Byla 2-431/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo ir ieškovo pagal priešieškinį) J. F. privačios projektavimo įmonės „Fišerio projektavimo biuras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1093-232/ 2009 pagal pareiškėjo (atsakovo ir ieškovo pagal priešieškinį) J. F. privačios projektavimo įmonės „Fišerio projektavimo biuras“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-990-40/ 2006 pagal ieškovo akcinės bendrovės Turto banko (komercinio banko „Aurabank“ teisių perėmėjo) ieškinį atsakovui J. F. privačiai projektavimo įmonei „Fišerio projektavimo biuras“ dėl paskolos priteisimo bei pagal atsakovo J. F. privačios projektavimo įmonės „Fišerio projektavimo biuras“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei Turto bankui (komercinio banko „Aurabank“ teisių perėmėjui), atsakovui akcinei bendrovei Turto bankui (komercinio banko „Balticbank“ teisių perėmėjui), dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Virsmas“ (ankstesnis pavadinimas - „Luokė“), akcinei bendrovei – firmai „Šilutės Rambynas“, akcinei bendrovei SEB bankui, akcinei bendrovei Ūkio bankui, dėl paskolos ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3pareiškėjas J. F. privati projektavimo įmonė „Fišerio projektavimo biuras“ 2007 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu prašymu prašė pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-990-40/ 2006 AB Turto bankas (KB „Aurabank“ teisių perėmėjas) v. J. F. privati projektavimo įmonė „Fišerio projektavimo biuras“, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimą ir vietoj jo priimti naują sprendimą - KB „Aurabankas“ ieškinį dėl 1 381 444,09 Lt įsiskolinimo iš J. F. privačios projektavimo įmonės „Fišerio projektavimo biuras“ priteisimo atmesti; J. F. privačios projektavimo įmonės „Fišerio projektavimo biuras“ priešieškinį dėl paskolos ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis patenkinti.

4Nurodė, kad J. F. privati projektavimo įmonė „Fišerio projektavimo biuras“, tikėdamasi gauti iš UAB „Luokė“ (dabar pavadinimas pakeistas į UAB „Virsmas“) užsakymų, UAB „Luokė“ vadovo L. A. G. paprašyta sutiko individualios įmonės vardu paimti 1,25 mln. Lt paskolą iš KB „Balticbank“. Paskola turėjo būti panaudota tenkinti UAB „Luokė“ poreikius, todėl UAB „Luokė“ direktorius žadėjo paskolą grąžinti individualios įmonės vardu. UAB „Luokė“ savo vardu daugiau ir/ ar didesnių paskolų paimti iš bankų nebegalėjo, nes Komercinių bankų įstatymas ribojo juridiniams asmenims išduodamų paskolų dydį (sumą). UAB „Luokė“ pasirūpinus reikiamų dokumentų paruošimu ir jų pateikimu KB „Balticbank“, paskolos užtikrinimu, 1994 m. lapkričio 28 d. KB „Balticbank“, atstovaujama banko valdybos pirmininko R. J., sudarė sutartį Nr. 94-65 su J. F. privačia projektavimo įmone „Fišerio projektavimo biuras“ dėl 1,25 mln. Lt paskolos suteikimo iki 1994 m. gruodžio 20 d. su 27 % dydžio palūkanomis. Paskolos sutarties Nr. 94-65 įvykdymą užtikrino KB „Aurabankas“ (jo teisių perėmėjas – AB Turto bankas) 1994 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartimi.

5J. F. privati projektavimo įmonė „Fišerio projektavimo biuras“, kuri pati nevykdė jokios veiklos, visą gautą paskolą 1994 m. lapkričio 29 d. pervedė su UAB „Luokė“ susijusioms įmonėms (kontrahentams). Bet UAB „Luokė“ nustatytu laiku paskolos individualios įmonės vardu negrąžino, tad KB „Balticbank“ 1995 m. birželio 16 d. nuo laiduotojo KB „Aurabankas“ sąskaitos nusirašė 1 381 444,09 Lt negrąžintos paskolos, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių.

6KB „Aurabankas“ (jo teisėjų perėmėjas – AB Turto bankas) 1995 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 1 381 444,09 Lt skolos iš J. F. privačios projektavimo įmonės „Fišerio projektavimo biuras“ priteisimo. Toje pačioje byloje J. F. privati projektavimo įmonė „Fišerio projektavimo biuras“ pareiškė priešieškinį dėl paskolos ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tuo pagrindu, kad jos yra apsimestiniai sandoriai, nes individuali įmonė atliko tik statytinio vaidmenį, jokios naudos iš sudarytų sandorių neturėjo (nepasipelnė kitų asmenų sąskaita).

7Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 13 d. priėmė priešingą sprendimą – ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias apsimestinių sandorių negaliojimą, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas precedentinėse bylose Nr. 3K-3-445/2001 ir 3K-7-438/2002 suformulavo taisyklę, jog paskolos sutartis yra dvišalis sandoris, todėl norint pripažinti sandorį apsimestiniu, būtina nustatyti abiejų sandorio šalių, o ne trečiųjų asmenų ketinimus pridengti vieną sandorį kitu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad KB „Balticbank“ siekė sudaryti paskolos sutartį ne su privačia J. F. įmone, o su UAB „Luokė“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti J. F. privačios projektavimo įmonės „Fišerio projektavimo biuras“ kasacinį skundą, nes jame nebuvo keliami klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytus kasacijos pagrindus.

8Nagrinėjant minėtą civilinę bylą individualios įmonės vadovas J. F. buvo susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. I-66-08/ 2004 medžiaga, kurioje UAB „Luokė“ akcininkai L. A. G. , V. K. (pastarasis buvo KB „Aurabankas“ valdybos pirmininkas) bei R. K. kaltinti nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje; J. F. , A. V. , R. B. , O. S. ir V. B. - nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu. J. F. buvo išteisintas, UAB „Luokė“ akcininkai – pripažinti kaltais. Bet išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo keliamas KB „Balticbank“ atstovo R. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas. Todėl civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. F. pripažino negalįs įrodyti KB „Balticbank“ valios, pasinaudojant J. F. privačia įmone, sudaryti paskolos sutartį su UAB „Luokė“.

92007 m. liepos 2 d. J. F. iš O. S. sužinojo, kad KB „Balticbank“ valdybos pirmininkas R. J. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 6 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-185-09/03) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas). Iš baudžiamųjų bylų Nr. 1-185-09/2003, 1A-15/2004, 1-15-16-2002, 1A-8-2003, 1A-5/ 2005 medžiagos galima matyti, kad KB „Balticbank“, atstovaujamas valdybos pirmininko R. J., sistemingai išduodavo ekonomiškai ir finansiškai nepagrįstus kreditus UAB „Luokė“ parinktiems asmenims, suvokdamas, jog pinigai realiai yra skolinami UAB „Luokė“ pagal išankstinį susitarimą tarp KB „Balticbank“ ir UAB „Luokė“. Be UAB „Luokė“ pastangų J. F. privati įmonė, kuri nevykdė ūkinės-komercinės veiklos ir neturėjo verslo planų, nebūtų gavusi ilgalaikio nei trumpalaikio kredito iš KB „Balticbank“, o KB „Aurabankas“ nebūtų laidavęs.

10Ieškovas AB Turto bankas (KB „Aurabank“ teisių perėmėjas) atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. 2, b. l. 8-11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovo teigimu, pareiškėjo nerūpestingas procesinių teisių įgyvendinimas civilinėje byloje Nr. 2-990-40/06 nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Be to, pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė vertintina kaip neturinti esminės reikšmės, nes išvardintose baudžiamosiose bylose nėra kalbama apie ginčijamą paskolos sutartį Nr. 94-65, todėl pareiškėjo pateikti nauji įrodymai neturi ryšio su nagrinėjama civiline byla. Ieškovas atkreipė dėmesį į Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-08/04 2004 m. balandžio 5 d priimto išteisinamojo nuosprendžio dalį. Joje sakoma, kad J. F. (O. S. , V. B.) teisiškai nebuvo priklausomi nuo L. A. G. , dėl ko jie būtų galėję bijoti, jog neįvykdžius L. A. G. prašymo praras darbą ar pan. Todėl paėmę iš KB „Balticbank“ paskolas jie turėjo suprasti, kad prisiima visą su paskola susijusią riziką ir atsakomybę.

11Tretysis asmuo AB Ūkio bankas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. 2, b. l. 5) pažymėjo ginčijamuose teisniuose santykiuose nedalyvavęs, taigi neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

12Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartimi (t. 2, b. l. 170-173) pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad baudžiamosiose bylose Nr. 1-185-09/2003 ir 1-15-16-2002 nėra duomenų apie tai, kad R. J. būtų inkriminuotas nusikalstamos veikos epizodas ar pareikšti kaltinimai, susiję su pareiškėjo 1994 m. lapkričio 28 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 94-65. Pirmosios instancijos teismo nuomone, paskolos sutarties Nr. 94-65 sąlygos nėra analogiškos toms, kurios įvardijamos baudžiamosiose bylose: baudžiamosiose bylose minimos paskolos buvo suteiktos fiziniams asmenims bei neužtikrintos. Teismas nurodė, jog pareiškėjo ir UAB „Luokė“ tarpusavio santykius vertina kaip paskolos santykius, nors jie ir nebuvo tinkamai juridiškai įforminti.

13Pareiškėjas J. F. privati projektavimo įmonė „Fišerio projektavimo biuras“ atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 182-190) prašo panaikinti Viliaus apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-990-40/2006. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad KB „Balticbank“ yra likviduotas, todėl objektyviai neįmanoma gauti juridinio asmens įgaliotų atstovų paaiškinimų apie ginčo paskolos sutarties Nr. 94-65 sudarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingų aplinkybių sutapimus, kaip antai, kad tiek pareiškėjo byloje, tiek baudžiamosiose bylose Nr. 1-185-09/2003 ir 1-15-16-2002 tirtais atvejais paskolos sutartys buvo sudarinėjamos 1994 m., kai KB „Balticbank“ valdybos pirmininko pareigas ėjo ir paskolos sutartis paskolos davėjo vardu pasirašinėjo R. J.; paskolų gavėjai nesiderėjo dėl paskolos sutarties sąlygų; paskolos gavėjai buvo asmenys, kurie neturėjo užtektinai nuosavo turto, kuriuo galėtų užtikrinti paskolos grąžinimą; paskolos buvo naudojamos UAB „Luokė“ interesais.

14Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl liudytojo R. K. parodymų, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalis. R. K., kuris buvo UAB „Luokė“ akcininkas ir KB „Aurabankas“ valdybos narys, 2008 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje (t. 2, b. l. 127-128) patvirtino, jog J. F. buvo vienas iš tų asmenų, kurio dėka UAB „Luokė“ gavo paskolą. Dėl kredito išdavimo pareiškėjui su KB „Balticbank“ generaliniu direktoriumi R. J. derėjosi UAB „Luokė“ akcininkas ir direktorius L. A. G., antraip pareiškėjas nebūtų galėjęs gauti tokio dydžio paskolos. Jeigu gauta paskola nebūtų buvusi skirta UAB „Luokė“, KB „Aurabankas“ nebūtų už ją laidavęs. Liudytojas parodė, jog mokėjimo pavedimai (paskirstant 1,25 mln. Lt paskolą) buvo parengti iš anksto, kas įrodo, kad gauta paskola pareiškėjas realiai nedisponavo.

15Ieškovas AB Turto bankas (KB „Aurabank“ teisių perėmėjas) atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Akcentuoja, kad Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-08/ 04 2004 m. balandžio 5 d. priimtas išteisinamasis nuosprendis kaip oficialus rašytinis įrodymas turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.) ir jo išvadų negali paneigti liudytojo parodymai. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-252/2008 AB Turto bankas (KB „Aurabank“ teisių perėmėjas) v. O. S. konstatavo tai, jog vien ta aplinkybė, kad tas pats asmuo (R. J.) KB „Balticbank“ vardu pasirašė sutartį su pareiškėju (O. S.), neduoda pagrindo teigti, jog bankas suteikė paskolą apeliantui (O. S.) analogiškomis aplinkybėmis kaip ir baudžiamosiose bylose Nr. 1-185-09/2003 ir 1-15-16-2002 nurodytiems asmenims.

16Antra, R. K. parodymams yra keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir bet kuriai kitai naujai paaiškėjusiai esminei bylos aplinkybei, taigi pareiškėjas turėjo nurodyti priežastis, kodėl R. K. nebuvo apklaustas anksčiau, kai iš esmės buvo nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Civilinėje byloje apelianto interesus atstovavo kvalifikuoti advokatai, kurie išaiškino arba turėjo išaiškinti pareiškėjui, kokios aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką ir kokiomis priemonėmis tą galima padaryti. Dar daugiau, liudytojo parodymai apie KB „Balticbank“ tikrąją valią gali būti subjektyvūs ir neatitikti tikrovės.

17Ieškovas prieštarauja pirmosios instancijos teismo teiginiams, jog pareiškėjas nepraleido 3 mėnesių termino (CPK 368 str.) kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.

18Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

19Atskirasis skundas atmestinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

21Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

22Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

23Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Jo paskirtis – ištaisyti teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai vertintini visų bylos aplinkybių kontekste siekiant išaiškinti, ar jie leidžia pagrįstai abejoti priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir/ arba pagrįstumu. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008 BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., kat. 124.2.2.; 124.2.3.).

24Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl dviejų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (įrodymų), kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi jam bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), t. y. jog KB „Balticbank“ valdybos pirmininkas R. J., kaip kad nustatyta apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose, sistemingai išduodavo ekonomiškai ir finansiškai nepagrįstus kreditus UAB „Luokė“ iš anksto parinktiems asmenims ir jog J. F., kaip nurodė liudytojas R. K., UAB „Luokė“ pasinaudojo, siekdama gauti kreditą iš KB „Balticbank“.

25Pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių gali sudaryti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (įrodymai) atitinka pirmąjį ir trečiąjį kriterijus. Tačiau atskiruoju skundu apeliantas neigia žemesnės instancijos teismo išvadą dėl esą buvusių objektyvių galimybių naujus įrodymus gauti anksčiau ir naujai nurodytos aplinkybės įtakos bylos baigčiai nebuvimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog paskolos davėjo (KB „Balticbank“) ar paskolos laiduotojo (UAB „Aurabank“) likvidavimas per se nesudarė kliūčių gauti buvusių juridinių asmenų įgaliotų atstovų paaiškinimų apie ginčo paskolos sutarties Nr. 94-65 sudarymo aplinkybes, nes juridinis asmuo - dirbtinai sukurta teisinė kategorija, o juridinio asmens valią išreiškia fiziniai asmenys, kuriems priklauso juridinio asmens valdymo teisė. Apeliantas nenurodė pateisinamų priežasčių (pvz., kaltinamieji slapstėsi, nežinoma jų gyvenamoji vieta ir pan.), kodėl jis, nagrinėjant iš esmės bylą dėl paskolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, nereikalavo buvusio KB „Balticbank“ valdybos pirmininko R. J. apklausos, kodėl KB „Aurabank“ valdybos narys R. K. pareiškėjo iniciatyva davė parodymus teisme tik nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kaip žinia, CPK galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Jeigu dalis teikiamų įrodymų nekonkretūs arba neinformatyvūs, teismas gali pripažinti aplinkybę neįrodyta, nebent byloje būtų pakankamai kitų tą aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

26Nuostata, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę, reiškia, jog nauji paaiškėję faktai (įrodymai) turi atskleisti teismo sprendimo arba nutarties ydingumą – jo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Tokių faktų konstatavimas ir atitinkamų juos pagrindžiančių įrodymų buvimas yra pagrindas priimti priešingą sprendimą arba nutartį: patenkintą materialinį reikalavimą atmesti, atmestą – visiškai ar iš dalies patenkinti. Apeliantas neginčija, jog R. J. nebuvo nuteistas už paskolos išdavimą (didelės vertės svetimo turto iššvaistymą) pasirašant sutartį Nr. 94-65, tačiau mėgina išvesti analogiją tarp paskolų, už kurių išdavimą R. J. buvo nuteistas, sutarčių ir ginčo paskolos sutarties sudarymo aplinkybių. Teisėjų kolegija neneigia aplinkybių tarpusavio panašumo, tačiau faktų analogijos nepripažįsta leistina įrodinėjimo priemone (CPK 177 str. 1-3 d.). Antraip kiekvienas, kuris yra sudaręs paskolos sutarčių su KB „Balticbank“ esant faktinėms aplinkybėms, išoriškai panašioms į nurodytas baudžiamosiose bylose Nr. 1-185-09/2003 ar Nr. 1-15-16-2002, galėtų pretenduoti kvestionuoti teismo sprendimus (nutartis) dėl paskolų priteisimo. Baudžiamosiose bylose Nr. 1-185-09/2003 ir 1-15-16-2002 priimti nuosprendžiai šioje civilinėje byloje prejudicinės galios neturi (CPK 182 str. 3 p.), nes apeliantas jose nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojoje teisėje yra žinomos taip vadinamos tęstinės nusikalstamos veikos, kai tapačių veiksmų visumą jungia vieningas kaltininko sumanymas (bendra tyčia) siekiant vieningo rezultato. Tuo tarpu civilinė teisė tokio faktų klasifikavimo nepripažįsta. Civilinėje teisėje laikoma, kad sutarties šalies valia formuojasi konkrečios sutarties sudarymo metu, todėl, siekdama nuginčyti sudarytą sutartį, šalis privalo įrodyti būtent ginčijamos sutarties (o ne bet kokios kitos) šalių valios trūkumus.

27Susiklosčius šiai situacijai, darytina išvada, jog apelianto nurodytos aplinkybės ir įrodymai neatitinka proceso atnaujinimo pagrindų formalios apibrėžties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti civilinį procesą ir skundžiama nutartis negali būti panaikinta ar pakeista.

28Teisėjų kolegija nepasisako dėl AB Turto banko argumentų, susijusių su termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimu, nes bankas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarties, kuria teismas pripažino terminą nepraleistą, neskundė ir šie argumentai nėra nagrinėjamo pareiškėjo atskirojo skundo pagrindas.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. pareiškėjas J. F. privati projektavimo įmonė „Fišerio projektavimo... 4. Nurodė, kad J. F. privati projektavimo įmonė „Fišerio projektavimo... 5. J. F. privati projektavimo įmonė „Fišerio projektavimo biuras“, kuri... 6. KB „Aurabankas“ (jo teisėjų perėmėjas – AB Turto bankas) 1995 m.... 7. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 8. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą individualios įmonės vadovas J. F. buvo... 9. 2007 m. liepos 2 d. J. F. iš O. S. sužinojo, kad KB „Balticbank“ valdybos... 10. Ieškovas AB Turto bankas (KB „Aurabank“ teisių perėmėjas) atsiliepimu... 11. Tretysis asmuo AB Ūkio bankas atsiliepime į prašymą dėl proceso... 12. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartimi (t. 2, b. l.... 13. Pareiškėjas J. F. privati projektavimo įmonė „Fišerio projektavimo... 14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl... 15. Ieškovas AB Turto bankas (KB „Aurabank“ teisių perėmėjas) atsiliepimu... 16. Antra, R. K. parodymams yra keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir bet... 17. Ieškovas prieštarauja pirmosios instancijos teismo teiginiams, jog... 18. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą... 19. Atskirasis skundas atmestinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 21. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi... 23. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar... 24. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl dviejų naujai paaiškėjusių... 25. Pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos... 26. Nuostata, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės ar įrodymai turi turėti... 27. Susiklosčius šiai situacijai, darytina išvada, jog apelianto nurodytos... 28. Teisėjų kolegija nepasisako dėl AB Turto banko argumentų, susijusių su... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą....