Byla 2A-279/2012
Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo, pažeidimų pašalinimo bei 200000 Lt padarytos žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitė, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-876-425/2010 pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo, pažeidimų pašalinimo bei 200000 Lt padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4I. V. B. ir A. B. su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami:

51. pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublika pažeidė ieškovų V. B. ir A. B. teises į veiksmingą teisinę gynybą ir saviraiškos laisvę bei vykdė diskriminaciją ir taikė dvigubus teisingumo standartus ieškovo V. B. pateikto Vilniaus apygardos teismui ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4838-104/2010 dėl žalos atlyginimo atžvilgiu;

62. pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublika pašalino padarytus pažeidimus tik padavus Vilniaus apygardos teismui šį ieškinį;

73. priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos 150000 litų patirtos neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovui A. B. 50000 litų patirtos neturtinės atlyginimą.

84. sprendimo vykdymą pavesti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai. Regreso tvarka atlygintą žalą išieškoti iš Vilniaus apygardos teismo teisėjų A. U. ir H. J. atsakovo Lietuvos Respublikos naudai.

9Ieškovai nurodė, kad ieškovas V. B. 2010-03-24 su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui kreipėsi teisminės gynybos į Vilniaus apygardos teismą dėl Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimo pripažinimo administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2010, pažeidimų pašalinimo bei patirtos žalos atlyginimo. Ieškinyje ieškovas V. B. nurodė, kad civilinę bylą ves pats ir per atstovą ieškovą A. B.. Šiai aplinkybei patvirtinti prie ieškinio kaip priedas buvo pateiktas V. B. 2009-11-03 išduotas pas notarą patvirtintas įgaliojimas A. B..

10Vilniaus apygardos teismas atsisakė pateikti informaciją apie ieškinio eigą ieškovo V. B. atstovui pagal įgaliojimą A. B. dėl to, kad jis nėra dalyvaujantis civilinėje byloje asmuo. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2010-04-21 rašte Nr. GR-119, Vilniaus apygardos teismo I.e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas H. J. 2010-05-14 rašte atsisakė pateikti informaciją ieškovo V. B. įgaliotam atstovui ieškovui A. B. apie minėto ieškinio eigą ir pateikti atitinkamus priimtus procesinius sprendimus. Šias aplinkybes patvirtina pridedami 2010-04-21 ir 2010-05-14 raštai.

11Dėl minėtų Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. U. ir H. J. veiksmų ieškovai 2010-05-21 ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjams A. U. bei H. J. dėl žalos atlyginimo kreipėsi teisminės gynybos į Vilniaus apygardos teismą dėl Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimo pripažinimo bei pažeidimų pašalinimo bei teisingo atlyginimo priteisimo. Vilniaus apygardos teismo teisėja N.C. 2010-05-31 rašte Nr. 2-4838-104/2010 pranešė ieškovo V. B. atstovui pagal įgaliojimą A. B. apie 2010-04-02 iškeltą civilinę byląNr2-483 8-104/2010.

12Ieškovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovo V. B. teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir vesti bylą per atstovą A. B. Civilinio proceso kodekso 5, 37,51 str. pagrindu. Taip pat pažeidė ieškovų V. B. ir A. B. teises LR CK 2.132-2.151 str. ir lygybę prieš įstatymą ir teismą buvo neteisėtai atsisakyta pateikti ir gauti informaciją išduoto įgaliojimo pagrindu. Vilniaus apygardos teismo neteisėtus veiksmus patvirtina šio teismo 2010-05-31 raštas Nr. 2-4838-585/2010, kuris, ieškovų manymu, patvirtina teismą įvykdžius diskriminaciją ir dvigubus standartus ieškovų atžvilgiu, tuo ieškovams V. B. ir A. B. buvo padaryta neturtinė žala, kurią privalo atlyginti Lietuvos Respublika. Ieškovui V. B. buvo padaryta 150000 Lt neturtinė žala. Dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų sukeltų pergyvenimų ir sutrikusios sveikatos ieškovas V. B. buvo paguldytas nuo 2010-07-18 iki 2010-07-22 į Kauno miesto 2-ąją klinikinę ligoninę nervų skyrių, kas padarė ieškovui V. B. 50000 litų neturtinę žalą. I. V. B. buvo padaryta 50000 Lt neturtinė žala dėl jo teisės vesti bylą ir gauti informaciją per atstovą bei teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimo. Be to ieškovui V. B. buvo padaryta 50000 Lt neturtinė žala dėl jo atžvilgiu vykdytos diskriminacijos ir lygybės prieš įstatymą ir teismą pažeidimo bei taikytų dvigubų teisingumo standartų, kai kitose bylose jo teisės nebuvo pažeistos vesti bylas ir gauti informaciją per atstovą išduoto įgaliojimo pagrindu bei veiksmingai ginti savo teises ir teisėtus interesus.

13Ieškovui A. B. buvo padaryta 50000 Lt neturtinė žala dėl jo pažeistos teisės gauti informaciją išduoto įgaliojimo pagrindu, buvo vykdoma diskriminacija ir taikomi dvigubi teisingumo standartai jo kaip 2 grupės invalido atžvilgiu ir suvaržyta teisė atlikti atstovo pareiga dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalinčiam ginti savo teisių ir interesų tėvui V. B..

14Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, procesiniuose dokumentuose nesutiko su ieškovų V. B. ir A. B. ieškiniu dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų pašalinimo bei teisingo atlyginimo priteisimo ir prašė ieškinio netenkinti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad įvertinant pinigais patirtas moralines skriaudas (nustatant materialų atlyginimą) būtina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, o juo labiau materialus turtas. Be to, paprastai, asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudą, pakanka viešo pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai. Teismų praktikoje suformuota, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-01-02 sprendimas byloje Meilus v. Lietuva, pareiškimo Nr. 5316/99; LAT CBS 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. v. UAB, bylos Nr. 3K-7-2/2008). Be to, teismų praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (LAT CBS 2007-06-26 nutartis Nr. 3K-3-263/2007). Todėl net jeigu ir būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovų nurodomas neturtinės žalos dydis - 200000 Lt aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galimai padarytam pažeidimui ir prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EZTT praktikai šios kategorijos bylose.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu atmetė ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo, pažeidimų pašalinimo bei teisingo 200000 Lt padarytos žalos ieškovams atlyginimo priteisimo. Teismas priteisė iš V. B. ir A. B. po 25,32 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas V. B. išduotą 2009-11-03 įgaliojimą atstovui A. B. atstovauti teisme civilinėse bylose patvirtino notarine tvarka (CPK 57 str. 2 d.), tačiau ieškovas V. B. 2010-03-24 pateikdamas Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui kartu su ieškiniu nepateikė 2009-11-03 notariškai patvirtinto įgaliojimo originalo arba patvirtinto įgaliojimo nuorašo. Tokia išvada darytina iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-4838-104/2010, kurioje teisėjas 2010-10-18 nutartimi nustatė, kad byloje esantis V. B. notaro patvirtintas įgaliojimas A. B. atstovauti V. B. interesus civilinėse bylose nėra originalus dokumentas, o tik atšviesta jo kopija. Todėl teismas ieškovą V. B. įpareigojo iki 2010-10-27 pateikti teismui tinkamai patvirtintą nurodyto įgaliojimo nuorašą tam, kad nekiltų abejonių dėl A. B. įgaliojimo (b.l. 87, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Vilniaus apygardos teismas toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-4838-104/2010 2010-11-10 priimtoje nutartyje nurodė, kad gautas A. B., kuris byloje pagal pavedimą atstovauja ieškovą V. B., prašymas procesinius dokumentus atsiųsti faksu. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo V. B. atstovo pagal pavedimą A. B. prašymą ir į tai, kad 2010-10-18 nutartimi nustatytas terminas yra pasibaigęs, nustatė naują terminą pareiškimo trūkumams pašalinti: tarp kurių ir įgaliojimo A. B. atstovauti V. B. interesus civilinėse bylose tinkamai patvirtintą nuorašą įpareigojo teismui pateikti iki 2010-11-22 (b.l. 88). Iš nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2010-10-18 ir 2010-11-10 nutarčių civilinėje byloje Nr.2-4838-585/2010 teismas nustatė, kad ieškovas V. B. iki pat 2010-11-11 nėra pateikęs teismui 2009-11-03 įgaliojimo savo sūnui teisininkui A. B. atstovauti ieškovą visose teismo įstaigose, visose civilinėse bylose originalo arba tinkamai patvirtintos kopijos. CPK 114 str.1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.

17Kadangi ieškovas V. B. Vilniaus apygardos teismui 2010-03-24 kartu su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui nepateikė 2009-11-03 notariškai patvirtinto įgaliojimo originalo arba tinkamai patvirtinto jo nuorašo, Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. 2010-04-21 rašte Nr. G R-119, Vilniaus apygardos teismo l. e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas H. J. 2010-05-14 rašte ieškovo atstovui A. B. teisingai nurodė, kad A. B. nėra nurodytoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl teismas neturėjo teisės nedalyvaujančiam byloje asmeniui arba asmeniui, nesančiu dalyvaujančio byloje asmens atstovu, suteikti informaciją apie ieškovo V. B. bylos eigą, nes priešingu atveju būtų pažeistos ieškovo V. B. teisės ir įstatymo saugomi interesai į bylos medžiagos konfidencialumą ir teismo pareigą užtikrinti, kad nedalyvaujantys byloje asmenys neturėtų galimybės susipažinti su civilinės bylos medžiaga. Teismas sprendė, kad atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas ieškovų ieškinio teiginys, jog Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovų V. B. ir A. B. teises į veiksmingą teisinę gynybą ir saviraiškos laisvę bei vykdė diskriminaciją ir taikė dvigubus teisingumo standartus ieškovo V. B. pateikto Vilniaus apygardos teismui ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4838-585/2010 dėl žalos atlyginimo atžvilgiu. Ieškovų nurodytais Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2010-04-21 raštu Nr. G R-119, l. e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas H. J. 2010-05-14 raštu buvo pagrįstai atsisakyta suteikti informacija A. B., kadangi nei ieškovas V. B., nei jo atstovas nebuvo pateikę Vilniaus apygardos teismui 2009-11-03 notariškai patvirtinto įgaliojimo originalo arba tinkamai patvirtinto jo nuorašo, kad teismui būtų pagrindas A. B. pripažinti tinkamu ieškovo V. B. atstovu byloje (CPK 51, 56 str.str.) ir suteikto jo prašomą informaciją apie ieškovo V. B. bylos eigą.

18Teismas pasisakydamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Panevėžio apygardos teismas 2010-07-09 nutartimi nustatė terminą ieškovams ištaisyti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškovai 2010-08-06 patikslintame ieškinyje nurodė tik formalias aplinkybes ir vertinamus, kad V. B. buvo padaryta 150000 Lt neturtinė žala, kad dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų sukeltų pergyvenimų ir sutrikusios sveikatos ieškovas V. B. buvo paguldytas nuo 2010-07-18 iki 2010-07-22 į Kauno miesto 2-ąją klinikinę ligoninę nervų skyrių, kas padarė ieškovui V. B. 50000 Lt neturtinę žalą. I. V. B. buvo padaryta 50000 Lt neturtinė žala dėl jo teisės vesti bylą ir gauti informaciją per atstovą bei teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimo. Be to, ieškovui V. B. buvo padaryta 50000 Lt neturtinė žala dėl jo atžvilgiu vykdytos diskriminacijos ir lygybės prieš įstatymą ir teismą pažeidimo bei taikytų dvigubų teisingumo standartų, kai kitose bylose jo teisės nebuvo pažeistos vesti bylas ir gauti informaciją per atstovą išduoto įgaliojimo pagrindu bei veiksmingai ginti savo teises ir teisėtus interesus.Teismas nurodytus ieškovų ieškinio pagrindą pagrindžiančius teiginius ir motyvus pripažino deklaratyviais ir formaliais, nepagrįstais jokiais objektyviais įrodymais. 2010-12-22 pateiktas ieškovo V. B. 2010-07-12 išrašas iš medikinių dokumentų nurodo, kad V. B. gimęs 1924 m. (t.y. jis yra 86 metų), skundžiasi galvos svaigimu, lygsvaros sutrikimu, pas gydytojus nesilankė, jokių vaistų nenaudojo, išskyrus miegui naudotą klonezapamą. Išraše nurodytas ieškovo liga – lėtinė smegenų išsėmija (I 67.8). Teismas nurodė, kad pateiktas išrašas nesuteikia jokių įrodymų, kad ieškovų nurodyti teisingi Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2010-04-21 raštas Nr. G R-119 bei l. e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas H. J. 2010-05-14 raštas galėjo turėti ar turėjo kokią nors neigiamą įtaką ieškovo V. B. sveikatos būklei. Teismas sprendė, kad niekuo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas ieškinio reikalavimas, kad ieškovui V. B. buvo padaryta 50000 Lt neturtinė žala dėl jo atžvilgiu vykdytos diskriminacijos ir lygybės prieš įstatymą ir teismą pažeidimo bei taikytų dvigubų teisingumo standartų, kai kitose bylose jo teisės nebuvo pažeistos vesti bylas ir gauti informaciją per atstovą išduoto įgaliojimo pagrindu bei veiksmingai ginti savo teises ir teisėtus interesus, kadangi ieškovų nurodyta problema dėl informacijos nepateikimo buvo sąlygota pačių ieškovų veiksmų – nepateikimo kartu su ieškiniu 2009-11-03 galiojimo originalo arba tinkamai patvirtinto jo nuorašo.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20I. V. B. ir A. B. apeliaciniu skundu prašo Skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Sprendime yra absoliutūs negaliojimo pagrindai, nes pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).

222. Sprendime pažeisti CPK 263, 270 str., nes sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne ieškinio pagrindą ir dalyką pagrindžiančiais įrodymais ir aplinkybėmis ir motyvuojamojoje sprendimo dalyje privalomai nenurodė argumentų dėl kurių yra atmetamas kaip rašytinis įrodymas 2010 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjos N. C. raštas Nr. 2-4838-104/2010. T

233. Sprendime nenustatyta ir neįrodyta, jog ieškovai žinojo apie 2010-10-18 ir 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.2-4838-585/2010, tai nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas turi būti panaikintas, nes naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ir yra pagrindas proceso atnaujinimui (CPK 366 str. l d. 2 p.).

244. S

255. S

266. S

277. Sprendimu pažeisti CPK 6, 7, 17, 176-18l str., Konstitucijos 29, 30, 109str., kai teisėjas nustato nepagrįstai ir neteisėtai, kad ieškovų teiginiai ir motyvai dėl žalos atlyginimo yra deklaratyvūs ir formalūs.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti LR teisingumo ministerija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

30teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas netenkintinas.

32Byloje nustatyta, kad ieškovas V. B. 2010 m. kovo 24 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimo pripažinimo administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2010, pažeidimų pašalinimo bei patirtos žalos atlyginimo (atsakovai Lietuvos Respublika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Jonavos rajono apylinkės teismas). Ieškinyje ieškovas V. B. nurodė, kad civilinę bylą ves pats ir per atstovą ieškovą A. B. ir kartu su ieškiniu teismui pateikė 2009 m. lapkričio 3 d. V. B. išduotą ir pas notarą patvirtinto įgaliojimo A. B. kopiją. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovui V. B. nustatė terminą iki 2010 m. spalio 27 d. pateikti teismui tinkamai patvirtintą nurodyto įgaliojimo nuorašą. 2010 m. lapkričio 10 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad gautas A. B., kuris byloje pagal pavedimą atstovauja ieškovą V. B., prašymas procesinius dokumentus atsiųsti faksu, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovo V. B. atstovo pagal pavedimą A. B. prašymą ir į tai, kad 2010-10-18 nutartimi nustatytas terminas yra pasibaigęs, nustatė naują terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, o taip pat ir įgaliojimo A. B. atstovauti V. B. interesus civilinėse bylose tinkamai patvirtintą nuorašą įpareigojo teismui pateikti iki 2010-11-22.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti tinkamai patvirtintą minėto įgaliojimo nuorašą ar šio dokumento originalą. Pagal CPK 113 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus, o CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Taigi ieškovas V. B. kartu su 2010 m. kovo 24 d. ieškiniu teismui nei 2009 m. lapkričio 3 d. įgaliojimo originalo nei tinkamai patvirtinto šio įgaliojimo nuorašo nepateikė, todėl laikytina, kad tiek Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. 2010 m. balandžio 21 d. raštu Nr. G R-119, tiek ir Vilniaus apygardos teismo l. e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas H. J. 2010 m. gegužės 14 d. raštu ieškovo atstovui A. B. pagrįstai nurodė, kad A. B. nėra nurodytoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl prašoma informacija nebus suteikta. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal aukščiau įvardintą reglamentavimą ieškovas teismui turėjo pateikti tinkamai patvirtintą įgaliojimo nuorašą arba originalą, kurio pagrindu būtų buvusi galimybė ieškovą atstovaujančiam asmeniui suteikti informaciją apie bylą bei jos eigą. Pastebėtina, kad apeliantai nagrinėjamoje byloje taip ir nepateikė minėto įgaliojimo.

34Apeliantai skunde nurodo, kad teismas sprendime nenurodė argumentų dėl kurių yra atmetamas kaip rašytinis įrodymas 2010 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjos N. C. raštas Nr. 2-4838-104/2010 bei tai, kad tprendime nenustatyta ir neįrodyta, jog ieškovai žinojo apie 2010-10-18 ir 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.2-4838-585/2010. Teisėjų kolegija su minėtais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti. Pažymėtina, kad remiantis dispozityvumo principu, civiliniame procese suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 42 str. 1 d.). Ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu (kartu – įrodyta apimtimi) apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Detalita“ v UAB ,,ARDS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2011). Nagrinėjamos bylos atveju patys ieškovai formulavo savo reiškiamo ieškinio pagrindą bei dalyką, bet ne teismas, kaip klaidingai nurodo ieškovai. Bylos duomenimis Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Ieškovų patikslintas ieškinys teisme buvo gautas 2012 m. rugpjūčio 6 d. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos nuomone patvirtina faktą, kad ieškovai patys nesiėmė priemonių tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir tik teismui priėmus nutartį pavyko tai padaryti. Teisėjų kolegija negali sutikti, kad teismas atmetė ar nevertino Vilniaus apygardos teismo teisėjos N. C. rašto Nr. 2-4838-104/2010. Vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, matyti, kad teismas įvertino visumą byloje esančių įrodymų ir padarė atitinkamas išvadas, o minėtas teismo raštas nepaneigia, ieškovų pareigos pateikti tinkamai patvirtintą įgaliojimo nuorašą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovai nors ir nurodo, kad prendime nenustatyta ir neįrodyta, jog ieškovai žinojo apie 2010-10-18 ir 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4838-585/2010, tačiau pažymėtina, kad niekas kitas negali geriau žinoti nei pats ieškovas apie jo teismuose užvestas bylas, o domėtis byla bei teismo priimamais procesiniais sprendimais yra paties ieškovo pareiga (CPK 42 str. 5 d. ).

35Kaip jau buvo minėta ieškovai prašė teismo priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos 150000 litų patirtos neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovui A. B. 50000 1itų patirtos neturtinės atlyginimą. Savo pirminio ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovai nepateikė įrodymų, todėl teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti ir pateikti reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Kaip įrodymą dėl neturtinės žalos ieškovas V. B. pateikė Kauno 2-osios klinikinės ligoninės neurologijos skyriaus išrašą, kuris patvirtina, kad V. B. stacionare buvo hospitalizuotas nuo 2010 m. liepos 18 d. iki liepos 22 d. Ieškovo A. B. teigimu, V. B. ligos istorija patvirtina jam padarytą neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuri pasireiškė sveikatos sutrikdymu dėl jam sukeltų nepatogumų ir pergyvenimų. A. B. neturtinei žalai patvirtinti buvo pateiktas jo invalidumo pažymėjimas, kuris jo manymu patvirtina atsakovo jam kaip invalidui sistemingai daromą žalą jo sveikatai trukdymu ir sukėlimu nepatogumų bei pergyvenimų ir vykdomą diskriminaciją ieškovų atžvilgiu.

36Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kaip jau minėta, esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Minėtame straipsnyje yra nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad tarp ieškovų pateiktų įrodymų ir nurodytų argumentų nėra priežastinio ryšio todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad neturtinei žalai įrodyti ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

37Apeliantas skunde nurodo, kad s CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą; Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovai nebuvo atleisti, todėl jų argumentai yra nepagrįsti.

38Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

40Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. I. V. B. ir A. B. su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą,... 5. 1. pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublika pažeidė ieškovų V. B. ir... 6. 2. pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublika pašalino padarytus... 7. 3. priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos 150000 litų... 8. 4. sprendimo vykdymą pavesti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovui Lietuvos... 9. Ieškovai nurodė, kad ieškovas V. B. 2010-03-24 su ieškiniu atsakovams... 10. Vilniaus apygardos teismas atsisakė pateikti informaciją apie ieškinio eigą... 11. Dėl minėtų Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. U. ir H. J. veiksmų... 12. Ieškovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovo V. B.... 13. Ieškovui A. B. buvo padaryta 50000 Lt neturtinė žala dėl jo pažeistos... 14. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Lietuvos Respublikos teisingumo... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu atmetė... 17. Kadangi ieškovas V. B. Vilniaus apygardos teismui 2010-03-24 kartu su... 18. Teismas pasisakydamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė,... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. I. V. B. ir A. B. apeliaciniu skundu prašo Skundas grindžiamas šiais... 21. 1. Sprendime yra absoliutūs negaliojimo pagrindai, nes pirmosios instancijos... 22. 2. Sprendime pažeisti CPK 263, 270 str., nes sprendimas yra nepagrįstas ir... 23. 3. Sprendime nenustatyta ir neįrodyta, jog ieškovai žinojo apie 2010-10-18... 24. 4. S... 25. 5. S... 26. 6. S... 27. 7. Sprendimu pažeisti CPK 6, 7, 17, 176-18l str., Konstitucijos 29, 30,... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 30. teisiniai argumentai ir išvados... 31. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 32. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. B. 2010 m. kovo 24 d. su ieškiniu kreipėsi... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai neįvykdė teismo įpareigojimo... 34. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas sprendime nenurodė argumentų dėl... 35. Kaip jau buvo minėta ieškovai prašė teismo priteisti ieškovui V. B. iš... 36. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 37. Apeliantas skunde nurodo, kad s CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nuo... 38. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti...