Byla e2A-1010-823/2017
Dėl viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-733-440/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byloje kilo ginčas dėl viešojo pirkimo sąlygų – ekonominio naudingumo kriterijų T1, T2 ir T3, teisėtumo.
  2. Ieškovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtintus vertinamuosius kriterijus T1, T2 ir T3, o nesant pagrindo tenkinti aukščiau nurodytą ieškinio reikalavimą - įpareigoti perkančiąją organizaciją pakeisti vertinamuosius kriterijus T1, T2 ir T3 taip, kad aprašymą būtų galima paruošti ir pateikti be priešprojektinių pasiūlymų bei pilnos apimties techninių projektų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2017 m. kovo 17 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė viešąjį pirkimą „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstrukcija ir plėtra Joniškio rajone“ Joniškio miesto nuotekų tinklų rekonstravimas ir Beržininkų kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbai“, pirkimo Nr. 184659 (toliau – Pirkimas, Konkursas). Ieškovė 2017 m. kovo 28 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo sąlygų 27.3 ? 27.5 punktuose įtvirtintų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, o 2017 m. balandžio 7 d. – ieškinį. Nors pretenzijoje numatytas reikalavimas pakeisti Pirkimo sąlygas, o ieškinyje keliamas reikalavimas jas panaikinti, tačiau tai neturėtų būti laikoma esminiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4232 straipsnio 2 dalies pažeidimu, nes reikalavimą panaikinti Pirkimo sąlygas lėmė perkančiosios organizacijos sprendimas atsisakyti jas pakeisti.
  4. Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 27.3 punkte nurodytais vertinimo kriterijais T1 ? T3 perkančioji organizacija siekia įvertinti tiekėjus sutarties vykdymo kontekste, t. y. tokiu būdu ketina įsitikinti, ar tiekėjas galės tinkamai įgyvendinti būsimą sutartį, todėl šios nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Šiais kriterijais iš esmės siekiama vienintelio tikslo – įsitikinti tiekėjų pajėgumu, gebėjimu tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ne įvertinti kokybinį pasiūlymų aspektą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje konstatuota, kad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali būti naudojami tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūroje. Pati atsakovė pripažino, kad šie vertinimo kriterijai yra susiję su sutarties vykdymu, siekiant minimizuoti galimas sutarties neįvykdymo, netinkamo įvykdymo grėsmes, todėl atsakovės veiksmų neteisėtumas akivaizdus ir teismas gali ex officio (liet. savo iniciatyva) peržengti ginčo ribas vertindamas šiuos kriterijus.
  5. Be to, Pirkimo sąlygose nėra pateikta priešprojektinių pasiūlymų bei detalios techninės specifikacijos, o iš perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją matyti, kad techninis planas net nėra parengtas. Todėl tiekėjai neturi sąlygų pateikti tokio pasiūlymo, kuris galėtų gauti aukščiausius įvertinimus. Atsakovės argumentas, kad tiekėjai gali patys nuvykti ir apžiūrėti darbų atlikimo vietą, nėra pakankamai svarus, kadangi visa informacija turi būti pateikiama Pirkimo sąlygose.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį tenkino – pripažino neteisėtomis Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 17 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Joniškio miesto nuotekų tinklų rekonstravimo ir Beržininkų kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų pirkimo“, pirkimo Nr. 184659, 27.3 ir 27.4 punktuose numatytas pirkimo sąlygas bei viešąjį konkursą nutraukė; priteisė ieškovei iš atsakovės 217 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Pasisakydamas dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pretenzijoje numatytas reikalavimas pakeisti Pirkimo sąlygas, o ieškiniu prašoma jas panaikinti, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nes tiek pretenzijoje, tiek ir ieškinyje ieškovė ginčija pasiūlymų vertinimo kriterijus T1 ? T3. Ieškovė aktyviai domėjosi pirkimo eiga, kėlė klausimus dėl Pirkimo sąlygų, prašydama perkančiąją organizaciją paaiškinti sąlygas, gavusi atsakovės atsakymą į 2017 m. kovo 22 d. paklausimą, pareiškė pretenziją, kurioje nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kuriomis grindžia perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, vertina kriterijų dviprasmiškumą, kaip ir ieškinyje, todėl teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
  3. Vertindamas ieškovės ginčijamus Pirkimo sąlygose numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 – T3 teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 27.2 ir 27.3 punktuose įtvirtinti pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra: C – pasiūlymo kaina, T1 – darbų organizavimas, T2 – rizikų valdymo planas, T3 – aplinkosauga. Pirkimo sąlygų 27.4 punkte numatyta, kad ekonominio naudingumo kriterijus T1 nustatomas vertinant rangovo darbo organizavimo aspektus, resursų valdymą ir komunikacijos planą, darbų organizavimo tvarkos poveikį darbo atlikimui, kokybės ir efektyvumo užtikrinimo priemones; T2 ? vertinant rizikos valdymo planus, numatytas rizikos valdymo priemones; T3 – vertinant rangovo numatomas ir taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones. Pirkimo sąlygų 27.5 punkte numatyta, kad teikėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti visą informaciją, reikalingą pasiūlymus įvertinti tinkamai pagal nurodytus pasiūlymų vertinimo kriterijus. Tiekėjas pateikia detalią ir išsamią informaciją, tačiau turėtų vengti perteklinės, su numatomais darbais atlikti nesusijusios bendro pobūdžio informacijos, neperrašinėjant Pirkimo dokumentuose nurodytos informacijos. Skiriamų balų skaičius priklauso nuo kiekvieno kriterijaus aprašymo detalumo, išsamumo, aiškumo ir logiškumo, bei taikomų priemonių įgyvendinimo efektyvumo.
  4. Teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T1 ir T2 siejami su darbų atlikimo strategijos vertinimu, t. y. statybos darbų atlikimo grafiku, darbų atlikimo terminais, naudojamų įrenginių pajėgumu ir našumu. Teismo vertinimu, šios sąlygos iš esmės susijusios su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos pirkimo sutarties įvykdymą, o perkančiajai organizacijai per viešojo pirkimo procedūrą draudžiama atsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį, jų personalą, įrangą ir gebėjimą įvykdyti sutartį nustatytu laikotarpiu kaip į „sutarties sudarymo kriterijus“, o ne kaip į „kvalifikacinės atrankos kriterijus“ (ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Nr. C-532/06). Perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti darbų atlikimo strategiją ir techninį pasiūlymą tokios apimties ir turinio, kaip numatyta ginčijamų pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.4 punktuose, siekiama įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti sutartį, o ne ekonominį naudingumą, todėl teismas pripažino, kad tokios pirkimo sąlygos negalėjo būti nustatytos, kadangi yra nesuderinamos su viešųjų pirkimų principais, įtvirtintais VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje.
  5. Bet to, įvertinęs aptariamuose Pirkimo sąlygų punktuose nurodytų kriterijų apibrėžtumą bei aiškumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygose esanti informacija nėra tokia išsami, kad leistų pirkime dalyvaujančiam tiekėjui aiškiai įvertinti su darbų organizavimu susijusius svarbius aspektus, tiksliai nustatyti rizikas, be to sąlygose vartojamos itin abstrakčios frazės, tokios kaip „gana efektyvūs“, „trūksta įvairovės“, „painokas ir nevisiškai atitinka perkančiosios organizacijos lūkesčius“, „trūksta aiškumo, loginio pagrindimo“, nėra niekur paaiškintos. Esant tokiai situacijai, kai tik nuo vertintojo ir jo subjektyvaus vertinimo priklauso, ar konkrečios veiklos bus laikomos pagrįstos (ne)logiškai, suplanuotos (ne)nuosekliai, informacija perteikta (ne)aiškiai, nes gairių, pagal kurias tai turi būti konstatuojama, pirkimo dokumentuose nėra, teismas pripažino, kad toks ekonominio naudingumo kriterijų apibrėžimas kelia abejonių dėl šių nuostatų turinio aiškumo, yra abstraktaus pobūdžio, todėl tiekėjai ir (arba) perkančioji organizacija gali skirtingai jas suprasti bei aiškinti.
  6. Įvertinęs nustatytus pažeidimus, teismas konstatavo Pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.4 punktų neteisėtumą, bei priėmė sprendimą Pirkimo procedūras nutraukti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
    1. Apeliantės nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai nebuvo akivaizdžiai priešingi teisei, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ex officio dėl to pasisakyti, o pasisakydamas dar ir nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos.
    2. Šioje byloje nagrinėjami Pirkimo sąlygose numatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai iš esmės skiriasi nuo teismo nurodytame ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendime nagrinėtų ekonominio naudingumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, neturėjo teisės remtis minėtame sprendime nurodytais išaiškinimais.
    3. Tiekėjo kvalifikacijos vertinimas siejamas su praeities faktais, kurie gali būti objektyviai patikrinami ir negali būti tiekėjo pakeisti, tuo tarpu šiuo atveju nustatyti vertinimo kriterijai yra siejami su tiekėjų pasiūlymais, kuriais jie įsipareigoja įvykdyti sutartį ateityje. Tokiais kriterijais apeliantė siekia ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip jis ją įgyvendins.
    4. Perkamų darbų apimtys, funkcinės bei techninės savybės nurodytos Pirkimo sąlygų III-IV skyriuose, taigi perkami darbai yra tiksliai, aiškiai ir išsamiai apibūdinti, pakankami pateikti pilnos apimties pasiūlymą.
  2. Ieškovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepimu su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Nagrinėdamas šalių ginčą teismas ex officio ginčo ribų neperžengė. Ieškovė tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o jos ieškinyje pareikšti reikalavimai savo esme yra tapatūs teismo priimtam sprendimui.
    2. Perkančioji organizacija nenurodė kuo pagal aptariamus kriterijus išrinktas pasiūlymas būtų pranašesnis techniškai, kokias papildomas estetines ar funkcines charakteristikas turėtų, lyginant su kitais pasiūlymais. Ji neįrodė, kad darbų organizavimas ar rizikų valdymo planas išties turi įtakos pirkimo sutarties vykdymo/įvykdymo kokybei. Priešingai, perkančioji organizacija nurodo, kad ginčo kriterijai yra nukreipti ne į ekonominę naudą, o į pirkimo sutarties įvykdymo faktą, kas akivaizdžiai nukrypsta nuo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų esmės.
    3. Skundžiamame sprendime nurodyta teismų praktika yra tinkama siekiant išspręsti šioje byloje kilusius klausimus. Teismas pagrįstai ja rėmėsi, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priėmė ne tik teismų praktikos, tačiau visumos byloje esančių įrodymų, pagrindu.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos. Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgdama į apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus faktinius bei teisinius argumentus.

12Faktinės aplinkybės

  1. Joniškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. kovo 17 d. CVP IS paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstrukcija ir plėtra Joniškio rajone“ Joniškio miesto nuotekų tinklų rekonstravimas ir Beržininkų kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbai“, pirkimo Nr. 184659. Pirkimas suskaidytas į dvi dalis: 1 dalis – Beržininkų kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbai, 2 dalis – Joniškio miesto nuotekų tinklų rekonstravimo darbai (Pirkimo sąlygų 2.2 punktas).
  2. Ieškovė 2017 m. kovo 22 d., pasinaudodama CVP IS, uždavė perkančiajai organizacijai klausimus dėl Pirkimo sąlygų. Trečiuoju klausimu ieškovė kvestionavo antrosios Pirkimo dalies Pirkimo sąlygų 27.3 – 27.5 punktuose įtvirtintus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, nurodydama, kad kriterijus T1 – T3 galima būtų tinkamai išpildyti tik esant parengtiems priešprojektiniams pasiūlymams bei techniniams projektams, kurių šiuo atveju nėra. Dėl to šie kriterijai turėtų būti panaikinti. Perkančioji organizacija 2017 m. kovo 23 d. atsakyme nurodė nesutinkanti su ieškovės pozicija, pažymėjo, kad kriterijai gali būti pilnai išpildyti ir pagal Pirkimo sąlygose pateiktą informaciją.
  3. Nesutikdama su pateiktu atsakymu ieškovė 2017 m. kovo 28 d. pareiškė atsakovei pretenziją. Nurodė, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai T1 ? T3 neatitinka VPĮ nuostatų, yra neįprasti VPĮ 90 straipsnio 2 dalies prasme, nes, įvertinus Pirkimo sąlygų 27.4 punkte pateiktus vertinimo kriterijų orientacinius aprašymus, matyti, kad šiais kriterijais nesiekiama įvertinti pasiūlymo techninių privalumų, funkcinių charakteristikų. Pasiūlymų vertinimo kriterijus T1 ? T3 galima įgyvendinti tik turint techninius projektus, tačiau jie nėra detalizuojami Pirkimo sąlygose, tiekėjai jų neturi. Perkančiajai organizacijai nepateikus minėtų duomenų yra ribojamos tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime, paruošti tinkamą pasiūlymą, dėl to nepagrįstai varžoma konkurencija, pažeidžiamas skaidrumo principas. Ieškovė prašė pakeisti Pirkimo sąlygų 27.3 – 27.5 punktus taip, kad aprašymus pagal vertinimo kriterijus būtų galima paruošti ir pateikti be priešprojektinių pasiūlymų ir techninių projektų.
  4. Perkančioji organizacija 2017 m. kovo 30 d. pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė ginčijanti Pirkimo sąlygų 27.3 – 27.5 punktus dviem aspektais – kad vertinimo kriterijais T1 ? T3 siekiama įvertinti tiekėjus sutarties vykdymo kontekste, kas prieštarauja VPĮ 39 straipsnio 4 daliai, bei, kad nesant priešprojektinių pasiūlymų ir detalios techninės specifikacijos negalima tinkamai pateikti pasiūlymo, kuris maksimaliai atitiktų 27.4 punkte numatytą vertinimą.

13Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir teismo teisės savo iniciatyva nutraukti viešąjį pirkimą

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota aplinkybe, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kadangi vieno iš ieškinyje pateiktų argumentų pretenzijoje nekėlė. Pažymi, kad apeliantės nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai nėra akivaizdžiai priešingi teisei, todėl teismas, neturėjo pagrindo ex officio peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė su tokia apeliantės pozicija nesutinka, nurodo, kad ji tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, o teismas ginčo ribų neperžengė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei nagrinėjamu klausimu suformuotą teismų praktiką, apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus.
  2. Pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra laikomas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).
  3. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek 2017 m. kovo 22 d. rašte, tiek 2017 m. kovo 28 d. pretenzijoje ieškovė kėlė klausimą dėl Pirkimo sąlygų 27.3 – 27.5 punktų teisėtumo – jog atsakovės nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai T1 – T3 negali būti praktiškai įgyvendinti nesant pateiktiems priešprojektiniams pasiūlymams bei techniniams projektams. Be to, pretenzijoje ieškovė taip pat nurodė, kad aptariami kriterijai nėra tinkami VPĮ 90 straipsnio 2 dalies prasme, o atsakovė, juos nustatydama, nesiekia įvertinti su pirkimo objektu susijusių kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovės 2017 m. kovo 22 d. raštas savo esme atitinka pretenziją ir dėl to laikytina, kad pretenzijos padavimo terminas nebuvo praleistas. Negana to, atsakovė atsakyme į pretenziją, nors ir nurodžiusi, jog terminas praleistas, ją vis tiek išnagrinėjo. Šios aplinkybės lemia išvadą, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, o vien tai, kad viena iš dviejų aplinkybių, kuriomis ieškovė ieškinyje ginčija tų pačių Pirkimo sąlygų 27.3 – 27.5 punktų teisėtumą, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nebuvo išplėtota, šios išvados nepaneigia.
  4. Ieškinio ir pretenzijos reikalavimų skirtumas šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo tinkamai pasinaudota. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu, pavyzdžiui, nurodyta, kad pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas pretenzijoje nebūtinai turi būti iškeltas kaip būsimo ieškinio dalykas (reikalavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Taigi, vien aplinkybė, kad pretenzijoje nurodytas reikalavimas pakeisti Pirkimo sąlygas, o ieškiniu prašoma jas panaikinti, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, kadangi tiek pretenzijoje, tiek ir ieškinyje ji kvestionuoja tuos pačius pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.
  5. Spręsdamas dėl bylos baigties pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustatyti viešųjų pirkimų principų pažeidimai sudaro pagrindą ginčijamas prikimo sąlygas pripažinti neteisėtomis ir viešąjį pirkimą nutraukti. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad jis neturėjo teisės ex officio peržengti ginčo ribas ir patenkinti tokį reikalavimą, kurio ieškovė nekėlė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atsakovės argumentas taip pat nėra pagrįstas, kadangi, konstatavęs pirkimo sąlygų, susijusių su pasiūlymų vertinimo kriterijais, neteisėtumą, teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015).

14Dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų

  1. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
  2. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; pirmiau nurodytas Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87, Rekomendacijų IV skyrius). Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 punktas). Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.
  3. Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl to, ar apeliantė (perkančioji organizacija) Pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatė teisėtus bei pagrįstus tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, 27.4 punkte – šių kriterijų lyginamuosius svorius. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su ieškovės ieškinyje pateiktais argumentais bei konstatavo, kad Pirkimo sąlygose įtvirtintasis T1 ir T2 kriterijais nepagrįstai siekiama įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti sutartį, o ne ekonominį pasiūlymų naudingumą, o 27.4 punkte pateiktas šių kriterijų apibrėžimas bei vertinimas balais yra abstraktaus pobūdžio, kelia abejonių dėl jų turinio aiškumo bei gali sąlygoti nevienodą jų supratimą bei aiškinimą. Apeliaciniame skunde atsakovė su tokiais teismo argumentais nesutinka. Nurodo, kad padarydamas šias išvadas teismas nepagrįstai rėmėsi ESTT sprendimu, kadangi jame buvo nagrinėti absoliučiai skirtingi, akivaizdžiai su tiekėjo kvalifikacija susiję kriterijai. Pažymi, kad tiekėjo kvalifikacija vertinami praeities faktai, kurie gali būti objektyviai patikrinami ir tiekėjas negali jų pakeisti, tuo tarpu kriterijai „Darbų organizavimas“, „Rizikos valdymas“ ir „Aplinkosauga“ rodo ne tai ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau leidžia įvertinti, kaip ji bus įgyvendinta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, su šiais argumentais sutinka tik iš dalies.
  4. Pirkimo sąlygų 27.4 punkte numatyta, kad ekonominio naudingumo kriterijus T1 nustatomas vertinant rangovo darbo organizavimo aspektus, resursų valdymo ir komunikacijos planą, darbų organizavimo tvarkos poveikį darbo atlikimui, kokybės ir efektyvumo užtikrinimo priemones; T2 ? vertinant rizikos valdymo planus, numatytas rizikos valdymo priemones; T3 – vertinant rangovo numatomas ir taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones.
  5. Pirmosios instancijos teismas kriterijaus T3 neteisėtumo nekonstatavo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija sutinka, kadangi vien jau iš VPĮ 90 straipsnio 2 dalies, matyti, jog toks kriterijus, vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, gali būti nustatytas. Tuo tarpu dėl kitų dviejų ginčijamų kriterijų minėtoje įstatymo normoje tiesiogiai nepasisakyta, perkančiajai organizacijai leidžiama pačia nuspręsti dėl jų tikslingumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 27 punkte nurodytus kitų dviejų ginčijamų kriterijų apibūdinimus sprendžia, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas jie nėra susiję su tiekėjo kvalifikacijos vertinimu. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės pozicija, kad kvalifikacija iš esmės yra pasiūlymo pateikimo metu egzistuojanti tiekėjo kompetencijos ir pajėgumo įvykdyti sutartį būsena, kuri įrodinėjama pateikiant teisę verstis tam tikra veikla, finansinį, ekonominį ar techninį pajėgumą patvirtinančius įrodymus, tuo tarpu aptariamuose kriterijuose reikalaujami nurodyti planai bei priemonės realiai yra skirtos parodyti kokiu pasirinktu būdu bus pasiekiamas galutinis pirkimo objektas. Būdų bei priemonių, kaip gali būti atliekami perkami rangos (nuotėkų tinklų rekonstrukcijos) darbai, akivaizdu, gali būti daug. Visas darbo procesas, neskaitant tam tikrų perkančiosios organizacijos nustatytų konkrečių taisyklių, ar iš teisės aktų kylančių reikalavimų, priklauso išimtinai nuo rangovo valios. Todėl manytina, kad perkančioji organizacija, rinkdamasi tiekėją šiems darbams atlikti, turi teisę pamatyti ir įvertinti kiekvieno iš potencialių tiekėjų strategiją, jų atlikto darbo ekonomiškumą, tuo pačiu užsitikrindama ir tai, jog nurodyto plano bus laikomasi sutarties vykdymo metu. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia esant nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, jog kriterijais T1 ir T2 faktiškai siekiama įvertinti tiekėjų kvalifikaciją. Tačiau vien ši išvada nėra pakankama panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  6. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat konstatavo dar vieną perkančiosios organizacijos padarytą pažeidimą – jog 27.4 punkte pateikti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymai, už kuriuos kiekvienam iš tiekėjų skiriami nustatyti balai, yra abstraktaus pobūdžio, kelia abejonių dėl jų turinio aiškumo, bei gali sąlygoti nevienodą jų supratimą bei aiškinimą. Kaip minėta, apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka.
  7. Pagal Pirkimo sąlygas apibūdinant T1 kriterijų 0-4 balai skiriami, jei nepateikti, nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai ir resursų valdymo, rizikos valdymo ir/ar komunikacijos planai, arba pateikti nedetalizuoti, neaiškūs bei abejotino efektyvumo, nelogiški, sudėtingi, painūs; nepateikta statybos darbų organizavimo schema arba schema pateikta netiksli, neišsami (pvz. nenurodytas transporto ir pėsčiųjų judėjimas, medžiagų sandėliavimo vietos), nelogiška, nepagrįsta, sudėtingai įgyvendinama ir/ar neefektyvi; nepateiktas darbų tvarkaraštis, arba jis pateiktas, tačiau jame nedetalizuotas projektavimo, statybos darbų vykdymo etapiškumas pagal objektus ir/ar tvarkaraštis nerealus, neatitinkantis resursų valdymo plano; yra kitų esminių trukumų; 5-7 balai ? jei nurodomi gana efektyvūs, įgyvendinami darbo organizavimo aspektai, tačiau trūksta įvairovės, jie nevisiškai atitinka perkamų darbų specifikos (projektavimo ir statybos kompleksiškumo), numatyti neracionalūs, nepagrįsti, prieštaringi darbų organizavimo sprendimai; pateiktas išsamus organizavimo darbų laiku ir kokybiškai pagrindimas, tačiau trūksta aiškumo ir logiškumo, nepateiktos darbų kokybės užtikrinimo priemonės ir būdai; pateiktas darbų tvarkaraštis, jame detalizuotas darbų etapiškumas pagal objektus, tačiau neišskirti subrangovų atliekami darbai, tvarkaraštis nerealus, painokas ir nevisiškai atitinka perkančiosios organizacijos lūkesčius; 8-10 balai ? jei tiekėjo numatyti efektyvūs, pagrįsti, detalūs bei įgyvendinami darbo organizavimo aspektai visiškai atitinka perkamų darbų specifiką (projektavimo ir statybos kompleksiškumo), pateikta aiški, informatyvi, atitinkanti aprašymą statybos darbų organizavimo schema, užtikrinanti racionalius sprendimus, pateiktas realus ir racionalus, detalus ir aiškus resursų valdymo planas; pateiktas išsamus, aiškus ir logiškas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas; pateiktos darbų kokybės užtikrinimo priemonės, būdai, jie detaliai, aiškiai aprašyti, pateiktas loginis pagrindimas; numatytos priemonės yra efektyvios, lengvai įgyvendinamos, užtikrinančios darbų kokybę, atitinkančios darbų organizavimo, resursų valdymo planą, rizikos valdymo planą, suderintos su kitomis naudotinomis priemonėmis, būdais, atitinkančios perkančiosios organizacijos, poreikius bei lūkesčius.
  8. Apibūdinant T2 kriterijų 0-4 balai skiriami, jei nenustatyti, nepateikti bei neidentifikuoti su darbų vykdymu susiję rizikos veiksniai, arba numatytos rizikos nepagrįstos, nelogiškos, nedetalios, nesusijusios su vykdomais darbais ir rangos sutartimi; nenumatyti, nenurodyti rizikos mažinimo būdai, priemonės; yra kitų esminių trukumų; 5-7 balai ? jei nustatyti ir pateikti bei identifikuoti su darbų vykdymu susiję rizikos veiksniai, tačiau numatytoms rizikoms trūksta pagrįstumo, detalumo ir išsamumo, loginio pagrindimo; numatytos rizikos valdymo priemonės, tačiau trūksta joms detalumo, įvairumo, efektyvumo, jos sunkiai įgyvendinamos; 8-10 balai ? tiksliai, aiškiai ir detaliai nustatyti ir pateikti bei identifikuoti su darbų vykdymu susiję rizikos veiksniai, numatytos rizikos pagrįstos, detalios ir išsamios, logiškai pagrįstos; detaliai numatytos įvairios, pagrįstos, logiškos ir efektyvios, atitinkančios darbų organizavimo schemą, resursų valymo planą, visiškai suderintos su kitomis numatytomis priemonėmis, rizikos valdymo priemonės ir būdai.
  9. Apibūdinant T3 kriterijų 0-4 balai skiriami, jei nepateiktas poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas ar planas pateiktas, tačiau jis neaiškus, nedetalus, neefektyvus; nenumatytos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, būdai; nepateikti projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiami aplinkos komponentai ir būsimi taršos šaltiniai arba neigiamai veikiami aplinkos komponentai ir būsimi taršos šaltiniai pateikti, tačiau nerealūs, nesusiję su pirkimo objektu; yra kitų esminių trukumų; 5-7 balai ? jei pateiktas poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas, tačiau trūksta aiškumo, detalumo ir/ar susiejimo su kitais aprašomais planais ir numatytomis priemonėmis bei būdais; numatytos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, būdai, tačiau priemonės nėra efektyvios, trūksta įvairovės, suderinamumo; pateikti projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiami aplinkos komponentai ir būsimi taršos šaltiniai, tačiau jie apima ne visus projektavimo ir statybos darbus ar nustatyti netikslia ir/ar nesusiję su pirkimo objektu; 8-10 balai ? pateiktas aiškus, detalus ir susietas su kitais aprašomais planais poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas; numatytos įvairios, pagrįstos ir efektyvios poveikio aplinkai mažinimo priemonės, būdai, jos visiškai suderintos su kitomis numatytomis priemonėmis; pateikti projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiami aplinkos komponentai ir būsimi taršos šaltiniai, kurie apima visus projektavimo ir statybos darbus, tiesiogiai susiję su pirkimo objektu.
  10. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Be to, kaip pažymėjo ESTT, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste ESTT taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (ESTT 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
  11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau pateiktus vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių apibūdinimus, vadovaudamasi pacituota teismų praktika, sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, dėl šių apibūdinimų abstraktumo bei neaiškumo. Apibūdinimuose naudojamos frazės „abejotino efektyvumo“, „gana efektyvūs“, „nerealūs“, „trūksta įvairovės, suderinamumo“, „nevisiškai atitinka perkančiosios organizacijos lūkesčius“ ir kitos nėra niekur paaiškintos, atskirų subjektų gali būti skirtingai suprantamos, vertinamos bei aiškinamos, sąvoka „yra kitų esminių trukumų“ yra visiškai nekonkreti, neapibrėžta, nors viešuosiuose pirkimuose tokie neapibrėžtumai nėra pageidaujami. Nesant aiškiai apibrėžtų vertinimo gairių, skirtingi tiekėjai, už, jų požiūriu, vienodai efektyvius, aiškius, logiškus planus gali gauti skirtingus balus, išimtinai priklausančius tik nuo vertintojo (perkančiosios organizacijos) valios. Pažymėtina, jog atitikti minėtus kriterijus tiekėjams yra labai sudėtinga dar ir dėl to, jog Pirkimo sąlygose nėra parengto techninio projekto, perkančiosios organizacijos reikalavimuose iš esmės pateikiami tik preliminarūs darbų kiekiai, tik rekomenduojamos naudoti technikos bei konstrukcijos. Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos suformuluoti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų T1 – T3 lyginamųjų svorių apibūdinimai yra abstraktaus pobūdžio, pažeidžia skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, todėl negali būti naudojami vykdant viešąjį pirkimą.
  12. Apeliacinės instancijos teismui nesutikus su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl Pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtintų vertinimo kriterijų prieštaravimo viešųjų pirkimų principams, tačiau sutikus su Pirkimo sąlygų 27.4 punkte esančių vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių apibūdinimų prieštaravimu viešųjų pirkimų principams, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, jog pripažįstamas neteisėtu tik Pirkimo sąlygų 27.4 punktas bei viešasis pirkimas nutraukiamas.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsižvelgus į priimamą procesinį sprendimą (nors dalis apeliacinio skundo argumentų ir pripažinti pagrįstais, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą paliktas nepakeistas) apeliacinės instancijos teisme atsakovės (apeliantės) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
  2. Ieškovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Jos prašoma priteisti suma – 774,40 Eur laikytina pagrįsta, todėl ji priteistina iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

17Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti.

18Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria pripažintos neteisėtomis Joniškio rajono savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstrukcija ir plėtra Joniškio rajone“ Joniškio miesto nuotekų tinklų rekonstravimas ir Beržininkų kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbai“, pirkimo Nr. 184659, 27.3 punkte numatytos pirkimo sąlygos.

19Kitą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

20Priteisti iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 288712070, adresas Livonijos g. 4, Joniškis) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ (juridinio asmens kodas 144662024, adresas Bačiūnų g. 12, Šiauliai) naudai 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai