Byla 2-785-775/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Astai Žebrauskaitei, Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Juliui Sakalauskui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Martynui Vilčinskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Modus“ dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-4), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 8502,81 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2011–09-13 atsakovas su ieškovu sudarė transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį iki 2012–09–14, kuria buvo apdrausta transporto priemonė (valstybinis numeris AZO 088). 2011 m. lapkričio 11 d. Tauragėje įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta, transporto priemonės vairuotojas kaltę pripažino. Buvo įvykdyti įprasti draudžiamojo įvykio administravimo veiksmai, nukentėjęs asmuo kreipėsi į draudiką. Padarytas žalos įvertinimas, vėliau nuostolių nustatymas. Nukentėjusiajam išmokėta 8502,81 Lt draudimo išmoka. Atsakovas su ieškovu sudarydami sutartį nustatė, kad už suteikiamą draudimo apsaugą bus mokamos kasketvirtinės draudimo įmokos. Pirmoji draudimo įmoka už 2011-09-15 – 2011-12-15 laikotarpį buvo sumokėta pavėluotai. Tai įvyko jau po eismo įvykio. Įstatymas nenumato pareigos draudikui informuoti draudėją, tačiau šiuo atveju draudėjas buvo informuotas apie laiku nesumokėtas įmokas ir nesumokėjimo pasekmes. Ieškovas išmokėjęs išmoką, pasinaudojo jam numatyta reikalavimo teise ir kreipėsi į draudėją, kuris neįvykdė pareigos laiku sumokėti įmokos, kad jam grąžintų išmokėtą sumą. Argumentai, jog atsakovas vėliau sumokėjo draudimo įmoką, draudikas ją priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., neturi teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo (netaikymo) sąlygos. Laiku nesumokėdamas draudimo įmokos, draudėjas pats prisiėmė riziką, kad draudikas gali kreiptis dėl išmokos išieškojimo. Ieškovas taip pat teismui pateikia įrodymus, kad atsakovui 2011-10-10 buvo siųsti pranešimai apie nesumokėtas įmokas pagal sudarytas sutartis. Taigi, atsakovas ne tik pats po sutarčių sudarymo žinojo apie pareigą sumokėti draudimo įmokas, bet ir ieškovo buvo informuotas apie nesumokėtas draudimo įmokas, tačiau nesiėmė skubių priemonių savo pareigos įvykdymui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad draudimo įmokų mokėjimo tvarka yra individualiai aptarta sutarties sąlyga. Dalinis įmokos mokėjimas sutartyje nustatomas išskirtinai draudėjui prašant. Atsakovas, pasirinkdamas įmokų mokėjimo dalimis būdą, prisiėmė ir pareigą sekti sudarytos sutarties sumokėjimo terminus. Atsakovas yra verslininkas, užsiimantis vežimo paslaugomis, savo veikloje nuolat naudojasi transporto priemonėmis, t.y. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaro nuolatos, todėl pareiga mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyje numatytu laiku, jam yra gerai žinoma. Kadangi atsakovas neįrodė jokių sąlygų, lemiančių žalos dydžio sumažinimą, prašo ieškinį tenkinti pilnai.

4Atsakovo atstovas teismo posėdyje neginčijo, kad sutartyje nustatytu terminu įmokos neįmokėjo. Draudimo įmokos buvo mokamos 2011-11-05 ir 2011-11-21. Tai nebuvo vienintelė sudaryta draudimo sutartis. Įmokas atsakovas įsipareigojo mokėti keturis kartus per metus. Pirmąją įmoką turėjo sumokėti iki 2011-09-15, antrąją - iki 2011-12-15. 2011-11-05 buvo mažinamas įsiskolinimas, atsakovas sumokėjo ieškovui 20 000 Lt. Įmonė nedaro pavedimų už vieną konkretų draudimo polisą, kadangi turi daug draudimo sutarčių, perveda sumas už visas sutartis. Ieškovas įspėjo atsakovą apie tai, kad gali nutraukti sutartį, tačiau to nepadarė, t.y. negavę laiku įmokos, sutarties nenutraukė. Tarp įmonių yra glaudūs partnerystės ryšiai, draudžiama ne viena transporto priemonė. Su atsakovu nė viena draudimo sutartis nebuvo nutraukta, ieškovas mokėjimus priėmė ir toliau tęsėsi normalūs verslo santykiai. Byloje esantys įrodymai rodo, kad atsakovas savo pareigą atlikinėja, susidariusį įsiskolinimą mažina, moka visus įsiskolinimus su delspinigiais ir bet kuriuo atveju ieškovas šiuos mokėjimus priima, todėl ieškovas neturi teisės susigrąžinti iš atsakovo sumas, ieškovo išmokėtas dėl padarytos žalos, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Prašo ieškinį atmesti.

5Ieškinys tenkintinas.

6Byloje nustatyta, kad 2011-09-13 tarp ieškovo ADB „Ergo Lietuva“ ir atsakovo UAB „Modus“ buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-1741098 (b.l. 5), kuria laikotarpiui iki 2012-09-14 buvo apdrausta transporto priemonės MAN 18 430 (valst. Nr. AZO 088), valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šią draudimo sutartį draudimo įmoką (4500 Lt) draudėjas UAB „Modus“ įsipareigojo sumokėti per keturis kartus. Atsakovas draudimo sutartimi įsipareigojęs sumokėti draudimo įmoką, nustatytu terminu to nepadarė. Įmoka už sutartimi suteikiamą draudimo apsaugą nuo 2011-09-15 iki 2011-12-15 buvo sumokėta pavėluotai, t. y. 2011-11-21 (b.l. 6), jau po 2011-11-11 įvykusio eismo įvykio, kurio metu vilkikas MAN 18 430 (valst. Nr. AZO 088), vairuojamas UAB „Modus“ darbuotojo, apgadino UAB „Tauragės medis“ automatinius lauko vartus. Po eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje automobilio vairuotojas pripažino, kad yra atsakingas už padarytą žalą (b.l. 7, 8). Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio patyrusiam asmeniui 8502,81 Lt žalą, išmokėdamas draudimo išmoką (b.l. 11). Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (b.l. 9-10). Prie bylos pridėta PVM sąskaita-faktūra (b.l. 12), atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 13), defektinis aktas (b.l. 14), turto apžiūros-defektų aktas (b.l. 15), pretenzija (b.l. 16), foto nuotraukos (b.l. 17-18), ieškovo raštai atsakovui (b.l. 64, 76), informacija apie įmokas (b.l. 65), raštas ieškovui (b. l. 77).

7Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - Įstatymas). Šio įstatymo tikslas - nustatyti pirmiau išvardytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 str. 1 d.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinis reguliavimas išsiskiria iš kitų draudimo rūšių reguliavimo tuo, kad juo užtikrinama didesnė nukentėjusiojo asmens teisių apsauga (Teismų praktika Nr. 34, 2011).

8Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones. Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 str. 1 d.).

9Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo 11 str. 6 d., draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Draudimo sutarties įsigaliojimo momentas ir terminas, iki kurio pabaigos draudėjas turi sumokėti draudimo įmoką, nustatomi draudimo sutartyje. Draudėjui nustatytu terminu draudimo įmokos nesumokėjus, draudimo apsauga galios, tačiau, esant tam tikroms įstatyme nustatytoms aplinkybėms, draudėjui gali kilti pareiga sugrąžinti draudikui šio už draudėją tretiesiems asmenims sumokėtas draudimo išmokas.

10TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudikui išmokėtą draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi, esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Argumentai, kad atsakovas vėliau sumokėjo draudimo įmoką, kasatorius ją priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., neturi teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo (netaikymo) sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-314/2012). Pagal TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. draudėjas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti ją grąžinti. Šioje normoje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui. Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo klausimus taip pat reglamentuoja TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, pakartojanti draudiko teisę reikalauti grąžinti draudimo išmoką, taip pat kitos šią teisę detalizuojančios nuostatos. Pagal TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje nuostatoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grąžinamos sumos dydį, sąrašas. Įstatyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. turi būti taikomi TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (LAT nutartis Nr. 3K-3-524/2012).

11Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad laiku negavęs draudimo įmokos, draudikas nenutraukė draudimo sutarties, jog jis priėmė draudimo įmoką, TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje numatyto reikalavimo taikymui jokios įtakos neturi. Ši nuostata formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012 bei 2013-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013. LAT minėtose nutartyse argumentavo, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali būti svarbios aplinkybės, kurios yra nurodomos TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. LAT formuojamoje praktikoje, susijusioje su Įstatymo 11 str. 7 d. taikymu, laikosi nuomonės, kad esminės minėtai norami taikyti nustatinėtinos aplinkybės yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Kitos aplinkybės minėtos normos taikymui neturi teisinės reikšmės. Tai yra, grąžintinos sumos dydžio nustatymui gali būti svarbios aplinkybės tik dėl nesumokėtos sumos dydžio, praleisto termino trukmės, termino praleidimo priežasčių bei kitų konkrečių byloje nustatytų aplinkybių. Laiku nesumokėdamas draudimo įmokos, draudėjas pats prisiėmė riziką, kad draudikas gali kreiptis dėl išmokos išieškojimo TPVCAPĮ 11 str. 7 d. nustatyta tvarka.

12Pagal draudimo sutarties sampratą, viena sutarties šalis, draudikas, įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai arba trečiajam asmeniui priskaičiuotą draudimo išmoką. Taigi, pagal šią draudimo sutarties sampratą, pagrindinė draudėjo pareiga yra draudimo įmokos sumokėjimas. Šia įstatymo norma užtikrinamas lygiateisiškumo principas, kuomet sudarius draudimo sutartį, abiem sutarties šalims atsiranda pareigos - draudikui mokėti draudimo išmokas, atsitikus draudiminiam įvykiui, o draudėjui - draudimo sutartyje numatytais terminais mokėti draudimo įmokas. Taip pat kita svarbi aplinkybė yra ta, ar draudėjas nesumokėjo pirmosios, ar eilinės draudimo įmokos. Su ieškiniu pateikti priedai patvirtina, kad pagal privalomojo draudimo sutartį, terminas sumokėti pirmąją draudimo įmoką buvo iki 2011-09-15, tačiau ji buvo sumokėta tiktai 2011-11-11, po to, kai įvyko eismo įvykis. Kitos draudimo sutarties atveju, nesumokėjus draudimo įmokos, sutartis nebūtų įsigaliojusi. Pats vėlavimas sumokėti įmoką negali būti traktuojamas kaip atsitiktinis trumpas laiko tarpas, kadangi draudimo įmoką pradelsta sumokėti net du mėnesius. Teisė mokėti draudimo įmokas dalimis yra išskirtinai suteikiama tiktai draudėjo interesais, t.y. nustatoma išskirtinai draudėjui prašant. Pasirinkdamas įmokų mokėjimą dalimis, keturis kartus per sutarties galiojimą, atsakovas prisiėmė ir pareigą pats sekti mokėjimo grafikus bei vykdyti draudimo sutartį. Draudimo įmokų mokėjimo tvarka yra individualiai aptarta sutarties sąlyga. Atsakovas, sudaręs draudimo sutartį, turėjo žinoti apie pareigą laiku sumokėti draudimo įmokas. Nors įstatymas nenumato draudiko pareigos siųsti pranešimus draudėjui apie laiku nesumokėtas įmokas bei įmokų nesumokėjimo pasekmes, tačiau ieškovas atsakovą 2011-10-10 pranešimu informavo apie nesumokėtas įmokas. Net ir gavęs pranešimą, atsakovas savo pareigos neįvykdė – draudimo įmokos nesumokėjo. Taip pat yra svarbu atsižvelgti į nesumokėtos sumos dydį - 1125 Lt, kuris nėra nereikšminga suma. Bendra atsakovo draudikui nesumokėta draudimo įmokų suma pagal visas su juo sudarytas draudimo sutartis yra 19 400 Lt, kas liudija, jog draudimo įmokos nesumokėjimas nebuvo atsitiktinis, tai galėtų būti traktuojama kaip draudėjo piktnaudžiavimas. Šalių bendradarbiavimas – tai nėra delsimas ar vėlavimas tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovas yra verslo subjektas, jo veikla susijusi su vežimo paslaugomis, savo veikloje nuolat naudojantis daugiau nei kelias dešimtis transporto priemonių, minėta veikla užsiima ne pirmus metus ir transporto priemonių valdytojų civilinė satsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaro nuolat, todėl jam turėtų būti žinomos draudimo įmokų nesumokėjimo pasekmės. Atsakovo lengvabūdiškumas nėra priežastis mažinti prašomų priteisti nuostolių dydį.

13Atsižvelgiant į nuodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, iš atsakovo ieškovui priteistina 8502,81 Lt žalos atlyginimo.

14CK 6.210 str. 2 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.123 str., 6.210 str.).

15Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinas 255 Lt žyminis mokestis (b.l. 22, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), valstybei – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

Nutarė

17ieškinį tenkinti.

18Priteisti iš atsakovo UAB „Modus“, į.k. 132274964, buveinė – Verkių g. 28F, Kaunas, a.s. Nr. LT46 7300 0100 9906 4164, „Swedbank“, AB, ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, kodas 302912288, buveinė – Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, a.s. Nr. LT87 7300 0100 7306 9075, „Swedbank“, AB, 8502,81 Lt (aštuonių tūkstančių penkių šimtų dviejų litų 81 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 255 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių litų) bylinėjimosi išlaidas.

19Priteisti iš atsakovo UAB „Modus“, į.k. 132274964, buveinė – Perkūno al. 30-1, Kaune, valstybei 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

20Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Astai... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-4), kuriuo prašo... 3. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2011–09-13 atsakovas su... 4. Atsakovo atstovas teismo posėdyje neginčijo, kad sutartyje nustatytu terminu... 5. Ieškinys tenkintinas.... 6. Byloje nustatyta, kad 2011-09-13 tarp ieškovo ADB „Ergo Lietuva“ ir... 7. Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir... 8. Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo... 9. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 10. TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. nustatytų padarinių (draudėjo pareiga... 11. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad laiku negavęs draudimo įmokos, draudikas... 12. Pagal draudimo sutarties sampratą, viena sutarties šalis, draudikas,... 13. Atsižvelgiant į nuodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, iš atsakovo... 14. CK 6.210 str. 2 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę... 15. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinas 255 Lt žyminis... 16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263... 17. ieškinį tenkinti.... 18. Priteisti iš atsakovo UAB „Modus“, į.k. 132274964, buveinė – Verkių... 19. Priteisti iš atsakovo UAB „Modus“, į.k. 132274964, buveinė – Perkūno... 20. Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos...