Byla 2A-2335-553/2015
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), tretysis asmuo B. K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. J. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-415-859/2015 pagal ieškovo A. J. F. ieškinį atsakovei A. K. (L.) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), tretysis asmuo B. K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti 2009-09-23Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu priteistą 600 Lt (173,77 Eur) dydžio išlaikymą dukrai N. F. ir nustatyti naują teiktino išlaikymo dydį – 250 Lt (72,41 Eur).

5Nurodė, kad 2009-09-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei iš ieškovo priteistas po 600 Lt (173,77 Eur) dydžio mėnesinis išlaikymas dukrai N. F.. Vilniaus apygardos teismas 2010-09-20 sprendimo dalyje dėl išlaikymo nepakeitė. Ieškovas periodiškai mokėjo teismo priteistą sumą, tačiau šiuo metu ieškovo pajamos nedidelės, jis yra skolingas valstybei, turi kitą sutuoktinę, jiems 2014-05-15 gimė dukra J.. Todėl ieškovas nebegali mokėti dukrai N. F. teismo priteisto 600 Lt (173,77 Eur) dydžio išlaikymo.

6Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad ieškovas vengia išlaikyti dukterį ir visiškai nemoka teismo priteisto išlaikymo po 600 Lt (173,77 Eur). Visa dukters išlaikymo našta tenka ieškovei ir valstybei, nes valstybė moka dukters išlaikymui lėšas iš vaikų garantinio fondo. Pažymėjo, kad atsakovas turi automobilį, nuomoja Vilniaus mieste trijų kambarių butą, todėl pajamų turi. Taip pat nurodė, kad prieš planuodamas antrą vaiką, ieškovas turėjo užtikrinti turimo vaiko išlaikymą.

8Tretysis asmuo B. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

9Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, nurodė, kad ieškovo prašymas sumažinti išlaikymo vaikui Nedai dydį nuo 600 Lt (173,77 Eur) iki 250 Lt (72,41 Eur) neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, nes tokia suma negali užtikrinti vaiko net minimalių kasdieninių poreikių. Ieškovas turi pareigą dėti daugiau pastangų, siekdamas tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti ne tik dukterį Nedą, bet ir kitus savo nepilnamečius vaikus.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-24 sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad ieškovo mokomi mokesčiai už būsto nuomą, komunalinius patarnavimus ir kitas paslaugas, nėra pagrindas spręsti, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė tiek, kad tai būtų laikoma pastarojo turtinės padėties pablogėjimu, dėl ko turėtų būti mažinamas vaikui priteistas išlaikymas iki 72,41 Eur (250 Lt) per mėnesį. Negalima tokia situacija, kad ieškovas savo finansines problemas išspręstu vaiko sąskaita, t.y. sumažinant lėšas, skirtinas vaiko būtinų ir specialių poreikių tenkinimui. Šeimos padidėjimas taip pat pats savaime neatleidžia ieškovo nuo pareigos teikti išlaikymą dukrai. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad ieškovo finansinė padėtis, priešingai nei nurodoma ieškinyje, yra žymiai pagerėjusi. Nurodė, kad išlaikymo dydis, kuris priteistas iš ieškovo dukrai Nedai, nesudaro, o gimus ieškovui ir laukiamam trečiam vaikui, nesudarys situacijos, kad naujoje ieškovo šeimoje esantys vaikai bus mažiau materialiai aprūpinti nei išlaikymą faktiškai turinti gauti, bet dėl ieškovo neteisėtų veiksmų negaunanti, ieškovo ir atsakovės duktė Neda. Teismas atsižvelgė ir į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad ieškovo siūlomas 72,41 Eur (250 Lt) dydžio išlaikymas yra nepakankamas net svarbiausiems vaiko poreikiams patenkinti, kad ieškinys neatitinka vaiko teisėtų interesų turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Teismas vertino ieškovo asmenybę, amžių, jo išsilavinimą ir gebėjimus, faktiškai nepriekaištingą lietuvių kalbos mokėjimą, orientavimąsi rinkoje, kas leido ieškovui Lietuvoje įkurti ne vieną bendrovę, organizacinius gebėjimus, kurių dėka, kaip paaiškino pats ieškovas, nuo 2006 metų vertėsi statybos sektoriuje ir organizavo vertimo paslaugų teikimą skirtingoms valstybės institucijoms, jo dabartinę veiklą šioje srityje, vairuotojo teisių kategorijų turėjimą ir kt., ir sprendė, kad ieškovas turėjo ir šiuo metu turi realias galimybes besikeičiančiomis rinkos sąlygomis organizuoti šiuo metu statybos sektoriuje reikalingų darbų atlikimą, vystyti su vertimais susijusią ir kitą veiklą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas pradiniu ir patikslintu apeliaciniais skundais prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 sprendimą ir tenkinti ieškovo ieškinį.

13Nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog tėvai turi išlaikyti savo vaikus, tačiau nesutinka, kad tai turi būti konkreti teismo priteista suma. Pasak ieškovo, tėvai turi stengtis sąžiningai maitinti ir išlaikyti savo vaikus, kad vaikas nebūtų alkanas ir neapsirengęs. Ieškovas remiasi kitos bylos duomenimis, kurioje vaikui išlaikymas buvo priteistas 400,00 Lt dydžio. Ieškovas nurodo, kad atsakovė trukdo bendrauti su vaiku, nepagarbiai su juo bendrauja, nuteikinėja vaiką prieš tėtį. Ieškovas nurodo, kad jis nori bendrauti su vaiku, kad neatsisako jam teikti išlaikymo, tačiau atsakovė ir jos giminaičiai bei draugai nuteikinėja vaiką prieš tėvą. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu yra areštuoti visi daiktai, kurie reikalingi statybos darbams, todėl jis negali šiuo metu sumokėti nei skolos, nei priteisto išlaikymo vaikui. Apelianto nuomone, jei atsakovė prašo iš jo pinigų ir negali materialiai pasirūpinti vaiku, teismas turėtų vaiką atiduoti apeliantui. Patikslintame apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į CK 3.198 straipsnio 1 dalį, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apelianto pajamas ir turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, kad jo kitai dukrai atitenka žymiai mažesnis išlaikymas, kas prieštarauja CK 3.3 str. 1 d.

14Atsakovė atsiliepimais į pradinį ir patikslintą apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 sprendimą.

15Nurodo, kad pateiktų ieškovo dokumentų turinys neatitinka bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, būtent CPK 306 straipsnio 1-3 dalių. Pasak atsakovės, apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, pagrindžiančių ieškovo poziciją dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Ieškovas piktybiškai vengia išlaikyti savo dukrą, ir ne tik kad periodiškai nemoka įmokų dukros išlaikymui, bet niekada nėra sumokėjęs teismo priteistos išlaikymo sumos. Visa vaiko išlaikymo našta tenka atsakovei ir valstybei. Papildomai ieškovė nurodo, kad dirba trijose darbovietėse, kad tinkamai aprūpintų savo vaiką, tačiau ir to negana, todėl ieškovas privalo ne tik nebandyti stengtis sumažinti priteistą išlaikymo dydį, bet pilnai vykdyti teismo sprendimą ir tinkamai išlaikyti savo vaiką.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

19Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

20Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinės bylos Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

21Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sumažinti priteistą išlaikymą nepilnametei šalių dukrai.

22Apeliantas su skundžiamu sprendimu nesutinka iš esmės dėl vienintelės priežasties, jog neturi finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą.

23LR CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

24Apeliantas, neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą N. F. ir nesutinka tik su priteisto išlaikymo dydžiu. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-23 sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei iš ieškovo A. J. F. dukrai N. F. išlaikyti buvo priteistas po 173,77 EUR (600,00 Lt) dydžio mėnesinis išlaikymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ne kartą buvo sutikęs su tokiu išlaikymo dydžiu, be to pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuo metu ieškovo mėnesinės pajamos sudarė apie 289,62 EUR (1000,00 Lt). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo mėnesinės vidutinės pajamos yra apie 347,54 EUR (1 200,00 Lt). Ieškovo sutuoktinės B. K. pajamos sudaro apie 231,70 EUR (800,00 Lt). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės A. K. mėnesinis darbo užmokestis yra apie 550,28 EUR, taip pat atsakovė gauna ir 46,48 EUR (195 Lt) išmoką iš Vaikų garantinio fondo. Aplinkybė, kad ieškovas turi dar vieną išlaikytinį neįrodo esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, kadangi ieškovas turi sutuoktinę, kuri taip pat gauna pajamų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnametei dukrai yra reikalingas apie 579,24 EUR (2000,00 Lt) dydžio išlaikymas per mėnesį. Atsakovės nurodytos išlaidų rūšys (dienpinigiai maistui į mokyklą, maistui namuose, viešojo transporto mėnesinis bilietas, higienos priemonės, kirpyklos paslaugos, rūbai, užsiėmimai, sveikatos priežiūra ir kt.) yra būtiniausios, o nurodytos sumos mėnesiui yra protingos. Be to, su amžiumi, dukros poreikiai yra žymiai didesni ir tai sąlygoja didesnių išlaikymo lėšų būtinumą, lyginant su ieškovo mažamečiu vaiku. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis pagerėjo nors ir nedidele dalimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas, būdamas darbingas, turėdamas išsilavinimą, organizacinius gebėjimus, kalbėdamas keliomis kalbomis, turi visas galimybes pagerinti turtinę padėtį ir užtikrinti savo vaikų būtinuosius poreikius. Ieškovas, reikalaudamas sumažinti iš jo teismo sprendimu priteistą išlaikymą dėl pablogėjusios savo turtinės padėties, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad jo turtinės padėties pablogėjimas yra esminis. Byloje nėra duomenų apie šalių nepilnametės dukters poreikių sumažėjimą.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

26Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įstatymas numato pareigą tėvams mokėti išlaikymą ne bet kokių, o būtinų poreikių tenkinimui. Bylos duomenimis 173,77 EUR (600,00 Lt) suma vaiko išlaikymui yra pakankama, kadangi būtinosios vaiko išlaikymo išlaidos sudaro nuo 434,43 EUR iki 579,24 EUR (1500,00-2000,00 Lt).

27Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti... 5. Nurodė, kad 2009-09-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu buvo... 6. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad ieškovas vengia išlaikyti dukterį ir visiškai nemoka teismo... 8. Tretysis asmuo B. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko... 9. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, nurodė, kad ieškovo... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-24 sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas nurodė, kad ieškovo mokomi mokesčiai už būsto nuomą, komunalinius... 12. Ieškovas pradiniu ir patikslintu apeliaciniais skundais prašo: panaikinti... 13. Nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog tėvai turi išlaikyti savo vaikus,... 14. Atsakovė atsiliepimais į pradinį ir patikslintą apeliacinius skundus prašo... 15. Nurodo, kad pateiktų ieškovo dokumentų turinys neatitinka bendrų... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 18. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo... 19. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 20. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 22. Apeliantas su skundžiamu sprendimu nesutinka iš esmės dėl vienintelės... 23. LR CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo... 24. Apeliantas, neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą N. F. ir... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko... 26. Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įstatymas numato pareigą... 27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo... 28. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti...