Byla 2-1999-800/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, Giedrei Jegorovaitei, Kristinai Rimašauskienei, Ramunei Vonžodaitei,

2dalyvaujant ieškovei G. S., jos atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei,

3atsakovės M. R. J. atstovei advokatei Janinai Argustaitei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei M. R. J., tretiesiems asmenims notarei R. B., notarei E. J., notarei R. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

5Teismas

Nustatė

6ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. A. J. sudarytą testamentą, pripažinti galiojančiu 2012-10-24 Alytaus miesto III-ajame notarų biure notarės E. J. patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. 5810, sudarytą A. J., priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodė, kad ( - ) mirė ieškovės G. S. senelė A. J.. A. J. 2012-10-24 Alytaus m. III - jame notarų biure sudarė testamentą (notarinio registro nr. 5810), kuriuo testatorės turtą ir turtines teises paveldėjo ieškovė G. S.. A. J. buvo garbaus amžiaus žmogus (91m). Jau 2011 metais testatorei buvo diagnozuota aibė ligų dėl kurių ji periodiškai gulėjo ligoninėse, ko pasėkoje, 2012-07-30 jai neterminuotai nustatytas specialus nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsižvelgiant į nustatytus Bar Thel indeksus pažymėtina, kad testatorė sunkiai judėjo, nelaikė šlapimo, buvo sutrikusi žarnyno funkcija, jai buvo reikalinga pagalba valgant, maudantis, naudojantis tualetu, apsirengiant/nusirengiant ir pan. Jos sveikata išimtinai rūpinosi ieškovė. Tuo pačiu metu testatorė sudarė testamentą, kuriuo testamentine įpėdine nurodė ieškovę. Testatorė gydėsi ( - ) ligoninėje dėl krūtinės anginos, padidinto AKS, išemines KMP, hipertenzinės KMP, išeminės smegenų ligos, išeminės nefropatijos ; lėtinio bronchito; lėtinės kojos trofinės opos ir kitų susirgimų. Testatorė buvo gydoma 2012-03-29 iki 2012-06-27, 2013-08-20 iki 2013-09-10-( - ) palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje dėl tų pačių ligų. 2013-09-10 atvykus palikėjos dukrai - atsakovei iš ( - ) palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus testatorė A. J. išvyko į namus neinformavusi med. personalo. Ieškovė, nuogąstaudama dėl senelės sveikatos kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl A. J. buvimo vietos nustatymo, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. Tą pačią dieną, t. y. 2013-09-10 testatorė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate J. Argustaite dėl civilinės bylos iškėlimo. Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-111-435/2014 pagal ieškovės A. J. 2014-09-10 ieškinį atsakovei G. S. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo. Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, 2014-07-01 pateiktas teismui trečiojo asmens bei ieškovės A. J. teisių perėmėjos M. R. J. apeliacinis skundas, kuriuo paaiškėjo, kad Kauno II-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 99/2014 palikimui priimti bei paveldėjimo liudijimui pagal testamentą gauti. Tokiu būdu ieškovė sužinojo, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo sudarytas naujas testamentas, pagal kurį A. J. visą savo turtą, tame tarpe ir turtines teises paliko atsakovei M. R. J.. Sprendžiant testamento galiojimo klausimą, įvertintina sudariusio testamentus asmens mirusiosios A. J. būsena sudarant minėtą sandorį-testamentą, t.y. jos sveikata, psichikos būklė ir kitos aplinkybės. Testamentas pripažintinas negaliojančiu nurodytais pagrindais: 1) testatorė A. J. sudarydama 2014m. testamentą, kurio pagrindu užvesta paveldėjimo byla nr. 99/2014 Kauno II-ajame notarų biure, negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti ir tinkamai įvertinti šio sandorio pasekmių, nes buvo garbaus 91 metų amžiaus, su nustatytu didelių specialių poreikių lygiu. Iki 2014 m. rugsėjo mėnesio testatorės A. J. sveikatos būklė buvo tokia, jog jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra: ji sunkiai judėjo, kartais skundėsi bloga orientacija, sutrikusia pusiausvyra, buvo diagnozuota išeminė smegenų liga, didelė prieširdžių dilatacija, išeminė KMP, KSH, išeminė nefropatija, prieširdžiu pertvaros defektas, potromboflebitinis sindromas, kojų venų tromboflebozė, širdinė astma, KŠL,KSL, tachiforma, kairio inksto cista ir kt. dėl ko gydėsi ambulatoriškai bei turėjo pastoviai vartoti medikamentus. Testatorė dėl senatvinės demencijos į aplinką reagavo neadekvačiai, turėjo polinkį kaupti daiktus, dėl ko atsakovė M.R. J. kreipėsi į psichiatrą (nustatyta 2014-05-14 Kauno apylinkės teismo sprendime). Iš pateiktų aplinkybių ir įrodymų akivaizdu, kad testamento 2014 m. sudarymo metu A. J. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 2) Testamentas buvo sudarytas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nes atsakovė notarui nepranešė svarbių aplinkybių, kad A. J. sirgo minėtomis ligomis, atsakovė žinojo, kad mirusioji A. J. buvo tokios būsenos, jog nesuvokia savo veiksnių reikšmės, pasinaudojo tokiomis aplinkybėmis ir tokiais nesąžiningais veiksmais siekia „užvaldyti“ mirusiosios turtą ir/ar turtines teises. Asmens, siekiančio įgyti iš asmens, turinčio psichinių sutrikimų, turtą, elgesio negalima laikyti sąžiningu, nes objektyviuoju požiūriu toks šio asmens elgesys neatitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimų (CK 1.5 sr.). Tai įrodo ir tos aplinkybės, jog 2014 m. sudarant paskutinįjį testamentą atsakovei M.R. J. buvo žinomos ir tos aplinkybės, jog ieškovė paveldėtų turtą pagal 2012-10-24 testamentą. Be to, testatorė dėl padidėjusio jautrumo, perdėto artimo žmogaus dėmesio poreikio, savo dukters - atsakovės priverstinai įtakota testamentą sudarė, būdama tokios psichinės būsenos, kad pilnai negalėjo įvertinti visų savo atliekamų veiksmų esmės esant apgaulei ir piktavališkam atsakovės manipuliavimui. Dėl sveikatos būklės A. J. nesuvokė forminamų dokumentų esmės, dėl ligos, psichologinės įtakos ir senatvinės demencijos ji buvo apgauta, atsakovė ja manipuliavo, įtakojo jos valią tai patvirtinta ir 2014-05-14 Kauno apylinkės teismo sprendime. 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakovė pasinaudodama A. J. psichine būkle, jos bejėgiškumu ir nenuovokumu, nepranešusi gydymo įstaigos administracijai ir atsakingam už testatorės sveikatą asmeniui - ieškovei išsivežė motiną iš reabilitacijos ir sporto centro, kur testatorei buvo paskirtas gydymas, slėpė testatorės buvimo vietą ir tą pačią dieną nuvežė į Kauną tikslu pasirašyti teisinių paslaugų sutartį su advokate J. Argustaite, nutraukti rentos sutartį; panaikinti įgaliojimą patvirtintą 2012-06-20 d. Alytaus 3-ajame notarų biure nr. 2952; sudaryti naują testamentą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų sandorių metu A. J. buvo įtakota atsakovės, darytina prielaida, kad A. J., sudarydama sandorį buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pagal CK 5.16 str. 2 d. testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. CK 1.91 str. 1 d. nustato, kad dėl apgaulės, smurto ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąją šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiųjų ieškinį. Atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo nustatytas aplinkybes civilinėje byloje Nr. 2-111-435/2014, žinant testatorės A. J. sveikatos būklę bei dėl senatvinės demencijos pasireiškusio valios sutrikimo, testatorės testamentas, sudarytas 2014 m. rugsėjo mėnesį, naikintinas. Aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, kad testatorei sudarant testamentą, nebuvo laikomasi testamento sudarymo laisva valia ir be prievartos principų, t. y. principų, numatytų CK 5.18 str. 1 d., kaip privalomų testamento sudarymo sąlygų.

