Byla 2S-1565-467/2020
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė, išieškotoja L. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo G. V. skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė, išieškotoja L. M..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Pareiškėjas (skolininkas) G. V. pateikė skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės - Stakeliūnės veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolės veiksmus, priimant 2020 m. liepos 21 d. patvarkymą Nr. 0033/20/00183, neteisėtais ir panaikinti šį patvarkymą. 2.

6Skunde nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0033/20/00183 pareiškėjas kreipėsi į antstolę su prašymu dėl turto įkainojimo ir eksperto paskyrimo, nes antstolės patvarkymu paskirto eksperto nustatyta buto, esančio ( - ), vertė netenkina pareiškėjo ir jis mano, kad buto vertė yra didesnė. Dėl nurodytų priežasčių prašė paskirti pakartotinę ekspertizę buto vertei nustatyti. Antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, jį atmetė. 3.

7Nesutikdamas su antstolės priimtu procesiniu sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą. Skunde dėl antstolės veiksmų, pareiškėjas nurodė, kad įstatymai numato ir suteikia skolininkui galimybę ginčyti areštuoto turto įkainojimą, prašant skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, skolininkas turi teisę (bet ne pareigą) pasiūlyti eksperto kandidatūrą. Nors antstolė nurodo, kad pareiškėjas sutiko su paskirtu turto vertintoju, tačiau nesutiko su jo nustatyta turto verte. Prieštaravimus dėl ekspertizės išvados pareiškėjas pateikė laiku, turto vertė yra nužeminta, todėl turėjo būti skiriama pakartotinė ekspertizė, paskiriant kitą ekspertą. 4.

8Antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė 2020 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodė, kad ji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033-20/00183 dėl 94 919,19 EUR skolos bei metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. V. išieškotojos L. M. naudai. 2020 m. birželio 10 d. vykdomojoje byloje buvo surašytas „Patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo“, kuris tą pačią dieną buvo išsiųstas pareiškėjui. Nušalinimas ekspertui pareikštas nebuvo. 2020 m. liepos 1 d. antstolių kontoroje gautas UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad buto, esančio ( - ), rinkos vertė yra 221 000 EUR. 5.

9Antstolės kontoroje 2020 m. liepos 8 d. gautas pareiškėjo prašymas skirti pakartotinę ekspertizę, leidžiant pasirinkti teismo ekspertą. Minėtas prašymas buvo nemotyvuotas, jame nenurodyta jokių objektyvių pastabų, dėl ko antstolei kiltų abejonių dėl atliktos ekspertizės išvados teisingumo, todėl antstolė skundą dėl jos veiksmų perdavė nagrinėti teismui.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

116.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo G. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. 7.

13Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 2 dalį, pagrindą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę sudaro motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai, t. y. nurodyti asmenys negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais. Pareiškėjas G. V. skunde nurodė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimą – kad nustatyta areštuoto turto vertė yra per maža, t. y. pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų - aplinkybių, leidžiančių manyti, kad turto rinkos vertė šuo metu turėtų būti iš esmės kitokia. 8.

14Teismas sutiko su antstolės argumentu, kad pareiškėjas nenurodė prašymo motyvų, ir konstatavo, kad, neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir pareiškėjui atitinkamais motyvais - argumentais nepagrindus savo prašymo, antstolė iš esmės tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise ir nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių turto vertės nustatymo procedūras.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

169.

17Pareiškėjas (skolininkas) G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. 10.

18Apeliantas nurodo, kad įstatymai numato ir suteikia skolininkui galimybę ginčyti areštuoto turto įkainojimą. Prašant skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, skolininkas turi teisę (bet ne pareigą) pasiūlyti eksperto kandidatūrą. Nors antstolė nurodo, kad pareiškėjas sutiko su paskirtu turto vertintoju, tačiau nesutiko su jo nustatyta turto verte. Apeliantas pabrėžia, kad yra skirtingi dalykai sutikti su turto vertintojo kandidatūra ir pačio turto verte. Nors antstolė nurodo, jog prieštaravimai dėl ekspertizės išvados nemotyvuoti, tačiau jie pateikti laiku ir, apelianto manymu, turto vertė yra nužeminta, todėl skirtina pakartotinė ekspertizė, paskiriant kitą ekspertą. Be to, neteisingai yra nustatyta skolos suma, nes apeliantas tiesiogiai išieškotojai išmokėjo 7 000 EUR. 11.

19Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. M. su apelianto G. V. atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad skundas neturi pagrindo, o eksperto įvertinimas yra objektyvus ir visiškai atitinkantis analogiško turto Vilniaus mieste rinkos vertę, t. y. nėra sumažintas. Nesant motyvų ir konkrečių argumentų bei objektyvių pastabų, abejoti eksperto vertinimo rezultatu ir skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę yra netikslinga. 12.

20Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog antstolė pagrįstai netenkino pareiškėjo (skolininko) prašymo ir neskyrė pakartotinės ekspertizės, kadangi pateiktas prašymas nebuvo motyvuotas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). 14.

22Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo (skolininko) G. V. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės - Stakeliūnės veiksmų. 15.

23Byloje nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė vykdo Vilniaus miesto 32-ojo notaro biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą RJ-2229 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko G. V. išieškotojos L. M. naudai. 2020 m. birželio 10 d. turto arešto aktu Nr. RJ-2229 buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas - butas, esantis ( - ). 2020 m. birželio 10 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-20-33-3500 „Dėl ekspertizės skyrimo“, kuriuo nutarė skirti areštuoto skolininkui priklausančio turto ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“. 2020 m. birželio 15 d. įvyko vertinamo skolininko turto apžiūra, kurią atliko vertintojas I. M.. Antstolių kontoroje gautas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. E20-06-15-AKJ129 kuriuo nustatyta, jog nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ), rinkos vertė yra 221 000 EUR. 2020 m. liepos 2 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-20-33-4619, kuriuo nutarė vadovautis UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ parengtu ekspertizės aktu, ir įkainojo skolininkui G. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį ( - ) kv. m. butą 221 000 EUR suma. 2020 m. liepos 8 d. antstolių kontoroje gautas skolininko G. V. prašymas dėl turto įkainojimo ir ekspertizės skyrimo, kuriame skolininkas nurodo, jog nesutinka su nustatyta turto verte ir prašo antstolės leisti jam pasirinkti ekspertą pakartotinei ekspertizei dėl turto vertės nustatymo. 16.

24CPK 681 straipsnis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. 17.

25Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 18.

26Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). 19.

27Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė skyrė skolininko turto (buto) ekspertizę, ją atliko turto vertintojas – ekspertas. Skolininkas ar kiti suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ar eksperto parinkimo. Antstolė patvarkymu nustatė areštuoto turto vertę pagal nurodytą vertę ekspertizės akte. 20.

28CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. 21.

29Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. 22.

30Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). 23.

31Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. 24.

32Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). 25.

33Šiuo atveju apeliantas nei savo prašyme, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas atskirąjį skundą nepateikė įrodymų, kad nagrinėjama turto vertinimo ekspertizė būtų atlikta netinkamai, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie suteiktų pagrindo abejoti eksperto nustatyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas (skolininkas) skunde nurodė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimą, kad nustatyta turto vertė yra per maža ir nenurodė konkrečių argumentų ar motyvų, kodėl turto vertė turėtų būti kitokia. 26.

34Byloje taip pat nėra jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktos išvados, kaip įrodymo, patikimumu, juo labiau, kad ekspertas ekspertizės akte išsamiai atskleidė vertinimo metodų parinkimą ir pateikė išsamius turto vertės skaičiavimus. Apelianto prašyme ar procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakartotinės ekspertizės skyrimui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti eksperto nustatytos areštuoto turto vertės teisingumu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolė turėjo suabejoti turto vertintojo nustatyta turto verte, pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, nėra. 27.

35Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. 28.

36Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Pareiškėjas (skolininkas) G. V. pateikė skundą dėl antstolės Nemiros... 6. Skunde nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0033/20/00183 pareiškėjas... 7. Nesutikdamas su antstolės priimtu procesiniu sprendimu, pareiškėjas pateikė... 8. Antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė 2020 m. rugpjūčio 18 d.... 9. Antstolės kontoroje 2020 m. liepos 8 d. gautas pareiškėjo prašymas skirti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 6.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi... 13. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 14. Teismas sutiko su antstolės argumentu, kad pareiškėjas nenurodė prašymo... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 16. 9.... 17. Pareiškėjas (skolininkas) G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 18. Apeliantas nurodo, kad įstatymai numato ir suteikia skolininkui galimybę... 19. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. M. su apelianto G.... 20. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė Nemira... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo... 23. Byloje nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė vykdo... 24. CPK 681 straipsnis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį... 25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad areštuoto turto įkainojimas yra... 26. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę... 27. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad antstolė Nemira Šiugždaitė... 28. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu turto vertę nustatė... 29. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų... 30. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties... 31. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių... 32. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl... 33. Šiuo atveju apeliantas nei savo prašyme, nei nagrinėjant bylą pirmosios... 34. Byloje taip pat nėra jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto... 35. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip... 36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti...