Byla e2-2311-595/2015
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,

2sekretoriaujant Simonai Kacevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui K. S.,

4atsakovo atstovams: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. I.,

5Valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ atstovei J. K.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ veikiančios per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo,

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 24700 Lt draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškinyje bei dublike nurodė, kad 2011-09-20 kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 32,90 km įvyko eismo įvykis, kurio metu staiga į kelią išbėgęs šernas apgadino ieškovo apdraustą automobilį HYUNDAI, valst. Nr. ( - ) Ieškovas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 24700 Lt draudimo išmoką. Ieškinys kildinamas dėl laukinio gyvūno eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ir iš žalos dėl kelio trūkumo. Nurodoma, kad laukinio gyvūno patekimas į važiuojamąją kelio dalį laikytinas kelio trūkumu CK 6.266 str. 1 d. prasme. Dėl kelio trūkumo padarytą žalą privalo atlyginti jo savininkas, net ir nesant jo kaltės. Valstybė, kaip rūpestinga ir apdairi laukinių gyvūnų savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, tačiau to nepadarė ir dėl tokio neveikimo buvo padaryta žala turtui. Kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“ įrengimo kelyje pagrindas yra teorinis laukinių žvėrių išbėgimo į kelią galimybės įvertinimas, tai yra, iš tam tikrų duomenų padarius išvadą, jog per kelią gali eiti žvėrys- konstatuojama, jog valstybei kyla toje vietoje pastatyti atitinkamą ženklą, kad įspėtų eismo dalyvius apie šį pavojų. Tokios pareigos neįgyvendinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad kelias turi trūkumų.

8Atsakovas VĮ „Utenos regiono keliai“ savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad jie patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja kelio Nr. 120 Radiškis-Anykščiai-Rokiškis atkarpa nuo 0 iki 61,14 km. Iš valstybės negalima reikalauti, kad ji garantuotų absoliučią apsaugą nuo eismo įvykių, kuriuos sukelia į kelią išbėgę laukiniai gyvūnai. Dėl valstybės veiksmų teisėtumo turi būti sprendžiama pagal tai ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetenciją. Neaišku kokiu pagrindu ieškovė ginčo eismo įvykio vietą laiko avaringa susidūrimo su laukiniais gyvūnais prasme, nepaaiškina kokiais duomenimis remiantis atsakovės turėjo ir privalėjo numatyti gyvūnų išbėgimą į kelią. Viešieji juridiniai asmenys gali atlikti tik tas funkcijas ir prisiimti tik tas pareigas, kurios tiesiogiai jiems priklauso pagal įstatymus. Ieškovė nenurodė, kokių norminių aktų reikalavimus pažeidė Utenos regiono keliai vykdydama jai pavestas funkcijas. Utenos regiono keliai kelių priežiūrą atlieka pagal su Lietuvos automobilių kelių direkcija sudarytą kelių techninės priežiūros privalomų darbų sutartį ir skirtą finansavimą. Jai nenumatytas nei naujų kelio ženklų, nei laukinių gyvūnų apsaugos priemonių įrengimo užduotys 2011 privalomų darbų apimtyse. Jie nesprendžia kokiose vietose, kada ir kokį elementą įrengti. Utenos regiono keliai kelių projektavimo darbų neatlieka bei neturi kompetencijos spręsti atitvorų ar tvorų įrengimo klausimų. Valstybinės reikšmės kalyje Nr. 120 Radiškis-Anykščiai-Rokiškis nuo 2007-09-19 iki 2011-09-19 kelio ruože nuo 32,400 iki 33,400 km įskaitinių eismo įvykių neužfiksuota, todėl šis ruožas neatitiko avaringo ruožo kriterijų ir nebuvo įtrauktas į tokių ruožų sąrašą. Faktas, kad prieš važiuojantį automobilį į kelią staiga išbėgo šernas, sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalos ir tai, kad kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“ ginčo eismo įvykio metu įrengta nebuvo, yra nepakankamas kelius prižiūrinčio asmens civilinei atsakomybei kilti. Laukinio gyvūno atsiradimas ant kelio yra atsitiktinis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad žala ieškovui padaryta dėl kelio konstrukcijos ar kito trūkumo, todėl atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu netaikytina. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu sudėtingomis eismo sąlygomis, o vairuotojas nurodo, kad važiavo apie 80 km/h greičiu, vairuotojas nepaisant sudėtingų eismo sąlygų važiavo beveik maksimaliu greičiu, kas pripažįstama važiavimu nesaugiu greičiu ir dideliu vairuotojo neatsargumu, jis nebuvo toks atsargus ir rūpestingas bei apdairus, koks turėjo būti, todėl visiškai ar iš dalies yra kaltas dėl eismo įvykio ir atsiradusių žalingų pasekmių.

9Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone CK 6.266 str. nuostatos netaikytinos, nes žala padaryta ne dėl kelio, kaip statinio, konstrukcijos trūkumų. Atsitiktinio laukinio gyvūno patekimas į kelią negali būti laikomas kelio trūkumu. Laukinės gyvūnijos savininko teises ir pareigas bei kelio savininko (valdytojo) teises ir pareigas reglamentuoja skirtingi įstatymai, funkcijas įgyvendina skirtingi subjektai. Valstybės civilinės atsakomybės už laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytą žalą atsiradimui yra būtina nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas nenurodo, kokius priešingus teisei ir kaltus veiksmus atliko valstybė, dėl ko jai galėjo kilti civilinė atsakomybė. Vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės veiksmų teisėtumą, turi būti atsižvelgta ir į nuosavybės objekto ypatumus. Pavienio šerno iššokimas į kelią konkrečiame kelio ruože yra atsitiktinumas, aplinkybė, kurios negalima buvo numatyti. Tokia galimybė visada egzistuoja iki tol, kol nebus išnaikinti visi šernai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuo 2005 metų šernų medžiojimas nelimituojamas ir nelicencijuojamas. Patys naudotojai sprendžia kiek šernų savo naudojamuose medžioklės plotuose medžioja. Transporto priemonės valdytojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kurio atsakomybė kyla be kaltės, egzistuoja bendro pobūdžio pareiga valdant transporto priemonę elgtis atidžiai bei rūpestingai ir nepažeisti minėtos pareigos. Nagrinėjamas kelio ruožas yra tiesus, atviroje vietoje. Rūpestingas ir atidus vairuotojas privalo pasirinkti tokį važiavimo greitį ir būdą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę prieš kliūtį ar ją apvažiuojant. Ieškovas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas. Ieškovas neįrodė, kad valstybė, kaip laukinės gyvūnijos savininkė, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar nevykdė pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai. Reikalavimas, jog valstybės institucijos prevenciškai užtikrintų visuose Lietuvos keliuose, kad joks gyvūnas nepatektų į važiuojamąją dalį, prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Nagrinėjamo kelio ruožas yra tiesus, atviroje vietoje, jame 4 metų laikotarpyje nebuvo užfiksuota eismo įvykių, todėl nebuvo ir papildomų saugaus eismo priemonių panaudojimo būtinybės.

10Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti.

11Teismo posėdyje atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį atmesti.

12Ieškinys atmestinas.

13Byloje nustatyta, kad 2011-09-20, 20.30 val. kelyje Radiškis – Anykščiai – Rokiškis 32,90 kilometre, įvyko eismo įvykis, kurio metu į važiuojamąją kelio dalį išbėgo šernas ir atsitrenkė į automobilį HYUNDAI, valst. Nr. ( - ) vairuojamą R. B.. Minėtas automobilis ieškovo buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu pagal draudimo liudijimą Nr. AC 095113, laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2012-05-15. Eismo įvykio aplinkybes patvirtina Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK viešosios policijos skyriaus 2011-09-27 pažyma dėl eismo įvykio. Eismo įvykyje nukentėjęs asmuo R. B. kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Ieškovas nukentėjusiam asmeniui sumokėjo 24,700 Lt draudimo išmoką.

14Valstybinės reikšmės kelio Nr. 120 Radiškis - Anykščiai – Rokiškis atkarpą nuo 0 iki 61,14 km. turto patikėjimo teise valdo naudoja ir disponuoja VĮ „Utenos regiono keliai“ remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006-01-20 įsakymo Nr. V-18 pagrindu.

15Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės už žalą, padarytą į kelią išbėgusio ir eismo įvykį sukėlusio laukinio gyvūno, sąlygų bei materialinės teisės normų, reglamentuojančių deliktinę valstybės atsakomybę už žalą, padarytą į kelią išbėgusio ir eismo įvykį sukėlusio laukinio gyvūno taikymo.

16CK 6.263 str. 3 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Šioje normoje įtvirtinta vadinamoji netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų. Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybės civilinė atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą siejama su jos, kaip šių gyvūnų savininkės, statusu. Ginčo dėl to, kad šernas yra laukinis gyvūnas, nėra. Taigi už šerno, kaip laukinio gyvūno, eismo įvykio metu padarytą žalą, nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas, privalėtų atsakyti šio laukinio gyvūno savininkė – valstybė. Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str., nustatančiame, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 d. nustatytas valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padarytos žalos atlyginimo reguliavimas, nenustatant griežtosios civilinės atsakomybės. Minėtas įstatymas nustato, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą gali būti pripažinta tik nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis žalos atlyginimo (CPK 178 str.). Tik jam pateikus pakankamų valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei kyla pareiga juos paneigti, t.y. įrodyti, jog jos veiksmai buvo teisėti. Dėl valstybės veiksmų (ne)teisėtumo turi būti sprendžiama pagal tai, ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetenciją, t.y. vykdė iš įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrąją rūpestingumo bei atsakingumo pareigą.

18Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis valstybės pareigas eismo saugumo užtikrinimo srityje, yra Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 11 str. nustatyta, kad saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Siekiant įgyvendinti saugių eismo sąlygų užtikrinimą keliuose, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministras 2011-06-07 įsakymu Nr. 3-342 patvirtino Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką, kurios tikslas - apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sąvoką ir atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo parametrus, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį. Pagal šią metodiką avaringas ruožas – kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas, tačiau avaringumo rodikliai dar nepasiekė ribinės reikšmės; „Juodoji dėmė“ – kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas ir rodikliai yra pasiekę arba viršiję ribines reikšmes (metodikos 2.1., 2.3 p.). Avaringieji ruožai nustatomi naudojant slenkmenį, kurio ilgis yra pastovus ir lygus 500 metrų. Jeigu slenkmenį perkėlus nuo vienos eismo įvykio vietos prie kitos eismo įvykio vietos nustatoma, kad ties juo esančiame kelio ruože per ketverius metus įvyko eismo įvykių daugiau už AKmin=3, tai toks ruožas įtraukiamas į avaringųjų ruožų sąrašą (metodikos 2-4 p.).

19Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kompetentingos valstybės institucijos sekė avaringumo ginčo kelyje situaciją ir tendencijas. Atsakovo atstovas VĮ Utenos regiono keliai į bylą pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybinės reikšmės kelyje Nr. 120 Radiškis – Anykščiai- Rokiškis nuo 2007-09-19 iki 2011-09-19 kelio ruože, kuriame įvyko ginčo eismo įvykis, įskaitinių eismo įvykių nebuvo užfiksuota, todėl šis ruožas nelaikomas avaringu.

20Iš atsakovo atstovo VĮ Utenos regiono keliai paaiškinimų ir pateiktos pažymos nustatyta, kad kelio Radiškis –Anykščiai – Rokiškis atkarpoje nuo 33,9 iki 57,2 km iki įvykio datos buvo įrengti 9 kelio ženklai Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, kas pilnai atitinka Kelio ženklų ir signalų konvencijoje išdėstytą nuostatą, kad įspėjamųjų ženklų be reikalo neturi būti daug, kad šie ženklai išdėstomi taip, kad įspėtų apie galimus pavojus kelyje.

21Ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko susidūrimas su šernu yra išskirtinė avaringumo atžvilgiu, kad šioje kelio dalyje yra dažni eismo įvykiai, sukelti į kelią išbėgančių laukinių gyvūnų. Priešingai iš atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis yra tiesioje, nemiškingoje vietoje, valstybės institucijos nebuvo gavę jokių pranešimų apie tai, kad tame kelio ruože yra laukinių gyvūnų migracijos vietos.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumą nuo laukinių gyvūnų keliamo pavojaus, pasisakyta, jog tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-133/2012).

23Valstybės pareiga įrengti atitvarus, įspėjamuosius kelio ženklus negali būti aiškinama atsietai nuo protingumo standartų. Nesant objektyvios informacijos apie gyvūnų migraciją nurodytame kelio ruože, nėra pagrindo konstatuoti, jog valstybė turėjo pareigą minėtame kelio ruože pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus (Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 p.), įrengti atitvarus, ar tuo labiau numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią, pavienio šerno išbėgimas į kelią šiuo konkrečiu atveju, konkrečiame kelio ruože yra atsitiktinumas, aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti. Kitoks šios situacijos aiškinimas neatitiktų racionalumo bei protingumo standartų, kadangi valstybei negalima užkrauti besąlygiškos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvūnų migracijos duomenis, tuo labiau, aiškinti tai atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje būti budriems bei atsargiems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės). Visi eismo dalyviai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, vairuoti maksimaliai prisiderinant prie konkrečių vairavimo sąlygų ir pasirenkant kiek įmanoma saugesnį greitį. Vairuotojas privalo važiuoti ne tik neviršydamas maksimaliai leistino greičio, bet pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti ir į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

24Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką, bei ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi. Dėl to, sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į šį aspektą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymą Nr. 258 patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles medžiotojų būreliai sprendžia, kiek šernų sumedžioti. Valstybės institucijų sprendimų dėl stirnų populiacijos reguliavimo priėmimas įrodo, kad valstybė, atsižvelgdama į laukinių gyvūnų migracijos ypatumus, jų populiaciją, ėmėsi tinkamų veiksmų žalai dėl laukinių gyvūnų patekimo į kelią užkirsti. Iš atsakovo pateiktos pažymos darytina išvada, kad Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje 2011-2012 metais buvo apskaityta 1504, o sumedžioti 1471 šernai. Tai patvirtina, kad 2011-2012 medžioklės sezonu šernų populiacijos gausa reguliuota racionaliai ir tinkamai.

25Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad valstybės atsakomybė dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos eismo įvykio metu kildinama ir CK 6.266 str. pagrindu. Atsitiktinis šerno išbėgimas į kelio ruožą negali būti laikomas kelio trūkumu, laukinis gyvūnas nėra kelio ar kurio nors jo įrenginio konstrukcinė dalis, todėl valstybės atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu nekyla.

26Įrodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais buvo būtent ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat aukščiau minėtus motyvus, teismas turi objektyvų pagrindą konstatuoti, kad ieškovas šios pareigos neįvykdė, t.y. neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (CK 6.247 str.)(Civilinė byla Nr. 2A-1074-560/2012, Nr. 2A-461-275/2012, 2A-1384-611/2012, 2A-65-265/2012, 3K-3-683/2013).

27Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

28Ieškinį atmetus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,01 euras išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96, 98 str.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

Nutarė

30Ieškinį atmesti.

31Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ veikiančios per Lietuvos filialą, kodas 300633222, valstybės naudai 5,01 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

32Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,... 2. sekretoriaujant Simonai Kacevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui K. S.,... 4. atsakovo atstovams: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. I.,... 5. Valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ atstovei J. K.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų... 8. Atsakovas VĮ „Utenos regiono keliai“ savo pateiktuose procesiniuose... 9. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su ieškiniu nesutiko ir... 10. Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį procesiniuose... 11. Teismo posėdyje atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko procesiniuose... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Byloje nustatyta, kad 2011-09-20, 20.30 val. kelyje Radiškis – Anykščiai... 14. Valstybinės reikšmės kelio Nr. 120 Radiškis - Anykščiai – Rokiškis... 15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės... 16. CK 6.263 str. 3 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės... 18. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis valstybės pareigas eismo saugumo... 19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kompetentingos valstybės institucijos... 20. Iš atsakovo atstovo VĮ Utenos regiono keliai paaiškinimų ir pateiktos... 21. Ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad kelio... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant valstybės veiksmus... 23. Valstybės pareiga įrengti atitvarus, įspėjamuosius kelio ženklus negali... 24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl laukinio žvėries... 25. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad valstybės atsakomybė dėl... 26. Įrodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais buvo būtent... 27. Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai... 28. Ieškinį atmetus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,01 euras... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 30. Ieškinį atmesti.... 31. Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ veikiančios per Lietuvos... 32. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos...