Byla 2A-46-278/2018
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. T. apeliacinį skundą, trečiojo asmens Panevėžio miesto ( - ) notarų biuro notarės Ž. B., prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4428-902/2017 pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui R. T., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto ( - ) notarų biuro notarei Ž. B. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.Ieškovas K. R. prašė teismą pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą suklydus, jo ir atsakovo R. T. 2011-06-29 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria jis pardavė atsakovui 5/51 dalį žemės sklypo, esančio ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ( - ) g. ( - ), taikyti restituciją ir pripažinti jam nuosavybę į perleistą žemės sklypą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad ( - ) mirus žmonai E. R., paveldėjo visą jos turtą, įskaitant 5.1000 ha žemės sklypą, esantį adresu ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ( - ) g. ( - ). Teigė, jog 2011-02-22 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu išskaičiuoti į žemės sklypą patenkančių dviejų melioracijos upelių plotą arba žemės dalį pakeisti į dirbamą žemę, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Šią problemą pasiūlė išspręsti jo sūnėnas A. T., tuo metu dirbęs ( - ). Nurodė, kad pasiūlymą priėmė, 2011-06-13 A. T. išdavė įgaliojimą tvarkyti dokumentus, o 2011-06-29 pas notarę Ž. B. pasirašė dokumentus ir tik sekančią dieną iš notarės sužinojo, jog su atsakovu R. T. sudarė žemės pirkimo-pardavimo sandorį. Notarė pasiūlė panaikinti išduotą įgaliojimą, o galimybės ,,užprotestuoti“ sandorį nenurodė. Teigė, jog, sudarant ginčijamą sutartį, notaro biure buvo trise – jis, sūnėnas A. T. ir svainis R. T.. Kadangi blogai girdi, todėl nesuprato notarės ir sūnėno kalbos, be to, giminaičiu visiškai pasitikėjo, todėl nesigilindamas pasirašė dokumentus. Po sandorio sudarymo dokumentų giminaičiai jam nepaliko. Ieškovas teigė, jog dalies žemės sklypo neketino parduoti ir pagal sutartį iš atsakovo R. T. jokių pinigų negavo, kalbos apie verslo vykdymą nebuvo. Nurodė, kad prašė giminaičių grąžinti žemę, tačiau žemės sklypas nebuvo grąžintas. Nurodė, kad atsakovas žemę gavo neteisėtai, todėl privalo ją grąžinti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

73. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2017-08-24 sprendimu ieškinį tenkino-pripažino negaliojančia dėl suklydimo 2011-06-29 šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė vienašalę restituciją, įpareigojo atsakovą R. T. grąžinti ieškovui K. R. nekilnojamąjį turtą – 5/51 dalį žemės sklypo (unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - )), esantį ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ( - ) g. ( - ). 4. Teismas nustatė, kad 2011-06-29 tarp šalių buvo sudaryta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovas K. R. pardavė atsakovui R. T. 5/51 dalį žemės sklypo, esančio ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ( - ) g. ( - ). Konstatavo, jog tai, kad ieškovas neturėjo ketinimo perleisti ginčo objektu tapusios žemės, patvirtino liudytojos – S. J., R. M., O. P.. Iš teismui pateikto susirašinėjimo su S. R., nustatė, kad šiam asmeniui buvo žinoma aplinkybė, jog jo tėvas (ieškovas) neketino parduoti žemės R. T., tik prašė išspręsti vandens telkinių klausimą. Nurodė, jog notarė sandorio sudarymo aplinkybių neprisimena, o iš įgaliojimo nematyti, jog ieškovas norėjo parduoti žemę, nes įgaliojime tiesiogiai tokio pobūdžio veiksmai neaptarti. Tai, kad ieškovas iš karto po žemės perleidimo sandorio sudarymo, 2011-06-30 prašė notarės panaikinti įgaliojimą, rodo, jog ieškovas nepritarė atsakovo, jo atstovo veiksmams, susijusiems su žemės reikalų tvarkymu, o kartu ir dėl žemės perleidimo. Teismas darė išvadą esant neįrodytu, jog ieškovas turėjo realų ketinimą ir buvo suinteresuotas atsakovui perleisti ginčo žemę. Įvertinęs pateiktus išrašus iš medicininių dokumentų darė išvadą, kad ieškovo suklydimą dėl sandorio sudarymo lėmė sudėtinga sveikatos būklė – silpnas regėjimas ir klausa bei pasitikėjimas giminaičiu. 5. Teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad atsakovas R. T. ieškovui pagal ginčijamą sutartį yra perdavęs 4 000 Lt sumą. Darė išvadą, kad vien tik tas faktas, jog ginčo sutartyje (4.2. punkte) yra padaryta žyma apie 4 000 Lt sumokėjimą ieškovui už žemę, nesant kitų objektyvių įrodymų, kurie šį faktą patvirtintų, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių buvo realiai atsiskaityta. Teismas papildomai vertino ir tai, jog nors ginčo sutartis yra surašyta šešiuose lapuose, tačiau šalių parašai yra tik paskutiniame lape, kuris nėra pakankamai informatyvus šį lapą pasirašiusiai šaliai, nes nėra atžymos apie konkrečios sutarties (pirkimo-pardavimo) sudarymą, neaiškus sutarties dalykas, t.y. kad buvo parduota žemė, nepareikalauta sutarties šalių patvirtinti savo parašais kiekviename lape užfiksuotos informacijos. Sprendė, kad visa tai, taip pat galėjo lemti ieškovo suklydimą perleidžiant ginčo žemę. Teismas konstatavo, jog nepalankiai ieškovui susiklosčiusių aplinkybių visuma – pablogėjusi klausa ir regėjimas, įgaliojimo išdavimas tvarkyti konkretų su žemės valdymu (ne perleidimu) susijusį reikalą, pasitikėjimas giminaičiu, pinigų pagal sutartį negavimas, sutarties baigiamosios dalies (6 lapo) neinformatyvumas, tapo priežastimis ieškovui suklysti vertinant 2011-06-29 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes. 6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nenustačius pinigų perdavimo ieškovui pagal ginčo sutartį fakto, taikytina dalinė (vienašalė) restitucija ir atsakovas įpareigotinas ieškovui grąžinti turtą, kurį gavo pagal 2011-06-29 pirkimo-pardavimo sutartį. 7. Nurodė, kad nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo procesu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

98. Apeliaciniu skundu atsakovas R. T. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017-08-24 sprendimą, pripažinti ieškovą K. R. nesąžininga šalimi ir skirti ieškovui pagal CPK 95 str. 1 d. baudą, iki 50 proc. šios baudos skiriant atsakovui; įpareigoti Panevėžio miesto ( - ) notarų biuro notarę Ž. B. pateikti teismui visą archyvinę bylą teismui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 9. Atsakovas nurodo, kad sprendimas nepagrįstas, nes teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, o ieškovas teismui pateikė melagingus teiginius. Teigia, kad K. R. pas notarę lankėsi ne vieną kartą, todėl jam sandorio turinys buvo gerai žinomas. Nurodo, kad ieškovo teiginių apie ginčo sklype esantį upelį bylos įrodymai nepagrindžia, o teismas nevertino, kad 2011-06-13 buvo išduotas įgaliojimas A. T. tikslu padėti įvykdyti ginčo sandorį. 10. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos sutrikimus sandorio sudarymo metu, nes medicininė pažyma, esanti byloje, yra 2013 metų. Tvirtina, kad ieškovo teiginys, jog jis nėra gavęs 4 000 Lt yra melagingas, todėl K. R. pripažintinas šalimi, kuri nesąžiningai pareiškė ieškinį. Nurodo, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog atsakovas jam nesumokėjo už parduotą žemės sklypą. 11. Teigia, kad teismas nerinko visų rašytinių įrodymų, o sprendimą grindė suinteresuotų liudytojų nuomone, kurią įvertino klaidingai, be to, dėl šios priežasties nepagrįstai nenustatė ir ieškovo piktnaudžiavimo. 12. Nurodo, jog kaltinimai ikiteisminio tyrimo metu dėl svetimo turto užvaldymo apgaule buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teigia, kad teismas nesilaikė rašytinių įrodymų viršenybės principo prieš žodinius parodymus, o byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių sandorį pripažinti negaliojančiu. 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Panevėžio miesto ( - ) notarų biuro notarė Ž. B. nurodo, kad palaiko atsakovo apeliacinį skundą, prisideda prie jo ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 14. Nurodo, kad ieškovas nors ir yra senyvo amžiaus, tačiau jo nei teisnumas, nei veiksnumas nėra apriboti, jis suvokia savo veiksmų esmę ir juos valdo. Teigia, jog ieškovas pats pripažįsta, kad buvo neapdairus ir nesigilino į sutartį. Duomenų, kad jis blogai matytų, nėra, todėl galėjo išsiaiškinti sutarties esmę. Aplinkybė, kad ieškovas negavo pinigų, taip pat nėra įrodyta. Ginčo sutarties sąlygos yra aiškios, ir sutarties aiškinti nagrinėjamu atveju nereikėjo. Teigia, kad ieškovas remiasi išgalvotu sandorio negaliojimo motyvu dėl suklydimo, nes sutartis, kurią jis pasirašė yra įvardinta pirkimo – pardavimo sutartimi, be to, atsakovas R. T. nėra niekaip susijęs su gebėjimu sutvarkyti melioracijos upelių ploto klausimą. Nurodo, kad ieškovas buvo išdavęs įgaliojimą A. T., todėl žinojo, kad įgaliojimas skiriasi nuo pirkimo – pardavimo sutarties. Pažymi, kad įgaliojimo panaikinimas nėra susijęs su pirkimo – pardavimo sudarymu, o ginčijamą sandorį ieškovas sudarė pats, veikdamas ne per įgaliotinį. Pažymi, kad sutartyje nurodyta, jog ieškovas iki sutarties sudarymo gavo 4 000 Lt, be to, ir negavęs šios sumos, jis turi teisę kreiptis į teismą ir prisiteisti bendra ieškinio teisenos tvarka, todėl pinigų negavimas už parduotą žemės sklypą nesudaro pagrindo naikinti sutartį. 15. Teigia, jog teismas nepagrįstai pasisakė, kad ieškovą suklaidino A. T., be to, jis į procesą nėra įtrauktas. Nurodo, kad raštvedybos reikalavimai nustato pareigą pasirašyti tik ant vieno lapo, sutarties gale, todėl pasirašyti kiekviename sutarties lape nėra būtina. Nurodo, kad ieškovas turėjo galimybę atvykti pas notarą ir gauti sutarties kopiją, tačiau to nepadarė. Prašo prijungti prie bylos sandorio dokumentus, nes atsakovas prašė juos išreikalauti. 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas sprendimą prašo palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jis niekada neketino perleisti atsakovui žemės sklypą, o dokumentų pasirašymą pas notarę suprato kaip pasirašymą dėl paveldėtoje žemėje esančių melioracijos upelių plotų tvarkymo. 17. Nurodo, jog byloje yra medicininiai dokumentai, patvirtinantys klausos sutrikimą, silpną regėjimą. Teigia, kad jis negirdėjo, ką jam aiškino T., ir neįskaitė dokumento teksto, po kuriuo pasirašė, tačiau jais pasitikėjo, nes jie yra jo giminaičiai. 18. Teigia, jog atsakovas dokumentais nepagrindė versijos apie namo statybas bei blokelių gamybos liniją. Tai, kad ieškovas negavo pinigų už žemę, patvirtina jo banko sąskaitos išrašas. 19. Nurodo, kad teismas teisingai taikė CK 1.90 str. nuostatas ir dėl suklydimo panaikino sandorį bei taikė restituciją. Teigia, jog buvo įsitikinęs, kad rašosi ant įgaliojimo, tačiau jam, kaip prastai girdinčiam bei matančiam, pas notarą buvo pateikta žemės pirkimo – pardavimo sutartis, todėl jis suklydo. Atkreipia dėmesį, kad yra garbaus amžiaus, septynių klasių išsilavinimo, neturi teisinių – ekonominių – finansinių žinių, todėl suklydo dėl esminių sandorio elementų ir suklydimas buvo esminis. Jokių dokumentų dėl žemės pardavimo jis notarei nepateikė, nenurodė nei kainos, atsiskaitymo sąlygų, nei kurią sklypo dalį parduoda.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1320. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliantų teiginiai, jog į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas A. T., atmestini, nes priimtas sprendimas įtakos jo teisėms ir pareigoms neturi. 21. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės ir ikiteisminio tyrimo bylų duomenis iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis pripažinti negaliojančia 2011-06-29 ieškovo K. R. ir atsakovo R. T. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį kaip sudarytą dėl suklydimo bei taikyti vienašalę restituciją dėl 5/51 dalies žemės sklypo, esančio ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ( - ) g. ( - ). Atsižvelgiant į tai, teismo atliktos detalios įrodymų analizės bei argumentų apeliacinės instancijos teismas nekartoja ir pasisako tik dėl esminių, teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010, Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). 21. Sandorio pripažinimas negaliojančiu dėl suklydimo reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Teisminėje praktikoje yra išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (pvz. : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-531/2009, Nr. 3K-3-85/2011 ir kt..). 22. Kaip minėta, viena iš sąlygų, kurią teismui sprendžiant ginčą dėl sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimo negaliojančiu, būtina nustatyti – ar suklydimas buvo esminis. CK 1.90 straipsnio 4 dalimi apibrėžta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Todėl, sprendžiant ar suklydimas yra esminis, būtina vadovautis minėtais kriterijais. 23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas K. R. nurodė, kad jis neketino sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties, nesiekė žemės pardavimo, tačiau siekė išspręsti žemės sklype esančių vandens telkinių klausimą. Tai patvirtina nuosekli jo pozicija civilinėje byloje bei nurodytos sandorio sudarymo aplinkybės ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-9-00231-13. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas melagingai nurodo nesupratęs, jog pas notarą 2011-06-29 pasirašė žemės pirkimo – pardavimo sutartį, nes ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vykimą pas notarą 2011-06-29 giminaičiai paaiškino, kaip reikalingumą pasirašyti dokumentus dėl vandens telkinių plotų žemės sklype išminusavimo ir pakeitimo į dirbamą žemę (ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 8). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-04-14 rašto Nr. 1SS-(9.5)-847 matyti, kad K. R. kreipėsi į minėtą tarnybą dėl paveldėto žemės sklypo ribų tikslinimo, kt. reikalavimų, tame tarpe ir dėl jame esančių vandens telkinių išminusavimo (ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 12-13). Minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje esantis ieškovo 2011-06-13 A. T. išduotas įgaliojimas patvirtina, kad įgaliojimas buvo išduotas sutvarkyti visus reikalus ir dokumentus, susijusius su ieškovui priklausančiu paveldėtu žemės sklypu, tame tarpe sprendžiant klausimus dėl žemės paskirties keitimo, atidalijimo, gauti nuosavybės dokumentus ir kt., todėl nėra pakankamo pagrindo netikėti ieškovo K. R. paaiškinimais apie ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, t.y., jog sprendžiant žemės sklypo ribų, kt., klausimus jis kreipėsi į giminaičius, kurie jam ketino padėti juos išspręsti, o pasirašydamas pirkimo pardavimo sutartį, suklydo. Šią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, jog sekančią dieną po ginčijamo sandorio patvirtinimo, jis atvyko į notaro kontorą išsiaiškinti kokią sutartį jis sudarė bei panaikino 2011-06-13 įgaliojimą, išduotą A. T. (b. l. 11). 24. Apelianto teiginiai, jog sprendimas grįstas suinteresuotų liudytojų parodymais, vertintini kritiškai, nes byloje ištirtų įrodymų visetas teismui leido daryti išvadą, kad ieškovas ginčo sandorį sudarė dėl suklydimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - ieškovo 2011-06-13 įgaliojimas dėl su žemės sklypu susijusių reikalų tvarkymo, nepatvirtina, kad K. R. siekė parduoti dalį žemės sklypo, o 2011-06-30 prašymas panaikinti šį įgaliojimą, atliktas įvykdžius šalių susitarimus. Kaip nurodyta aukščiau, įgaliojimo A. T. turinys, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nepatvirtina, kad jis buvo išduotas tikslu atlikti veiksmus, siekiant sudaryti dalies žemės sklypo pardavimą. Be to, net ir darant prielaidą, jog šalys tarėsi, kad išsprendus žemės sklypo ribas, minusavus melioracijos upelius, kt. klausimus, R. T. bus parduota dalis sklypo, byloje nėra duomenų, jog ieškovui svarbūs klausimai buvo sprendžiami. Tai, jog A. T. žadėjo išspręsti ieškovui rūpinus žemės sklypo klausimus, iš dalies patvirtina S. R. paaiškinimai bei ikiteisminio tyrimo byloje esantis dokumentų, daiktų, turinčių įrodomosios reikšmės apžiūros protokolas (b. l. 91, ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 107). Dėl paminėto, atmestini apelianto teiginiai, jog teismas be pagrindo patikėjo K. R. aiškinimais apie vandens telkinius, nes tai, jog ieškovas siekė išspręsti žemės sklype esančių vandens telkinių klausimą patvirtina ir aukščiau minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-04-14 atsakymas ieškovui. 25. Ieškovas K. R. nurodė, jog pasirašant sutartį jis gerai nematė sutarties teksto, negirdėjo ką su notare kalbėjo giminaičiai. Apeliantas abejoja ieškovo sveikatos būkle sandorio sudarymo metu, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat lėmė ieškovo suklydimą, sudarant ginčo sandorį. Byloje esantys 2013 metų medicininių dokumentų išrašai patvirtina, jog ieškovo klausa ir regėjimas yra susilpnėję (b. l. 88-89). Tai, kad pateikti medicininiai išrašai datuojami 2013 m. (2013-09-19), neleidžia daryti išvados, jog, atsižvelgiant į K. R. amžių, minėtų sveikatos sutrikimų nebuvo sandorio sudarymo metu. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo suklydimą dėl dalies žemės pardavimo sandorio sudarymo lėmė ne tik jo sveikatos būklė, bet ir pasitikėjimas giminaičiais, A. T. išduotas įgaliojimas dėl žemės reikalų tvarkymo, į kurį nepateko žemės pardavimas, kas neleido ieškovui aiškiai suprasti, kad jis sudaro dalies jam priklausančio turto pardavimo sandorį. 26. Apeliantas R. T. nesutinka su vienašalės restitucijos taikymu ir teigia, jog ieškovas neįrodė, kad iki sandorio sudarymo jam nebuvo perduota 4 000 Lt, nes pasirašydamas ginčo sutartį patvirtino, kad pinigus yra gavęs. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog neįrodyta, kad ieškovui buvo perduoti 4 000 Lt, nes šios aplinkybės nepatvirtino nei liudytojai, nei notarė, kuri pinigų perdavimo nematė. Tai tvirtina matęs tik atsakovo atstovas A. T.. Be to, teismas nurodė, kad ginčo sutartis pasirašyta tik paskutiniame lape, kuris nėra informatyvus. Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais, o 1.76 straipsnio 1 dalyje – jog rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Įstatymas nereikalauja, jog kiekvienas dokumento lapas būtų pasirašytas jį sudarančių asmenų, todėl ta aplinkybė, jog ieškovas K. R. pasirašė tik paskutiniame sutarties lape, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog sutartis yra negaliojanti, ar, kad ieškovas su sutartimi negalėjo susipažinti. Tačiau sutiktina, jog neginčijamų duomenų, kad K. R. buvo sumokėta 4 000 Lt, byloje nėra. Nors ginčijamo sandorio 4.2 punkte nurodoma, jog ieškovas gavo pinigus iki sandorio pasirašymo, tačiau šiems teiginiams jokie įrodymai notarei nebuvo teikiami, tokių įrodymų, ieškovui neigiant pinigų gavimą, atsakovas R. T. nepateikė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, jog apelianto teiginius apie 4 000 Lt sumokėjimą ieškovui patvirtina A. T., nėra pakankama konstatuoti atsiskaitymą, nes A. T. yra atsakovo sūnus ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Rašytinių įrodymų apie įvykusį atsiskaitymą iki sutarties sudarymo, notarei taip pat nebuvo nepateikta. Be to, ieškovas teigia, jog jam turint sveikatos problemų, su notare bendravo giminaičiai, kuriais pasitikėdamas jis tik pasirašė dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nesant neginčijamų duomenų, jog R. T. iki sandorio sudarymo atsiskaitė su ieškovu, vienašalė restitucija taikyta pagrįstai. Apelianto teiginiai, jog teismas turėjo rinkti įrodymus, atmestini, nes byla nėra susijusi su viešu interesu, todėl pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai tenka šalims (CPK 178 str.). 27. Iš dalies sutiktina, jog ieškovas K. R. nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, tačiau įvertinus jo amžių, sveikatos būklę, pasitikėjimą giminaičiais, siekimas jų pagalba išspręsti žemės sklypo ribų pakeitimą, kas byloje nepaneigta, leidžia daryti išvadą, jog toks nerūpestingumas ir neatidumas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nebuvo esminio suklydimo, sudarant ginčijamą sandorį. 28. Nors apeliantas akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas pagal K. R. pareiškimą buvo nutrauktas, tačiau tai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Bylos duomenimis ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus duomenų, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tuo tarpu civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatuota, jog sandoris buvo sudarytas dėl ieškovo suklydimo. 29. Byloje nenustačius, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį, nėra pagrindo konstatuoti, jog jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.). 30. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo K. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos (300 Eur), teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovo R. T. (CPK 98 str.; b. l. 192-193).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

15Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš atsakovo R. T. (a.k. ( - ) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo K. R. (a.k. ( - ) naudai.

Ryšiai