Byla 2A-820/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir savivaldybės administracijos atstovui advokatui Virginijui Kaupui, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-633-357-2010 pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei, šios savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vaidva“, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Trotas“, uždarajai akcinei bendrovei „Meba“ ir uždarajai akcinei bendrovei AR10“, dėl Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

5Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausias prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą (protokolo Nr. VAK-131) patvirtinti negyvenamųjų pastatų Aerouosto g. 102 ir 103 išardymo ir teritorijos sutvarkymo darbų supaprastinto viešojo pirkimo sąlygas ir pripažinti niekine atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB ,,Vaidva“ 2009 m. birželio 15 d. sudarytą negyvenamųjų pastatų Aerouosto g. 102 ir 103 išardymo ir teritorijos sutvarkymo darbų viešojo pirkimo sutartį.

6Ieškovo manymu, ginčijamas atsakovo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad viešojo pirkimo procedūros vykdytos ir laimėtojas nustatytas pažeidus imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 9 straipsnio, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 23, 84, 85 straipsnių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 patvirtinto Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo 17 punkto, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A-1434 patvirtintų Suprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas.

7Ieškovas nurodė: atsakovas parengė ir 2009 m. gegužės 13 d nutarimu Nr. VAK-131 patvirtino viešojo pirkimo konkurso negyvenamųjų pastatų ir statinių, esančių Aerouosto g. 102 ir 103, Šiauliuose, 2008 m. birželio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-232 Dėl nekilnojamojo turto nurašymo pripažintų netinkamais naudoti ir nurašytų, išardymo ir teritorijos sutvarkymo darbų supaprastinto viešojo pirkimo sąlygas (toliau – Sąlygos), kuriose apibrėžė perkamą objektą - išardymo darbus, duobių užpylimą ir teritorijos sutvarkymą; pasirinko pasiūlymų vertinimo kriterijų – mažiausią griovimo darbų kainą (Sąlygų 6, 18 p.) ir nustatė, kad liekamosios medžiagos lieka tiekėjui. Liekamosios medžiagos, gautos išradžius nurašytą turtą, kai jos nenumatomos naudoti valstybės ar savivaldybės reikmėms, turėjo būti realizuotos (parduotos) viešuose prekių aukcionuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl toks turtas negalėjo būti perduotos (parduotos) tiekėjams perkančiajai organizacijai perkant darbus viešojo konkurso tvarka. Kadangi skiriasi sutarčių dėl išardymo darbų pirkimo ir savivaldybės turto pardavimo objektai, tikslai, teisinių santykių subjektų teisinė padėtis, todėl perkančioji organizacija turėjo atskirti išardymo darbų pirkimą nuo savivaldybės turto pardavimo ir atsižvelgti į tai, kad savivaldybių turto įsigijimo klausimų Viešųjų pirkimų įstatymas nereguliuoja. Be to, Sąlygose nenurodyta, kad tiekėjas, apskaičiuodamas pasiūlymo kainą, turi įvertinti ir nugriauti statinių medžiagų panaudojimą savo reikmėms. Taip Šiaulių miesto savivaldybė būtų galėjusi tiksliai ir aiškiai apibrėžti visas numatytas aplinkybes bei suderėti reikiamas sąlygas.

8Ieškovas taip pat nurodė, kad perkančioji organizacija vykdė supaprastintą viešąjį pirkimą. Tačiau prieš paskelbdama ginčo viešojo pirkimo konkursą, nepaskaičiavo numatomo pirkimo darbų sutarties vertės. Tik atlikus tokį paskaičiavimą, atsižvelgdama į pirkimo darbų vertę perkančioji organizacija galėjo pasirinkti tinkamą pirkimo būdą. Numatomą darbų sutarties vertę, pagal kurią perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Taisyklių nuostatas, turėjo parinkti pirkimo būdą, privalėjo apskaičiuoti perkančiosios organizacijos direktoriaus paskirtas asmuo. Šią nuostatą atsakovas pažeidė. Perkančioji organizacija taip pat galėjo vykdyti supaprastintą mažos vertės pirkimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu pirkimo vertė mažesnė kaip 500 tūkst. Lt be PVM (Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 15 d.). Ieškovas teigia, kad prieš konkurso paskelbimą neatlikus darbų kainos, o vėliau ir medžiagų likučio bei jo kainos paskaičiavimo, taip iškyla galimybė nepagrįstai laisvai manipuliuoti kainomis ir medžiagų kiekiu pagal susidariusią situaciją. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, pažeidžiamas skaidrumo principas.

9Konkursui buvo pateikti keturi skirtingų darbų kainų pasiūlymai. Du tiekėjai pasiūlė atlikti darbus už konkrečias kainas (UAB ,,Trotas“ – už 896 916,09 Lt, o UAB „Meba“ - už 223 332,56 Lt). Kitų dviejų tiekėjų pasiūlymai susiję su priemoka už darbus: laimėtojas UAB „Vaidva“ pasiūlė sumokėti perkančiajai organizacijai 12 257 Lt, o UAB „AR10“ – 10 000 Lt. Ieškovo nuomone, tokie skirtingi pasiūlymai iškraipo konkurenciją, nes jų palyginti neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kad ne visi konkurso dalyviai iš šio ginčo konkurso matė papildomą naudą yra pagrindas teigti, kad buvo suinteresuotumas tam tikromis medžiagomis, nes tik du tiekėjai nesiekė gauti atlygio už darbus, ketindami sumokėti patys. Šios aplinkybės, ieškovo nuomone, taip pat leidžia abejoti konkurso skaidrumu.

10Nurodo, kad 2010-01-13 raštu Nr. S-94-11 Šiaulių miesto savivaldybė pateikė paskaičiavimus, kad liekamųjų medžiagų kaina 564 565,98 Lt. Tuo tarpu UAB „Vaidva“ 2010-01-08 raštu pateikė paskaičiavimus, kad grįžtamųjų medžiagų kaina be PVM 1 000 000 Lt (su PVM 1 190 000 Lt), o darbų kaina be PVM 899 172,45 Lt (su PVM 1 070 015,22 Lt). Prieš konkurso paskelbimą neatlikus darbų kainos paskaičiavimo, o vėliau ir medžiagų likučio bei jo kainos, iškilo galimybė nepagrįstai laisvai manipuliuoti kainomis ir medžiagų kiekiu pagal susidariusią situaciją ir tokiu būdu buvo pažeistas skaidrumo principas.

11Viešųjų pirkimų įstatymo prasme neigiama pasiūlymo kaina kai tiekėjas perkančiajai organizacijai už atliktus darbus privalo sumokėti (ginčo atveju tiekėjas turėjo sumokėti 12 257 Lt) nepagrįsta ir prieštarauja VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatoms. Dėl tiekėjų pasiūlymų nepalygintinų kainų, galima prielaida, kad ne visi konkurso dalyviai žinojo apie pirkimo aplinkybes, turėjusias įtakos pasiūlymo kainai. Tai prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principams bei neužtikrina šio straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo – siekti racionalaus lėšų panaudojimo.

12Ieškovas teigia, kad ginčijamo konkurso sąlygos ir šio konkurso pagrindu sudaryta 2009 m birželio 15 d. sutartis Nr. SŽ-742 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Todėl toks sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.).

13Ieškovas nurodė, kad prokuroro teisė kreiptis į teismą viešajam interesui ginti įtvirtinta CPK 49 straipsnio 1 dalyje, 50 straipsnio 1 dalyje ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų pastatų Aerouosto g.102 ir 103 išardymo ir teritorijos sutvarkymo darbams pirkti komisijos 2009-05-13 protokolu Nr. VAK-131 patvirtintą sąlygą, kuria liekamosios medžiagos lieka tiekėjui, pripažino neteisėta. Ieškinį kitoje dalyje atmetė.

16Teismo argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 959 Dėl turto pardavimo Šiaulių miesto savivaldybei buvo perduotas Lietuvos kariuomenės valdomas nekilnojamasis turtas, esantis Aerouosto g. 102 ir Aerouosto g. 103, Šiauliuose, taip pat ir kiemo aikštelės. Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisės į šį turtą įregistruotos 2006 m. lapkričio 11 d. 2008m. lapkričio 26d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-232 Dėl nekilnojamojo turto nurašymo minėti pastatai ir statiniai nurašyti, pripažinus juos netinkamais naudoti dėl trukdymo statyti statinius. 2009 m. gegužės 13 d. posėdyje atsakovo viešojo pirkimo komisija patvirtino negyvenamųjų pastatų Aerouosto g. 102 ir 103 išardymo ir teritorijos sutvarkymo darbų supaprastintų viešųjų pirkimų sąlygas, kuriose nurodė, kad liekamosios medžiagos lieka tiekėjui. Iš minėto viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. VAK-146 matyti, kad pasiūlymus dalyvauti konkurse pateikė keturi tiekėjai. Sutartis (2009-06-15) buvo sudaryta su laimėtoju atsakovu UAB „Vaidva“. Sutarties 2 punkte buvo nustatyta, kad UAB „Vaidva“ sumokės 6 000 Lt į savivaldybės biudžetą už liekamąsias medžiagas, o likusią sumą – 6 257 Lt sumokės iki 2010 m. lapkričio 1 d. Sutartyje taip pat nurodyta, kad supiltų sankasų ir iškasų gruntą naudoti saviems poreikiams kaip liekamąsias medžiagas bei pavojų keliančioms duobėms užpilti.

17Teismas nustatė, kad ieškovas – Šiaulių apygardos prokuroras, gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą apie ginčo pirkimą ir sutartį, siekdamas apginti viešą interesą, veikė pakankamai aktyviai ir operatyviai ir kreipėsi į teismą su ieškiniu laiku, nepraleidęs ieškinio senaties termino.

18Pasisakydamas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pažeidimo, teismas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas Negyvenamų pastatų Aerouosto g. 102 ir 103 išardymo ir teritorijos sutvarkymo darbų pirkimo konkursą, Sąlygų 6 punkte aiškiai ir tiksliai nustatė pirkimo objektą - darbus, o pasiūlymų vertinimo kriterijumi nurodė mažiausią griovimo darbų kainą (Sąlygų 18 p.). Sąlygų II skyriuje numatyta, kad liekamosios medžiagos lieka tiekėjui. Ši sąlyga, teismo nuomone, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 patvirtintos Nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos (toliau - Tvarka), todėl pripažintina neteisėta.

19Iš byloje pateiktų pažymų teismas sprendė, kad po ginčo sutarties sudarymo atsakovas UAB „Vaidva“ atliko darbų už 470 423,94 Lt, o iš jam atitekusių liekamųjų medžiagų realizavo grunto už 187 803,49 Lt su PVM, smėlio ir žvirgždo - už 474 481,17 Lt su PVM. Ši aplinkybė, teismo nuomone, įrodo, kad liekamųjų medžiagų vertei viršijant pirktų darbų vertę, atsakovas neturėjo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d nutarimu Nr. 1250 patvirtintos Tvarkos 15 punkto, kuris leidžia materialųjį turtą likviduoti, jeigu jo išardymo išlaidos viršija liekamųjų medžiagų vertę. Atsakovas privalėjo vadovautis ir taikyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnyje nurodytą nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto panaudojimo ir nurašymo būdą. Valstybės ir savivaldybių turtas, pripažinus jį nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, nurašomas, išardomas ir likviduojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d nutarimu Nr. 1250 patvirtintos Tvarkos aprašą (6 str.) – gautos išardžius nurašytą turtą liekamosios medžiagos, kai jų nenumatoma naudoti valstybės arba savivaldybės įstaigos reikmėms, parduodamos viešuose prekių aukcionuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus antrines žaliavas, kurios parduodamos jų tvarkytojams (17 p.). Iš to teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija (atsakovas) privalėjo atskirti išardymo darbų pirkimą nuo savivaldybės turto pardavimo, nes skiriasi tokių sutarčių tikslai, objektai bei teisinių santykių subjektų teisinė padėtis ir atsižvelgti į tai, kad savivaldybių turto įsigijimo klausimų Viešųjų pirkimų įstatymas nereguliuoja. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta išimtis, kad Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui bet kokiomis finansinėmis priemonėmis. Šių pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nustatęs atsakovo veiksmus, prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms, teismas ieškinį dėl Sąlygos, kuria liekamosios medžiagos lieka tiekėjui, pripažinimo neteisėta patenkino.

20Pasisakydamas dėl Šiaulių miesto savivaldybės vykdyto mažos vertės pirkimo, teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad prieš pradėdama pirkimo procedūras, perkančioji organizacija privalėjo apskaičiuoti numatomo pirkimo vertę vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtinta Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika ir perkančiosios organizacijos paskirtas asmuo privalėjo pirkimo pradžioje apskaičiuoti numatomą darbų sutarties vertę, pagal kurią perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Taisyklių nuostatas, parinktų pirkimo būdą. Mažos vertės pirkimas galėjo būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu vertė mažesnė kaip 500 tūkst. Lt be PVM (VPĮ 2 str. 15 d.). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad nustatant pirkimo būdą perkamų darbų vertė akivaizdžiai viršijo VPĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą 5 000 tūkst. Lt be PVM ribą. Konkurso neteisėtumas grindžiamas ne vykdymo stadijoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios iki Konkurso nebuvo akivaizdžios, bet prielaidomis, kurios daromos iš vėliau atsiradusių pasekmių. Teismas vertina, kad byloje šalių pateiktos įvairios pažymos neįrodo, kad atsakovo vykdytas darbų pirkimas viršijo 500 tūkst. Lt vertę. Šiaulių miesto savivaldybės 2010 m. sausio 13 d. rašte Nr. S-94-11 nurodoma ne pirkimo objekto, t. y. paslaugų ar darbų kaina, bet liekamųjų medžiagų (kuri nebuvo pirkimo objektu) vertė. Atsakovo UAB „Vaidva“ pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad atlikta darbų už 470 423,94 Lt be PVM. Iš 2009 m gegužės 25 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo Nr. VAK-146 matyti, kad pasiūlymus dalyvauti konkurse pateikė keturi tiekėjai ir nei vienas pasiūlymas neviršijo 500 tūkst. Lt be PVM darbų vertės. Šių dokumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija teisėtai vykdė supaprastintą pirkimą, vadovaudamasi VPĮ 84 straipsniu. Ieškovas neįrodė, kad Šiaulių miesto savivaldybė nepagrįstai vykdė mažos vertės pirkimą, todėl šioje dalyje ieškinys atmestas.

21Pasisakydamas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo principų ir 18 straipsnio 6 dalies taikymo, teismas sprendė, kad neįrodyti ieškovo argumentai dėl viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimo. VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Taip užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs ir aiškūs (VPĮ 24 str.).

22Bylos duomenimis teismas nustatė, kad paskelbus Konkurso Sąlygas nei vienas iš konkurse dalyvavusių asmenų nepateikė perkančiajai organizacijai prašymo paaiškinti Sąlygų turinį, nepateikė teismui ieškinio dėl Konkurso procedūrų vykdymo ar rezultatų panaikinimo. Byloje ieškovas neįrodinėjo kaip pasireiškė kiekvieno iš viešųjų pirkimų principų pažeidimas ir byloje nebuvo įrodyti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojamų viešųjų pirkimų principų pažeidimai. Pagrindinių viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų - sąžiningumo, konkurencijos laisvės, lygiateisiškumo, skaidrumo, pažeidimo nenurodo ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje. Priešingai, išvadoje nurodoma, kad Konkursą laimėjusi bendrovė atitinka keliamus reikalavimus (2 t. b. l. b.l.5).

23Teismas sprendė, kad nepagrįsti ieškovo argumentai dėl neteisėtos sutarties kainos pripažįstant, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimas nepažeistas.

24Ieškovas nurodo, kad Sutarties 2 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimo, nes Sutarties 2 punkte nustatyta, kad „UAB „Vaidva“ (vykdytojas) sumokės 6 000 Lt į savivaldybės biudžetą už liekamąsias medžiagas, likusią sumą 6 257 Lt sumokės iki 2010 m. lapkričio 1 d., t. y. nustatyta tai, kad tiekėjas ne tik atliks darbus, negaudamas už tai atlygio, bet dar ir sumokės perkančiajai organizacijai. Atsakovas UAB „Vaidva“ Konkursui pateikė pasiūlymą dėl teritorijos išardymo ir išvalymo darbų atlikimo, nurodydamas kainą, kuri yra (ir gali būti) minusinė ir pasiūlė sumokėti perkančiajai organizacijai 12 257 Lt skirtumą už liekamąsias medžiagas. Tokio pobūdžio Negyvenamųjų pastatų Aerouosto g. 102 ir 103 išardymo ir teritorijos sutvarkymo darbų viešojo pirkimo sutartis Nr. SŽ-742 pasirašyta su laimėjusiu tiekėju. Iš UAB „Vaidva“ pažymų ir pateiktų dokumentų teismui buvo akivaizdu, kad tiekėjo pasiūlyta minusinė kaina reali, pagrįsta ir paslaugos atliktos nepažeidžiant sutarties sąlygų. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant VPĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatas neįprastai mažos kainos instituto tikslais, neįprastai maža pasiūlyta kaina nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą (civilinė byla Nr. 3K-3-216/2010).

25Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad teismai, nustatę imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, gali ir privalo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį konstatuoti, jog dėl tokio viešojo pirkimo sudarytas sandoris yra niekinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; kt.). Taikant 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB 2 dalies ir 3 straipsnio nuostatas, teismas yra nurodęs, kad vertinant konkurso rezultatų panaikinimo pasekmes ir sprendžiant sandorio negaliojimo padarinius teismas atsižvelgia į sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, peržiūros institucija gali nepripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo suteikta neteisėtai, jei nustatoma, kad dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikėtų išsaugoti sutarties padarinius.

26Iš atsakovo pateiktų pažymų, savikainos suvestinių, Faktinių aplinkybių konstatavimo 2010 m. balandžio 12 d. protokolo Nr. 64, teismas sprendė , kad atsakovas UAB „Vaidva“ atliko darbų už 470 423,94 Lt ir šiuo metu visi pastatai yra nugriauti, šiukšlės išvežtos, duobės užlygintos, realizuota grunto už 187 803,49 Lt su PVM, smėlio ir žvirgždo – už 474 481,17 Lt su PVM. Kadangi nesilaikyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 patvirtintos Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos, dėl to nėra pagrindo konstatuoti VPĮ pažeidimo ir naikinti viešųjų pirkimų rezultatus.

27Teismas nenustatė, kad vykdant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų pastatų Aerouosto g. 102 ir 103 išardymo ir teritorijos sutvarkymo darbams pirkti konkursą, buvo padaryti VPĮ nuostatų pažeidimai todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo niekiniu. Ginčo sutarties pripažinti negaliojančia dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nesilaikymo negalima, nes ši sutartis sudaryta viešųjų pirkimų konkurso pagrindu, t. y. ne dėl turto pardavimo, bet dėl darbų pirkimo, be to ginčijama sutartis iš esmės įvykdyta, valstybei atlygintinų nuostolių ieškiniu nereikalaujama. Teismas sprendime apsiribojo tik perkančiosios organizacijos veiksmų, patvirtinant konkurso Sąlygas, neteisėtumo pripažinimu.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas skundą grindžia tokiais argumentais:

301.

31Pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo faktinių bylos aplinkybių. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog perkančioji organizacija vykdė supaprastintą pirkimą. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 84 straipsnio 1 dalies nuostatomis, „pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas“, yra reglamentuojami kaip supaprastinti pirkimai. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad supaprastintus pirkimus perkančioji organizacija atlieka pagal pasitvirtintas taisykles ir privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo I, IV, V skyrių reikalavimais, tačiau kitų skyrių reikalavimai, vykdant supaprastintus pirkimus, nėra privalomi. Šiaulių miesto savivaldybės supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės yra patvirtintos perkančiosios organizacijos direktoriaus 2008 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A-1434. Todėl perkančioji organizacija, organizuodama ir atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo jomis vadovautis. Prieš pradėdama pirkimo procedūras, perkančioji organizacija privalo apskaičiuoti numatomo pirkimo vertę. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad numatomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (Žin. 2003, Nr. 22-949; 2004, Nr.23-730; 2006, Nr. 12-454; 2007, Nr. 17-650; 2008, Nr. 103-3961) nuostatas. Šiaulių miesto savivaldybės supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 12 punkte nustatyta, kad pirkimų vertes apskaičiuoja perkančiosios organizacijos direktoriaus paskirtas asmuo. Perkančiosios organizacijos paskirtas asmuo privalėjo pirkimo pradžioje apskaičiuoti numatomą darbų sutarties vertę, pagal kurią perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Taisyklių nuostatas, parinktų pirkimo būdą. Taip pat perkančioji organizacija, vadovaudamasi Taisyklių 9.13 punktu, galėjo vykdyti mažos vertės pirkimą. Mažos vertės pirkimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu vertė mažesnė kaip 500 tūkst. Lt be PVM (Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

32ftef ]

332

34Teismas ignoravo aplinkybę, jog ieškiniu buvo įrodinėjama, kad Šiaulių miesto savivaldybė pagal nurodytus teisės aktus neatliko numatomų darbų sutarties vertės paskaičiavimų, neišsiaiškino, kiek kainuos darbai ir kokių medžiagų bei už kokią sumą yra likę teritorijoje. Visuotinai pripažįstamas teisės principas skelbia, kad iš neteisės teisė nekyla (ex iniuria ius non oritur), todėl toks viešasis pirkimas, kuris buvo atliktas nesilaikant teisės aktų negali būti laikomas teisėtu. Tačiau teismas sprendimu konstatavo, kad Konkurso neteisėtumas grindžiamas ne vykdymo stadijoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios iki Konkurso nebuvo akivaizdžios, bet prielaidos daromos iš vėliau atsiradusių pasekmių. Teismas vertina, kad byloje šalių pateiktos įvairios pažymos neįrodo, kad vykdyto darbų pirkimo vertė viršijo 500 tūkst. Lt. Toks vertinamas yra nepagrįstas, kadangi teismas niekaip neįvertino tos aplinkybės, kad nebuvo jokio privalomo vertės paskaičiavimo ir nusprendė, kad įvairios pažymos neįrodo vykdyto darbų pirkimo 500 tūks. Lt vertės viršijimo. Atkreiptina, kad atsakovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atliko numatomų darbų sutarties vertės paskaičiavimus, o ieškovo iniciatyva pateiktos pažymos yra tik papildomas įrodymas, kad UAB „Vaidva“, likus neatliktų darbų 40 procentų, išleido 470 423,94 Lt. Teismas šią sumą nepagrįstai įvertino kaip galutinį ir neginčijamą įrodymą, kad visų darbų kaina neviršija 500 tūkst. Lt, tačiau tai yra tik už 60 procentų atlikto darbo, todėl jei darbai būtų pabaigti 100 procentų, ši suma galėjo pasiekti UAB „Vaidva“ lokalinėje sąmatoje nurodytus 1 070 015,22 Lt. Tačiau ir šios aplinkybės teismas nevertino. Viso proceso metu atsakovas, būdamas turto savininkas, nesugebėjo pateikti jokių paskaičiavimų, susijusių su atliekamų darbų verte. Be to, nežinojo kiek bei kokių medžiagų buvo teritorijoje ir posėdžio metu net pateikė prašymus šias aplinkybes išsiaiškinti teismo. Tai tik papildomai patvirtina, kad savivaldybė nesielgė rūpestingai su jai perduotu turtu.

353.

36Teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, teigdamas, kad iš Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolo Nr. VAK-146 matyti, jog pasiūlymus dalyvauti Konkurse pateikė keturi tiekėjai, kurių nei vieno pasiūlymas nesiekė 500 tūkst. Lt be PVM darbų vertės. Šis teiginys neatitinka surinktų įrodymų, kadangi trečiasis asmuo UAB „Trotas“ pateikė pasiūlymą darbams už 896 916,09 Lt (19 proc. PVM – 143 205,09 Lt). Šios aplinkybės buvo nurodytos ieškinyje, be to patvirtintos posėdžio metu.

37Be to, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš proceso dalyvių sąrašo kaip instituciją teikiančią išvadą išbraukė Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir nevertino jų pateiktos išvados Nr. 4S-4012 dėl viešojo pirkimo įvertinimo, kurioje nurodyta, kokių teisės aktų nesilaikyta viešojo pirkimo metu ir iš to kilusias pasekmes. Sprendime nėra nurodyta, kodėl teismas išbraukė Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kodėl nesiremia pateikta išvada ir jos nevertina, o jei vertina, tai lieka neaišku, kokiu pagrindu atmesti nurodyti pažeidimai.

384.

39Viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti skaidrų viešųjų pirkimų vykdymą ne tik tam, kad būtų racionaliai naudojamos valstybės lėšos, bet ir tam, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. Dėl to vertinant viešuosius pirkimus, būtina įvertinti, ar šių organizacijų patvirtinta viešųjų pirkimų tvarka užtikrinamas tinkamas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų įgyvendinimas, nes tik laikantis skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų galima sąžiningos konkurencijos laisvė (2005 m. rugsėjo 21 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).

40Konkurso Sąlygos neaiškios, todėl gali būti traktuojamos įvairiai, o būtent tai, kad liekamosios medžiagos lieka tiekėjui. Posėdžio metu tretieji asmenys parodė, kad šios sąlygos daugiausia kėlė neaiškumo, kadangi nebuvo nurodyta nei kokios tai medžiagos, nei koks jų kiekis. Kaip nurodė atsakovas UAB „Vaidva“, iš Konkurso Sąlygų jis negalėjo nustatyti, ar atlikus nurodytus darbus gaus pelno ar bus nuostolis. Be to, kaip nurodė UAB „Trotas“ atstovas, iš savivaldybės darbuotojų paaiškinimo jis suprato, kad esančius pylimus reikės paskleisti visoje teritorijoje, todėl jų nebus galimybės pasiimti. Susidarė tokia situacija, kai dėl neaiškių sąlygų, bei, kaip nurodė trečiasis asmuo, darbų kiekio lentelės nebuvimo, tas pačias aplinkybes buvo galima traktuoti skirtingai. Atkreiptinas dėmesys, kad ir laimėjusi bendrovė, (ji tai patvirtinto teismo posėdžio metu) nežinojo ir negalėjo numatyti ar atlikusi darbus gaus pelno, ar tai bus nuostolinga. Be to, Konkurso dalyviams teritorija buvo rodoma atskirai ir, kaip paaiškino tretieji asmenys, jie skirtingai suprato kaip reikia sutvarkyti teritoriją ir kokias medžiagas galima pasiimti. Dėl tokios nustatytos situacijos buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Formuojama praktika, kad pirkimo sąlygos privalo būti iš anksto paskelbtos. Tai turi būti padaryta taip, kad visi tiekėjai būtų tinkamai informuoti ir galėtų šias sąlygas interpretuoti vienodai. Dėl to tiekėjų lygiateisiškumo principas apima ir pareigą elgtis skaidriai, o tai leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. 1-7725). Vertinant skaidrumo principo pažeidimą paminėtina, kad skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Remiantis skaidrumu užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Teisingumo Teismas nurodė, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas - garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (nurodytas Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta). Siekiant užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą, taigi ir skaidrumo principo laikymąsi, svarbu, kad visus elementus, į kuriuos perkančiosios organizacijos atsižvelgia nustatydamos ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, ir, jei tai įmanoma, jų santykinę svarbą, galimi tiekėjai žinotų dar rengdami savo pasiūlymus (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. p. 1-11617).

41Vykdant ginčijamą Konkursą tai nebuvo užtikrinta. Tačiau teismas priimdamas sprendimą visų šių aplinkybių nevertino ir padarė nepagrįstą išvadą jog byloje ieškovas neįrodinėjo kaip pasireiškė kiekvieno iš viešųjų pirkimų principų pažeidimas ir byloje nebuvo įrodyti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojamų viešųjų pirkimų principų pažeidimai.

425.

43Priimdamas sprendimą teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomos šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d., 176, 177 str. ). Pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė, nes neaptarė kiekvieno įrodymo įrodomosios galios ir ryšio su kitais įrodymais, neaptarė argumentų dėl kurių ieškovo pateiktus įrodymus atmetė, todėl pažeidė CPK 183, 185, 270 straipsnių normas.

44Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Vaidva“ nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. gegužės 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija savo tinklalapyje paskelbė apie ginčijamą viešąjį konkursą. Susipažinęs su Konkurso Sąlygomis ir įvertinęs tai, kad liekamosios medžiagos lieka tiekėjui, apskaičiavęs patiriamas išlaidas (darbo sąnaudas) numatytiems darbams atlikti, nutarė dalyvauti paskelbtame Konkurse ir iki numatyto termino dienos pateikė savo pasiūlymą, kuriame nurodė, kad sutinka teritorijos išardymo ir išvalymo darbus atlikti sumokant perkančiajai organizacijai – 12 257 Lt. Tai neprieštarauja teismų praktikai. Konkurso laimėtoju pripažintas pagrįstai ir teisėtai. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad buvo pažeisti VPĮ įtvirtinti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, nes ne visi Konkurse dalyvavę tiekėjai galėjo vienodai suprasti Sąlygas. Konkurso Sąlygos buvo paskelbtos viešai; visi Konkurse dalyvavę asmenys teisme patvirtino, kad prieš teigdami savo pasiūlymus susipažino su Sąlygomis ir žinojo, kad liekamosios medžiagos lieka tiekėjui. Tiekėjai buvo nuvykę į vietą ir apžiūrėjo objektą ir, skaičiuodami savo pasiūlymo kainą, įvertino, kad liekamosios medžiagos lieka tiekėjui. Tai, kad liekamosios medžiagos buvo tiekėjų įvertintos, matyti iš UAB ,,Meba“ ir UAB ,,AR10“ pateiktų pasiūlymų. Konkurso sąlygos buvo aiškios ir nedviprasmiškos, nes nei vienas iš Konkurse dalyvavusių tiekėjų nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl Sąlygų išaiškinimo. Niekas iš teikėjų neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo dėl preliminarios eilės nustatymo ir sprendimo pripažinti UAB ,,Vaidva“ nugalėtoju. Ieškovas net neprašė teismo pripažinti Konkurso Sąlygų negaliojančiomis ir panaikinti Konkurso rezultatus. Todėl visai negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad ne visi Konkurso dalyviai žinojo apie visas aplinkybes, kurios galėjo įtakoti pasiūlymo kainą.

45Apeliantas, prašydamas pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine, šį reikalavimą grindžia CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tačiau pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, yra būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Reikia įvertinti, tai, kad šiuo atveju perkančiajai organizacijai reikėjo kuo skubiau sutvarkyti aerouosto teritoriją ir užlyginti ten esančias duobes, kad užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams t.y. šiame objekte esančios duobės kėlė pavojų visuomenei ir savivaldybė neturėjo tam numatytų lėšų. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta perkančiajai organizacijai pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kuri leistų įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant turimas pinigines lėšas. Visuomenės interesai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti, lėšas savivaldybės administracija panaudojo racionaliai ir pagrįstai. Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta, kad perkančioji organizacija būtų permokėjusi už atliktus darbus ar ne racionaliai būtų panaudotos liekamosios medžiagos ir dėl to būtų kam nors padaryta žala. Sudaryta pirkimo-pardavimo sutarties negali būti pripažinta niekine, nes ji jau yra iš dalies įvykdyta, darbų atlikimo terminas yra pasibaigęs, be to, nėra pripažinti negaliojantys perkančiosios organizacijos sprendimai dėl UAB ,,Vaidva“ pripažinimo nugalėtoju ir nenustatyta, kad šie sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas (CK 1.80 str.), nes būtent šių sprendimų pagrindu buvo sudaryta darbų pirkimo sutartis. Dėl šių priežasčių laikytina, kad Šiaulių apygardos teismas pagrįstai nepripažino niekine.

46Atsakovai Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, nes mano, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

47Atsakovų nuomone, apeliantas pats neteisingai kvalifikuoja ginčo santykį, netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius viešuosius pirkimus, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su statybos procesu, vietos savivaldos teisėmis, ignoruoja suformuotą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog Savivaldybė organizavo ir vykdė mažos vertės pirkimą, kadangi Konkurso numatytų statybos remonto darbų suma neviršijo 500 tūkst. litų be PVM. Ieškovo skundžiamų pirkimo sąlygų 18 punktas nustatė, kad pagrindinis vertinimo kriterijus yra mažiausia griovimo darbų kaina. Pagal bylos medžiagą net trys tiekėjai iš keturių pateikusių pasiūlymus darbų kainą nurodė mažiau kaip 500 000 litų. Trijų tiekėjų atstovai teisme parodė, jog visiems tiekėjams darbų pirkimo sąlygos buvo pateiktos identiškos, o pasiūlymus perkančiajai organizacijai kiekvienas iš tiekėjų pateikė remdamiesi savo turima kvalifikacija ir patirtimi atliekant panašaus pobūdžio darbus, todėl ir atsirado toks didelis siūlomų kainų skirtumas. Ieškovas teikdamas ieškinį, taip pat ir apeliacinį skundą iš esmės klaidingai aiškina perkamų darbų atlikimo kainos nustatymo principus ir esmę, nes mano, kad tiekėjai aplamai neturi galimybės nurodyti savo pasiūlymuose minusinės darbų kainos. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civ.byloje Nr.3K-3-216/2010 yra pasisakęs, jog viešuosiuose pirkimuose yra galima ir minusinė siūloma pirkimo kaina.

48Atsakovai nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, vykdydama prokuroro skundžiamą viešąjį pirkimą, nepažeidė VPĮ normų, taip pat ir 3 straipsnyje nustatytų viešųjų pirkimų principų. Teismas padarė teisingas išvadas, jog prokuroras ieškinyje teigdamas, kad perkančioji organizacija pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, neįrodė, kuo pasireiškė šie pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009 yra išaiškinęs, jog reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius, tokį reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir pasekmėmis. Pasak kasacinės instancijos teismo, vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Iš bylos medžiagos matyti, kad perkančioji organizacija visų keturių tiekėjų pateiktus pasiūlymus veltino taikant vienodus kriterijus, niekam iš tiekėjų nebuvo suteikta nepagrįsto konkurencinio pranašumo, tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami objektyviai, priklausomai nuo konkurso sąlygose nurodytų tiekėjų vertinimo kriterijų. Savivaldybė siekė negyvenamųjų pastatų Aerouosto g. 102 ir 103 išardymo ir teritorijos sutvarkymo darbus nupirkti pačiomis minimaliausiomis sąnaudomis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad perkančioji organizacija būtų tapačias situacijas tiekėjų atžvilgiu įvertinusi nevienodai.

49IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50Apeliacinis skundas tenkintinas.

51Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d.).

52CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles. Todėl toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).

53Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio paskirtis – vadovaujantis jo (šio Įstatymo) reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 str. 2 d.), laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (3 str. 1 d.). Nors tarp VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įvardintų principų nėra priskirtas ir įvardintas kaip principas racionalus lėšų panaudojimas, tačiau atsižvelgiant į viešojo konkurso tikslą (sudaryti pirkimo sutartį reikalingoms prekėms, paslaugoms, darbams pirkti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas), kuriame racionalus lėšų panaudojimas įtvirtintas kaip imperatyvas (privalomas reikalavimas), tai racionalaus lėšų panaudojimo nuostata negali būti vertinama kitaip kaip vienas iš privalomų viešojo pirkimo principų. Visų paminėtų principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos. Tuo (principų laikymusi) užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o Konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu.

54VPĮ nustato dvi Viešųjų pirkimų rūšis: tarptautinį ir supaprastintą (nacionalinį). Tokie pirkimai atskiriami pagal viešojo pirkimo sutarties vertę ir supaprastintų pirkimų pobūdį (VPĮ 9, 11, 84 str.). Taigi tam, kad būtų tinkamai pasirinktas pirkimo būdas bei teisingai taikytos pirkimo procedūros, turi būti apskaičiuota planuojamo būsimo pirkimo vertė. Tokios vertės skaičiavimą reglamentuoja VPĮ 9 straipsnis bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. IS-26 patvirtinta Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės metodika (toliau – Metodika). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas (Šiaulių miesto savivaldybės administracija) 2008 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A-1434 (3 t., b. l 104) patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos supaprastintų Viešųjų pirkimų taisykles, kuriose apibrėžė naudojamas sąvokas ir įsipareigojo vadovautis VPĮ bei kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, laikytis viešųjų pirkimų principų. Tokios Taisyklės skelbiamos viešai ir perkančiajai organizacijai privalomos (VPĮ 85 str.). Iš Taisyklių turinio (II skyrius, Supaprastinto pirkimų planavimas ir organizavimas. Supaprastintus pirkimus atliekantys asmenys) akivaizdu, kad atsakovas, vykdydamas pirkimus, privalėjo nustatant pirkimų vertes, vadovautis VPĮ 9 straipsnio nuostatomis, o jas apskaičiuoti – perkančiosios organizacijos direktoriaus paskirtas asmuo (12 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šios nuostatos pažeistos: ginčo pirkimo vertė nebuvo apskaičiuota. Šios faktinės aplinkybės atsakovai neginčija ir įrodymų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą – nepateikė. Pirmosios instancijos teismas tokio perkančiosios organizacijos neveikimo nevertino ir dėl jo nepasisakė. Tačiau padarė išvadą, kad perkančioji organizacija vykdė mažos vertės pirkimą ir jo neviršijo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo išvadą – nepagrįsta. VPĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad mažosios vertės pirkimai galimi kai pirkimų vertė yra mažesnė kaip 100 000 Lt (be PVM), o darbų vertė mažesnė kaip 500 000 Lt (be PVM). Analogiška nuostata įtvirtinta ir perkančiosios organizacijos Taisyklių 9.13 punkte. Nuostatų, kad vykdant mažosios vertės pirkimus pirkimo vertė nenustatinėjama, nenumato nei VPĮ, nei Metodika, nei Taisyklės. Taigi tam, kad skelbti mažosios vertės pirkimą, tokia vertė prieš skelbiant Konkursą turi būti apskaičiuota. Teismas nepagrįstai tariamą pirkimo vertę nustatė remdamasis duomenimis, surašytais ir gautais ginčo sutarties vykdymo eigoje, t. y. suinteresuoto asmens – Konkursą laimėjusio tiekėjo atsakovo UAB ,,Vaidva“ pažyma apie 2010 m. sausio 8 d. atliktus darbus (1 t., b. l. 60). Šioje pažymoje atsakovas nurodo, kad šiai dienai (pažymos išrašymo diena) jis atliko darbų pagal ginčo sutartį už 470 423,94 Lt (be PVM) ir realizavo grunto už 18 704,49 Lt bei smėlio – už 474 481,71 Lt. Tačiau teismas neįvertino tai, kad ginčas vyksta ne dėl Sutarties tinkamo (netinkamo) vykdymo bet dėl faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo Konkurso organizavimu ir atsakovo (perkančiosios organizacijos) paneigta pareiga laikytis viešojo konkurso organizavimo nuostatų. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ginčo sutartis minėtos pažymos išrašymo metu buvo įvykdyta tik iš dalies, o pačios sutarties vykdymas sustabdytas to paties teismo nutartimi (1 t., b. l. 64-65). Todėl minėtos pažymos duomenys apie atsakovo atliktus darbūs nėra galutiniai ir įrodantys tikrąją sandorio vertę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB ,,Vaidva“ pažyma neįrodo perkančiosios organizacijos atlikto veiksmo – pirkimo vertės apskaičiavimo bei tai, kad buvo vykdytas mažosios vertės pirkimas. Tokių aplinkybių (pirkimo vertės paskaičiavimo) neįrodo ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2010 m. sausio 13 d. raštas Nr. S-94-11 (1 t., b. l. 58), kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas kaip pirkimo vertę pagrindžiančiu įrodymu, kuriame atsakovas nurodo, kad „preliminariai buvo paskaičiuota, kad po teritorijos sutvarkymo molingo grunto gali likti 74 481 kub. metrų, o vieno kubinio metro grunto kaina (pagal Statybos resursų skaičiuojamąsias rinkos kainas) yra 7,58 Lt, tai liekamųjų medžiagų kaina būtų 564 565,98 Lt“, nes liekamųjų medžiagų kaina nėra pirkimo vertė ir jos paskaičiavimas. Be to, į bylą nepateikta ir minėtą atsakovo teiginį pagrindžiančių įrodymų – skaičiavimų (CPK 177-178, 185 str.). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, nepagrindžiančiais atsakovų atsikirtimų į apelianto ginčijamus faktus.

55Teisėjų kolegija daro išvadą, kad perkančioji organizacija (atsakovas) pažeidė imperatyvią nuostatą – pareigą apskaičiuoti pirkimo vertę, o pirmosios instancijos teismas, nenustatęs šio teisės aktų pažeidimo, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles ir netinkamai aiškino ir taikė materialines viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančias teisės normas.

56Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (VPĮ 24 str.). Apeliantas teigia, kad ginčo Konkurso sąlygos buvo neaiškios, todėl tai sudarė galimybę dalyviams jas (sąlygas) aiškinti skirtingai. Tuo buvo pažeistas skaidrumo, o kartu ir dalyvių lygiateisiškumo bei racionalaus valstybės lėšų panaudojimo principai. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pirkimo dokumentų sąlyga (II Pirkimo objektas), kad „Liekamosios medžiagos lieka tiekėjui“ yra neteisėta ir negalėjo būti įrašyta į Pirkimo dokumentus, nes tai prieštarauja specialių teisės aktų imperatyvioms nuostatoms – Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui (23 str.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 patvirtintam Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašui (17 p.). Liekamosios medžiagos, gautos išradžius nurašytą turtą, kai jų nenumatoma naudoti valstybės arba savivaldybės įstaigos reikmėms, parduodamos viešuose prekių aukcionuose. Todėl atsakovas – Šiaulių miesto savivaldybė, privalėjo paslaugų (pastatų išardymo darbų, duobių užpylimo ir teritorijos sutvarkymo) pirkimą ir liekamųjų medžiagų pardavimą išskirti. Ginčo dėl šios teismo sprendimo dalies (pripažinti sąlygą neteisėta) nėra, ji neapskųsta, tačiau, nors ir pripažinus vieną iš sąlygų neteisėta, kaip jau minėta, ginčas iš esmės liko neišspręstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, pripažinęs minėtą Pirkimo dokumentų sąlygą neteisėta, o ginčo Konkursą iš esmės teisėtu, priėmė prieštaringą sprendimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad minėta sąlyga betarpiškai įtakojo tiekėjų pasiūlymų kainas. Tai akivaizdu iš dviejų tiekėjų (atsakovo UAB ,,Vaidva“ (laimėtojas) ir UAB ,,AR10“) pasiūlytų nuostolingų (minus 12 257 Lt ir 10 000 Lt) kainų. Nustatyta, kad perkančioji organizacija neatliko pirkimo vertės paskaičiavimo. Nėra įrodymų, kad buvo įvertintos ir liekamosios medžiagos, bent preliminariai. Iš atsakovo (perkančiosios organizacijos) paaiškinimų matyti, kad tai nebuvo atlikta. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tiekėjams buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti objektus ir patiems nuspręsti ir įvertinti dėl liekamųjų medžiagų vertės bei pateikti pasiūlymą, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 patvirtinto Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo 15 ir 17 punktai pareigą įvertinti ir apskaityti liekamąsias medžiagas nustato biudžetinei įstaigai (savivaldybės, valstybės institucijai).

57Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nenustačius (nežinant) orientacinės pirkimo vertės, neteisėtai įtraukus į pirkimo kainą tiekėjui perduotinas nurašyto nekilnojamojo turto liekamąsias medžiagas, leidžiant dalyviams patiems įvertinti liekamųjų medžiagų kainą, ją inkorporuojant į teikiamo pasiūlymo kainą, Pirkimo sąlygos buvo neaiškios, todėl yra pagrindas teigti, kad taip buvo sudarytos sąlygos viešojo pirkimo neskaidrumui, o kartu ir nesąžiningai konkurencijai. Tokiais neteisėtais veiksmais neužtikrintas ir racionalus savivaldybės lėšų panaudojimas. Tai, kad dalyviai neprašė paaiškinti Pirkimo sąlygų, neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo dėl Konkurso laimėtojo, nepaneigia ginčo viešojo pirkimo principų pažeidimo.

58Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors Pirkimo sąlygose pirkimo objektas įvardintas pastatų išardymas, duobių užpylimas ir teritorijos sutvarkymas, tačiau pasiūlymai turėjo būti vertinti pagal mažiausią griovimo darbų kainą (6, 18 p.). Jokių įrodymų, kad griovimo darbų kaina apima kitų pirkimo objekto elementų (duobių užpylimo ir teritorijos sutvarkymo) darbų kainą, nepateikta. Iš to galima daryti išvadą, kad dalyvio pasiūlymų kaina galėjo būti teokiama tik dėl dalies perkamo objekto, ir ši faktinė aplinkybė vertinama kaip akivaizdus Pirkimo sąlygos neaiškumas ir prieštaravimas pirkimo objektui. Viešai (paskelbiant Pirkimo sąlygas) neatskleidžiant visų pirkimo kainos sudėtinių dalių, nebuvo sudaryta galimybė visiems potencialiems tiekėjams konkuruoti vienodomis sąlygomis. Dėl to taip pat pažeistas skaidrumo principas. Kaip minėta, pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu.

59Viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos imperatyviosios VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Todėl teismas turi pareigą revizuoti ne tik ginčijamą perkančiosios organizacijos veiksmą ir spręsti dėl jo teisėtumo, bet ir visą vykdyto pirkimo procedūrą, siekiant nustatyti, ar atsakovas laikėsi viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto Konkurso sąlygų, ar tinkamai atliko pirkimo procedūras, ar tokiais veiksmais nepažeidė viešo intereso (CPK 320 str.).

60Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų šių faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad vykdant viešojo pirkimo procedūras, vertinant tiekėjų pasiūlymus, buvo pažeistos specialiųjų teisės aktų imperatyvios nuostatos, pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principai, neužtikrintas racionalus savivaldybės lėšų panaudojimas, sąžininga konkurencija. Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, o Sutartį – niekine.

61Nors apeliantas prašo panaikinti Konkurso sąlygas bei pripažinti Konkurso rezultatą – Sutartį, niekine, bet neprašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. VAK-147 dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo ir sutarties projekto pakeitimo (1 t., b. l. 23-24), tačiau teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties motyvais dėl atsakovo (perkančiosios organizacijos) neteisėtų veiksmų vykdant viešojo pirkimo procedūras, šį sprendimą taip pat pripažįsta niekiniu ir jį naikina ex officio, nes toks sprendimas neatsiejamai susijęs su viešo intereso gynimu ir su ieškovo pareikštu reikalavimu (CPK 320 str. 2 d.).

62Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš bylos Viešųjų pirkimų tarnybą, nėra reikšmingas, nes tokia institucija nėra bylos šalis, ir ginčo sprendimas jos teisių ir pareigų neįtakoja. Be to, byloje yra pateikta šios valstybės institucijos rašytinė išvada, kuri kaip rašytinis įrodymas vertinama bylos įrodymų visete (CPK 177, 197, 185 str.). Teisėjų kolegija įvertino šios institucijos 2009 m. lapkričio 20 d. išvadą (1 t., b. l. 53-57) ir atkreipė dėmesį į Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus perkančiosios organizacijos padarytus pažeidimus, taip pat ir į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų pažeidimus.

63Atsižvelgiant į tai, kad niekine pripažintinos Sutarties pagrindu dalis darbų atlikta (teismas nepagrįstai nurodė, kad atlikti visi darbai, nes tai paneigia 2010 m. sausio 21 d. teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant vykdyti bet kokius abipusius įsipareigojimus pagal ginčo sutartį (1 t., b. l. 64-65) ir 2010 m. balandžio 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei jo priedai (foto nuotraukos), todėl šalių grąžinimas į pirminę padėtį prieštarautų protingumo principui. Sandoris dėl pasekmių išsaugotinas terminuotai (atliktų darbų apimtyje). Likusiems darbams atlikti turi būti atnaujintos viešojo pirkimo procedūros, iš naujo parengiant ir svarstant Konkurso sąlygas.

64Dėl bylinėjimosi išlaidų

65Kadangi ieškovas (prokuroras) nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl jį turi sumokėti į valstybės biudžetą atsakovas, pažeidęs teisę – Šiaulių miesto savivaldybės administracija (CPK 96 str.). Už neturinį reikalavimą mokėtina 273,60 Lt (už ieškinį ir apeliacinį skundą). Už turtinio pobūdžio reikalavimą (viešojo pirkimo sutarties ginčijimas) turi būti mokamas žyminis mokestis vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 82 straipsnio taisyklėmis. Tačiau nagrinėjamoje byloje, nesant duomenų apie tikslią ginčijamo sandorio kainą, nustatyti tikslų mokėtino žyminio mokesčio dydį neįmanoma, todėl sandorio kaina nustatoma preliminariai, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovo UAB ,,Vaidva“ atliktinų darbų kainą – 899 172 Lt (1 t., b. l. 60). Todėl už ieškinį ir apeliacinį skundus mokėtinas 25 804 Lt žyminis mokestis.

66Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

67Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą, kuriuo atmestas Šiaulių apygardos prokuroro ieškinys dėl Viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir sandorio pripažinimo niekiniu, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

68Šiaulių apygardos prokuroro ieškinį patenkinti ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. VAK-131, kuriuo patvirtintos Negyvenamųjų pastatų Aerouosto g. 102 ir 103, Šiauliuose, išardymo ir teritorijos sutvarkymo darbų supaprastinto viešojo pirkimo sąlygos ir pripažinti nikiniais 2009 m. gegužės 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimą Nr. VAK-147 sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę bei Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB ,,Vaidva“ 2009 m. birželio 15 d. sudarytą Negyvenamųjų pastatų Aerouosto g. 102 ir 103, Šiauliuose, išardymo ir teritorijos sutvarkymo darbų viešojo pirkimo sutartį, išsaugant iš jos šalims kylančias teises ir pareigas iki 2010 m. sausio 21 d.

69Įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iki 2011 m. spalio 3 d. atnaujinti viešojo pirkimo procedūras: iš naujo parengti Pirkimo sąlygas ir jų pagrindu įvykdyti kitas būtinas viešojo pirkimo procedūras (Konkurso viešas paskelbimas, pasiūlymų svarstymas, laimėtojo nustatymas ir kt.).

70Priteisti valstybei iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 26 077,60 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius septyniasdešimt septynis litus ir šešiasdešimt centų) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausias prokuroras, gindamas viešąjį... 6. Ieškovo manymu, ginčijamas atsakovo sprendimas turi būti panaikintas dėl... 7. Ieškovas nurodė: atsakovas parengė ir 2009 m. gegužės 13 d nutarimu Nr.... 8. Ieškovas taip pat nurodė, kad perkančioji organizacija vykdė supaprastintą... 9. Konkursui buvo pateikti keturi skirtingų darbų kainų pasiūlymai. Du... 10. Nurodo, kad 2010-01-13 raštu Nr. S-94-11 Šiaulių miesto savivaldybė... 11. Viešųjų pirkimų įstatymo prasme neigiama pasiūlymo kaina kai tiekėjas... 12. Ieškovas teigia, kad ginčijamo konkurso sąlygos ir šio konkurso pagrindu... 13. Ieškovas nurodė, kad prokuroro teisė kreiptis į teismą viešajam interesui... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį... 16. Teismo argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 30 d.... 17. Teismas nustatė, kad ieškovas – Šiaulių apygardos prokuroras, gavęs... 18. Pasisakydamas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6... 19. Iš byloje pateiktų pažymų teismas sprendė, kad po ginčo sutarties... 20. Pasisakydamas dėl Šiaulių miesto savivaldybės vykdyto mažos vertės... 21. Pasisakydamas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo principų ir 18 straipsnio 6... 22. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad paskelbus Konkurso Sąlygas nei vienas... 23. Teismas sprendė, kad nepagrįsti ieškovo argumentai dėl neteisėtos... 24. Ieškovas nurodo, kad Sutarties 2 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų... 25. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas... 26. Iš atsakovo pateiktų pažymų, savikainos suvestinių, Faktinių aplinkybių... 27. Teismas nenustatė, kad vykdant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 29. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo šį teismo sprendimą... 30. 1.... 31. Pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo faktinių bylos aplinkybių. Iš... 32. ftef ] ... 33. 2... 34. Teismas ignoravo aplinkybę, jog ieškiniu buvo įrodinėjama, kad Šiaulių... 35. 3.... 36. Teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, teigdamas, kad iš Viešųjų... 37. Be to, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš proceso dalyvių... 38. 4.... 39. Viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti skaidrų... 40. Konkurso Sąlygos neaiškios, todėl gali būti traktuojamos įvairiai, o... 41. Vykdant ginčijamą Konkursą tai nebuvo užtikrinta. Tačiau teismas... 42. 5.... 43. Priimdamas sprendimą teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios... 44. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Vaidva“ nesutinka... 45. Apeliantas, prašydamas pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine, šį... 46. Atsakovai Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybės... 47. Atsakovų nuomone, apeliantas pats neteisingai kvalifikuoja ginčo santykį,... 48. Atsakovai nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas nepagrįstai... 49. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 50. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 51. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 52. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 53. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas,... 54. VPĮ nustato dvi Viešųjų pirkimų rūšis: tarptautinį ir supaprastintą... 55. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad perkančioji organizacija (atsakovas)... 56. Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija... 57. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad... 58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors Pirkimo sąlygose... 59. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas imperatyviųjų... 60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų šių faktinių aplinkybių visetas... 61. Nors apeliantas prašo panaikinti Konkurso sąlygas bei pripažinti Konkurso... 62. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino... 63. Atsižvelgiant į tai, kad niekine pripažintinos Sutarties pagrindu dalis... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 65. Kadangi ieškovas (prokuroras) nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas... 66. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 67. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą, kuriuo atmestas... 68. Šiaulių apygardos prokuroro ieškinį patenkinti ir panaikinti Šiaulių... 69. Įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iki 2011... 70. Priteisti valstybei iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos...