Byla I-51-561/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovams atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apygardos teismui, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

3Pareiškėja L. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų neišmokėtą darbo užmokesčio skirtumą ir 5 procentus metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

4Pareiškėjos įsitikinimu, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, jog teisės aktai, riboję darbo užmokestį, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, jai turi būti išmokėta susidariusi darbo užmokesčio dalies nepriemoka.

5Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, prašė atidėti jo vykdymą vieniems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6Atsiliepime pažymėjo, kad įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, įstatymų leidėjas priims patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kurio rengimas jau yra pradėtas.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apygardos teismas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

8Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

9Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiškėjai mokėjo sumažintą darbo užmokestį.

10Šioje byloje aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieštaravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingą dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymą visuomenės nariams. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijai, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

11Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų išaiškinimo, kuriame pažymėjo, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi, ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

12Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

13Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje A-669-602/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja, inter alia, Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“. Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime nustatė analogišką įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.

14Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01.

15Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjos dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Panevėžio apygardos teismui – Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A-669-602/2016, kuriose LVAT nurodė, kad, įstatyme esant nustatytam patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju, nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

16Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad, galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas.

17Teisme 2016-11-02 buvo gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriame pareiškėja pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis bei 3 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

18Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis). Analogiškas kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pagrindas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, tačiau jame išdėstyti argumentai teismo nesaisto ir prašymo pagrįstumą teismas vertina savarankiškai. Klausimas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipiamasi tik, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009).

19Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad teismo sprendime būtina atsakyti į visus pareikštus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012).

20Teismui nekyla abejonių dėl Grąžinimo įstatymo 2 bei 3 straipsnio nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Grąžinimo įstatymas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarimą, kuriame buvo nurodyta nustatyti teisingą praradimų kompensavimą. Kita vertus, tai nereiškia, kad kompensuotina visa dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaravusių nuostatų taikymo neišmokėta darbo užmokesčio dalis ir ji išmokama nedelsiant. Be to, visiems asmenims, kuriems ekonominio sunkmečio metu buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, nustatytas vienodas praradimų kompensavimo mechanizmas ir terminai.

21Netenkinus reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kaip išvestinis atmetamas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

Nutarė

23Pareiškėjos L. S. skundą atmesti.

24Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal... 3. Pareiškėja L. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 4. Pareiškėjos įsitikinimu, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui... 5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į... 6. Atsiliepime pažymėjo, kad įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apygardos teismas atsiliepime į... 8. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet... 9. Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra. Byloje nėra ginčo ir dėl to,... 10. Šioje byloje aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir... 11. Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl... 12. Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už... 13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė... 14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos... 15. Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus,... 16. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad, galiojant nepagrįstai... 17. Teisme 2016-11-02 buvo gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriame pareiškėja... 18. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad teismas negali taikyti... 19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo... 20. Teismui nekyla abejonių dėl Grąžinimo įstatymo 2 bei 3 straipsnio... 21. Netenkinus reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kaip... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 23. Pareiškėjos L. S. skundą atmesti.... 24. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...