8Teismo posėdžio metu G. S. paaiškino, kad augo su močiute nuo devynių mėnesių iki septyniolikos metų. Pradėjusi mokytis močiutę A. J. lankydavo savaitgaliais. Nuo 2011 -2012 metų su močiute gyveno nuolatos. Nurodė, kad močiutės sveikata buvo bloga. Paskutinio teismo posėdžio metu apklausiama nepažino savo advokatės, painiojosi laike, neprisiminė kad buvo parašiusi jai įgaliojimus. Tuo metu teisme sakė, kad niekam jokių testamentų nerašys. Močiutė būdavo agresyvi, po savimi tuštindavosi ir šlapindavosi, atsisakydavo praustis, todėl prašydavo gydytojų personalo ją išmaudyti. Močiutės sveikata buvo pakankamai bloga ir todėl mano, kad ji neturėjo galimybės pati nuvykti pas notarą, nes ji mažai judėjo, į teismo posėdį ji nėjo buvo išvažiuojamasis teismo posėdis. 2014 m. gegužės mėnesį močiutę pamatė po ilgo laiko ir tuo metu jai buvo stipriai pablogėjusi sveikata. Per tuos tris metus kuriuos močiutė gyveno pas ją ji vartojo vaistus ir buvo labai sustiprėjusi. Jokių konfliktų su močiute neturėjo. Močiutė iš slaugos ligoninės dingo jai nepranešus. Nuo 2010 m. iki 2013 m. nuolatos gydė Alytuje, tuo metu M. R. J. mama visiškai nesirūpino. Močiutė pyko ant mamos ir vijo ją iš namų. Mamos ir močiutės santykiai visuomet buvo blogi.

9Atsakovė M. R. J. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškinyje teigiama, kad G. S. pagal Alytaus III-ajame notarų biure sudarytą 2012-10-24 testamentą paveldėjo testatorės A. J. turtą ir turtines teises. Tačiau G. S. negalėjo paveldėti, nes minėtas A. J. testamentas yra negaliojantis, panaikintas. G. S. nėra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė ir esant pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams ji neturi paveldėjimo teisės į A. J. turtą. Todėl G. S. neturi teisės reikšti ieškinio, nes G. S. teisė ar įstatymo saugomas interesas nėra pažeisti. Teiginys, kad A. J. sveikata išimtinai rūpinosi ieškovė G. S. neatitinka tikrovės. A. J. iki 2012 metų gyveno ( - ) visą gyvenimą ir gyveno su savo dukra M. R. J.. Taip pat A. J. gyveno nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio 20 d., bei nuo 2013 metų rugsėjo 10 dienos iki pat mirties buvo jos gydoma ir slaugoma. Nepagrįstas teiginys, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. testatorė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate J. Argustaite dėl civilinės bylos iškėlimo dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties panaikinimo. A. J. pati nuvyko į Kauno advokatų kontorą su pareiškimu naikinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su G. S. ir 2013 metų liepos mėnesio 11 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 55 su advokate Janina Argustaite dėl civilinės bylos vedimo su G. S. dėl sutarties panaikinimo ir už teisines paslaugas sumokėjo rugpjūčio mėn. 6 d. Ieškovė nurodo, kad A. J. 2013 metų rugsėjo mėnesį išvyko iš ( - ) slaugos skyriaus, kad M. J. pasinaudojo A. J. psichine būsena, jos nenuovokumu, išvežė testatorę A. J. ir nuvežė su advokate Janina Argustaite pasirašyti teisinių paslaugų sutartį. Šiuos teiginius paneigia Alytaus VPK viešosios tvarkos nutarimas. Alytaus policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus nutarimas 2013-09-30 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad A. J. reguliavo savo gyvenimą kaip norėjo, nes yra veiksni. Nutarime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. J. daug kartų prašė anūkės G. S. ją pasiimti iš slaugos skyriaus, tačiau anūkė vis žadėjo paimti vėliau. Nutarime nurodoma, kad A. J. išvyko pati savo noru ir sugrįžti į slaugos skyrių nenori. Jos prašymu atsakovė pasiėmė iš slaugos skyriaus ir ja rūpinosi nes norėjo gyventi su dukra. 2013-09-30 nutarimu nustatyti neginčytini faktai paneigia ieškovės tvirtinimą, kad atsakovė piktavališkai naudojosi tariamu nenuovokumu ir tai darė tikslu valdyti A. J. turtą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendime konstatavo, kad apklausus testatorę A. J. jos buvimo vietoje „susidarė įspūdis, kad nepaisant garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos yra protinga, išsilavinusi moteris, puikiai besiorientuojanti situacijoje, visais klausimais turinti savo nuomonę, skaitanti, rašanti ir besidominti kas vyksta aplink“. Todėl teismo yra konstatuota, kad A. J. buvo pilnos sąmonės, protinga, kad testatore manipuliuoti ar veikti prieš testatorės valią nebuvo galima. Alytaus Medicinos ir reabilitacijos centro slaugos skyriaus medicininių dokumentų išrašas Nr.136-13 patvirtina, kad A. J. buvo sąmoninga, orientuota. ( - ) Slaugos skyriaus medicinos dokumentų išrašas Nr. 63-12 patvirtina, kad A. J. sąmoninga, orientuota vietoje, laike. Ieškovė nepateikė jokių duomenų dėl J. sveikatos stovio, kurie patvirtintų kad testatorė buvo neprotinga, nesąmoninga, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir nesugebėjo jų valdyti. Išdėstytos aplinkybės sąlygoja išvadas, jog A. J. testamentas atitiko teisingumo ir protingumo principus, nes juose testatorė paliko savo turtą ir turtines teises vienintelei dukrai (atsakovei), kuri yra pensininkė, ligota, su kuria gyveno daugybę metų bei gyveno ir buvo jos prižiūrima pilnai nuo 2013 metų gegužės mėn. iki 2014 m. birželio 12 d. Testamentas atitiko A. J. valią, nes ji buvo protinga, sąmoninga ir jo naikinti nėra pagrindo. Ieškovė A. J. prisiviliojo žadėdama ją pilnai slaugyti, gyventi ( - ), kur visą gyvenimą testatorė mokytojavo ir gyveno nuosavoje valdoje. Tačiau ieškovė sutarties sąlygų nevykdė, atidavė ją į slaugos skyrių iš kur testatorė išėjo ir nenorėjo grįžti nei į slaugos skyrių, nei pas ieškovę G. S.. G. S. manipuliavo A. J., kurią nuolat 2012 metais laikė ligoninėse nors ir prižadėjo ją slaugyti, prižiūrėti. Už tai išviliojo visą turtą, bei pagal įgaliojimą nuo 2012 metų gegužės mėn. ėmė visą senatvės pensiją iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio imtinai, pagal dvi dovanojimo sutartis gavo du žemės sklypus, neatidavė A. J. už parduotą jos turtą pagal įgaliojimą gautų pinigų. A. J. išreiškė valią, kad ji net nenorėtų, kad G. S. dalyvautų jos laidotuvėse. Tai ji nurodė surašytame ir jos pasirašytame apeliaciniame skunde. A. J. perprato G. S. tikslus, jos norą pelnytis iš turto ir piniginių lėšų, jos apgaulę. Todėl testatorė nuo ieškovės nusisuko.

10Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė G. S. prižiūrėjo mamą nuo 2012 metų po rentos sutarties sudarymo. Pati mama paskambino iš ligoninės ir paprašė ją paimti. Ji pati parvežta iš ligoninės prašė nuvežti į banką, o taip pat pas advokatę. Balandžio mėnesį pati mama parašė testamentą nuėjusi pas notarę. Pas notarę ją nuvežė samdyti žmonės t.y. A. J.. Mama rūpintis sveikata pradėjo tik po to kai pradėjo važinėti į Alytų, nes prieš tai labiau rūpėjo ūkis. Apie rentos sutartį sužinojo, kai nuvažiavo su mama pas advokatę. Tada ją palydėjo pas advokatę, nes ji buvo fiziškai silpna. Ji pati norėjo nutraukti rentos sutartį, ji buvo nepatenkinta G. elgesiu versti to daryti nereikėjo. Mamą iš slaugos ligoninės išvežė į nuomotą butą, o paskui sugrįžo į savo butą. Vykdė mamos valią. Mama sakė, kad slaugos jai nereikia nes gydo tik tabletėmis. Slaugos logoninėje ji jautėsi įkalinta, patyrė stresą. Teismo posėdžio metu jaudinosi, dėl ko jai paleido vidurius. Mama protinga buvo iki paskutinės dienos. (2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 20 sek. - 53 min. 29 sek.)

11Trečiasis asmuo notarė E. J. sutiko su ieškinio reikalavimu dėl pripažinimo galiojančiu 2012-10-24 Alytaus miesto III-ajame notarų biure notarės E. J. patvirtinto testamento, notarinio registro Nr. 5810. Atsiliepime į ieškinį (b. l. 91, t. 1.) nurodė, kad prieš sudarant ir tvirtinant A. J. testamentą buvo įsitikinta testatorės veiksnumu, išaiškintas sudaromo sandorio-testamento turinys ir pasekmės, nustatyti tikrieji testatorės ketinimai ir laisva valia dėl sudaromo testamento. Taigi, testamentą testatorė sudarė suprasdama savo veiksmų reikšmę, nieko neįtakojama, laisvai išreiškusi savo valią, be prievartos ir suklydimo. Visais savo veiksmais A. J. siekė sudaryti šį testamentą ir palikti visą jai priklausantį turtą savo vaikaitei G. S.. Su A. J. įvairiais notarinių veiksmų klausimais teko bendrauti ne vieną kartą. A. J. buvo protinga, išsilavinusi, inteligentiška moteris, sudarant testamentą elgėsi adekvačiai aplinkai, puikiai suvokė savo veiksmus, sklandžiai dėstė savo mintis, aiškiai ir suprantamai išreiškė savo apsisprendimą, savarankiškai pasirašė testamentą. Testamentas buvo sudarytas sąmoningai, pagrįstai ir A. J. pilnai suvokiant savo veiksmus bei sugebant juos valdyti. Testamentas buvo patvirtintas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, todėl su ieškinio reikalavimu pripažinti A. J. 2012 m. spalio 24 d. testamentą notarinio registro Nr. 5810, galiojančiu sutinka. Dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų nepasisako, kadangi su jais susijusios aplinkybės nėra žinomos.

12Trečiasis asmuo notarė R. S. atsiliepime į ieškinį ( t.1, b. l. 133) nurodė, kad 2014 m. balandžio 16 d. į jos biurą atvyko A. J. ir pareiškė pageidavimą sudaryti testamentą (not. reg. Nr. 2-4466), kuriuo visą jai priklausantį turtą ji palieka savo dukrai. Testamento sudarymo metu testatorė atrodė išsilavinusi, inteligentiška moteris, ji elgėsi adekvačiai aplinkai, puikiai suvokė savo veiksmus, sklandžiai dėstė savo mintis, aiškiai ir suprantamai pati reiškė savo apsisprendimą sudaryti naują testamentą, motyvuodama tuo, kad panaikins jos sudarytą sutartį su anūke su išlaikymo sąlyga ir nori, kad jos visą turtą paveldėtų jos dukra. Paaiškinus, kad esant jos vienintelei įstatyminei įpėdinei - dukrai, ji viena ir taip paveldės jos visą turtą ir be testamento dukros naudai sudarymo. Testatorė pati nurodė, kad teisme yra ginčas dėl turto, kuri ji turėtų atgauti ateityje, taip pat yra anksčiau sudarytas testamentas ir sudarydama naują testamentą nori, kad ankstesnis nebegaliotų. Iš bendravimo su testatore susidarė nuomonę, kad ji pilnai suvokia savo veiksmus, jų reikšmę ir teisines pasekmes. Testatorė nesukėlė jokių abejonių dėl jos sveikatos ir nuovokos sutrikimų, dėl kurių būtų turėjusi atsisakyti patvirtinti jos sudaromą testamentą.

13Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė G. S. yra jo dukra. Žmona M. J. nenorėjo auginti vaikų, todėl jis alimentus mokėjo močiutei. Atsakovė M. J. su mama A. J. nesutarė. M. buvo nupirktas butas, nes jos nesutarė. A. prižiūrėjo dukra G. S.. A. J. sveikata buvo prasta, ji sunkiai judėjo. Jis pats gyvena ( - ), su dukra G. matydavosi 4-5 kartus per metus. Žino, kad močiutė buvo užrašiusi paveldėjimą dukrai. Apie tai jam pasakojo dukra G. S., bei buvo parodžiusi testamentą. Iš dukros pasakojimų jam yra žinoma, kad A. J. buvo paguldyta slaugos ligoninėje ir prievarta iš ligoninės buvo pavogta. Su A. J. jis nebendravo, ją yra matęs apie 2009-2010 metais, jos nėra matęs daugiau kaip septyneri metai. Dukra G. S. jam pasakodavo apie močiutės sveikatos būklę, kad močiutei prastai su kojomis, pasakojo, kad močiutė turėjo atminties problemų, nepažindavo anūkų. Apie močiutės dingimą iš slaugos ligoninės jam tapo žinoma iš dukros. Žinoma, kad apie močiutę jokių žinių nebuvo daugiau kaip pusė metų. Močiutė atsirado tada kai prasidėjo teismo procesai (2016 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 40 sek. - 1 val. 26 min. 11 sek.).

14Liudytoja E. N. paaiškino, kad dirba žurnaliste. Su G. S. pažįstamos seniai, nuolatos bendraudavo telefonu. Pokalbių metu G. S. pasakojo apie šeimą, vaikus, močiutės priežiūrą. Jai žinoma, kad G. S. prižiūrėjo savo močiutę maždaug nuo 2012 metų. Jai G. S. pasakė, kad močiutė nori palikti savo turtą. Tada G. S. pasakė, kad močiutė parašė rentos sutartį. G. S. pasakojo apie blogėjančią močiutės sveikatą. Ji G. močiutę yra mačiusi 2013 metais ( - ). Po to močiutę yra mačiusi pas G. namuose Alytuje. Alytuje pas G. S. buvo nuo 2012 m. po testamento surašymo. Žino, kad močiutei buvo diagnozuota senatvinė demensija. Pas močiutę ( - ) buvo netvarka, jai buvo reikalinga nuolatinė pagalba. Bendraudama su G. S. močiute ji pastebėjo akivaizdžius senatvinės demensijos požymius (2016 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 29 min. 9 sek. - 1 val. 52 min. 10 sek.).

15Liudytojas D. Č. paaiškino, kad pažįsta G. S. šeimą maždaug 10 metų, nes su jos vyru turėjo bendrų reikalų, todėl užsukdavo į namus Alytuje. Močiutė dalyvaudavo visuose pokalbiuose, tačiau painiodavo vardus, klausdavo kas toks, nors matydavo jį dažai. Pagyvenusi pas G. ji atsigavo, pagėrėjo jos sveikata. Apie kokius nors konfliktus su močiute jam nėra žinoma. Žino, kad močiutei reikėjo priežiūros, todėl sutarė ja pasirūpinti, todėl G. atsivežė į Alytų. A. normaliai bendravo buvo pakankamai žvitri. Žino, kad dingo iš slaugos ligoninės, nes apie tai jį informavo G.. Pats močiutę paskutinį kartą matęs 2013 metais. Su ja atvykęs į svečius nebendravo, nors ji pati stengdavosi dalyvauti pokalbiuose. Jam atrodė, kad gyvenimu pas G. močiutė buvo patenkinta. Vieną kartą yra buvęs ( - ), kur pasibaisėjo jos gyvenimo sąlygomis, nes ten buvo kalnai šiukšlių ir nebuvo realios galimybės tinkamai ja pasirūpinti. Pas G. S. į namus Alytuje užsukdavo kas dvi savaitės ir matydavo ten gyvenančią močiutę. Iš pokalbių jam yra žinoma, kad močiutė buvo tinkamai prižiūrima, žino, kad buvo gydoma, vežama į ligoninę (2016 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 56 min. 20 sek. - 2 val. 7 min. 9 sek.).

16Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiuodavo į ( - ) kas 2-3 dienos. Turėjo individualią įmonę, todėl galėjo susiderinti atvykimą. Močiutė gyveno ūkiškai. Jie su šeima atvažiuodavo, padėdavo sutvarkyti smuklius buitinius darbus. Apie 2012 metus močiutės sveikata pablogėjo, ant kojų atsirado opos, jai buvo reikalinga priežiūra. Tada su ja dar buvo galima normaliai bendrauti. Močiutė nesusitvarkė su savo fizine sveikata ir prašė jų pagalbos. Ji pati nusprendė išparduoti gyvulius, tai buvo jos sprendimas. Jos sprendimų apskritai įtakoti buvo neįmanoma (2016 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 13 min. 52 sek). Milda atvažiuodavo į ( - ) ir ten būdavo tačiau kiek laiko ir kaip dažnai nežino, jis pats laikėsi atokiau. Gyvendama jų namuose močiutė išmoko naudotis kompiuteriu. Parsivežę močiutę jie atremontavo kambarį, ji tapo pilnateisiu šeimos nariu, turėjo savo balsą kaip šeimos narys. Jie ir A. J. gyvendavo ( - ) po kelis mėnesius vasaros metu. Jam yra žinoma, kad testamentą surašė pati močiutė. Kadangi kitos anūkės nutraukė ryšį su močiute, todėl ji apsisprendė testamentą parašyti G.. Taip pat yra žinoma, kad su dukra M. J. močiutė A. nuolatos konfliktavo. Močiutės sveikata vėliau ėmė blogėti, ji priešindavosi praustis, atsisakydavo vartoti vaistus, apskritai neigė savo ligą. Blogėjančią jos sveikatą rodė tai, kad ji nesiorientavo kuriam mieste yra, painiodavo vaikų vardus, rado namuose atsuktas dujas, be to ji savo higieną pradėjo tvarkyti viešose vietose, nemiegodavo naktimis, prašydavo su ja bendrauti. A. nukreipimas gydymuisi į slaugos ligoninę buvo gydytojos sprendimas. Slaugos ligoninėje lankė ją kas dieną. Būdama ligoninėje A. pradėjo sklęstis savyje ir mažai bendravo, jos elgesys pasikeitė, nesuprasdavo kuriame mieste yra, nežinojo kur ( - ). Močiutei buvo nupirktas telefonas ir ji juo naudojosi, tačiau, kai močiutė dingo iš ligoninės telefonas po 2 val. buvo užblokuotas. Tada kreipėsi į policiją, nes nežinojo kur ji yra. Paskutinį kartą močiutę matė reabilitacijos ligoninėje Alytuje (2016 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 9 min. 7 sek. - 2 val. 33 min. 57 sek.).

17Ieškinys atmestinas

18Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-04-16 testatorė A. J. sudarė testamentą registro Nr. 2-4462, kuris buvo patvirtintas Kauno rajono notarės R. S. pagal kurį visą savo turtą, kuris mirties dienai jai priklausys paliko dukrai atsakovei M. R. J. (t. 1, b.l. 125). Iš mirties liudijimo matyti, kad A. J. mirė ( - ) (t. 1, b.l. 5). Iš byloje esančio 2012-10-24 testamento matyti, kad mirusioji testatorė A. J. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą buvo palikusi savo vaikaitei ieškovei G. S. (t. 1, b.l. 92). Kauno r. II-ojo notarų biuro notarės R. B. išduotas 2014-06-17 liudijimas patvirtina, kad po A. J. mirties palikimą priėmė M. R. J. (t.1, b.l. 9).

19Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Testamentu asmuo nustato daiktų likimą po jo mirties. Įstatymo leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tam, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus be pašalinių įtakos. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.35 straipsnio 2 dalis). Testamentą privalo sudaryti tik pats asmuo, kuris būtinai turi būti veiksnus, suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 straipsnis). Priešingu atveju, testamentas negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Tai yra, testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

21Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mirusioji A. J. laikotarpiais nuo 2011-05-13 iki 2011-05-24, nuo 2012-03-14 iki 2012-03-29, nuo 2012-08-31 iki 2012-09-21, nuo 2012-10-02 iki 2012-10-17 gydėsi ( - ) ligoninėje dėl krūtinės anginos, padidinto AKS, išeminės KMP, hipertenzinės KMP, išeminės smegenų ligos, išeminės nefropatijos, lėtinio bronchito, lėtinės kojos trofinės opos ir kitų susirgimų. Nuo 2013-08-20 iki 2013-09-10 - ( - ) palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gydyta dėl tų pačių ligų ir 2013-09-10 atvykus dukrai iš šio centro išvyko į namus neinformavusi medicinos personalo. ( - ) pažyma (t. 2, b.l. 41) patvirtina tai, kad A. J. į šią gydymo įstaigą 2013-08-20 buvo paguldyta šeimos gydytojos siuntimu. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad gydymo įstaigoje buvo 2013-09-16, 2013-11-19 daryti kraujo tyrimai, o nuo 2013-09-26 iki 2013-10-10 gydyta Kauno klinikų endokrinologijos skyriuje (t. 2, b.l. 105-116).

22Specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažyma (t.1, b.l.32) patvirtina tai, kad A. J. 2012-07-30 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ieškovės prašymu teismo nutartimi paskyrus pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. J. psichinei būklei nustatyti (t.1, b. l. 138-139) gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas ( t. 1, b. l. 154-156). Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad įvertinus turimą medicininę dokumentaciją, civilinėje byloje esančią medžiagą - testatorė A. J. daug metų sirgo širdies sistemos sutrikimo ligomis (nuo 2007 m.), kai testatorei buvo diagnozuoti širdies sistemos sutrikimai (išeminė širdies liga, krūtinės angina, stazinis širdies nepakankamumas, prieširdžiu defektas, sutrikęs širdies ritmas, hipertenzinė liga), dėl kraujotakos sutrikimų galvos smegenyse nuo 2011 m. diagnozuota išeminė smegenų liga, taip pat dėl kraujotakos sutrikimų galūnėse nuo 2012 m. diagnozuotas abiejų kojų tromboflebitas, nuo 2013 m. testatorei diagnozuota mazginė skydliaukė, tireotoksikozė, besigydant Alytaus med. reabilitacijos ir sporto centre 2012 m. aprašoma, kad testatorė buvo „orientuota vietoje ir laike“, besigydant 2013 m. rugpjūčio mėn. įraše atžymima, kad testatorė „orientuota vietoje, dalinai laike“, 2013 m. rugsėjo mėn. Besigydant KMUK Endokrinologijos skyriuje nurodoma, kad „orientuota“ - kuriuos galima vertinti kaip dėl kraujotakos sutrikimų galvos smegenyse išsivystė laikino pobūdžio psichikos sutrikimo simptomai (plačiau psichinė būsena neaprašoma), 2014-01-02 įraše nurodoma, kad testatorė „labai jaudinasi, pergyvena, vyksta teismas dėl turto“, buvo vieną kartą diagnozuotas psichikos sutrikimas - F41.9 Nepatikslintas nerimo sutrikimas (plačiau psichinė būsena neaprašoma). Civilinėje byloje esančioje medžiagoje ieškovė G. S. 2014-10-07 ieškinyje nurodė, kad testatorė sunkiai judėjo, nelaikė šlapimo, buvo sutrikusi žarnyno funkcija, jai buvo reikalinga pagalba valgant, maudantis, apsirengiant, nusirengiant, jai nuo 2012-07-30 neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat nurodoma, kad testatorė dėl senatvinės demencijos į aplinką reagavo neadekvačiai ir buvo kreiptasi į psichiatrą, tačiau civilinėje byloje nėra duomenų apie tokį kreipimąsi. Kauno notarų biuro notarė R. S. (2015-03-05) atsiliepime nurodė, kad testatorė elgėsi adekvačiai aplinkai, puikiai suvokė savo veiksmus ir sklandžiai dėstė savo mintis. Remiantis aukščiau išdėstyta medžiaga konstatuojama - nėra duomenų, kad A. J. būtų sirgusi psichikos sutrikimu ar išreikšta silpnaprotyste, dėl ko negalėtų suprasti savo veiksmų prasmės bei juos valdyti.

23Taigi, išrašai iš medicininių dokumentų, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, kad testatorė A. J. testamentų sudarymo metu t.y. tiek 2012-10-24, tiek ( - ) turėjo didelių sveikatos problemų, susijusių su širdies ritmo sutrikimu, išemine smegenų liga, išemine nefropatija, lėtiniu bronchitu, lėtine kojos trofinės opa ir kitų susirgimų. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad A. J. sveikatos sutrikimai būtų susiję su psichikos ligomis. Ieškovė, jos atstovė, ieškovės iškviesti ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai aiškino, kad testatorė painiojo vaikų vardus, ne visada adekvačiai elgėsi, nesiorientavo kuriame mieste gyveno, todėl darė išvadą, kad ji, surašydama testamentą dukrai atsakovei M. R. J., nesuprato savo veiksmų arba buvo “neleistinai” įtakota, nes buvo prievarta paimta iš gydymo įstaigos ir apgyvendinta jai svetimoje aplinkoje toli nuo artimų jai žmonių, t.y. anūkės G. S..

24Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad ieškovės ir atstovės aiškinimai apie testatorės sąmoningumą paneigtini pačios testatorės apklausa teismo posėdžio metu, t.y. pačios ieškovės pateikta į bylą teismo posėdžio stenograma, bei vėliau priimtu ir įsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-435/2014 (t. 1, b.l. 42-51, t. 2, b.l. 56-99). Kauno apylinkės teismo 2014-05-14 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-11-435/2014 konstatuota: “teismui apklausus ieškovę ( testatorė A. J.) jos buvimo vietoje taip pat susidarė įspūdis, kad ieškovė, nepaisant garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, yra protinga, išsilavinusi moteris, puikiai besiorientuojanti situacijoje, visais klausimais turinti savo nuomonę, skaitanti, rašanti ir besidominti tuo kas vyksta aplink”. Be to, iš dalies pačios testatorės sąmoningumą, orientacijos buvimą patvirtino ir ieškovės prašymu apklausti liudytojai. Ieškovės sutuoktinis G. S. nurodė, kad ji išmoko naudotis kompiuteriu, puikiai naudojosi telefonu ir galėjo su visais bendrauti. Liudytojas D. Č. aiškino, kad jam atvykus į namus močiutė dalyvaudavo visuose pokalbiuose buvo pakankamai žvali, nors painiojo vaikų vardus.

25Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė galėjo būti testatorei padariusi „neleistiną“ įtaką, dėl ko ji galėjo pakeisti savo valią ir sudaryti kitą testamentą, tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Teismo nuomone šioje situacijoje yra svarbu tai, kad pati testatorė buvo užvedusi bylas prieš ieškovę, davė paaiškinimus teisme ir turėjo galimybę savo nuomonę ne kartą išsakyti. Šioje byloje nėra paaiškinamas pačios ieškovės procesinis suinteresuotumas pripažinti 2014-04-16 testamentą negaliojančiu, po to kai Lietuvos Aukščiausiasis teismas išnagrinėjo kasacinį skundą pagal testatorės A. J. ieškinį, dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, ir ieškinys buvo atmestas. Palikus galioti 2012-10-24 tarp testatorės A. J. ir ieškovės G. S. pasirašytą išlaikymo iki gyvos sutartį visas šios sutarties 2.1. punkte įvardintas turtas buvo perduotas ieškovei G. S. bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn su G. S. – žemės sklypai, žemės sklypo dalis ir pastatai, kuriuos šalys įkainavo 1 419 000 Lt, o nekilnojamojo turto registro išrašai (Kauno apylinkės byla Nr. 2-111-435/2014 I t. b.l. 42-50) patvirtina, kad minėtos sutarties pagrindu visas šis nekilnojamasis turtas priklauso ieškovei ir jos sutuoktiniui.

