Byla e2-4881-294/2016
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant atstovui A. S., atsakovo atstovui V. L.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS Gjensidige Baltic ieškinį atsakovui UAB Fabeta dėl išmokėtų sumų grąžinimo ir

Nustatė

5Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 1272,86 EUR draudimo išmoką, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-08-20 tarp ieškovo AAS „Gjensidige Baltic" ir J. D. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis Nr. IS 097969, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu ( - ). 2013-09-20 trūkus bendro naudojimo karšto vandens stovo vamzdžiui buvo aplietas apdraustas butas, todėl Ieškovas išmokėjo 1272,86 EUR dydžio draudimo išmoką. LR CK 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. UAB „Fabeta" įvykio metu buvo pastato, esančio adresu ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratorius, kitaip tariant pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Nurodyta norma nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Kadangi įvykio metu Atsakovas buvo bendro vandens vamzdžio valdytojas, jis atsakingas už padarytą žalą (CK 6.263 str., 6.266 str.).

6Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog jo nuomone gedimas vamzdyje atsirado dėl nenugalimos jėgos. Prarūdijęs karšto vandens stovas nėra administratoriaus kaltės (neveikimo) įrodymas. Administratorius pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 įsakymu Nr. 30-637 patvirtintus Administravimo nuostatus su remonto darbų organizavimo tvarkos aprašu bei STR 1.12.07:2004. STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai" įpareigotas atlikti bendrosios nuosavybės apžiūras, fiksuoti pažeidimus ir organizuoti jų pašalinimą likviduoti avarijas, tačiau administratorius neįpareigotas daryti investicijas į administruojamą turtą. Bendrosios nuosavybės išlaidų apmokėjimo klausimas yra išspręstas LR CK 4 str. 3 d. redakcijoje (galiojo iki 2013.01.01) kuri nustatė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pareiškia, kad ( - ) namo butų savininkai per visą namo eksploatavimo laiką lėšų atstatomajam remontui nekaupė t. y. pažeidė galiojusią įstatymo nuostatą. LR Vyriausybės 2010-03-10 nutarimu Nr. 235 patvirtinu „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų" 5.41. p. apibrėžia administratoriaus veiksmus susijusius su bendro naudojimo objektų atnaujinimu. Pagal šį reikalavimą administratorius privalo sūdaryti metinius planus ir pasiūlymus dėl lėšų kaupimo dydžio ir pateikti juos tvirtinti patalpų savininkams susirinkime ar balsuojant raštu. LR CK 4.85 str. 1 d. (galiojo iki 2013.01.01) nustatė, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Iš to seka," kad butų savininkai turi teisę priimti sprendimus (pritarti ar nepritarti) dėl konkrečių atnaujinimo darbų atlikimo ir nuspręsti dėl lėšų skyrimo. CK 4.83 str. 4 d. nustato, kad butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo arba dėl kurių nėra priimtas butų ar kilų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-08-31 sprendimu Nr. 1-193 patvirtintų Gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklių" 4 p. nustato patalpų naudotojo (savininko) pareigas tame skaičiuje ir pareigą rūpintis bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių išsaugojimu (p. 4.14, 4.16). UAB „Fabeta", 2009 m. gruodžio mėn., vadovaudamasi CK 4.85 str. 1 d., organizavo ( - ) namo butų savininkų balsavimą raštu, tačiau į klausimą ,Ar sutinka butų savininkai nuolat kaupti lėšas bendro naudojimo objektams remontuoti po 20 ct/m2 naudingo ploto" balsavo tik 13 butų savininkų, todėl lėšos bendrosios nuosavybės atstatomajam remontui nebuvo kaupiamos. Atlikus 2015 m. birželio mėn. analogišką balsavimą butų savininkai vėl nepritarė lėšų kaupimui ir surūdijusių karšto ir šalto vandens vamzdžių keitimui ir tokiu būdu. akivaizdžiai pademonstravo nerūpestingumų namo bendrosios nuosavybės išlaikymo atžvilgiu, todėl šiuo atveju taikytina bendraturčių atsakomybė prieš trečiuosius asmenis nustatyta CK 4.76 str. Nuosekliai ir sistemiškai vertinai LR Civilinio kodekso normas reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės paprastąjį administravimą bei administravimo nuostatų ir statybos techninio reglamento S'FR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai" su pridedamu daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašu, darytina išvada, kad ne administratorius, eksploatuojantis pagrindines namo konstrukcijas ir bendrąją inžinerinę įrangą, priima sprendimus dėl jos atnaujinimo ir lėšų skyrimo (pvz., vamzdynų pakeitimui), bet butų savininkai. Kita vertus, administratorius be butų savininkų pritarimo negali atlikti karšo ar šalto vandens vamzdžių (stovų) keitimo darbų, nes vamzdžiai yra sumontuoti butų nišose, todėl norint išpjauti senus vamzdžius ir sumontuoti plastikinius, būtina susitarti, kad visi 5 ar 7, ar 9, ar 10 aukštų savininkai būtų tuo metu namuose ir leistų atlikti darbus savo butuose. Vertinat administratoriaus veikimą (neveikimą) reikia atsižvelgti į tai, kad LR CK 4.83 str. 5 d. nuostata neparemta jokia sankcija, yra blanketinė, todėl jos įgyvendinimas galimas tik susitarimu su butų savininkais. Pvz. Patekti į ( - ) namo 43 butą ir atlikti avarijos šalinimo darbus nepavyko iki šiol, nors civ.byloje Nr. 2-39250-866/2014 priimtas sprendimas įpareigoja buto savininkę pašalinti kliūtis trukdančias atlikti administratoriaus funkcijas. Nesutinka su ieškovo nurodyta ( - ) buto atstatomojo remonto darbų apimtimi ir padarytos žalos suma, nes UAB „Fabeta" vadybininkas E. Š. apžiūrėjęs butą po įvykio, akivaizdžių užliejimo požymių nematė. Grindų dangos pakeitimas neatitinka buto patalpos ploto ir nepagrįstas.

7Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

8Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

9Ieškinys tenkintinas visiškai.

10Bylos nagrinėjimo metu šalių atstovų paaiškinimais bei surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2013-08-20 tarp ieškovo AAS „Gjensidige Baltic" ir J. D. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis Nr. IS 097969, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu ( - ). 2013-09-20 trūkus bendro naudojimo karšto vandens stovo vamzdžiui buvo aplietas apdraustas butas, todėl Ieškovas išmokėjo 1272,86 EUR dydžio draudimo išmoką.

11CK 6.1015 straipsnyje numatyta, kad Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

12Pagal statinių savininko ir (ar) valdytojo atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. To paties straipsnio (CK 6.266) 2 dalyje įtvirtinta, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

13Iš aukščiau nurodytų teisės normų analizės matyti, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos yra šios:

14

15įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas;

16

17žalos asmeniui padarymas;

18

19įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys.

20Kaip teismų praktikoje nurodyta, kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014 ir kt.).

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitos konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre (prezumpcija gali būti paneigta). Dėl to esant viešajame registre nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas: juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013 ir kt.).

22Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad UAB Fabeta, būdama namo administratoriumi, vykdydama jai įstatymais ir kitais teisės aktais priskirtas funkcijas, privalo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, kad jie būtų tinkami bei atitiktų saugumo reikalavimus, nepadarytų žalos ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

23CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką trečiajam asmeniui (draudėjui J. D.), atsirado reikalavimo teisė sutarties pagrindu į asmenį, atsakingą už žalos padarymą.

25Atsakovas nesutinka dėl padarytos žalos (tiek dėl dydžio, tiek ir remonte nurodytų darbų apimties).

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto (šiuo atveju – bendrųjų patalpų), o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto (šiuo atveju – bendrųjų patalpų), ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas (šiuo atveju – bendrosios patalpos), o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ir kt.).

27Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko (nagrinėjamu atveju – valdytojo) nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iš patalpų, ieškovas neprivalo įrodinėti.

28Šiuo atveju, vadovaujantis pateiktais įrodymais darytina išvada, kad ši aplinkybė yra akivaizdi ir aiški, teismui atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių.

29Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

30CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

31Šiuo atveju, įvertinus teismui pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių pasisakymus teismo posėdžio metu teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo kaip administratoriaus pareigas, jo argumentai, kad butų savininkai neprisideda prie bendrųjų patalpų išlaikymo ir nekaupia lėšų remontui laikytini nepagrįstais (kadangi esant būtinajam remontui butų savininkai tokias išlaidas atlygintų). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo ieškinį tenkina. Pažymėtina, kad atsakovo argumentai dėl neva netinkamai paskaičiuotos žalos dydžio taip pat laikytini nepagrįstais, nes dėstomos abejonės nepagrįstos rašytiniais ar kitais įrodymais. Dėl šios priežasties, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pridėtais žalą pagrindžiančiais dokumentais.

32Byloje nustačius, kad žala padaryta iš patalpų, kurias valdė (prižiūrėjo) atsakovas, ieškovui išmokėjus 1272,86 EUR draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui ir įgijus reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, atsakovui nenuginčijus ieškovo nurodytų aplinkybių, iš jo priteistina 1272,86 EUR (CK 6.263 straipsnis, 6.1015 straipsnio 1 dalis) ieškovo naudai.

33Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

34Dėl palūkanų priteisimo

35Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

36CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesinės palūkanos. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir iš atsakovo priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

39Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 29 EUR žyminio mokesčio.

40Ieškovo ieškinį patenkinus, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).

41Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra priteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

42Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

43Ieškovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 300633222, ieškinį dėl draudimo išmokos tenkinti ir priteisti jam iš atsakovo UAB Fabeta, juridinio asmens kodas 121452287,1272,86 EUR (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt du eurai 86 euro centai) išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 EUR (dvidešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

44Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant atstovui A. S., atsakovo atstovui V. L.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 1272,86 EUR draudimo... 6. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 7. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš esmės... 8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti iš esmės... 9. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 10. Bylos nagrinėjimo metu šalių atstovų paaiškinimais bei surinktais... 11. CK 6.1015 straipsnyje numatyta, kad Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita,... 12. Pagal statinių savininko ir (ar) valdytojo atsakomybę įtvirtinančio CK... 13. Iš aukščiau nurodytų teisės normų analizės matyti, kad deliktinės... 14. •... 15. įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų,... 16. •... 17. žalos asmeniui padarymas;... 18. •... 19. įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos... 20. Kaip teismų praktikoje nurodyta, kaltė yra formaliai pašalinta iš... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar... 22. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad UAB... 23. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia... 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo... 25. Atsakovas nesutinka dėl padarytos žalos (tiek dėl dydžio, tiek ir remonte... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant... 27. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir... 28. Šiuo atveju, vadovaujantis pateiktais įrodymais darytina išvada, kad ši... 29. Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo... 30. CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio... 31. Šiuo atveju, įvertinus teismui pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių... 32. Byloje nustačius, kad žala padaryta iš patalpų, kurias valdė... 33. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 34. Dėl palūkanų priteisimo... 35. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais,... 36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 39. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80... 40. Ieškovo ieškinį patenkinus, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos... 41. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra... 42. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 43. Ieškovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...