Byla 3K-3-206/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV Anykščių skyriaus ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Fondas) Anykščių skyrius reiškia ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ ir prašo atlyginti 4737,13 Lt žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; ieškinyje nurodoma, kad atsakovas 1996 m. birželio 25 d. pažymoje Nr. 97 pateikė neteisingus duomenis apie L. N. draudžiamąsias pajamas; jai apskaičiuota ir nuo 1996 m. gegužės 30 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. išmokėta didesnė, negu pagal darbo užmokestį priklausytų, invalidumo pensija, permokėta 4737,13 Lt.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto 3–iajam apylinkės teismui. Teismas nustatė, kad byla Vilniaus miesto 1–ajame apylinkės teisme buvo priimta, pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas); juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas CPK 29 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. teismui pagal atsakovo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Šiuo atveju atsakovo buveinė Vilniuje, Vilniaus g. 39/6, yra Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Teismas taip pat sprendė, kad ginčo šalių susiklostę santykiai nėra viešosios teisės reglamentavimo dalykas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija; Žin., 2000, Nr. 85-2566, toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą byla neperduotina nagrinėti administraciniam teismui; atsakovo prievolė atlyginti žalą nesiejama su jo veiksmų administravimo srityje teisėtumo įvertinimu, bet kildinama iš neteisingai nurodytų duomenų ieškovui pateiktame dokumente.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą, 2006 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylos rūšinio teismingumo klausimą, tinkamai taikė CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę ir pagrįstai perdavė bylą Vilniaus miesto 3–iajam apylinkės teismui. Kolegija pripažino nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad byloje ginčas kilo dėl viešąjį administravimą vykdančio subjekto veiksmais padarytos žalos. Kolegija argumentavo, kad bendrąja prasme valstybinis socialinis draudimas yra viešojo administravimo sritis; Fondo valdyba ar jos skyrius gali pareikšti ieškinį žalai, atsiradusiai jiems vykdant viešojo administravimo funkcijas, atlyginti, tačiau šiuo atveju prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovo pateiktų neteisingų duomenų, kurių pagrindu neteisėtai permokėtos valstybinio socialinio draudimo fondo išmokos. Kolegija nurodė, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, nes ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio; šiuo atveju jo pobūdžiui nustatyti neturi įtakos duomenis pateikusio subjekto statusas, t. y. ar tai yra viešojo administravimo subjektas, ar privatus asmuo. Kolegija taip pat sprendė, kad kilęs ginčas neatitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 ar 8 punktuose nustatytų kategorijų ginčų, kurie pagal įstatymo įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles priskirtini nagrinėti administraciniam teismui.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis panaikinti, perduoti bylą specialiajai teisėjų kolegijai teismingumo klausimui byloje išspręsti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalių susiklostę santykiai yra civiliniai teisiniai, nepagrįsta teisės normomis, todėl neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punkte nutarties turiniui nustatytų reikalavimų; tokia nutartis taip pat negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Teismo argumentai, kad šalių ginčas laikytinas civiliniu, bet ne administraciniu, prieštarauja ABTĮ 2 straipsnio 1, 4, 16, 17 punktuose, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 754 redakcija; Žin., 2005, Nr. 83–3066, toliau – ir Nuostatų) 30 punkte nustatytam reglamentavimui. Pripažintina, kad atsakovas, išduodamas 1996 m. birželio 25 d. pažymą Nr. 97, vykdė teisės aktų jam nustatytą vykdomąją veiklą, t. y. viešąjį administravimą (ABTĮ 2 straipsnio 1 punktas); vykdydamas šią veiklą, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendino vykdomosios valdžios atskirą funkciją (ABTĮ 2 straipsnio 4 punktas). ABTĮ 2 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad administraciniai teisiniai santykiai atsiranda, vykdant viešąjį administravimą; konfliktai, kilę tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų, yra administraciniai ginčai (ABTĮ 2 straipsnio 17 punktas). Kolegija taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad civiliniai teisiniai santykiai atskiras valdžios funkcijas įgyvendinančiam subjektui atsiranda vykdant ūkinę komercinę veiklą, bet ne viešąjį administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje P. M. prieš J. A., Marijampolės apskrities viršininko administraciją ir kt., bylos Nr. 3K-37-989/2000; Teismų praktika 14, p. 226). Teismas, atsisakęs tenkinti atsakovo prašymą perduoti bylą nagrinėti administraciniam teismui, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktų nuostatas, kuriose reglamentuotos bylų kategorijos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Esant tokioms aplinkybėms, klausimas dėl bylos priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui turėjo būti sprendžiamas ABTĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepaisė nurodyto įstatymo normoje nustatyto reikalavimo. Teismai pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

11Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra bylų priskyrimo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismams teisės klausimai.

15Lietuvos Respublikoje veikia bendrosios kompetencijos teismai ir specialiosios kompetencijos – administraciniai – teismai. Teismų procesinę veiklą reglamentuoja civilinio, baudžiamojo ar administracinio proceso normos. Bylų paskirstymą pagal rūšinį požymį bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams nustato rūšinio teismingumo taisyklės. CPK 1 straipsnyje nustatyta, kokias bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso tvarka. Bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo išsprendžia specialioji teisėjų kolegija, sudaryta CPK 36 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; ši teisėjų kolegija formuoja bylų paskirstymo pagal rūšinį požymį tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo praktiką.

16Ieškovas VSDFV Anykščių skyrius pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX–2535 redakcija; Žin., 2004, Nr. 171–6295), Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X–209 redakcija; Žin., 2005, Nr. 71–2555) nustatytus įgaliojimus yra teritorinis valstybinio administravimo subjektas, kuris, vykdydamas jam teisės aktų pavestas funkcijas, vykdo viešojo administravimo veiklą (ABTĮ 2 straipsnio 1, 8 dalys). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad teritoriniai skyriai moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarko jų apskaitą, priverstine tvarka išieško iš draudėjų lėšas, jų išmokėtas iš Fondo pažeidžiant nustatytą tvarką, taip pat įstatymo nustatyta tvarka išieško dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, pašalpų ar kitų išmokų sumas ir kt. Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo klausimams spręsti praktikoje yra įtvirtinta, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl pensijos dydžio, pensijos asmenims išmokėjimo ir pan., yra viešosios, bet ne privatinės teisės reglamentavimo dalykas, todėl ginčai, kylantys iš šių santykių, yra teismingi administraciniam teismui (pavyzdžiui, specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui VSDFV dėl įpareigojimo perskaičiuoti paskirtą pensiją, ir kt.). Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyrius pareiškė ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, prašė priteisti 4737,13 Lt žalai atlyginti. Šalių ginčas kilo dėl to, kad atsakovas pateikė pažymą, kurioje, ieškovo teigimu, nurodė neteisingus duomenis apie apdrausto asmens L. N. draudžiamąsias pajamas, todėl jai apskaičiuota per didelė invalidumo pensija, iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto neteisėtai permokėta 4737,13 Lt. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad jis išdavė pažymą, vykdydamas Nuostatų 30 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. vykdė teisės aktų nustatytą veiklą valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimui ir mokėjimui įgyvendinti – viešąjį administravimą (ABTĮ 2 straipsnio 1 punktas); vykdydamas šią veiklą, jis įgyvendino atskirą vykdomosios valdžios funkciją kaip viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti šiuo klausimu suformuotą praktiką, šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais. Specialioji teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 19 d. išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo VSDFV Varėnos skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Merkys“ dėl žalos, kuri atsirado permokėjus pensijas bendrovės darbuotojams dėl to, kad atsakovas pateikė neteisingus duomenis apie jų draudžiamąsias pajamas, atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą. Priimtoje nutartyje specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymo nustatyta tvarka. Specialioji teisėjų kolegija vertino, kad dokumentų, pagal kuriuos apdraustiems asmenims nustatomos ir išmokamos socialinio draudimo išmokos, pateikimas viešojo administravimo subjektui yra viešojo administravimo dalykas, santykių dėl VSDFV biudžetui padarytos žalos, pateikus neteisingus duomenis apie asmenų draudžiamąsias pajamas, teisinė prigimtis nesikeičia – jie išlieka viešosios teisės reglamentavimo dalykas, todėl ginčą dėl permokėtų pensijų sumų išieškojimo pripažino nagrinėtinu administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

17Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo kasacinį skundą dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo, sprendžia, kad, esant suformuotai specialiosios teisėjų kolegijos praktikai dėl nurodytos kategorijos ginčų rūšinio teismingumo, netikslinga kreiptis į šią kolegiją nagrinėjamos bylos teismingumui nustatyti, kaip to prašoma kasaciniame skunde (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Tapatus ginčo subjektų teisinis statusas viešojo administravimo santykiuose ir ta pati ginčo dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondui prigimtis yra pagrindas išvadai, kad šis ginčas nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada dėl bylos teismingumo suponuoja atitinkamą skundžiamų nutarčių teisėtumo vertinimą bei procesinius padarinius.

18Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyriaus ieškinio pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą ir iškėlė civilinę bylą dėl ginčo, nenagrinėtino bendrosios kompetencijos teisme.

19CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Remiantis šiuo pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau pareiškimas paduotas nesilaikant CPK nustatytų rūšinio ar teritorinio teismingumo taisyklių, pagal kurias nustatomas konkretus pirmosios instancijos teismas, kuriam byla yra teisminga. Teismas priimtą nagrinėti jam neteismingą civilinę bylą turi pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles perduoti nagrinėti kitam bendrosios kompetencijos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju procesinė padėtis neatitiko CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų, nes pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priėmęs nurodytą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyriaus ieškinio pareiškimą, neteisėtai iškėlė bendrosios kompetencijos teismuose nenagrinėtiną civilinę bylą; šios bylos perdavimas kitam bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismui pripažintinas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai paliko nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartį perduoti bylą nagrinėti kitam bendrosios kompetencijos teismui.

20Rūšinio teismingumo taisyklės pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, pripažinę, kad byla pagal ieškovo VSDFV Anykščių skyriaus ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ dėl žalos atlyginimo nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, pažeidė įstatymų reikalavimus dėl rūšinio teismingumo, todėl teismų nutartys naikintinos nurodytu pagrindu.

21CPK normose nenumatyta bendrosios kompetencijos teismui teisės iškeltos, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtos, bylos perduoti nagrinėti administraciniam teismui; CPK 34 straipsnyje reglamentuojamas teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam bendrosios kompetencijos teismui, todėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkto norma dėl civilinės bylos perdavimo pagal teismingumą kitam teismui nagrinėti tokiais atvejais netaikytina. Tuo atveju, kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išspręsti bylos iš esmės ir neturi teisės bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui, pagal CPK nustatytą reglamentavimą jis turi teisę tik bylą užbaigti be teismo sprendimo. Toks bylos užbaigimas neturi užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant ABTĮ nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme. Remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, ši civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 5 dalimi, 362 straipsniu,

Nutarė

23Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal ieškovo VSDFV Anykščių skyriaus ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ dėl žalos atlyginimo nutraukti.

24Grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė Vilniuje, Vilniaus g. 39/6, už kasacinį skundą 2007 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 39 SEB Vilniaus banke sumokėtą 100 (vieną šimtą litų) Lt žyminį mokestį.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV,... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų... 10. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalių susiklostę santykiai yra... 11. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 14. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo... 15. Lietuvos Respublikoje veikia bendrosios kompetencijos teismai ir specialiosios... 16. Ieškovas VSDFV Anykščių skyrius pagal Valstybinio socialinio draudimo... 17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo kasacinį skundą dėl rūšinio... 18. Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės... 19. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti... 20. Rūšinio teismingumo taisyklės pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo... 21. CPK normose nenumatyta bendrosios kompetencijos teismui teisės iškeltos, bet... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir... 24. Grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...