26Ieškovė savo abejones dėl testatorės valios pakeitimo įrodinėjo tik savo pačios paaiškinimais, o taip pat jai artimų liudytojų, t.y. vyro, kuris yra suinteresuota šalis byloje, tėvo, kuris daugiau kaip 7 metai nebuvo matęs testatorės, draugų, kurie testatorės nematė paskutinius dvejus metus iki mirties, parodymais. Tuo tarpu byloje apklausta testatorės gydytoja, nesuinteresuota bylos baigtimi, mačiusi testatorę 10 d. iki mirties ir jos padaryti medicininiai įrašai paneigia ieškovės abejones. Teismas mano, kad šios liudytojos parodymai yra itin svarbūs, kadangi ji stebėjo testatorės sveikatos būklę ir apibūdino ją kaip specialistas, turintis praktikos bendravime su ligoniais. Liudytoja gydytoja L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pacientę prisimena kaip turinčią kardiologinių problemų, ji sirgo išemine širdies liga, turėjo sutrikusį širdies ritmą, dėl ko nuolatos vartojo medikamentus, turėjo problemų su skydliauke. Moteris buvo orientuota, sąmoninga, nežiūrint į tai, kad buvo garbaus amžiaus, t.y. 90 metų. Vaistus sugebėjo vartoti tinkamai, nors dozės keitėsi kas mėnesį priklausomi nuo tyrimų rezultatų. Vaistų jai sudėstyti nereikėjo, surašyti ant lapelių nereikėjo. Į gydymo įstaigą poliklinikoje atvykdavo su artimaisiais, taip pat ją lankydavo namuose. Pacientės orientacijoje jokių sutrikimų nepastebėjo, tai buvo šviesaus proto moteris. Vienintelis nusiskundimas buvo tai, kad jaučia įtampą dėl vykstančio teismo proceso ir skundėsi miego sutrikimu. Ji pilnai orientavosi laike, žinojo kada reikia daryti tyrimus. Moteris buvo sąmoninga, orientuota. Pacientei buvo sunku vaikščioti. Senatvės demencijos sutrikimo nebuvo. Barterio indeksas yra apsitarnavimo lygis. Lankė ligonę ( - ). Tuo metu buvo pas dukrą. Nedaug laiko iki mirties buvo nuvykus. Vaistus pirko pilna kaina, nes neturėjo kompensuojamų vaistų knygelės. Prisirašė gydymo įstaigoje 2013-09-12, įrašas - atvyko iš slaugos ligoninės. Vaistus išrašė 2013-01-01 nematydama pacientės, knygelėje yra įrašas, kad atvyko dukra, dėl raminamųjų vaistų, vyksta teismai dėl turto, pacientė labai jaudinasi, išrašyti vaistai. 2014-01-31 užfiksuotas vizitas į namus, ambulatorinėje kortelėje įrašas: „sąmoninga, pilnai orientuota, žino medikamentų vartojimo dozes, kalbėdama pajuokauja“. 2014-06-02 lankoma namuose, kiek laiko užtruko šio vizito metu pasakyti negali, tačiau šią pacientę prisimena kaip korektišką, kuri nevargino gydytojo klausimais, kalbėdavo apie gydymą. Negali patvirtinti, kad pacientė nenorėjo gydytis, nes ji naudojo daug vaistų. Pacientė ( - ) mirė. Medikamentus vartojo reguliariai, viskas buvo gerai. Informacijos, kad būtų siunčiama pas psichiatrus ambulatorinėje kortelėje nėra. Raminamuosius vaistus skirdavo epizodiškai, pastoviam vartojimui šie vaistai nebuvo skirti. Visą laiką pacientės tiek somatinė, tiek psichinė būklė buvo stabili. Pacientė pasitikdavo visuomet sėdėdama ir judėjo savo aplinkoje, dėl sveikatos būklės jos judėjimas buvo apsunkintas, mano, kad nulipti iš penkto aukšto jai būtų sunku. Paskutinį kartą poliklinikoje lankėsi 2013-11-19 nes buvo imti mėginiai tyrimams (2016 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 3 sek. - 38 min. 19 sek.).

27Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ne kartą prašė teismo skirti pakartotinę pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, bei buvo pateikę papildomus klausimus, į kuriuos jų manymų būtų tikslinga jog atsakytų teismo psichologai, teismo medicinos ekspertai. Sprendžiant klausimą dėl papildomos ekspertizės skyrimo būtinumo, buvo papildomai apklaustas ekspertizę byloje atlikęs teismo medicinos ekspertas S. S.. Ekspertas posėdžio metu paaiškino, kad duomenys apie sveikatos pablogėjimą medicininiuose dokumentuose nefiksuoti. Jokie pastovūs psichikos sutrikimai pacientei nebuvo konstatuoti. Pagrindiniai objektyvūs duomenys, apibūdinantys asmens psichikos būklę yra medicininiai dokumentai, vėliau medikų parodymai ir tik vėliau liudytojų parodymai. Nurodė, kad šiai pacientei demencijos diagnozė nebuvo konstatuota ir gali būti, kad net ir tokio amžiaus žmogui nėra senatvinės demencijos. Senatvinė demencija yra progresuojanti su amžiumi liga, tačiau tai nereiškia, kad žmogus nesupranta, nes turi būti nustatyti gilūs ir pastovūs sutrikimai, o šiai moteriai (testatorei) tai nebuvo nustatyta. Efekto būsena - sąmonės sutrikimas, dokumentuose nebuvo fiksuotas. Atsakymai į klausimus, kuriuos ieškovė su atstove suformulavo būtų tik teoriniai išvedžiojimai, nurodė, kad šioje byloje jokios pakartotinės ekspertizės skirti nemato pagrindo, nes jokių objektyvių duomenų mediciniuose dokumentuose nėra. Nežino sąvokos neleistina įtaka, nors sutinka, kad senyvo amžiaus žmogui pakeitus įprastą aplinką yra sunku adaptuotis, gali kilti problemų (2016 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 44 sek. - 40 min. 30 sek.).

28Ieškovė G. S. ieškinio reikalavimą grindė ir tuo, jog ginčo testamentas buvo sudarytas dėl M. R. J. darytos įtakos. Teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo su šia pozicija sutikti. Akivaizdu, kad žmogus, esantis sociali būtybė ir svarbiausiais gyvenimo klausimais, priimdamas sprendimus diskutuoja ir tariasi su kitais asmenimis. Kaip nustatyta, testatorės vyras miręs, vienintelė dukra M. R. J. su kuria nuolatos bendravo gyvendama Zapyškyje, nors iš šalių paaiškinimų matyti, kad dažnai pykosi. Visgi teismas priimdamas sprendimą atkreipia dėmesį į tai, kad testatorė pati iniciavo dvi civilines bylas prieš ieškovę, savo anūkę G. S., o tai teismo nuomone yra svarbi aplinkybė sprendžiant testatorės apsisprendimą pakeisti testamentinį įpėdinį. Kaip nurodyta anksčiau, CK 1.89 straipsnis numato, kad testatorius sandorio (testamento) sudarymo metu turi būti socialiai orientuotas, pats suformuoti savo valią. Taigi vien aplinkybė, kad testatorės apsisprendimas dėl naujojo testamento sudarymo galimai susiformavo prieš tai jai tariantis su kitais asmenimis, savaime nėra pakankama, kuriai esant reiktų pripažinti negaliojančiu 2014-04-16 testamentą. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad testamento sudarymo metu atsakovė M. R. J. būtų dariusi kokią nors įtaką testatorei. Aplinkybių, kad testatorei iki sandorio sudarymo buvo grasinta, smurtauta, ar kitaip paveikta jos valia dėl sandorio sudarymo, byloje nėra. Ieškovė ir jos atstovė testatorei galimai darytą poveikį siejo su jos dingimu iš slaugos ligoninės, nebendravimą telefonu ir neinformavimą apie savo buvimo vietą. Šias aplinkybes paneigia nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad 2013-09-19 buvo gautas A. J. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad iš Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro išvyko pas savo dukrą M. R. J. pati, savo noru ir sugrįžti nenori, taip pat nurodė, kad savo gyvenimą nori reguliuoti pati - savo nuožiūra, kadangi yra veiksni. Apklausta papildomai paaiškino, kad gyvena su dukra. Aiškino, kad sveikatos būklė stabili, medikų paskirtus medikamentus vartoja savarankiškai. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-111-435/2014 Kauno apylinkės teisme, dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, 2014 m. balandžio 26 d. raštu informavo bylą nagrinėjančią teisėją R. R. apie savo silpną sveikatą ir nenorą matytis su G. S. ir G. S. (t. 1, b.l. 107). Savo poziciją dėl nenoro bendrauti su ieškovės šeima buvo išsakiusi ir 2013-07-08 rašte, kuriame rašo, kad ji nebenori, kad ją prižiūrėtų G. S. ir G. S. (t. 1, b.l. 108). 2013-08-05 A. J. raštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, patvirtina testatorės norą gyventi ( - ) ir norą gauti pensiją į namus (t. 2, b.l. 184). Teismas, priimdamas sprendimą daro išvadą, kad mirusiojo testatoriaus testamento ginčijimas yra susijęs su testatoriaus gebėjimu suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, pagal liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, padarytas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.

29Teismas pažymi, kad įstatymas įtvirtina testamentų sudarymo teisėtumo prezumpciją, kurios paneigimą šioje byloje privalo įrodyti ieškovė, reiškianti reikalavimą pripažinti negaliojančiu testamentą (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kaip jau ankščiau minėta, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kokia buvo testatorės tikroji valia ir ar ji, testamento sudarymo dieną 2014-04-16, išreikšta sąmoningai, suvokiant savo veiksmų reikšmę ir sugebant juos valdyti. Teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai: 1) trečiojo asmens notarės R. S. paaiškinimai, 2) teisme apklaustų liudytojų – G. S., D. Č., gydytojos L. S. parodymai ir iš dalies byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, 3) 2015-11-27 Teismo psichiatrijos, ekspertizės aktas Nr. 83 TPK-478/2015 (nurodoma, kad A. J. 2014-04-16 psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, testamento sudarymo metu ji galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti), yra pakankami daryti išvadai, kad testatorė A. J. testamento sudarymo metu galėjo suprasti ir suprato savo veiksmų reikšmę. Teismui nėra pagrindo abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų teisingumu, kurias iš esmės apklausos metu papildomai patvirtino apklaustas teismo medicinos psichiatras S. S.. Taigi, iš bylos įrodymų viseto galima daryti pagrįstą išvadą, kad ginčijamame testamente yra išreikšta tikroji testatorės A. J. valia, o nustatytos ligos netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, taigi jai netrukdė išreikšti savo valios dėl sudaromų testamentų, todėl nėra pagrindo 2014 -04-16 sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu.

30Kaip žinia, kasacinis teismas ne viename savo procesiniame sprendime yra nurodęs, jog pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 straipsniai), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi CPK 185 straipsnyje įtvirtintu laisvo įrodymų vertinimo principu, kuris reiškia, kad teismas galutinai ir privalomai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu civiliniame procese, kad įrodymų vertinimo procese taikoma tikimybių pusiausvyros principu grindžiama įrodymų pakankamumo taisyklė, pagal kurią, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo ar nebuvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

31Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.

32Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už atsakovės M. R. J. atstovavimą byloje (CPK 96 straipsnio 3 dalis) – 285,10 Eur (t. 2, b.l. 35, 102), įpareigojant ieškovę G. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą: 188659752, įmokos kodą: 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

33Valstybė šioje byloje patyrė 41,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis). Išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

35ieškinį atmesti.

36Priteisti iš ieškovės G. S., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 285,10 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 10 ct) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai.

37Priteisti iš ieškovės G. S., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 41,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant... 2. dalyvaujant ieškovei G. S., jos atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei,... 3. atsakovės M. R. J. atstovei advokatei Janinai Argustaitei,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. A. J. sudarytą... 7. Ieškinyje nurodė, kad ( - ) mirė ieškovės G. S. senelė A. J.. A. J.... 8. Teismo posėdžio metu G. S. paaiškino, kad augo su močiute nuo devynių... 9. Atsakovė M. R. J. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 10. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė G. S. prižiūrėjo mamą nuo... 11. Trečiasis asmuo notarė E. J. sutiko su ieškinio reikalavimu dėl... 12. Trečiasis asmuo notarė R. S. atsiliepime į ieškinį ( t.1, b. l. 133)... 13. Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė G. S. yra jo... 14. Liudytoja E. N. paaiškino, kad dirba žurnaliste. Su G. S. pažįstamos... 15. Liudytojas D. Č. paaiškino, kad pažįsta G. S. šeimą maždaug 10 metų,... 16. Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiuodavo į ( - )... 17. Ieškinys atmestinas... 18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-04-16 testatorė... 19. Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl... 20. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta... 21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mirusioji A. J.... 22. Specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažyma (t.1, b.l.32)... 23. Taigi, išrašai iš medicininių dokumentų, šalių ir trečiųjų asmenų... 24. Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad ieškovės ir atstovės... 25. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė galėjo būti testatorei padariusi... 26. Ieškovė savo abejones dėl testatorės valios pakeitimo įrodinėjo tik savo... 27. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ne kartą prašė teismo... 28. Ieškovė G. S. ieškinio reikalavimą grindė ir tuo, jog ginčo testamentas... 29. Teismas pažymi, kad įstatymas įtvirtina testamentų sudarymo teisėtumo... 30. Kaip žinia, kasacinis teismas ne viename savo procesiniame sprendime yra... 31. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.... 32. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei... 33. Valstybė šioje byloje patyrė 41,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 35. ieškinį atmesti.... 36. Priteisti iš ieškovės G. S., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 285,10 Eur (du... 37. Priteisti iš ieškovės G. S., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 41,45 Eur... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...