Byla I-344-583/2008
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei Daliai Pocienei, atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiųjų suinteresuotų asmenų - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergejui Juzikui (Sergej Juzik), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Veslavai Romanovskai ir Redemijai Juknevičienei, UAB ( - ) atstovei advokato padėjėjai Jūratei Galdikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginant viešąjį interesą, prašymą atsakovėms - Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – E. P., J. M. įmonei, V. P., A. J. P., L. P., A. K., V. Ž., K. Š., AB SEB Vilniaus bankas, D. Z. K., V. J. K., R. Ž., M. J., G. J. V., D. Č., Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, G. N., N. D., L. K., UAB ( - ), UAB ( - ), AB DnB NORD bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, Danske Bank A/S, veikiančią per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, AB bankas „Hansabankas", T. K., UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), R. Z., A. B., AB bankas „Snoras“, UAB ( - ), .G G., L. R. G., AB „Parex bankas“, A. Š., UAB ( - ), Arturui Feiferui, Daivai Kažemėkaitytei, UAB „Hansa lizingas“, UAB „Šviesos technologijos“, UAB ( - ), AB „Šiaulių bankas“, R. P., B. P., I. T., N. O., V. Š., UAB ( - ), I. K., Š.S., R. J.i, UAB ( - ) dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas prašyme nurodo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. I-1244 įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, 1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 pavirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) nuostatai. KNNP planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) 5 – ajame punkte numatytas imperatyvus reikalavimas tvarkyti nacionalinį parką vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyriaus „Pervalkos ir apylinkių principinis planas“ 4 - ajame skyriuje yra apibrėžta, kad atostogų poilsis organizuojamas naudojant tik esamą bazę, jos neplečiant. Pagrindinių teiginių bendrosios dalies 14 punkte taip pat nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Kuršių nerijos gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Šio dokumento 8 – ajame punkte nustatyta, kad kraštotvarkos priemonės ir architektūrinis-erdvinis tvarkymas diferencijuojami atskirose gamtinėse ir gyvenviečių apstatytose zonose – pagal reglamentus ir pasiūlymus, pateiktus atitinkamuose KNNP planavimo schemos komplekso skyriuose.

4Ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, pareiškėjo manymu, prieštarauja: 1999-03-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 ir 11 punktų reikalavimams; Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 22.2 ir 25 punktų reikalavimams; Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio, 13 straipsnio, 28 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

5Atsakovė Neringos savivaldybės taryba ginčijamo sprendimo pagrindu su planuojamo žemės sklypo naudotojais 2004-02-20 sudarė sutartis Nr. 30 ir Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Kadangi šios sutartys sudarytos ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimo Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ) gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ pagrindu, jos savo turiniu prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui, numatytam KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose, Nidos ir apylinkių principinio plano sprendiniuose, KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių nuostatoms, todėl vadovaujantis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalimi šios sutartys pripažintinos niekiniais sandoriais, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

6Pareiškėjo atstovė prokurorė Dalia Pocienė teisminio nagrinėjimo metu palaiko prašyme išdėstytus reikalavimus bei nurodė, kad 2003-07-23 planavimo sąlygose organizatoriumi ir rengėju nurodytas Neringos savivaldybės administracijos skyrius. Išduotose sąlygose buvo nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi KNNP planavimo schemos reikalavimai. Tačiau detaliojo planavimo organizatorius, taip pat ir detaliojo plano rengėjas šių imperatyvių reikalavimų nesilaikė. Detaliojo planavimo rengimo procedūra buvo atlikta taip pat pažeidžiant Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių (galiojusių iki 2004-05-14) 32 punktą, kadangi planavimo sąlygos patvirtintos vėliau nei suformuluota planavimo užduotis, todėl Neringos savivaldybės taryba neturėjo teisės tvirtinti detaliojo plano vien dėl pažeistų planavimo proceso reikalavimų ir procedūrų.

7Remiantis šiais ir detaliau prašyme išdėstytais motyvais teismo prašoma:

8- panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimą Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ) gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“;

9- pripažinti negaliojančia 2004-02-20 sutartį Nr. 30 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su E.P.;

10- pripažinti negaliojančia 2004-02-20 sutartį Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su E. P., J. M. įmone, R. P., V. P., A. J. P., L. P., A. K., V. Ž., K. Š., D. Z.K. V. J. K., R. Ž., M. J., G. J.V., D. Č., atstovaujamais G. N.o.

11Atsakovės Neringos savivaldybės taryba bei Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Teigia, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis numatė, kad detalusis planas (programa ir sprendiniai) neturi prieštarauti bendrajam planui, bei šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalis numatė, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešojo svarstymo, priežiūros procedūra arba detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ) gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ patvirtintas detalusis planas suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, patikrintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, todėl ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Neringos savivaldybės teritorijoje patvirtinto ir galiojančio bendrojo plano nebuvo ir nėra dabar. Teigia, kad Neringos savivaldybės taryba nepažeidė imperatyvių Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų.

12Atsakovių atstovas advokatas Arūnas Ivancius palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus bei nurodo, kad pareiškėjas šioje byloje negina viešojo intereso, nes iki šiol nėra identifikuotas pats viešasis interesas tokio pobūdžio bylose, todėl prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

13Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą (VI tomas, b.l. 140-146) nurodė, kad sutinka su prašyme išdėstytais reikalavimais ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje ir ji patenka į KNNP planavimo schemos (generalinio) plano III reglamentu pažymėtą teritoriją, kurios tvarkymo tikslas – pagerinti erdvinę užstatymo kompoziciją ir pagerinti funkcinį centro ryšį su keleiviniu laivų prieplauka, numatant rekonstruoti „Nemuno“ poilsio namus bei kitas kompleksinio tvarkymo priemones. Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje ši teritorija yra apibrėžta kaip esamų poilsio įstaigų teritorija. Pervalkoje poilsio įstaigų teritorijos gali būti paverčiamos gyvenamosiomis ar aptarnavimo įstaigų teritorijomis tik tuomet, kai pagal KNNP planavimo schemą (generalinį planą) tai yra numatyta. Atsakovė savo sprendimu patvirtintais ginčijamo detaliojo plano sprendiniais ignoravo KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 ir 6.6. punktų reikalavimus, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr.439, 25 punkto reikalavimus. Remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais prašoma pareiškėjo prašymą patenkinti.

14Trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės V.Romanovska ir R.Juknevičienė teisinio nagrinėjimo metu nurodė, kad su pareiškėjo prašyme išdėstytais reikalavimais sutinka ir juos palaiko. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vykdydama pareiškėjo prašymą atliko, tyrimą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimo Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - )gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ atitikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr.1269 patvirtintai KNNP planavimo schemai (generaliniam planui) ir kitiems teisės aktams ir nustatytus pažeidimus užfiksavo 2007-05-11 išvadoje Nr. 6-1017. Teisminio nagrinėjimo metu atstovė V.Romanovska akcentavo, kad atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, jog derinant detaliojo plano sprendinius su specialiųjų planų sprendiniais, jei nėra parengto bendrojo plano, šie specialieji planai yra tik rekomendacinio pobūdžio yra neteisinga. Pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra privalomas, todėl ir atliekant tyrimą nekilo ginčo dėl KNNP planavimo schemos (generalinis plano) privalomumo. Atstovė R.Juknevičienė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad esminis ginčijamo detaliojo plano pažeidimas yra prieštaravimas KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), kuriame nurodyta, kad teritorijoje, kuriai buvo ruošiamas ginčijamas detalusis planas, galimas tik rekreacinis naudojimo būdas, o detaliuoju planu teritorijos naudojimo būdas buvo keičiamas į gyvenamąją arba komercinę.

15Tretysis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į prašymą (VI tomas b.l. 136-138) nurodė, kad sutinka su prašyme išdėstytais motyvais.

16Tretysis suinteresuotas asmuo – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime į prašymą (VI tomas, b.l. 96-97) nurodė, kad sutinka su prašyme išdėstytais reikalavimais. Teigia, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susiję su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Pagal Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Kuršių nerija įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nacionalinio parko žemė priklauso išimtinai valstybės nuosavybei. Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ) gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams, taip pat KNNP nuostatų 4 punkto, 25 punkto ir Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl prašo pareiškėjo prašymą patenkinti.

17Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - )atsiliepime į prašymą ( VI tomas, b.l. 116-133) nurodė, kad atsakovės 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 patvirtintu detaliuoju planu žemės sklypas buvo išskaidytas į tris sklypus prie esamų statinių, dalyje teritorijos keičiant žemės naudojimo būdas, keičiant teritorijos tvarkymo režimo reikalavimus. Pareiškėjo prašyme nurodyti teisės aktai nedraudžia aplink esamus pastatus suformuoti atskirus žemės sklypus, taip pat nedraudžia sudaryti infrastruktūros sutarčių, siekiant pritraukti privačias investicijas miesto infrastruktūrai pagerinti. Nurodo, kad sprendžiant prašymo patenkinimo klausimą, būtina vertinti pasikeitusią faktinę situaciją. 2005-05-26 Klaipėdos apskrities viršininkas raštu Nr. 13.1-1288 (15.2-3.4) pastato (unikalus Nr. 2398-0000-4018) pardavėjui UAB ( - ) davė sutikimą perleisti žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) nuomos teises pastato įgijėjui UAB ( - ), kuri 2005-05-31 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-6335 įsigijo pastatą iš UAB( - ). Pastatas buvo rekonstruotas ir įrengtos poilsio patalpos, o 2004-03-02 statybos leidimas buvo pataisytas atsižvelgiant į projekto korektūras. 2006-12-13 aktu pastatas Nr. STN-28 pripažintas tinkamas naudoti. Ginčijamu detaliuoju planu naujai suformuotam žemės sklypui, ( - ), Neringa, nustatytas naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, pobūdis – prekybos įmonėms, viešbučiams, restoranams statyti, įrengti ir eksploatuoti, kuris atitinka žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame „Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinyje, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąraše ir jų turinyje“ esantį naudojimo būdą ir pobūdį. Pažymi, kad UAB ( - ) planavimo procedūrose nedalyvavo ir pastatą įsigijo su jau suformuotu valstybinės žemės sklypu bei nustatyta jo paskirtimi, todėl neturėjo pareigos pakartotinai keisti jau nustatytą žemės sklypo paskirtį. Teigia, kad prokuroro reikalavimas pripažinti 2004-02-20 sutartis Nr. 30 ir Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nepagrįstas, nes byloje yra pateikti dokumentai, kad UAB( - )yra perėmusi iš UAB ( - ) dalį 2004-02-20 sutarties Nr.31 įsipareigojimų ir juos įvykdžiusi. Pareiškėjo prašyme teiginys, kad infrastruktūros sutartys savo turiniu prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra nesuprantamas, nes aplinkinių pastatų savininkai ir/ar naudotojai įpareigojami savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, pėsčiųjų ir dviračių takus ir t.t. UAB ( - ) dalis įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 31 nėra įvykdyta dėl to, kad kitos sutarties šalys atsisakė padengti išlaidas, susijusias su sutarties įsipareigojimų vykdymu, ir KNNP direkcija atsisakė tvirtinti parengtą pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo projektą, keldama nepagrįstus reikalavimus. UAB ( - ) veikė kaip sąžininga šalis, o patenkinus visus prašymo reikalavimus, būtų pažeisti bendrovės teisėti interesai, o kartu pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, tai yra teisėtų lūkesčių principas. UAB ( - ) pagal 2004-02-20 sutartį Nr. 30 jokių įsipareigojimų neperėmė, todėl dėl jos galiojimo palieka spręsti teismui. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė advokato padėjėja Jūratė Galdikienė atsiliepime pateiktų motyvų pagrindu, prašo dalį pareiškėjo reikalavimų dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir infrastruktūros plėtojimo sutarties Nr. 31 pripažinimo negaliojančia netenkinti, o dėl kitos dalies, tai yra dėl 2004-02-20 infrastruktūros sutarties Nr. 30 pripažinimo negaliojančia, palieka spręsti teismo nuožiūra.

18Tretysis suinteresuotas asmuo Nodea Bank Finland atsiliepime į prašymą nurodė, kad dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų reikalavimų teisėtumo neteikia savo pozicijos, tik atkreipia dėmesį, kad priimant teismo sprendimą turėtų būti ginami banko sąžiningo daiktinės teisės – poilsio patalpos, esančios ( - ), Neringoje, hipotekos įgijėjo, interesai ir hipoteka minėtam turtui turi išlikti, nes turto hipoteka patvirtinta notaro, įregistruota Nekilnojamojo turto bei Hipotekos registruose ir, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, neturi būti pažeidžiami teisėti banko interesai ir naikinamas teisėtai sudarytas hipotekos sandoris.

19Tretysis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į prašymą nurodė, kad UAB ( - ) patalpos, esančios ( - ), Neringa, bei J.M. įmonės turtas – statiniai ir turtinė teisė į ginčo žemės sklypo nuomą, esanti ( - ) A, Neringa, yra įkeisti bankui, šie sandoriai yra galiojantys, įregistruoti Hipotekos ir Nekilnojamo turto registruose, todėl banko, kaip sąžiningo daiktinės teisės turėtojo, teisės bei pagrįsti lūkesčiai turi būti ginami, teisėtai sudaryti ir notaro patvirtinti bei viešuose registruose įregistruoti sandoriai neturėtų būti naikinami.

20Teisėjų kolegija konstatuoja :

21Prašymas tenkintinas.

22Atsakovių pateiktuose atsiliepimuose nurodoma, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą, negina viešojo intereso, nes prokuroras net neįvardino ginamo visuomeninio subjekto, kuris būtų patyręs žalą dėl atsakovės Neringos savivaldybės administracinių aktų, neidentifikuotas nei žalos pobūdis, nei žalos mastas. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) atsiliepime bei jo atstovė teisminio nagrinėjimo metu akcentuoja, kad teismas privalo nutraukti šią administracinę bylą, kadangi yra praleistas terminas kreiptis prašymu į teismą dėl ginčijamo akto panaikinimo. Teismas mano, kad sprendime būtina detaliau pasisakyti viešojo intereso ir termino kreiptis į teismą aspektais.

23Dėl viešojo intereso gynimo.

24Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę.

25Vertinimo kriterijai dėl viešojo intereso sampratos yra apibrėžti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teisminėje praktikoje, nurodant, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11-04; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-64-07, 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

26Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

27Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tai rodo, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

28Remiantis byloje esančiais duomenimis, Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ) gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ patvirtintu žemės sklypo ( - ) gyv., Neringa, detaliuoju planu planuojama teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyrių „Pervalkos ir jos apylinkių principinio plano siūlymai“ planuojama teritorija patenka į Pervalkos gyvenvietės gyvenamąją funkcinę zoną ( I tomas b.l. 42-43, 46-52), kurią sudaro:

  1. apstatytos gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų bei įrenginių teritorijos (tarp jų – etnokultūriniai ir urbanistiniai draustiniai);
  2. projektuojamos apstatyti gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų bei įrenginių teritorijos.
Pagal KNNP Teritorijų naudojimo schemą ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Pervalkos gyvenvietės gyvenamojoje funkcinėje zonoje esančią esamų poilsio pastatų teritoriją, kuriai nustatytas kompleksinio tvarkymo reglamentas, pažymėtas indeksu III (1 tomas b.l. 44). KNNP skyriaus „Pervalkos ir jos apylinkių principinis planas“, jo 4 dalyje „Pervalkos ir jos apylinkių principinio plano siūlymai“ indeksu III pažymėtas kompleksinio tvarkymo reglamentas „Centrinės Pervalkos dalies aplinkos sutvarkymas“ nustato tikslą – pagerinti erdvinę užstatymo kompoziciją ir pagerinti funkcinį centro ryšį su keleivinių laivų prieplauka, numatant rekonstruoti „Nemuno“ poilsio namus bei kitas kompleksinio tvarkymo priemones. Būtent šios aplinkybės yra nurodomos ir ginčijamo detaliojo plano skyriuje „Esamos padėties analizė“, kur yra cituojami KNNP generalinio plano sprendiniai ir esamos padėties analizė (priedas Nr. 3.8 detalusis planas).

29Pareiškėjo teigimu, būtent šios KNNP nuostatos yra pažeidžiamos, nes ginčijamu detaliuoju planu suskaidžius sklypą į kelis sklypus ir pakeitus sklype esančių pastatų paskirtį iš rekreacinės į gyvenamąją ir komercinę, pakeistas ir sklypo naudojimo būdas/pobūdis - iš esamos gyvenamosios poilsio įstaigų teritorijos rekreacinės paskirties naudojimo pobūdžio į gyvenamąją mažaaukščių statinių teritorija (G2), statiniams iki 2 aukštų su pastoge ir į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritoriją – viešbučiams, restoranams statyti įrengti ir eksploatuoti.

30Saugomų teritorijų steigimo pagrindinė funkcinė paskirtis – natūralių, nepaliestų teritorijų išsaugojimas. Visuomenė suinteresuota, kad gamtos objektai, ypač vertingos vietovės būtų tinkamai saugomos bei racionaliai naudojamos, nepažeidžiant įstatymų, priimant teisėtus aktus ir laikantis nustatytų procedūrų. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams valstybės ir savivaldybės institucijų priimti administraciniai teisės aktai. Būtent tokį viešąjį interesą šioje byloje gina pareiškėjas. Be to, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, vertingų vietovių apsauga yra viešasis interesas, kurio gynimu suinteresuota visa visuomenė. Taigi šioje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipimusi į teismą gina viešąjį interesą, todėl argumentai dėl viešojo intereso nebuvimo, atmetami kaip nepagrįsti. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, pasisakant dėl analogiško ginčo sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).

31Dėl termino kreiptis prašymu į teismą.

32Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti iš esmės administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą ir turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

33Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 67/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007 ir kt.). Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra vs Vilniaus apskrities viršininko administracija, Utenos apskrities viršininko administracija, S.Z., Administracinių teismų praktika, Nr. 8, p. 206-230). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

34Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija 2008-07-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146–335/2008 taip pat akcentavo, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

35Kaip nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai 2007 m. gegužės 16 d. pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007-05-11 raštas Nr.6-1017 „Dėl žemės sklypo ( - ) gyv., Neringoje, detaliojo plano teisėtumo“ (I tomas, b.l. 34-53). Šiuo raštu specialią kompetenciją teritorijų planavimo priežiūros srityje turinti institucija pateikė išvadą dėl detaliojo plano sprendinių prieštaravimo KNNP planavimo schemai (generaliniam planui). Taigi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. gegužės 11 d. išvadą ir joje išdėstytas aplinkybes sužinojo 2007 m. gegužės 16 d., kai raštu Nr. 6-1017 jai buvo pateikta pažyma apie nustatytus pažeidimus ginčijamu detaliuoju planu planuojant teritoriją. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, parengusi procesinį dokumentą, į teismą kreipėsi 2007 m. birželio 14 d. (I tomas, b.l. 4), t.y. per vieną mėnesį nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacijos gavimo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje dienos. Taigi byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad prokuratūra apie galimą viešojo interesų pažeidimą priimant ginčijamą sprendimą ir jo sukeltas teisines pasekmes sužinojo anksčiau, todėl konstatuojama, kad pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą.

36Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ( - ) atstovė nurodė, kad šioje byloje pareiškėjas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles ir į teismą pagal rūšinio teismingumo taisykles kreipėsi tik 2008 m. gegužės 23 d., t.y. praleidęs 1 mėnesio skundo padavimo terminą.

37Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose teismų sprendimuose“. Būtent pagal susiformavusią teisminę praktiką ir atsižvelgiant į teismų sukurtus precedentus, pareiškėjas, ginčydamas ne tik administracinius aktus, bet ir sudarytas sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo, kreipėsi ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Būtent toks pareiškėjo kreipimasis atitiko ir tuo metu egzistavusią teisminę praktiką dėl bylų priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas šį ieškinį priėmė ir bylą nagrinėjo iki 2008 m. balandžio 2 d., kol Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutarė, kad byla nagrinėtina Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

38Lietuvos Apeliacinis teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-97/2008 nurodė, kad paaiškėjus, kad iškelta byla nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai, teismas negali pagal analogiją taikyti CPK 34 straipsnio ir šią bylą perduoti administraciniam teismui, nes pagal minėtą normą yra pašalinami teismingumo taisyklių pažeidimai, o ne priskirtinumo. Tokią teisminę praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris išaiškino, kad kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išspręsti bylos iš esmės ir neturi teisės bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui, o pagal CPK nustatytą reglamentavimą jis turi teisę bylą užbaigti be teismo sprendimo. Toks bylos užbaigimas neturi užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant ABTĮ nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme. Remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, tokia civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2007). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad iškelta byla nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismui, bylos nenutraukė, o kreipėsi į Specialiąją kolegija dėl bylos teismingumo klausimo išsprendimo, kuri bylą tiesiogiai perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Taigi iš šių aplinkybių visumos darosi aišku, kad teismas net neturėjo teisinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškėjo prašymo, kadangi byla perduota nagrinėti teismui tiesiogiai net nenutraukus pradėto proceso ir nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, pažeisdamas teismingumo taisykles pavėlavo kreiptis prašymu į teismą ir praleido terminą kreiptis prašymu į teismą ir nėra pagrindo nutraukti administracinę bylą.

39Dėl 2004-02-20 sprendimo Nr. 17(T1) teisėtumo ir pagrįstumo.

40Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, siekdama išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, nutarė įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): Kuršių nerijos nacionalinį parką - 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos).

41Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)", kuris įsigaliojo 1994 m. gruodžio 24 d., be to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo". Šio Vyriausybės nutarimo 1 –uoju punktu buvo patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, kurių 4 –ajame punkte nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)", ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo įregistruota teritorijų planavimo dokumentų registre, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 –uoju punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)" (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

42Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6 punktas numato, kad nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas:

  1. konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai);
  2. apsauginę;
  3. rekreacinę;
  4. gyvenamąją;
  5. ūkinę.

43Aukščiau paminėtu nutarimu patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, jos pagrindinių teiginių 13 punktas numato, kad Nacionalinio parko gyvenamoji zona – Nidos, Preilos Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenvietės. Jų teritorijos, išskyrus Pervalkos gyvenvietę, nedidinamos. Gyvenamojo ploto poreikis tenkinamas tvarkant esamus pastatus ir tankinant užstatymą. Gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami, vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Teritorija, apimanti ginčijamu detaliuoju planu suplanuotus sklypus ( - ) gyv., Neringa, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) „Pervalkos ir jos apylinkių principinio plano siūlymai“ patenka į Pervalkos gyvenvietės gyvenamąją funkcinę zoną (I tomas, b.l. 42-43, 46-52), kurią sudaro:

441. apstatytos gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų bei įrenginių teritorijos (tarp jų – etnokultūriniai ir urbanistiniai draustiniai);

  1. projektuojamos apstatyti gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų bei įrenginių teritorijos.

45Pagal KNNP Teritorijų naudojimo schemą ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Pervalkos gyvenvietės gyvenamojoje funkcinėje zonoje esančią esamų poilsio pastatų teritoriją, kuriai nustatytas kompleksinio tvarkymo reglamentas, pažymėtas indeksu III (1 tomas b.l. 44). KNNP skyriaus „Pervalkos ir jos apylinkių principinis planas“ 4 dalyje „Pervalkos ir jos apylinkių principinio plano siūlymai“ indeksu III pažymėtas kompleksinio tvarkymo reglamentas „Centrinės Pervalkos dalies aplinkos sutvarkymas“ nustato tikslą – pagerinti erdvinę užstatymo kompoziciją ir pagerinti funkcinį centro ryšį su keleivinių laivų prieplauka, numatant rekonstruoti „Nemuno“ poilsio namus bei kitas kompleksinio tvarkymo priemones. Būtent šios aplinkybės yra nurodomos ir ginčijamo detaliojo plano skyriuje „Esamos padėties analizė“, kur yra cituojami KNNP generalinio plano sprendiniai ir esamos padėties analizė (priedas Nr. 3.8 detalusis planas).

46Atsakovė Neringos savivaldybės taryba 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ) gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ patvirtino detaliojo plano sprendinius, kuriais suskaidė žemės sklypą į keturis sklypus, kurių dviem pakeistas žemės naudojimo pobūdis/būdas iš rekreacinio į gyvenamąjį; adresu ( - ), Neringoje, suformuoto žemės sklypo (Nr. 2) naudojimo būdas/pobūdis pakeistas iš rekreacinės paskirties į gyvenamąją mažaaukščių statinių teritoriją (G2) bei adresu ( - ), Neringoje, suformuoto žemės sklypo (Nr.3) naudojimo būdas/pobūdis pakeistas iš rekreacinės į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritoriją viešbučiams, restoranams statyti, įrengti ir eksploatuoti (K4) ir prekybos įmonėms įrengti ir eksploatuoti (K1); atitinkamai pakeista šiuose sklypuose esančių statinių paskirtis.

471999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 11 punktas numatė, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Taigi teritorija, dėl kurios detaliojo plano patvirtinimo kilęs ginčas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius patenka į teritoriją, priskirtą esamoms poilsio zonos teritorijoms, kuriose nenumatyta nei gyvenamosios, nei komercinės paskirties statinių įrengimas ir žemės sklypų formavimas, prioritetas sutiekiamas rekreacinei statinių ir žemės naudojimo paskirčiai, be to planuojama veikla joje turi būti vykdoma, vadovaujantis šių nuostatų reikalavimais.

482003 m. liepos 22 d. detaliojo plano rengimui planavimo organizatorius sudarė planavimo užduotį, kurioje numatė planavimo tikslus – suskaidyti žemės sklypą, formuojant keturis sklypus, kurių dviem keičiamas žemės naudojimo būdas – iš rekreacinio į gyvenamąjį, taip pat nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, sklypų ribas, tvarkymo režimus, architektūrinius urbanistinius apribojimus (priedo – detaliojo plano medžiaga). Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo privalomų taisyklių nuostatų 30; 32 punktus (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 redakcijos įsigaliojimo) dėl planavimo proceso organizavimo išduodamos planavimo sąlygos ir detaliajam planui rengti sudaroma planavimo užduotis, kurioje nurodoma: planuojamos teritorijos adresas, planavimo tikslas, planavimo proceso etapai, jų dalys ir darbai bei atlikimo terminai, derinimo ir tvirtinimo procedūra. Planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs ją su savivaldos vykdomąja institucija. Taigi sudarant planavimo užduotį, vadovaujamasi inter alia planavimo sąlygomis. 2003 m. liepos 23 d. detaliojo plano rengimo sąlygose, išduotose ginčo sklypui, numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, KNNP nuostatų bei KNNP planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimai (priedo – detaliojo plano medžiaga), todėl jų turėjo būti laikomasi planuojant teritoriją ir parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai negalėjo prieštarauti sąlygose nurodytų norminių aktų reikalavimams.

49Detaliojo plano skyriuje “Detaliojo plano sprendiniai” yra išdėstyti detaliojo planavimo tikslai ir detaliojo plano sprendiniai – pakeisti esamą poilsio įstaigų teritorijų esamą paskirtį į gyvenamąją bei komercinę paskirtį, padalijant sklypą į atskirus sklypus, formuojant 3 sklypus. Šie detaliojo plano tikslai ir sprendiniai pirmiausia neatitinka išduotų detaliojo plano rengimo sąlygų, kadangi prieštaravo KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams.

50Atsakovių atstovas nurodo, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) nebuvo paskelbtas viešai ir jo sprendiniai nebuvo žinomi, todėl jų nebuvo galima realizuoti, tam patvirtinti teikiamas 2006 m. gruodžio 21 d. Vyriausybės kanclerio raštas (IV tomas, b.l. 95-97). Jame nurodoma, kad valstybės institucijoms buvo išsiųstas tik Vyriausybės nutarimas su priedu, kuriame išdėstyti Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos pagrindiniai teiginiai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 –uoju punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)" (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Iš detaliojo plano medžiagos taip pat akivaizdu, kad jame yra pateikti ir jo sudedamąja dalimi yra KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių kopijos, tarp jų KNNP generalinio plano medžiaga. Tai patvirtina, kad atsakovei ir detaliojo plano rengėjui buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl šių sprendinių imperatyviai buvo privaloma laikytis rengiant ir tvirtinant detaliojo plano sprendinius.

51Taigi neatsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, Neringos savivaldybės taryba 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ patvirtino detalųjį planą, kurio sprendiniais skaidomas esamas kadastrinis sklypas ir formuojami 3 sklypai bei paliekamas pėsčiųjų takas miesto infrastruktūros teritorijoje; formuojamas sklypas Nr. 2 (( - )) – kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija mažaaukščiams pastatams; rekonstruojamas esamas pastatas, jame formuojant atskirus turinius vienetus ir keičiant patalpų paskirtį į gyvenamą; formuojamas sklypas Nr. 3 (( - )) – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, rekonstruojamas esamas pastatas, jame įrengiant viešbutį su kavine ir maisto prekių parduotuve; formuojamas sklypas Nr. 4 (( - )) – kitos paskirties žemė, rekreacinė teritorija, pastatas restauruotas, lieka jo esama paskirtis – poilsio namai, esamas kelias tarp pastatų paliekamas miesto infrastruktūros teritorijoje, įrengiama betono trinkelių danga, automobilių stovėjimo ir keleivių išlaipinimo vietos numatomos projektuojamuose sklypuose, dalį automobiliams statyti skirtų vietų siūloma įrengti už planuojamos teritorijos ribų, prie įvažiavimo į gyvenvietę kelio. Šių sprendinių realizavimas planuojamoje teritorijoje numatytas pastatų savininkų lėšomis, sudarius sutartis su Neringos savivaldybe dėl infrastruktūros plėtojimo.

52Taigi ginčijamu sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik jau aukščiau paminėtam teisiniam reglamentavimui, bet nesilaikyta ir Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių, kad Valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius planus). Tokiu būdu pažeisti ir 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija galiojusi iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 nuo 2004 m. birželio 20 d.) (Žin., 2004, Nr. 96-3539) redakcijos įsigaliojimo) 4, 6.6 ir 11 punktai, kurie numatė reikalavimą, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal KNNP planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas); Kuršių nerijos gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas).

53Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 12 punktu apibendrindamas konstatavo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Tai yra visuotinai žinomas faktas. Šio nutarimo konstatuojamosios dalies 13 punkte taip pat akcentuojama, kad nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Taigi jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju ne tik būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso - saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, inter alia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; taip pat būtų akivaizdžiai nusižengta Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

54Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ( - ) atstovė nurodė, kad ne visi detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiau aptartam teisiniam reglamentavimui, todėl ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, net ir nustačius pažeidimus gali būti naikinami tik iš dalies. Šis argumentas yra nepagrįstas. Atstovė argumentuotai nurodo, kad vieno iš sklypų paskirties naudojimo būdas/pobūdis nesikeitė, tačiau detaliuoju planu suplanuotas sklypas yra suskaidytas iš vieno sklypo ir taip suformavus atskirus sklypus dalyje teritorijos keičiamas teritorijos paskirties naudojimo būdas/pobūdis, tai padaryta vientisu teritorijų planavimo dokumentu, apimančiu visą teritoriją, todėl detalusis planas prieštarauja aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui visa apimtimi, o ne jos dalimi.

55Dėl infrastruktūros plėtojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

56Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimo Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ) gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ pagrindu su žemės sklypo, adresu ( - ), Neringoje, tuometine naudotoja E. P. buvo sudaryta 2004-02-20 sutartis Nr. 30 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuria savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų ( - ), Neringa detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o E.Pa. šia sutartimi įsipareigojo savo lėšomis naujai įrengti 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelę bendro naudojimo teritorijoje su betoninių trinkelių danga ir kelio bortais detaliajame plane numatytoje vietoje, įrengti aikštelės apšvietimą, naujai įrengti gazonus apie automobilių stovėjimo aikštelę, želdinių juosta atriboti ją nuo ( - ) sklypo Nr. 38, parengti ir nustatyta tvarka suderinti numatytiems darbams atlikti reikiamą dokumentaciją, darbus atlikti iki 2005-05-25 bei įrengtas teritorijas perduoti į Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus balansą.

57To paties sprendimo pagrindu su žemės sklypo, adresu ( - ), Neringoje, naudotoja E. P., žemės sklypo, adresu ( - ), naudotoja J. M. įmone, žemės sklypo, adresu ( - ), naudotojais: E.P., J. M. įmone, R. P., V. P., A. J. P., L. P., A. K., V. Ž., K. Š., D. Z. K., V. J. K., R. Ž., M. J., G. J. V., D. Č., atstovaujamais įgalioto asmens G. N., sudaryta 2004-02-20 sutartis Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuria savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų ( - ), Neringoje detaliajame plane numatomiems sprendiniams, statytojai šia sutartimi įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, naujai įrengti esamą 2 m pločio pėsčiųjų taką su betoninių trinkelių danga ir gazoniniais bortais bendro naudojimo teritorijoje tarp sklypų ir ( - ) gatvės, naujai įrengti esamą 6 m pločio pėsčiųjų taką su betoninių trinkelių danga ir gazoniniais bortais bendro naudojimo teritorijoje nuo ( - ) g. iki Kuršių marių krantinės, numatant jame 1,5 m metrų pločio dviračių taką ir priemones, draudžiančias automobilių judėjimą ir jų statymą šioje teritorijoje, įrengti šio pėsčiųjų tako apšvietimą, parengti ir nustatyta tvarka suderinti numatytiems darbams reikiamą dokumentaciją, numatytus darbus atlikti iki 2005-05-25 ir įrengtas teritorijas perduoti į Miesto tvarkymo ir statybos balansą.

582004-12-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartimi Nr. A5-693/2004 nurodė, kad susitarimas dėl infrastruktūros plėtojimo neišreiškia jokių detaliojo planavimo sprendinių, o yra tik šių sprendinių pasekmė, todėl vertintina ar šiomis sutartimis buvo pažeistas teisinis reguliavimas, ar šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Iš kitos pusės, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. CK 1.78 straipsnis numato dvi negaliojančių sandorių rūšis: niekinius ir nuginčijamus. Pagal CK prasmę niekiniais pripažįstami šie sandoriai: imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai (CK 1.80 str.); viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai (CK 1.81 str.); tariami sandoriai (CK 1.86 str.); apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 str.). Pagal CK 1.80 straipsnio prasmę sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis. Taikant CK 1.80 straipsnį yra privaloma nustatyti, ar įstatymo norma, kuriai prieštarauja sandoris, tikrai yra imperatyvi. Aiškinantis, ar norma yra imperatyvi, ar ne, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis siekiant nustatyti teisės normos tikslą - objektą ar interesą, kurį ta teisės norma gina. Išvadą apie teisės normos imperatyvų pobūdį gali lemti ir įstatyme numatyti tos teisės normos pažeidimo padariniai, pavyzdžiui, jeigu normoje numatyta, kad jos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu arba kitokie, nei nustato norma, susitarimai negalioja, tai darytina išvada, kad ta teisės norma imperatyvi. Aiškinantis teisės normos pobūdį, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į teisės šaką, teisės institutą ar pošakį, kuriam norma priklauso. Pavyzdžiui, dauguma civilinės teisės normų yra ne imperatyvios, o dispozityvios. Viešojoje teisėje, atvirkščiai, dauguma teisės normų yra imperatyvios. Taikant CK 1.80 straipsnį, svarbu išsiaiškinti sąvokos “imperatyvioms įstatymo normoms” turinį. Bendrinėje kalboje tai reiškia atkaklų, primygtinį nurodymą, vertimą ką nors atlikti. Teisinėje kalboje tai reiškia imperatyvią nuostatą, t.y. tokią nuostatą, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Todėl sandoris CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu konstatuojama, jog jis neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų.

59Susiklosčiusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai yra neabejotinai įrodyta, jog tie santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyvias teisės normas, ir tai sąlygojo viešojo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyvių teisės normų, pažeidimą. 2004-02-20 sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 31 ir 2004-02-20 sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 30, 2 punktu savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų ( - ) Pervalkos gyv., Neringa, detaliajame plane numatomiems sprendiniams (1 tomas, b.l. 163-166), o 3 sutarties punktu tretieji suinteresuoti asmenys savo lėšomis įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti kitą infrastruktūrą. Teismas, vertindamas 2004-02-20 sprendimu Nr. 17(T1) patvirtintą detalųjį planą ir jo sprendinius, nurodė, kad šiuo sprendimu patvirtintojo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui. Būtent šio detaliojo plano sprendiniams realizuoti yra sudarytos infrastruktūros plėtojimo sutartys, kuriomis sukurtos sąlygos eksploatuoti objektus, o jų paskirtis yra pakeista nesilaikant aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, suskaidyti žemės sklypai, pakeistas žemės naudojimo pobūdis. Kadangi detaliojo plano sprendiniai prieštarauja jau aptartam imperatyviam teisiniam reguliavimui - Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams, todėl šio detaliojo plano sprendinius realizuojančios sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo pripažintinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms ir sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

60Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) 2007-08-16 atsiliepimu į ieškinį ir su juo teikiamais rašytiniais įrodymais (II tomas, b.l. 34-118), 2007-12-12 prašymu ir su juo teikiamu 2007-08-10 Neringos savivaldybės kontrolieriaus raštu (IV tomas b.l.67-69), 2008-06-27 atsiliepimu į prašymą (V tomas, b.l. 116-136) nurodo, kad UAB ( - ), 2005-05-31 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-6335 įsigydama pastatą (unikalus Nr. ( - )), perėmė ir dalį įsipareigojimų pagal infrastruktūros sutartį Nr. 31 ir savo lėšomis įrengė inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu suformuotuose žemės sklypuose esantiems objektams (pastatams) funkcionuoti ir eksploatuoti pagal inžinerinius tinklus eksploatuojančių organizacijų išduotas planavimo sąlygas. Tokiu būdu, veikdama kaip sąžininga sutarties šalis (UAB ( - ) teisių perėmėja), įvykdė dalį infrastruktūros sutarties Nr. 31. Panaikinus šią infrastruktūros sutartį, šalys privalės būti grąžintos į pradinę padėtį, o tai reiškia, kad UAB ( - ) privalės būti grąžintos lėšos, išleistos vykdant sutarties įsipareigojimus bei atlyginti nuostoliai dėl sutarties neįvykdymo. Įrengdama inžinerinius tinklus, UAB ( - ) patyrė 71 607 litų dydžio išlaidas, kurios sutartį panaikinus, privalės būti kompensuotos.

61Pripažinus sandorį negaliojančiu būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė sandoris, jeigu jis buvo visiškai ar iš dalies įvykdytas arba neleisti kilti tam tikriems padariniams, jeigu sandoris dar nebuvo įvykdytas. Sandorio negaliojimo padariniai skirstomi į bendruosius, t.y. dvišalė restitucija (CK 1.80 str. 2 d.); specialiuosius, t.y. vienašalė restitucija arba restitucijos netaikymas (CK 1.81 str. 2 ir 3 d.; 4.96 str.; 6.145 str. 2 d.; 6.153 str.); papildomus, t.y. nuostolių atlyginimas. Niekinio sandorio negaliojimo padarinius teismas taiko ex officio, o nuginčijamo sandorio negaliojimo padarinius teismas taiko tik šalies (šalių) reikalavimu (CK 1.78 str. 5 d.). Restitucijos taikymą sandorio negaliojimo atveju reglamentuoja CK 6.145-6.153 straipsniai. . Be to restitucijos taikymas yra galimas tik nepažeidžiant CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio nuostatų, nustatančių sąžiningo įgijėjo interesų gynimą. Jeigu daiktas, kurį viena šalis įgijo pagal sandorį, vėliau perleidžiamas kitam, t.y. trečiajam asmeniui, o šis asmuo yra sąžiningas, tai iš jo daiktas gali būti išreikalautas tik CK 4.96 straipsnio numatytais atvejais, kai daikto išreikalavimas yra galimas ir iš sąžiningo įgijėjo.

62Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, todėl reikalavimą dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo padarinio, taikymo gali reikšti ne bet kas, o tik tas asmuo, kuris tiesiogiai suinteresuotas restitucija, t.y. pripažinto negaliojančiu sandorio šalis. Visais kitais atvejais restitucija yra negalima, o nukentėjusios sandorio šalies interesai turi būti ginami kitais būdais, pavyzdžiui, taikant žalos atlyginimo institutą. Pagal 2004-02-20 infrastruktūros plėtojimo sutartis Nr. 30 ir 31 sutarties šalys buvo Neringos savivaldybės meras ir E.P. ir žemės sklypo, adresu ( - ), naudotojai: E. P., J. M. įmonė, R.P., V. P., A. J. P., .L.P., A. K., V. Ž., K. Š., D. Z. K., V.J. K., R. Ž., M. J., G. J. V., D.Č., atstovaujami įgalioto asmens G. N.. UAB ( - ), 2005-05-31 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-6335 įsigydama pastatą (unikalus Nr. ( - )), perėmė ir dalį įsipareigojimų pagal infrastruktūros sutartį Nr. 31 ir savo lėšomis įrengė inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu suformuotuose žemės sklypuose esantiems objektams (pastatams) funkcionuoti ir eksploatuoti. UAB ( - ) nėra sutarties dėl infrastruktūros sutarties plėtojimo šalis, o sutarties įsipareigojimus yra perėmusi pagal sutarties 5 punktą, numatantį, kad ši sutartis galioja šalių teisių perėmėjams. Pagal sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo 3.5 punktą baigus darbus, kuriuos užsakovai (statytojai) įsipareigojo savo lėšomis atlikti ir sukurti infrastruktūrą, šios įrengtos infrastruktūros teritorijos turėjo būti perduotos į Neringos miesto tvarkymo skyriaus balansą. Nors tretysis asmuo UAB ( - ) nurodo, kad sutartimi Nr. 31 numatyta infrastruktūra įrengta ir tam išleista 71 607 litų, tačiau įrengtos teritorijos nėra perduotos pagal aktą atsakovei. Taigi nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad vykdant sutartį yra sukurtas daiktas ir perduotos atsakovui. Todėl teismas netaiko restitucijos, t.y. pripažinus negaliojančia infrastruktūros sutartį, šalys negrąžinamos į pradinę padėtį ir nesprendžiama dėl UAB ( - ) lėšų, išleistų vykdant sutarties įsipareigojimus, priteisimo. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju restitucija yra negalima, o nukentėjusios šalies interesai turi būti ginami kitais būdais, pavyzdžiui, taikant žalos atlyginimo institutą, trečiajam suinteresuotam asmeniui reškiant savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

63Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

64Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą patenkinti.

65Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ) gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“.

66Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2004 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 30 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su E. P..

67Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2004 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su E.P., J. M. įmone, R.P. V. P., A. J. P., L. P., A. K., V. Ž., K. Š. D. Z. K., V. J. K., R. Ž., M. J., G. J. V., D. Č., atstovaujamais įgalioto atstovo G. N..

68Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,... 3. pareiškėjas prašyme nurodo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios... 4. Ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti detaliojo plano... 5. Atsakovė Neringos savivaldybės taryba ginčijamo sprendimo pagrindu su... 6. Pareiškėjo atstovė prokurorė Dalia Pocienė teisminio nagrinėjimo metu... 7. Remiantis šiais ir detaliau prašyme išdėstytais motyvais teismo prašoma:... 8. - panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimą Nr. 17 (T1)... 9. - pripažinti negaliojančia 2004-02-20 sutartį Nr. 30 „Dėl... 10. - pripažinti negaliojančia 2004-02-20 sutartį Nr. 31 „Dėl... 11. Atsakovės Neringos savivaldybės taryba bei Neringos savivaldybės... 12. Atsakovių atstovas advokatas Arūnas Ivancius palaiko atsiliepime į skundą... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 14. Trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės teritorijų planavimo ir... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 17. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - )atsiliepime į prašymą ( VI tomas,... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo Nodea Bank Finland atsiliepime į prašymą... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į prašymą... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja :... 21. Prašymas tenkintinas. ... 22. Atsakovių pateiktuose atsiliepimuose nurodoma, kad pareiškėjas, teikdamas... 23. Dėl viešojo intereso gynimo. ... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas... 25. Vertinimo kriterijai dėl viešojo intereso sampratos yra apibrėžti Lietuvos... 26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo... 27. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi... 28. Remiantis byloje esančiais duomenimis, Neringos savivaldybės tarybos 2004 m.... 29. Pareiškėjo teigimu, būtent šios KNNP nuostatos yra pažeidžiamos, nes... 30. Saugomų teritorijų steigimo pagrindinė funkcinė paskirtis – natūralių,... 31. Dėl termino kreiptis prašymu į teismą. ... 32. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad... 34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija... 35. Kaip nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų, Klaipėdos miesto apylinkės... 36. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ( - ) atstovė nurodė, kad šioje byloje... 37. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta,... 38. Lietuvos Apeliacinis teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje... 39. Dėl 2004-02-20 sprendimo Nr. 17(T1) teisėtumo ir pagrįstumo. ... 40. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu... 41. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr.... 42. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)... 43. Aukščiau paminėtu nutarimu patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko... 44. 1. apstatytos gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų bei įrenginių... 45. Pagal KNNP Teritorijų naudojimo schemą ginčijamu detaliuoju planu suplanuota... 46. Atsakovė Neringos savivaldybės taryba 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 (T1)... 47. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos... 48. 2003 m. liepos 22 d. detaliojo plano rengimui planavimo organizatorius sudarė... 49. Detaliojo plano skyriuje “Detaliojo plano sprendiniai” yra išdėstyti... 50. Atsakovių atstovas nurodo, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas)... 51. Taigi neatsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, Neringos... 52. Taigi ginčijamu sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai... 53. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m.... 54. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ( - ) atstovė nurodė, kad ne visi... 55. Dėl infrastruktūros plėtojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.... 56. Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimo Nr. 17 (T1) „Dėl žemės... 57. To paties sprendimo pagrindu su žemės sklypo, adresu ( - ), Neringoje,... 58. 2004-12-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų... 59. Susiklosčiusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai... 60. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) 2007-08-16 atsiliepimu į ieškinį ir... 61. Pripažinus sandorį negaliojančiu būtina likviduoti tuos turtinius... 62. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, todėl reikalavimą dėl... 63. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 64. Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą... 65. Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimą Nr.... 66. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2004 m. vasario 20 d.... 67. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2004 m. vasario 20 d.... 68. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...