Byla 2-783/2014
Dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „POŽEMINĖS LINIJOS“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Meyer & John GmbH & Co KG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3569-656/2014 pagal ieškovo Meyer & John GmbH & Co KG ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS VANDENYS“ dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „POŽEMINĖS LINIJOS“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Meyer & John GmbH & Co KG pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu 2010 m. lapkričio 5 d. rangos sutarties vienašalį nutraukimą ir priteisti iš atsakovo 2 289 875,49 Lt skolos bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2 289 875,49 Lt vertės atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas. Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovo įsiskolinimas yra didelis, atsakovas jau ilgą laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovas yra savivaldybės įmonė, neužkerta kelio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6Pirmosios instancijos teismui pateiktu atsiliepimu į ieškovo prašymą atsakovas prašė laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Pasak atsakovo, ieškinys preliminariai nėra pagrįstas. Akcentavo aplinkybę, jog bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 385 224 500 Lt, todėl ieškovo pareikšto reikalavimo suma atsakovui nėra didelė. Nurodė, jog atsakovo vykdomas projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų sąlygoti ir finansavimo sumažinimą arba praradimą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino ieškovo Meyer & John GmbH & Co KG prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir ieškovo argumentus pagrindžiančius įrodymus, sprendė, jog ieškinys preliminariai yra pagrįstas. Pasisakydamas dėl ieškovo argumento, esą būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones lemia didelė ieškinio suma, teismas akcentavo būtinybę atsižvelgti į atsakovo finansinį pajėgumą, t. y. ar atsakovui ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat su atsakovo įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Įvertinęs viešajam registrui pateiktus atsakovo turtinę - finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aptariamu atveju ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pritarė atsakovo argumentams, kuriais buvo akcentuojama atsakovo vykdomo projekto svarba bei tikimybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netekti projektui įgyvendinti skirto finansavimo.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas Meyer & John GmbH & Co KG atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio suma atsakovui nėra didėlė. Be to, ieškinio suma iki bylos nagrinėjimo pabaigos gali padidėti.

132. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas nepateikė duomenų apie dabartinę finansinę padėtį.

143. Teismas vertino tik 2012 metų atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis. Minėti duomenys patvirtina atsakovo finansinės padėties blogėjimą.

154. Teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, jam pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra

165. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo akcentuoto atsakovo netinkamo elgesio iki civilinės bylos iškėlimo.

176. Atsakovas negali būti tapatinamas su savivaldybe. Todėl aplinkybė, jog atsakovas yra savivaldybės įmonė, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu visais atvejais netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

18Atsakovas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsiliepimu prašo ieškovo Meyer & John GmbH & Co KG atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog ieškovas reikalavimo sumą vertina tik kaip skaičių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ieškinio sumą vertino santykyje su atsakovo finansinę padėtį atspindinčiais rodikliais. Aplinkybė, jog teismas savo nuožiūra vertino atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis, patvirtina, jog ieškovo prašymas buvo išspręstas visapusiškai ir išsamiai. Tas faktas, jog atsakovas sugebėjo per metus įvykdyti 62 mln. Lt vertės įsipareigojimų, sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju gali būti įvykdytas ir ieškovui palankus teismo sprendimas.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

22Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

23Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, o šalis, kurios atžvilgiu jas prašoma taikyti, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (tai, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti pareiškėjas (nagrinėjamu atveju - ieškovas). Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti ieškovui palankus, įvykdyti egzistavimo. Duomenų, kad atsakovas siektų jo turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimo išieškojimo, nėra. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje esančios normos turinio akivaizdu, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Objektyvių prielaidų manyti, jog ieškinio patenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą pagal galimo patenkinti ieškovo piniginio reikalavimo dydį, nėra, todėl, apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

24Apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma – 2 289 875,49 Lt laikytina pakankamai didele ir juridiniam asmeniui. Visgi pirmosios instancijos teismo atliktas atsakovo finansinės padėties įvertinimas, apeliacinio teismo įsitikinimu, paneigia ieškovo (apelianto) argumentus, esą aptariamu atveju egzistuoja būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, neįvykdymo rizika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo 2012 metų finansinės atskaitomybės duomenys įgalina jo turtinę padėtį, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio sumą, laikyti pakankamai gera. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis, sprendžia, kad aplinkybės, jog ieškovo įstatinis kapitalas yra 385 224 500 Lt dydžio, ilgalaikio turto vertė siekė 766 034 000 Lt, finansinio turto vertė – 9 947 000 Lt, trumpalaikio turto vertė – 54 796 000 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 62 068 000 Lt, taip pat ta aplinkybė, jog atsakovo veikla yra pelninga, paneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apelianto argumentai, jog atsakovui nepateikus 2013 metų finansinės atskaitomybės duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti vėlesnio laikotarpio atsakovo finansinės ir turtinės padėties, nepaneigia pirmosios instancijos teismo analizuotų duomenų (už 2012 metus) teisingumo ir tikslumo. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal nustatytą teisinį reguliavimą bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 straipsnio 1 dalis). Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinys turi būti pateiktas per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis). Nurodyto reguliavimo kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo metu atsakovas apelianto akcentuojamų finansinių dokumentų neprivalėjo turėti arba pateikti juos viešajam registrui ar bylą nagrinėjančiam teismui. Kita vertus, naujausių (2013 metų) finansinių duomenų nebuvimas, savaime nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo įvertintų finansinės atskaitomybės duomenų teisingumu. Apelianto argumentai, jog 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentai gali neatspindėti dabartinės atsakovo finansinės padėties, jog atsakovo turtinė padėtis nuosekliai blogėja, jog, nepaisant aplinkybės, kad atsakovas yra savivaldybės įmonė, jis gali bankrutuoti, apeliacinio teismo vertinimu, laikytini objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neprivalo turėti įrodymų, jog egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau apelianto nurodytos prielaidos ir subjektyvus atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų interpretavimas, apeliacinio teismo neįtikino tokios grėsmės realumu. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nors atsakovui pareikštas didelio masto turtinis reikalavimas, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, ieškinio suma nesudaro prielaidų abejoti būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymo perspektyvumu.

25Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog atsakovo veiksmai iki bylos iškėlimo (pvz., vienašališkai nutraukiant šalių sudarytą sutartį, nesumokant ieškovo reikalaujamų lėšų ir kt.) sudaro prielaidas abejoti atsakovo sąžiningumu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis. Apeliacinis teismas pažymi, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo sukuria teisines prielaidas kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo, bet nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prievolių nevykdymas gali būti sąlygotas įvairiausių veiksnių. Spręsti apie šalies tyčinius veiksmus siekiant apsunkinti būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, vykdymą nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovo materialusis reikalavimas, nebūtų rimtų kliūčių įvykdyti dėl jo priimtą sprendimą.

26Kiti apelianto argumentai neturi įtakos vertinant atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Meyer & John GmbH & Co KG pirmosios instancijos teismui... 5. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 6. Pirmosios instancijos teismui pateiktu atsiliepimu į ieškovo prašymą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino ieškovo... 9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir ieškovo... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas Meyer & John GmbH & Co KG atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio suma... 13. 2. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas nepateikė duomenų apie... 14. 3. Teismas vertino tik 2012 metų atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis.... 15. 4. Teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras... 16. 5. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo akcentuoto atsakovo... 17. 6. Atsakovas negali būti tapatinamas su savivaldybe. Todėl aplinkybė, jog... 18. Atsakovas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsiliepimu prašo ieškovo Meyer &... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 20. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 23. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 24. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio... 25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto... 26. Kiti apelianto argumentai neturi įtakos vertinant atsisakymo taikyti... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 28. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą....