Byla 2A-65-265/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujančios atsakovę Lietuvos Respubliką, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiasis asmuo J. B. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 6294 Lt žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010-05-21 3.05 val. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda A-1K 218 kilometre Eželiškės kaimo ribose, Šilalės raj., trečiajam asmeniui J. B. vairuojant ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį, staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgo šernas ir susidūrė su automobilio priekine dalimi. Automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Į eismo įvykį buvo iškviesti pareigūnai, apžiūrėta įvykio vieta, išduota įvykį bei transporto sugadinimus patvirtinanti pažyma bei nurodytas susidūrimas su laukiniu gyvūnu – šernu. Kelio atkarpoje, kurioje įvyko susidūrimas, kelio ženklo „Laukiniai žvėrys" (Nr. 131) nebuvo, taip pat šis kelio ruožas nėra aptvertas apsaugine tvora. Vertintojas UAB „Pajūrio autorika” nustatė, kad dėl automobilio sugadinimo padaryta 5544 Lt žala, o automobilio remontas ekonominiu požiūriu nenaudingas. Už automobilio nutempimą įmonei UAB „Statau“ ieškovas sumokėjo 450 Lt, o už žalos įvertinimą „UAB „Pajūrio autorika“ sumokėjo 300 Lt. Ieškovas jam padarytą žalą vertina iš viso 6294 Lt sumai.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-12 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui E. R. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 6 294 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 189 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad kelio ruože Vilnius-Kaunas-Klaipėda ties Šilalės rajonu įvyko keturi eismo įvykiai per šešis mėnesius, kurių metu transporto priemonės susidūrė su laukiniais gyvūnais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šiame kelio ruože egzistuoja galimybė atsirasti pavojui dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais, tačiau valstybė nesiėmė jokių priemonių, kad išvengti rizikos. Šiame ruože nėra nei aitvarų, nei ženklų ar kitokių priemonių, kurios leistų traktuoti, kad savininkas elgėsi apdairiai ir ėmėsi visų priemonių rizikos laipsniui sumažinti. Todėl teismas padarė išvadą, kad savo neveikimu valstybė atliko neteisėtus veiksmus. Šio neveikimo pasekmė – sugadintas ieškovo turtas konkrečiai sumai, tai yra, turto netekimas sietinas su atsakovės neveikimu. Pagal įstatymą valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkė, atsako už jų padarytą žalą. Rūpestingas ir apdairus savininkas turėjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius ir jų skaičių bei imtis priemonių, kad jiems būtų užkirstas kelias, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu. Laukinio žvėries išbėgimas į kelią prieš valstybiniu keliu važiuojantį automobilį kelia grėsmę žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui. Teismas nenustatė transporto priemonės valdytojo kaltės dėl eismo įvykio. Taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.210 str. 2 d. 6 procentų metinės palūkanos už termino praleidimą įvykdyti piniginę prievolę yra mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, kitu atveju terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.).

4Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialines teisės normas, šališkai vertinant byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatant aplinkybes. Teigia, kad teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą prielaidą, kad magistralinio kelio Nr. A1 ruožas, esantis Šilalės rajono ribose, yra avaringas ir eismo požiūriu nesaugus, o valstybė, kaip rūpestingas ir apdairus savininkas, nesiėmė visų būtinų priemonių rizikai išvengti, nes byloje nėra jokių įrodymų, statistinių ar kitų duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, todėl kelio pavojingumo, kaip galimai avaringo kelio aplinkybės, kriterijus nėra įrodytas. Apeliantė remiasi VU Ekologijos instituto mokslo tiriamojo darbo „Laukinių gyvūnų migracijos per valstybinės reikšmės magistralinius kelius tyrimas, probleminių ruožų identifikavimas, pasiūlymų įrengti aptvėrimus ir kitas priemones parengimas“ baigiamojoje ataskaitoje pateiktais duomenimis ir nurodo, kad magistralinio kelio A1 atkarpa nuo 200 km iki 240 km išskiriama kaip menkesnio aptvėrimo prioriteto, negu likusio kelio, o 218 kilometras (aptariamo autoįvykio vieta) į prioritetų kelio ženklinimui įspėjamaisiais kelio ženklais Nr. 13 „Laukiniai žvėrys“ sąrašą neįtrauktas. Valstybė įgyvendino šias rekomendacijas, todėl teismo išvada dėl jos nepakankamo rūpestingumo nepagrįsta ir neįrodyta. Teismas nepasisakė dėl VĮ „Automagistralė“ informacijos apie atitinkamuose magistralinio kelio ruožuose įrengtas tinklo tvoras nuo laukinių gyvūnų ir įspėjamuosius kelio ženklus Nr. 131 „Laikiniai žvėrys“, todėl apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad savo neveikimu valstybė atliko neteisėtus veiksmus. Teigia, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2010-10-25 raštas Nr. 85-93-A-7235 dėl eismo įvykių skaičiaus iš esmės neparodo nei gyvūnų migracijos atitinkamoje kelio atkarpoje, nei laiko, kada tokia migracija vyksta (ar gali vykti). Neaišku, kodėl teismas vertino 41,460 kilometro atstume įvykusius eismo įvykius, taip pat neaišku, ar minėtame rašte nurodyti eismo įvykiai yra įvykę dėl vairuotojo kaltės, ar įvykiai įvyko atitinkamų kelių ženklų galiojimo zonose ir t.t. Apeliantės manymu, šiuo konkrečiu atveju pavienio šerno patekimas į kelią yra atsitiktinumas, t. y. aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, nes šernai apskritai yra pakankami sėslūs, o toje vietoje 500 metrų atstumu nėra buvę tokių susidūrimų. Ieškovas nepaneigė VĮ „Automagistralė“ pateiktų duomenų, kad magistralinio kelio A1 218 kilometras nėra avaringas ar yra „juodoji dėmė“, todėl apeliantė nesutinka su teismo nuomone dėl būtinumo aptariamo kelio atkarpoje nuo 207,720 km iki 249,180 km (Šilalės rajono ribose) įrenginėti papildomas technines apsaugines priemones, imtis kitų priemonių. Kildinant atsakovės atsakomybę vieninteliu CK 6.267 str. pagrindu, valstybės, kaip laukinės gyvūnijos savininko teisių ir pareigų netinkamo vykdymo aplinkybė liko neįrodyta, nes valstybė tinkamai valdo ir reguliuoja šernų populiaciją. Pažymi, kad civiliniams teisiniams santykiams tarp šalių neturi teisinės reikšmės administraciniai teisiniai santykiai ir ieškovui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kurio atsakomybė pagal CK 6.270 str. kyla be kaltės, egzistuoja bendro pobūdžio pareiga valdant transporto priemonę elgtis atidžiai bei rūpestingai ir nepažeisti šios pareigos sekant kelio ženklus, pasirenkant saugų greitį valdant (vairuojant) didesnio pavojaus šaltinį. Teismas neišsiaiškino, ar vairuotojas tinkamai elgėsi saugaus eismo reikalavimų požiūriu konkrečiomis aplinkybėmis, ar turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, kokiu maksimaliu greičiu galėjo saugiai važiuoti transporto priemonės vairuotojas tomis kelio sąlygomis, todėl nepagrįstai nusprendė, kad visa atsakomybė dėl autoįvykio tenka valstybei. Valstybės ar jos institucijų veiksmai, kuriais laikytasi atitinkamų teisės aktų, turi būti laikytini pozityviais veiksmais, paneigiančiais neteisėto neveikimo prezumpciją, kurią nuginčijus ieškovo patirti nuostoliai neturi būti vertinami kaip nulemti atsakovės veiksmų (neveikimo). Apeliantė taip pat abejoja teismo priteistos žalos dydį pagrindžiančių įrodymų buvimu. Be to, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į bylą kelio savininko (valdytojo) atsakovu, sprendime pasisakė dėl jo kaltės dėl eismo įvykio ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

5Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

6Apeliacinis skundas tenkintinas.

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8Byloje kilo ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, kurią patyrė automobilio savininkas jo automobiliui susidūrus su į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu – šernu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010-05-21 3.05 valandą nakties magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda A1 218 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens J. B. vairuojamas automobilis Opel Astra, valst. Nr. ( - ) susidūrė su į kelią staiga išbėgsiu šernu. Šis automobilis nuosavybės teise priklauso i ieškovui E. R.. Ieškovas teigia, kad dėl automobilio apgadinimo jis patyrė 6294 Lt žalą, kurią siekia prisiteisti iš valstybės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino motyvuodamas tuo, kad savo neveikimu valstybė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nesiėmė visų priemonių rizikos dėl susidūrimo su laikiniais gyvūnais kelio ruože ties Šilalės rajonu laipsniui sumažinti. Teismas nurodė, kad atsakovė galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius ženklus ir užtvarus, taip užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti. Teismas įvertino, kad atsakovės kaltė pasireiškia neatsargumu. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

9Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2009-03-24 ir 2009-11-23 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-138/2009 ir Nr. 3K-3-509/2009, kuriomis rėmėsi ieškovas, konstatuota, kad sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo pagal analogiją taikytina CK 6.267 str. 1 d. Tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje kasacinis teismas detalizavo įstatymo analogijos taikymo laukinių žvėrių žalos atlyginimo civiliniams teisiniams santykiams galimybę bei sąlygas ir nurodė, kad CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas (šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma šios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011). Kasacinis teismas analogišką bylą išnagrinėjo 2011-10-04 ir nurodė, kad kaip precedentu reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011, bei konstatavo, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvūno eismo įvykio metu padarytą žalą taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 str. įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Esant precedentų konkurencijai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vadovaujasi kaip precedentu vėliausiomis kasacinio teismo nutartimis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas), pagal kurias už šerno, kaip laukinio gyvūno (laukinio žvėries), eismo įvykio metu padarytą žalą valstybė, būdama šio laukinio gyvūno savininke, privalėtų atsakyti tik nustačius visas būtinas jos civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju valstybės civilinei atsakomybei taikyti nustatytinos bendros šios atsakomybės atsiradimo sąlygos, tačiau neteisingai nustatė šių sąlygų egzistavimą nagrinėjamoje byloje.

10Lietuvos Aukščiausiais Teismas minėtoje 2011-10-04 nutartyje nurodė, kad spendžiant dėl laukinio gyvūno savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo turi būti atsižvelgiama į situaciją toje kelio vietoje (įvykio vietoje, o ne visame kelyje), kuriame įvyko bylai išspręsti reikšmingas eismo įvykis, taip pat į šio įvykio aplinkybes.

11Ieškovas teigia, kad kelio atkarpoje, kur įvyko susidūrimas, kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“ (Nr. 131) nebuvo, šis kelio ruožas taip pat nėra aptvertas apsaugine tvora. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pateikta informacija (b. l. 74) nurodė, kad kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruože ties Šilalės rajonu įvyko keturi eismo įvykiai per šešis mėnesius, kurių metu transporto priemonės susidūrė su laukiniais gyvūnais ir padarė prielaidą, kad šiame kelio ruože egzistuoja galimybė atsirasti pavojui dėl susidūrimo su jais, tačiau valstybė nesiėmė jokių priemonių, kad išvengti šios rizikos. Teisėjų kolegija su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka, nes teismas, pasisakydamas apie valstybės nepakankamai taikomas priemones, siekiant išvengti rizikos dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais aptariamame kelio ruože, t. y. Šilalės rajone (nuo 207,720 km iki 249,180 km), neatsižvelgė ir nevertino byloje esančios VĮ „Automagistralė“ informacijos (b. l. 110–119 ). Iš šios informacijos matyti, kad Šilalės rajono ribose esančio magistralinio kelio A1 229,05-244,26 km (dešinė), 229,05-244,26 km (kairė), 244,27-295,54 km (dešinė) ir 244,27-295,54 km (kairė) yra įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, o 229,428 km (dešinė, galiojimo zona 16 km), 234,713 km (dešinė, galiojimo zona 8 km), 235,572 km (kairė, galiojimo zona 7 km), 241,416 km (kairė, galiojimo zona 13 km), 242,80 km (dešinė, galiojimo zona 3 km), 245,82 km (kairė, galiojimo zona 3 km) ir 246,30 km (dešinė, galiojimo zona 1,6 km) yra įrengti įspėjamieji kelio ženklai Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“. Darytina išvada, kad valstybės kompetentingos institucijos sekė Šilalės rajono ribose esančio magistralinio kelio A1 avaringumo situaciją bei tendencijas ir atitinkamose vietose pastatė specialius kelio ženklus ir užtvarus. Tuo tarpu į bylą pateikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato duomenys apie transporto priemonių susidūrimą su laukiniais gyvūnais visame kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruože ties Šilalės rajonu (nuo 207,720 km iki 249,180 km) nesudaro pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, kad iki aptariamo eismo įvykio egzistavo būtinybė įvykio vietoje atsakovei, imantis priemonių laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti, statyti specialius kelio ženklus, užtvarus ar pan. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu įspėjamojo ženklo „Laukiniai gyvūnai“ neįrengimas būtų traktuojamas kaip atsakovės neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiškai reikšmingam priežastiniam tokio neveikimo ir ieškovo nuostolių ryšiui konstatuoti.

12Teisėjų kolegijos vertinimu valstybei negalima nustatyti besąlygiškos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvūnų migracijos duomenis, tuo labiau aiškinti tai atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje būti budriems bei atsargiems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės). Visi eismo dalyviai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, vairuoti maksimaliai prisiderinant prie konkrečių vairavimo sąlygų ir pasirenkant kiek įmanoma saugesnį greitį. Vairuotojas privalo važiuoti ne tik neviršydamas maksimaliai leistino greičio, bet pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti ir į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko esant tamsiam paros metui, apie 3 val. nakties. Vairuotojas paaiškinime nurodė, kad jis važiavo apie 110 km/h (b. l. 80). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie faktiniai duomenys, atsižvelgiant į vairuotojui nustatytas pareigas įvertinti važiavimo sąlygas, paros laiką ir pasirinkti saugias vairavimo sąlygas, t. y. ir saugų greitį, teikia pagrindą konstatuoti, kad šiai bylai išspręsti reikšmingo eismo įvykio metu automobilio vairuotojas nebuvo toks rūpestingas ir apdairus, koks turėjo būti.

13Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką, bei ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi. Dėl to, sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į šį aspektą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles nuo 2005 m. šernų medžiojimas yra nelimituojamas ir nelicencijuojamas, t. y. naudotojai (medžiotojų būreliai) sprendžia, kiek šernų sumedžioti. Teisėjų kolegijos nuomone, valstybės institucijų sprendimų dėl šernų populiacijos reguliavimo priėmimas įrodo, kad valstybė, atsižvelgdama į laukinių gyvūnų migracijos ypatumus, jų populiaciją, ėmėsi tinkamų veiksmų žalai dėl laukinių gyvūnų patekimo į kelią užkirsti. Atsakovės neveikimą paneigia ir kiti priimti teisės aktai, skirti laukinių gyvūnų apsaugai, saugiam eismui užtikrinti, t. y. Laukinės gyvūnijos įstatymas, Kelių įstatymas, Kelių priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155. Šių bei aukščiau minėtų teisės aktų priėmimas vertintinais kaip pozityvūs atsakovės veiksmai reglamentuojant laukinę gyvūniją bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams.

14Atsakovės veiksmų neteisėtumą bei nuostolių atsiradimo ryšį su atitinkamais valstybės veiksmais (neveikimu), kaip civilinės atsakomybės sąlygas, įrodyti buvo būtent ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog šios savo pareigos ieškovas neįvykdė, vadinasi, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Remdamasi tuo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-12 sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.)

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. R. ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai