Byla 2-14-548/2013
Dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo akto bei paveldėjimo teisės liudijimo dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Sandrai Striogaitei, Dalei Juškevičienei, dalyvaujant ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Marijui Šalčiui, atsakovo A. K. atstovei adv. Karinai Račkauskienei, atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms Aldonai Paplauskienei bei Sonatai Jonikavičienei, atsakovės VĮ Valstybės turto fondas atstovei Rūtai Kurienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei, trečiojo asmens AB „Kauno dujotiekio statybos“ atstovei Jurgitai Beniušienei, trečiajam asmeniui K. K., nedalyvaujant atsakovui A. K., tretiesiems asmenims Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarei Dalytei Krikštolaitytei, Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarei Rasai Birutienei, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybės turto fondas, Kaišiadorių rajono savivaldybei, A. K., tretiesiems asmenims AB „Kauno dujotiekio statybos“, Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarei Dalytei Krikštolaitytei, Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarei Rasai Birutienei, K. K., Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo akto bei paveldėjimo teisės liudijimo dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

2T e i s m a s n u s t a t ė:

3ieškovas, Kauno apygardos prokuratūra prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas:

41. Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymą Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“, dalyje dėl po ( - ) gatvės dalimi esančios 1835 kv.m. ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), ( - )) riboms;

52. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-04-26 įsakymą Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (Kaišiadorių r.)“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), Kaišiadorių m., ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims;

63. Pripažinti negaliojančias 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, pardavimo;

74. Pripažinti negaliojančia 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, perdavimo nuosavybėn;

85. Pripažinti negaliojančiu 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, liudijimo Nr. 2386, 1 punktą, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, paveldėjimo;

96. Taikyti restituciją – žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalį, esančią po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, grąžinti natūra valstybei, o VĮ „Valstybės turto fondas“ įpareigoti M. K. teisių perėmėjui A. K. grąžinti 5185,37 Lt (t. 3, b.l. 38-40)..

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas- prokuroras Marijus Šalčius ieškinį palaikė pilnai. Paaiškino, kad administraciniais aktais, t.y. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymu Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“ bei Kauno apskrities viršininko 2005-04-26 įsakymu buvo sukurtos prielaidos perleisti Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausančią ( - ) gatvės dalį, esančią valstybinėje žemėje. Didžioji gatvė įregistruota savivaldybės nuosavybės teise nuo 1999-06-09. Po gatvės danga esanti žemė gali priklausyti tik savivaldybei, todėl sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), ribos ir plotas turėjo būti tvirtinami tokia apimtimi, kad ( - ) gatvės dalis nepatektų į privatizuotinų objektų sąrašą. Atsakovui A. K. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), dalis – asfaltuota kelio danga yra sudėtinė( - )gatvės dalis, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2000-02-23 Kaišiadorių rajono tarybos sprendimas Nr. 685, 2010-11-25 Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu V17-335, patvirtintų bendrųjų planų ištraukos, 1999-03-24 sudarytu Kaišiadorių miesto gatvių sklypų schematinio plano ištrauka, ( - ) gatvės techninės apskaitos bylos inventorinis Nr. 2389, 1997-03-119 patvirtinto žemės sklypų planas, 1993-04-29 patvirtintas sklypo planas, 1997-10-01 miesto laidojimo paslaugų pagrindinių priemonių suvestinė, 1998-01-08 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų perduodamų Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo aktas, internetinio portalo www.maps.lt ištrauka, 1997-10-01 miesto gerovės priemonių sąrašas, žemės sklypo planas, 2002-12-16 ilgalaikio turto inventorinė kortelė Nr. 24, bei kiti kartu su ieškiniu pateikti dokumentai. Atsakovo pateiktos kadastrinio žemėlapio ištraukos akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl darytina išvada, kad registrų centre buvo užfiksuoti klaidingi duomenys. Nacionalinės žemės tarnybos teiginys, kad nepažeistos atsakovo –žemės sklypo ribos kaip jos buvo formuojamos įsigyjant, nepaneigia ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, kadangi žemės sklypas turėjo būti formuojamas taip, kad po gatve esanti žemė nebūtų perleista privačiai nuosavybei. Atsakovai teigia, kad ginčo gatvėje yra kiemo statinys, kurį atsakovas įsigijo kartu su kitais statiniais, tačiau atsakovai painioja objektus – ginčo gatvę ir kiemo aikštelę, esančią tarp atsakovui priklausančių pastatų. Tai patvirtina pačių atsakovų pateikta inventorinė byla, iš kurios matyti, kad kiemo aikštelės statybos metai – 1981 metai, tuo tarpu ( - ) gatvės statyba buvo 1970 metais. Ginčytina pirkimo-pardavimo sutartimi Didžiojoje gatvėje atsakovo pastato nebuvo, sutarties dalykas yra kiti objektai, esantys tarp atsakovo pastatų. Ieškiniu reikalaujama taikyti restituciją, kas labiausiai atitinka viešąjį interesą. Taip pat nurodė, kad byloje kvestionuojamas viešojo intereso buvimas, tačiau akivaizdu, kad imperatyviom nuostatom prieštaraujantys administraciniai aktai ir sandoriai diskredituoja valstybės institucijas. Naujos redakcijos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis aiškiai reglamentuoja prokuroro teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą.

11Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Ernesta Mockutė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutikimo motyvai: ginčijamas žemė sklypo planas, kuris buvo parengtas ir pasirašytas visų reikiamų institucijų, kurį Kaišiadorių rajono savivaldybės architektas savo parašu patvirtino, kad visi inžineriniai statiniai yra tinkamai išdėstyti ir toks planas yra galimas derinti, neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems teisės aktams. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo kelio statybos pabaigos metai yra 1970 m. ir jis nuosavybės teise priklauso Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai. Neatsižvelgdamas į šiuos duomenis, Kaišiadorių rajono savivaldybės direktorius 2005 m. įsakymu patvirtino žemės sklypo planą, nustatė ribas ir specialiąsias naudojimosi sąlygas. Šio įsakymo pagrindu, Kauno apskrities viršininko administracija įsakymu nustatė, kad žemės sklypas yra teiktinas nuomoti arba parduoti privatizavimo objektus įsigijusiems asmenims. Buvusiai Kauno apskrities viršininko administracijai, o šiuo metu Nacionalinei žemės tarnybai nėra pareigos tikrinti kitų institucijų priimtų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, vien dėl to negalima pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko įsakymas yra neteisėtas. Taip pat iš pareikšto ieškinio neaišku, ar prašoma panaikinti ( - ) gatvės dalis, ar ginčo sklype esantis kelias yra laikomas visa ( - ) gatve, todėl tokio ieškinio tenkinti negalima. Ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas UAB „Geosoma“ parengtas planas, kuriame nurodyta konkreti kelio dalis – 1835 kv.m., nėra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, todėl tai nėra juridinis dokumentas, juo remtis priimant sprendimą negalima. Be to, teismui taikant restituciją, pastaroji turėtų būti taikoma pilna apimtimi, tokiu būdu užtikrinant savininko nuosavybės teises, savininkas turėtų išreikšti nuomonę, ar sutinka pirkti likusią sklypo dalį ir ar liktų naudotoju kitos dalies (LAT nutartis 3K-3-109/2012). Be to, tiek prokuroras, tiek valstybinės institucijos gali kreiptis į teismą gindamos viešąjį interesą, tačiau tik teismas sprendžia, ar toks viešasis interesas iš tiesų yra. Šioje byloje viešojo intereso nėra, kadangi pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, žemė yra neprivatizuojama, jei ji yra užimta valstybės ar savivaldybės kelių, neprivatizuojama žemė, kuri užimta bendroms gyventojų ar kitų visuomenės naudojamų teritorijų plotais. Pagal Kelių įstatymą, vietinės reikšmės keliai, gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. detalizuoja, kas yra viešasis kelias – kelias, jungiantis regioninius kelius, gyvenamąsias teritorijas, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, gyvenamąsias vietoves. Kiti keliai nepriskirti valstybinės reikšmės keliams. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad ginčo kelias įeina į ( - ) gatvę, tačiau ši kelio dalis ir baigiasi sklypo dalyje, niekur toliau neveda, ta kelio atkarpa niekas nesinaudoja. Savivaldybė, suprojektuodama tokį sklypo planą, patvirtino, kad kelias suprojektuotas sklype esantiems pastatams eksploatuoti, todėl šioje byloje nėra viešo intereso. K. K. ginčo keliu nesinaudoja, nes byloje nėra duomenų, jog būtų nustatytas servitutas. K. K. turi galimybę patekti į savo sklypą iš ( - )gatvės, arba privačių sklypų savininkai gali tarpusavyje susitarti dėl servituto nustatymo. Kilus nesutarimams tarp savininkų, nėra pagrindo naikinti sklypų dokumentų. Atsakovas A. K. šioje byloje kaltinamas nesąžiningumu, tačiau jis neprivalo atsakyti už valstybinių institucijų klaidą. Valstybės institucijos suformavo sklypą, pardavė, nenurodydamos, kad yra kažkokių kliūčių. Be to, byloje taikytina ieškinio senatis, kadangi prašoma panaikinti 2005 metų įsakymą. Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė taip pat pripažįsta, kad yra praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl negali kreiptis į teismą, tos pačios teisės normos turi būti taikomos ir prokurorui.

12Atsakovo A. K. atstovė adv. Karina Račkauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ginčo kelias, kaip privažiavimo kelias ir kiemo aikštelė prie pastatų, esančių atsakovo A. K. sklype, buvo suformuotas dar 1998-03-25, kai buvo atlikta teisinė registracija Kauno apskrities teritorinės rinktinės vardu. Techninės apskaitos byloje keliukas yra įvardijamas kaip pravažiavimas į ( - ) gatvę, būtent ši aplinkybė ir paneigia ieškovo teiginį, kad ginčo keliukas yra dalis ( - )gatvės ir kad ginamas viešasis interesas. 2005-11-21 sutartimi dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktu numatyta, kad privatizavimo objektui yra priskirtas 1,410 ha valstybinės žemės sklypas, t.y. tas sklypas, į kurį įeina ir privažiavo kelias ir asfalto aikštelė. Atsakovo A. K. motina M. K., įsigijo sklype esančius administracinius pastatus kartu su priklausiniais. Nors pirkimo-pardavimo sutartyje kelias nėra įvardintas, tačiau jį, kaip priklausinį, ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl jis tapo M. K., o vėliau A. K. nuosavybe. Kol ši nuosavybė nėra nuginčyta, nėra pagrindo teigti, kad kelias ir asfalto aikštelė yra Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (3K-3-543/2010), tam, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dėl pagrindinio daikto, antraeilis daiktas liktų pardavėjo nuosavybe, ši sąlyga turi būti konkrečiai aptarta pirkimo-pardavimo sutartyje. Šiuo atveju, kiemo aikštelė bei privažiavimo kelias nėra pagrindiniai daiktai, o priklausiniai, ką patvirtina inventorizavimo dokumentai, sutartyje dėl jų aptarta nebuvo, todėl šiuos priklausinius ištiko pagrindinio daikto likimas, jie tapo atsakovo A. K. nuosavybe. Taip pat paaiškino, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kas sudaro ( - ) gatvę, jokių įrodymų, kad ginčo keliukas yra sudėtinė ( - )gatvės dalis, taip pat nėra. Prie nei vieno iš prokuroro išvardintų dokumentų nėra pridėta grafinė medžiaga, iš kuris galima būtų matyti, kad kur konkrečiai yra ( - ) gatvė ir kas ją sudaro. Miesto gerbūvio planas iš viso nėra patvirtintas jokiu parašu nei antspaudu, nėra įvardintas jį sudaręs asmuo. Prokuroras remiasi techninės apskaitos byla, pagal kurią ( - ) gatvė yra įregistruota Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybe, tačiau Kaišiadorių rajono savivaldybė savo nuosavybę įregistravo vėliau nei buvo įregistruota nuosavybė ir teisinė registracija atlikta LR Krašto apsaugos savanorių pajėgų Kauno apskrities teritorinės gynybos rinktinės vardu. Pravažiavimo kelias, asfalto danga bei kiemo aikštelė buvo įregistruoti 1998-08-31. CK 1.35 str. nustato, kad jei kyla ginčas dėl nuosavybės, tai ginama pirmiau to asmens nuosavybė, kuris pirmas įregistravęs nuosavybę savo vardu, šiuo atveju jau ne Kaišiadorių rajono savivaldybės. Be to, Kaišiadorių rajono savivaldybės techninės apskaitos byloje ( - ) gatvės techninis planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis nėra įregistruotas viešame registre, todėl juo vadovautis, sprendžiant dėl gatvės vietos, negalima. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centras Kauno filialas 2012-04-10 raštas. Be to, šis planas prieštarauja kitiems savivaldybės pateiktiems dokumentams byloje apie ( - ) gatvės išdėstymą. 1999-03-29 Kaišiadorių miesto gatvių išdėstymo schemoje matyti, kad Didžioji gatvė yra ir kitoje vietoje, ne tik privažiavimo keliukas. Vėliau ( - )gatvė pradingsta, lieka tik atsakovo žemės sklype. Sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad šioje byloje nėra viešojo intereso, kadangi atsakovo A. K. žemės sklype esantis keliukas neatitinka viešojo kelio statuso. Taip pat prašo byloje taikyti ieškinio senatį, kuri, vadovaujantis Aukščiausiojo teismo praktika, kurios termino eigos pradžia prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, turi būti taikoma kaip ir tam subjektui, kurio teises jis neva gina. Šioje byloje, ginčas kilo tik iškilus kitam – privačiam ginčui, kuomet atsakovo A. K. motina M. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl žalos padarymo jos turtui, t.y. kelio sugadinimo, atsakovais buvo patraukti AB „Kauno dujotiekio statyba“ bei Kaišiadorių rajono savivaldybė. Kaišiadorių rajono savivaldybė neginė savo nuosavybės teisių, tol, kol nekilo privatus ginčas. Šiuo atveju prokuroras gina ne viešąjį interesą, o AB „Kauno dujotiekio statyba“ interesą, pagal kurios skundą buvo užvesta byla. Be to, tokia restitucija, kurią prašo taikuti ieškovas, negalima, restitucija taikytina visa apimtimi, nes atsakovas nesutinka įsigyti 2005 metų pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi bei 2006 metų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įgyto nekilnojamojo turto be priklausinių – kelio ir kiemo aikštelės. Todėl, jei teismas pripažins, kad yra pagrindas pripažinti neteisėtais administracinius aktus, tuomet taikytina restitucija, naikinant abi pirkimo-pardavimo sutartis bei priteisiant atsakovui 313 tūkstančių litų.

13Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ „Turto fondas“ atstovė Rūta Kūrienė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją. Privatizavimo sandoriai buvo sudaryti per atstovą, t.y. per VĮ „Turto fondas“, turto savininkas buvo valstybė, todėl VĮ „Turto fondas“ negali atsakyti pagal ieškinį šioje byloje. VĮ „Turto fondas“ duomenimis žemės sklypas buvo suformuotas pagal 1995 metų savivaldybės teikimą Nr. 030205983186 ir šis sklypas panaudos pagrindais buvo priskirtas Krašto apsaugos ministerijai. Sklype esantys statiniai, taip pat ir privažiavimo kelias yra 1981 metų statybos, 1997-04-03 atlikta statinių pradinė inventorizacija. Tik vėliau, jau po inventorizacijos, ( - ) gatvė įregistruota kaip susisiekimo komunikacija, nurodant jos vertę 49006 Lt, nors jos vertė šiai dienai aiškiai neatitinka nurodytosios. Taip pat nurodė, kad nesutinka su tuo, jog šioje byloje yra viešasis interesas. Taip pat nurodė, kad trečiojo asmens K. K. interesai patekti į jam 2012-04-24 atkurtą nuosavybę gali būti ginami kitais būdais – į jo sklypą yra galimybė patekti kitais būdais. Prijungtoje byloje yra visi duomenys dėl ginčo sklypo ribų, pažymėta, kur kelias pereina į akligatvį ir tenkina vieno asmens poreikius. Taip pat ir pagal Kelių įstatymą ginčo kelias negali būti pripažįstamas ( - ) gatvės dalimi.

14Teismo posėdžio metu atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė Aldona Paplauskienė nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka visiškai, palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad ginčo kelias, t.y. ( - ) gatvės atkarpa, patenkanti į atsakovo A. K. žemės sklypą, yra Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė, kuri yra įregistruota ir nekilnojamojo turto registre. Gatvė buvo perduota Kaišiadorių miesto seniūnijai patikėjimo teise, į ilgalaikio turto apskaitą įtraukta 2002-12-16, jos buvimą patvirtina kiti byloje esantys dokumentai – perdavimo aktas, savivaldybės bendrasis planas su detaliuoju planu, Kaišiadorių miesto gatvių schematinis planas, kuriame aiškiai nurodyta ( - ) gatvė. Atsakovo A. K. argumentas, kad jo motina M. K. kartu su pastatais įgijo ir jų priklausinius – kelią bei kiemo aikštelę ir už juos sumokėjo, yra nepagrįstas, kadangi pirkimo-pardavimo sutartyje yra įvardinti visi parduodami daiktai, kiemo aikštelė, įvardinta sutartyje, yra aikštelė tarp pastatų, o ne ta, kuri yra asfaltuota ir baigiasi gatvė. Gatvė nei pastatų nei į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įtraukta, todėl iki šios dienos yra Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė. Formuojant privatizuotiną žemės sklypą, savivaldybė iš dalies padarė klaidą – suformavo sklypą su jai priklausančia gatve, tačiau tokią klaidą privalėjo pastebėti žemėtvarkos skyrius ir netvirtinti tokių planų. Atstovė taip pat nurodė, kad visiškai sutinka su prokuroro reikalavimu dėl dalinės restitucijos taikymo. Taip pat nurodo, kad prokuroras ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, prokuroras, tik gavęs informaciją apie viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių nustatyti, ar tikrai yra pažeistas viešasis interesas. Savivaldybė taip pat iki pat 2010 metų, kol atsakovas nepareiškė ieškinio dėl 250 tūkstančių litų žalos atlyginimo, nežinojo, jog ( - ) gatvė pateko į atsakovo A. K. žemės sklypą, kilus ginčui, buvo patikrinti registro duomenys, nustatyta, kad gatvė tebėra savivaldybės nuosavybė. Ne visa gatvės dalis patenka į atsakovo A. K. žemės sklypą, o tik dalis, t.y. 3509 kv.m., likusi dalis – 1700 kv.m.

15Teismo posėdžio metu atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė Sonata Jonikavičienė nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka visiškai, palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad ginčo kelias yra laikytinas viešuoju keliu, kadangi viešieji keliai, t.y. gatvės, klasifikuojami pagal paskirtį, o šiuo atveju tai yra pagalbinė gatvė, skirta privažiuoti prie kitų objektų, statinių. Pagalbinėmis gatvėmis gali naudotis ne tik pastatų savininkai. ( - ) gatvė prasideda nuo sankryžos su ( - )gatve ir dalis gatvės iki A. K. sklypo patenka į valstybinę žemę.

16Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Kauno dujotiekio statyba“ atstovė Jurgita Beniušienė ieškinį palaikė, siūlė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė jokio savarankiško suinteresuotumo šioje byloje neturi, tačiau sprendimas šioje byloje turės įtakos kitai bylai. Byloje dėl žalos atlyginimo, atsakovei kilo klausimas, ar privatizavimas buvo teisėtas, ji kreipėsi į prokuratūrą, kuri pati įvertino, kad šiuo atveju būtina ginti valstybės interesą ir užtikrinti savivaldybės nuosavybės viešą naudojimą. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, kieno nuosavybė yra ( - ) gatvė. Byloje yra pakankamai duomenų, kad keliukas, esantis atsakovo A. K. žemės sklype yra Didžiosios gatvės, priklausančios savivaldybei, dalis. A. K. sklype esanti gatvės dalis yra išasfaltuota, todėl tai daliai buvo reikalinga inventorizacija, kaip inžineriniam statiniui, o iki sklypo einanti dalis yra gruntkelis, kuris, jei bus ateityje išasfaltuotas, bus laikomas ( - ) gatve. Mano, kad pagrindo pilnai restitucijai šioje byloje nėra, kadangi atsakovo A. K. interesai nebus pažeisti, savivaldybei priklausančia gatve, turi teisę naudotis visi asmenys, tame tarpe ir atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo K. K..

17Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. K. bylą prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad šiuo metu ginčo keliuku nesinaudoja, į savo sklypą patenka kitu keliu, tačiau ateityje naudotųsi.

18Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (3 t., b.l. 107), teisme jis yra atstovaujamas advokatės.

19Tretieji asmenys Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarė Dalytė Krikštolaitytė, Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarė Rasa Birutienė, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (3 t., b.l. 112, 114, 119-120).

20Ieškinys tenkintinas visiškai.

21Dėl ieškinio senaties termino.

22Byloje atsakovai kelia klausimą, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, praleido ieškinio senaties terminą. Dėl administracinio pobūdžio reikalavimų nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Šioje byloje į prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą AB „Kauno dujotiekio statyba“ bei Kaišiadorių rajono savivaldybė kreipėsi atitinkamai 2012-04-05 bei 2012-04-10 (b.l. 9, 45). Prokuroras, siekdamas ištirti prašymuose išdėstytą situaciją, nustatyti ar prašymuose išdėstyti duomenys yra pagrįsti, ėmėsi aktyvių veiksmų, tinko informaciją ir į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012-05-21, kai paskutiniai dokumentai, susiję su prokuroro tyrimu, prokuratūroje gauti 2012-05-07. Todėl teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, šioje byloje nepraleistas.

23Dėl viešojo intereso buvimo.

24Atsakovai kelia klausimą, ar interesas šioje byloje, kurį gina prokuroras, yra viešasis. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 50 straipsnis taip pat nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, nustatančiame prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Viešasis interesas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai, viešuoju interesu pripažįstant ne bet kokį teisėtą asmens ar grupės asmenų interesą, o tik tokį, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Šioje byloje prokuroras būtent ir kreipėsi dėl viešo intereso, kuris susietas su valstybinės žemės tinkamu bei teisėtu valdymu, neteisėtu valstybinės žemės privatizavimu, gynimo. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Taigi, nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, o šiuo atveju, nustatęs, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas bei Kauno apskrities viršininko įsakymai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymui, Lietuvos Respublikos kelių įstatymui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymui bei sudarė pagrindą savivaldybei priklausančią nuosavybę perleisti privatiems asmenims, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Nors šiuo atveju prokuroro tyrimas dėl viešojo intereso pažeidimo yra inicijuotas privataus asmens – AB „Kauno dujotiekio statyba“ skundo, tačiau civilinė byla inicijuojama viešajam interesui apginti, o privataus intereso buvimas byloje nepaneigia viešojo intereso ir jo gynimo būtinumo nagrinėjamoje byloje buvimo fakto. Tai, kad ginant viešąjį interesą, kartu gali būti apgintas ir privatusis interesas, tiesiogiai numato ir įstatymas (CPK 49 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovų A. K., VĮ „Turto fondas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos argumentas dėl viešojo intereso nebuvimo šioje byloje atmestinas kaip nepagrįstas.

25Dėl administracinių teisės aktų panaikinimo.

26Šioje byloje nustatyta, kad 2005-02-25 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“, patvirtinti žemės sklypo, suformuoto prie pastatų, priklausančių Valstybės turto fondui, ( - ), ribos ir plotas – 1,4140 ha pagal parengtą žemės sklypo planą ir vertės priedą dėl inžinerinių statinių – 12207,06 Lt (1 t., b.l. 66). 2005-04-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (Kaišiadorių r.)“ nustatyta, kad 14140 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis ( - ), priskirtas prie valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ patikėjimo teise valdomo pastato, teiktinas nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims (1 t., b.l. 65). Minėtų aktų pagrindu, 2006-01-19 sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 175ž-05 bei Valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktas, pagal kuriuos 1,4140 ha valstybinės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esantis ( - ), parduotas ir perduotas M. K. (1 t., b.l. 35-37, 38). 2011-07-13 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, patvirtinto Kauno m. 9-ojo notaro biuro notarės D. Krikštolaitytės, notarinio registro Nr. 2386, 11 punkto pagrindu, nurodytą 1,4140 ha žemės sklypą, esantį ( - ), po M. K. mirties paveldėjo atsakovas A. K. (b.l. 108-132).

27Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 12) matyti, kad Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso susisiekimo komunikacija-objektas – ( - ) gatvė, ilgis – 191 m, plotas – 3509 kv.m, unikalus Nr. ( - )adresu ( - ) (1 t., b.l. 12). Nekilnojamojo turto įrašas galioja nuo 1999-06-09. Ieškovas nurodo, kad 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 175ž-05 M. K. parduodant 1,4140 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), buvo parduota ir po minėtos Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios susisiekimo komunikacijos-objekto – ( - ) gatvės dalimi esanti žemė. Atsakovai A. K., Nacionalinė žemės tarnyba bei VĮ „Turto fondas“ su šiuo argumentu nesutinka, nurodo, kad į A. K. nuosavybės teise priklausantį sklypą patenka ne dalis ( - ) gatvės, o tik pravažiavimas į ( - ) gatvę. Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovo nurodyta aplinkybė yra įrodyta byloje pateiktais dokumentais: ( - ) gatvės techninės apskaitos byla, inventorinis Nr. 2389, (1 t., b.l. 50-64), kurios pagrindu yra įregistruota Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė, kurioje esantys 1999-05-31 Kaišiadorių miesto gatvių schema (1 t., b.l. 15), 1999-05-24 ( - )gatvės dangos ir želdinių planas (1 t., b.l. 16), 1999-05-24 gatvės dangos bei želdinių techninis pasas (b.l. 1 t., b.l. 17-26) patvirtina, kad atsakovui A. K. priklausančiame sklype yra būtent asfaltuotoji dalis ( - ) gatvės, o ne asmeninio naudojimo keliukas ar pravažiavimas, kaip teigia atsakovas. Taip pat Didžiosios gatvės buvimą bei jos priklausomybę nuosavybės teise savivaldybei patvirtina 2000-02-23 Kaišiadorių rajono tarybos sprendimas Nr. 685 patvirtinti Kaišiadorių miesto bendrąjį planų kartu su detaliuoju planu (1 t., b.l. 97), ištraukos iš 1999-03-24 sudaryto Kaišiadorių miesto gatvių sklypų schematinio plano (1 t., b.l. 100, 101), ištraukos iš Kaišiadorių miesto bendrojo plano (1 t., b.l. 98, 99), 1997-10-01 miesto laidojimo paslaugų pagrindinių priemonių suvestinė (3 t., b.l. 7), 1997-10-01 miesto gerovės priemonių sąrašas (3 t., b.l. 11), kuriame be kitų gatvių nurodyta ( - ) gatvė, 1998-01-08 Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų perduodamų Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo aktas (3 t., b.l. 8-10), kuriuo Kaišiadorių miesto gatvės perduotos Kaišiadorių savivaldybei, 2002-01-31 Kaišiadorių rajono tarybos sprendimas dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Nr. 461 su priedu (3 t., b.l. 92, 93-94), kurio 127 eilutėje nurodyta ( - ) gatvė, Kaišiadorių miesto seniūnijos 2002-12-16 ilgalaikio turto – ( - ) gatvės inventorinė kortelė Nr. 000024 (3 t., b.l. 5), 2010-11-25 Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu V17-335, patvirtintų bendrųjų planų ištraukos (3 t., b.l. 3 , 4). Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovų išsakytą argumentą, kad ( - ) gatvė yra kitoje vietoje, o ne atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype, kas matyti iš 1999-03-24 Kaišiadorių m. gatvių ir sklypų schematinio plano (1 t. b.l. 100). Iš minėto plano matyti, kad ( - ) gatvė iš tiesų tęsiasi toliau greta atsakovui priklausančio žemės sklypo, tačiau teismas sprendžia, kad tai nereiškia, kad į atsakovo sklypą patenkanti ( - ) gatvės dalis nėra gatvė, o tik pravažiavimas į ( - )gatvę. Besitęsianti greta atsakovo sklypo ( - ) gatvės dalis kaip matyti iš šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu yra grunto dangos, ji nėra inventorizuota, nuosavybės teisė į ją iš viso nėra įregistruota, ginčo dėl šios ( - ) gatvės dalies byloje nėra. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota savivaldybės nuosavybė tik asfaltuotai daliai 191 m ilgio ( - ) gatvės, kuri patenka į atsakovo A. K. žemės sklypą, kas, kaip jau minėta, įrodyta aukščiau išdėstytais įrodymais.

28Valstybės institucijos, kaip civilinio sandorio šalies parduodant valstybinę žemę, kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Lietuvos Aidas, 1991, Nr. 151; Vyriausybės Žinios, 1991, Nr. 24-635; Valstybės Žinios, 1997, Nr. 69-1735) - ginčo administracinių aktų priėmimo metu galiojusi redakcija, 13 str. 1 d. 1 p., nustatė, kad žemė neprivatizuojama, jei ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių, 13 str. 1 d. 2 p., nustatė, kad žemė neprivatizuojama, jei ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose.

29Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. (administracinių aktų priėmimo metu galiojusi redakcija, ) nustatė, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Minėto įstatymo 3 str. 3 d. 1 p., detalizuoja vietinės reikšmės viešųjų kelių sąvoką – tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams. Kelių įstatymas taip pat pateikia gatvės sąvoką (2 str.), pagal kurią gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą. Teismas sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad ( - ) gatvė, tame tarpe ir ( - ) gatvės dalis, patenkanti į atsakovo A. K. žemės sklypą, turi būtent viešojo kelio - gatvės statusą, tuo pagrindu ji yra įtraukta į Kaišiadorių rajono savivaldybės ilgalaikio turto sąrašą (3 t., b.l. 5) bei įregistruota nekilnojamojo turto registre, nurodant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – kelių (gatvių) (1 t., b.l. 12). Gatvė, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis normomis, negali būti apibūdinama kaip vidaus kelias, Dėl to, teismas, kaip nepagrįstą atmeta atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovės bei atsakovo A. K. atstovės argumentą, kad ginčo objektas yra akligatvis, todėl jis negali būti laikomas viešuoju keliu, o yra vidaus kelias, nes niekam kitam nėra reikalingas, išskyrus žemės sklypo, į kurį kelias pateko, savininką. Taip pat kelių įstatymas (2 str.) pateikia ir kelio sąvoką, pagal kurią - kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią (gatvė, kaip minėta ir yra kelias) sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Todėl teismas taip pat sutinka su ieškovo pateiktu argumentu, kad tokia situacija, kai po Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančia Didžiosios gatvė, kartu su šio objekto užimama žeme, pateko į privataus asmens žemės sklypą, yra negalima. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad valstybinės žemės, užimtos bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (nagrinėjimu atveju -gatvės), privatizuoti nebuvo galima.

30Taigi, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius bei Kauno apskrities viršininkas, priimdami ginčijamus administracinius aktus, nepagrįstai neatsižvelgė į minėtus teisės aktus. Žemės, užimtos bendroms gyventojų ir kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų, priklausymas išimtine nuosavybės teise Lietuvos Respublikai reiškia, kad toks turtas Lietuvos Respublikoje nėra civilinės apyvartos objektas ir jokiomis sąlygomis negali būti privačios nuosavybės objektas, todėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ribos ir plotas turėjo būti tvirtinami bei sklypas teikiamas privatizuoti, tokia apimtimi, kad į jo plotą nepatektų įstatymu draudžiama privatizuoti žemė. Žemės sklypo planas ir kiti sklypo formavimo dokumentai negalėjo sukurti pareigos Kauno apskrities viršininko administracijai priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypų priskyrimo privatizavimo objektams, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, galiojančioms sprendimo priėmimo metu. Asmenys, įgiję valstybinės reikšmės turtą privačia nuosavybe, negali būti ginami pagal CK 1.80 str. 4 d. ir CK 4.96 str. taisykles ir toks turtas iš jų turi būti paimamas bei grąžinamas valstybės nuosavybėn.

31Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2012-12-10 sudaryto (Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus derinimo žyma 2012-12-17) kelio žemės sklypo plano (3 t., b.l. 42), žemės sklypas, sudarantis ( - ) gatvės dalį, užima 1835 kv.m atsakovui A. K. priklausančio sklypo, tokiu būdu, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymas Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“, dalyje dėl po ( - ) gatvės dalimi esančios 1835 kv.m. ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), ( - )) riboms bei Kauno apskrities viršininko 2005-04-26 įsakymas Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (Kaišiadorių r.)“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po ( - ) gatvės (unikalus Nr. 4997-0018-6010) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, galiojusiam imperatyviam teisiniam reguliavimui ir tai yra pagrindas ginčijamiems administraciniams aktams (jų dalims) panaikinti. Pripažinus, kad administraciniai teisės aktai priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas, darytina išvada, kad ir žemės sklypo perleidimo privačiai nuosavybei sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas (CPK 178 str., 185 str.). CK 1.80 straipsnis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Dėl to yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį šioje dalyje ir pripažinti negaliojančiais: 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, pardavimo, 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, perdavimo nuosavybėn, 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, liudijimo Nr. 2386, 1 punktą, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po ( - )gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, paveldėjimo.

32Vadovaujantis LR CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Tokia restitucijos paskirtis nulemia jos taikymo sąlygas. Restitucijos taisyklės yra nustatytos CK šeštosios knygos I dalies X skyriuje. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 1.95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad fizinis asmuo, šiuo konkrečiu atveju – atsakovas A. K., neturi prisiimti pasekmių, kurios kilo dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, jo negalima laikyti nesąžiningu įgijėju. Teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. LR CK 4.96 str. 2 d. numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejį, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tuo tarpu iš nesąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas visais atvejais. Administracinio akto pagrindu civilines teises ar pareigas įgyjantis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu ne tik dėl to, kad atliko kaltus ar priešingus teisei veiksmus. Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis (LAT 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ginčijamų sandorių dalys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vadovaujantis principu „Iš neteisės negali atsirasti teisė“ bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5. str.), negalima atsakovo laikyti sąžiningu įgijėju LR CK 4.96 str. 2 d. prasme, todėl panaikinus imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius sandorius, neteisėtai įgyta žemės sklypo dalis gali būti išreikalauta iš atsakovo natūra.

33Nagrinėjamoje byloje restitucijos klausimas kilęs iš sutartinių santykių, kurių viena šalis buvo valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Valstybės turto fondo. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir 6.145 straipsnio l dalies normas restitucija taikoma sandorio šalims. CK 2.36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių subjektai lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Ji įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybines institucijas. Sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį valstybę pagal suteiktą kompetenciją atstovavo valstybės įmonė Valstybės turto fondas (sutarties sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo redakcija, 4 str. 1 d., 4 str. 2 d. 8 p.). Nors pirkėja M. K., vadovaujantis valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 4 punktu (1 t., b.l. 77), pardavimą kainą – 39957 Lt sumokėjo į Valstybės turto fondo sąskaitą, tačiau, kaip minėta, valstybės įmonė Valstybės turto fondas atstovavo valstybei, tai reiškia, kad pripažintas negaliojančiu sandoris buvo sudarytas valstybės vardu per atstovą, taigi sandorio šalis buvo valstybė, tačiau ne valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Todėl pripažinus sandorį iš dalies negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, valstybė, o ne valstybės įmonė Valstybės turto fondas privalo grąžinti dalį gautos už žemės sklypą kainos.

34Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dėl restitucijos taikymo tenkintinas, byloje taikytina restitucija natūra – atsakovas A. K., kaip žemės sklypo pirkėjos teisių perėmėjas, įpareigotinas grąžinti valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalį, esančią po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, grąžinti, o valstybė įpareigotina M. K. teisių perėmėjui A. K. grąžinti dalį M. K. sumokėtos žemės sklypo kainos - 5185,37 Lt (1835 kv.m x 39957 Lt / 14140 kv.m).

35Ieškovas šioje byloje yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje pareikšti reikalavimai, už kuriuos mokėtinas 442 Lt žyminis mokestis. Atsakovais byloje patraukti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybė, valstybės įmonė Valstybės turto fondas bei A. K.. Įvertinant tai, kad ieškinys buvo pareikštas ginant viešąjį interesą dėl neteisėtų Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijos bei valstybės įmonės Valstybės turto fondas veiksmų, kuriais jos pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, iš Kaišiadorių rajono savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonės Valstybės turto fondas ir turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovai veikė kaip valstybės atstovai, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovų nepriteistinos (CPK 93 str., LAT 2012-04-12 nutartis 3K-7-109-2012). Dėl tų pačių argumentų, byloje susidariusios 196,88 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.).

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270 straipsniais,

Nutarė

37ieškinį patenkinti visiškai.

381. Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymą Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“, dalyje dėl po ( - ) gatvės dalimi esančios 1835 kv.m. ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), ( - )) riboms;

392. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-04-26 įsakymą Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (Kaišiadorių r.)“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims;

403. Pripažinti negaliojančia 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, pardavimo;

414. Pripažinti negaliojančiu 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, perdavimo nuosavybėn;

425. Pripažinti negaliojančiu 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, liudijimo Nr. 2386, 1 punktą, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, paveldėjimo;

436. Taikyti restituciją natūra – įpareigoti M. K. teisių perėmėją A. K. grąžinti natūra valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalį, esančią po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, o M. K. teisių perėmėjui A. K. iš valstybės priteisti 5185,37 Lt.

44Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas... 2. T e i s m a s n u s t a t ė:... 3. ieškovas, Kauno apygardos prokuratūra prokuroras, ginantis viešąjį... 4. 1. Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus... 5. 2. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-04-26 įsakymą Nr. 02-04-4040... 6. 3. Pripažinti negaliojančias 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo... 7. 4. Pripažinti negaliojančia 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo... 8. 5. Pripažinti negaliojančiu 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal... 9. 6. Taikyti restituciją – žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m.... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas- prokuroras Marijus Šalčius... 11. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 12. Atsakovo A. K. atstovė adv. Karina Račkauskienė teismo posėdžio metu... 13. Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ „Turto fondas“ atstovė Rūta... 14. Teismo posėdžio metu atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės... 15. Teismo posėdžio metu atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės... 16. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Kauno dujotiekio statyba“ atstovė... 17. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. K. bylą prašė spręsti teismo... 18. Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą... 19. Tretieji asmenys Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarė Dalytė... 20. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 21. Dėl ieškinio senaties termino.... 22. Byloje atsakovai kelia klausimą, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą su... 23. Dėl viešojo intereso buvimo.... 24. Atsakovai kelia klausimą, ar interesas šioje byloje, kurį gina prokuroras,... 25. Dėl administracinių teisės aktų panaikinimo.... 26. Šioje byloje nustatyta, kad 2005-02-25 Kaišiadorių rajono savivaldybės... 27. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 12)... 28. Valstybės institucijos, kaip civilinio sandorio šalies parduodant valstybinę... 29. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. (administracinių aktų... 30. Taigi, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius bei Kauno... 31. Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2012-12-10 sudaryto (Kaišiadorių rajono... 32. Vadovaujantis LR CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos... 33. Nagrinėjamoje byloje restitucijos klausimas kilęs iš sutartinių santykių,... 34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dėl restitucijos taikymo... 35. Ieškovas šioje byloje yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio paduodant... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 -... 37. ieškinį patenkinti visiškai.... 38. 1. Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus... 39. 2. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-04-26 įsakymą Nr. 02-04-4040... 40. 3. Pripažinti negaliojančia 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo... 41. 4. Pripažinti negaliojančiu 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo... 42. 5. Pripažinti negaliojančiu 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimą pagal... 43. 6. Taikyti restituciją natūra – įpareigoti M. K. teisių perėmėją A. K.... 44. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,...