Byla 2-56-780/2015
Dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams E. B. ir draudimo bendrovei ERGO Insuranse SE Lietuvos filialui

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovo D. V. atstovui advokatui V. M., atsakovui E. B., atsakovo draudimo bendrovės ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams E. B. ir draudimo bendrovei ERGO Insuranse SE Lietuvos filialui.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3Ieškovas patikslintu 2015-11-16 ieškiniu prašo:

41. Priteisti jam iš draudimo bendrovės ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo:

51.1. 1 593 EUR išmoką už 2012-06-16 eismo įvykyje sunaikintą automobilį VW POLO valstybinis Nr. ( - )

62) 5 212 EUR išmoką, susidariusią dėl negautų pajamų už 36 mėnesius nuo 2013-06-25 iki 2016-05-31;

73) 5 000 EUR neturtinės žalos daliai atlyginti;

82. Priteisti jam iš atsakovo E. B. 95 000 EUR neturtinei žalai atlyginti;

93. Priteisti solidariai iš atsakovų draudimo bendrovės ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo ir E. B. 3 000 EUR atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų.

10Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 2012-06-16 apie 7.40 val. Lazdijų r., Seirijų sen., Gervėnų k. teritorijoje, kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 23-jame kilometre E. B., vairuodamas kelių automobilį „Mitsubishi Space Wagon“, valstybinio numerio ženklas ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, išvažiavo į kairę kelio juostą kur susidūrė su ieškovo vairuojamu automobiliu „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas ( - ) Ieškovui dėl daugybinių kūno sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jo vairuotas automobilis „VW Polo“, buvo sugadintas taip, kad jį remontuoti iracionalu, todėl jis patyrė 5 500 Lt/1 593 EUR turtinę žalą, nes tiek kainavo automobilis kai jį pirko. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014-07-28 nuosprendžiu E. B. išteisino kaip nepadariusį nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, o ieškovo D. V. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Kauno apygardos teismas 2014-12-08 nuosprendžiu panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, pripažino D. V. teisę į ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą iš kaltinamojo E. B. ir draudimo bendrovės ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmos instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-06 nutartimi Nr. 2K-332-693/2015 panaikino Kauno apygardos teismo 2014-12-08 nuosprendį dėl E. B. nuteisimo ir paliko galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nuosprendį dėl E. B. išteisinimo. 2012-11-21 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 790/12 (06) teismo medicinos ekspertas padarė išvadą, kad dėl sužalojimų visumos ieškovui D. V. sveikata sutrikdyta sunkiai. Nuo 2013-05-13 iki 2014-05-12 jam buvo nustatytas tik 35 procentų darbingumas, o nuo 2014-05-05 iki 2016-05-04 – tik 55 procentų darbingumas. Nuo 2013-06-25 iki 2014-06-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius mokėjo ieškovui vidutiniškai 500 Lt/ 144,81 EUR per mėnesį netekto darbingumo pensiją ir transporto išlaidų kompensaciją, o nuo 2014-06-01 iki 2016-05-31 ši bendra suma sudaro 243,13-275,63 Lt/ 70,42-79,65 EUR sumą. Ieškovas nurodo, kad jo negautos pajamos sudaro skirtumą tarp minimalios mėnesinės algos ir jo gautos netekto darbingumo pensijos bei transporto išlaidų kompensacijos sumos per 36 mėnesių laikotarpį (nuo 2013-06-25 iki 2016-05-31). Turtinė žala dėl negautų pajamų sudaro 5 212 EUR. Visą neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu patirto fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų ieškovas vertina 100 000 EUR suma. Atsakovo E. B. automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovės ERGO Insuranse SE Lietuvos filiale, todėl ieškovas visą turtinę žalą ir 5 000 EUR neturinės žalos dalį prašo priteisti iš draudimo bendrovės ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo, o likusią 95 000 EUR neturinės žalos dalį prašo priteisti iš atsakovo E. B.. Savo reikalavimą ieškovas grindžia Civilinio kodekso 6.270 straipsniu, kuris numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas E. B. ir jo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas turi atlyginti E. B. vairuoto didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą ieškovui, nes E. B. išteisinimas baudžiamojoje byloje neatleidžia jo nuo civilinės atsakomybės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako be kaltės, o kitos civilinės atsakomybės sąlygos turi būti įrodinėjamos civilinio proceso tvarka, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-06 nutartis yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, bet ne visų žalos padarymo aplinkybių įrodymas. E. B. ir draudimo bendrovė turi atlyginti žalą nukentėjusiajam, nes nepaisant E. B. išteisinimo žala ieškovui padaryta atsakovui vairuojant padidinto pavojaus šaltinį.

11Atsakovas E. B. nesutinka su ieškiniu ir savo nesutikimą grindžia tuo, kad baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-06 nutartimi nustatyta, kad jis nėra kaltas dėl šio eismo įvykio kilimo, todėl jis neturi atlyginti žalos ieškovui.

12Atsakovas draudimo bendrovė ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas su ieškiniu nesutinka ir savo nesutikimą grindžia tuo, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, draudimo išmoka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-06 nutartimi nustatyti prejudiciniai faktai, kad E. B. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kad tarp jo veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o eismo įvykį lėmė ieškovo veiksmai. Kadangi nėra neteisėtų E. B. veiksmų, jo kaltės ir priežastinio ryšio su žalos ieškovui atsiradimu, tai nekyla jo civilinė atsakomybė. Nesant draudėjo civilinės atsakomybės draudikui neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 5 dalis numato, jog didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais, todėl eismo įvykyje susidūrus dviem automobiliams civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos vienam iš šių automobilių valdytojų, kyla tik tam, kuris yra kaltas dėl eismo įvykio. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nustatyta, kad E. B. kaltės dėl eismo įvykio nėra, todėl nekyla ir jo civilinė atsakomybė. Atsakovas draudimo bendrovė ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas nesutinka ir su ieškovo nurodytu turtinės žalos dyžiu ir savo atsiliepime bei atstovo paaiškinimuose nurodė kokio dydžio turtinę žalą atlygintų jeigu būtų nustatyta, kad kyla E. B. civilinė atsakomybė.

13Ieškinys atmestinas.

14Byloje nustatyta, kad 2012-06-16, apie 7.40 val., Lazdijų rajone, Seirijų seniūnijoje, Gervėnų kaimo teritorijoje, kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 23-jame kilometre ieškovas D. V. automobilį „VW Polo“ vairavo neblaivus (jo kraujyje rasta 1.56 promilės alkoholio), dėl nenustatytos priežasties išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo automobilis „Mitsubishi Space Wagon“ su trimis keleiviais, vairuojamas atsakovo E. B., todėl E. B. ėmė stabdyti savo automobilį ir, vengdamas susidūrimo, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su į šią eismo juostą sugrįžusiu ieškovo D. V. vairuojamu automobiliu „VW Polo“, dėl ko ieškovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Atsakovas E. B. savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs pagal sudarytą įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su atsakovu draudimo bendrovės ERGO Insuranse SE Lietuvos filialu. Tačiau įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-780/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-06 nutartimi Nr. 2K-332-693/2015 yra nustatyti prejudiciniai faktai, šalinantys atsakovų civilinę atsakomybę: nustatyta, kad šio eismo įvykio metu E. B. veiksmuose nebuvo Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimo – Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnyje numatyto objektyviojo požymio; nebuvo jo kaltės; nebuvo priežastinio ryšio tarp E. B. veiksmų ir kilusių padarinių, nes E. B. kliūtį sudarė D. V., išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo E. B., todėl pastarasis buvo išteisintas nepadarius veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Nenustačius draudėjo civilinės atsakomybės pagrindų, negali atsirasti ir draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

15Šios teismo išvados grindžiamos šiais argumentais ir įrodymais.

16Bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra: 1) neteisėta veika; 2) atsiradusi žala; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos; 4) kaltė (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo), dėl kurios šis yra kaltas ir kuri priežastiniu ryšiu susijusi su padaryta žala. Tačiau tam tikrais atvejais įstatymas numato civilinę atsakomybę ir be kaltės. Ieškovas savo reikalavimą šioje byloje kaip tik ir grindžia viena iš tokių teisės normų – CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tačiau net ir tais atvejais, kai įstatymas numato civilinę asmens atsakomybę be kaltės, visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos yra būtinos ir jas privalo įrodyti ieškovas.

17Teismas sutinka su ieškovo atstovo argumentu, kad paprastai civilinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė turi skirtingus tikslus, skirtingus atsiradimo pagrindus, skirtingą kaltės sampratą ir skirtingą jos įrodinėjimo tvarką, todėl civilinėje byloje iš tiesų visas civilinės atsakomybės sąlygas reikia įrodinėti pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) reikalavimus. Tačiau nepagrįstas yra kitas ieškovo atstovo argumentas, kad šioje civilinėje byloje visas žalos padarymo aplinkybes ir civilinės atsakomybės sąlygas reikia iš naujo įrodinėti civilinio proceso tvarka ir tam reikalinga tirti naujus įrodymus, apklausti naujus liudytojus, nes įsiteisėjęs nuosprendis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-06 nutartis yra tik paprasti rašytiniai įrodymai.

18Reglamentuojant įrodinėjimą civilinėse bylose įstatymų leidėjas pačiame įstatyme yra nurodęs tam tikras aplinkybes, kurių įrodinėti konkrečioje byloje nereikia. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Aiškindamas šias teisės normas Lietuvos Aukščiausiais teismas yra suformulavęs įrodinėjimo taisykles civilinėse bylose, kuriose privalo būti remiamasi prejudiciniais faktais, nustatytais kitose bylose, išnagrinėtose pagal viešosios teisės, t. y. administracinės ir baudžiamojo proceso teisės, nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti neteisėti eismo dalyvio veiksmai civilinei bylai dėl žalos, padarytos to eismo įvykio metu, atlyginimo turi prejudicinių faktų galią ir jų civilinėje byloje įrodinėti iš naujo nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-540/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, todėl nustatant eismo įvykio dalyvio civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtą veiką, kaltę, priežastinį ryšį), teismai neprivalo iš naujo nustatinėti teismo nuosprendžiu konstatuotų eismo įvykio dalyvio nusikalstamų veiksmų (kelių eismo taisyklių pažeidimo), jų civilinių teisinių padarinių (įvykusio eismo įvykio, sutrikdytos kitų žmonių sveikatos), to, ar juos padarė eismo įvykio dalyvis, nes šie faktai, įeinantys į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, turi prejudicinę galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-215/2008, 3K-3-108/2014). Kasacinis teismas savo praktikoje nurodo, kad: įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui; įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių; CPK 182 straipsnio 3 punkto norma reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis 3K-7-245/2010). Kasacinis taip pat teismas pažymi, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai: apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-378/2009, 3K-3-108/2014).

19Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja iš atsakovų atlyginti žalą, patirtą per eismo įvykį, kuris jau yra išnagrinėtas Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-780/2014 (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-5-780/2014 medžiaga). Šioje baudžiamojoje byloje ieškovo D. V. ieškinys dėl žalos atlyginimo ir buvo pareikštas, o Kauno apygardos teismo 2014-12-08 nuosprendžiu Nr. 1A-810-594-2014 ieškovui buvo pripažinta teise į ieškinio patenkinimą iš atsakovų, perduodant civilinio proceso tvarka spręsti tik ieškinio dydžio klausimą (b. l. 2-10). Tai reiškia, kad minėtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos buvo nustatytos, o pradėjus šią civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nustatymo ieškovui reikėjo įrodyti tik žalos dydį. Tačiau minėtas Kauno apygardos teismo 2014-12-08 nuosprendis buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-06 nutartimi Nr. 2K-332-693/2015, kuria buvo paliktas galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nuosprendis Nr. 1-5-780/2014, kuriuo ieškovo civilinis ieškinys yra paliktas nenagrinėtas, o atsakovas E. B. išteisintas. Tai reiškia, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu dėl to paties eismo įvykio, kuris nagrinėjamas ir šioje civilinėje byloje, atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos nėra nustatytos ir jas visas turi įrodyti ieškovas. Tačiau remiantis minėtu CPK 182 straipsnio 3 punktu ir teismų praktika dėl jo taikymo analogiškose bylose, atsakovo E. B. neteisėtos veikos (kelių eismo taisyklių pažeidimo), jo kaltės, priežastinio ryšio su ieškovui padaryta žala ir pačio žalos fakto įrodinėti šioje byloje nereikia, nes šios aplinkybės ir civilinės atsakomybės sąlygos jau yra nustatytos įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nuosprendžiu Nr. 1-5-780/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-06 nutartimi Nr. 2K-332-693/2015 (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-5-780/2014, T 3, b. l. 191-206, T 4, b. l. 115-121) ir jų negalima paneigti ar nuginčyti jokioje kitoje byloje, įskaitant šią bylą.

20Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-332-693/2015 teisėjų kolegija nustatė, kad tarp vairuotojo E. B. veiksmų – automobilio stabdymo ir išvažiavimo į priešpriešinę – kairę – eismo juostą, kur susidūrė su į šią eismo juostą sugrįžusiu D. V. vairuojamu automobiliu „VW Polo“, ir kilusių padarinių nebuvo KET pažeidimo – BK 281 straipsnyje numatyto objektyviojo požymio, priežastinio ryšio ir kaltės, nes avarinę situaciją sudarė D. V. vairuojamas automobilis, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o E. B. veiksmai atitiko KET 134 punkto, kuris ir nustato vairuotojo veiksmus susidariusioje eismo situacijoje, reikalavimus. Tai reiškia, kad Kasaciniam teismui palikus galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, yra nustatyta, kad E. B., išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir joje susidurdamas su D. V. vairuojamu automobiliu, nepažeidė jokių KET reikalavimų, o tarp kilusių eismo įvykio pasekmių – ieškovo sunkaus sveikatos sutrikdymo, ir atsakovo E. B. veiksmų nėra priežastinio ryšio ir atsakovo kaltės. Šie prejudiciniai faktai negali būti paneigti šioje civilinėje byloje kitaip įvertinant atsakovo veiksmus, jo kaltę ir jo veiksmų priežastinį ryšį su ieškovo sveikatos sutrikdymu, todėl šie atsakovo E. B. veiksmai negali būti pagrindas jo civilinei atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį kilti. Be to, net ir neįrodinėdamas atsakovo kaltės, pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį ieškovas privalo įrodyti visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas, o šiuo atveju nustatyta, kad nėra nei atsakovo E. B. neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio su eismo įvykio metu kilusiais padariniais.

21Taip pat pažymėtina, kad CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato išimtį, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė nekyla, jeigu nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas. Nagrinėjamu atveju Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vertindama paties ieškovo D. V. veiksmus šio eismo įvykio metu, konstatavo, jog automobilio išvažiavimas be jokios priežasties į priešpriešinio eismo juostą, kuria atvažiuoja kitas automobilis, pastarajam sudaro kliūtį ir kelia grėsmę eismo saugumui, o toks manevras yra itin pavojingas ir sukelia avarinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-06 nutartis Nr. 2K-332-693/2015). Įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat yra nustatyta, kad būtinąja eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga buvo paties D. V., o ne E. B. veiksmai (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nuosprendis Nr. 1-5-780/2014). Tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas atsakovui E. B. negali būti tenkinamas CK 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu dar ir dėl to, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nustatyta, jog eismo įvykio metu žala ieškovui D. V. kilo dėl didelio jo paties neatsargumo. Todėl ir atsakomybė dėl savo sunkaus sveikatos sutrikdymo tenka pačiam ieškovui, o ne atsakovui E. B..

22Be to, ieškovas atsakovo E. B. civilinę atsakomybę nepagrįstai grindžia CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, dar ir todėl, kad nagrinėjamame 2012-06-16 eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai ir žala ieškovui padaryta dėl automobilių sąveikos. Tokiu atveju turi būti taikoma ne CK 6.270 straipsnio 1 dalis, o CK 6.270 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Tai reiškia, kad šiuo atveju būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės dėl nagrinėjamo eismo įvykio sąlygas, t. y. atsakovo E. B. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat ir kaltę, kurios įrodinėjimą šioje byloje ieškovas laiko nereikalingu. Tik esant vairuotojo kaltei dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo dvi transporto priemonės, galima vairuotojo civilinė atsakomybė. Būtent tokia yra ir teismų praktika dėl eismo įvykio dalyvių civilinės atsakomybės, kai žala padaroma dėl automobilių sąveikos (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2514-565/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-296-219-2015). Todėl atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, jog 2012-06-16 eismo įvykyje, kuriame ieškovas D. V. patyrė žalą, nėra jokių neteisėtų atsakovo E. B. veiksmų, nėra jo kaltės dėl automobilių susidūrimo, ir jo veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovo sveikatos sutrikdymu, ieškinys E. B. dėl neturinės žalos atlyginimo atmestinas, nesant būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

23Nenustačius, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio kyla atsakovo E. B. civilinė atsakomybė, negali atsirasti ir kito šios bylos atsakovo draudimo bendrovės ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo atsakomybė. Draudiko (atsakovo ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo) pareigą nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės bei su draudėju sudaryta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Atsakovas E. B. eismo įvykio metu buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su atsakovu ERGO Insuranse SE Lietuvos filialu (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-5-780/2014, T 1, b. l. 51), todėl ieškovas turėjo pagrindą atsakovu šioje byloje patraukti ir šią draudimo bendrovę. Tačiau Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kas pagal šį įstatymą laikoma draudimo objektu. Tai – transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Teismų praktikoje aiškinant šią TPVCAPDĮ nuostatą Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-115/2006, Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-296-219-2015 ). Vien žalos faktas yra nepakankamas pagrindas draudimo išmokai išmokėti, būtina nustatyti, kad žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2514-565/2013, Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-719-370/2012). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl draudimo išmokos priteisimo šioje byloje, nepakanka nustatyto fakto, kad eismo įvykio metu ieškovas patyrė žalą. Būtina nustatyti ir visas draudėjo (atsakovo E. B.) civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. nustatyti, kad dėl eismo įvykio atsirado jo civilinė atsakomybė, dėl kurios draudimo E. B. ir sudarė sutartį su atsakovu ERGO Insuranse SE Lietuvos filialu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai asmens kaltė dėl eismo įvykio nekonstatuota, t. y. asmuo neįgijo eismo įvykio kaltininko statuso, neatsiranda ir jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinės atsakomybės dėl žalos padarymo, o draudikas neturi pareigos išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-296-219-2015).

24Taigi, tik nustačius, jog dėl ieškovo D. V. sužalojimo kyla atsakovo E. B. civilinė atsakomybė, atsirastų ir atsakovo ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo pareiga atlyginti ieškovui E. B. padarytą žalą. Tačiau dėl anksčiau minėtų aplinkybių ir nurodytų motyvų nustačius, kad E. B. civilinė atsakomybė dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio ir jo padarinių nekyla, atsakovas ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas taip pat neturi pareigos mokėti draudimo išmoką ieškovui. Todėl ieškinys atmestinas ir dėl atsakovui ERGO Insuranse SE Lietuvos filialui reiškiamų reikalavimų.

25Priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškovo reikalavimai atmetami visiškai, tai atsakovai turi teisę į visų jų bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos pateiktais įrodymais, priteisimą iš ieškovo.

26Atsakovas E. B. neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas ir jų dydį, todėl jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nėra.

27Atsakovas ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 275 EUR bylinėjimosi išlaidų ir jų detalizavimą (b. l. 116) bei dokumentus, patvirtinančius šių bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą advokatui (b. l. 117-118). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo advokatas teikė teisines konsultacijas atsakovui, analizavo bylą, ruošėsi jos nagrinėjimui ir atstovavo atsakovą dvejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 2 val. 28 min. (b. l. 111, 119), pripažintina, kad 275 EUR dydžio atsakovo advokatui sumokėtas honoraras neviršija Teisingumo ministro patvirtintų civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Pagal 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 7 ir 8.19. punktus, maksimalus priteistino užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis šiuo metu yra 71,39 EUR. Remiantis Rekomendacijų 9 punktu, visas advokato teisinių paslaugų teikimo laikas atstovaujant atsakovą teismo posėdžiuose, t. y. 2 val. 28 min. (b. l. 111, 119), apvalinamas iki 2 valandų, todėl vien tik už advokato atstovavimo teisme laiką atsakovui gali būti priteisiama 142,78 EUR suma (71,39 EUR x 2 val.). Be to, advokato išlaidų detalizavime nurodoma, kad advokatas vieną 1 val. konsultavo atsakovą, 2 val. analizavo bylą ir 1 val. ruošėsi bylos nagrinėjimui. Todėl už 4 valandas nurodytų teisnių paslaugų, pagal Rekomendacijų 7, 8.19 ir 8.20 punktus, gali būti priteisiama dar 285,56 EUR suma (71,39 EUR x 4 val.). Taigi, iš viso maksimali priteistina suma už advokato pagalbą pagal Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius sudarytų 428,34 EUR (71,39 EUR x 6 val.). Akivaizdu, kad atsakovo prašoma priteisti 275 EUR dydžio suma, kai maksimali galima priteisti suma sudaro 428,34 EUR, visiškai atitinka Rekomendacijose nustatytus priteistinų išlaidų dydžius ir kriterijus, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straispnio1, 2 dalys).

28Ieškinį atmetus visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 11,30 EUR, taip pat išieškotinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

29Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

Nutarė

30Ieškovo D. V. ieškinį atsakovams E. B. ir draudimo bendrovei ERGO Insuranse SE Lietuvos filialui atmesti.

31Priteisti iš ieškovo D. V. (a. k. ( - ) 275 EUR (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui ERGO Insuranse SE Lietuvos filialui (įmonės kodas 302912288).

32Išieškoti iš ieškovo D. V. (a. k. ( - ) 11,30 EUR (vienuolika eurų 30 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išieškant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660.

33Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą... 3. Ieškovas patikslintu 2015-11-16 ieškiniu prašo:... 4. 1. Priteisti jam iš draudimo bendrovės ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo:... 5. 1.1. 1 593 EUR išmoką už 2012-06-16 eismo įvykyje sunaikintą automobilį... 6. 2) 5 212 EUR išmoką, susidariusią dėl negautų pajamų už 36 mėnesius nuo... 7. 3) 5 000 EUR neturtinės žalos daliai atlyginti;... 8. 2. Priteisti jam iš atsakovo E. B. 95 000 EUR neturtinei žalai atlyginti;... 9. 3. Priteisti solidariai iš atsakovų draudimo bendrovės ERGO Insuranse SE... 10. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 2012-06-16 apie 7.40... 11. Atsakovas E. B. nesutinka su ieškiniu ir savo nesutikimą grindžia tuo, kad... 12. Atsakovas draudimo bendrovė ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas su ieškiniu... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Byloje nustatyta, kad 2012-06-16, apie 7.40 val., Lazdijų rajone, Seirijų... 15. Šios teismo išvados grindžiamos šiais argumentais ir įrodymais.... 16. Bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra: 1) neteisėta veika;... 17. Teismas sutinka su ieškovo atstovo argumentu, kad paprastai civilinė... 18. Reglamentuojant įrodinėjimą civilinėse bylose įstatymų leidėjas pačiame... 19. Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja iš atsakovų atlyginti... 20. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-332-693/2015... 21. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato išimtį, kai... 22. Be to, ieškovas atsakovo E. B. civilinę atsakomybę nepagrįstai grindžia CK... 23. Nenustačius, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio kyla atsakovo E. B. civilinė... 24. Taigi, tik nustačius, jog dėl ieškovo D. V. sužalojimo kyla atsakovo E. B.... 25. Priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos... 26. Atsakovas E. B. neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė... 27. Atsakovas ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas pateikė prašymą priteisti iš... 28. Ieškinį atmetus visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su... 29. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270... 30. Ieškovo D. V. ieškinį atsakovams E. B. ir draudimo bendrovei ERGO Insuranse... 31. Priteisti iš ieškovo D. V. (a. k. ( - ) 275 EUR (du šimtus septyniasdešimt... 32. Išieškoti iš ieškovo D. V. (a. k. ( - ) 11,30 EUR (vienuolika eurų 30... 33. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą...