Byla 2A-1607-527/2015
Dėl žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU))

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės RUAB „Jonavos ranga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3061-615/2015 pagal ieškovės UAB „Jonavos ranga“ ieškinį atsakovei UAB „Cedra“ dėl žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU)),

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 25 175,03 Eur (86 924,34 Lt) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytas 2010-10-14 Jungtinės veiklos (Partnerystės) sutartį ir pagal 2010-11-30 Projektavimo darbų sutartį, t. y. paruošti konkurso pasiūlymo projektinius sprendinius pagal konkurso sąlygas, parengti rekonstrukcijos darbų techninį ir darbo projektus, vykdyti statinio projekto priežiūrą ir atlikti visus projektavimo darbus Projekte numatytiems rekonstrukcijos darbams įgyvendinti, pažeidinėjo numatytus darbų atlikimo terminus, nustatytus Projektavimo darbų sutarties 6.1 p. ir sutarties priede Nr. 4. Techninis projektas, kurį privalėjo pilnai pabaigti iki 2011-05-02, iš tiesų buvo pabaigtas tiktai 2012-03-29, t. y. vėluojant daugiau nei 10 mėnesių (331 k. d.). Darbo projektai taip pat buvo ruošiami su didžiuliais vėlavimais, o, nesant patvirtintų projektinių sprendimų, ieškovė ir jos subrangovai negalėjo dirbti. Dėl šių vėlavimų atsakovei buvo reiškiamos raštiškos pretenzijos. Matydama, kad dėl techninio projekto paruošimo didžiulio vėlavimo darbų nustatytu terminu, t. y. 2012-06-30 dienai, neužbaigs, ieškovė kreipėsi į užsakovą dėl sutarties terminų pratęsimo. 2012-06-29 papildomu susitarimu šis terminas buvo pratęstas iki 2012-12-31. Didelių pastangų dėka darbai buvo užbaigti iki 2012-12-31, tačiau valstybinei komisijai buvo priduoti tik 2013-03-19. Kadangi užsakovas dėl statybos darbų vėlavimo iš pradžių pretenzijų nereiškė, o taip pat tvirtino jokių delspinigių nereikalausiąs (kadangi jam buvo atlikta nemažai papildomų darbų, nenumatytų užsakovo reikalavimuose), atsakovei reikalavimai dėl delspinigių mokėjimo taip pat nebuvo pareikšti. 2013-06-10 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla. Užsakovas kreipėsi į teismą su 110 540,54 Eur (381 674,36 Lt) kreditoriniu reikalavimu, į kurį buvo įtraukti ir 100 700,11 Eur (347 697,34 Lt) pagal rangos sutartį paskaičiuoti delspinigiai. Kauno apygardos teismas 2013-11-11 nutartimi (kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2014-01-21 nutartimi paliko nepakeistą) kreditorinį reikalavimą dalyje dėl delspinigių sumažino ir patvirtino 35 015,45 Eur (120 901,36 Lt) sumai, tame tarpe 25 175,03 Eur (86 924,34 Lt) delspinigių. Ieškovė dėl atsakovės kaltės, šiai netinkamai vykdant Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį bei Projektavimo darbų sutartį, patyrė žalą, kurią sudaro ieškovei priskaičiuoti ir teismo patvirtinti delspinigiai. Atsakovės teikiami projektiniai sprendiniai ir techninė dokumentacija buvo su esminiais trūkumais, dėl ko tikrinančios ir derinančios institucijos (Kultūros paveldo departamentas, Neįgaliųjų departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) teikė savo pastabas ir atsakovė turėjo taisyti savo darbus. Dėl šios priežasties projektų rengimas ir užsitęsė. Atsakovei nepateisinamai vėluojant atlikti savo pareigas pagal sutartį, ieškovė neturėjo galimybės vykdyti savo dalies įsipareigojimų, dėl ko pažeidė darbų atlikimo terminus ir jai už tai buvo priskaičiuota ir iš jos priteista 86 924,34 Lt delspinigių. Pagal Jungtinės veiklos (Partnerystės) sutartį abu partneriai yra atsakingi solidariai, todėl atsakovė yra atsakinga už žalą, kurią patyrė kitas partneris, t. y. ieškovė. Atsakovė, kaip savo darbo srities profesionalas, negalėjo ir neturėjo teisės nežinoti elementarių dalykų, dėl kurių ji darė klaidas, o tikrinančios ir derinančios institucijos teikė savo pastabas ir todėl projektų sprendinius reikėjo taisyti. Kaip pavyzdį ieškovė nurodė Kultūros paveldo departamento 2010-12-21 raštą Nr. 2K-2392, kuriuo departamentas atsisakė derinti atsakovės pateiktus darbų projekto projektinius pasiūlymus, nurodydamas visą eilę elementarių klaidų, kurių kvalifikuotas projektuotojas neturėtų daryti. Šis raštas buvo vienas iš argumentų, dėl ko buvo pratęstas rangos sutarties terminas 6 mėnesiams. Kitas argumentas rangos sutarties pratęsimui buvo 2012-03-14 Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas, kuriame buvo konstatuota, kad pastate 2C2P (anatomikumas) suprojektuotas tiktai 1 evakuacinis išėjimas, nors jų privalo būti ne mažiau kaip du. Tai irgi buvo atsakovės esminė klaida – projektavimo taisyklių (2010-12-07 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsakymas) nežinojimas. Šių klaidų taisymas neišvengiamai nukėlė projektų parengimo ir suderinimo terminus, dėl ko jie ir buvo pažeisti. Atsakovė objekto projektinę dokumentaciją (techninį projektą) rengė dalimis, iš viso perdavė 8 dalis, ir tiktai viena dalis buvo parengta pagal grafiką. Visos kitos dalys buvo parengtos vėluojant – projektas turėjo būti pilnai baigtas iki 2011-05-02, o faktiškai buvo parengtas ir atiduotas 2012-03-29, t. y. vėluojant 331 dieną. Atsakovės pateikti projektai buvo peržiūrimi ieškovės specialistų, užsakovo atstovų, tikrinančių ir derinančių organizacijų specialistų. Atsakovės parengti projektiniai pasiūlymai tikrinančių ir derinančių organizacijų nebuvo derinami dėl atsakovės kaltės, kadangi buvo nurodomi trūkumai, atsakovė juos nuolatos taisė, todėl projektų pridavimo terminai nusikėlė į vėlesnį laiką, nei nurodyta pateikimo aktuose. Atsakovei nuolat vėluojant parengti projektą, jai buvo teikiamos raštiškos pretenzijos. Atsakovės atsakymai į pretenzijas buvo formalaus pobūdžio, mėginant įrodyti, kad dėl projektų rengimo vėlavimo yra kaltos kontroliuojančios ir derinančios organizacijos, tuo stengiantis paslėpti savo aplaidumą ir nekompetentingumą. Kontroliuojančių ir derinančių organizacijų pastabos buvo konstruktyvios, paremtos norminių aktų reikalavimais, todėl negalėtų būti laikomos objektyviu trukdžiu, nepriklausančiu nuo atsakovo valios. Taisyklių nežinojimas ar aplaidus jų nesilaikymas negali būti atsakovės vėlavimo atlikti savo įsipareigojimus pagal sutartį pateisinimu. Ieškovė partnerystės sutarties vykdymo metu elgėsi maksimaliai korektiškai ir lojaliai atsakovės atžvilgiu. Atsakovei vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, ieškovė jai dėl to reiškė pretenzijas, tačiau nereikalavo delspinigių, kurie buvo suskaičiuoti ir paminėti pretenzijoje, nes užsakovas žadėjo iš rangovo delspinigių nereikalauti. LSMU nevykdant savo pažado ir pareikalavus delspinigių, ieškovė teisme įrodinėjo rangovo LSMU delsimą priimti darbus, tačiau prisidėjo ir atsakovės delsimas parengti projektus. Jeigu atsakovė būtų laiku įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir pateikusi reikiamą projektinę dokumentaciją, ieškovė būtų turėjusi galimybę laiku pradėti ir užbaigti darbus.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2015-04-07 sprendimu (t. 5, b. l. 119–130) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 575,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad techninio projekto parengimui atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2011-05-02, o visų sutartinių darbų atlikimui šalims nustatytas terminas iki 2012-06-30, vėliau galutinis terminas visiems sutartiniams darbams, įskaitant statybos užbaigimo procedūras, įvykdyti buvo pratęstas iki 2012-12-31. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius konkrečias objektyvias priežastis, buvusias pagrindu pratęsti darbų pabaigos terminą: reikėjo keisti sprendinius pagal užsakovo papildomus nurodymus; darbo eigoje kilo tarpinstitucinis sprendinių derinimą atliekančių subjektų nesutarimas (Kultūros paveldo departamento, Neįgaliųjų reikalų departamento ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento); darbo eigoje reikėjo atlikti žymius sprendinių pakeitimus gavus Kultūros paveldo departamento pastabas; reikėjo iš esmės koreguoti projektus, kadangi užsakovo pageidavimai ženkliai viršijo finansines galimybes ir kt. Visos šios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir šių aplinkybių atsiradimo atsakovė negalėjo išvengti ir jų trukmės negalėjo įtakoti. Teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą, neįrodė esant visas keturias sąlygas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 178 str.), t. y. neįrodė nei atsakovės neteisėtų civilinės teisės prasme veiksmų ar neveikimo, nei atsakovės kaltės, nei žalos padarymo, nei priežastinio ryšio. Aplinkybių, kai įgyvendinant didelės apimties projektą kultūros paveldui itin svarbiame ir reikšmingame objekte darbų metu paaiškėjo nauji, būtini išsaugoti kultūros paveldo elementai ir Kultūros paveldo departamentas pateikė papildomus reikalavimus, atsakovė įtakoti negalėjo. Šias aplinkybes svarbiomis, lemiančiomis būtinybę atitinkamai pakeisti sutartinių darbų pabaigimo terminus, laikė ir ieškovė su užsakovu, kadangi sutartinių darbų pabaigimo terminus pratęsė 6 mėnesių laikotarpiui. Todėl atsakovė pagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.253 straipsnio 3–5 dalis skolininko elgesys nelaikomas neteisėtu, jeigu sutartinių darbų vykdymas užtruko dėl privalomų ir nenumatytų valstybės institucijų veiksmų, dėl kurių buvo neįmanoma tęsti darbų ir kurių ginčyti nebuvo pagrindo (institucijos vykdė joms teisės aktais nustatytas pareigas), taip pat dėl užsakovo duotų papildomų nurodymų, keičiančių ar viršijančių konkursinius sprendinius. Užsakovas ieškovei pareiškė reikalavimą dėl delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-03-19. Ieškovė šiuos delspinigius vertina kaip savo patirtą žalą ir jos atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Tačiau atsakovė pagrįstai nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-03-19, kai buvo vykdomos statybos užbaigimo procedūros, neturėjo jokių neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Pagal šalių 2010-10-14 sudarytą sutartį atsakovė buvo atsakinga už projektinės dokumentacijos parengimą ir projekto vykdymo priežiūrą, o ieškovė buvo atsakinga už statybos (rekonstrukcijos) darbų atlikimą, įskaitant statybos užbaigimo procedūras, todėl delspinigiai ieškovei buvo paskaičiuoti už ieškovės veiklos sričiai priskiriamų pareigų nesavalaikį įvykdymą.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 137–139) ieškovė prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai sutapatino šalių įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį bei pagal sutartį su LSMU terminus. Akivaizdu, kad šalių įsipareigojimai negalėjo būti vykdomi visiškai lygiagrečiai, tais pačiais terminais, kadangi projektavimas ir statyba yra du skirtingi darbų etapai, kurie tarpusavyje tampriai susiję ir besąlygiškai vienas kitą įtakoja, tačiau negali būti vykdomi vienu metu. Negalima ne tiktai atlikti, bet ir pradėti jokio statybos darbo, kol dar nėra paruoštas jam projektas ir negautas statybos leidimas. Atsakovė savo netinkamu įsipareigojimų vykdymu, techninį projektą, kurį privalėjo pilnai pabaigti iki 2011-05-02, iš tiesų parengė tiktai 2012-03-29, t. y. vėluojant daugiau nei 10 mėnesių (331 k. d.), tiesiogiai įtakojo tai, kad ieškovė neturėjo galimybės vykdyti savo įsipareigojimų – sutartyje nustatytais terminais atlikti statybos darbus. Teismas be jokios logiko konstatavo, kad atsakovė savo įsipareigojimus atliko laiku, t. y. iki statybos rangos sutartyje numatyto statybos užbaigimo termino pabaigos. Taip pat teismas kažkodėl besąlygiškai priėmė atsakovės pasiteisinimus dėl projekto rengimo terminų pažeidimų, t. y. konstatuojant, kad atsakovės neveikimas buvo sąlygotas objektyvių, svarbių ir pateisinamų priežasčių: reikėjo koreguoti projektinius sprendimus atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento, Neįgaliųjų reikalų departamento ir Priešgaisrinio ir gelbėjimo departamento reikalavimus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra savo srities profesionalas, kuris pats privalo žinoti visus reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio projektams, ir sutartimi jis įsipareigojo parengti visą projektinę dokumentaciją, be jokių išimčių, sąlygų ar išlygų. Pasirašant sutartį nebuvo jokio pagrindo abejoti atsakovės kompetencija, kadangi ji yra atestuota ir sertifikuota projektavimo įmonė, turinti visus kvalifikacinius pažymėjimus. Pasiteisinimai, kad jai nebuvo žinomi vieni ar kiti specifiniai reikalavimai, keliami kultūros paveldo objektams, bei kiti specialūs viešųjų statinių projektavimo reikalavimai, yra visiškai nerimti ir nepriimtini. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad atsakovė 2009 metais netgi pati dalyvavo ruošiant sąlygas šio objekto rekonstrukcijos projektavimo-statybos darbų pirkimo konkursui (2011-04-12 atsakovės raštas Nr. C11-023). Be to, tas faktas, kad statybos objektas yra Kultūros paveldo objektų sąraše, yra viešas ir visiems prieinamas, o atsakovei, kaip savo srities profesionalui, to sąrašo nepatikrinti prieš pradedant projektavimo darbus būtų tiesiog nepateisinamas apsileidimas. Lygiai taip pat negalima sutikti su tuo, kad atsakovė galėjo nežinoti viešiesiems pastatams taikomų Neįgaliųjų reikalų departamento ir Priešgaisrinio ir gelbėjimo departamento specialiųjų reikalavimų, ir dėl to pagal šių departamentų pastabas turėjo perdarinėti projektus. Akivaizdu, kad perdarinėti projektus atsakovė turėjo dėl savo pačios apsileidimo ir (ar) nekompetencijos, t. y. dėl savo pačios kaltės. Taigi, teismo motyvai, kad nurodytos aplinkybės, trukdžiusios atsakovės įsipareigojimams įvykdyti laiku, buvo objektyvaus pobūdžio ir šių aplinkybių atsakovė negalėjo išvengti ir jų trukmės negalėjo įtakoti, neatitinka tikrovės. Tokiomis išvadomis teismas bando pateisinti atsakovės apsileidimą ar neprofesionalumą, ir tokiu būdu atleisti ją nuo atsakomybės už padarytą žalą. Teismas kažkodėl neįžvelgė priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės atliktų veiksmų (šiuo atveju – neveikimo). Teismas mano, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-03-19, kai buvo vykdomos statybos darbų užbaigimo procedūros, ir už kurį buvo paskaičiuoti delspinigiai ieškovei, atsakovė nebeturėjo jokių neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, o delspinigiai ieškovei buvo paskaičiuoti už ieškovės veiklos sričiai priskiriamų pareigų nesavalaikį vykdymą. Tačiau ieškovės darbai buvo neatsiejami nuo atsakovės darbų ir galėjo būti vykdomi tiktai po to, kai atsakovė įvykdys savo įsipareigojimus – pateiks projektinę dokumentaciją. Savaime suprantama, kad, atsakovei uždelsus įvykdyti savo įsipareigojimus daugiau nei 10 mėnesių, ieškovė savųjų įsipareigojimų niekaip negalėjo įvykdyti laiku todėl, kad ir dėdama didžiausias pastangas pavėlavo daugiau kaip 3 mėnesius. Priežastinis ryšys čia yra akivaizdus, kadangi niekas kitas, išskyrus atsakovę, neprivalėjo ir negalėjo pateikti projekto, o juo labiau – niekas negalėjo leisti ieškovei pradėti ir vykdyti darbus be projekto. Be abejo, darbų pradžią ir jų atlikimo terminus be atsakovės įtakojo ir objektyvios sąlygos: pavyzdžiui, atsakovei vėluojant pateikti projektą, ieškovė, gavusi projektinę dokumentaciją, 2011 metų lapkričio–2012 metų vasario mėnesiais vis vien negalėjo vykdyti būtinųjų pastatų fasadų ir cokolio apšiltinimo ir apdailos darbų, kadangi numatytoji „Apsol“ technologija reikalauja, kad minimali temperatūra turi būti ne mažesnė kaip +50 C. Šiuo atveju ieškovės darbų vėlavimas irgi yra tiesiogiai ir neginčijamai susijęs su atsakovės kalte – jei projektas būtų buvęs paruoštas numatytais terminais – iki 2011-05-02, t. y. pavasarį, ieškovė darbus šiltuoju sezonu būtų galėjusi atlikti laiku. Visi šie faktai buvo įrodyti dokumentais, tačiau teismas kažkodėl visiškai į juos neatsižvelgė, neobjektyviai ir šališkai palaikydamas tiktai atsakovę. Atsakovė sutartį su ieškove sudarė arba būdama tam visiškai nepasiruošusi, nekompetentinga, arba savo įsipareigojimus pagal sutartį atliko atmestinai, specialiuosius statinio projekto reikalavimus ignoravo, arba dėl savo nekompetencijos jų nežinojo, todėl kontroliuojančios institucijos atsakovės projektinių sprendimų nederino, ir dėl tų priežasčių savo įsipareigojimus atsakovė pavėlavo įvykdyti 331 dieną. Ieškovė dėl atsakovės kaltės neturėjo galimybės pradėti ir laiku atlikti statybos darbus, todėl savo įsipareigojimų įvykdymą uždelsė 3 mėnesius ir 19 dienų. Dėl tos priežasties ieškovei buvo priskaičiuoti delspinigiai ir teismas patvirtino užsakovo LSMU kreditorinį reikalavimą, kuriame 86 924,34 Lt sudaro delspinigiai. Kadangi ieškovės vėlavimas atlikti darbus ir šie delspinigiai atsirado išimtinai tiktai dėl atsakovės kaltės, tai yra tiesiogiai atsakovės ieškovei padaryta žala. Šiuo atveju neabejotinai yra visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai: atsakovės neveikimas ir netinkamas veikimas, dėl ko savo įsipareigojimų vykdymą ji suvėlino 331 diena; priežastinis ryšys – neturėdama atsakovės darbo rezultato, ieškovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų; kaltė – atsakovė, būdama savo darbo srities profesionalas ir prisiėmusi atitinkamus įsipareigojimus pagal sutartį, neatsižvelgė į specialiuosius tam objektui keliamus reikalavimus, nesiėmė visų reikiamų priemonių, neatliko darbo tinkamai, dėl ko jos darbo rezultatas turėjo būti taisomas; žala – ieškovei dėl terminų pažeidimo buvo priskaičiuota 25 175,03 Eur delspinigių.

8Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 142–147) prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

91. Apeliaciniame skunde be bendro pobūdžio nepasitenkinimo ir teismo kaltinimų šališkumu ir neobjektyvumu nenurodyta jokių konkrečių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų.

102. Ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Teismas pagrįstai nustatė, kad neveikimas yra neteisėtas tik tuomet, kai skolininkas turėjo pareigą veikti, bet jos nevykdė dėl nepateisinamų priežasčių. Atsakovė įrodė konkrečias objektyvias priežastis, buvusias pagrindu pratęsti darbų pabaigos terminą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad minėti objektai, kuriuose buvo atliekami statybos (rekonstrukcijos) darbai, yra itin svarbūs ir reikšmingi, išsaugoję savo autentiškumą, originalumą ir t.t., todėl jiems ir juose planuojamiems bei atliekamiems darbams Kultūros paveldo departamentas reiškė papildomus reikalavimus, siekiant išsaugoti, atskleisti ir išryškinti nekilnojamosios kultūros vertybės požymius, taip pat atkurti neišlikusias dalis ir elementus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas būtų tinkamas naudoti. Teismas pagrįstai įvertino, kad visos nurodytos aplinkybės yra objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovės valios, kurių atsiradimo atsakovė negalėjo išvengti ir jų trukmės negalėjo įtakoti. Nurodytas aplinkybes tiek atsakovė, tiek ir ieškovė su užsakovu laikė svarbiomis priežastimis, lemiančiomis būtinybę atitinkamai pakeisti sutartinių darbų pabaigimo terminus 6 mėnesiams. Pagal CK 6.253 str. 3–5 d. skolininko elgesys nelaikomas neteisėtu, jeigu sutartinių darbų vykdymas užtruko dėl privalomų ir nenumatytų valstybės institucijų veiksmų, dėl kurių buvo neįmanoma tęsti darbų ir kurių ginčyti nebuvo pagrindo (institucijos vykdė joms teisės aktais nustatytas pareigas), taip pat dėl užsakovo duotų papildomų nurodymų, keičiančių ar viršijančių konkursinius sprendinius, bei dėl pačios ieškovės (rangovo) veiksmų, t. y. nuolatinio delsimo pateikti reikalaujamus duomenis ar dokumentus, vykdyti kitas savo sutartines pareigas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai konstatuota, kad atsakovės veiksmuose neteisėtumas nenustatytas, t. y. ieškovė šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos neįrodė. Ieškovė taip pat neįrodė žalos atsiradimo fakto ir jos dydžio. Nors užsakovas buvo įtrauktas į restruktūrizuojamos ieškovės kreditorių sąrašą ir buvo patvirtintas jo pareikštas finansinis reikalavimas, įskaitant reikalavimą dėl 86 924,34 Lt delspinigių, tačiau ieškovė šių delspinigių nesumokėjo užsakovui, taigi nepatyrė nuostolių. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovės tariamai patirtų nuostolių ir atsakovės atliktų veiksmų. Užsakovas rangovui (ieškovei) pareiškė reikalavimą dėl delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-03-19, kuriuo buvo vykdomos statybos užbaigimo procedūros. Teismas pagrįstai nustatė, kad nurodytu laikotarpiu atsakovė nebeturėjo jokių neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų bei jokių pareigų, susijusių su statybos užbaigimo procedūrų atlikimu. Pagal ieškovės ir atsakovės nusistatytas veiklos sritis atsakovė atsako už projektinės dokumentacijos parengimą ir projekto vykdymo priežiūrą, o ieškovė atsako už statybos (rekonstrukcijos) darbų atlikimą, įskaitant statybos užbaigimo procedūras, kurias ieškovė pagal rangos sutartį įsipareigojo įvykdyti kartu su užsakovu. Taigi delspinigiai ieškovei buvo paskaičiuoti už jos veiklos sričiai priskiriamų pareigų nesavalaikį įvykdymą. Ieškovės restruktūrizavimo byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės tariamai patirti nuostoliai (patvirtinti delspinigiai) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačios ieškovės veiksmais. Dėl savo sunkios finansinės padėties ieškovė per visą likusį laiką (keletą mėnesių) nesugebėjo pasirūpinti technologinės įrangos ir baldų sumontavimu, dėl šios priežasties negalėjo būti pradėta procedūra dėl statinių statybos užbaigimo (statinių pripažinimo tinkamais naudoti). Civilinė atsakomybė galima tik esant skolininko kaltei. Šioje byloje ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, taigi atsakovės kaltės klausimas nespręstinas. Atsakovė teismui pateikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog dėl pavėluoto statybos (rekonstrukcijos) darbų pabaigimo išimtinai kalta pati ieškovė, kuri, esant jau baigtiems statybos darbams, delsė sumontuoti baldus ir technologinę įrangą, todėl negalėjo būti laiku pradėtos ir pabaigtos statybos užbaigimo procedūros. Jau teismų procesiniais sprendimais, priimtais ieškovės restruktūrizavimo byloje, yra nustatyta rangovo (ieškovės) kaltė dėl sutartinių įsipareigojimų nesavalaikio vykdymo, todėl konstatuota jos pareiga sumokėti užsakovui delspinigius. Statybų proceso dalyviai, įskaitant užsakovą ir statybos techninį prižiūrėtoją, pripažino, kad atsakovė savo darbų dalį atliko profesionaliai ir tinkamai, o statybų užbaigimo procedūra sutartu laiku nepradėta ir nustatytu laiku neatlikta tik dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nepasirūpino technologinės įrangos ir baldų sumontavimu.

113. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės darbai neva vėlavo 10 mėnesių. Bylos įrodymai patvirtina, kad šalys susitarė dėl atskirų objektų projektavimo darbų atlikimo eiliškumo (t. 1, b. l. 19). Susitarimo tikslas – užtikrinti, kad ieškovė galėtų imtis darbų atlikimo lygiagrečiai atsakovei, sutaupyti laiko ir greičiau įsisavinti projekto įgyvendinimui skiriamas lėšas. Buvo siekiama, kad projektuotojui baigus darbą su vienu ar kitu objektu ir tęsiant likusių objektų projektavimo darbus, pabaigtuose projektuoti objektuose rangovas jau galėtų pradėti vykdyti savuosius darbus. Projektuotojas (atsakovė), pabaigęs savo darbą, perduoda parengtus techninio projekto dokumentus rangovui (ieškovei), taip pat parengti dokumentai pateikiami derinimui atitinkamoms institucijoms. Bylos įrodymai patvirtina parengtų projektų perdavimo ieškovui datas: objekto A-01 projektinė dokumentacija ieškovei perduota sutartu laiku (2011-04-21/26), objekto A-02 perduota su nežymiu vėlavimu (2011-06-21/28), objekto A-03 perduota laiku (2011-03-22), objekto A-04 dalis perduota laiku, likusi dalis su nežymiu vėlavimu (2011-04-26/06-21), objektų B-01 ir B-02/03 perduota su penkių mėnesių vėlavimu (2011-10-04/11-09), jeigu skaičiuojame nuo pradinio sutarto termino, neatsižvelgiant į tai, kad baigiamieji terminai dėl svarbių priežasčių buvo pratęsti bendram šešių mėnesių laikotarpiui (t. y. nuo 2012-06-30 iki 2012-12-31). Perduoti projektai toliau buvo derinami atsakingų institucijų. Leidimas atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus buvo išduotas: 2011-06-13 objektui A-01, 2011-06-28 objektui A-02, 2011-06-13 objektui A-04, 2011-10-20 objektui B-01 ir 2012-02-15 objektui B-02/03. Tuomet dar vyko projektų patikra Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriuje, kuris statybą leidžiančius dokumentus išdavė: 2011-07-12 objektui A-01, 2011-07-12 objektui A-02, 2011-04-14 objektui A-03, 2011-07-12 objektui A-04, 2011-11-24 objektui B-01 ir 2012-03-12 objektui B-02/03. Projektinės dokumentacijos tikrinimo ir derinimo laikas nepriklauso nuo projektuotojo valios, projektuotojas niekaip negali įtakoti šiam procesui reikalingo laiko ir derinančių institucijų veiksmų. Projektinės dokumentacijos parengimo ir pateikimo ieškovui vėlavimai, jeigu lyginti su pradiniu nustatytu terminu, nevertinant visų baigiamųjų terminų pratęsimo, iš tiesų yra nežymūs: dviejų A komplekso objektų projektai vėlavo po mėnesį su puse (A-02 ir A-04), B komplekso objektų projektai vėlavo viso penkis/šešis mėnesius (B-01 ir B-02/03). Tačiau šis vėlavimas atsirado tik probleminiuose objektuose dėl tarpinstitucinio konflikto ir užsakovo nurodymų keitimo. Visi projekto dalyviai šias priežastis pripažino svarbiomis ir lemiančiomis būtinybę pratęsti galutinius sutartinių darbų atlikimo terminus. Terminai buvo pratęsti paties rangovo (ieškovės) nurodytam terminui, kuris jai buvo reikalingas norint pabaigti visus darbus laiku (t. y. trims mėnesiams, iki 2012-09-30) ir dar papildomiems trims mėnesiams, per kuriuos visi darbai turėjo būti pabaigti ir objektai priduoti valstybinei komisijai (t. y. viso pratęsta 6 mėnesiams, iki 2012-12-31). Atsakovės darbai tuo metu jau buvo visiškai baigti, todėl pratęsimo terminą rangovas pasirinko išimtinai atsižvelgdamas į tai, koks laikas yra jam reikalingas, kad būtų pabaigti visi darbai. Atsakovė pažymi, kad savo darbų ieškovė laiku nebaigė todėl, kad ilgą laiką apskritai jų nevykdė, pavėluotai pradėtus darbus vykdė itin lėtai, kaip kuriuose objektuose subrangovai stabdė darbus dėl to, kad ieškovė nevykdė savo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus (subrangovų pranešimai pateikti kartu su atsakovės 2015-02-02 rašytiniais paaiškinimais), ieškovė darbus faktiškai baigė 2012 m. liepos/rugpjūčio mėnesiais, o nuo to laiko net 5–8 mėnesius niekaip nesugebėjo pasirūpinti ir sumontuoti trūkstamos technologinės įrangos ir baldų. Šias aplinkybes įrodo statybos darbų žurnalų lapų kopijos, PVP lapų kopijos, kalendorinis statybų proceso grafikas ir kiti įrodymai, jas patvirtino ir liudytojai A. Sederevičius ir G. Čėpla, nurodę, kad ieškovė delsė vykdyti darbus.

124. Likusieji apeliantės nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir priešingi bylos įrodymams. Pavyzdžiui, apeliantės teiginys, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalas, turi žinoti visus reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio objektams, nesuderinamas su liudytojos Astos Naureckaitės (Kultūros paveldo departamento vyriausiosios valstybinės inspektorės) parodymais. Liudytoja išsamiai paaiškino aplinkybes, susijusias su konkrečių užsakovui priklausančių objektų, kuriuose buvo vykdomi statybos (rekonstrukcijos) darbai, specifika ir itin didele reikšme, taip pat Kultūros paveldo departamento specialistų veiksmais, jų duotais papildomais nurodymais ir pareikštais papildomais reikalavimais siekiant šių objektų autentiškumo ir vertingųjų elementų išsaugojimo. Kultūros vertybių apsaugą reglamentuoja specialūs teisės aktai, be to individualius reikalavimus nustato Kultūros paveldo departamento atsakingi specialistai. Apeliantė, prieštaraudama rašytiniams įrodymams, taip pat reiškia abejones dėl to, kodėl atsakovei nebuvo žinomi kitų projektus derinančių institucijų ir subjektų reikalavimai, teigia, kad tokios aplinkybės reiškia atsakovės nekompetenciją ir neprofesionalumą. Pirma, pati ieškovė, teikdama užsakovui prašymą pratęsti darbų atlikimo terminus, nurodė tas pačias svarbias aplinkybes, kurios paaiškėjo jau vėliau ir kurios neatitiko konkursinių sprendinių: nauji reikalavimai dėl šiluminės trasos, papildomai pareikšti užsakovo reikalavimai, papildomi Kultūros paveldo departamento nurodymai, tarpinstitucinis reikalavimų sprendiniams nesuderinamumas. Pažymėtina, kad šio prašymo teikimo dieną visi atsakovės sutartiniai darbai jau buvo baigti, taigi ieškovė, prašydama pratęsti galutinius darbų atlikimo terminus, turėjo įvertinti, koks konkrečiai jai reikalingas laikas, kad galėtų pabaigti visus savo nebaigtas sutartinius darbus. Antra, nurodytas aplinkybes visi statybų proceso dalyviai laikė svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis būtinybę pratęsti sutartinių darbų atlikimo terminus. Siekiant įforminti šį poreikį, ieškovė su užsakovu pasirašė susitarimą dėl galutinių darbų atlikimo terminų pratęsimo, kuriuo galutinį statybos darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2012-12-31, įskaitant statybų užbaigimo procedūrų įvykdymą (t. y. terminas pratęstas viso 6 mėnesiams). Apeliacinio skundo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja pačios ieškovės atliktiems veiksmams (pripažintiems faktams) ir rašytiniams įrodymams, liudijantiems tų veiksmų atlikimą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų ieškovės nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

18Kolegijos nuomone, jokiais konkrečiais materialinės ir / ar procesinės teisės normų pažeidimais neargumentuotas apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas.

19Kolegija visiškai pritaria atsakovei, jog ieškovė šioje byloje neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Apeliantės teigimu, neteisėtumas atsakovės veiksmuose pasireiškė neveikimu (vėlavimu parengti projektinę dokumentaciją). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neveikimas yra neteisėtas tik tuomet, kai skolininkas turėjo pareigą veikti, bet jos nevykdė dėl nepateisinamų priežasčių. Bylos duomenys patvirtina, jog pagal sutartis (t. 1, b. l. 7–19, 87–114) techninio projekto parengimui atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2011-05-02, o visų sutartinių darbų atlikimui (įskaitant statybos užbaigimo procedūras) buvo nustatytas terminas iki 2012-06-30, tačiau dėl objektyvių priežasčių galutinis terminas visiems sutartiniams darbams įvykdyti buvo pratęstas iki 2012-12-31 (įskaitant statybos užbaigimo procedūras) (t. 2, b. l. 13–33). Byloje atsakovė pateikė įrodymus apie konkrečias objektyvias priežastis, buvusias pagrindu pratęsti darbų pabaigos terminą: dėl objekto A02 –būtinybė keisti sprendinius pagal užsakovo papildomus nurodymus, o darbo eigoje kilo tarpinstitucinis sprendinių derinimą atliekančių subjektų nesutarimas (Kultūros paveldo departamento, Neįgaliųjų reikalų departamento ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento); dėl objekto A04 – reikėjo atlikti žymius sprendinių pakeitimus gavus Kultūros paveldo departamento pastabas ir tokiu būdu buvo iš esmės pakeisti konkursiniai sprendiniai; dėl objekto B-01-02-03 – užsakovo pageidavimams apie 1,7 milijonų viršijus realias galimybes, reikėjo iš esmės koreguoti projektus, taip pat buvo pareikalauta šiluminės trasos papildomo projektavimo ir papildomų su tuo susijusių darbų atlikimo (t. 1, b. l. 80, t. 2, b. l. 13–33, 112–113 ir kt.). Byloje pateikti atsakovės 2015-02-02 rašytiniai paaiškinimai su priedais bei teismo posėdyje apklaustos liudytojos Astos Naureckaitės parodymai patvirtina, kad minėti objektai, kuriuose buvo atliekami statybos (rekonstrukcijos) darbai, yra itin svarbūs ir reikšmingi, išsaugoję savo autentiškumą, originalumą ir t.t., todėl jiems ir juose planuojamiems bei atliekamiems darbams Kultūros paveldo departamentas reiškė papildomus reikalavimus, siekiant išsaugoti, atskleisti ir išryškinti nekilnojamosios kultūros vertybės požymius, taip pat atkurti neišlikusias dalis ir elementus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas būtų tinkamas naudoti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, kad visos nurodytos aplinkybės yra objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovės valios, kurių atsiradimo atsakovė negalėjo išvengti ir jų trukmės negalėjo įtakoti. Nurodytas aplinkybes tiek atsakovė, tiek ir pati ieškovė su užsakovu laikė svarbiomis priežastimis, lemiančiomis būtinybę atitinkamai pakeisti sutartinių darbų pabaigimo terminus 6 mėnesiams (t. 2, b. l. 13–14, 31–33). Vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 3–5 dalimis, skolininko elgesys nelaikomas neteisėtu, jeigu sutartinių darbų vykdymas užtruko dėl privalomų ir nenumatytų valstybės institucijų veiksmų, dėl kurių buvo neįmanoma tęsti darbų ir kurių ginčyti nebuvo pagrindo (institucijos vykdė joms teisės aktais nustatytas pareigas), taip pat dėl užsakovo duotų papildomų nurodymų, keičiančių ar viršijančių konkursinius sprendinius, bei dėl pačios ieškovės (rangovo) veiksmų, t. y. nuolatinio delsimo pateikti reikalaujamus duomenis ar dokumentus, vykdyti kitas savo sutartines pareigas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsakovės veiksmuose nenustatė neteisėtumo, t. y. ieškovė šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos neįrodė. Be to, kolegija visiškai pritarai pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškovės neįrodyto žalos atsiradimo fakto ir jos dydžio. Nors užsakovas (LSMU) ir buvo įtrauktas į restruktūrizuojamos ieškovės kreditorių sąrašą ir buvo patvirtintas jo pareikštas finansinis reikalavimas, įskaitant reikalavimą dėl 86 924,34 Lt delspinigių (t. 1, b. l. 48–58), tačiau šiuo atveju lemianti aplinkybė yra tai, jog ieškovė šių delspinigių užsakovui nesumokėjo, o tai reiškia, jog kol kas nėra patyrusi nurodyto dydžio nuostolių (t. 2, b. l. 128). Taip pat visiškai pritartina teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovės tariamai patirtų nuostolių ir atsakovės atliktų veiksmų. Užsakovas ieškovei (rangovui) pareiškė reikalavimą dėl delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-03-19, kuriuo buvo vykdomos statybos užbaigimo procedūros (t. 1, b. l. 48–58). Teismas, ištyręs įrodymus (PVP lapus, įrašus statybos žurnaluose ir kt.), pagrįstai nustatė, kad nurodytu laikotarpiu atsakovė nebeturėjo jokių neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Be to, atsakovė neturėjo jokių pareigų, susijusių su statybos užbaigimo procedūrų atlikimu. Pagal ieškovės ir atsakovės nusistatytas veiklos sritis atsakovė atsako už projektinės dokumentacijos parengimą ir projekto vykdymo priežiūrą, o ieškovė atsako už statybos (rekonstrukcijos) darbų atlikimą, įskaitant statybos užbaigimo procedūras, kurias ieškovė pagal rangos sutartį įsipareigojo įvykdyti kartu su užsakovu (LSMU) (t. 1, b. l. 12, 18, 100–101). Taigi delspinigiai ieškovei (rangovui) buvo paskaičiuoti už jos veiklos sričiai priskiriamų pareigų nesavalaikį įvykdymą. Ieškovės restruktūrizavimo byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės tariamai patirti nuostoliai (patvirtinti delspinigiai) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačios ieškovės veiksmais (t. 1, b. l. 48–58). Iš dokumentų visumos matyti, kad faktiškai statybos darbai visuose objektuose buvo baigti jau 2012 m. liepos/rugpjūčio mėnesiais (tai patvirtina teismui pateikti PVP lapai ir statybos žurnalai, t. 3, b. l. 60–74, 75–147). Byloje taip pat yra duomenys, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurie patvirtina, kad 2012 m. spalio mėnesį sudarytu aktu užfiksuotas toks rangos darbų baigtumas: komplekse A atlikta 94,5 procentai darbų, komplekse B atlikta 96,66 procentai darbų, ir buvo likę tik sumontuoti technologinę įrangą bei baldus, kurių nupirkimu ir sumontavimu turėjo pasirūpinti išimtinai ieškovė (rangovas) (t. 1, b. l. 48–58). Dėl savo sunkios finansinės padėties ieškovė per visą likusį laiką (keletą mėnesių) nesugebėjo pasirūpinti technologinės įrangos ir baldų sumontavimu, dėl šios priežasties negalėjo būti pradėta procedūra dėl statinių statybos užbaigimo (statinių pripažinimo tinkamais naudoti). Civilinė atsakomybė galima tik esant skolininko kaltei. Kadangi šioje byloje ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės kaltės klausimas net nespręstinas. Atsakovė teismui pateikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog dėl pavėluoto statybos (rekonstrukcijos) darbų pabaigimo išimtinai kalta pati ieškovė, kuri, esant jau baigtiems statybos darbams, delsė sumontuoti baldus ir technologinę įrangą, todėl negalėjo būti laiku pradėtos ir pabaigtos statybos užbaigimo procedūros. Teismų procesiniais sprendimais, priimtais ieškovės restruktūrizavimo byloje, yra nustatyta būtent rangovo (ieškovės) kaltė dėl sutartinių įsipareigojimų nesavalaikio vykdymo, todėl konstatuota jos pareiga sumokėti užsakovui (LSMU) delspinigius (t. 1, b. l. 48–58). Statybų proceso dalyviai, įskaitant užsakovą (LSMU) ir statybos techninį prižiūrėtoją, pripažino, kad atsakovė savo darbų dalį atliko profesionaliai ir tinkamai, o statybų užbaigimo procedūra sutartu laiku nepradėta ir nustatytu laiku neatlikta tik dėl rangovo (ieškovės) kaltės, kadangi rangovas (ieškovė) nepasirūpino technologinės įrangos ir baldų sumontavimu (t. 1, b. l. 91, 93–95, 117–118, 129–130, taip pat subrangovų raštai pateikti kartu su atsakovės 2015-02-02 rašytiniais paaiškinimais).

20Bylos įrodymai patvirtina, kad šalys buvo susitarę dėl atskirų objektų projektavimo darbų atlikimo eiliškumo (t. 1, b. l. 19). Kaip nurodė atsakovė, tokio susitarimo tikslas – užtikrinti, kad ieškovė galėtų imtis darbų atlikimo lygiagrečiai atsakovei, sutaupyti laiko ir greičiau įsisavinti projekto įgyvendinimui skiriamas lėšas; buvo siekiama, kad projektuotojui baigus darbą su vienu ar kitu objektu ir tęsiant likusių objektų projektavimo darbus, pabaigtuose projektuoti objektuose rangovas jau galėtų pradėti vykdyti savuosius darbus. Projektuotojas (atsakovė), pabaigęs savo darbą, perduodavo parengtus techninio projekto dokumentus rangovui (ieškovei), taip pat parengti dokumentai buvo pateikiami derinimui atitinkamoms institucijoms. Bylos įrodymai patvirtina parengtų projektų perdavimo ieškovui datas: objekto A-01 projektinė dokumentacija ieškovei perduota sutartu laiku (2011-04-21/26), objekto A-02 perduota su nežymiu vėlavimu (2011-06-21/28), objekto A-03 perduota laiku (2011-03-22), objekto A-04 dalis perduota laiku, likusi dalis su nežymiu vėlavimu (2011-04-26/06-21), objektų B-01 ir B-02/03 perduota su penkių mėnesių vėlavimu (2011-10-04/11-09), skaičiuojant nuo pradinio sutarto termino, neatsižvelgiant į tai, kad baigiamieji terminai dėl svarbių priežasčių buvo pratęsti bendram šešių mėnesių laikotarpiui (t. y. nuo 2012-06-30 iki 2012-12-31) (t. 1, b. l. 135–143, t. 2, b. l. 31–33). Perduoti projektai toliau buvo derinami atsakingų institucijų. Leidimai atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus buvo išduotas: 2011-06-13 objektui A-01, 2011-06-28 objektui A-02, 2011-06-13 objektui A-04, 2011-10-20 objektui B-01 ir 2012-02-15 objektui B-02/03 (I t., b. l. 166-170). Tuomet dar vyko projektų patikra Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriuje, kuris statybą leidžiančius dokumentus išdavė: 2011-07-12 objektui A-01, 2011-07-12 objektui A-02, 2011-04-14 objektui A-03, 2011-07-12 objektui A-04, 2011-11-24 objektui B-01 ir 2012-03-12 objektui B-02/03 (t. 1, b. l. 171–180). Pritartina atsakovei, jog projektinės dokumentacijos tikrinimo ir derinimo laikas nepriklauso nuo projektuotojo valios, projektuotojas niekaip negali įtakoti šiam procesui reikalingo laiko ir derinančių institucijų veiksmų. Bylos duomenys patvirtina, jog projektinės dokumentacijos parengimo ir pateikimo ieškovui vėlavimai, jeigu lyginti su pradiniu nustatytu terminu, nevertinant visų baigiamųjų terminų pratęsimo, iš tiesų yra nežymūs: dviejų A komplekso objektų projektai vėlavo po mėnesį su puse (A-02 ir A-04), B komplekso objektų projektai vėlavo viso penkis/šešis mėnesius (B-01 ir B-02/03). Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, šis vėlavimas atsirado tik probleminiuose objektuose dėl tarpinstitucinio konflikto ir užsakovo nurodymų keitimo. Visi projekto dalyviai šias priežastis pripažino svarbiomis ir lemiančiomis būtinybę pratęsti galutinius sutartinių darbų atlikimo terminus (t. 1, b. l. 80, t. 2, b. l. 13–33, 112–113 ir kt.). Terminai buvo pratęsti paties rangovo (ieškovės) nurodytam terminui, kuris jai buvo reikalingas norint pabaigti visus darbus laiku (t. y. trims mėnesiams, iki 2012-09-30) ir dar papildomiems trims mėnesiams, per kuriuos visi darbai turėjo būti pabaigti ir objektai priduoti valstybinei komisijai (t. y. viso pratęsta šešiems mėnesiams – iki 2012-12-31). Kadangi atsakovės darbai tuo metu jau buvo visiškai baigti, todėl pritartina atsakovei, jog pratęsimo terminą ieškovė pasirinko išimtinai atsižvelgdama į tai, koks laikas buvo jai reikalingas, kad ji pabaigtų visus darbus. Atsakovės teigimu, ieškovė savo darbų laiku nebaigė todėl, kad ilgą laiką apskritai jų nevykdė, pavėluotai pradėtus darbus vykdė itin lėtai, kaip kuriuose objektuose subrangovai stabdė darbus dėl to, kad ieškovė nevykdė savo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus (subrangovų pranešimai pateikti kartu su atsakovės 2015-02-02 rašytiniais paaiškinimais), ieškovė darbus faktiškai baigė 2012 m. liepos/rugpjūčio mėnesiais, o nuo to laiko net 5–8 mėnesius niekaip nesugebėjo pasirūpinti ir sumontuoti trūkstamos technologinės įrangos ir baldų. Šias aplinkybes, kolegijos nuomone, įrodo statybos darbų žurnalų lapų kopijos, PVP lapų kopijos, kalendorinis statybų proceso grafikas ir kiti įrodymai (t. 2, b. l. 34–46, 47–76, 91-92, t. 3, b. l. 17–19, 23–26, 27–59, 60–74, 75–147), jas patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai A. Sederevičius ir G. Čėpla, kurie nurodė, kad ieškovė delsė vykdyti darbus.

21Pažymėtina, kad skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui (LAT 2015-06-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-373-687/2015). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

22Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą bei priteisia atsakovei iš ieškovės atsakovės turėtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti atsakovei UAB „Cedra“ iš ieškovės UAB „Jonavos ranga“ 363 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 25 175,03 Eur (86 924,34 Lt)... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2015-04-07 sprendimu (t. 5, b. l. 119–130) ieškinį... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 7. Apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 137–139) ieškovė prašo teismo sprendimą... 8. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 142–147) prašo... 9. 1. Apeliaciniame skunde be bendro pobūdžio nepasitenkinimo ir teismo... 10. 2. Ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.... 11. 3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės darbai neva vėlavo 10... 12. 4. Likusieji apeliantės nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir priešingi... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 17. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 18. Kolegijos nuomone, jokiais konkrečiais materialinės ir / ar procesinės... 19. Kolegija visiškai pritaria atsakovei, jog ieškovė šioje byloje neįrodė... 20. Bylos įrodymai patvirtina, kad šalys buvo susitarę dėl atskirų objektų... 21. Pažymėtina, kad skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai... 22. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą atmeta, o... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d.... 25. Priteisti atsakovei UAB „Cedra“ iš ieškovės UAB „Jonavos ranga“ 363...