Byla 2-802/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Plungės darna“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Irketos statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plungės darna“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas bankrutavusi UAB „Irketos statyba“ (toliau – BUAB „Irketos statyba“) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės darna“ (toliau – UAB „Plungės darna“) 47 053,29 Lt dydžio skolą, 6 342,70 Lt dydžio delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar neužtekus – turtines teises bei pinigines lėšas, neviršijant 53 452,45 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus valstybei, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pinigų suma, dėl kurios kilo ginčas, yra didelė, be to, atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Plungės darna“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

71. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nenurodė argumentų, pagrindžiančių jų taikymo būtinumą, taip pat nepagrindė prašymo jokiais įrodymais, todėl teismas be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

82. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė remdamasis prielaidomis, o ne objektyviais leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytais duomenimis.

93. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo įvertinti prašymo teisinius bei faktinius argumentus, kurie turi būti pakankami, kad patvirtintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti patenkintas. Prie ieškinio pridėti dokumentai patvirtina, kad ne tik ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, bet ir neteisėtai prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

104. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nepagrįstai neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių. Neturėdamas duomenų apie turtinę šalių padėtį, teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimą dėl arešto taikymo. Iš atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2008 metais jo turto vertė sudarė 5 750 266 Lt, grynasis pelnas per 2009 metus siekė 286 505 Lt, todėl akivaizdu, kad nėra pagrindo manyti, jog priėmus galimai ieškovui palankų sprendimą, nebūtų galimybės jį įvykdyti.

115. Pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nepranešęs atsakovui, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ketina imtis konkrečių veiksmų, kurie apsunkintų turimą turtą. Tokiu būdu taip pat buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Irketos statyba“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

13Atskirasis skundas tenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15Dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jų taikymo sąlygų

16Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai imtis laikinųjų apsaugos priemonių prašo ieškovas (pareiškėjas), jų taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį (kitokį pareiškimą) teismas patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

17Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises. Šiuo atveju asmens teisių varžymo laipsnis iš esmės priklauso nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio ir masto, taip pat nuo su konkrečiu asmeniu susijusių aplinkybių. Dėl šios priežasties, minėta, laikinosios apsaugos priemonės ne tik turi būti taikomos tik esant pagrįstoms prielaidoms dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, tačiau turi būti parenkamos tokios konkrečios priemonės, kurios yra būtinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi iškreipti proceso šalių teisių ir interesų pusiausvyros.

18Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Pažymėtina, kad kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Atitinkamai teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.

19Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalo būti išklausyta ir kita šalis, nes jos atsikirtimai gali paneigti būtinumą imtis tokių priemonių ar, esant pagrindui jų imtis, suteikti galimybę pritaikyti tokias priemones, kurios mažiau varžytų šio asmens teises ir būtų jam priimtinesnės. Tik retais, išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus apie tai kitai šaliai (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Tokios teisės būti išklausytam principo išimties taikymas gali būti pagrįstas tik labai svariais bei įtikinamais argumentais, tačiau jokiu būdu išimties taikymas negali tapti taisykle. Teisės būti išklausytam tinkamas realizavimas šiuo atveju svarbus ne tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių varžančio pobūdžio, bet ir dėl jų vykdymo ypatumo – nutartis imtis laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėja ir yra skubiai vykdoma, o nutarties apskundimas jos vykdymo nesustabdo (CPK 148 straipsnio 5 dalis, 151 straipsnio 3 dalis, 152 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, gavęs asmens, kurio atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apie tai jam nepranešant, atskirąjį skundą, privalo nagrinėti jame pateikiamus argumentus ir tik su jais nesutikdamas, perduoti skundą apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalis).

20Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių varžantis pobūdis suponuoja šio instituto išimtinumą, todėl teismui tenka pareiga įsitikinti, ar tikrai egzistuoja būtinumas jas taikyti, inter alia sprendžiant, ar prašymas imtis laikinųjų apsaugos priemonių iš tikrųjų atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Nustatęs, kad asmuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teismas gali ir turi imtis atitinkamų priemonių (CPK 95 straipsnis).

21Dėl atskirojo skundo

22Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – 53 452,45 Lt vertės neapibrėžto atsakovo turto, tame tarpe piniginių lėšų nesant kito turto, areštą. Savo sprendimą teismas motyvavo didele ginčo suma bei tuo, kad atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiama nutartis yra nepagrįsta.

23Minėta, ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Todėl ieškinio suma negali būti vieninteliu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu teismo išvada, kad atsakovas nesąžiningais veiksmais apsunkins savo padėtį yra visiškai nemotyvuota ir padaryta remiantis ieškovo deklaratyviais teiginiais. Pažymėtina, kad neindividualizuoto turto, tame tarpe piniginių lėšų, areštas yra viena labiausiai asmens teises varžančių priemonių, kurios taikymas gali sukelti itin neigiamas pasekmes, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniu atveju ir tik esant svariems argumentams dėl jos taikymo būtinumo (CPK 148 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų įstatymo 11, 15 straipsniai). Šiuo atveju būtinumas imtis laikinųjų apsaugos priemonių apskritai nepagrįstas jokiais reikšmingais argumentais.

24Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nurodė, jog atsakovo finansinis pajėgumas šioje stadijoje nėra žinomas, tačiau apie prašymo nagrinėjimą atsakovui nepranešė, o tokio nepranešimo visiškai nemotyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas atsiliepimas būtų leidęs įvertinti jo finansinę padėtį, su kuria teismas siejo būtinumą imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

25Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, galinčių pagrįsti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismo argumentus apie didelę ginčo sumą paneigia su atskiruoju skundu pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai (b. l. 38-43), kuriuos, minėta, teismas turi įvertinti ir spręsdamas atskirojo skundo perdavimo apeliacinės instancijos teismui klausimą. Esant tokioms aplinkybės, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, o tuo pačiu ir neteisėtą, nutartį, kuri naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

27Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti, o ieškovo BUAB „Irketos statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

28Nutartį siųsti šalims ir Turto arešto aktų registrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas bankrutavusi UAB „Irketos statyba“ (toliau – BUAB „Irketos... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovo prašymu... 6. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Plungės darna“ prašo panaikinti... 7. 1. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai... 8. 2. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė... 9. 3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų... 10. 4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą... 11. 5. Pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti laikinųjų apsaugos... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Irketos statyba“ prašo... 13. Atskirasis skundas tenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jų taikymo sąlygų... 16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio... 18. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi... 19. Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių... 20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių... 21. Dėl atskirojo skundo... 22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias... 23. Minėta, ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo... 24. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 25. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,... 27. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti, o... 28. Nutartį siųsti šalims ir Turto arešto aktų registrui....