Byla 2-39-443/2015
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovui advokatui Linui Cirtautui, atsakovo UAB „( - )“ atstovui advokatui Ryčiui Paukštei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui UAB “( - )” dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ir

Nustatė

2ieškovas V. J. prašo panaikinti atsakovo UAB “( - )” 2014-09-10 įsakymą Nr. 128 ir 2014-09-11 įsakymą Nr. 129 dėl drausminių nuobaudų skyrimo, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo (pripažįstant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos) bei 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, skaičiuojant, jog vidutinis ieškovo mėnesinis darbo užmokestis yra 1137,09 Eur (3926,16 Lt), 1 dienos vidutinis darbo užmokestis – 54,15 Eur (186,96 Lt); priteisti iš atsakovo 1571,06 Eur (5424,54 Lt) už kasmetinių atostogų apmokėjimo tvarkos pažeidimą; priteisti iš atsakovo 3475,44 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas paaiškinimu teisme ir ieškinyje nurodė, kad 1983-01-06 buvo priimtas į darbą pas atsakovą UAB “( - )” (tuomet įmonė vadinosi “( - )” Ordino baldų gamybinis susivienijimas “( - )” ( - ) fabrikas, vėliau įmonė privatizuota, kelis kartus reorganizuota, todėl ne vieną kartą keitėsi pavadinimai, AB “( - )”, AB “( - )”, UAB “( - )”). Atsakovas yra šių įmonių teisių perėmėjas. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pirmieji įstatai (AB „( - ) " įstatų 1.2. punktas), taip pat AB „( - ) " reorganizavimo projektas, iš kurių matyti, kad skaidymo būdu atsiradusiai įmonei – ( - ) fabrikui buvo perduota dalis AB „( - ) " aktyvo ir pasyvo (reorganizacijos projekto 7-8 psl.), įskaitant trumpalaikius įsipareigojimus, kuriuos, be kita ko sudaro mokesčiai, socialinis draudimas, atlyginimai (minėto projekto 11 psl. I pastraipa). Reorganizacijos projekto 13 psl. esanti lentelė patvirtina, kad ( - ) fabrike po reorganizacijos dirbs 60 darbuotojų. Pridėtos prie ieškinio darbo knygelė bei socialinio draudimo pažymėjimas įrodo, kad ieškovas buvo perkeltas iš AB „( - ) " į AB „( - ) ". ( - ) fabriko atskyrimo protokole taip pat nurodyta, kad šiai bendrovei perduoti atlyginimai darbuotojams. Darbo tvarkos taisyklių 4.8. p. minimi įmonės lokaliniai aktai, galiojantys įmonės ir darbuotojų atžvilgiu, kurie priimti iki UAB „( - ) " įsteigimo datos. Nurodytų faktų visuma bei tuomet galiojusio Darbo sutarties įstatymo 32 straipsnio 2 dalis patvirtinantys, kad reorganizuojant įmones darbo santykiai tęsėsi, todėl darbdavys perėmė visas teises ir pareigas darbuotojams. Nuo 1983 m. ieškovas pas atsakovą dirbo įvairiose pareigose, pradedant vairuotoju, nuo 1990 m. – meistru, nuo 2004 m. – gamybos vadovu. 2014-09-10 įsakymu Nr. 128 jam paskirtas papeikimas, o 2014-09-11 įsakymu Nr. 129 paskirta kita drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovas mano, kad šios nuobaudos yra nepagrįstos ir neteisėtos, todėl naikintinos.

42014-09-10 įsakymu ieškovui paskirtas papeikimas, motyvuojant tuo, kad 2014-09-08 ryte, naudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš bendrovės darbuotoją A. A., norėdamas jį išvaryti iš gamybinio cecho, jį įžeidinėjo, grasino susidoroti, fizinio smurto metu sužalojo A. A., apie kilusį incidentą neinformavo įmonės vadovės ir tą pačią dieną liepė darbuotojams pasirašyti ant tuščio popieriaus lapo, nenurodant tokių veiksmų priežasties. Įsakyme nurodoma, kad tokiais veiksmais ieškovas nevykdė savo darbo funkcijų, sukėlė grėsmę darbuotojų saugumui, sveikatai bei bendrovės turtui, taip pat sukėlė nepasitikėjimą darbuotojams ir pakenkė įmonės interesams. Su minimu įsakymu ieškovas nesutinka.

5Ieškovas paaiškino, kad 2014-09-08 ryte pamatęs, kad gamybiniame ceche šnekučiuojasi apsaugos darbuotojas A. A. bei valytoja Z. S., priėjęs prie šių darbuotojų, iš pokalbių turinio suprato, kad pokalbis yra ne apie darbą. Be to, pro vietą, kurioje kalbėjosi minėti darbuotojai, kitas darbuotojas keltuvu vežė krovinį, todėl A. A. bei Z. S. trukdė pravežti krovinį ir tai kėlė grėsmę, jų pačių sveikatai bei įmonės turtui. Dėl šios priežasties ieškovas paprašė pasitraukti darbuotojus nuo pravažiavimo, baigti pokalbius ir eiti dirbti. Tačiau A. A. pasakė, kad niekur nesitrauks ir niekur iš čia neis. Paklaustas kodėl, A. A. atsakė, kad direktorė jam liepė trukdyti darbą. Pakartotinai paprašęs A. A. palikti cechą ir netrukdyti darbuotojams dirbti, A. A. prašymo nepaisė. Kadangi kilo konfliktas, kurį matė nemažai darbuotojų, ieškovas paprašė, kad jie būtų šio įvykio liudininkais. Nuėjęs į savo kabinetą, aprašė kilusio konflikto aplinkybes ir pateikė įvykį mačiusiems darbuotojams patvirtinti raštu. Apie kilusį incidentą surašė 2 tarnybinius pranešimus bendrovės vadovei ir kartu su darbuotojų parašais, tą patį rytą paliko ant direktorės stalo, nes jos tuo metu kabinete nebuvo. Tuo nurodytas incidentas pasibaigė. Dėl šio įvykio jokio paaiškinimo 2014-09-10 ieškovui nebuvo liepta pateikti, tačiau atsakovui nusprendus jį atleisti iš darbo, kaip suprato, buvo įformintas aktas kuriuo neva tai patvirtinta aplinkybė, jog ieškovas atsisakė darbdaviui pasiaiškinti dėl nurodyto įvykio.

6Ieškovas nurodo, kad 2014-10-08 incidentas su A. A. negali būti vertinamas kaip jo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Incidento metu nebuvo naudojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas, A. A. neįžeidinėjo – tik paprašė palikti jį cechą ir netrukdyti gamybos darbuotojams darbo bei užsiimti savo tiesioginiu darbu. Priešingai, pats A. A. incidento metu jam pasakė, kad ieškovas „neilgai vaikščios žeme“, ką galima vertinti kaip grasinimą, juo labiau, kad A. A. yra apsaugos darbuotojas, kuris nešiojasi ginklą. Apie incidentą informavo įmonės vadovę, palikdamas jai tarnybinus pranešimus, kartu su darbuotojų parašais. Ieškovo supratimu, šioje situacijoje, drausmine tvarka privalėjo būti įvertinti ne ieškovo, o A. A. veiksmai.

72014-09-11 įsakymu jam paskirta kita drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, motyvuojant tuo, kad 2014-09-05 ir 2014-09-09, trukdydamas darbuotojams dirbti, ceche savo asmeniniu mobiliuoju telefonu (kitoje įsakymo vietoje – vaizdo kamera) filmavo gaminamos produkcijos gamybos procesą, įrengimus, gaminamą produkciją bei darbuotojus, ką įmonė laiko komercine paslaptimi, ir, kad šią informaciją išsinešė iš bendrovei priklausančių patalpų bei teritorijos. Įsakyme teigiama, kad šiais veiksmais ieškovas šiurkščiai pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei 2010-11-22 įsipareigojimą, kuriuo buvo pasirašytinai įsipareigojęs neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu būdu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, bei kitokios konfidencialios informacijos. Su šiuo įsakymu ieškovas nesutinka.

8Ieškovas nurodo, kad 2014-09-05 ir 2014-09-09 ceche nefilmavo nei asmeniniu mobiliuoju telefonu, nei vaizdo kamera. Kadangi jokių, konfidencialią informaciją sudarančių duomenų nenufilmavo, reiškia jos neišnešė iš bendrovės patalpų bei teritorijos, ir juo labiau, tokių duomenų neatskleidė jokiems tretiesiems asmenims ar atsakovo konkurentams.

9Ieškovas nurodo, kad ilgą laiką naudojosi atsakovo duotu mobiliuoju telefonu. 2014 m. rugpjūčio mėn. įmonės vadovei padarius pastabą, kad yra viršijami pokalbių limitai, savo iniciatyva grąžino įmonei mobilųjį telefoną ir darbo reikmėms pradėjo naudotis asmeniniu telefonu. Šiame telefone net nėra kameros, galinčios fiksuoti vaizdą. Darbo vietoje naudojosi mobiliuoju telefonu, kadangi jame yra kalkuliatoriaus funkcija. 2014-09-05 ir 2014-09-09 dienomis vaikščiojo po cechą, taip pat ne vieną kartą teko naudotis mobiliajame telefone esančiu kalkuliatoriumi. Kita vertus, skirtingai, nei paprastiems cecho darbininkams, pagal einamas gamybos vadovo pareigas, jam yra būtina turėti mobiliojo ryšio telefoną, nes gamybos metu kyla įvairiausių problemų (bendrovėje yra 6 cechai), kurios neretai yra sprendžiamos mobilaus ryšio dėka. Dėl mobilaus telefono naudojimo ne pagal paskirtį, juo labiau dėl bendrovės gamybinio cecho filmavimo jokio paaiškinimo 2014-09-10 jam nebuvo liepta pateikti, nors ginčijamame įsakyme teigiama, kad ieškovas atsisakė pasiaiškinti. Supranta, kad atsakovui nusprendus jį atleisti iš darbo, buvo įformintas aktas kuriuo neva tai patvirtinta aplinkybė, jog atsisakė darbdaviui pasiaiškinti dėl nurodyto įvykio. Įsakymas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo už tai, kad telefonu filmavo duomenis sudarančius komercinę paslaptį, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Atleidimas iš darbo yra pripažintinas neteisėtu. Ieškinyje nurodo, kad pastarasis įsakymas, be kita ko, yra grindžiamas Lietuvos Respublikos DK 235 straipsniu (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas). Pažymėtina, kad nurodytas įstatymo straipsnis nustato, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikomas komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei. Atsakovas nenustatė, aplinkybių, kad ieškovas kokias nors konkrečias komercines ar technologines paslaptis būtų atskleidęs ar perdavęs kokiam nors trečiajam asmeniui ar konkuruojančiai įmonei. Taip pat įsakymas, kuriuo buvo atleistas iš darbo yra grindžiamas Lietuvos Respublikos DK 238 straipsniu, kuris įpareigoja darbdavį skiriant drausminę nuobaudą atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas bei į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Šių aplinkybių atsakovas nenustatinėjo, aplinkybės, dėl kurių buvo atleistas iš darbo realiai nebuvo tiriamos, sprendimas atleisti iš darbo priimtas skubotai, nesuteikus galimybės jam išreikšti nuomonės dėl įsakyme minimų faktų, neįvertinus tai, kad dirbo pas atsakovą daugiau kaip 30 metų, buvo ne kartą skatintas bei premijuojamas, iki 2014 m. rugsėjo mėnesio nė karto nebuvo baustas drausmine tvarka. Ieškovas nurodo, kad net jeigu padarė kokį drausmės pažeidimą, nors jis to nepripažįsta, tai paskirtos drausminės nuobaudos nėra adekvačios tokiems pažeidimams.

10Ieškovas nurodo, kad dirbdamas UAB „( - ) " visada stengėsi savo darbą, atlikti kuo geriau ir kokybiškiau. Darbdavys per daugiau kaip 30 m. darbo laikotarpį jam nereiškė pretenzijų ar nusiskundimų dėl jo dalykinių savybių, darbo kokybės. Didžiausią skriaudą patyrė tuo, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo, dviejų dienų laike sufabrikavus nebūtus darbo drausmės pažeidimus ir atleidus iš darbo be įspėjimo. 2014-09-11 įėjus į atsakovo teritoriją, jam nebuvo leista nueiti iki savo darbo vietos. Iškart turėjo prisistatyti bendrovės vadovei. Pastaroji žodžiu pasiūlė jam išeiti iš darbo, išmokant 4 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Sprendimą buvo liepta priimti tuoj pat, bei įspėta, kad jei nesutiks, iš darbo bus išmestas tuoj pat, nepaisant jo prašymo leisti pagalvoti ir aptarti šiuos klausimus su šeima. Toks įmonės vadovės elgesys jį šokiravo, todėl pasimetė. Darbdavys nedavė laiko jam pagalvoti, pasitarti su šeima, todėl negalėjo sutikti su pateiktu pasiūlymu. Tada jam buvo pateikti abu ginčijami įsakymai, liepta juos pasirašyti ir eiti lauk iš darbovietės. Pateikti įsakymai jį dar labiau šokiravo, nes juose buvo surašyta netiesa, iškraipytos faktinės aplinkybės. Dėl didelio susijaudinimo atsisakė juos pasirašyti. Tada buvo išvarytas iš įmonės, neleidžiant nueiti iki jo darbo vietos ir pasiimti asmeninių daiktų (megztinio, skėčio, piniginės, rankšluosčio ir kt), kurie liko pas atsakovą. Tuo pačiu jam buvo pasakyta, kad jeigu kreipsis į teismą, Lietuvoje daugiau neberas darbo. Atleistas iš darbo buvo necivilizuotai, negarbingai, žeminančiu būdu, ir tai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, iki šiol jaučia emocinį sukrėtimą. Be to, atleisdamas iš darbo atsakovas nedviprasmiškai pagrasino, kad esant galimybei, blogins jo reputaciją, trukdys įsidarbinti. Po atleidimo iš darbo susitikus gatvėje įmonės darbuotojus, šie jo šalinasi. Kartą paklausus, vieną iš darbuotojų, kodėl kiti buvę bendradarbiai jo šalinasi, šis pasakė, kad atsakovo darbuotojai bijo su juo bendrauti, kad kas nors nepamatytų ir neįskųstų atsakovui. Taip pat jam buvo pasakyta, kad buvo suorganizuotas darbuotojų susirinkimas ir pasakyta, kad „jeigu kas bandys padėti J., bus sumalti į miltus". Šio darbuotojo negali nurodyti, kadangi nenori jam pakenkti. Ši aplinkybė vertintina, kaip bendravimo galimybių sumažėjimas. Darbo pajamos yra praktiškai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jokių kitokių pajamų neturi. Darbo veikla yra ta sritis, nuo kurios priklauso tiek jo pačio, tiek jo šeimos materialinė bei psichologinė gerovė. Šeimoje yra du vaikai, studentai, kurie studijuoja ir jiems reikalingas materialinis išlaikymas. Vaikams per mėnesį sumoka virš 1000 Lt, kurie yra skirti įmokoms už mokslą, bendrabutį bei pragyvenimui. Jo sutuoktinės pajamos sudaro apie 1000 Lt per mėnesį, tad didžiąją dalį lėšų šeimai uždirbdavo dirbdamas pas atsakovą. Neteisėtai atleidus iš darbo, neteko lėšų šaltinio, dėl ko komplikavosi galimybė padėti vaikams siekti išsilavinimo. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio pajuto, kad jo pasiūlymai priimami abejingai, ignoruojami – iš to suprato, kad įmonės vadovybė nebenori su juo bendradarbiauti (tai pasakytina apie jo 2014-08-11 tarnybinį pranešimą dėl darbų saugos bei 2014-09-04 tarnybinį pranešimą), tačiau nemanė, kad tai pavirs susidorojimu su ieškovu.

11Po atleidimo iš darbo raštu paprašė jam pateikti Bendrovės vidaus tvarkos taisykles bei Gamybos vadovo pareiginius nuostatus, tačiau atsakovas raštu pasiūlė atvykti ir su jais susipažinti; dokumentų, kurių prašė, neatsiuntė. 2014-10-08 atvykus susipažinti pas atsakovą su prašomais dokumentais, paprašė, kad šie dokumentai jam būtų nukopijuoti, tačiau to atsakovas nepadarė. Taip pat jam nebuvo leista nei nufotografuoti, nei persirašyti šių dokumentų, motyvuojant tuo, kad jis tokios teisės neturi. Kol skaitė dokumentus, buvo stebimas darbdavio atstovo ir kitų įmonės darbuotojų (iš viso 3 asmenų). Mano, kad toks atsakovo elgesys yra negarbingas ir nesąžiningas, pažeidžiantis elementarius teisės principus bei rodantis požiūrį į darbuotoją, kaip į beteisę darbo jėgą. Patirtą neturtinę žalą vertina 3475,44 Eur (12000 Lt), kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

12Ieškovas nurodo, kad darbo sutarties galiojimo metu, atsakovas ne visada laikėsi apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos. Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d. nustato, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Pasitaikė atvejų, kai atsakovas šią nuostatą pažeisdavo, t.y. vėluodavo išmokėti darbo užmokestį už suteiktas atostogas įstatyme nustatytais terminais. Pažeidus šią įstatymo nuostatą darbdavys nepratęsė nei atostogų, nei sumokėjo kompensaciją (atlyginimą) už nepratęstas atostogas.

132012-05-11 ieškovas pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo. Tą pačią dieną, įsakymu Nr. 61 jam buvo suteiktos atostogos nuo 2012-05-14 iki 2012-05-20. Darbo užmokestis už šias atostogas išmokėtas 2012-06-15, o ne 2012-05-14, t.y. mėnesiu vėliau. Už šį laikotarpį atostogos nebuvo pratęstos, nors tokį prašymą įmonės vadovei buvo išreiškęs ir ši buvo pažadėjusi problemą išspręsti. Taip pat nebuvo už šį laikotarpį kaip nors materialiai kompensuota. Tokiu būdu, atsakovas pažeidė aukščiau paminėtą įstatymo nuostatą ir už nesavalaikiai sumokėtą atlyginimą už atostogas turėjo atleidimo iš darbo dieną sumokėti darbo užmokestį už 24 darbo dienas. Nurodytu metu jo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarė 157,18 Lt (brutto) (duomenys paimti iš atsakovo pateiktos suvestinės apie suteiktas atostogas), todėl už nurodytą jo teisės pažeidimą atsakovas turėjo išmokėti 3772,32 Lt (157,18 x 24 = 3772,32).

142013-10-02 prašymo ir 2013-10-02 įsakymo pagrindu suteiktos atostogos nuo 2013-10-03 iki 2013-10-10. Darbo užmokestis už šias atostogas išmokėtas 2013-10-18. Ieškovas supranta, kad pateikus prašymą dėl atostogų suteikimo mažiau kaip prieš 3 dienas ir darbdaviui su tuo sutinkant, negali reikalauti apmokėjimo už atostogas anksčiau kaip 3 dienos iki atostogų pradžios, tačiau, jo supratimu, tokiu atveju, darbdavys turi pareigą per 3 dienų laikotarpį nuo atostogų suteikimo sumokėti atlyginimą už atostogas. Šiuo atveju, 3 dienų terminas baigėsi savaitgalį, todėl atlyginimas už atostogas turėjo būti sumokėtas 2013-10-07, tačiau atsakovas to nepadarė, nepratęsė nei atostogų, nei sumokėjo atitinkamos kompensacijos. Dėl šios priežasties jam turėjo būti papildomai kompensuota už 9 darbo dienas (2013-10-08 – 2013-10-18), t.y. 1625,22 Lt (180,58 x 9 = 1625,22) (duomenys apie vienos dienos darbo užmokestį – 180,58 Lt, apskaičiuoti pagal atsakovo suvestinėje apie suteiktas atostogas esančius duomenis).

15Kaip nurodo ieškovas, šiuos klausimus vadovei jis buvo iškėlęs ir įmonės vadovė žadėjo kaip nors atostogas kompensuoti ateityje; ilgainiui, palietus vėl šį klausimą vadovė išsisukinėdavo, vengdavo apie tai kalbėti, sakydavo, žiūrėsim kaip čia viską kompensuoti ir keisdavo pokalbio temą. Jis, savo ruožtu, nenorėjo aštrinti santykių su įmonės vadove, kelti konfliktą ir tikėjosi, kad šie klausimai bus išspręsti. 2014 metais, vieno pasitarimo metu vadovė pasakė, kad „yra visokių nepatenkintų dėl „atostoginių" išmokėjimo, todėl būtina į darbuotojų prašymus dėl atostogų suteikimo įtraukti sakinį, jog darbuotojas sutinka, kad „atostoginiai" būtų išmokami kartu su atlyginimu." Po šio pasitarimo įmonėje atsirado praktika, kad darbuotojas esą savo noru prašo pats išmokėti „atostoginius" kartu su atlyginimu, t.y. vėliau, po atostogų. Mano, kad tokia visuotinė praktika įmonėje buvo ydinga, pažeidžianti darbuotojų teises ir pačio apmokėjimo už atostogas mechanizmo esmę ir tikslus. Apmokėjimas už atostogas avansu yra skirtas, kad darbuotojas galėtų kokybiškai pailsėti, kad turėtų pinigų poilsiui, laisvalaikiui, pramogoms, o ne išeitų ilsėtis tuščiomis kišenėmis. Iš viso, dėl apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos pažeidimą atsakovas jam yra skolingas 5424,54 Lt (1571,06 Eur). Ši suma turėjo būti išmokėta atleidimo iš darbo dieną, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl šios priežasties prašo taikyti Lietuvos Respublikos DK 141 str. 3 d. pasekmes ir išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką, tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl neteisėto atleidimo iš darbo būtų atmestas.

16Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovė buvo įsteigta 1996-06-28. Nuo įsteigimo momento iki 1999-08-02 bendrovė vadinosi akcinė bendrovė „( - ) ", 1999-08-02 pakeitė teisinę formą ir tapo uždarąja akcine bendrove „( - ) ", 2004-06-09 pavadinimas pakeistas į UAB „( - ) ". Bendrovė su ieškovu 1996-06-28 sudarė darbo sutartį Nr. 23, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti meistro pareigose. Ieškovas neteisingai ir nepagrįstai nurodo, kad bendrovėje dirbo nuo 1983-01-06, kadangi kaip pats ieškovas nurodo, nuo 1983-01-06 metų dirbo „( - ) " Ordino baldų gamybiniame susivienijime. Taigi ieškovo darbas kitoje įmonėje, t.y. ne pas atsakovą, negali būti laikomas kaip ta pati ieškovo darbovietė. Ieškovo pateiktoje socialinio draudimo pažymėjimo knygelėje yra įrašas, kad iki 1996-06-28 dirbo akcinėje bendrovėje „( - ) ", juridinio asmens kodas 133513698, registruotos buveinės adresas ( - ).

17Akcinė bendrovė „( - )" įsteigta reorganizavus akcinę bendrovę „( - )" skaidymo būdu ir nuo įregistravimo dienos yra juridinis asmuo, turintis komercinį-ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Reorganizuojant akcinę bendrovę „( - )" buvo parengtas reorganizacijos projektas, kuriame numatyta, kad po reorganizacijos veiksiančių bendrovių AB „( - )", akcinėje bendrovėje „( - )", AB „( - ) " laukiami metiniai veiklos rodikliai, vienas iš jų – akcinėje bendrovėje „( - ) " 60 darbuotojų. Šis rodiklis nurodo, kiek yra planuojama naujoje bendrovėje darbuotojų, tačiau tai nėra darbuotojų perkėlimo skaičius, ar duomuo, kuris nurodo, jog toks skaičius darbuotojų yra perkeltas iš akcinės bendrovės „( - )" į akcinę bendrovę „( - ) " kaip tai mėgina įrodyti ieškovas. Turto perdavimo-priėmimo akte, kuriuo akcinė bendrovė „( - )" perduoda turtą akcinei bendrovei „( - )", darbuotojų perdavimas nėra numatytas, kaip ir nėra numatyta nei akcinės bendrovės „( - )" reorganizacijos 1996-01-01 balanso projekte ar ( - ) fabriko atsiskyrimo protokole. 1999-08-02 pakeitus Bendrovės teisinę formą iš akcinės bendrovės į uždarąją akcinę bendrovę, su ieškovu 1999-08-02 buvo pasirašyta nauja darbo sutartis Nr. 136, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti meistru. 2004-02-12 sudarytas 1999-08-02 darbo sutarties Nr. 136 pakeitimas, kurio pagrindu ieškovas įdarbintas gamybos vadovu.

18Atsakovas nurodo, kad 2007-10-18 direktorės įsakymu Nr. 146 patvirtinti gamybos vadovo pareiginiai nuostatai. Su minėtais gamybos vadovo pareiginiais nuostatais ieškovas buvo supažindintas 2007-10-18; 2008-08-14 direktorės įsakymu Nr. 121 patvirtintos darbo tvarkos taisyklės. Ieškovas su darbo tvarkos taisyklėmis supažindintas 2008-08-28 ir tai patvirtino pasirašydamas; 2010-11-22 ieškovas įsipareigojo neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu būdu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos.

19Atsakovas nurodo, kad remiantis darbo tvarkos taisyklių 5.18 p., kasmetinių minimalių atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos. Darbuotojams, kurie turi didesnį kaip 10 metų nepertraukiamą darbo stažą pas atsakovą, suteikiamos 3 kalendorinės dienos papildomų atostogų, už kiekvieną paskesnių 5 metų stažą, 1 kalendorinės dienos papildomos atostogos. Ieškovui 2011 m. priklausė 3 kalendorinės darbo dienos papildomų atostogų, nuo 2012 m. – 4 kalendorinės darbo dienos papildomų atostogų. Ieškovas laikotarpyje nuo 2011-09-10 iki 2014-09-10 atostogavo 119 kalendorinių dienų. Atleidžiant iš darbo Ieškovą, jam buvo išmokėta kompensacija už 9,7 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų. Vadinasi, per nuo 2011-09-10 iki 2014-09-10 laikotarpį ieškovas turėjo 128,7 kalendorines dienas kasmetinių ir papildomų atostogų, t.y. 119 apmokamų kasmetinių atostogų ir papildomų atostogų bei gavo kompensaciją už 9,7 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų.

20Ieškovas nurodo, kad nuo ieškovo pajamų priklauso šeimos materialinė gerovė ir, jog didžiąją lėšų dalį uždirba šeimai ieškovas, tačiau patikrinus Nekilnojamojo turto registre įrašus apie nuosavybes teise registruotą turtą ieškovo ar jo sutuoktinės vardu, matyti, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto. Ieškovo sutuoktinei priklauso ir baras. Ieškovo dukra dirba administratore pagrindinėje ieškovo šeimos parduotuvėje, esančioje adresu ( - ). Ieškovas rūpinosi sutuoktinės parduotuvių ūkiniais reikalais. Porą kartų ieškovas pirko iš atsakovo baldų plokštę, veržles. Atsakovui reikalingų reprezentacinių prekių, buities ir ūkio prekių ieškovas siūlydavo atvežti iš savo sutuoktinės parduotuvių.

212014-09-08 gauti Bendrovės darbuotojų A. U. ir A. A. pranešimai, kad 2014-09-08 ieškovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš darbuotoją A. A., bandydamas jį jėga išvaryti iš cecho, nors jis ten buvo direktorės nurodymu. Nepavykus to padaryti, ieškovas prašė darbuotojų pagalbos padėti jam jėga pašalinti A. A. iš cecho. Niekam iš darbuotojų nesutikus ieškovui padėti, ieškovas grasino A. A., kad kitaip su juo susidoros ir įžeidinėjo jį kitų darbuotojų akivaizdoje. Ieškovas fizinio smurto metu sužalojo A. A. petį, jį patempdamas. Ieškovas neinformavo direktorės apie darbo metu kilusį konfliktą. Taip pat tą pačią dieną, t.y. 2014-09-08, gauti darbuotojų D. P. ir A. U. pranešimai, kad 2014-09-08 ryte apie 8 val. ieškovas rinko parašus iš darbuotojų, nenurodydamas už ką jie pasirašo. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, 2014-09-10 ieškovui buvo pateiktas 2014-09-09 nurodymas dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriuo nurodyta pateikti direktorei pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimų. Tačiau, ieškovas atsisakė priimti įteikiamą 2014-09-09 nurodymą pateikti pasiaiškinimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo padarymo. Minėtą aplinkybę raštiškai paliudijo J. Č. ir darbuotojai: I. G., A. J., V. M.. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 236, 237 str. 1 d. 2 p., 238 str. ir 240 str., 2014-09-10 įsakymu Nr. 128 direktorė skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą už darbo drausmės pažeidimus, numatytus darbo tvarkos taisyklių 7.4.3, 7.5., 7.7.1., 7.7.3., 7.7.5., 7.7.7. ir 7.8.12. punktuose, Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 32 p. ir Bendrovės padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse, aprašymo 2 p.

222014-09-05 ir 2014-09-09 gauti darbuotojų R. P., R. V., A. J., I. J. tarnybiniai pranešimai, kad 2014-09-05 ir-2014-09-09 dienomis darbo metu ieškovas trukdė darbuotojams dirbti ir savo asmeniniu mobiliuoju telefonu neteisėtai filmavo bendrovės ceche gaminamos produkcijos gamybos procesą, gamybos įrengimus, gaminamą produkciją, taip pat dirbančius darbuotojus. Ieškovas, nepaisydamas direktorės daugkartinių įspėjimų, išsakytų darbo metu 2014-09-09, nefilmuoti bendrovės komercines paslaptis sudarančią informaciją, netrukdyti darbuotojams dirbti ir nurodymų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, toliau tęsė neteisėtus veiksmus ir filmavo savo asmeniniu mobiliuoju telefonu bendrovės ceche gaminamos produkcijos gamybos procesą, gamybos įrengimus, gaminamą produkciją. 2014-09-05 ir 2014-09-09 pasibaigus darbo laikui ieškovas išsinešė asmeniniu mobiliuoju telefonu užfiksuotą informaciją, sudarančią Bendrovės komercines paslaptis, iš Bendrovei priklausančių patalpų bei teritorijos. Kadangi savo asmeniniu mobiliuoju telefonu filmuodamas bendrovės patalpose užfiksavo bendrovės komercines paslaptis ir išsinešė jas iš bendrovei priklausančių patalpų ir teritorijos, ieškovas šiukščiai pažeidė darbo tvarkos taisyklių 7.7.1., 7.7.3., 7.7.6. ir 7.8.15 punktų nuostatas ir 2010-11-22 įsipareigojimą.

232014-09-10 ieškovui pateiktas 2014-09-10 nurodymas dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriuo nurodyta pateikti direktorei pasiaiškinimą dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo, tačiau ieškovas atsisakė priimti teikiamą 2014-09-10 nurodymą. Minėtą aplinkybę paliudijo J. Č. ir darbuotojai I. G., A. J., V. M.. Nors ir žinodamas, kad bendrovė tiria galimai ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, ieškovas nepateikė jokio pasiaiškinimo ir nesikreipė dėl informacijos į bendrovę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 p. ir 4 d., 235, 237 str. 1 d. 3 p. bei įvertinus ieškovo elgesį, galiojančią drausminę nuobaudą, prarastą pasitikėjimą darbuotoju ir iš esmės pažeistus bendrovės interesus, direktorė 2014-09-11 įsakymu Nr. 129 skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už darbo drausmės pažeidimą, numatytą darbo tvarkos taisyklių 7.1., 7.7.1., 7.7.3., 7.7.6. ir 7.8.15. punktuose bei 2010-11-22 įsipareigojime, kai per paskutinius dvylika mėnesių ieškovui buvo taikyta drausminė nuobauda, ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą darbo tvarkos taisyklių 7.1., 7.7.1., 7.7.3., 7.7.6. ir 7.8.15. punktuose bei 2010-11-22 įsipareigojime.

24Atsakovas nurodo, kad ieškovas teigdamas, kad neva atsakovas jam laiku neišmokėdavo atlyginimo už atostogas, sąmoningai nutyli, jog ieškovas prašymus dėl atostogų atsakovo vadovei dažniausiai pateikdavo paskutinę dieną nurodydamas, kad jau turi įsigijęs bilietus ir eina atostogauti. Taigi atsakovui tinkamai įvykdyti savo pareiga ir duoti pavedima buhalterijai, jog būtų išmokėti atostoginiai prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios būdavo praktiškai neįmanoma dėl ieškovo veiksmų. Ieškovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti dėl atostoginių išmokėjimų. Atsakovas nurodo, kad ieškovas teigia, kad kuomet yra apmokama už atostogas kartu su atlyginimu neva yra elgiamasi neteisėtai. Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d. apmokėjimo tvarka už atostogas nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo susitarti dėl kasmetinių atostogų suteikimo likus mažiau kaip trims dienoms iki jų, bei dėl kitokios, nei nustatyta Lietuvos Respublikos DK 176 straipsnio 2 dalyje, apmokėjimo už jas tvarkos nenustatyta, konstatuotina, kad darbo sutarties šalys gali susitarti tiek dėl prašymo suteikti atostogas pateikimo terminų, tiek dėl apmokėjimo tvarkos. Svarbu, kad susitarime būtų išreikšta tikroji suderinta šalių valia.

25Atsakovas nurodo, kad ieškovas reikalavimą dėl kompensacijos reiškia tik ieškovą atleidus iš darbo, o tokie prašymai turi būti pateikiami: „atostogų metu ar per protingą laiką (bet nedelsdamas) joms pasibaigus. Jei darbuotojas pageidavimo pratęsti atostogas neišreiškė, vadinasi, jis įstatymo suteikta teise pasinaudoti nenori <...>". Taigi ieškovo nurodomas reikalavimas dėl 1571,06 Eur (5424,54 Lt) apmokėjimo už kasmetines atostogas turi būti netenkinamas ir atmestas.

26Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas dėl žemiau nurodytų argumentų ir teisinių motyvų. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes.

27Be to, atsakovo įsitikinimu, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad bendrovėje dirbęs daugiau kaip 30 m. ir per minėtą laikotarpį nebuvo reikšta pretenzijų ar nusiskundimų dėl jo dalykinių savybių ar darbo kokybės. Ieškovas netinkamai vertina faktines aplinkybes dėl savo darbo laiko bendrovėje, kadangi bendrovė įsteigta 1996-06-28. Nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia ieškovo abejingumą ir cinišką elgesį su darbdaviu, vengimą bendradarbiauti. Pažymi, kad bendrovė atsakė į visus gautus ieškovo prašymus ar paklausimus, išskyrus registruotą laišką Nr. RN914341667LT, kadangi jame tebuvo tik tuščias popieriaus lapas, informuodamas, kad ieškovas iš anksto suderintu laiku gali atvykti susipažinti su bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis, gamybos vadovo pareiginiais nuostatais, taip pat atsiimti jam priklausančius asmeninius daiktus. Dėl to ieškovo teiginiai, kad su juo buvo netinkamai elgiamasi, patyrė šoką, buvo pasimetęs yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės ir tai įrodo aukščiau pateiktos faktinės aplinkybės.

28Ieškinys tenkintinas iš dalies.

29Nagrinėjimo teisme metu nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės:

301983 m. sausio 6 d. ieškovas V. J. priimtas dirbti vairuotoju “( - )” Ordino baldų gamybiniame susivienijime “( - )” ( - ) fabrike (t. I, b. l. 9);1990-01-04 V. J. perkeltas dirbti meistru (t. I, b. l. 9); 1996-06-28 AB “( - )” reorganizuota į AB “( - )” (t. I, b. l. 12, 48-52); 1996-06-28 AB “( - )” su V. J. sudarė darbo sutartį Nr. 23 (t. I, b. l. 39); 1999-08-02 AB “( - )” pertvarkyta į UAB “( - )” (t. I, b. l. 13, 48-52); 1999-08-02 UAB “( - )” su V. J. sudarė darbo sutartį Nr. 136 (t. I, b. l. 24-25); 2004-02-12 V. J. perkeltas į gamybos vadovo pareigas (t. I, b. l. 15); 2004-06-09 pakeistas UAB “( - )” pavadinimas į UAB “( - )” (t. I, b. l. 38, 48-52); 2007-10-18 įsakymu Nr. 146 patvirtinti gamybos vadovo pareiginiai nuostatai (t. I, b. l. 76-79); 2008-08-14 įsakymu Nr. 121 patvirtintos darbo tvarkos taisyklės (t. I, b. l. 96-120); 2010-11-22 ieškovas įsipareigojo neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu būdu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos (t. I, b. l. 86); 2014-09-10 V. J. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (t. I, b. l. 16-17); 2014-09-11 V. J. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (t. I, b. l. 18-19).

31Dėl 2014-09-10 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo

322014-09-10 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Drausminė nuobauda ieškovui paskirta dėl to, kad jis naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš darbuotoją A. A., sužalojo A. A. petį, apie kilusį incidentą neinformavo įmonės direktorės, kitiems darbuotojams liepė pasirašyti ant tuščio popieriaus lapo, nenurodant tokių veiksmų priežasties ir šiais veiksmais nevykdė savo darbo funkcijų, sukėlė grėsmę darbuotojų saugumui, sveikatai bei bendrovės turtui, sukėlė nepasitikėjimą darbuotojams ir pakenkė bendrovės interesams. Ieškovas su paskirta drausmine nuobauda nesutinka. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neprašė pateikti raštiško pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo (Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d.).

33Kaip nurodo ieškovas, apie įvykusį konfliktą jis informavo bendrovės direktorę surašydamas du tarnybinius pranešimus, kuriuose pasirašė ir kiti bendrovės darbuotojai, ir juos padėjo direktorei ant stalo. Tuo incidentas ir baigėsi. 2014-09-11 ieškovui atėjus į darbą, jis nebuvo įleistas į savo darbo vietą ir jam buvo pateikti pasirašytinai susipažinti du įsakymai – 2014-09-10 įsakymas Nr. 128 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo, skyrimo ir 2014-09-11 įsakymas Nr. 129 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo. Atsakovas neprašė jo pateikti pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas su atsiliepimu teismui pateikė 2014-09-09 nurodymą, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas pateikti pasiaiškinimą. Nurodymo antrajame lape įrašyta, kad V. J. 2014-09-10 atsisakė priimti nurodymą pasiaiškinti (t. I, b.l. 55-56).

34Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija (LAT 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas, per kurį darbuotojui turi pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d., negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginčą nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindą netgi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Taigi, aptariamos teisės normos nuostatos apie darbuotojo pasiaiškinimo reikalavimą atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o šio reikalavimo vykdymo pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams. Į visa tai atsižvelgtina, vertinant Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. pažeidimo įtaką drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumui. Tačiau ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.

35Darbo drausmės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos DK 234 str. yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvūs požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbutojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

36Darbuotojo kaltė yra esminis darbo drausmės pažeidimo elementas, jo nenustačius, drausminė atsakomybė negalima. Tai išplaukia iš drausminės atsakomybės, kaip individualios, asmeniui taikomos teisinės atsakomybės prigimties ir esmės. Įstatyme neapibrėžta kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau nurodytoje teisės normoje darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmai, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (LAT 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007).

37Drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumui lemiamos reikšmės turi objektyvus, o ne vienašališkas ieškovo ir apsaugos darbuotojo A. A. veiksmų įvertinimas jų tarpusavio incidento, įvykusio 2014-09-08 rytą, metu. Prieš skiriant drausminę nuobaudą ieškovui, nebuvo vertinami kito konflikto dalyvio – apsaugos darbuotojo A. A., veiksmai. Teismui atsakovas pateikė tarnybinius pranešimus, kuriais informuota apie neteisėtus ieškovo veiksmus (t. I, b.l. 53-54, 60, 81-82), tačiau apsaugos darbuotojo A. A. veiksmai vertinami nebuvo, nebuvo tiriamas jo veiksmų teisėtumas, konflikto priežastys, negautas ieškovo pasiaiškinimas, nevertinti ieškovo pateikti tarnybiniai pranešimai, ieškovo elgesio motyvai, tai yra, prieš skirdamas drausminę nuobaudą atsakovas vienašališkai vertino tik vieno darbuotojo elgesį, spręsdamas dėl tarp dviejų bendradarbių kilusio ginčo, neišliko objektyvus bei nešališkas ir vertino tik vieno darbuotojo nusižengimą. Drausminė nuobauda gali būti skiriama tik išsamiai ištyrus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, t.y. įvertinus pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, ir įvertinus tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, tačiau atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas per daugiau nei 30 metų nebuvo gavęs nei vienos drausminės nuobaudos, už gerą darbą buvo skatinamas ir premijuojamas, dešimt metų atliko vadovaujančias pareigas. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie apsaugos darbuotojo A. A. sveikatos sužalojimą. A. A. į gydytojus nesikreipė, nedarbingumo neprarado. Teismo posėdžio metu A. A. paaiškino, kad į gydytojus nesikreipė, nes po įvykusio konflikto 2014-09-08 kitos dienos buvo ne darbo dienos, t.y. savaitgalis, todėl gydėsi namuose, tačiau 2014-09-08 buvo pirmadienis ir jokių duomenų apie tai, kad liudytojas A. A. dirbtų kitokiu darbo grafiku, nei įprastai nuo pirmadienio iki penktadienio, nėra. Teismas liudytojo A. A. parodymus vertina kritiškai, kaip suinteresuoto ir finansiškai nuo atsakovo priklausomo asmens. Darbo tvarkos taisyklių 7.4.15. p. nurodyta, kad darbuotojai privalo visur ir visuomet tik teigiamai atsiliepti apie UAB “( - )” veiklą; savo veiksmais ir darbais formuoti gerą UAB “( - )” įvaizdį (t. I, b.l. 107). Teismas konstatuoja, kad bet koks darbuotojų neigiamas atsiliepimas apie atsakovą laikytinas kaip darbo drausmės pažeidimas ir gresia drausminės atsakomybės darbuotojų atžvilgiu taikymu, todėl darbuotojai, bijodami neigiamų pasekmių jų atžvilgiu, nėra objektyvūs.

38Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad parašų ant tuščio popieriaus lapo nerinko, šį faktą patvirtino ir liudytojai. Kaip nurodo ieškovas, tuoj po incidento jis parašė du tarnybinius pranešimus ir juos padėjo bendrovės direktorei ant stalo, tačiau bendrovėje jie nebuvo užregistruoti kaip gauti. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad bendrovėje visus gaunamus raštus registruoja buhalterė, o ieškovo pateikti tarnybiniai pranešimai buhalterei pateikti nebuvo, todėl neužregistruoti ir nevertinti. Šie atsakovo teiginiai prieštarauja darbo tvarkos taisyklių 16.2 p., kuriame nurodyta, kad gaunamus raštus registruoja sekretorė, be to, teismo posėdžio metu ieškovas ir liudytojai paaiškino, kad bendrovėje buvo įprasta praktika visus tarnybinius pranešimus ir kitus raštus pateikti tiesiogiai bendrovės direktorei, o buhalterė raštų niekada neregistruodavo. Be to, pagal darbo tvarkos taisyklių 7.4.14 p. dirbantieji privalo apie konfliktines situacijas ar ginčus su bendradarbiais ir klientais referuoti įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui (t. I, b.l. 107). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad ieškovas, parašydamas du tarnybinius pranešimus ir juos palikdamas ant direktorės stalo, vykdė darbo tvarkos taisyklių 7.4.14 p. bei elgėsi pagal nusistovėjusią praktiką. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad, vadovaujantis raštvedybos taisyklėmis, gaunami raštai registruojami jų gavimo dieną, suteikiant gautam raštui registracijos numerį, tačiau atsakovas gautus raštus registravo nurodydamas tik jų gavimo datą, gauto dokumento numeris nenurodomas, bendrovės direktorės rezoliucijos nėra, taip sudarant galimybę neįtraukti gautų dokumentų į apskaitą. Aplinkybes, dėl netikslaus gautų dokumentų registravimo ir apskaitymo bendrovėje, teismas laiko neesminėmis ir įtakos drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumui jos neturi, tačiau sudaro prielaidas, kad minėtas tarnybinis pranešimas galėjo būti pateiktas ir kitu laiku ir įtakoti tai, kad ieškovo teikti dokumentai atsakovo nebuvo gauti.

39Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas vykdė vadovaujančias pareigas, esant reikalui pavadavo bendrovės direktorę, rašydavo tarnybinius pranešimus, todėl jis žinojo tarnybinių pranešimų rašymo, registravimo ir pateikimo direktorei nusistovėjusią praktiką, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas nežinojo dokumentų registravimo tvarkos yra nepagrįsti, be to, teismui pateiktas buhalterės paaiškinimas dėl dokumentų registracijos įmonėje tvarkos (t. III, b.l. 29), vertintinas kritiškai, kaip suinteresuoto asmens, kuris dirba atsakovo bendrovėje, užima aukštas pareigas, nuo jo priklausomas finansiškai, be to, bet koks kritiškas ir neigiamas atsiliepimas apie atsakovą gresia drausminės atsakomybės jos atžvilgiu taikymu.

40Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neprašė jo pateikti pasiaiškinimo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kokiais būdais buvo bandoma įteikti ieškovui nurodymą pasiaiškinti. Nurodymo antrajame lape įrašyta, kad V. J. 2014-09-10 atsisakė priimti nurodymą pasiaiškinti (t. I, b.l. 55-56), tačiau nurodyme pasiaiškinti neįrašytas registracijos numeris, jokių duomenų apie tai, kad ieškovui buvo žinomas nurodymo tekstas nepateikta. Darbdavys, vykdydamas Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. nustatytą pareigą, savo rašte darbuotojui turi nustatyti terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė ir nenustatė termino pasiaiškinimui pateikti. Nepaisant to, kad darbo tvarkos taisyklių 17.7 p. įtvirtinta, kad darbuotojas privalo pasiaiškinti per 1 darbo dieną, toks terminas, teismo vertinimu, yra neprotingai trumpas. Darbo tvarkos taisyklių 17.8 p. nurodyta, kad jei per vieną darbo dieną, nuo darbdavio pareikalavimo pasiaiškinti, be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo ar atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu apie nuobaudą, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo, o 17.10 p. įtvirtinta, kad jei darbuotojas atsisako pasiaiškinti dėl prasižengimo ar atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu apie nuobaudą, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo; šiuo atveju įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo sudaro trijų asmenų komisiją ir surašo aktą dėl prasižengimo įforminimo ir/ar dėl atsisakymo susipažinti su nuobaudą skiriančiu dokumentu. Teismas konstatuoja, kad atsakovas drausminę nuobaudą be pasiaiškinimo galėjo skirti tik tuomet, jei pasiaiškinimas būtų nepateiktas dėl nesvarbių priežasčių, tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė. Ieškovas nurodo, kad iš jo nebuvo reikalaujama pasiaiškinti, o atsakovas įformino, kad ieškovas atsisakė priimti nurodymą pasiaiškinti, tačiau tokie atsakovo veiksmai, nei vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d., nei darbo tvarkos taisyklėmis nėra laikytini teisėtais. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas atsisakė priimti pasiaiškinimą ir nepateikė pasiaiškinimo dėl nesvarbių priežasčių. Be to, kaip teigia atsakovas, nurodymą pasiaiškinti ieškovui bandė įteikti 2014-09-10, tačiau ieškovas atsisakė priimti nurodymą, todėl tą pačią dieną skyrė drausminę nuobaudą. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog prašė ieškovo pasiaiškinti, be to, teismas vertina ir tai, kad atsakovas, užuot svarstęs galimybę įteikti ieškovui nurodymą paisiaiškinti kitais būdas ar bandęs įteikti ieškovui nurodymą pasiaiškinti kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, siuntęs paštu, el. paštu, faksu), nedelsdamas – tą pačią dieną paskyrė drausminę nuobaudą.

41Atsakovas teismui pateikė 2015-03-25 vyresniojo apsaugos darbuotojo A. A. pranešimą apie netinkamą ieškovo elgesį darbe bei konfliktus su A. A. (t. II, b.l. 170), 2014-11-11 staliaus staklininko E. A. paaiškinimą dėl 2014-09-08 nusižengimo (t. II, b.l. 86), 2015-01-15 pagalbinės darbininkės Z. S. paaiškinimą (t. III, b.l. 31). Teismas vertina, kad A. A. tarnybinis pranešimas, staliaus staklininko E. A. ir pagalbinės darbininkės Z. S. paaiškinimai nagrinėjant drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą nėra reikšmingi ir nevertintini, nes parašyti ir darbdaviui įteikti atitinkamai 2015-03-25, 2014-11-11 ir 2015-01-15, tai yra jau bylos nagrinėjimo teisme metu, o drausminė nuobauda skirta 2014-09-10.

42Teismas daro išvadą, kad atsižvelgęs tik į vieno iš konflikto dalyvių – ieškovo – veiksmus, paskyręs jam drausminę nuobaudą – papeikimą – nesant darbuotojo pasiaiškinimo, nededant jokių pastangų įteikti ieškovui nurodymą pasiaiškinti, neatsižvelgė nei į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, nei į sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, kitas aplinkybes, neįrodė šio darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. reikalavimus, priimdamas įsakymą nesant ieškovo pasiaiškinimo, todėl 2014-09-10 įsakymu Nr. 128 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, naikintina.

43Dėl 2014-09-11 paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo teisėtumo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. pagrindais

44Ieškovas V. J. buvo atleistas iš darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p.

45Siekiant nustatyti atleidimo teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. būtina įrodyti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus: ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą; darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai ieškovui per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; ieškovui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą; pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti; darbdavio inicityva. Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. numatyta teisės norma darbdavio galimybę atleisti darbuotoją iš darbo sieja su naujo darbo drausmės pažeidimo įvykdymu tik po to, kai už ankstesnį darbo drausmės pažeidimą yra realiai pritaikyta drausminė nuobauda.

46Iš bylos duomenų matyti, kad drausminei nuobaudai skirti buvo ne visos sąlygos. Ieškovui pirmoji nuobauda skirta 2014-09-10 už 2014-09-08 kilusį konfliktą, antrasis darbo drausmės pažeidimas nurodomas esant padarytas 2014-09-05 ir 2014-09-09, tai yra prieš pirmosios drausminės nuobaudos skyrimą; 2014-09-11 drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, paskirta ieškovui nepranešus apie ankstesnę drausminę nuobaudą. Apie pirmąją nuobaudą V. J. nežinojo, kadangi įsakymas dėl ankstesnės nuobaudos skyrimo ieškovui buvo įteiktas jau paskyrus antrąją nuobaudą. Teismas konstatuoja, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo už pakartotinį drausmės pažeidimą (Lietuvos Respublikos DK 136 str. 2 d. 1 p.), kuris įvyko iki ankstesnės drausminės nuobaudos paskyrimo dienos, todėl vien dėl šios priežasties atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu (LAT 2000-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2000). Antrosios drausminės nuobaudos paskyrimo metu ieškovas nežinojo apie ankstesnės drausminės nuobaudos paskyrimą, todėl ir dėl šios priežasties atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. Be to, pirmosios drausminės nuobaudos skyrimas neatliko darbo drausmės užtikrinimo darbovietėje funkcijos, jos poveikio pasekmės ir prevenciniai tikslai neįgyvendinti, nes jau kitą darbo dieną ieškovui buvo skirta antroji nuobauda – atleidimas iš darbo.

47Pripažinus, kad ieškovo atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, yra neteisėtas, spręstinas klausimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, teisėtumo.

48Atleisti darbuotoją Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu galima tik darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, tačiau ir tokiu atveju turi būti laikomasi drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių. Pagal Lietuvos Respublikos DK 235 str. 1 d. nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pripažįstamas toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyta dešimt šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejų, bet šis sąrašas nėra baigtinis, galimi ir kitokie nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka (Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d.). Atsakovo 2014-09-11 įsakyme nurodyti darbo drausmės pažeidimai į Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 1–10 p. nurodytus atvejus nepatenka. Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 11 p. nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi ne tik šio straipsnio 2 d. 1–10 p. nurodyti pažeidimai, bet ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 9.11 punkte išaiškino, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 11 p. gali būti laikoma: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 1–10 p. išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip šiurkščių, vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (pavyzdžiui, darbuotojo tyčinis darbdavio turto sunaikinimas; darbuotojo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, įvykdytas nusižengimas, dėl kurio jis netenka pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą; ir kt.).

49Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu. Teismas, vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (Lietuvos Respublikos DK 238 str.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas (LAT 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją tokiu pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas.

50Siekiant nustatyti atleidimo teisėtumą, pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 11 p.), būtina nustatyti: pirma, ar atsakovo lokaliniuose teisės aktuose ieškovo padarytas nusižengimas įvardijamas kaip šiurkštus; antra, jei pažeidimas neįvardijamas kaip šiurkštus, ar tai yra kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 1–10 p. išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip šiurkščių, vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka.

51Darbo tvarkos taisyklių 17.1. p. yra išvardinti šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai, tačiau ieškovo padarytas nusižengimas aiškiai ir nedviprasmiškai nėra įvardijamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Išanalizavus atsakovo lokalinius teisės aktus, t.y. darbo tvarkos taisykles (t. I, b. l. 96-120), gamybos vadovo pareiginius nuostatus (t. I, b. l. 76-79), padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse aprašymą (t. I, b. l. 83-84), konstatuotina, kad ieškovo padarytas nusižengimas nėra įvardijamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 1-10 p., vertina, ar 2014-09-05 ir 2014-09-09 nusižengimas pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka.

52Atsakovas nurodo, kad 2014-09-05 ir 2014-09-09 ieškovas trukdė darbuotojams dirbti ir savo asmeniniu mobiliuoju telefonu neteisėtai filmavo bendrovės ceche gaminamos produkcijos gamybos procesą, gamybos įrengimus, gaminamą produkciją, taip pat dirbančius darbuotojus. Ieškovas, nepaisydamas direktorės daugkartinių įspėjimų, išsakytų darbo metu 2014-09-09, nefilmuoti bendrovės komercines paslaptis sudarančią informaciją, netrukdyti darbuotojams dirbti ir nurodymų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, toliau tęsė neteisėtus veiksmus ir filmavo savo asmeniniu mobiliuoju telefonu bendrovės ceche gaminamos produkcijos gamybos procesą, gamybos įrengimus, gaminamą produkciją. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nefilmavo gaminamos produkcijos gamybos proceso, gamybos įrengimų ir jokios informacijos, sudarančios bendrovės komercinę patalpą, iš bendrovės patalpų neišnešė, jos niekam neatskleidė ir neperdavė jokiems tretiesiems asmenims. Ieškovas, priešingai nei nurodo atsakovas, teigia, kad iš bendrovės direktorės nei 2014-09-05, nei 2014-09-09 negavo jokių pastabų ir įspėjimų dėl asmeninio mobiliojo telefono naudojimo, jam nebuvo uždrausta naudotis mobiliuoju telefonu darbo reikalais, niekas netikrino jo mobiliojo telefono, neprašė pateikti neva nufilmuotos medžiagos, be to, kaip nurodo ieškovas, telefone nėra filmavimui reikalingos kameros.

53Teismas atsižvelgia į tai, kad 2014-09-11 įsakyme dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo, atsakovas netiksliai formulavo atleidimo iš darbo pagrindą, nurodydamas, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Respublikos DK 235 str.), tačiau neįvardijo šio straipsnio tikslios dalies bei punkto, tuo apsunkindamas ieškovo galimybes gintis. Ieškovas ieškinyje ginčijo atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 2 p. teisėtumą (t. I, b. l. 2-7) ir tik atsakovui pateikus atsiliepimą konstatuota, kad ieškovas atleistas remiantis Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 11 p. (t. I, b. l. 38-47).

54Teismas šioje byloje jau pasisakė dėl Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. įtvirtinto reikalavimo pasiaiškinti dėl nusižengimo padarymo, todėl teismas nesikartoja, tačiau įvertina tai, kad atsakovas, kaip ir ankstesnės drausminės nuobaudos skyrimo metu, neįteikė ieškovui nurodymo pasiaiškinti. 2014-09-10 nurodymo pasiaiškinti antrajame lape (t. I, b. l. 61-62) bendrovės darbuotojų pažymėta, kad ieškovas atsisakė priimti nurodymą pasiaiškinti, nurodymas yra be registracijos numerio, jame nenustatytas terminas pasiaiškinti. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų svarstęs galimybę įteikti ieškovui nurodymą pasiaiškinti kitais būdais ar būtų bandęs jį įteikti kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, siunčiant paštu), neišklausė ieškovo pozicijos, nevertino jo veiksmų teisėtumo, vienašališkai vertino padarytą nusižengimą, todėl konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai drausminę nuobaudą skyrė neturėdamas darbuotojo pasiaiškinimo.

55Kaip nurodo atsakovas, ieškovas neteisėtus veiksmus atliko 2014-09-05 ir 2014-09-09, tačiau, jokių duomenų apie tai, kad 2014-09-05 ieškovas būtų kaip nors įspėtas apie daromą darbo drausmės pažeidimą, į bylą nėra pateikta. Atsakovas teismui pateikė 2014-09-05 bendrovės pakuotojo R. V. tarnybinį pranešimą apie tai, kad prie surinkėjų stalo ieškovas darbo metu filmavo fotoaparatu (t. I, b. l. 87), tačiau apie šį įvykį pateiktas tarnybinis pranešimas yra be registracijos numerio, tik nurodant, kad gautas 2014-09-05, jokių duomenų apie minėto pranešimo įtraukimą į apskaitą nėra, be to nei viename iš gautų tarnybinių pranešimų, įskaitant 2014-09-09 tarnybinius pranešimus, nėra bendrovės direktorės rezoliucijos dėl pavedimo tirti įvykio aplinkybes (t. I, b. l. 60, 81-82, 87-91). Teismas šioje byloje jau pasisakė, kad netikslus gautų dokumentų registravimo ir apskaitymo bendrovėje pažeidimas laikytinas neesminiu ir įtakos drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumui neturi, tačiau sudaro prielaidas dokumentų neįtraukimui į apskaitą, jų pakeitimui ar pašalinimui iš apskaitos.

56Atsakovas nurodo, kad ieškovas pažeidė 2010-11-22 įsipareigojimą neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu būdu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, tačiau jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų atskleidęs komercines paslaptis tretiesiems asmenims, atsakovas teismui nepateikė. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą nurodo, kad ieškovas padarė ne Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 2 p. įtvirtintą pažeidimą (komercinės paslapties atskleidimas tretiesiems asmenims), o kitą šiurkštų pažeidimą, todėl konstatuotina, kad ieškovas tretiesiems asmenims neatskleidė konfidencialios informacijos ir 2010-11-22 įsipareigojimo, ir gamybos vadovo pareiginių nuostatų 50 p. nepažeidė, todėl atsakovo argumentas, kad ieškovas pažeidė 2010-11-22 įsipareigojimą, kuris sietinas su Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 2 p. įtvirtintu pažeidimu, yra nepagrįstas.

57Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 7 d. įtvirtinta, kad informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešą informaciją), nustato bendrovės valdyba, o jai nesant – kitas kompetentingas bendrovės valdymo organas. Atsakovo pateiktų darbo tvarkos taisyklių 11.1 p. įtvirtinta, kad komercinių paslapčių sąrašas patvirtintas darbdavio įsakymu, kuriame nurodoma kokia informacija ir žinios yra laikomos komercinėmis paslaptimis, kokia atsakomybė jiems taikoma už tų paslapčių atskleidimą, o 11.2 p. nurodyta, kad su darbuotojais, kurie žino ir saugo paslaptis, turi būti sudaryta komercinių paslapčių saugojimo sutartis (t. I, b.l. 113). Atsakovas teismui nepateikė nei bendrovės valdybos nustatyto komercinių paslapčių sąrašo, nei įsakymo, kuriame būtų nustatytas komercinių paslapčių sąrašas bei atsakomybė už paslapčių atskleidimą, nei komercinių paslapčių saugojimo sutarties, kuri būtų pasirašyta tarp ieškovo ir atsakovo. Teismas konstatuoja, kad darbo tvarkos taisyklėse įtvirtintas komercinių paslapčių sąrašas yra tik bendro ir deklaratyvaus pobūdžio bei nukreipiantis į kitus lokalinius teisės aktus, kuriuose išsamiai reglamentuota komercinių paslapčių saugojimo tvarka. Lokalinių teisės aktų (darbo tvarkos taisyklių, komercinių paslapčių sąrašo, pareiginių nuostatų, veiklos nuostatų ir pan.) priėmimas ir tinkamas įforminimas yra darbdavio pareiga, todėl už tokių dokumentų netinkamą įforminimą ar neparengimą atsakomybė tenka pačiam darbdaviui.

58Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas darbo drausmės pažeidimas atsakovo lokaliniuose teisės aktuose nėra tiesiogiai nurodytas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Šį pažeidimą kaip šiurkštų įvertino pats atsakovas, tačiau byloje atsakovas nepateikė įtikinamų teisinių argumentų (įrodymų), pagrindžiančių pažeidimo kvalifikavimą kaip šiurkštų (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Su ieškovu nebuvo pasirašyta komercinių paslapčių saugojimo sutartis, nepriimtas įsakymas dėl komercinių paslapčių sąrašo sudarymo bei taikomos atsakomybės už komercinių paslapčių atskleidimą, 2010-11-22 įsipareigojimo ieškovas nepažeidė, nes pats atsakovas pripažino, jog ieškovas neatskleidė komercinės paslapties tretiesiems asmenims, atsakovas negavo ieškovo pasiaiškinimo dėl nusižengimo, neobjektyviai, vienašališkai ir skubotai priėmė įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, netikrino ir nepaėmė iš ieškovo telefono, kuriuo galimai buvo filmuojama, neprašė pateikti ieškovo telefone esančių duomenų, nevertino ieškovo elgesio tikslų ir motyvų, netyrė įvykio aplinkybių, nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad ieškovas tikrai filmavo ir iš bendrovės teritorijos išnešė komercines paslaptis. Teismas konstatuoja, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d., nes neįrodė, kad pareikalavo ieškovo pasiaiškinti, nebandė įteikti nurodymo pasiaiškinti kitais būdais, nurodyme pasiaiškinti nenustatė termino pasiaiškinimui pateikti, neįrodė, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė tvarką. Be to, pirmoji drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta 2014-09-10, antroji 2014-09-11, t.y. kitą dieną, abu pažeidimai padaryti prieš pirmosios drausminės nuobaudos priėmimą, todėl galėjo būti tiriami kartu, nebuvo įgyvendinti drausminės nuobaudos prevenciniai tikslai, atsakovo argumentas, kad atsakovas prarado pasitikėjimą darbo drausmę pažeidusiu darbuotoju vertintinas kaip nepagrįstas, nes nusižengimas padarytas prieš ankstesnės drausminės nuobaudos skyrimą, ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, prevenciniai tikslai drausmine nuobauda siekiami nebuvo ir įsitikinti ieškovo patikimumu nebuvo galimybės. Darbo tvarkos taisyklių 1.8 p. nurodyta, kad vadovas, neskirdamas drausminės nuobaudos, turi teisę pakartotinai supažindinti darbuotojus su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, jei pastebi, kad darbuotojai aplaidžiai laikosi taisyklių reikalavimų (t. I, bl. 97), tačiau atsakovas šia nuostata nesinaudojo, nepaisant to, kad ieškovas dirbdamas bendrovėje daugiau nei 30 metų niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo premijuojamas ir skatinamas, jokių nusiskundimų apie ieškovo elgesį ar netinkamai atliekamas pareigas nebuvo, paskirta ankstesne drausmine nuobauda prevencinių tikslų nesiekė, todėl 2014-09-11 drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, naikintina. Pripažintina, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir iš atsakovo ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir neprieštaravo dėl ieškovo pateiktos 1137,09 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio sumos, laikytina, kad vidutinis ieškovo mėnesinis darbo užmokestis yra 1137,09 Eur.

59Dėl darbo stažo bendrovėje

60Ieškovas nurodo, kad pas atsakovą pradėjo dirbti 1983-01-06 (tuomet įmonė vadinosi “( - )” Ordino baldų gamybinis susivienijimas “( - )” ( - ) fabrikas, vėliau įmonė privatizuota, kelis kartus reorganizuota, todėl ne vieną kartą keitėsi pavadinimai, AB “( - )”, AB “( - )”, UAB “( - )”). Atsakovas yra šių įmonių teisių perėmėjas (t. I, b. l. 8-15). Atsakovas šį faktą ginčija ir nurodo, kad ieškovas atsakovo bendrovėje pradėjo dirbti 1996-06-28.

61Atsakovas teismui pateikė AB “( - )” reorganizacijos planą (t. II, b. l. 59-66, 70-83), kuriame nurodyta, kad bendrovė reorganizuojama į AB “( - )”, AB “( - )”, AB “( - )”, kurios yra reorganizuojamos bendrovės prievolių perėmėjos. 1996-05-01 AB “( - )” reorganizacijos balanse nurodyta, kad AB “( - )” mokėtinos sumos ir įsipareigojimai mokesčiams, atlyginimams ir socialiniam draudimui yra 514358 Lt, iš jų 268561 Lt – atlyginimams, 245797 Lt – socialiniam draudimui (t. II, b. l. 77), reorganizacijos plane nurodoma, kad po reorganizacijos bendrovėje turi dirbti 60 darbuotojų. Ieškovo pateiktoje darbo knygelėje ir socialinio draudimo pažymėjime nurodyta, kad ieškovas pradėjo dirbti 1983-01-06, 1996-06-28 įraše nurodyta, kad dėl įmonės reorganizacijos darbo santykiai tęsiami įmonėje AB “( - )”, 1999-08-02 įraše nurodyta, kad dėl įmonės reorganizavimo darbo santykiai tęsiami UAB “( - )”, jokių duomenų, kad darbo santykiai būtų nutrūkę byloje nėra pateikta.

621996-04-17 priėmus Darbo sutarties įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą nuo 1996-05-08, su visais darbuotojais turėjo būti sudarytos darbo sutartys. Atsižvelgiant į šį reikalavimą, atsakovas sudarė sutartį su ieškovu, tačiau nenurodė, kad darbo santykiai su juo tęsiasi nuo 1983-01-06, nors ieškovo socialinio draudimo pažymėjime šis faktas buvo įtvirtintas. Už tinkamą darbo sutarties įforminimą atsako darbdavys, todėl netinkamai įformindamas darbo sutartį, darbdavys privalo prisiimti iš to kilusias pasekmes.

63Teismas vertina, kad ieškovo darbo knygelėje ir socialinio draudimo pažymėjime aiškiai įtvirtinta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta nebuvo, darbo santykiai buvo tęsiami nepaisant bendrovės reorganizacijos ir teisinės formos pakeitimo. Šį faktą patvirtina ir AB “( - )” reorganizacijos plane bei balanse esantys duomenys apie AB “( - )” prisiimamas prievoles bei įsipareigojimus darbuotojų atžvilgiu, AB “( - )” įstatų 1.2. p., kuriame nurodyta, kad AB “( - )” įsteigta reorganizavus AB “( - )”, o atsakovo netinkamai įforminta 1996-06-28 darbo sutartis, ir 1999-08-02 su ieškovu sudaryta nauja darbo sutartis dėl to, kad pakeista atsakovo teisinė forma, kuri darbo santykių tęstinumui jokios įtakos nedaro, nenurodant, kad darbo santykiai su ieškovu tęsiami, laikytini darbdavio netinkamu darbo sutarties įforminimu. Be to, darbo tvarkos taisyklių 4.8 p. ir 5.21 p. įtvirtintas darbuotojų, priimtų iki UAB “( - )” įsteigimo, darbo tvarkos reglamentavimas. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovas pas atsakovą pradėjo dirbti 1983-01-06, todėl ieškovui priteistina 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir neprieštaravo dėl ieškovo pateiktos 1137,09 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio sumos, laikytina, kad vidutinis ieškovo mėnesinis darbo užmokestis yra 1137,09 Eur.

64Dėl kasmetinių atostogų

65Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1571,06 Eur (5424,54 Lt) sumą dėl apmokėjimo už kasmetinių atostogų tvarkos pažeidimus.

662012-05-11 ieškovas pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo, 2012-05-11 įsakymu Nr. 61 jam buvo suteiktos atostogos nuo 2012-05-14 iki 2012-05-20; 2013-10-02 ieškovas pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo ir 2013-10-02 įsakymu jam suteiktos atostogos nuo 2013-10-03 iki 2013-10-10. Taigi, akivaizdu, jog pateikdamas prašymus dėl atostogų likus trims ir mažiau dienų iki jų pradžios, ieškovas turėjo suvokti, kad darbdavys negalės įgyvendinti pareigos už jas apmokėti Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d. nustatytais terminais, ir, pasirinkdamas tokį savo veikimo būdą, su kitokia apmokėjimo tvarka iš esmės sutiko. Vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokios tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusios aplinkybės leidžia spręsti, jog taip darbuotojas išreiškė valią atsisakyti teisės reikalauti, kad šiuo pagrindu kasmetinės atostogos būtų pratęsiamos, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Priešingas šių normų aiškinimas reikštų Lietuvos Respublikos DK 4 str. įtvirtintų principų paneigimą ir nebūtų suderinamas su Lietuvos Respublikos DK 35 str. įtvirtinta šalių pareiga veikti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti savo teise. Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad darbuotojo veiksmai dėl prašymo atostogoms pateikimo likus mažiau kaip trims dienoms iki jų pradžios per se laikytini ne jo kalte Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d. prasme, o valios išraiška nukrypti nuo šioje normoje įtvirtintos apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos. Kaip minėta, darbuotojas, savo veiksmais sukūręs situaciją, kai užmokesčio už kasmetines atostogas mokėjimas laikantis Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d. nustatytų terminų tampa neįmanomas, netenka teisės šiuo pagrindu reikalauti atostogas pratęsti ir už pratęstą laiką sumokėti (LAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012).

67Teismas vertina, kad bendrovėje buvo įprasta praktika prašymus suteikti atostogas pateikti likus mažiau trims dienoms iki atostogų pradžios. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai (t. II, b. l. 31-58). 2011-12-21 buvo gauti visų bendrovės darbuotojų prašymai suteikti atostogas, 2011-12-21 įsakymu atostogos suteiktos nuo 2011-12-22; 2012-07-05 – 2012-07-10 prašymų pagrindu, 2012-07-10 visiems bendrovėms darbuotojams suteiktos atostogos nuo 2012-07-10; 2012-12-18 prašymų pagrindu visiems darbuotojams 2012-12-19 įsakymu atostogos suteiktos nuo 2012-12-20. Tokia tvarka bendrovėje buvo nusistovėjusi, be to, bendrovės direktorė konkliudentiniais veiksmais, rezoliucijoje nurodydama, kad sutinka išleisti atostogų ieškovą, išreiškė savo sutikimą dėl tokios prašymų pateikimo tvarkos. Teismas konstatuoja, kad dėl netinkamai įformintų įsakymų dėl atostogų suteikimo, nenurodant už kurį darbo laikotarpį suteikiamos kasmetinės ir/ar papildomos atostogos bei jų skaičiaus, atsakingas darbdavys.

68Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalys konkliudentiniais veiksmais patvirtino susitarimą dėl kitokios apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos nei nustatyta Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d., todėl šioje normoje įtvirtinti pavėluoto mokėjimo padariniai netaikytini. Būtent ieškovas teikdamas prašymus kasmetinėms apmokamoms atostogoms paskutinę dieną ar likus mažiau nei trims dienoms iki atostogų pradžios, sutiko, kad jo atžvilgiu nebus taikomas Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d., todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą dėl apmokėjimo už kasmetinių atostogų tvarkos pažeidimus atmestinas kaip nepagrįstas.

69Dėl neturtinės žalos

70Ieškovas prašo priteisti 3475,44 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos.

71Sutinkamai su Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnio nuostatomis kaltoji darbo sutarties šalis privalo atlyginti kitai šaliai, t.y. šiuo atveju atsakovas ieškovui, savo priešingais teisei veiksmais padarytą neturtinę žalą. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį darbdavį, bet kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (LAT 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

72Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Neturtinės žalos atlyginimą darbo teisiniuose santykiuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 250 str. ir Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. (LAT 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t.y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (LAT 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (LAT 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui.

73Ieškovas nurodė, kad atsakovas be įspėjimo, neišsiaiškinęs įvykio aplinkybių, necivilizuotai, negarbingai, žeminančiu būdu jį atleido iš darbo, dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, jaučia emocinį sukrėtimą, jo šalinasi buvę darbuotojai. Kitų objektyvių duomenų dėl padarytos žalos nepateikta. Teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo atsižvelgia į tai, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens soicialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. (LAT 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas daugiau nei 32 metus dirbo šioje darbovietėje, drausminių nuobaudų neturėjo, pretenzijų dėl jo darbo kokybės nėra pareikšta, buvo siekiama tendencingai jį atleisti iš darbo, atsakovas patvirtino, kad ieškovui buvo siūloma išeiti iš darbo šalių susitarimu, bet jis nesutiko, todėl buvo atleistas už darbo drausmės pažeidimus, ieškovui nebuvo leista susipažinti su bendrovės lokaliniais teisės aktais, ieškovo asmeniniai daiktai grąžinti tik 2015-01-09, turtinė padėtis gera, nepilnamečių vaikų neturi, grąžinti į ankstesnį darbą neprašo, naujo darbo nesusirado. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog mažame mieste labai greitai ir tendencingai suformuojama neigiama nuomonė apie darbuotoją, atleistą iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. pagrindu ir pradėjusį teismo procesą prieš darbdavį. Taigi, teismas konstatuoja, jog dėl neteisėto atleidimo V. J. patyrė neturtinės žalos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų neturtinės žalos dydį, nepateikė duomenų apie kito darbo paieškas, tačiau remiantis protingumo kriterijais, vertinama, kad neturtinė žala jam buvo padaryta, tačiau šios žalos dydis mažintinas iki 1000 Eur.

74Dėl bylinėjimosi išlaidų

75Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas konstatuoja, jog tenkintina 90 proc. ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina atitinkamo dydžio patirtų išlaidų suma, o atsakovui iš ieškovo 10 proc. dydžio patirtų išlaidų suma.

76Lietuvos Respublikos CPK 96 str. nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalamų daliai. Ieškovas pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas nuo žyminio mokesčio, tad 90 proc. dydžio žyminis mokestis, priteistinas iš atsakovo. Tai yra, 41 Eur už neturtinio reikalavimo ir 523,50 Eur už turtinio reikalavimo, ir šios sumos 90 proc. yra 508,05 Eur.

77Byloje pateikti duomenys, jog ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo 1650,56 Eur, atsakovo – 3276,20 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (TAR, 2015, Nr. 2015-03968 redakcija) patvirtintus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, faktines advokatų darbo ir laiko sąnaudas, būtinybę vykti į kitą vietovę, negu registruota advokatų darbo vieta, šalių elgesį proceso metu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui. Į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos 6,26 Eur teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovui priteistina teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekia Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog iš ieškovo šios išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str.).

78Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88, 96 str., 270 str., 410-418 str., Lietuvos Respublikos DK 250, 297, 299 str., teismas

Nutarė

79ieškinį tenkinti iš dalies.

80Panaikinti atsakovo UAB „( - )“ 2014-09-10 įsakymą Nr. 128, kuriuo ieškovui V. J., asmens kodas ( - ) paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

81Panaikinti ir pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „( - )“ 2014-09-11 įsakymą Nr. 129, kuriuo ieškovas V. J., asmens kodas ( - ) atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktus.

82Nustatyti, kad 1999-08-02 darbo sutartis Nr. 136 tarp ieškovo V. J. ir atsakovo UAB „( - )“ nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

83Priteisti iš atsakovo UAB „( - )“ ieškovui V. J. šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką – 6822,54 Eur dydžio.

84Priteisti iš atsakovo UAB „( - )“ ieškovui V. J. vidutinį darbo užmokestį – 1137,09 Eur dydžio per mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-09-11 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

85Atmesti ieškinio reikalavimą dalyje dėl ieškovui V. J. neišmokėtos kompensacijos už atostogas.

86Priteisti iš atsakovo UAB „( - )“ ieškovui V. J. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

87Priteisti iš atsakovo UAB „( - )“ 508,05 Eur žyminio mokesčio ir 6,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

88Priteisti iš atsakovo UAB „( - )“ ieškovui V. J. 1485,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

89Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovui UAB „( - )“ 327,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

90Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo – 1137,09 Eur vykdyti skubiai.

91Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant... 2. ieškovas V. J. prašo panaikinti atsakovo UAB “( - )” 2014-09-10 įsakymą... 3. Ieškovas paaiškinimu teisme ir ieškinyje nurodė, kad 1983-01-06 buvo... 4. 2014-09-10 įsakymu ieškovui paskirtas papeikimas, motyvuojant tuo, kad... 5. Ieškovas paaiškino, kad 2014-09-08 ryte pamatęs, kad gamybiniame ceche... 6. Ieškovas nurodo, kad 2014-10-08 incidentas su A. A. negali būti vertinamas... 7. 2014-09-11 įsakymu jam paskirta kita drausminė nuobauda – atleidimas iš... 8. Ieškovas nurodo, kad 2014-09-05 ir 2014-09-09 ceche nefilmavo nei asmeniniu... 9. Ieškovas nurodo, kad ilgą laiką naudojosi atsakovo duotu mobiliuoju... 10. Ieškovas nurodo, kad dirbdamas UAB „( - ) " visada stengėsi savo darbą,... 11. Po atleidimo iš darbo raštu paprašė jam pateikti Bendrovės vidaus tvarkos... 12. Ieškovas nurodo, kad darbo sutarties galiojimo metu, atsakovas ne visada... 13. 2012-05-11 ieškovas pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo. Tą pačią... 14. 2013-10-02 prašymo ir 2013-10-02 įsakymo pagrindu suteiktos atostogos nuo... 15. Kaip nurodo ieškovas, šiuos klausimus vadovei jis buvo iškėlęs ir įmonės... 16. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Juridinių asmenų registro duomenimis... 17. Akcinė bendrovė „( - )" įsteigta reorganizavus akcinę bendrovę „( - )"... 18. Atsakovas nurodo, kad 2007-10-18 direktorės įsakymu Nr. 146 patvirtinti... 19. Atsakovas nurodo, kad remiantis darbo tvarkos taisyklių 5.18 p., kasmetinių... 20. Ieškovas nurodo, kad nuo ieškovo pajamų priklauso šeimos materialinė... 21. 2014-09-08 gauti Bendrovės darbuotojų A. U. ir A. A. pranešimai, kad... 22. 2014-09-05 ir 2014-09-09 gauti darbuotojų R. P., R. V., A. J., I. J.... 23. 2014-09-10 ieškovui pateiktas 2014-09-10 nurodymas dėl darbo drausmės... 24. Atsakovas nurodo, kad ieškovas teigdamas, kad neva atsakovas jam laiku... 25. Atsakovas nurodo, kad ieškovas reikalavimą dėl kompensacijos reiškia tik... 26. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę... 27. Be to, atsakovo įsitikinimu, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad bendrovėje... 28. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 29. Nagrinėjimo teisme metu nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės:... 30. 1983 m. sausio 6 d. ieškovas V. J. priimtas dirbti vairuotoju “( - )”... 31. Dėl 2014-09-10 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo... 32. 2014-09-10 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Drausminė... 33. Kaip nurodo ieškovas, apie įvykusį konfliktą jis informavo bendrovės... 34. Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš... 35. Darbo drausmės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos DK 234 str. yra darbo... 36. Darbuotojo kaltė yra esminis darbo drausmės pažeidimo elementas, jo... 37. Drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumui lemiamos reikšmės turi... 38. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad parašų ant... 39. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas vykdė vadovaujančias pareigas,... 40. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neprašė... 41. Atsakovas teismui pateikė 2015-03-25 vyresniojo apsaugos darbuotojo A. A.... 42. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgęs tik į vieno iš konflikto dalyvių... 43. Dėl 2014-09-11 paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo... 44. Ieškovas V. J. buvo atleistas iš darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK... 45. Siekiant nustatyti atleidimo teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str.... 46. Iš bylos duomenų matyti, kad drausminei nuobaudai skirti buvo ne visos... 47. Pripažinus, kad ieškovo atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str.... 48. Atleisti darbuotoją Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu galima... 49. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas... 50. Siekiant nustatyti atleidimo teisėtumą, pagal Lietuvos Respublikos DK 136... 51. Darbo tvarkos taisyklių 17.1. p. yra išvardinti šiurkštūs darbo drausmės... 52. Atsakovas nurodo, kad 2014-09-05 ir 2014-09-09 ieškovas trukdė darbuotojams... 53. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2014-09-11 įsakyme dėl drausminės nuobaudos... 54. Teismas šioje byloje jau pasisakė dėl Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d.... 55. Kaip nurodo atsakovas, ieškovas neteisėtus veiksmus atliko 2014-09-05 ir... 56. Atsakovas nurodo, kad ieškovas pažeidė 2010-11-22 įsipareigojimą... 57. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 7 d. įtvirtinta,... 58. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas darbo drausmės pažeidimas atsakovo... 59. Dėl darbo stažo bendrovėje... 60. Ieškovas nurodo, kad pas atsakovą pradėjo dirbti 1983-01-06 (tuomet įmonė... 61. Atsakovas teismui pateikė AB “( - )” reorganizacijos planą (t. II, b. l.... 62. 1996-04-17 priėmus Darbo sutarties įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą... 63. Teismas vertina, kad ieškovo darbo knygelėje ir socialinio draudimo... 64. Dėl kasmetinių atostogų... 65. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1571,06 Eur (5424,54 Lt) sumą... 66. 2012-05-11 ieškovas pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo, 2012-05-11... 67. Teismas vertina, kad bendrovėje buvo įprasta praktika prašymus suteikti... 68. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalys... 69. Dėl neturtinės žalos... 70. Ieškovas prašo priteisti 3475,44 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos.... 71. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnio nuostatomis kaltoji darbo... 72. Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai... 73. Ieškovas nurodė, kad atsakovas be įspėjimo, neišsiaiškinęs įvykio... 74. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 75. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, pagal Lietuvos Respublikos CPK 93... 76. Lietuvos Respublikos CPK 96 str. nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo... 77. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti... 78. Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK... 79. ieškinį tenkinti iš dalies.... 80. Panaikinti atsakovo UAB „( - )“ 2014-09-10 įsakymą Nr. 128, kuriuo... 81. Panaikinti ir pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „( - )“ 2014-09-11... 82. Nustatyti, kad 1999-08-02 darbo sutartis Nr. 136 tarp ieškovo V. J. ir... 83. Priteisti iš atsakovo UAB „( - )“ ieškovui V. J. šešių mėnesių... 84. Priteisti iš atsakovo UAB „( - )“ ieškovui V. J. vidutinį darbo... 85. Atmesti ieškinio reikalavimą dalyje dėl ieškovui V. J. neišmokėtos... 86. Priteisti iš atsakovo UAB „( - )“ ieškovui V. J. 1000 Eur neturtinės... 87. Priteisti iš atsakovo UAB „( - )“ 508,05 Eur žyminio mokesčio ir 6,26... 88. Priteisti iš atsakovo UAB „( - )“ ieškovui V. J. 1485,50 Eur išlaidų... 89. Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovui UAB „( - )“ 327,62 Eur išlaidų... 90. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo –... 91. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...