Byla 2-204-723/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovui T. B., jo atstovei adv. Astai Lapinskaitei, atsakovo atstovui A. B., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, trečiajam asmeniui A. B. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

2Ieškovas T. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 6170 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Nurodė, kad 2009-12-15 keliu Bukiškės - Maišiagala vairavo transporto priemonę Jeep Commander ( - ), ir apie 08 val. 40 min. įvyko eismo įvykis - automobilis susidūrė su staiga į kelią išbėgusia stirna, dėl to buvo apgadinta transporto priemonė; ieškovo kaltės dėl eismo įvykio nenustatyta. Šias aplinkybes grindžia 2009-12-15 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pažyma ir 2009-12-16 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio nutarimu Nr. 10 - 57 – AT1 - 466 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ nustatė žalos, atsiradusios dėl transporto priemonės apgadinimo, dydį, ir pateikė 2009-12-17 transporto priemonės įvertinimo ataskaitą Nr. 291239. Ieškinyje nurodyta, kad transporto priemonės remontas ieškovui kainavo - 5970 Lt ir už transporto priemonės vertinimą jis sumokėjo 200 Lt. Šias aplinkybes grindžia prekių/paslaugų pirkimo-pardavimo kvitais: 2010-06-12 serija A Nr. 6592512; 2010- 06-19 serija A Nr. 6592515; 2010-06-20 serija A Nr. 6592516; 2010-06-26 serija A Nr. 6592519; PVM sąskaita -faktūra serija NAB Nr. 3627. Pažymėjo, kad transporto priemonė buvo apdrausta įprastine Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiškusi, kad tai nėra draudiminis įvykis, draudimo bendrovė už padarytą žalą draudimo išmokos nesumokėjo.

4Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teigia, jog įgijo teisę reikalauti sumokėtų sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, šiuo atveju - valstybės, kuri yra gyvūnijos savininkė ir turi pareiga rūpintis, kad laukiniai gyvūnai nedarytų žalos (CK 6.267 str.). Pagal CK 6.267 str. 2 d. laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-24 nutartyje Nr. 3K-3-13/2009 išaiškino, kad tai, jog įstatymo nenustatyta laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo tvarka, suponuoja pagrindą bylą nagrinėjančiam teismui dėl santykių panašumo taikyti CK 6.267 str. 1 d. analogiją. Be to, iš Laukinės gyvūnijos įstatymo 24 str. 4 d. matyti, kad valstybė kaip apdairi ir rūpestinga laukinės gyvūnijos savininkė yra atsakinga už žalą, padarytą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, ir prisiima žalos atsiradimo bei atlyginimo riziką; vadinasi, tokių galimybių ir žalos atlyginimo nenustatymas eismo įvykių atveju laikytinas ne objektyviu aplinkybių nenumatymu, bet teisės spraga; apie tai pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-138/2009).Kelyje Bukiškės - Maišiagala buvo užregistruota 20 eismo įvykių, kuriuos įtakojo susidūrimai su gyvūnais. Mano, kad valstybės kompetentingos institucijos nepastatydamos įspėjamųjų kelio ženklų ar kitaip neužtikrindamos saugaus eismo, neveikė taip, kaip privalėtų veikti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarime Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13.4 p. nustatyta, kad valstybinės ir vietinės reikšmės kelius prižiūrintys asmenys privalo nustatyti keliuose avaringas vietas, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones.

5Reziumuoja, jog pateikti duomenys apie avarijų skaičių reiškia, kad laukinių žvėrių kelio Bukiškės - Maišiagala ruože pasitaiko ir kad tai reiškia, jog pagal Lietuvos standarto LST 1405;1995 3.2.38 punktą kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“, kuris statomas prieš kelio ruožą, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių, turėjo būti pastatytas ir šiame kelyje. Teigia, kad eismo įvykį lėmė kompetentingų valstybės institucijų kalti veiksmai (neveikimas), todėl valstybė turi būti pripažinta atsakinga dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos ir ieškinys turi būti tenkinamas remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais.

6Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepime (b.l. 30-32) nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-07-21 nutartyje Nr. 3K-3-338/2011 išaiškino, kad pagal įstatymo analogiją ginčo santykiams taikytina CK 6.267 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Tačiau, atsižvelgiant į CK 1.8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti pagal analogiją specialiąsias teisės normas, t.y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančias normas, CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas (šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma šios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. Taigi CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą nagrinėjamos bylos ad hoc atveju taikytina nustatant visas CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas.Įstatymai valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkei, nenustatė griežtosios civilinės atsakomybės, t.y. atsakomybės be kaltės, tokios atsakomybės taikymo pagal įstatymo analogiją galimybę riboja CK 1.8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvūnų migracijos takai, o atsakovas dėl to nesiėmė jokių priemonių, siekiant išvengti galimo jų patekimo į kelią ar pan.Pagal CK 6.267 str. 1 d. numatyta, kad už gyvūnų padarytą žalą atsakingas jų savininkas, jeigu neįrodo buvus 6.270 str. 1 d. numatytų aplinkybių. Pagal CK 6.270 str. 1 d. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsakingas už jo padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala kilo dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.Atsakovas nurodo, jog jo pateikti įrodymai patvirtina, jog valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje 5214 Bukiškis-Maišiagala nebuvo pagrindo įrengti nei įspėjamųjų kelio ženklų, nei kitų techninių priemonių. Pagal atlikto tyrimo duomenis, valstybinės reikšmės rajoninis kelias 5214 Bukiškis-Maišiagala saugaus eismo požiūriu laikytinas nepavojingu, susidūrimų su laukiniais gyvūnais neužfiksuota, dėl to nėra ir nebuvo jokio pagrindo tame kelio ruože įrengti specialių kelio ženklų ar kitų priemonių, siekiant išvengti galimo laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią.

7Griežtosios civilinės atsakomybės atveju žalą patyrusiam asmeniui nepakanka įrodyti tik žalą tam, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, privalėjo įrodyti ieškovas, tačiau, atsakovo manymu, to nepadarė. Mano, kad Valstybė nėra atsakinga už ieškovo patirtą žalą, nes nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kas, atsakovo manymu, buvo įrodyta, todėl prašo teismo ieškinį atmesti.

8Ieškovas, nesutikdamas su atsiliepime išdėstytais motyvais ir argumentais, dublike (b.l. 49-52) nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai remiasi susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtinta Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika, nes ji nepaskelbta „Valstybės žiniose“. Daro išvadą, kad nurodyta Metodika nėra tinkamas įrodymas valstybės atsakomybei nagrinėjamu atveju paneigti. Aplinkybę, kad atsakovas grindžia savo poziciją negaliojančiu teisės aktu, vertina kaip valstybės nerūpestingumą ir neatidumą, kuri įrodo valstybės neveikimą, t.y. negebėjimą užtikrinti laukinio žvėries galimumo valdyti faktą.

9Teigia, jog aplinkybę, kad aptariamas kelio ruožas jau eismo įvykio metu buvo avaringas, reikalaujantis specialių priemonių, įrodo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenys. Esant tokiai statistikai ir aiškiai įstatymu reglamentuotai tvarkai dėl eismo saugumo užtikrinimo, valstybė ne tik galėjo, bet ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią.

10Vertindamas paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pats atsakovas patvirtina, jog kompetentingos valstybės institucijos nesekė avaringumo ginčo kelyje situacijos ir tendencijų, taip pat, kad valstybė savo neveikimu pažeidė 1)

11LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimą Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13.4 p., kuriame nustatyta, kad valstybinės ir vietinės reikšmės kelius prižiūrintys asmenys privalo nustatyti keliuose avaringas vietas, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones; 2)

12LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7 d. 3-5p., kuriuose nustatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos, privalo tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes, privalo atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų; 3)

131968-11-08 Vienoje priimtos Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 p., kuriame nustatyta, kad kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ statomas tais atvejais, kai yra didelė tikimybė, jog per kelią gali eiti laukiniai žvėrys.

14Institucijos nesilaikė teisės aktų reikalavimų (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 str. 6 p., 9 str. 1 d., 10 str., 11 str. 1 d., 7 d. 4, 5 p; Kelių įstatymo 5 str. 2 d, 15 str.).

15Bukiškės – Maišiagala kelyje pagal byloje pateiktus duomenis įvyko 20 eismo įvykių dėl į kelią išbėgusių laukinių gyvūnų. Taigi, šie valstybės veiksmai patvirtina atsakovo nerūpestingumą ir priežastinį žalos ir atsakovo neteisėto neveikimo ryšį.

16Atsakovas triplike (b.l. 60-62) atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas remiasi ne konkrečiai atsiliepime nurodyta metodika, o atliktu VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atliktu tyrimu, nustatant „Juodąsias dėmes“ ir avaringus ruožus valstybinės reikšmės automobilių keliuose, atlikta eismo įvykių analize, eismo saugos gerinimo pasiūlymais. Taip pat, atkreipė dėmesį, kad šis tyrimas atliktas įvertinant 2005-2008 m. ir 2009 m. pirmojo pusmečio eismo įvykius, o atsakovo analizuotinas eismo įvykis įvyko 2009-12-15, t.y. antrame 2009 m. pusmetyje. LAT 2011-07-21 nutartyje yra pasisakęs apie tai, kad įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

17Pažymėjo, kad Kelių ženklų ir signalų konvencijos 9 str. 2 d. nustatyta, kad įspėjamųjų kelio ženklų be reikalo neturi būti daug. Šie ženklai išdėstomi taip, kad įspėtų apie galimus kelyje pavojus, kuriuos pakankamai atsargiai važiuojančiam vairuotojui būtų sunku laiku pastebėti. Įspėjamieji kelio ženklai statomi vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencija, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuva, bei Lietuvos standartu LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, kurio 3.2.28 punktas numato, kad ženklas „Laukiniai gyvūnai“ statomas prieš kelio ruožą, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių. Teisės aktai nenumato kelio ruožo, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių, sąvokos. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį kelio ženklą, nes tokiu atveju nebūtų laikomasi tokių kelio ženklų sistemos, kadangi laukiniai gyvūnai atskirais atvejais gali pasirodyti bet kurioje vietoje. Mano, kad eismo įvykio vietoje laukinio gyvūno išbėgimas į kelią yra atsitiktinumas, pavienis reiškinys, todėl atsakovas neturėjo pagrindo imtis ypatingų atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią laukinio gyvūno patekimui į kelią.

18Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad gerai žino tą vietą, kur vyko avarija, fotografavo po 3 dienų. Stirna atbėgo iš dešinės, labai staiga iššoko, jis nepamatė,bet pajautė,kaip atsitrenkė,nespėjo sustabdyti automobilio.Smūgis vairuotojo pusėje. Teigia važiavęs 50 km/h greičiu, kelio danga buvo sausa, temperatūra buvo minusinė. Kelio ženklas būtų įspėjęs ir jis būtų važiavęs 30 km/h. Mano, jog už laukinius gyvūnus atsakinga valstybė.

19Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas pateikė įrodymus, jog nuo 2005 m. iki 2007 m. įvykių dėl laukinių gyvūnų susidūrimų su automobiliais nebuvo, o ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog buvo 20 eismo įvykių, kuriuos įtakojo gyvūnai. Tai vertina kaip institucijų nesusikalbėjimą, jų neveikimą. Teigia, jog atsakovai atlieka skaičiavimus pagal negaliojančią metodiką, nėra įtraukta sąvoka „įvykiai su laukiniais gyvūnais“. Kelininkai įpareigoti pranešti institucijoms apie eismo įvykius su laukiniais gyvūnais. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pateikė tik techninę specifikaciją, o jokių atliktų tyrimo išvadų, nepateikė. Nurodė, jog jei būtų buvęs ženklas, ieškovas būtų prisiėmęs atsakomybę. Jis nepažeidė jokių taisyklių, buvo rytas, matomumas geras. Tame ruože leistinas greitis - 60 km/h. Įvykis įvyko kelio ruože Bukiškės-Maišiagala, teigia, jog ten ne gyvenvietė. Nurodė, kad atsakovas, pateikdamas medžiagą, jog nebuvo nei vieno eismo įvykio, susijusio su laukiniais gyvūnais, elgiasi nerūpestingai ir aplaidžiai. Prašė ieškinį tenkinti.

20Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pateiktoje lentelėje yra duomenys būtent to kelio, kuriame įvyko susidūrimas su gyvūnu. Paaiškino, kad tyrimo bendroje informacijoje (b.l 37) parodoma, kaip fiksuojami įvykiai visoje respublikoje. Bylos lape Nr. 38 pateikti kelyje Nr. 5214 fiksuoti eismo įvykiai, ir jame nėra nė vieno susidūrimo su gyvūnais per 3 metus; tyrimo darbas atliktas įskaitant įvykius, kuomet buvo sužaloti ar žuvę žmonės – įskaitinių įvykių su laukiniais gyvūnais nebuvo.Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kur įvyko eismo įvykis – neužfiksuota, kuriame kilometre įvyko susidūrimas; imamas kelio ruožas. Paaiškino, jog ženklai statomi įvairiai; ženklą dešimties kilometrų ruože galima pastatyti. Nurodė, jog svarbu, kiek gyvūnų vidutiniškai per metus išbėga į kelią, - jei tai pavienis atvejis, tai neaišku, ar tai laukiniai, ar naminiai gyvūnai – policija tokių duomenų nerenka. Atstovas taip pat nurodė, jog ieškovas nenurodė, kokių norminių aktų reikalavimai buvo pažeisti vykdant laukinės gyvūnijos savininko ar kelio savininko teises ir pareigas. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika – 2011-07-21 nutartimi Nr. 3K-3-338/2011, 2011-10-04 nutartimi Nr. 3K-3-371/2011. Kadangi aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintą pavojingumą, suponuojantį valstybės pareigą imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, byloje nenustatyta, todėl nėra teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Kadangi neteisėti veiksmai yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, jų neįrodžius, prašo ieškinį atmesti.

21Ieškinys netenkinamas.

22Byloje nustatyta, kad 2009-12-15, 8.40 val. Vilniaus rajone, Mažojoje Riešėje, kelyje Bukiškės-Maišiagala 6-ame kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu ant važiuojamosios dalies išbėgo stirna, kuri atsitrenkė į T. B. vairuojamo automobilio Jeep Commander, valst. Nr. ( - ), priekinę dalį; eismo įvykio metu apgadinta automobilio priekinė dalis. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2009-12-15 pažyma bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2009-12-16 nutarimas Nr. 10-57-AT1-466, kuriuo nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos T. B. atžvilgiu (b.l. 6-7). Ieškovas, pagrįsdamas ieškinyje nurodytas aplinkybes apie transporto priemonės remonto kainą, pateikė 2010-06-12, 2010-06-19, 2010-06-20 bei 2010-06-26 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, iš kurių matyti, kad ieškovas už automobilio Jeep Commander, valst. Nr. ( - ), remontą A. B., turinčiam verslo liudijimą, sumokėjo 5970 Lt (b.l. 8-10). A. B. užsakymu UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliko automobilio Jeep Commander, valst. Nr. ( - ) įvertinimą, ir vertinimo pažymoje Nr. 291239 (išvadose) nurodė, jog transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) su PVM – 5538,32 Lt; transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo – 40000 Lt; apgadintos transporto priemonės atstatymas ekonominiu požiūriu tikslingas (b.l. 15-26).

23Automobilis Jeep Commander, valst. Nr. ( - ), AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2009-09-29 iki 2009-12-28 buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo liudijimas Nr. ( - )); AB „Lietuvos draudimas“ 2011-06-28 raštu informavo, jog pagal šią draudimo sutartį jokie įvykiai neregistruoti, draudimo išmokos nemokėtos (b.l. 12-13).

24Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato VTS Kelių policijos poskyrio 2010-06-11 atsakyme nurodyta, kad šio poskyrio administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, kelyje Bukiškės-Maišiagala buvo užregistruota 20 eismo įvykių, kuriuos įtakojo susidūrimai su gyvūnais (b.l. 14).

25Atsakovas, teigdamas, jog valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje 5214 Bukiškis-Maišiagala nebuvo pagrindo įrengti nei įspėjamųjų kelio ženklų, nei kitų techninių priemonių, pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atliktą „„Juodųjų dėmių“ ir avaringų ruožų valstybinės reikšmės automobilių keliuose nustatymą, avaringumo statistikos analizę ir pasiūlymus eismo saugumui gerinti“, taip pat Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtintą Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką (b.l. 33-44), kurios tikslas - apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sąvoką ir atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo parametrus, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį. Pagal šią metodiką avaringas ruožas – kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas, tačiau avaringumo rodikliai dar nepasiekė ribinės reikšmės; „Juodoji dėmė“ – kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas ir rodikliai yra pasiekę arba viršiję ribines reikšmes (metodikos 2.1., 2.3 p.). Avaringieji ruožai nustatomi naudojant slenkmenį, kurio ilgis yra pastovus ir lygus 500 m. Jeigu slenkmenį perkėlus nuo vienos eismo įvykio vietos prie kitos eismo įvykio vietos nustatoma, kad ties juo esančiame kelio ruože per 4 metus įvyko eismo įvykių daugiau už Amin=3, tai toks ruožas įtraukiamas į avaringųjų ruožų sąrašą (metodikos 13-14 p.).

26VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto tyrimo duomenimis laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m. pirmojo pusmečio (imtinai) kelyje Nr. 5214 įvyko 7 eismo įvykiai, tačiau jie nesusiję su susidūrimais su laukiniais gyvūnais (b.l. 38).

27Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono PK viešosios policijos skyriaus 2011-11-08 pranešime nurodyta, jog 2005 m. Vilniaus r. kelio Bukiškės-Maišiagala atkarpoje nuo 5-to iki 15-to kilometro įvyko vienas eismo įvykis; 2005-04-22, 20.50 val. 13-ame kilometre automobilis „Volvo S 60“ partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią stirną; taip pat nurodyta, jog atkarpoje Bukiškės-Maišiagala 6-ame kilometre važiavimo greitis yra 90 km/h, kelio danga – asfaltas, kelio vingis, o iš abiejų pusių yra atvira vietovė (laukas) (b.l. 70).

28Aprašomą kelio situaciją patvirtina ieškovo pateiktos fotonuotraukos Nr.1,4(b.l.89).

292011-11-21 Vilniaus rajono policijos komisariato VP skyrius papildomai pranešė, kad nuo 2005 m. iki 2011-11-21 Vilniaus r. kelio Bukiškės-Maišiagala atkarpoje nuo 5-o iki 15-o kilometro įvyko 13 eismo įvykių (užvažiavimas ant gyvūno): 2008-06-13 d. 14.30 kilometre, 2009-10-29 d.- 9.85 kilometre, 2006-04-12 d. - 6-ame kilometre, 2009-10-06 d. - 9.75 kilometre, 2009-11-03 – 13,70 kilometre, 2010-06-27 – 10.80 kilometre, 2011-05-24 – 13-ame kilometre, 2007-04-23 – 12.60 kilometre, 2010-12-29 – 14.15 kilometre, 2010-07-14 – 9.35 kilometre, 2010-07-10 – 9.70 kilometre, 2009-11-10 – 11.50 kilometre, 2006-05-25 – 14.50 kilometre, 2011-10-26 – 12.12 kilometre įvyko eismo įvykiai, kurių metu buvo partrenkti laukiniai gyvūnai (b.l. 71-74).Teismas išsiaiškino,kad nurodyti duomenys yra ne autoįvykio kelyje.

30Papildomi duomenys yra apie autoįvykio vietą.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyris 2012-04-02 rašte Dėl eismo įvykių su gyvūnais pranešė, kad 2009-12-15 Vilniaus r., kelio Bukiškės-Maišiagala eismo įvykis įvyko 5,25 km., kuriuo metu automobilis „Jeep Commander“, valst.Nr.( - ) partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią stirną. Kelio atkarpoje Bukiškės- Maišiagala nuo 1 km iki 20 km nuo 2009-04-10 iki 2012-03-17 įvyko 6 eismo įvykiai (užvažiavimai ant gyvūno). Kelyje Bukiškės -Maišiagala nuo 1 km iki 6 km važiavimo greitis yra 50 km/h , kadangi viena po kitos seka kelios gyvenvietės. Nuo 6 km iki 20 km leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h , kelio danga yra asfaltas, kurioje yra vingiuotų atkarpų, įkalnių. Tarp gyvenviečių yra atvirų vietovių. Nuo 10 km. pakelėse yra medžių bei krūmų. Nuo 15 km iš abiejų pusių buvo medžių alėja, kuri šiuo metu iškirsta. Kelias rajoninės reikšmės, neaptvertas. Eismo įvykiai registruojami administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre. Nurodyta kelio atkarpa nėra išskirtinė avaringumo atžvilgiu, pagrindinis dėmesys yra skiriamas kelių ruožams, kuriuose buvo sužeisti arba žuvo žmonės. Rekomendacijos ir pasiūlymai dėl kelio ženklų, atitvarų ir kitokių techninių priemonių įrengimo teikiami bendra pasitarimo metu, iškart po bendros kasmetinės, su kelių priežiūros specialistais atliekamos kelių apžiūros. Siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių bendradarbiaujama su Susisiekimo ministerija, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ bei visomis kitomis valstybinėmis institucijomis ir kelių tarnyboms atsakingomis už eismo saugumą Lietuvos keliuose (b.l. 86).

31Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis 2009-04-10 – 10.75 km., 2009-12-19 – 14 kilometre, 2010-02-13 – 2.35 kilometre, 2009-12-15 – 5.25 kilometre, 2011-04-03 – 10-ame kilometre, 2012-03-17 – 3.50 kilometre įvyko eismo įvykiai, kurių metu partrenkti laukiniai gyvūnai – iš jų penkis kartus stirnos, vieną - šernas (b.l. 87-88).

32Analizuojant šiuos duomenis matyti,kad autoįvykio vietoje ir 500 m atkarpoje iki ir po autoįvykio vietos,per 3 metus nebuvo kito tokio paties autoįvykio,kai šiame kelio ruože susidurtų automobilis su laukiniu gyvūnu.Todėl teismas daro išvadą,kad šioje kelio vietoje negalima teigti,kad šioje vietoje yra didelė tikimybė laukiniam gyvūnui išeiti į kelią.Tokiu būdu paneigiamas 1968-11-08 Vienoje priimtos Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 p. reikalavimo taikymas būtent šiame kelio ruože.Remiantis LR susisiekimo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 3-390 patvirtinta „Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika” avaringi ruožai nustatomi taikant 500 m. ilgio slenkmenį ir jame per 4 metus įvykusių avarijų skaičių (13 p.).Taigi, šis kelio ruožas nėra avaringas,bent jau dėl grėsmės susidurti su į kelią išbėgančiais laukiniais žvėrimis. Valstybės pareiga įrengti atitvarus, įspėjamuosius kelio ženklus negali būti aiškinama atsietai nuo protingumo standartų. Nesant objektyvios informacijos apie gyvūnų migraciją nurodytame kelio ruože, tuo labiau užfiksavus tik vieną eismo įvykį dėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu, nėra pagrindo konstatuoti, jog valstybė turėjo pareigą minėtame kelio ruože pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus (Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 p.), įrengti atitvarus, ar tuo labiau numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią. Kitoks šios situacijos aiškinimas neatitiktų racionalumo bei protingumo standartų, kadangi valstybei negalima užkrauti besąlygiškos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvūnų migracijos duomenis, tuo labiau, aiškinti tai atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje būti budriems bei atsargiems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės). Vertinant atsakovo veiksmus negali būti imami domėn visoje kelio Bukiškės-Maišiagala atkarpoje ar net kelių kilometrų spinduliu esančioje atkarpoje įvykę eismo įvykiai, susiję su gyvūnija.Kelio ženklų, įspėjančių apie pavojų susidurti su laukiniais žvėrimis pastatymą tose vietose, kuriose buvo tokio pobūdžio eismo įvykių ir tokia grėsmė egzistuoja, pripažintinas pakankamu, atitinkančiu protingumo, apdairumo ir rūpestingumo kriterijus, elgesiu. Nagrinėjamu vienas eismo įvykis nelaikytinas pakankamu daryti išvadą apie grėsmę kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 5.25 kilometre susidurti su laukiniais gyvūnais, kai vėliau eismo įvykiai iki 2012-03 nesikartojo.

33Teismas konstatuoja,kad įvykio vietoje pagal pateiktas fotonuotraukas(b.l.89) buvo geras matomumas kelkraštyje iš dešinės ir iš kairės pusės.Per sniegą nepastebėtam gyvūnui,0,5 m aukščio, atbėgti iki važiuojamosios kelio dalies iš dešinės pusės nėra realu,nes matomumas sniego fone ir šviesiu paros metu geras(įvykis buvo po 8 val. ryto,kai saulė jau patekėjusi-duomenys bet kokiame kalendoriuje),kas objektyviai leidžia tai konstatuoti.Kodėl ieškovas nematė gyvūno,logiškai paaiškinti negalima.

34Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 straipsnyje, nustatančiame, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad laukinio žvėries padaryta žala pagal įstatymą turi būti atlyginama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2009, sprendžiant dėl atsakomybės už laukinio žvėries eismo įvykio metu padarytą žalą, konstatuota, kad šiuo atveju susiduriama su įstatymo spraga.Nagrinėjamu atveju žalos atsiradimo metu (2009 m. gruodžio 15 d.) nei CK, nei Laukinės gyvūnijos, nei kituose įstatymuose nebuvo laukinių žvėrių eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo. Pažymėtina, kad nuo 2010 m. liepos 10 d. galioja Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalis, kurioje jau pateiktas valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padarytos žalos atlyginimo reguliavimas, nenustatant griežtosios civilinės atsakomybės. Tačiau teisinio reglamentavimo srityje galiojant taisyklei, kad teisės aktui neturint atgalinio veikimo galios (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimą), nurodyta Laukinės gyvūnijos įstatymo norma negali būti taikoma, sprendžiant dėl 2009 m. liepos 11 d. padarytos žalos atlyginimo.Pagal įstatymo analogiją ginčo santykiams taikytina CK 6.267 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Tačiau, atsižvelgiant į CK 1.8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti pagal analogiją specialiąsias teisės normas, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančias normas, CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas (šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma šios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. Taigi CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą taikytina, nustatant visas CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas.Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Ginčo dėl to, kad stirna yra laukinis gyvūnas, nėra. Taigi už stirnos, kaip laukinio gyvūno, eismo įvykio metu padarytą žalą, nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas, privalėtų atsakyti šio laukinio gyvūno savininkė – valstybė.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2009-03-24 ir 2009-11-23 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-138/2009 ir Nr. 3K-3-509/2009, kuriomis rėmėsi ieškovas, konstatuota, kad sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo pagal analogiją taikytina CK 6.267 str. 1 d. Tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje kasacinis teismas detalizavo įstatymo analogijos taikymo laukinių žvėrių žalos atlyginimo civiliniams teisiniams santykiams galimybę bei sąlygas ir nurodė, kad CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas (šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma šios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011). Kasacinis teismas analogišką bylą išnagrinėjo 2011-10-04 ir nurodė, kad kaip precedentu reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011, bei konstatavo, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvūno eismo įvykio metu padarytą žalą taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 str. įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Esant precedentų konkurencijai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vadovaujasi kaip precedentu vėliausiomis kasacinio teismo nutartimis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas), pagal kurias už šerno, kaip laukinio gyvūno (laukinio žvėries), eismo įvykio metu padarytą žalą valstybė, būdama šio laukinio gyvūno savininke, privalėtų atsakyti tik nustačius visas būtinas jos civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Nagrinėjamu atveju valstybės civilinei atsakomybei taikyti nustatytinos bendros šios atsakomybės atsiradimo sąlygos, Lietuvos Aukščiausiais Teismas minėtoje 2011-10-04 nutartyje nurodė, kad spendžiant dėl laukinio gyvūno savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo turi būti atsižvelgiama į situaciją toje kelio vietoje (įvykio vietoje, o ne visame kelyje), kuriame įvyko bylai išspręsti reikšmingas eismo įvykis, taip pat į šio įvykio aplinkybes. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu įspėjamojo ženklo „Laukiniai gyvūnai“ neįrengimas būtų traktuojamas kaip atsakovės neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiškai reikšmingam priežastiniam tokio neveikimo ir ieškovo nuostolių ryšiui konstatuoti.

36Valstybei negalima nustatyti besąlygiškos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvūnų migracijos duomenis, tuo labiau aiškinti tai atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje būti budriems bei atsargiems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės). Visi eismo dalyviai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, vairuoti maksimaliai prisiderinant prie konkrečių vairavimo sąlygų ir pasirenkant kiek įmanoma saugesnį greitį. Vairuotojas privalo važiuoti ne tik neviršydamas maksimaliai leistino greičio, bet pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti ir į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko esant šviesiam paros metui, apie 8 val.40 min.ryto. Vairuotojas paaiškino, kad jis važiavo apie 50 km/h.Pasirinktas važiavimo greitis buvo leistino greičio ribose.Tokiu greičiu judančio automobilio sustojimo kelias būtų iki 40 metrų(vertinant vairuotojo reakcijos laiką 1 sekunde).Pagal pateiktas ieškovo fotonuotraukas(b.l.89),matomumas kelyje ir kelkraštyje buvo geras daug didesniame negu 50 ir daugiau metrų atstume iki autoįvykio vietos.Kodėl ir kokiu būdu vairuotojas nepamatė stirnos kelkraštyje iki jai išbėgant į važiuojamąją kelio dalį,o tuo labiau kelyje judant kliūčiai iš dešinės į kairę(pagal paties ieškovo paaiškinimą), nesuprantama,todėl tai teikia pagrindą konstatuoti, kad šiai bylai išspręsti reikšmingo eismo įvykio metu automobilio vairuotojas nebuvo toks rūpestingas ir atidus, koks turėjo būti.

37Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką, bei ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi. Dėl to, sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į šį aspektą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymą Nr. 258 patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles medžiotojų būreliai sprendžia, kiek stirnų sumedžioti. Valstybės institucijų sprendimų dėl stirnų populiacijos reguliavimo priėmimas įrodo, kad valstybė, atsižvelgdama į laukinių gyvūnų migracijos ypatumus, jų populiaciją, ėmėsi tinkamų veiksmų žalai dėl laukinių gyvūnų patekimo į kelią užkirsti. Atsakovo neveikimą paneigia ir kiti priimti teisės aktai, skirti laukinių gyvūnų apsaugai, saugiam eismui užtikrinti, t. y. Laukinės gyvūnijos įstatymas, Kelių įstatymas, Kelių priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155. Šių bei aukščiau minėtų teisės aktų priėmimas vertintinais kaip pozityvūs atsakovo veiksmai reglamentuojant laukinę gyvūniją bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams.

38Įrodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais buvo būtent ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat aukščiau minėtus motyvus, teismas turi objektyvų pagrindą konstatuoti, kad ieškovas šios pareigos neįvykdė, t.y. neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (CK 6.247 str.)(Civilinė byla Nr. 2A-1074-560/2012, Nr. 2A-461-275/2012, 2A-1384-611/2012, 2A-65-265/2012).

39Kadangi bylinėjimosi išlaidos valstybei nesiekia 10 litų,jos iš ieškovo nepriteistinos.

40Teismas, vadovaudamasis LR CPK 178,185, 259, 263-270 str.,

Nutarė

41Ieškinį netenkinti.

42Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas... 2. Ieškovas T. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo... 3. Nurodė, kad 2009-12-15 keliu Bukiškės - Maišiagala vairavo transporto... 4. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teigia, jog įgijo teisę... 5. Reziumuoja, jog pateikti duomenys apie avarijų skaičių reiškia, kad... 6. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 7. Griežtosios civilinės atsakomybės atveju žalą patyrusiam asmeniui... 8. Ieškovas, nesutikdamas su atsiliepime išdėstytais motyvais ir argumentais,... 9. Teigia, jog aplinkybę, kad aptariamas kelio ruožas jau eismo įvykio metu... 10. Vertindamas paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pats atsakovas... 11. LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimą Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros... 12. LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7 d. 3-5p., kuriuose... 13. 1968-11-08 Vienoje priimtos Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15... 14. Institucijos nesilaikė teisės aktų reikalavimų (Saugaus eismo automobilių... 15. Bukiškės – Maišiagala kelyje pagal byloje pateiktus duomenis įvyko 20... 16. Atsakovas triplike (b.l. 60-62) atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas... 17. Pažymėjo, kad Kelių ženklų ir signalų konvencijos 9 str. 2 d. nustatyta,... 18. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti,... 19. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas pateikė... 20. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pateiktoje lentelėje yra... 21. Ieškinys netenkinamas.... 22. Byloje nustatyta, kad 2009-12-15, 8.40 val. Vilniaus rajone, Mažojoje... 23. Automobilis Jeep Commander, valst. Nr. ( - ), AB „Lietuvos draudimas“... 24. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos... 25. Atsakovas, teigdamas, jog valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje 5214... 26. VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto tyrimo duomenimis laikotarpiu nuo... 27. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono PK... 28. Aprašomą kelio situaciją patvirtina ieškovo pateiktos fotonuotraukos... 29. 2011-11-21 Vilniaus rajono policijos komisariato VP skyrius papildomai... 30. Papildomi duomenys yra apie autoįvykio vietą.Vilniaus apskrities vyriausiojo... 31. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis... 32. Analizuojant šiuos duomenis matyti,kad autoįvykio vietoje ir 500 m atkarpoje... 33. Teismas konstatuoja,kad įvykio vietoje pagal pateiktas fotonuotraukas(b.l.89)... 34. Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų... 36. Valstybei negalima nustatyti besąlygiškos pareigos visuose kelių ruožuose... 37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl laukinio žvėries... 38. Įrodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais buvo būtent... 39. Kadangi bylinėjimosi išlaidos valstybei nesiekia 10 litų,jos iš ieškovo... 40. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 178,185, 259, 263-270 str.,... 41. Ieškinį netenkinti.... 42. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...