Byla 2A-240/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-974-104/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Judex“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Judex“ 71 468,84 Lt pradelstų mokėjimų, 58 306,16 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. sausio 16 d. tarp šalių buvo sudaryta žemės sklypo išperkamosios nuomos sutartis. Atsakovas įsipareigojo mokėti mokėjimų grafike-sąskaitoje nustatytus mokėjimus, o nuo laiku neapmokėtos sumos mokėti 0,1 proc. delspinigių. Ieškovo teigimu, atsakovas nuo 2008 m. gruodžio mėn. nevykdo savo piniginių prievolių, todėl ieškovas 2009 m. lapkričio 19 d. nutraukė sutartį. Kadangi sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, atsirado atsakovo sutartinė civilinė atsakomybė.

5Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad šalių sudaryta sutartis yra pavadinta išperkamosios nuomos sutartimi, tačiau iš tikrųjų tai lizingo sutartis, t. y. šalių sudaryta sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo ieškovas siekė pridengti lizingo sutarties sudarymą. Kadangi lizingo sutarties dalyku negali būti žemė, šalių sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti. Atsakovo teigimu, niekinis sandoris negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, todėl atsakovas nereiškia priešieškinio ir neprašo šalių sudarytą sutartį pripažinti lizingo sutartimi ir atitinkamai negaliojančia, o prašo atmesti ieškinį, kuris reiškiamas remiantis negaliojančia ir niekine sutartimi.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovo UAB „Judex“ 71 468,84 Lt skolos, 13 078,80 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 536 Lt žyminio mokesčio, o valstybei iš atsakovo priteisė 20,05 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, jog sutartis buvo sudaryta dėl atsakovo pasirinkto žemės sklypo, kurį ieškovas nuosavybės teise įsigyja iš pardavėjo ir remiantis sutartimi perduoda valdyti ir naudoti su teise išsipirkti atsakovui. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad šalių sudaryta sutartis yra apsimestinė, niekinė ir negaliojanti. Teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-136/2010 suformuluotais kriterijais, kurias remiantis nustatoma, kokio pobūdžio sutartis, t. y. išperkamosios nuomos ar lizingo, yra sudaryta tarp šalių. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dominuoja atsakovo interesas įgyti nuosavybės teisę į nuomojamą daiktą, o ne atsakovo tikslas turėti teisę valdyti ir naudoti daiktą už atlyginimą (nuosavybės teisės perėjimas nėra esminis finansinio lizingo požymis), kuris būdingas lizingo sutarčiai. Teismo vertinimu, šalys sudarė išperkamosios nuomos, o ne lizingo sutartį. Kadangi sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės ir atsakovas skolos fakto neginčija, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 71 468,84 Lt skolos. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad nuo susidariusios skolos 0,1 proc. delspinigių sudaro 13 078 Lt, todėl šią delspinigių sumą priteisė iš atsakovo.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9Atsakovas UAB „Judex“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas patenkino ieškinį ir priteisė valstybei iš atsakovo 20,05 Lt pašto išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat netinkamai išaiškino ir pritaikė lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių sąlygas reglamentuojančias normas. Šalys sudarytą sutartį pavadino išperkamosios nuomos sutartimi. Nuomos sutarties objektas – žemės sklypas. CK 6.548 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privačios žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas. Šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma žemės sklypo nuomos sutartimi vien dėl tos aplinkybės, kad sutarties sudarymo metu žemės nuomotojas (ieškovas) jokia teise neturėjo savo žinioje sutartyje nurodyto objekto. Susitarimai dėl būsimo daikto įgijimo nuosavybėn ir perdavimo valdyti bei naudotis kitam asmeniui šio verslo tikslais būdingi lizingo (finansinės nuomos) teisiniams santykiams. Šalys sudaromą sutartį pavadino išperkamosios nuomos sutartimi, ketindamos tokiu būdu pridengti faktinių lizingo santykių sukūrimą, nes tokį „pridengimą“ nulėmė šių santykių objekto specifiškumas. Atsakovas pagal ginčo sutartį įsipareigojo ieškovui mokėti palūkanas, o sąlygos dėl palūkanų yra būtingos būtent finansinės nuomos sutartims, o ne išperkamosios nuomos. Šalių veiksmai iki sutarties sudarymo ir po sutarties sudarymo patvirtina, kad šalių sudaryta sutartis yra lizingo sutartis. Pirmosios instancijos teismo cituotoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo spręstas ginčas dalyje dėl išperkamosios nuomos ir lizingo sutarties klasifikavimo yra visiškai identiškas nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje sudarytą sutartį kvalifikavo lizingo sutartimi, todėl ir nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta sutartis turėjo būti kvalifikuota lizingo sutartimi. Šalių sudarytos lizingo sutarties objektas yra žemė ir toks sandoris prieštarauja imperatyvioms CK 6.568 straipsnio 1 dalies normos, todėl yra niekinis ir negalioja. Tokio sandorio sąlygos negalėjo šalims sukelti jokių teisių ir pareigų, todėl teismas negalėjo priteisti ieškovui iš atsakovo skolos ir delspinigių pagal negaliojančią sutartį.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo prijungti prie bylos naujai pateikiamus įrodymus – mokėjimo grafikus-sąskaitas ir atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad CK normos, reglamentuojančios išperkamąją nuomą, nenumato draudimo sudaryti išperkamosios nuomos sutartį net jei daikto nuomotojas dar nėra daikto savininkas. Be to, CK 1.66 straipsnio 2 dalis numato galimybę sudaryti sandorį su atidedamąja sąlyga. Šalys, sudarydamos ginčo sutartį, būtent ir susitarė dėl sandorio su atidedamosiomis sąlygomis, kadangi esmines išperkamosios nuomos sąlygas (nuomos mokesčio mokėjimą ieškovui) padarė priklausomai nuo to, ar nuosavybės teisės į žemės sklypą pereis ieškovui. Šalių pasirašytas pakeistas mokėjimų grafikas-sąskaita patvirtina, kad mokėjimai pagal ginčo sutartį pradedami vykdyti po to, kai ieškovas taps žemės sklypo savininku. Aplinkybes, susijusias su tuo, kad ieškovas ginčo sutarties sudarymo metu nebuvo žemės sklypo savininkas, atsakovas nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl ieškovas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, prašo prijungti prie bylos pateikiamus mokėjimo grafikus-sąskaitas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo teiginiai, kad šalys negalėjo sudaryti ir vykdyti ginčo sutarties dėl to, jog ieškovas nebuvo išperkamo žemės sklypo savininku, yra nepagrįsti ir atmestini. Priešingai nei teigia atsakovas, nuosavybės teisės perėjimas negali būti esminiu lizingo ir išperkamosios nuomos kriterijumi. Nuosavybės teisės perdavimas lizingo gavėjui nėra esminis lizingo sutarties požymis ir tikslas. Lizingo gavėjo pagrindinis tikslas yra įgyti teisę valdyti ir naudoti lizinguojamą objektą, o ne įgyti ji nuosavybėn, nepaisant to, kad įgijimas nuosavybėn yra galimas. Atsakovas pats patvirtino, kad kreipėsi į ieškovą, jog pastarasis tik finansuotų atsakovo ketinamo įsigyti žemės sklypo pirkimą. Atsakovas žemės sklypą ketino išsipirkti per 36 mėn., t. y. atsakovas siekė ne valdyti ir naudoti savo veiklai minėtą žemės sklypą, bet per pakankamai trumpą laiką jį išsipirkti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žemės sklypą siekė įsigyti savo nuosavybėn, darytina išvada, kad teismas pagrįstai šalių sudarytą sandorį laikė išperkamosios nuomos sutartimi. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-136/2011. Ieškovo nuomone, ši nutartis nagrinėjamai bylai netaikytina, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės (ratio decidendi). Pažymėtina, kad palūkanos gali būti numatytos ne tik lizingo, bet ir išperkamosios nuomos sutartyje ir kitose CK nedraudžiamose sutartyse, kurių specifika pasireiškia vienos iš sandorių šalių finansavimu.

11Ieškovas AB „SEB lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė ieškovui priteisti 45 227,36 Lt delspinigių, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį dėl 45 227,36 Lt delspinigių priteisimo. Nurodo, kad mokėjimų grafike-sąskaitoje išskiriami dviejų rūšių mokėjimai, kuriuos atsakovas turėjo mokėti ieškovui kiekvieną mėnesį: suma išperkamo turto vertei dengti ir palūkanos už teikiamą finansavimą. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo pradelstus mokėjimus pagal sutartį sudarė ne tik šioje byloje prašomi priteisti 71 468,84 Lt palūkanų, bet ir 1 888 441,17 Lt nesumokėtų mokėjimų turto vertei dengti. Ieškovas pasirinko iš atsakovo reikalauti tik pradelstų palūkanų priteisimo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad šalys susitarė, jog delspinigiai skaičiuojami ne tik nuo nesumokėtų palūkanų, bet ir sumų, skirtų išperkamo turto vertei dengti. Šią aplinkybę patvirtina byloje ieškovo pateikta pažyma apie įsiskolinimus, kurioje pateikiamas matematiškai paskaičiuotų delspinigių pagal konkrečią uždelstą apmokėti sąskaitą sąrašas.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Judex“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti konkrečias sumas, t. y. palūkanas ir delspinigius. Byloje buvo įrodinėjama tik tai, kad laiku nebuvo sumokėtos palūkanos. Byloje nebuvo įrodinėjama, ar atsakovas laiku mokėjo kitas įmokas. Ieškovas visą prašoma priteisti sumą grindė tik savo paties išrašyta pažyma, kuri negali būti laikoma įsiskolinimo dydį patvirtinančiu įrodymu.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ ir atsakovas UAB „Judex“ 2007 m. sausio 16 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-010136, kuria ieškovas įsipareigojo įsigyti nuosavybės teise iš atsakovo pasirinkto pardavėjo UAB „Žemės matavimai“ žemės sklypą – ( - ), unikalus Nr. ( - ), perduoti jį atsakovui naudotis ir valdyti bei, atsakovui įvykdžius sutarties sąlygas, perleisti nuosavybės teise, o atsakovas – nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2010 m. vasario 20 d. sumokėti ieškovui 926 784,06 euro žemės sklypo įsigijimo vertės ir 93 836,47 euro palūkanų, iš viso 1 020 620,53 euro (3 523 998,57 Lt) (b. l. 10-18). Ieškovas 2009 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 02-5615 informavo atsakovą, kad, pastarajam iki 2009 m. lapkričio 18 d. nesumokėjus 1 959 910,01 Lt pradelsto įsiskolinimo (1 888 441,17 Lt nesumokėtų mokėjimų turto vertei dengti ir 71 468,84 Lt nesumokėtų palūkanų) pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir 374 312,10 Lt delspinigių, ieškovas nutrauks žemės sklypo išperkamosios nuomos sutartį nuo 2009 m. lapkričio 19 d. (b. l. 19). Po sutarties nutraukimo atsakovas 2009 m. gruodžio 16 d. aktu perdavė ieškovui žemės sklypą – ( - ) (b. l. 58). Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 71 468,84 Lt nesumokėtų palūkanų ir 58 306,16 Lt delspinigių (ieškovas 2009 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 02-5615 nurodytą 374 312,10 Lt delspinigių sumą sumažino atsižvelgdamas į sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų).

15Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimais, nes jie reiškiami remiantis niekine sutartimi. Atsakovo nuomone, šalių sudaryta sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo ieškovas siekė pridengti lizingo sutarties sudarymą (CK 1.87 straipsnis). Kadangi lizingo sutarties dalyku negali būti žemė, šalių sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.568 straipsnio 1 daliai), todėl yra niekinė (CK 1.80 straipsnis).

16Dėl pagrindo pripažinti šalių sutartį niekine

17Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties kvalifikavimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, ir tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų turinys, šalių veiksmai iki sutarties sudarymo ir po jos sudarymo leidžia daryti išvadą, kad šalių sutartis turi išperkamosios nuomos, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ir lizingo (finansinės nuomos) sutarčių požymius. Kasacinio teismo praktikoje žemės sklypo išperkamosios nuomos sutartis, analogiška šalių sudarytai sutarčiai nagrinėjamoje byloje, kvalifikuojama, atsižvelgiant į konkrečioje sutartyje šalių nustatytas sąlygas, sutarties pobūdį, tikslą, jos elementų tarpusavio ryšį ir dominuojančius bruožus, kaip pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013) arba išperkamosios nuomos sutartis, turinti kitų sutarčių teisės institutų požymių (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Tokia sutartis taip pat gali būti kvalifikuojama kaip mišri sutartis, nepriskirtina nė vienai konkrečiai sutarties rūšiai (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

18Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties sąlygos yra panašios į lizingo. Tai netiesiogiai patvirtina ginčo išperkamosios nuomos sutarties sąlygų palyginimas su ieškovo vadovo 2006 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1-72 patvirtintomis finansinio lizingo sutarties bendrosios dalies tipinėmis sąlygomis, kurias ieškovas naudoja savo veikloje su klientais sudarydamas finansinio lizingo sutartis (b. l. 100-107). Kasacinis teismas panašioje situacijoje yra išaiškinęs, kad šalių santykių kvalifikavimas kaip lizingo santykių remiantis vien tuo, jog sutarties sąlygos panašios į lizingo, ir neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, ignoruojant šalių valią bei sutarties sudarymo tikslus, reikštų neproporcingą kišimąsi į šalių sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

19Vienas iš lizingo santykių bruožų yra jų dalyko ypatumas, kuris pasireiškia, kad lizinguojamas turtas jo naudojimo metu dėvisi (amortizuojasi), todėl lizingo sutarties terminas ir lizingo įmokų dydis nustatomi taip, jog per lizingo laikotarpį faktiškai sumokama visa arba didesnė lizingo dalyko vertė, atsižvelgiant į amortizaciją per naudojimosi laikotarpį. Todėl ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad lizingo gavėjo pagrindinis tikslas yra įgyti teisę valdyti ir naudoti lizinguojamą objektą, t. y. nuosavybės teisės perdavimas lizingo gavėjui nėra esminis lizingo sutarties požymis ir tikslas. Nagrinėjamu atveju atsakovas siekė įsigyti žemės sklypą, kuris iš esmės yra nesunaudojamas ir nesusidėvintis daiktas, per 36 mėnesius, t. y. atsakovas siekė ne valdyti ir naudoti savo veiklai žemės sklypą, o per pakankamai trumpą laiką jį išsipirkti, t. y. įsigyti nuosavybėn. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose daugiau yra ne lizingo požymių, o išperkamosios nuomos arba pirkimo-pardavimo išsimokėtinai. Tiksliai kvalifikuoti šalių sudarytą sutartį, atsižvelgiant į faktinį ieškinio pagrindą, nagrinėjamoje byloje nėra prasmės, pakanka konstatuoti, kad tai ne lizingo sutartis, tokiu būdu atmetant atsakovo atsikirtimus dėl įsiskolinimo priteisimo pagal niekinę sutartį.

20Aplinkybė, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, savo sąlygomis yra panaši į lizingo sutartį, savaime nėra pakankama kvalifikuoti ją kaip lizingo sutartį ir konstatuoti jos sąlygų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.568 straipsnio 1 daliai), sudarantį pagrindą pripažinti sutartį niekine pagal CK 1.80 straipsnį. Dėl šios priežasties atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

21Dėl delspinigių

22Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo delspinigius, juos paskaičiavo nuo ieškovo prašomos priteisti 71 468,84 Lt įsiskolinimo sumos, kurią sudaro atsakovo ieškovui pagal sutartį nesumokėtos palūkanos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas delspinigius prašė priteisti ne tik nuo atsakovo laiku nesumokėtų palūkanų. Išperkamosios nuomos sutarties mokėjimų grafike-sąskaitoje išskiriami dviejų rūšių mokėjimai, kuriuos atsakovas kas mėnesį privalėjo mokėti ieškovui: 1) suma, skirta žemės sklypo vertei dengti; 2) palūkanos už teikiamą finansavimą (b. l. 12). Šalių sutarties 3.5 punkte nurodyta, kad laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokesčių, atsakovas už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,1 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Taigi ieškovas delspinigius atsakovui paskaičiavo ir prašė priteisti ne tik nuo atsakovo laiku nesumokėtų palūkanų, bet ir nuo laiku nesumokėtų sumų žemės sklypo vertei dengti, nors į teismą kreipėsi tik dėl nesumokėtų palūkanų priteisimo. Tai, kad ieškovas neprašė teismo priteisti nesumokėtų mokėjimų turto vertei dengti, nereiškia, jog jis negali prašyti teismo priteisti delspinigius, skaičiuojamus nuo šių nesumokėtų mokėjimų. Aplinkybę, kad delspinigiai atsakovui buvo skaičiuojami ne tik nuo nesumokėtų palūkanų, bet ir nuo sumų, skirtų žemės sklypo vertei dengti, patvirtina ieškovo pažyma apie įsiskolinimus, kurioje pateikiamas matematiškai paskaičiuotų delspinigių pagal konkrečią uždelstą apmokėti sąskaitą sąrašas, taip pat ieškovo bylos nagrinėjimo metu pateiktos atsakovo neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose buvo nurodomas ir delspinigių paskaičiavimas (b. l. 4-7, 110-121). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, nepripažįsta šalių susitarimu nustatyto delspinigių dydžio (0,1 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos) aiškiai per dideliu.

23Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius tik nuo atsakovo nesumokėtų ir ieškovo prašomų priteisti šioje byloje palūkanų. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, o pirmosios instancijos teismo sprendimo keistinas, padidinant ieškovui iš atsakovo priteistų delspinigių sumą iki 58 306,16 Lt.

24Dėl ieškovo prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus

25Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – mokėjimų grafikus-sąskaitas (CPK 314 straipsnis). Kadangi ieškovo prašomi prijungti prie bylos mokėjimų-grafikai jau yra byloje (b. l. 11-12), prašymas netenkintinas.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, proporcingai priteistai sumai priteisė ieškovui iš atsakovo už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus visiškai, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo, padidinant ieškovui iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio sumą iki 3 596 Lt.

28Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinas 1 357 Lt žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

30Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą – ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ (juridinio asmens kodas 123051535) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ (juridinio asmens kodas 134494286) priteistą delspinigių sumą padidinti iki 58 306,16 Lt (penkiasdešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų šešių litų 16 ct), priteistą žyminio mokesčio sumą padidinti iki 3 596 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių litų).

31Palikti nepakeistas kitas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalis.

32Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ (juridinio asmens kodas 123051535) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ (juridinio asmens kodas 134494286) 1 357 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 5. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad šalių sudaryta... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 9. Atsakovas UAB „Judex“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo... 11. Ieškovas AB „SEB lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Judex“ prašo apeliacinį... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ ir atsakovas UAB... 15. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimais, nes jie reiškiami remiantis... 16. Dėl pagrindo pripažinti šalių sutartį niekine... 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos išperkamosios nuomos... 18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad šalių sudarytos... 19. Vienas iš lizingo santykių bruožų yra jų dalyko ypatumas, kuris... 20. Aplinkybė, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis, kurios dalykas yra... 21. Dėl delspinigių... 22. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo... 23. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 24. Dėl ieškovo prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus... 25. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą taip pat prašo prijungti... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 28. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir atmetus atsakovo apeliacinį... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą –... 31. Palikti nepakeistas kitas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d.... 32. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ (juridinio asmens...