areštuojamų daiktų skiriamuosius požymius, tarp jų ir nusidėvėjimo laipsnį antstolė konstatavo: kiaulidė (unikalus Nr. ( - )) – senas stogas, apgriuvusi, reikalingas remontas; kiaulidė (unikalus Nr. ( - )) – sugriuvęs stogas, reikalingas kapitalinis remontas; kiaulidė (unikalus Nr. ( - )) – suniokota, be stogo, reikalingas kapitalinis remontas. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad nei pati ieškovė J. T., nei jos įgaliotinė A. J., kuri dalyvavo areštuojant turtą, neprieštaravo antstolės atliktam turto būklės įvertinimui bei įvykdytam turto įkainojimui, nors antstolio veiksmų apskundimo ar prieštaravimų dėl turto įkainojimo pareiškimo tvarka buvo aiškiai išdėstyta turto arešto akte, kuris A. J. buvo įteiktas pasirašytinai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės įgaliotinė A. J. tokiam antstolės turto įkainojimui ne tik neprieštaravo, bet ir pati siūlė turto pirkėją už turto arešte nurodytą kainą. Tolimesnėje vykdymo proceso eigoje vykusiose varžytinėse dalyvavo keturi asmenys, iš kurių atsakovas V. K. laimėjo varžytines, pasiūlęs 1 680 Lt kainą už parduodamą turtą. Esant tokios aplinkybėms, teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog esant varžytinėse parduodamam turtui žymiai didesnės vertės ir varžytinėse dalyvaujant ne vienam dalyviui, turto kaina galimai būtų žymiai didinta. Byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymai bei byloje esantys rašytiniai asmenų liudijimai (b. l. 79-80, 82-83) savo turiniu vertintini kritiškai, kadangi nei vienas iš šių asmenų, išskyrus A. J., nedalyvavo antstolei areštuojant ir aprašant turtą, todėl objektyvių parodymų šiuo požiūriu pateikti negali. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja V. K. nurodė, jog 2003 m. vasarą ar rudenį fermas kažkas pradėjo ardyti.

20Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog antstolės E. R. veiksmai vykdymo procese buvo neteisėti, dėl ko turto pardavimo iš varžytinių aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, ir konstatuoja, jog teisėti antstolės veiksmai negalėjo sukelti ieškovei žalos, kurios dydį, be kitą ko, ieškovė negrindė tinkamais įrodymais. Nesant atsakovės E. R. veiksmų neteisėtumo, nėra ir atsakovės kaltės. Remiantis tuo, kas išvardinta, ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovės antstolės E. R. atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės pagrindų.

21Dėl ieškinio senaties taikymo

22Atsakovai ieškovės reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį.

23Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d., ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtys nustatytos CK bei kituose įstatymuose (CK 1.127 str. 1 d.). Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tokiu atveju, kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010). Nors ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo konstatavimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.), tačiau CK 1.131 str. 2 d. įpareigoja teismą svarstyti ir ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, vertinti jų (priežasčių) svarbą, spręsti, ar yra galimybė atnaujinti šį terminą ir ginti pažeistą teisę, be to, pati ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007, LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Ieškinio senaties termino institutu įstatymų leidėjas turėjo tikslą sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą bei kartu užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinant asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir tuo pačiu apsaugant abiejų proceso šalių interesus.

24Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta arba nutraukta (CK 1.129?1.130 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2003 metų spalio mėnesio, t. y. nuo antstolio turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo, nes ieškovei jau iš anksčiau buvo žinoma apie antstolio veiksmus, atliekamus rengiantis priverstiniam turto pardavimui (2003-08-20 ieškovės įgaliota atstovė dalyvavo areštuojant ir įkainuojant turtą, 2003-08-20 ieškovės įgaliota atstovė teikė antstolei prašymą-pasiūlymą parduoti areštuotą turtą už turto arešto akte nurodytą kainą skolininkės pasiūlytam pirkėjui, 2003-09-12 ieškovė antstolės pranešimu buvo informuota apie skelbiamas varžytinės).

25Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ieškovė dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi tik 2014-04-02, nes pagerėjo ieškovės sveikata; anksčiau ieškovė neturėjo galimybės kreiptis į teismą, nes gydėsi ligoninėje, taip pat kreiptis į teismą ieškovei nebuvo finansinių galimybių, kurios atsirado, kai ieškovės anūkas K. J. užsidirbo pinigų užsienio valstybėje.

26Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į ieškovės interesus. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių buvimo visuomet tenka ieškovui (CPK 12 str., 178 str.), bet ieškovė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių neįrodė. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi praėjus daugiau negu dešimčiai metų, ieškovė nuo 2003 m. spalio mėnesio ir vėliau neabejotinai galėjo pareikšti prieštaravimus dėl antstolio veiksmų, pati arba per atstovą, galėjo ginčyti, skųsti antstolio veiksmus, taip pat reikalauti antstolio atlyginti galimai padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, žinodama apie savo teisių pažeidimą, per visą senaties terminą aktyviai bandė apginti savo teises. Netgi įvertinus tai, kad ieškovė yra senyvo amžiaus, galimai menko išsilavinimo, ligota, ta aplinkybė, kad reikalavimas pareikštas praėjus daugiau negu dešimčiai metų, leidžia tokį ieškovės elgesį vertinti kaip nerūpestingą ir aplaidų savo teisių gynimą, kuris negali būti pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis pagalbos į medicinos įstaigos administraciją, nors ten gyveno, kad ieškovė būtų kreipusis į savivaldybės institucijas dėl pirminės teisinės pagalbos, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos ir pan.). Be to, pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė ieškovė ir pavirtino liudytojai A. J., K. J., ieškovė ūkiu rūpinosi bendrai su dukra ir vaikaičiu, su kuriais vėliau aktyviai bendravo, į kuriuos visą tą laiką galėjo kreiptis pagalbos ir per kuriuos galėjo savalaikiai realizuoti teisę pareikšti ieškinį ar kreiptis teisinės pagalbos, to nesiejant su savo finansinėmis galimybėmis.

27Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad ieškovė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas senaties terminas negali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Kaip minėta, CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

29Atmetus ieškinį, nėra faktinio pagrindo spręsti palūkanų priteisimo ieškovei iš atsakovės klausimo.

30Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias detalizuoja CPK 88 str. 1 d. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 98 str. 1 d.:

31iš ieškovės J. T. atsakovei antstolei E. R. priteistina 868,86 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti;

32iš ieškovės J. T. valstybei priteistina 11,48 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

33Atsakovas V. K. ir tretieji asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškė.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Ieškinį atmesti.

36Priteisti iš ieškovės J. T., a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas:

  • atsakovei antstolei E. R. 868,86 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 86 ct) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti;
  • valstybei 11,48 EUR (vienuolika eurų 48 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovė J. T. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti... 5. Atsakovė antstolė E. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti... 6. Atsakovas V. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio... 7. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos,... 8. Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko,... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio deliktinės civilinės... 11. Byloje nustatytos ginčui išspręsti šios reikšmingos šios faktinės... 12. Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir... 13. Nagrinėjant bylą ieškovės atstovė nurodė, jog išaiškėjus, kad... 14. Antstolis vykdo įstatymų jam nustatytas funkcijas, tačiau tuo pat metu jo... 15. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra... 16. Ieškovė ieškinyje ginčija antstolės E. R. veiksmus vykdomojoje byloje Nr.... 17. Turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu... 18. Kad būtų užtikrinti vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai,... 19. Iš byloje vykdomojoje byloje Nr. 69-7003/2003 esančio turto arešto akto... 20. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje nėra... 21. Dėl ieškinio senaties taikymo... 22. Atsakovai ieškovės reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį.... 23. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti... 24. Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta arba... 25. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ieškovė dėl savo... 26. Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas... 27. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad ieškovė CK 1.125 straipsnio 8... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.... 29. Atmetus ieškinį, nėra faktinio pagrindo spręsti palūkanų priteisimo... 30. Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir... 31. iš ieškovės J. T. atsakovei antstolei E. R. priteistina 868,86 EUR... 32. iš ieškovės J. T. valstybei priteistina 11,48 EUR procesinių dokumentų... 33. Atsakovas V. K. ir tretieji asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 35. Ieškinį atmesti.... 36. Priteisti iš ieškovės J. T., a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas: 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...