Byla e2T-14-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Konstantino Gurino,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. B. (Y. B.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos (Moskovskij) rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1143/14, dalį, suinteresuoti asmenys – P. B. (P. B.), I. B. (I. B.),

Nustatė

3

  1. Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. 2-1143/14, tenkino J. B. ieškinio reikalavimą dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) priteisimo iš P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41.
  2. Sankt Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi byloje Nr. 33-5270/2015 P. B. apeliacinio skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria J. B. naudai buvo priteista 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) iš P. B., paliko nepakeistą.
  3. Pareiškėjas J. B., remdamasis 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 50 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 2-1143/14, dalį dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) priteisimo iš P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41.
  4. Pareiškėjas J. B. nurodė, kad prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui padavimo metu Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, o tinkamą P. B. informuotumą apie civilinės bylos Rusijos Federacijoje eigą patvirtina tinkamas apeliacinio skundo padavimas. P. B. apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė S. G. P. (S. G. P.), kuri teikė ir žodinius paaiškinimus byloje.
  5. Pareiškėjas nurodė, jog Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo patenkintas ne tik jo reikalavimas dėl skolos priteisimo, tačiau ir akcinės bendrovės – mokslinio-gamybinio susivienijimo „SPARK“ ieškinys dėl skolos priteisimo iš P. B. 2016 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-49-823/2016 akcinės bendrovės – mokslinio-gamybinio susivienijimo „SPARK“ prašymą tenkino ir pripažino bei leido vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2/1143/14 dalį, iš dalies pakeistą Sankt Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi Nr. 33-5270/2015, kuriais nuspręsta pareiškėjai akcinei bendrovei – moksliniam-gamybiniam susivienijimui „SPARK“ iš P. B. priteisti 15 271 319,95 RUB (Rusijos rublių) skolos ir 60 000 RUB (Rusijos rublių) valstybės rinkliavos.
  6. Tiek J. B., tiek akcinei bendrovei – moksliniam-gamybiniam susivienijimui „SPARK“ skola buvo priteista tuo pačiu teismo sprendimu, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, ir šie procesiniai dokumentai su vertimu į lietuvių kalbą buvo pateikti civilinėje byloje Nr. 2T-49-823/2016. Pareiškėjo nuomone, nėra tikslinga pakartotinai teismui pateikti tų pačių dokumentų, kurie jau buvo pateikti civilinėje byloje Nr. 2T-49-823/2016, todėl pareiškėjas prašė prijungti civilinės bylos Nr. 2T-49-823/2016 medžiagą prie šios bylos.
  7. Suinteresuotas asmuo P. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė teismo atmesti J. B. prašymą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 811 straipsnio pagrindu ir tvarka.
  8. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu nutarė tenkinti J. B. ir akcinės bendrovės – mokslinio-gamybinio susivienijimo „SPARK“ (toliau – ir „SPARK“) ieškinio reikalavimus ir išieškoti iš suinteresuoto asmens atitinkamai 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) J. B. ir 15 271 319,95 RUB (Rusijos rublių) skolos „SPARK“ naudai bei 60 000 RUB (Rusijos rublių) bylinėjimosi išlaidas į Sankt Peterburgo miesto biudžetą. Sankt Peterburgo miesto teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal J. B. ir „SPARK“ ieškinį, 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi pakeitė Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl 60 000 RUB (Rusijos rublių) bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas nutarė išieškoti iš suinteresuoto asmens „SPARK“ naudai, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  9. 2015 m. gegužės 27 d. išduotas vykdomasis raštas pagal Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl 15 271 319,95 RUB (Rusijos rublių) išieškojimo iš suinteresuoto asmens „SPARK“ naudai (toliau – „SPARK“ Vykdomasis raštas). 2015 m. gegužės 27 d. taip pat buvo išduotas kitas vykdomasis raštas pagal Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) išieškojimo iš suinteresuoto asmens J. B. naudai (toliau – J. B. Vykdomasis raštas).
  10. „SPARK“ atstovas Ivanas A. K. (I. A. K.) 2016 m. kovo 1 d. prašymu pareikalavo antstolio grąžinti „SPARK“ vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 52786/15/78012-IP. Tuo tarpu Jurijaus B. V. raštas Nr. FS002120680 tebėra pas teismo antstolį P. A. G. (P. A. G.) Rusijos Federacijoje. Taigi J. B. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl piniginių lėšų išieškojimo iš suinteresuoto asmens, kai dėl to paties sprendimo vykdymo procesas yra prasidėjęs ir tebesitęsia Rusijos Federacijoje.
  11. Suinteresuotas asmuo teigia, kad J. B. prašymas yra su trūkumais. Pareiškėjas su prašymu nepateikė 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimo dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) priteisimo iš suinteresuoto asmens. Taigi prašymas neatitinka 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Dvišalė sutartis) 52 straipsnio reikalavimo, jog prie prašymo būtų pateiktas sprendimo nuorašas, oficialus dokumentas apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto.
  12. J. B. su prašymu nepateikė dokumento, kuris patvirtintų, jog suinteresuotam asmeniui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Taigi prašymas neatitinka Dvišalės sutarties 52 straipsnio.
  13. J. B. nepagrįstai teigia, jog jeigu „SPARK“ naudai 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimas buvo pripažintas ir leista jį vykdyti (civilinės bylos Nr. 2T-49-823/2016), tai J. B. neprivalo pateikinėti Lietuvos apeliaciniam teismui paties 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimo bei įrodymų apie tai, jog suinteresuotam asmeniui nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą.
  14. „SPARK“ į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi 2016 m. Kreipimosi pagrindu buvo užvesta atskira civilinė byla Nr. 2T-49-823/2016. Tuo tarpu prašymas yra pateiktas kaip naujas dokumentas, prašymo pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas užvedė atskirą civilinę bylą Nr. e2T-14-381/2018. Taigi esant dviem skirtingiems civilinių bylų numeriams, t. y. dviem skirtingoms civilinėms byloms, tokios civilinės bylos turėtų būti traktuojamos atskirai. Todėl pareiškėjas privalėjo pateikti dokumentus, numatytus Dvišalės sutarties 52 straipsnyje.
  15. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jam nėra aišku, kokiu būdu J. B. sužinojo apie civilinę bylą Nr. 2T-49-823/2016, nagrinėtą Lietuvos apeliaciniame teisme. Pareiškėjas nėra „SPARK“ akcininkas. UAB „Registracijos bendrovė STATUS“ (Sankt Peterburgo filialas) Maskvos miesto Golovinsko (Golovinskiy) rajono teismo teisėjui N. A. L. (N. A. L.) 2017 m. rugsėjo 18 d. yra nurodžiusi, jog „SPARK“ akcininkų registro perdavimo registratoriui dieną informacijos apie asmeninę sąskaitą ir vertybinius popierius, priklausančius J. B., „SPARK“ registre nebuvo. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, jog registratorius vykdo ir AO „NPO SPARK“ vardinių vertybinių popierių savininkų registro vedimą. AO „NPO SPARK“ akcininkų registro perdavimo registratoriui dienai informacijos apie asmeninę sąskaitą ir vertybinius popierius, priklausančius J. B., „SPARK“ registre nebuvo. Šiuo metu J. B. AO „NPO SPARK“ registre taip pat nėra. Taigi nėra aišku, kaip J. B. sužinojo apie „SPARK“ prašymu pradėtą civilinę bylą Nr. 2T-49-823/2016 ir kokiu teisiniu pagrindu jis gali remtis prašydamas teismo prijungti civilinę bylą Nr. 2T-49-823/2016. Suinteresuoto asmens vertinimu, tokia situacija neleistinai iškreipia procesinį šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis). Todėl suinteresuotas asmuo prašo teismo įvertinti tokį J. B. prašymo trūkumą, kaip pažeidžiantį ne tik Dvišalės sutarties 52 straipsnį, CPK 811 straipsnį, CPK 111 straipsnį, bet ir kaip pažeidžiantį CPK įtvirtintą proceso šalių lygiateisiškumo principą.
  16. Prašymo negalima tenkinti, nes jo pagrindu Lietuvos Respublikoje nebus galima išduoti vykdomojo rašto. Tarptautinis vykdymo procesas remiasi abipusės susitariančių valstybių pagarbos principu, t. y. vienu ir tuo pačiu metu abejose susitariančiose valstybėse negalima vykdyti vieno teismo sprendimo vienu ir tuo pačiu metu. Tai reiškia, kad ieškovas privalo pasirinkti susitariančiąją valstybę, kurios teritorijoje ketina vykdyti sprendimą. Šios civilinės bylos kontekste J. B. turėjo galimybę pasirinkti, kurioje susitariančioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar Rusijos Federacijoje – vykdyti 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą.
  17. Nėra logiška ir pateisinama situacija, jog dviejose susitariančiose valstybėse (Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje) pagal vieną ir tą patį 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą galiotų du skirtingi, skirtingose jurisdikcijose vykdytini vykdomieji raštai. Šiuo metu, J. B. nėra atsiėmęs vykdomojo rašto vykdomojoje byloje Nr. 106153/17/78014-IP Rusijos Federacijoje. Tai reiškia, kad pareiškėjas tęsia išieškojimą iš suinteresuoto asmens kitoje jurisdikcijoje – Rusijos Federacijoje, o jo prašymas Lietuvos Respublikoje negali būti tenkinamas dėl negalimumo jį vykdyti. Todėl prašymas yra nepagrįstas.
  18. J. B. aktyviai veikia Rusijos Federacijoje inicijuotoje vykdomojoje byloje Nr. 106153/17/78014-IP dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) išieškojimo. Dar 2017 m. lapkričio 15 d. J. B. atstovas Rusijos Federacijoje I. A. K. kreipėsi į antstolį P. A. G. su prašymu taikyti suinteresuoto asmens atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 106153/17/78014-IP. J. B. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis) reikšdamas nepagrįstą prašymą, su kuriuo nepateikia įrodymų, kad yra nutraukęs vykdomąją bylą Rusijos Federacijoje Nr. 106153/17/78014-IP pagal 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą.
  19. J. B. turtinio reikalavimo į suinteresuotą asmenį dydis nėra pagrįstas ir teisingas. Suinteresuotas asmuo vykdo reikalavimą, esantį vykdomojoje byloje Nr. 106153/17/78014-IP, skolos dydis yra 33 488 105 RUB (Rusijos rublių), o ne toks, kokį nurodo pareiškėjas.
  20. Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje vyksta keli teismo procesai dėl suinteresuoto asmens tėvo, J. B., ir motinos, I. B., santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo: civilinė byla Nr. 2A-1303-577/2018 pagal I. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo su J. B. nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (apeliacinė instancija); civilinė byla Nr. e2A-121-945/2018 pagal I. B. ieškinį J. B. dėl skolos priteisimo nagrinėjama Kauno apygardos teisme (apeliacinė instancija); civilinė byla Nr. N2-314-558/2018 pagal I. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių su J. B. nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme (pirmoji instancija); civilinė byla dėl „SPARK“ akcijų padalijimo nagrinėjama Sankt Peterburge; Sankt Peterburge taip pat nagrinėjama civilinė byla dėl nekilnojamojo turto, esančio Maskvoje ir Kaliningrade, padalijimo. Suinteresuotas asmuo nurodytose bylose ir tėvų santuokos nutraukimo procese palaiko motinos pusę ir iš dalies prisideda prie motinos patiriamų bylinėjimosi išlaidų finansavimo, todėl suinteresuoto asmens ir jo tėvo tarpusavio santykiai yra konfliktiški.
  21. Lietuvos Respublikoje suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Rusijos Federacijoje suinteresuotas asmuo mažina 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimu priteistą skolą geranoriškai. Nepaisant pateikto prašymo J. B. nenutraukė vykdomosios bylos Nr. 106153/17/78014-IP pagal 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą Rusijos Federacijoje.
  22. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. B. akivaizdžiai nėra suinteresuotas 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimo Rusijos Federacijoje įvykdymu Lietuvoje ar vykdymo proceso tikslų – kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą, įgyvendinimu, tačiau, naudodamasis jam įstatymų suteiktomis teisėmis, ketina daryti ekonominį spaudimą suinteresuotam asmeniui, taip tikėdamasis susilpninti suinteresuoto asmens motinos padėtį civilinėse bylose dėl skyrybų ir kitų su tuo susijusių klausimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia daryti ekonominį ir teisinį spaudimą suinteresuotam asmeniui, bloginti su juo susijusio ir finansiškai remiamo asmens procesinę padėtį kitose bylose, t. y. J. B. piktnaudžiauja jam įstatymo suteikta teise. Priešingai, jeigu J. B. siektų 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimo įvykdymo, jis arba nutrauktų vykdomąją bylą Nr. 106153/17/78014-IP Rusijos Federacijoje, arba neteiktų prašymo šioje civilinėje byloje.
  23. J. B. piktnaudžiaujant savo teise ir taip pažeidžiant viešąją tvarką bei pagrindinius teisės principus, teismas gali ir turi atsisakyti šią teisę ginti. Prašomo pripažinti teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje neatitiktų Dvišalės sutarties 18 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos pagrindinių įstatymų principų, įpareigojančių teismą vykdyti realų, bet ne formalų teisingumą. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju J. B. prašymas turi būti atmestas.
  24. Rusijos Federacijos teismuose nagrinėjant bylą, kurioje priimtas prašomas pripažinti sprendimas, procesas nebuvo sąžiningas, nuolatos būdavo pažeidžiami rungimosi, šalių lygiateisiškumo principai: teismas nuolat atsisakydavo priimti suinteresuoto asmens teikiamus prašymus ar į pateiktus dokumentus iš viso nereaguodavo ir tuo klausimu nepriimdavo jokio procesinio sprendimo. Dėl tokių teismo veiksmų suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą ar rungimąsi, todėl šio proceso neabejotinai negalima pripažinti sąžiningu ar teisingu. Tenkinus J. B. prašymą ir priimtą sprendimą pripažinus bei leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje, būtų pažeista esminė suinteresuoto asmens teisė į teisingą teismo procesą, todėl teismas J. B. prašymą turėtų atmesti ir dėl šios priežasties.
  25. Suinteresuoto asmens vertinimu, teisingo sprendimo šiame procese priėmimui yra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Siekiant nustatyti tikrąjį šiame procese siekiamą J. B. rezultatą, yra būtina betarpiškai išanalizuoti pareiškėjo poziciją bei paaiškinimus apie tai, dėl kokių priežasčių jis siekia vykdyti du skirtingus išieškojimo procesus skirtingose valstybėse pagal vieną 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą.
  26. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi patenkino I. B. prašymą ir įtraukė ją į civilinę bylą Nr. e2T-14-381/2018 suinteresuotu asmeniu bei nustatė terminą atsiliepimui į pareiškėjo J. B. prašymą pateikti.
  27. Suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime į pareiškėjo J. B. prašymą nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka.
  28. I. B. vertinimu, šiuo atveju svarbu, jog P. B. prievolė atsiskaityti pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 atsirado jai ir pareiškėjui esant santuokoje ir nesudarius vedybų sutarties. Vedybų sutartis tarp I. B. ir J. B. buvo sudaryta 2012 m. kovo 13 d. Iki šios datos visas sutuoktinių turtas, teisės ir pareigos tretiesiems asmenims, gautinos sumos iš skolininkų turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės/ turto teisinio režimo statusą. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartyje Nr. 41 nurodytai sumai taikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusas, kuris nebuvo pakeistas 2012 m. kovo 13 d. sudaryta vedybų sutartimi, laikytina, kad I. B. turi teisę mažiausiai į pusę J. B. gautinų lėšų pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 arba Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1143/14.
  29. I. B. pagal Rusijos Federacijoje vykdomą vykdomąją bylą Nr. 106153/17/78014-IP gauna (turi teisę gauti) pusę sumų, kurias P. B. sumoka savo tėvui J. B. pagal 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą. 2017 m. rugsėjo 22 d. Maskvos miesto Golovinsko (Golovinskij) rajono teismas priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad I. B. turi teisę į pusę sumų, kurias gauna jos sutuoktinis J. B. iš P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 ir jos pagrindu priimtą 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą. Esant kitam J. B. išieškojimo veiksmui Rusijos Federacijoje, I. B. turi teisę kreiptis į teismą ir teisminiu keliu gauti pusę išieškotų sumų.
  30. I. B. suinteresuota, kad išieškojimas būtų tęsiamas Rusijos Federacijoje. Išieškojimui Rusijos Federacijoje pasibaigus ir pripažinus 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos (Moskovskij) rajono teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, I. B. prisiteisti sumas iš sutuoktinio J. B. Lietuvos Respublikoje galėtų tik Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. N2-314-558/2018 dėl I. B. ir J. B. santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Tokie veiksmai dar ilgiau užvilkintų jau daugiau nei ketverius metus besitęsiantį bylinėjimąsi tarp J. B. ir I. B., ir I. B. nebūtų priimtini.
  31. I. B. informavo, kad jos reikalavimo teisė į P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 nėra įtraukta į tarp sutuoktinių J. B. ir I. B. dalijamo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nurodyto turto masę civilinėje byloje Nr. N2-314-558/2018. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. N2- 314-558/2018 parengiamasis posėdis dėl tarp 2012 m. kovo 13 d. I. B. ir J. B. sudarytos vedybų sutarties galiojimo ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo bus rengiamas tik 2018 m. balandžio 11 d. Atsižvelgdama į CPK 141 straipsnį, I. B. turi teisę tikslinti savo ieškinio reikalavimus iki nutarties skirti civilinę bylą Nr. N2-314-558/2018 nagrinėti į teismo posėdį priėmimo. I. B. nėra išnaudojusi savo teisės tikslinti reikalavimus dalyje dėl reikalavimo teisės į P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 įtraukimo į tarp sutuoktinių J. B. ir I. B. dalijamo bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe nurodyto turto masę, nes jai nėra pasibaigęs procesinis terminas tikslinti savo ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. N2-314-558/2018.

4Prašymas tenkintinas iš dalies

  1. Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreikia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį.
  2. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio valstybių teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio valstybių teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, tarp jų – piliečių teisių, apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.
  3. Byloje nustatyta, kad Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu tenkino J. B. ir akcinės bendrovės – mokslinio-gamybinio susivienijimo „SPARK“ ieškinio reikalavimus ir nusprendė išieškoti iš suinteresuoto asmens atitinkamai 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) J. B. ir 15 271 319,95 RUB (Rusijos rublių) skolos „SPARK“ naudai bei 60 000 RUB (Rusijos rublių) bylinėjimosi išlaidas į Sankt Peterburgo miesto biudžetą. Sankt Peterburgo miesto teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal J. B. ir „SPARK“ ieškinį, 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi pakeitė Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl 60 000 RUB (Rusijos rublių) bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas nutarė išieškoti iš suinteresuoto asmens „SPARK“ naudai, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  4. Pareiškėjas J. B., remdamasis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutartimi Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 2-1143/14, dalį dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) priteisimo iš P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41.
  5. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 50 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principas, o 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2T-49-823/2016 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje dalį Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2/1143/14, iš dalies pakeistą Sankt Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi reg. Nr. 33-5270/2015, kuriais nuspręsta akcinei bendrovei – moksliniam-gamybiniam susivienijimui „SPARK“ iš suinteresuoto asmens P. B. priteisti 15 271 319,95 RUB (Rusijos rublių) skolą ir 60 000 RUB (Rusijos rublių) dydžio valstybinę rinkliavą. Kadangi J. B. ir akcinei bendrovei – moksliniam-gamybiniam susivienijimui „SPARK“ skola buvo priteista tuo pačiu teismo sprendimu, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, ir šie procesiniai dokumentai su vertimu į lietuvių kalbą buvo pateikti teismui civilinėje byloje Nr. 2T-49-823/2016, Lietuvos apeliacinis teismas prijungė civilinės bylos Nr. 2T-49-823/2016 medžiagą prie šios bylos.
  7. Suinteresuotas asmuo P. B. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko. Vienu iš nesutikimo motyvų suinteresuotas asmuo nurodė aplinkybę, kad esant dviem skirtingoms civilinėms byloms (Nr. 2T-49-823/2016 ir Nr. e2T-14-381/2018) pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, privalėjo pateikti dokumentus, numatytus Dvišalės sutarties 52 straipsnyje, o ne prašyti prijungti civilinės bylos Nr. 2T-49-823/2016 medžiagą prie šios bylos. Teisėjų kolegija atmeta tokius suinteresuoto asmens argumentus kaip nepagrįstus. Lietuvos Respublikos teismuose civilinės bylos nagrinėjamos laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, reikalaujančio, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015). Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad civilinėje byloje Nr. 2T-49-823/2016 esantys dokumentai ir jų vertimai į lietuvių kalbą reikalingi pareiškėjo šioje byloje pareikštam prašymui išspręsti. Tuo tarpu pakartotinis tapačių dokumentų pateikimas tik pareikalautų papildomų pareiškėjo lėšų ir/ar laiko, tačiau neturėtų jokios įtakos galutinio teismo sprendimo priėmimui. Be to, situacija, kai prie vienos teisme nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungiama kitos nagrinėjamos (išnagrinėtos) civilinės bylos medžiaga, kuri reikalinga sprendžiant byloje kylančius klausimus, yra įprasta ir atitinka procesinės medžiagos koncentracijos reikalavimą.
  8. Atmetami ir suinteresuoto asmens argumentai dėl proceso šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo (CPK 17 straipsnis). Aplinkybė, jog P. B. nėra aišku, kokiu būdu pareiškėjui tapo žinoma apie „SPARK“ prašymu pradėtą bylą (Nr. 2T-49-823/2016), negali būti pagrindu neprijungti civilinės bylos Nr. 2T-49-823/2016 medžiagos ar pripažinti lygiateisiškumo principo pažeidimą. Visuose Lietuvos Respublikos teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Tik motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arbai kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti (CPK 9 straipsnio 1 dalis). Taip pat visa išnagrinėtos civilinės bylos ar vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Civilinės bylos Nr. 2T-49-823/2016 duomenimis nenustatyta, kad šios bylos medžiaga būtų pripažinta nevieša, taigi net joje ir nedalyvavęs pareiškėjas J. B. ar jo atstovas turėjo teisę bei galimybę su ja susipažinti. Atsižvelgdama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinės bylos Nr. 2T-49-823/2016 medžiagos prijungimas prie šios civilinės bylos atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nepažeidžia Dvišalės sutarties 52 straipsnio nuostatų, todėl nelaikytinas pareiškėjo prašymo trūkumu.
  9. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjo pateiktų ir prie bylos prijungtų dokumentų matyti, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1143/14, įsiteisėjo 2015 m. balandžio 16 d. ir turi būti vykdomas. Dvišalės tarptautinės sutarties 13 straipsnyje numatyta, kad dokumentai, kuriuos vienos susitariančiosios šalies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant herbiniu antspaudu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis vertėjas, ekspertas ir pan.), kitos susitariančiosios šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo; dokumentai, kurie vienos susitariančiosios šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos susitariančiosios šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią. Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodyti Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo dokumentai dėl prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo įsiteisėjimo ir vykdymo surašyti bylą nagrinėjusio teisėjo, patvirtinti herbiniu antspaudu, todėl abejoti šiuose dokumentuose nurodytų duomenų autentiškumu nėra jokio pagrindo. Nurodyti dokumentai Rusijos Federacijoje laikomi oficialiais, todėl remiantis Dvišalės tarptautinės sutarties 13 straipsniu turi oficialių dokumentų įrodomąją galią ir Lietuvos Respublikoje. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas spręsti, jog byloje dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti yra pateikti visi būtini Dvišalės sutarties 52 straipsnio 1 punkte numatyti dokumentai.
  10. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal Dvišalę sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
  11. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuoto asmens P. B. atstovė Rusijos Federacijos teisme dalyvavo abiejų instancijų teismo posėdžiuose. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pats suinteresuotas asmuo nepateikė prieštaravimo dėl aplinkybių, kad žinojo apie užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą bei turėjo galimybę jame dalyvauti, sprendžia, jog Dvišalės sutarties 56 straipsnio 1 punkte aptariamu pagrindu atsisakyti Lietuvos Respublikoje pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą nėra pagrindo.
  12. Byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo (tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių) anksčiau būtų buvęs priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, buvo išspręstas ginčas tarp privačių ūkio subjektų dėl prievolės vykdymo. Taigi, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784-786 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą ir Dvišalės sutarties 56 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
  13. Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai. Šiame Dvišalės sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.
  14. Dvišalės sutarties 18 straipsnyje įtvirtinta nuostata, inter alia taikoma sprendžiant užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, savo tikslais ir turiniu atitinka kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose nustatytą užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą, kai prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas (jo dalis) prieštarauja viešajai tvarkai (pvz., CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Europos Sąjungos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 45 straipsnio 1 punkto a) papunktis, Europos Sąjungos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 22 straipsnio a) punktas, 23 straipsnio a) punktas, Europos Sąjungos 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 24 straipsnio a) punktas, 2007 m. spalio 30 d. Lugane pasirašytos Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 34 straipsnio 1 dalis ir kt.).
  15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).
  16. Minėta, kad prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.
  17. Nesutikimą su pareiškėjo prašymu suinteresuotas asmuo P. B. grindžia ir tuo pagrindu, kad 2015 m. gegužės 27 d. Rusijos Federacijoje buvo išduotas vykdomasis raštas pagal Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) išieškojimo iš suinteresuoto asmens J. B. naudai. Suinteresuoto asmens nuomone, tai, kad dėl to paties sprendimo vykdymo procesas prasidėjo ir yra tęsiamas Rusijos Federacijoje reiškia, kad abejose susitariančiosiose valstybėse negalima vykdyti to paties teismo sprendimo vienu ir tuo pačiu metu. Taip pat aplinkybė, kad J. B. aktyviai veikia Rusijos Federacijoje inicijuotoje vykdomojoje byloje Nr. 106153/17/78014-IP (2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo atstovas kreipėsi į antstolį su pareiškimu suinteresuoto asmens atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones išvykimui iš Rusijos Federacijos, 2018 m. vasario 19 d. pareiškėjo atstovas pateikė pareiškimą, kuriame prašo atlikti patikrinimą vykdomojoje byloje Nr. 106153/17/78014-IP, siekiant nustatyti, ar P. B. veiksmuose nėra Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 177 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties), suinteresuoto asmens vertinimu, rodo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
  18. Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti procedūros metu nėra tikrinamas teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo faktas. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu CPK LVIII skyriuje nenustatyta kitaip. Pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo (arbitražo) sprendimą, išduodamas vykdomasis raštas, kuris išsiunčiamas išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą pastarasis nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje (CPK 774 straipsnis). Šį vykdomąjį raštą pasirinktam antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Nustačius, kad yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti (pavyzdžiui, pateikiami įrodymai, kad prašomas įvykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas jau yra įvykdytas), antstolis turi atsisakyti jį priimti ir grąžinti pateikusiam asmeniui. Be to, jeigu antstolis, neturėdamas duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymą, priimtų vykdomąjį dokumentą vykdymui, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, paaiškėjus aplinkybei, jog prievolę skolininkas yra įvykdęs iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas) arba laikoma baigta, jeigu vykdomasis dokumentas įvykdomas po to, kai vykdomasis dokumentas priimamas vykdyti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2T-10-381/2017, 38 punktas).
  19. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo teisinė galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata, prejudicinę, privalomumo ir vykdytinumo galią. Taigi, vien suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės (vykdomojo rašto išdavimas Rusijos Federacijoje, aktyvūs pareiškėjo veiksmai užsienio valstybės vykdomojoje byloje) nėra kliūtis ne tik kreiptis dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, bet ir išduoti vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą. Įstatymai ne tik nedraudžia kreiptis dėl užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, kai tas teismo sprendimas yra vykdomas kilmės valstybėje, tačiau užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti kitoje valstybėje vienu iš tikslų būtent yra teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumo užtikrinimas (pavyzdžiui, nustačius, jog skolininkas kitoje valstybėje turi turto). Kaip nurodyta, būtent antstolis, į kurį kreipiasi išieškotojas, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalomai patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Jeigu antstolis, neturėdamas duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymą, priimtų vykdomąjį dokumentą vykdymui, būtent skolininkas (šiuo atveju suinteresuotas asmuo) turi teisę pateikti antstoliui įrodymus apie prievolės (jos dalies) įvykdymą Rusijos Federacijoje, dėl ko vykdomoji byla, kaip minėta, atitinkamai galėtų būti nutraukta, laikoma baigta arba išieškojimas vykdomas mažesniu mastu. Tačiau nurodytos aplinkybės nepanaikina galimybės kreiptis dėl šio užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
  20. Iš į bylą pateikto išrašo iš Rusijos Federalinės teismo antstolių tarnybos matyti, kad suinteresuotas asmuo pagal 2015 m. gegužės 27 d. vykdomąjį raštą, Rusijos Federacijoje išduotą pagal Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) sumos, yra įvykdęs pareiškėjui dalį prievolės – 4 330 000 RUB (Rusijos rublių). Likusi neįvykdyta dalis sudaro 33 488 105 RUB (Rusijos rublių). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 2017 m. rugsėjo 22 d. Maskvos miesto Golovinsko rajono teismo sprendimas, kuriame nustatyta, jog, vykdant priverstinį Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu priteistos J. B. naudai pinginės sumos išieškojimą, iš P. B. išieškota 4 300 000 RUB (Rusijos rublių) suma. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Rusijos Federacijos Šeimos kodekso 39 straipsnį, dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir nustatant dalijamo turto dalis, pripažįstamos lygios sutuoktinių dalys, teismas nusprendė iš J. B. išieškoti I. B. (suinteresuotas asmuo šioje byloje) naudai pusę iš P. B. išieškotos sumos – 2 165 000 RUB (Rusijos rublių). Taigi, pareiškėjo J. B. turtinis reikalavimas į suinteresuotą asmenį pagal prašomą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą šiuo metu sudaro 33 488 105 RUB (Rusijos rublius). Vienok aplinkybė dėl sumažėjusio neišieškotos prašomu pripažinti teismo sprendimu priteistos sumos dydžio neteikia pagrindo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendžiant dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje tikrinama ne šio sprendimo įvykdymo mastas, o tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prašymas dėl užsienio valstybės teismo pripažinimo negalėtų būti tenkinamas, egzistavimas. Šiuo atveju nustačius, kad suinteresuotas asmuo yra įvykdęs dalį prievolės, ši aplinkybė yra svarbi sprendimo vykdymo Lietuvos Respublikoje mastui (CPK 813 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau apskritai nėra pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą. Pripažinus Rusijos Federacijos teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikoje leidžiama vykdyti tik nurodyto teismo sprendimo neįvykdyta dalis, dėl ko pareiškėjo prašymą yra pagrindas tenkinti tik iš dalies.
  21. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo P. B., teigdamas, kad Rusijos Federacijos teismuose nagrinėjant bylą, kurioje priimtas prašomas pripažinti sprendimas, procesas nebuvo sąžiningas, nuolatos buvo pažeidžiami rungimosi, šalių lygiateisiškumo principai, iš esmės yra susiję su prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo peržiūrėjimu iš esmės. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis), todėl nagrinėjamo prašymo atveju negali būti vertinami suinteresuoto asmens argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo. Be to, pabrėžtina, kad prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą turi teisę tikrinti tik Rusijos Federacijos aukštesnės instancijos teismai, kas iš esmės ir buvo padaryta Sankt Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijai 2015 m. balandžio 16 d. priėmus nutartį, kurioje teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinio pobūdžio pažeidimų.
  22. Suinteresuotas asmuo P. B. taip pat teigia, kad pareiškėjas tokiu savo prašymu siekia daryti ekonominį ir teisinį spaudimą suinteresuotam asmeniui, nes pastarasis tėvų – pareiškėjo J. B. ir suinteresuoto asmens I. B. – santuokos nutraukimo procese palaiko motinos pusę, prisideda prie I. B. patiriamų finansinių išlaidų santuokos nutraukimo procese. Tokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise ir pažeidžia viešąją tvarką, pagrindinius teisės principus, todėl teismas turi netenkinti jo prašymo.
  23. Sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitikimas Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinamas tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y., ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešosios tvarkos pažeidimas gali būti konstatuotas tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas pateikė visus dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę sutartį reikalingus dokumentus, Dvišalėje sutartyje numatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą nenustatyta. Patenkinus pareiškėjo prašymą ir pripažinus bei leidus vykdyti užsienio teismo sprendimą, kiltų tam tikri teisniai padariniai – pareiškėjas įgytų teisę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, pradėti užsienio teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimo procesą Lietuvoje. Tai, ar pareiškėjas pasinaudos pastarąja teise, neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimo rezultatui. Kaip išdėstyta aukščiau aptartoje teismų praktikoje, leidžiama atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti tik tokius sprendimus, kurių pripažinimas sukeltų padarinius, visiškai nesuderinamus su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais esminiais principais, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Suinteresuoto asmens subjektyvus įsitikinimas dėl tikrųjų pareiškėjo ketinimų nereiškia, kad vykdant prašomą pripažinti bei leisti vykdyti teismo sprendimą Lietuvos Respublikos viešoji tvarka būtų pažeista.
  24. Suinteresuotas asmuo I. B. 2018 m. vasario 19 d. teismui pateiktame prašyme (Nutarties 26 punktas) nurodė, kad J. B. paskolos sutartimi Nr. 41 skolino lėšas sūnui P. B. iš šeimos lėšų. Tačiau Rusijos Federacijos teismuose I. B. nebuvo įtraukta į procesą prieš savo sūnų, kaip suinteresuotas asmuo, nors turėjo būti įtraukta. Suinteresuoto asmens vertinimu, ši aplinkybė laikytina pagrindu pareiškėjo prašymo netenkinti. Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis), bet yra tikrinama, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo Lietuvos Respublikoje pagrindų. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūroje nėra iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. I. B. nurodyti argumentai yra susiję su Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (proceso teisės normų tinkamu taikymu ir aiškinimu, nagrinėjant bylą užsienio valstybės teisme), todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip nesusijusius su bylos, kurioje sprendžiama dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo vykdyti, nagrinėjimo dalyku.
  25. I. B. atsiliepimo argumentai iš esmės susiję su aplinkybe, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. N2-314-558/2018 dėl I. B. ir J. B. santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Kaip nurodė I. B., jos reikalavimo teisė į P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 šiuo metu nėra įtraukta į tarp sutuoktinių J. B. ir I. B. dalijamo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nurodyto turto masę Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. N2-314-558/2018. Byloje nustatyta (Nutarties 51 punktas), kad 2017 m. rugsėjo 22 d. Maskvos miesto Golovinsko rajono teismas nusprendė, jog, vykdant priverstinį Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu priteistos J. B. naudai pinginės sumos išieškojimą, iš P. B. išieškota 4 300 000 RUB (Rusijos rublių) suma. Maskvos miesto Golovinsko rajono teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nusprendė iš J. B. I. B. naudai priteisti pusę iš P. B. išieškotos sumos – 2 165 000 RUB (Rusijos rublių).
  26. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje 2018 m. vasario 22 d. priimtoje nutartyje, kuria I. B. įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, jau yra nurodęs, jog nuo teisinio rezultato nagrinėjamoje civilinėje byloje gali priklausyti I. B. materialiosios (turtinės teisės), t. y., pripažinus minėtą Rusijos Federacijos sprendimą ir leidus jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, išieškojimas iš P. B. pagal teismo sprendimą būtų vykdomas tik pareiškėjo J. B. naudai, nors pagrindas reikalauti skolos grąžinimo atsirado J. B. ir I. B. gyvenant santuokoje (CK 3.117-3.123 straipsniai). Šių paskolintų P. B. lėšų teisinio statuso klausimą (ar jos buvo asmeninė J. B. nuosavybė, ar bendros sutuoktinių lėšos) turėtų svarstyti Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-314-558/2018, nagrinėjantis I. B. ir J. B. santuokos nutraukimo ir turto dalybų bylą, ką pripažįsta ir prašymą įtraukti į bylą pateikusi I. B.
  27. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad I. B. turi teisę solidarių kreditorių reikalavimo teisės į P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 padalijimo klausimą kelti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-314-558/2018 dėl I. B. ir J. B. santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Be to, I. B. turi teisę reikalauti priteisti iš J. B. pusę sumų, pastarojo gaunamų iš savo sūnaus P. B., vykdant 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą. Kaip minėta, tokia teise Rusijos Federacijos teisme I. B. kartą jau yra pasinaudojusi. Dėl nurodytų priežasčių suinteresuoto asmens I. B. atsiliepime nurodytais argumentais nėra pagrindo atsisakyti teikti teisinę pagalbą pareiškėjui pagal Dvišalę sutartį.
  28. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Dvišalės sutarties 18 straipsnyje numatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų, taip pat 56 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, konstatuojama, jog yra teisinis pagrindas pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1143/14. Tačiau byloje nustačius (Nutarties 51 punktas), kad suinteresuotas asmuo pagal 2015 m. gegužės 27 d. vykdomąjį raštą, Rusijos Federacijoje išduotą pagal Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) sumos, yra įvykdęs pareiškėjui dalį prievolės – 4 330 000 RUB (Rusijos rublių), o likusi neįvykdyta dalis yra 33 488 105 RUB (Rusijos rublių), teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1143/14 dėl 33 488 105 RUB (Rusijos rublių) išieškojimo iš P. B. pareiškėjo J. B. naudai (CPK 813 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  29. Pareiškėjui išaiškinama, kad Dvišalės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad pripažintų ir leistų vykdyti teismo sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje prašoma tokį sprendimą vykdyti, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Todėl siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su jam išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai). Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/lt/antstoliu-paieska.

5Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Atsižvelgdama į šioje byloje priimtą procesinį rezultatą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (2018 m. sausio 23 d. teisinių paslaugų išklotinė, 2017 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymas, sąskaita Nr. AGG000586 už teisines paslaugas) įrodo, kad pareiškėjas šiame procese patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl priteistinos pareiškėjui J. B. iš suinteresuoto asmens P. B. (CPK 98 straipsnis).

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniais,

Nutarė

7Pareiškėjo J. B. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1143/14, tenkinti iš dalies.

8Pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1143/14, kuria nuspręsta išieškoti iš P. B. (a. k. ( - ) pareiškėjo J. B. (a. k. ( - ) naudai 37 758 105 RUB (trisdešimt septynis milijonus septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkis Rusijos rublius).

9Leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1143/14, dėl 33 488 105 RUB (trisdešimt trijų milijonų keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių vieno šimto penkių Rusijos rublių) išieškojimo iš P. B. (a. k. ( - ) pareiškėjo J. B. (a. k. ( - ) naudai.

10Priteisti iš suinteresuoto asmens P. B. (a. k. ( - ) pareiškėjo (a. k. ( - ) naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

11Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ryšiai