Byla e2A-1561-967/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraieškių L. V., V. M. ir T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo ( - ) rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal bendraieškių L. V., V. M. ir T. M. ieškinį atsakovams A. N. ir D. N. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. S., J. S., I. Z., Z. Z., A. V., O. V. M., A. L., D. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Elektrėnų savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Bendraieškiai L. V., V. M. ir T. M. (toliau – bendraieškiai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) nustatyti neterminuotą 194 m2 ploto kelio servitutą žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pridėtame UAB „Geonika“ 2017 m. lapkričio 10 d. servitutų nustatymo plane pažymėtą taškais 14-15-16-17-18-1-6-14; 2) nustatyti neterminuotą 55 m2 ploto kelio servitutą žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pridėtame UAB „Geonika“ 2017 m. lapkričio 10 d. servituto nustatymo plane pažymėtą taškais 18-19-7-1-18; 3) įpareigoti bendraieškius per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo solidariai sumokėti atsakovei A. N. 247,76 Eur kompensaciją, o atsakovui D. N. 73,86 Eur kompensaciją; 4) priteisti solidariai iš atsakovų A. N. ir D. N. (toliau – atsakovai) ieškovams lygiomis dalimis jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad ieškovė L. V. nuosavybės teise valdo 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, plotas – 1,2728 ha, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), o ieškovai V. M. (kartu su sutuoktine – trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų O. V. M.) ir T. M. – po 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, plotas – 0,9722 ha, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

93.

10Atsakovei A. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, plotas – 0,5160 ha, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), o atsakovui D. N. – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, plotas – 0,5168 ha, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

114.

12Bendraieškiai į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus patenka per faktiškai egzistuojantį kelią, įrengtą 2005-2006 metais, šiuo metu bankrutavusios UAB „Gelresta“. Kelias prasideda nuo (duomenys neskelbtini) miestelio ( - ) gatvės ir eina per atsakovų žemės sklypus, toliau per A. L. žemės sklypą iki bendraieškių žemės sklypų. Kelio plotis yra apie 3 metrus, jo pagrindą sudaro statybinės medžiagos, kurių storis ne mažiau 20 cm. Jis pakankamai geros kokybės, kad juo galėtų važinėti ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkusis transportas. Tai vienintelis egzistuojantis kelias, kuriuo bendraieškiai gali patekti prie savo nuosavybės teise priklausančių pastatų, kaip ir atsakovas D. N., kuris juo naudojasi patekdamas į savo žemės sklypą, kuriame statosi gyvenamąjį namą.

135.

14Bendraieškiai nurodė, kad prie kelio darbų jie neprisidėjo. Jiems žinoma, kad prieš pradedant statyti kelią UAB „Gelresta“ sumokėjo 2017 metais mirusiam atsakovės A. N. vyrui A. N. nežinomo dydžio piniginę kompensaciją. Dėl kelio naudojimosi ginčas kilo 2017 metų antroje pusėje, kai atsakovė A. N. ėmė reikšti pretenzijas ir prašyti neprotingo dydžio kompensacijos.

156.

16Atsakovė A. N. ir jos sutuoktinis prie kelio pasodino dvi eiles eglučių, kad šios augtų pakelėje, pripažįstant kelio liniją.

177.

18Atsakovė A. N., piktnaudžiaudama savo padėtimi, 2017 metų rudenį pakabino užrašą, kad kelias bus uždarytas, o žodžiu pasakė, kad nebeleis juo naudotis jokioms transporto priemonėms. Kelio viduryje pradėtos kasti duobės, dėl kurių bendraieškių ir kitų asmenų pravažiavimas transporto priemonėmis pasunkėjo, bendraieškiai buvo priversti palikti savo automobilius ( - ) gatvėje ir eiti pėsčiomis bei neštis daiktus kelis šimtus metrų.

198.

20Bendraieškių nuomone, daug metų egzistuojantis kelias nesukelia atsakovams nepatogumų, o jų tikslas tėra gauti 3 000,00 Eur dydžio kompensaciją. Bendraieškiai pareiškė sutinkantys, kad už naudojimąsi servitutu turi būti atlyginta, tačiau atlyginimo dydis reikia įvertinti pagal egzistuojančias rinkos kainas. Kaip teigė bendraieškiai, jie neprieštarauja sumokėti atsakovų VĮ Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytą žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, atitinkamai už vieną arą mokant atsakovui D. N. – 134,29 Eur, o atsakovei A. N. – 127,71 Eur. Servitutinis kelias ir toliau liktų atsakovų nuosavybe, jie patys turėtų objektyvią galimybę keliu naudotis.

219.

22UAB „Geonika“ specialistas N. N. 2017 m. lapkričio 10 d. parengė servituto nustatymo planą, kuriame nubraižė kelio servitutus, einančius per atsakovės A. N. žemės sklypą, kurio plotas 194 m2, pažymėtą taškais 14-15-16-17-18-1-6-14, ir atsakovo D. N. žemės sklypą, kurio plotas 55 m2, pažymėtą taškais 18-19-7-1-18. 2017 m. lapkričio 10 d. servituto nustatymo plane paskaičiuota kompensacija už servitutinio kelio plotą atsakovų sklypuose, kurią atsakovei A. N. sudaro 247,76 Eur (1,94×127,71), o atsakovui D. N. – 73,86 Eur (0,55×134,29).

2310.

24Bendraieškiai atkreipė dėmesį, kad per atsakovų žemės sklypus eina tik dalis kelio, o kita jo dalis patenka į valstybei priklausantį laisvos žemės fondą. Dėl naudojimosi keliu bendraieškiams pretenzijos iš valstybės / savivaldybės institucijų nereikštos.

2511.

26Bendraieškiai teigė svarstę galimybę nutiesti kelią, einantį per valstybinę žemę, tačiau 3,5 m pločio su 1 m šalikelio kelio įrengimas kainuotų 22 455,18 Eur. Tokia suma bendraieškiams yra didelė ir galimybių jos sumokėti jie neturi.

2712.

28Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė A. N. jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, sklypo plotas – 0,5160 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įgijo 2017 m. rugsėjo 6 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. 2740 pagrindu po savo sutuoktinio A. N. mirties. Žemės sklypo formavimo metu joks servitutas nustatytas nebuvo, tik elektros linijų ir kelio sanitarinės apsaugos zonos. A. D. N. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, plotas – 0,5168 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įgijo 2016 m. spalio 26 d. dovanojimo sutarties Nr. 3097 pagrindu, jam Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 2.11-42-2043 nustatytas 0,0287 ha ploto kelio servitutas: teisė naudotis pėsčiųjų taku pakrantės zonoje. Ginčo žemės sklypas suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 51SK-390(14.51.98), padalijus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), jam nustatyta elektros linijų apsaugos zona, kelio servitutas nenustatytas.

2913.

30Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 42-1168 M. Ž. atkurtos nuosavybės teisės į 3,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 2.3-6768-42 pagrindu išregistruotas iš VĮ Nekilnojamojo turto registro, padalijus šį žemės sklypą į tris nekilnojamuosius daiktus: 1) žemės sklypą 221, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), plotas – 0,0253 ha ir kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), plotas 0,1085 ha; 2) žemės sklypą 222, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), plotas – 0,0560 ha; 3) žemės sklypą 220, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), plotas – 0,06 ha ir kelio servitutas (tarnaujantis), plotas 0,063 ha. 3,5000 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas ir įbraižytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-9158-42.

3114.

32Padalijus 3,5000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) į atskirus žemės sklypus 220, 221 ir 222, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje suprojektuotas 6 m pločio privažiavimas, tokio pat pločio privažiavimas suprojektuotas ir iki žemės sklypų, projektiniai Nr. 857-1, 858-9, 853-2, 854-1. Apie tai, kad yra suprojektuotas privažiavimas prie bendraieškių teritorijos, esantis už atsakovų žemės sklypų ribų, jie žinojo, tačiau nepageidavo savo lėšomis įsirengti kelią suprojektuotoje vietoje, nepagrįstai prašydami taikyti apribojimus atsakovų žemės sklypams ir važinėti į savo žemės sklypus per statybinėmis šiukšlėmis užverstą atsakovų teritoriją.

3315.

34Atsakovų teigimu, ieškovų pateiktas UAB „Geonika“ 2017 m. lapkričio 10 d. servitutų nustatymo planas nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus, nes jame nėra žymos, kad plane nurodytos išorinės žemės sklypų ribos yra suderintos su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; nėra įbraižytas pateikimas į bendraieškių žemės sklypus, jų žemės sklypai apskritai nenurodyti. Bendraieškiai, formuluodami ieškinio dalyką, prašė nustatyti kelio servitutus, nurodydami tik prašomų servitutų posūkio taškų indeksus, tačiau jų neapibrėžė ir nedetalizavi kelio servitutų turinio.

3516.

36Kadangi teritorijų planavimo dokumentuose valstybinėje žemėje numatytas 6 m pločio įvažiavimas į 3,5 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 metais pertvarkytą padalijimo būdu į tris žemės sklypus, iš kurių du žemės sklypus – 221 ir 222 – įsigijo bendraieškiai, o šio įvažiavimo parametrai yra pakankami tiek transporto priemonėms važiuoti, tiek pėstiesiems eiti, atsakovų teisių suvaržymas servitutais, kuriais tam tikrose vietose šis įvažiavimas būtų praplėstas, būtų neproporcingas ir beprasmis, neatitinkantis servitutų paskirties ir tikslų.

3717.

38Atsakovų nuomone, bendraieškiai neįrodė, jog nenustačius servitutų yra neįmanoma savininkams normaliomis sąlygomis naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais pagal paskirtį, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomų nustatyti servitutų būtinumą, neanalizavo galimų atsakovų nuostolių dėl servitutų nustatymo, prašydami priteisti tokio dydžio kompensacijas. Aplinkybė, jog šiuo metu jiems patogu per atsakovų žemės sklypų plotą patekti prie bendraieškiams priklausančių žemės sklypų nepaneigė galimybė naudotis kitais, alternatyviais privažiavimų prie bendraieškių žemės sklypų būdais, užtikrinančiais normaliais sąlygas naudotis jiems priklausančiais daiktais pagal paskirtį be esminių atsakovų nuosavybės teisių suvaržymų.

3918.

40Atsakovai nurodė, kad kartu su kelio įrengimo sąmata, bendraieškiai nepateikė kelio, kurio įrengimo (statybos) išlaidos apskaičiuotos sąmatoje, projektinių dokumentų, iš kurių būtų aiški būsimo kelio dislokacijos vieta, jo ilgis ir plotis; nepateikė duomenų, ar įgaliota institucija yra išdavusi specialiuosius architektūros reikalavimus bei statybą leidžiančius dokumentus tiesti (įteisinti) gatvę (kelią) bendraieškių pageidaujamojoje vietoje; nepaaiškino, kokiais dokumentais buvo vadovautąsi rengiant sąmatą; nepridėjo prašomo nustatyti bendro servitutų 219 m2 ploto kelio dalies įrengimo skaičiavimų; nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, leidžiančių spręsti, kad sąmatoje numatyta 22 455,00 Eur suma keliui įrengti jiems yra neprotingai didelė. Atsakovų nuomone, tokia sąmata neatitinka įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų.

4119.

42Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. S. ir J. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

4320.

44Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reiškalavimų I. Z. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti, nurodydama, kad žemės sklypą ir namą iš UAB „Gelresta“ pirko 2009 metais, apie iškilusias problemas dėl privažiavimo sužinojo tik 2017 metų pavasarį, kilus konfliktui su atsakovais.

4521.

46Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Z. Z. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, pažymėdamas, kad 6 m valstybinės žemės ruožas kelio įrengimui 2003-2004 metais buvo tik valstybinė žemė be detaliųjų planų, kurioje nebuvo galima nieko statyti ir tik 2007 m. balandžio 26 d. atlikus kadastrinius matavimus buvo padaryti detalieji planai, tuo pačiu ir nustatytas 6 metrų valstybinės žemės ruožas kelio įrengimui. Nurodė, kad UAB „Gelresta“ 2004 metais galėjo gauti statybos leidimą ir pradėti statybas tik išpirkusi iš sklypo Nr. 141 savininko A. N. ruožo keliui servitutinę teisę, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „Gelresta“ nutiesė kelią svetimoje teritorijoje, kuriuo penkių gyvenamųjų namų gyventojai naudojosi dešimt metų be jokių apribojimų iki savininko A. N. mirties. Kad servitutas nebuvo teisintas, sužinojo tik prieš pusmetį.

4722.

48Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį palaiko pilnai ir prašo jį tenkinti, pažymėdama, kad tai vienintelis teisėtas ir teisingas ginčo sprendimo būdas visiems suinteresuotiems asmenims, kurie naudojasi ginčo keliu.

4923.

50Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų O. V. M. nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašė jį tenkinti, paaiškindama, kad ginčo keliu naudojasi daugelį metų, todėl atsakovų veiksmus neleisti jiems naudotis vieninteliu privažiavimu prie gyvenamojo namo laiko nesąžiningu.

5124.

52Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų A. L. įstatyminė atstovė V. A.-Lukoševičienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad keliu, kuriam prašoma nustatyti servitutą, naudojasi asmeniškai nuo 2006 metų, todėl neprieštarauja ir leidžia bendraieškiams vykti į savo sklypus per trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų A. L. žemės sklypą.

5325.

54Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5526.

56Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje buvo suprojektuotas 5 metrų pločio privažiavimo kelias, ką patvirtina 2003 m. balandžio 1 d. žemės sklypo abrisas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 30 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 51ŽN-27 nustatyta, kad pietrytinį žemės sklypų pakraštį (( - ) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) užima išvažinėtas pravažiavimas, vedantis link žemės sklypų, esančių adresu ( - ) g. (duomenys neskelbtini). Pravažiavimas kerta žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir ( - )) ribas. Dalis laisvos valstybinės žemės, skirtos pravažiavimui ir kelio įrengimui į žemės sklypus, esančius adresu ( - ) g. (duomenys neskelbtini), nenaudojama. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus nuomone, nenustačius bendraieškių prašomų servitutų būtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus pagal paskirtį, nes patekimas į juos gali būti užtikrinamas projektuojamu (suprojektuotu) keliu. Pažymėjo, kad bendraieškiai nepateikė įrodymų, kad patekimas į jiems priklausančius žemės sklypus yra galimas tik faktiškai esamu keliu (ginčo keliu).

5727.

58Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime į ieškinį prašė dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2018 m. kovo 15 d. atlikus patikrinimą, faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-448-(23.31) nustatyta, kad „<...> nuo ( - ) gatvės link sklypų ( - ) g. (duomenys neskelbtini) yra išvažinėtas pravažiavimas. Pravažiavimo plotis apie 4 metrai. Pravažiavimas vietomis užpiltas smėlio, dalinai žvirgždo mišiniu“. Atsakydamas į atsakovų atstovės advokatės N. S. prašymą „Dėl galimai savavališkai įrengto kelio tarp sklypų“ pažymėjo, jog esantis pravažiavimas neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatyme įtvirtintos kelio sąvokos, todėl nėra statinys (kelias), jam netaikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios statinių statybą.

5928.

60Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Elektrėnų savivaldybės administracija prašė ieškinį tenkinti, nurodydama, kad kelio servitutų nustatymas privačioje žemėje kitų privačių žemės sklypų naudai atitiktų viešąjį interesą.

61II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6229.

63Vilniaus regiono apylinkės teismo ( - ) rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2999-239/2018 ieškinys atmestas ir priteista atsakovams iš bendraieškių lygiomis dalimis po 1 515,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – po 35,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6430.

65Teismas padarė išvadą, jog bendraieškiai pateiktame ieškinyje neanalizavo galimų atsakovų nuostolių dėl servitutų nustatymo, neatsižvelgė į jų galimus turtinius, neturtinius netekimus, suvaržymus ar nepatogumus.

6631.

67Teismas nustatė, kad bendraieškiai turi galimybę patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus kitu būdu, nesuvaržant atsakovų teisių į jų nuosavybę. Teismas sprendė, jog bendraieškiai žinojo ir pripažino, kad valstybinėje žemėje yra suprojektuotas 6 m pločio privažiavimas, esantis už atsakovų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų iki žemės sklypo 220, tačiau juo niekada nesinaudojo, visuomet važinėjo per atsakovų žemės sklypus, savo lėšomis įsirengti kelią suprojektuotoje vietoje nepageidavo ir nepagrįstai prašė taikyti apribojimus atsakovų žemės sklypams leidžiant važinėti į savo žemės sklypus per išvažinėtą pravažiavimą, esantį atsakovų teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad bendraieškiams dešimt metų naudotis įvažiavimu per atsakovų žemės sklypus leista pastarųjų gera valia, tačiau šis faktinis naudojimasis svetimu daiktu bendraieškiams nesuteikė teisės į svetimą daiktą. Teismas sutiko, kad bendraieškiams faktiškai naudotis atsakovų žemės sklypu būtų patogiau, pigiau, tačiau tokiu būdu neturėtų būti nepagrįstai suvaržyta atsakovų nuosavybės teisė.

6832.

69Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad bendraieškiams galimai egzistuoja fizinės kliūtys patekti į savo žemės sklypus (suprojektuotas 6 m pravažiavimas apaugęs krūmokšniais, dalis kelio suarta, nes valstybine žeme naudojasi kitas asmuo, pravažiavimas neišvažinėtas ir pan.) nepaneigia jų turimos galiojančios daiktinės teisės privažiuoti prie savo žemės sklypų.

7033.

71Teismas konstatavo, kad bendraieškiai neįrodė, jog servitutas per atsakovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus yra objektyviai būtinas jų interesų įgyvendinimui. Teismo vertinimu, nepaneigta aplinkybė, kad bendraieškiai turi kitą galimybę patekti į savo žemės sklypus, t. y. per valstybinėje žemėje suprojektuotą 6 m pločio privažiavimą, tačiau reiškia reikalavimą leisti jiems naudotis svetimu daiktu dėl naudos sau ir patogumo. Teismas pažymėjo, kad pagal pateiktus įrodymus, bendraieškių prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovų teises pažeistų labiau negu bendraieškių teisę turėti privažiavimą į savo žemės sklypus ir reikštų nepagrįstą atsakovų nuosavybės teisės ribojimą, neatitinkantį tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

72III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7334.

74Apeliaciniu skundu bendraieškiai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo ( - ) rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2999-239/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7534.1.

76Bendraieškiai neturi kitos galimybės patekti į savo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus ir pastatus kaip tik per kelią (pravažiavimą) atsakovų sklypuose. Nepanaikinus esamos nuovažos, techniškai negali būti įrengta jokia kita nuovaža, kuria bendraieškiai galėtų patekti į savo nuosavybę. Byloje pateiktuose dokumentuose nurodyta laisvos valstybinės žemės vieta, kurioje ateityje gali būti suprojektuotas ir įrengtas privažiavimas, nelaikytina techniniu projektu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme. Projektavimo eigoje gali paaiškėti, jog galimybės įrengti nuovažos nuo ( - ) gatvės nebus, nes projektuojamas kelias nesijungia su ( - ) gatve, tokiu būdu bendraieškiams užkertant kelią patekti į savo nuosavybės teise valdomus objektus.

7734.2.

78Kelio servituto nustatymas yra vienintelis būdas patekti į savo objektus, nes 120-160 m ilgio ir 6 m pločio kelias nebūtų įrengtas protingomis sąnaudomis. Bendraieškiai į bylą buvo pateikę lokalinę sąmatą, pagal kurią paskaičiuota, jog 3,5 m pločio kelio su 1 m šalikele įrengimas kainuotų 22 455,18 Eur. Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gruodžio 11 d., metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovė teigė, kad kelias privalės būti IV kategorijos, jo plotis su šalikelėmis – 6 metrai, todėl jo įrengimas yra 25,00 procentais brangesnis, nei skaičiavo ir vertino bendraieškiai. Byloje svarstyta galimybė įrengti kelią suprojektuotoje vietoje savivaldybės lėšomis, su kuria ji iš esmės sutinka, tačiau į klausimą, kada toks kelias būtų įrengtas ir kokia būtų jo kaina, atsakyti negalėjo. 2018 m. gruodžio 11d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovė patvirtino, kad savivaldybės taryba svarstys klausimą dėl ginčo kelio įtraukimo į statytinų savivaldybės teritorijoje kelių sąrašą, tačiau tokių neįrengtų kelių savivaldybės teritorijoje esant apie 300 km, šio kelio įrengimas būtų atliktas eilės tvarka. Gyventojams nefinansuojant kelio įrengimo ne mažiau kaip 50,00 procentų, kelio įrengimas užtruktų iki aštuonių metų.

7934.3.

80Nenustačius ginčo servituto, nei bendraieškiai, nei kiti pastatų savininkai ar transportas (įskaitant ir specialųjį) negalės privažiuoti prie jiems priklausančių objektų neapibrėžtai ilgą laiką. Kadangi bendraieškiai patys savavališkai negali imtis darbų valstybinėje žemėje, juos turi atlikti kvalifikuoti specialistai, įstatymų nustatyta tvarka gavus atitinkamus leidimus, todėl būtent jie patirtų nuostolius dėl negalėjimo patekti prie savo nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų nenustatytą laiko tarpą. Naujojo kelio įrengimas bendraieškiams prisidedant 50,00 procentų būtų neproporcingas ir neatitinkantis protingų sąnaudų. Bendraieškių pastatai pripažinti tinkamais naudoti, jų statybai išduoti statybos leidimai, todėl ne jų kaltė, kad suprojektuotas 6 m kelias iki šiol neįrengtas. Esant geros kokybės įvažiavimui, būtų neracionalu įrenginėti kitą kelią. Jeigu susiklostytų situaciją, kai teismui nustačius servitutą (patenkinus ieškinį), ateityje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Elektrėnų savivaldybės administracijos lėšomis būtų įrengtas ir 6 m pločio kelias, tokiu būdu bendraieškiams įgyjant teisę naudotis tiek nutiestu keliu, tiek ir servitutu, galėtų būti sprendžiamas jo pabaigos klausimus išnykus servituto būtinumui.

8134.4.

82Procesinė pareiga įrodyti galimus patirti dėl servituto nustatymo nuostolius bei nepatogumus tenka atsakovams. Pažymėjo, jog atsakovė A. N. nesutinka su servituto nustatymu tik iš keršto ir nuoskaudos dėl to, kad valstybės / savivaldybės institucijų buvo įpareigota perstatyti tvorą, o ne norėdama apginti savo pažeidžiamas teises.

8334.5.

84Ginčo pravažiavimas (kelias) įrengtas daugiau kaip prieš dešimt metų, dėl kurio nei atsakovai, nei miręs atsakovės sutuoktinis A. N. pretenzijų nereiškė, jį prižiūrėjo bendraieškiai ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, periodiškai užpildami žvyru, kad palaikytų tinkamą eksploatacijai būklę. Atsakovai dėl ginčo pravažiavimo (kelio) niekada jokių išlaidų neturėjo ir teismui tenkinus ieškinį neturėtų. Pažymėjo, jog ginčo pravažiavimas (kelias) yra tiesus, eina pačiu atsakovų sklypų pakraščiu, dalindamas jį į dvi dalis, jo plotis nėra per didelis (ne daugiau 3-3,5 m.). Kadangi atsakovė A. N. atskyrė ginčo pravažiavimą (kelią) nuo likusios sklypo dalies savo pasodintomis eglutėmis (vietomis dvejomis eilėmis), kurios eina pagal pravažiavimą ir žymi jo ribas, tuo sumažindama savo ilgalaikius nepatogumus dėl sukeliamų dulkių ir / ar triukšmo, tai įrodo, jog ją tokia situacija tenkino. Ginčo pravažiavimu (keliu) naudojasi ir atsakovas D. N., jokio kito privažiavimo prie savo žemės sklypo jis neturi, todėl net ir nepatenkinus ieškinio, jam ginčo pravažiavimas (kelias) bus reikalingas ir juo bus naudojamasi.

8534.6.

86Atsakovai neįrodinėjo, kad ginčo pravažiavimas (kelias) trukdys vykdyti ūkinę veiklą jų žemės sklypuose. Nors ginčo pravažiavimas (kelias) nurodytas kaip „ariama žemė“, tačiau tokios veiklos abu atsakovai nevykdo, žemės sklypai apaugę pieva, joje nėra jokių pasėlių / sodinių, jie savo žemės sklypuose gyvulių negano.

8734.7.

88Prašomi nustatyti servitutai užima santykinai nedidelę atsakovų žemės sklypų dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės A. N. žemės sklypas yra 0,5160 ha ploto, o servituto plotas 194 m2, jis užimtų 3,8 procentus žemės sklypo (194 / 5160 x 100), o atsakovo D. N. žemės sklypo, kurio plotas 0,5168 ha, o servituto – 55 m2, 1,00 procentą žemės sklypo (55 / 5160 x 100).

8934.8.

90Nutiesus 6 metrų kelią, atsakovų žemės sklypams būtų nustatyta 1 metro kelio apsaugos zona per visą kelio ilgį. Tokios kelio apsaugos zonos plotas atsakovės A. N. sklype sudarytų 87,48 m2, o kelią nutiesus panaudojant esamą nuovažą – 120 m2. Toks kelio plotas nėra ženkliai mažesnis negu prašomas nustatyti 194 m2 ploto servitutas. Kadangi apsaugos zonoje būtų ribojama ūkinė veikla, teismui net ir netenkinus ieškinio, atsakovai patirtų nepatogumų.

9134.9.

92Bendraieškiai, vertindami kompensacijos dydį, atsižvelgė į žemės sklypų rinkos kainas, sutikdami mokėti didesnę kainą, nurodytą atsakovų žemės sklypų VĮ Nekilnojamo turto registro išrašuose – po 127,71 Eur už 1 a atsakovei A. N. ir po 134,29 Eur už 1 a atsakovui D. N.. Remiantis pagal įstatymo analogiją vienkartinės kompensacijos už žemės sklypo servitutą apskaičiavimo tvarka, kuria žemės sklypų savininkams už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių tinklus atlyginama 1/10 žemės sklypo vertės, nurodytos VĮ Nekilnojamojo turto registre, atsakovų nuostoliai, patenkinus ieškinį, būtų atlyginti visiškai. Pirmosios instancijos teismas kompensacijos dydžio nevertino, neatsižvelgdamas, kokius turtinius ir neturtinius netekimus, suvaržymus ar nepatogumus patirs žemės sklypo savininkai.

9334.10.

94Pirmosios instancijos teismo atsakovams iš bendraieškių priteistos 4 545,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka CPK 98 straipsnio nuostatų reikalavimų. Nagrinėjama byla nei teisine, nei faktinių aplinkybių nustatymo prasme nesudėtinga, joje nesurinkta daugiau nei įprasta įrodymų, nepaskirtos ekspertizės, neapklausti liudytojai, nekilęs itin sudėtingas ginčas ar susiklosčiusi išskirtinė teisinė situacija, dėl kurios nebūtų susiformavusios teisminės praktikos. Dalį bylinėjimosi išlaidų sudaro prašymų tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų parengimas, dalyvavimas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos organizuoto žemės naudojimo patikrinimo vietoje, rašytinių paaiškinimų pateikimas, rengimasis bylai, kitaip tariant, įprasti procesiniai veiksmai, už kuriuos patirtų išlaidų dydis neturėtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

9535.

96Atsiliepimu į bendraieškių apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. V. pareiškė jį palaikanti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9735.1.

98Dėl atsakovų elgesio užtveriant kelią viela, supilant žvyro krūvas, tokiu būdu sudarant kliūtis naudotis keliu, patirta didelių nepatogumų patenkant į savo sklypus.

9935.2.

100Atsakovų elgesys laikytinas nesąžiningu, kerštaujant už tai, kad buvo kreiptasi į Elektrėnų savivaldybės administraciją dėl medžio nukirtimo ir įpareigojimo perstatyti atsakovų tvorą jų sklypo ribose.

10135.3.

102Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, akcentuodamas bendraieškių galimybę patekti į savo sklypus ne per atsakovų sklypų ribą, neteisingai nustatė faktinę situaciją ir padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas.

10336.

104Atsiliepimu į bendraieškių apeliacinį skundą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Z. Z. ir I. Z. pareiškė jį palaikantys. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10536.1.

106Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, akcentuodamas galimybę bendraieškiams patekti į savo sklypus ne per atsakovų sklypų ribą, iš esmės neteisingai nustatė faktinę situaciją, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas apie jau galiojantį servitutą.

10736.2.

108Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino bendraieškių prašymų įtraukti į bylos nagrinėjimo procesą jų siūlytus liudytojus. UAB „Gelresta“ generalinis direktorius S. N. apie 2003 metus nupirko žemės sklypą ir per jį nutiesė pravažiavimą, užimantį 2-3 metrų atsakovų sklypų ribinę žemę ir atskiriantį atsakovų sklypus nuo A. A. sklypo. S. N. teigimu, tuo metu nebuvo gretimybių su atsakovų sklypais detaliųjų planų, todėl jis buvo priverstas nutiesti įvažiavimą per detaliuosiuose planuose esančią atsakovų žemę. A. A. teigimu, atsakovė A. N. puolė po jo traktoriumi, trukdydama naudotis keliu ir reikalaudama susimokėti. Konfliktas išspręstas UAB „Gelrestai“ užmokėjus tuometiniam savininkui A. N. apie 10 000,00 Lt už pravažiavimo servitutą. Apie apmokėjimą atsakovė A. N. ir A. N. informavo ir A. A., leisdami jam naudotis pravažiavimu, kuriuo naudojosi ir visi kiti iki A. N. mirties.

10936.3.

110Servitutas nebuvo galutinai įteisintas dėl gyvenamuosius namus pastačiusios UAB „Gelresta“ darbuotojų kaltės ir vėliau jai iškeltos bankroto bylos, tačiau sudarytas sandoris yra konkliudentinis. Sandorio buvimą patvirtina aplinkybė, kad atsakovai negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui nei pareiškimo policijai dėl neteisėtai grobiamos žemės, nei policijos sprendimo šiuo klausimu, o pusantrų metų senaties terminas pateikti pagal STR pretenzija viršytas dešimčia metų. Patys atsakovai atitvėrė pravažiavimą pasodindami dvigubą eilę eglučių, kurios užaugo iki 4-5 m.

11136.4.

112Pirmosios instancijos teismo išvadose minimas atsakovų teisių pažeidimas dėl esamo pravažiavimo – neteisingas, nes į jų sklypus sunkesnė statybinė technika, traktoriai gali patekti tik per esamą pravažiavimą. Abu atsakovai įvažiavimu naudojosi dešimt metų, ypač atsakovas D. N. paskutiniais metais, statydadamasis nuosavą namą. Buvusių derybų metu bendraieškiai pasiūlė atsakovei A. N. perstumti pravažiavimą, įtraukiant statybos lėšas į jų namų kainą, 2-3 metrais į tam skirtą vietą ir atstatyti buvusį augalinį sluoksnį protingu terminu. Atsakovai pravažiavimą perstumti atsisakė, siekdami toliau naudotis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų lėšomis ir medžiagomis pastatytu, periodiškai remontuojamu pravažiavimu. Atsakovų teisės atstačius pravažiavimui servitutą nebus pažeidžiamos.

11336.5.

114Bendraieškiai ginčą buvo priversti pradėti norėdami užsitikrinti, kad galės nekliudomai patekti į savo namus. Konfliktas prasidėjo mirusiajam A. N. atsisakius pašalinti kliūtis (medžius) naujiems namo savininkams tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Stasiukynams važiuoti pravažiavimu su prailgintu autobusiuku, pritaikytu neįgalaus vaiko su vežimuku transportavimui. Įsikišus Elektrėnų saugaus eismo komisijai ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai užfiksavus apie 1 aro valstybinės žemės užgrobimo faktą, atsakovė A. N. ir A. N. buvo priversti pašalinti kliūtis ir perkelti sklypo tvorą. Kerštaudami, atsakovai uždraudė naudotis pravažiavimu. Nepaisydami pirmosios instancijos teismo nutarties skubiai vykdyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai trukdė pasiekti namus, statė užtvaras, kasė viduryje pravažiavimo duobes, užvertė jį žvyro krūvomis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tokių atsakovų veiksmų pavojingumą. Kelias savaites penkių gyvenamųjų namų gyventojai, jų tarpe šeši vaikai, iš kurių vienas yra neįgalus, negalėjo pasiekti automobiliais savo namų ir palikę juos pas kaimynus kitoje magistralinio kelio pusėje, iki savo namų turėjo vaikščioti pėsčiomis beveik pusę kilometro. Iki gyvenamųjų namų tuo metu negalėjo privažiuoti nei priešgaisriniai automobiliai, nei greitoji pagalba, komunalinis transportas ir t. t.

11536.6.

116Bendraieškiai tiek iki teisminio ginčo pradžios, tiek ir iki jo pabaigos siūlė atsakovams apmokėti teismo išlaidas, perstumti pravažiavimą 2-3 m į tam skirtą vietą, panaudojant pravažiavimo medžiagas (jų kainos įtrauktos į nupirktų gyvenamųjų namų kainą), ir atstatyti augalinį sluoksnį per protingą laikotarpį. Atsakovų noras naujo kelio statybos laikotarpiu kiekvieną mėnesį gauti didesnę pinigų sumą įrodo ne tik jų keršto motyvą, tačiau ir piktnaudžiavimą esama padėtimi, siekiant pasipelnyti iš jų pačių sukurtos situacijos.

11736.7.

118Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Elektrėnų savivaldybės administracija netinkamai atliko valstybinės kontrolės funkcijas, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai planuojant įrengti įvažiavimą į penkių gyvenamųjų namų rajoną, atitinkamoms tarnyboms išduodant leidimus statyboms bei priduodant namus be tinkamai įteisinto privažiavimo. Pirmosios instancijos teismas penkių gyvenamųjų namų gyventojų interesų, galimų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Elektrėnų savivaldybės administracijos išlaidų (mokesčių mokėtojų lėšomis), kelių metų naujojo kelio statybos termino neįvertino kaip visuomeninio intereso, nuspręsdamas, kad visuomeninį interesą gali atstovauti tik prokuratūra.

11937.

120Atsiliepimu į bendraieškių apeliacinį skundą atsakovai prašė jį atmesti, palikti Vilniaus regiono apylinke?s teismo Traku? ru?mu? 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą civiline?je byloje Nr. e2-2999-239/2018 nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12137.1.

122Bendraieškiai nei?rodė kelio servitutų nustatymo būtinumo, suvaržant atsakovu? nuosavybės teisę. Apeliaciniame skunde nebuvo neigta, kad suprojektuoto privaz?iavimo valstybine?je z?eme?je susiaure?jusi dalis dėl A. A. naudojimosi ja (arimo) ir kitos dalies apaugimas kru?moks?niais netrukdo bendraieškiams i?rengti kelia? arba išvažine?ti pravažiavima? ir patekti į savo žemės sklypus, tačiau jie veiksmų mine?toms kliu?tims pašalinti nesie?mę, naudojasi atsakovu? privac?ia z?eme. Toks bendraieškių elgesys vertintinas kaip nesa?z?iningas.

12337.2.

124Statybos inspekcijos 2018 m. balandžio 15 d. faktiniu? duomenu? patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-448 is? esme?s patvirtina atsakovu? nurodytą aplinkybę, kad esantis pravaz?iavimas neatitinka Lietuvos Respublikos keliu? i?statyme i?tvirtintos kelio sa?vokos, tode?l ne?ra statinys (kelias), jam netaikomos Lietuvos Respublikos statybos i?statymo ir kitu? teise?s aktu? nuostatos, reglamentuojanc?ios statiniu? statyba?, todėl bendraieškiams ne?ra jokiu? kliu?c?iu? vaz?ine?ti per tam skirta? valstybine?s z?eme?s plota?, kuriame galiojanc?iuose teritoriju? planavimo dokumentuose suprojektuotas privaz?iavimas iki jų z?eme?s sklypu?, nevarz?ant atsakovu? nuosavybe?s teisės ir nedarant z?alos jų turtui.

12537.3.

126Pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civiline?je byloje Nr. e2VP-8434-983/2018 konstatuota, kad bendraieškiai ir kiti suinteresuoti asmenys visada ture?jo ir turi galimybe? per valstybine?je z?eme?je suprojektuota? 6 m ploc?io privaz?iavima? patekti i? jiems nuosavybe?s teise priklausanc?ius z?eme?s sklypus, nesinaudojant atsakovu? z?eme?s sklypais.

12737.4.

128Kadangi pravaz?iavimo, esanc?io tarp Traku? gatve?s bei atsakovės A. N. žeme?s sklypo, i? kuri? bendraieškiai patenka per esama? nuovaz?a?, parametrai niekada jiems netrukde? pravažiavimu vaz?iuoti, o jokiu? kliu?c?iu? is? s?ios pravaz?iavimo atkarpos patekti i? kita? jo dali? nėra, bendraieškių svarstymai de?l esamos nuovaz?os panaikinimo, i?vertinant kitos nuovaz?os i?rengima? tam, kad jiems bu?tu? galimybė patekti į savo nuosavybę, yra nepagrįsti ir nesusije? su ies?kinio dalyku. Keliu? direkcijos 2018 m. spalio 10 d. ras?tas Nr. (6.9)2- 5604, kuriuo remiasi bendraieškiai, keldami klausimą dėl kitos nuovažos įrengimo, yra informacinio pobu?dz?io, nepagrįstas konkrec?iais statybos techniniais projektais (keliu? projektavimo ir statybos projektais), jame nepasisakoma dėl alternatyvios nuovaz?os i?rengimo aptariamoje vietoje bu?tinumo.

12937.5.

130Bendraieškiai nepagri?stai teigė, kad suprojektuotas pravaz?iavimas nesusijungia su Traku? gatve. Is? Nekilnojamojo turto kadastro z?eme?lapio is?trauku? matyti, jog nuo Traku? gatve?s yra nuovaz?a link atsakove?s A. N. žeme?s sklypo, toliau susijungianti su suprojektuotu pravaz?iavimu, kuri, pasukus ties atsakove?s A. N. žeme?s sklypo kampu, te?siasi iki bendraieškių z?eme?s sklypu?. Jeigu suprojektuotas pravažiavimas nebūtų susijęs su ( - ) gatve, bendraieškiai negale?tu? patekti iki savo z?eme?s sklypu?.

13137.6.

132Bendraieškių prielaidos, kad parengus technini? projekta?, paaiškėtų, jog kelias negale?s bu?ti i?rengtas z?eme?s reformos z?eme?tvarkos projekte suprojektuotoje vietoje, yra nepagri?stos. Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Elektre?nu? savivaldybe?s administracija sutiko kelia? i?rengti z?eme?s reformos z?eme?tvarkos projekte suprojektuotoje vietoje, egzistuoja objektyvi galimybe? bendraieškiams patekti iki savo z?eme?s sklypu?. Pravaz?iavimas yra aiškiai apibre?z?tas, turi savo vieta?, ribas ir plota?. Bendraieškiai, turėdami galimybes naudotis suprojektuotu pravaz?iavimu, juo nevažiuoja, siekdami, kad šis būtų išasfaltuotas ir turėtų kitus kelio elementus. Atsakovai pažymėjo, kad toks pageidavimas neleidz?ia apriboti kito asmens nuosavybe?s.

13337.7.

134Bendraieškių nurodyta kelio i?rengimo kaina apskaic?iuota nesant konkretaus kelio statybos projekto, neturint architektu?riniu? reikalavimu?, ir kt. Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Elektre?nu? savivaldybe?s administracija nenurodė galimos kelio i?rengimo kainos, teigti, kad jo i?rengimas z?eme?s reformos z?eme?tvarkos projekte suprojektuotoje vietoje kainuotu? 22 455,18 Eur ar net daugiau, ne?ra jokio pagrindo. Be to, bendraieškiai, tvirtindami, kad vien 22 455,00 Eur suma jiems yra neprotingai didele?, jokių įrodymų, leidžiančių teismui spre?sti apie ju? turtine? pade?ti?, nepateikė.

13537.8.

136Aplinkybė, kad bendraieškiai ilga? laika? neteise?tai naudojosi atsakovu? privac?ia nuosavybe, nesudaro pagrindo jiems šį paz?eidima? tęsti. Būtent bendraieškiai turėjo i?rodyti neturintys kitos galimybės patekti i? savo valdas.

13737.9.

138Pirmosios instancijos teismas pagri?stai nustate?, kad bendraieškiai nenurodė, kokio pobu?dz?io turtinius ir neturtinius nepatogumus patirs z?eme?s sklypų savininkai.

13937.10.

140Bendraieškiai nepaaiškino, kokiu pagrindu remiantis pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima?, gale?jo is?eiti uz? ies?kinio ribu? ir nustatyti kitokia?, nei jų pras?oma?, kompensacija?.

14137.11.

142Bendraieškiai, siekdami i?rodyti servitutų nustatymo proporcinguma?, nepagrįstai tapatino servitutu? nustatymo pagrindus ir pasekmes, atsirasančias dėl kelio apsaugos zonos nustatymo.

14337.12.

144Byla ilga? laika? buvo nagrinėjama de?l bendraieškių procesinio elgesio, jiems teikiant nepagri?stus pras?ymus ir perteklinius i?rodymus, kuriuos atsakovai privale?jo analizuoti ir vertinti. Atsakovų atstove?ms sumokėta suma už jų pasirengima? teismo pose?dz?iams ir atstovavima? juos neviršijo Rekomendaciju? 8.2, 8.7, 8.15, 8.16, 8.19 punktuose numatytu? maksimaliu? dydz?iu?. CPK nėra uždrausta turėti daugiau nei viena? atstova?. Bendraieškiai neįrodė, kad dėl byloje dalyvavusių dviejų atsakovų atstovių būtų padide?jusios laiko sa?naudos ir / ar pabrangęs atlyginimas uz? advokatu? teisines paslaugas. Bendraieškių patirtos 1 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos nepaneigia atsakovu? ture?tu? is?laidu? pagri?stumo.

14538.

146Atsiliepimu į bendraieškių apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinke?s teismo Traku? ru?mu? 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą civiline?je byloje Nr. e2-2999-239/2018 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14738.1.

148Bendraieškiams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 42-1168 perleistas M. Ž., t. y. atkurtos nuosavybės teisės į 3,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-6768-42 „Dėl pil. M. Š. žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo Elektrėnų savivaldybėje“ žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalintas į tris žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje buvo suprojektuotas 5 metrų pločio privažiavimo kelias. Atsakovei A. N. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ( - ) g. (duomenys neskelbtini), 2002 m. sausio 17 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 233 perleistas A. N.. Žemės sklypas, kadastro Nr. 7967/0002:141, suprojektuotas bei jo ribos nustatytos Elektrėnų savivaldybės mero 2001 m. sausio 9 d. potvarkiu Nr. 15 „Dėl privačių namų valdų ribų nustatymo“. Žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), servitutų nebuvo nustatyta.

14938.2.

150Atsakovui D. N. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-9158-42. Žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2004 m. gruodžio 10 d. parengtame žemės sklypo (plotas 1,14 ha) plane ties gretimybėmis 1-2 nurodyta, kad žemės sklypas ribojasi su 6 metrų pločio keliu.

15138.3.

152Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius 2018 m. kovo 28 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu buvo siekiama nustatyti, ar kelias, besidriekiantis nuo ( - ) g., (duomenys neskelbtini), pro sklypus adresu ( - ) g. (duomenys neskelbtini), ( - ) g. ( - ) iki sklypų adresu ( - ) g. (duomenys neskelbtini), ( - ) g. (duomenys neskelbtini), ( - ) g. (duomenys neskelbtini), yra įrengtas toje vietoje, kurią numato teritorijų planavimo dokumentai. 2018 m. kovo 28 d. vykusio patikrinimo metu nustatyta, kad pietrytinį žemės sklypų pakraštį (( - ) g. (duomenys neskelbtini) ir ( - ) g. ( - )) užima išvažinėtas pravažiavimas, vedantis link žemės sklypų, esančių adresu ( - ) g. (duomenys neskelbtini). Pravažiavimas kerta žemės sklypų (( - ) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribas. Patikrinimo metu rastas nulenktas ir ištiesintas riboženklis. Dalis laisvos valstybinės žemės, skirtos pravažiavimui ir kelio įrengimui į žemės sklypus, esančius adresu ( - ) g. (duomenys neskelbtini), nenaudojama.

15338.4.

154Bendraieškiai turi galimybę privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų suprojektuotu ir vietovėje egzistuojančiu (t. y. tarp privačių žemės sklypų yra paliktas laisvas valstybinės žemės plotas, keliui įrengti) 6 m pločio keliu, todėl jų reikalavimas nustatyti kelio servitutą teismo keliu yra nepagrįstas. Šiai dienai jie naudojasi suprojektuotu keliu, tik važiuodami šiuo keliu dėl patogumo kerta atsakovams priklausančius privačius žemės sklypus. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog bendraieškiai patiria (patirs) tam tikrus nepatogumus, naudodamiesi kitu, ne per atsakovų žemės sklypus einančiu keliu, siekdami įgyvendinti jiems priklausančias daiktines teises į žemės sklypą, nėra pagrindas varžyti jų nuosavybės teisės į jų žemės sklypus, nustatant atsakovų žemės sklypuose servitutą.

155IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15639.

157Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15840.

159Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl bendraieškių paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

16041.

161Remiantis bylos medžiagos duomenimis, Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 42-1168 M. Ž. atkurtos nuosavybės teisės į 3,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 2.3-6768-42 pagrindu išregistruotas iš VĮ Nekilnojamojo turto registro, padalijus šį žemės sklypą į tris nekilnojamuosius daiktus: 1) žemės sklypą 221, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), plotas – 0,0253 ha ir kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), plotas 0,1085 ha; 2) žemės sklypą 222, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), plotas – 0,0560 ha; 3) žemės sklypą 220, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), plotas – 0,06 ha ir kelio servitutas (tarnaujantis), plotas 0,063 ha.

16242.

163Ieškovė L. V. nuosavybės teise valdo 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio adresu ( - ) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o bendraieškiai V. M. (kartu su sutuoktine – trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, O. V. M.) ir T. M. – po 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu ( - ) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o atsakovui D. N. – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per kuriuos BUAB „Gelresta“ 2005-2006 metais įrengtu keliu bendraieškiai patenka į savo nekilnojamojo turto objektus. Kelias prasideda nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), ir eina per atsakovų žemės sklypus, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. L. žemės sklypą iki pat bendraieškių žemės sklypų, jo plotis – apie 3 metrus, pagrindą sudaro ne mažiau nei 20 cm storio statybinės medžiagos, jis yra geros būklės. Kadangi atsakovai kelio dalį, einančią per jų žemės sklypus, užtvėrė, bendraieškiai prašė nustatyti neterminuotą 194 m2 ploto kelio servitutą žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „Geonika“ 2017 m. lapkričio 10 d. servitutų nustatymo plane pažymėtą taškais 14-15-16-17-18-1-6-14 ir neterminuotą 55 m2 ploto kelio servitutą žemės sklype, unikalus numeris ( - ), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „Geonika“ 2017 m. lapkričio 10 d. servituto nustatymo plane pažymėtą taškais 18-19-7-1-18, o bendraieškius įpareigoti solidariai per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo solidariai sumokėti atsakovei A. N. 247,76 Eur kompensaciją, o atsakovui D. N. 73,86 Eur kompensaciją

16443.

165Kadangi bendraieškių prašomas nustatyti neterminuotas 194 m2 ploto kelio servitutas žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir neterminuotas 55 m2 ploto kelio servitutas žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra akivaizdžiai susijęs su atsakovų žemės sklypams taikomais apribojimais, naudojantis jais einančiu keliu, kuriuo bendraieškiai patenka į savo nuosavybės teise valdomą teritoriją, nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, kuri turėjo būti įvertinta pirmosios instancijos teismo, tai ar bendraieškiai, įgyvendindami savo nuosavybės teisę ir siekdami, kad dėl nekilnojamųjų daiktų tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovų teisių ir interesų.

16644.

167Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, sprendė, kad bendraieškiai turi galimybę patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus kitu būdu, nesuvaržant atsakovų teisių į jų nuosavybę – jie žinojo ir pripažino, kad valstybinėje žemėje yra suprojektuotas 6 m pločio privažiavimas, esantis už atsakovų žemės sklypų 141 ir 900 ribų iki žemės sklypo 220, tačiau juo niekada nesinaudojo, visuomet važinėjo per atsakovų žemės sklypus, savo lėšomis įsirengti kelią suprojektuotoje vietoje nepageidavo ir nepagrįstai prašė taikyti apribojimus atsakovų žemės sklypams leidžiant važinėti į savo žemės sklypus per išvažinėtą pravažiavimą, esantį jų teritorijoje. Bendraieškiams dešimt metų naudotis įvažiavimu per atsakovų žemės sklypus leista pastarųjų gera valia, tačiau šis faktinis naudojimasis svetimu daiktu bendraieškiams nesuteikė teisės į svetimą daiktą, todėl nors jiems faktiškai naudotis atsakovų žemės sklypu būtų patogiau, pigiau, tačiau tokiu būdu neturėtų būti nepagrįstai suvaržyta atsakovų nuosavybės teisė.

16845.

169Bendraieškiai su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutiko, teigdami, kad 120-160 m ilgio ir 6 m pločio kelias nebūtų įrengtas protingomis sąnaudomis. Byloje svarstyta galimybė įrengti kelią suprojektuotoje vietoje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Elektrėnų savivaldybės administracijos lėšomis, su kuria ji iš esmės sutinka, tačiau į klausimą, kada toks kelias būtų įrengtas ir kokia būtų jo kaina, atsakyti negalėjo. 2018 m. gruodžio 11d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovė patvirtino, kad savivaldybės taryba svarstys klausimą dėl ginčo kelio įtraukimo į statytinų savivaldybės teritorijoje kelių sąrašą, tačiau tokių neįrengtų kelių savivaldybės teritorijoje esant apie 300 km, šio kelio įrengimas būtų atliktas eilės tvarka. Gyventojams nefinansuojant kelio įrengimo ne mažiau kaip 50,00 procentų, kelio įrengimas užtruktų iki aštuonių metų – nei bendraieškiai, nei kiti pastatų savininkai ar transportas (įskaitant ir specialųjį) negalės privažiuoti prie jiems priklausančių objektų neapibrėžtai ilgą laiką. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą bendraieškių poziciją ginčijo, nurodydami, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Elektre?nu? savivaldybe?s administracija nepateikė galimos kelio i?rengimo kainos, todėl teigti, kad jo i?rengimas z?eme?s reformos z?eme?tvarkos projekte suprojektuotoje vietoje kainuotu? 22 455,18 Eur ar net daugiau, ne?ra jokio pagrindo. Be to, bendraieškiai, tvirtindami, kad vien 22 455,00 Eur suma jiems yra neprotingai didele?, jokių įrodymų, leidžiančių teismui spre?sti apie ju? turtine? pade?ti?, nepateikė.

17046.

171Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

17247.

173Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

17448.

175Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 2.3-6768-42 pagrindu išregistravus M. Ž. nuosavybės teise priklausantį 3,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš VĮ Nekilnojamojo turto registro ir padalijus jį į atskirus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje suprojektuotas ir įbraižytas 6 m pločio privažiavimas, užfiksuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakyme Nr. 2.3-9158-42, VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. parengtame žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plane, 2017 m. vasario mėnesio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:1000 sprendinių brėžinyje ir kt. Remiantis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 51ŽN-27, faktinių duomenų patikrinimo vietoje nustatyta, kad pietrytinį žemės sklypų, esančių ( - ) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užima išvažinėtas pravažiavimas, vedantis link žemės sklypų, esančių adresu ( - ) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pravažiavimas kerta žemės sklypų, esančių ( - ) g. (duomenys neskelbtini) ir ( - ) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas; dalis laisvos valstybės žemės, skirtos pravažiavimui ir kelio įrengimui į žemės sklypus, esančius ( - ) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nenaudojama. Suprojektuoto privažiavimo valstybinėje žemėje dalis, remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir rašytiniais šalių paaiškinimais, yra susiaurėjusi dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. A. naudojimosi ja (arimo) ir apaugimo krūmokšniais, tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą, suprojektuotu keliu bendraieškiai naudojasi, tik važiuodami šiuo keliu dėl patogumo kerta atsakovams priklausančius privačius žemės sklypus, esančius ( - ) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

17649.

177Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nepaisant to, jog naudojimasis privažiavimu, suprojektuotu bendraieškių interesams tenkinti, šiuo metu yra apsunkintas, jam esant susiaurėjus dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. A. savavališko valstybinės žemės naudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti, ir augančių krūmokšnių, tačiau pati galimybė iš bendraieškių juo naudotis patenkant į savo žemės sklypus nuo ( - ) g., (duomenys neskelbtini), neatimta, ką patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Bendraieškių argumentai, kad suprojektuotu privažiavimu važiuoti dėl dabartinės jo techninės būklės yra nepatogu ir reikia papildomų investicijų norint jį greičiau įrengti, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad viešpataujančiojo daikto tinkamam naudojimui užtikrinti yra būtinas neterminuoto kelio servituto nustatymas, kai suprojektuotas privažiavimas egzistuoja, ateityje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Elektrėnų savivaldybės administracijos yra planuojamas eilės tvarka pilnai įrengti, kad atitiktų keliui keliamus reikalavimus, ir iš esmės gali būti naudojamas, nevaržant, kaip nurodė atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, jų nuosavybės teisės ir nedarant žalos jų turtui.

17850.

179Bendraieškiai, remdamiesi servitutų nustatymo planu, kuriame nubraižytas atsakovei A. N. priklausantis žemės sklypas, esantis adresu ( - ) g. (duomenys neskelbtini), ( - ), aiškino, jog į atsakovės A. N. žemės sklypą, esantį ( - ) g. (duomenys neskelbtini), ( - ), yra nuovaža iš (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), tarp kurios bei faktiškai bendraieškių naudojamo pravažiavimo – skardis. Nuovažos pabaiga iš esmės sutampa su atsakovės A. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tašku „14“, nuo kurio atstumas iki taško „6“ (minėto žemės sklypo kraštinės pabaigos), yra lygus 43,06 m. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog bendraieškiai pateikė užklausą Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl nuovažos įrengimo (duomenys neskelbtini), vietovėje, į kurią 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. (6.9)2-5604 atsakyta, kad tiek rajoniniuose, tiek valstybinės reikšmės keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėję gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 m, ir turi atitikti saugaus eismo reikalavimus. Bendraieškiai darė išvadą, kad techniškai negali būti įrengta jokia kita nuovaža, nepanaikinus esamos nuovažos, kuria naudojasi atsakovai, kuria jie galėtų nuvažiuoti nuo ( - ) g., (duomenys neskelbtini), ir suprojektuotu 6 m pločio keliu patekti į savo žemės sklypus, esančius ( - ) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju įvertinusi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. spalio 10 d. rašto Nr. (6.9)2-5604 turinį, teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta pozicija, konstatuoja, kad minėtame rašte nurodyti duomenys yra informacinio pobūdžio, pateikti neįvertinus faktinės situacijos vietovėje, kurią tik nuvykus apžiūrėti, galima būtų objektyviai spręsti dėl naujos nuovažos įrengimo aptariamoje vietoje reikalingumo.

18051.

181Kadangi rašytinio šalių susitarimo dėl naudojimosi keliu, einančiu per žemės sklypus adresu ( - ) g. (duomenys neskelbtini) ir ( - ) g. ( - ), ( - ), kurio sąlygas dėl naudojimosi tvarkos būtų galima įvertinti, sudaryto nebuvo, servitutas, VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, neįregistruotas, manytina, jog šalys buvo sutarę, kad bendraieškiams bus leidžiama naudotis ginčo pravažiavimu, jeigu jie patys jį prižiūrės, užtikrindami tinkamą eksploatacijai būklę, ką patvirtina ir bendraieškių apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovai dėl ginčo pravažiavimo niekada jokių išlaidų neturėjo, bendraieškiai juo rūpinosi, periodiškai užpildami žvyru. Taigi, remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, galima spręsti, jog atsakovai, būdami teisėtais žemės sklypų, esančių ( - ) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkais, davė tokiomis sąlygomis sutikimą bendraieškiams naudotis ginčo keliu, tačiau toks sutikimo išreiškimas nesudarė prielaidų jų teisei į nuosavybę suvaržyti. Teisės į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą, kaip pamatinės konstitucinės teisės, užtikrinimo svarba nuolat pabrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad tik savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo (1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių apsaugą, turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyrą (2008 m. spalio 30 d. nutarimas). Tai nagrinėjamos situacijos kontekste reiškia, kad atsakovai, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojai, turėjo tiek išimtinę teisę leisti bendraieškiams naudotis jų žemės sklypais, esančiais ( - ) g. (duomenys neskelbtini) ir ( - ) g. ( - ), (duomenys neskelbtini), einančiu pravažiavimu, tiek ir bet kokį transporto priemonių judėjimą juose varžyti, esant tokiems jų veiksmams neuždraustiems įstatymu. Tik patys savininkai gali spręsti dėl savo turto tikslinio valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, todėl net ir tuo atveju, jeigu atsakovė A. N., bylą išnagrinėjus teisme, leistų atsakovui D. N. naudotis ginčo keliu, einančiu per jos žemės sklypą, esantį ( - ) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jos apsisprendimo laisvė šiuo klausimu negalėtų būti ribojama.

18252.

183Atsižvelgiant į tai, jog esminė servituto nustatymui teismo sprendimu sąlyga dėl jo būtinumo, kad viešpataujančio daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, bendraieškių buvo neįrodyta, byloje nustačius, kad prie jiems priklausančių žemės sklypų, esančių ( - ) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje suprojektuotas ir įbraižytas 6 m pločio privažiavimas, kuriuo jie galimai naudojasi, esant užtvertam ginčo pravažiavimui, dėl išvestinio reikalavimo priteisti proporcingo suvaržymų dydžiui kompensaciją, kuris būtų buvęs svarstytas pripažinus nagrinėjamoje situacijoje galimybę bendraieškiams naudotis neterminuotu kelio servitutu, nepasisakytina (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

18453.

185Nors bendraieškiai apeliaciniame skunde nurodo CPK 185 straipsnio pažeidimą, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi išplėtota ir nuoseklia teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šiai bylai reikšmingus įrodymus. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas, pirmosios instancijos teismui iš esmės įvertinus visas reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybes, tarp jų ir dėl bendraieškių apeliaciniame skunde išvardytų įrodymų. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu, t. y. grindžiami atskirų įrodymų turinio analize, tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas bendraieškiams nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Minėta, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė. Dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų atsakovų naudai iš bendraieškių, dydžio nustatymo

18654.

187Pirmosios instancijos teismas nusprendė, vadovaudamasis CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, priteisti atsakovams iš bendraieškių 4 545,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Bendraieškiai tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia, pareikšdami, kad 4 545,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neatitinka CPK 98 straipsnio nuostatų reikalavimų, nes nagrinėjama byla nei teisine, nei faktinių aplinkybių nustatymo prasme nesudėtinga, joje nesurinkta daugiau nei įprasta įrodymų, nepaskirtos ekspertizės, neapklausti liudytojai, nekilęs itin sudėtingas ginčas ar susiklosčiusi išskirtinė teisinė situacija, dėl kurios nebūtų susiformavusios teisminės praktikos. Dalį bylinėjimosi išlaidų sudaro prašymų tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, parengimas, dalyvavimas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos organizuoto žemės naudojimo patikrinimo vietoje, rašytinių paaiškinimų pateikimas, rengimasis bylai, kitaip tariant, įprasti procesiniai veiksmai, už kuriuos patirtų išlaidų dydis neturėtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų

18855.

189Atsakovai, teikdami atsiliepimą į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumu, nurodė, kad byla ilga? laika? buvo nagrinėjama de?l bendraieškių procesinio elgesio, jiems teikiant nepagri?stus pras?ymus ir perteklinius i?rodymus, kuriuos atsakovai privale?jo analizuoti ir vertinti. Atsakovų atstove?ms sumokėta suma už jų pasirengima? teismo pose?dz?iams ir atstovavima? juose neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.7, 8.15, 8.16, 8.19 punktuose numatytu? maksimaliu? dydz?iu?. CPK nėra uždrausta turėti daugiau nei viena? atstova?, o kad dėl byloje dalyvavusių dviejų atsakovų atstovių būtų padide?jusios laiko sa?naudos ir / ar pabrangęs atlyginimas uz? advokatu? teisines paslaugas, bendraieškiai neįrodė.

19056.

191Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88, 93 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos nagrinėjimo teisme. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Įrodymai, pagrindžiantys bylinėjimosi išlaidas, yra vertinami pagal bendras įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).

19257.

193Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas gali būti ribojamas vadovaujantis bendrosiomis CPK 93 straipsnyje nustatytomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo taisyklėmis bei CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis, kur nurodyta, kad atlyginamos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Atlygintinų išlaidų už advokato pagalbą mažinimo (dalies išlaidų nepriteisimo) priklausomai nuo išlaidų struktūros ir sudedamųjų dalių (paslaugų teikimo sąnaudos, pelnas, mokesčiai ir pan.) įstatymai nenustato.

19458.

195Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2018 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 4-AN atsakovai suteikė advokatėms N. S. ir T. K. įgaliojimus juos atstovauti Lietuvos Respublikos teismuose (e. t. 1, b. l. 66).

19659.

197Už suteiktas paslaugas advokatė N. S. atsakovams išrašė: 2018 m. vasario 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 006 1 840,00 Eur sumai, kurioje už dokumentų analizę ir atsiliepimo į ieškinį parengimą nustatytas 1 770,00 Eur užmokestis (17,7 val.), už 2018 m. vasario 15 d. prašymo ir 2018 m. vasario 20 d. prašymą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui parengimą – 45,00 Eur užmokestis (0,45 val.), už 2018 m. vasario 21 d. prašymo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos parengimą – 25,00 Eur užmokestis (0,25 val.) (e. t. III, b. l. 8); 2018 m. birželio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 034 400,00 Eur, kurioje už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2018 m. birželio 13 d. teismo posėdyje nustatytas 400,00 Eur užmokestis (4 val.) (e. t. III, b. l. 53); 2018 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 044 400,00 Eur, kurioje už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje nustatytas 400,00 Eur užmokestis (4 val.) (e. t. IV, b. l. 7). 2018 m. vasario 12 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0996612, šalių surašytas dėl sumokėtos 100,00 Eur sumos, 2018 m. vasario 27 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0996613, šalių surašytas dėl sumokėtos 1 640,00 Eur sumos, ir 2018 m. balandžio 13 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0996623, šalių surašytas dėl 100,00 Eur sumos, 2018 m. birželio 11 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0996640, šalių surašytas dėl 400,00 Eur sumos, 2018 m. rugpjūčio 17 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0996656, šalių surašytas dėl 400,00 Eur sumos, patvirtina, kad atsakovai apmokėjo advokatės N. S. 2018 m. vasario 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 006, 2018 m. birželio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 034 ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 044 (e. t. III, b. l. 4-5, 7, 52; t. IV, b. l. 8).

19860.

199Vertindama bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokatės N. S. teisinę pagalbą, dydžio pagrįstumą, teisėjų kolegija nustatė, kad: už dokumentų analizę ir 2018 m. vasario 21 d. atsiliepimo į ieškinį parengimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 2 044,00 Eur (2,5 x 817,60 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2017 m. trečio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 817,60 Eur; už 2018 m. vasario 15 d. prašymo ir 2018 m. vasario 20 d. prašymą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui parengimą pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 654,08 Eur (0,4 x 817,60 Eur x 2), kuriam apskaičiuoti naudotas 2017 m. trečio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 817,60 Eur; už 2018 m. vasario 21 d. prašymo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos parengimą pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 327,04 Eur (0,4 x 817,60 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2017 m. trečio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 817,60 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2018 m. birželio 13 d. teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis yra 335,48 Eur (0,1 x 838,70 Eur x 4), kuriam apskaičiuoti naudotas 2017 m. ketvirto ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 838,70 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis yra 340,32 Eur (0,1 x 850,80 Eur x 4), kuriam apskaičiuoti naudotas 2018 m. pirmo ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 850,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad advokatės N. S. priskaičiuotos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2018 m. birželio 13 d. teismo posėdyje ir 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje viršijo maksimalųjį advokato užmokesčio dydį pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, yra mažintinos iki 335,48 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2018 m. birželio 13 d. teismo posėdyje bei 340,32 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje.

20061.

201Advokatė T. K. išrašė: 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje nustatytas 370,00 Eur užmokestis (3,7 val.), už 2018 m. kovo 19 d. rašytinių paaiškinimų parengimą – 50,00 Eur užmokestis (0,5 val.), už 2018 m. kovo 20 d. prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo parengimą – 15,00 Eur užmokestis (0,15 val.), už 2018 m. kovo 23 d. rašytinių paaiškinimų parengimą – 50,00 Eur užmokestis (0,5 val.), už dalyvavimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. organizuotame žemės naudojimo patikrinime vietovėje – 120,00 Eur užmokestis (1,2 val.) (e. t. III, b. l. 9); 2018 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje už pasirengimą bylos nagrinėjimui, konsultaciją, atstovavimą posėdyje nustatytas 400,00 Eur užmokestis (4 val.) (e. t. IV, b. l. 83). 2018 m. gegužės 2 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 932772, išrašytas 605,00 Eur sumai, patvirtina, kad atsakovai apmokėjo advokatės T. K. pateiktą 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas (e. t. III, b. l. 7), 2018 m. rugsėjo 19 d. pinigų priėmimo kvitas, šalių surašytas dėl 400,00 Eur sumos, – kad apmokėta 2018 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas, 2018 m. lapkričio 13 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0996508, šalių surašytas dėl 400,00 Eur sumos, – kad buvo sumokėta už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje (e. t. IV, b. l. 168-169), 2018 m. gruodžio 11 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0996510, šalių surašytas dėl 200,00 Eur sumos, ir 2018 m. gruodžio 11 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0996511, šalių surašytas dėl 200,00 Eur sumos, – kad buvo sumokėta už advokatų pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje (atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje šalims suteikta galimybė ginčą išspręsti taikiai, 200,00 Eur, atsakovų sumokėti pagal 2018 m. lapkričio 13 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 0996508, užskaityti už advokatų pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2018 m. lapkričio 27 d. posėdyje) ir 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje (e. t. V, b. l. 81-82).

20262.

203Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokatės T. K. teisinę pagalbą, dydžio pagrįstumą, teisėjų kolegija nustatė, kad: už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą 2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 310,32 Eur (0,1 x 838,70 Eur x 3,7), kuriam apskaičiuoti naudotas 2017 m. ketvirto ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 838,70 Eur; už 2018 m. kovo 19 d. rašytinių paaiškinimų parengimą pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 327,04 Eur (0,4 x 817,60 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2017 m. trečio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 817,60 Eur; už 2018 m. kovo 20 d. prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo parengimą pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 327,04 Eur (0,4 x 817,60 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2017 m. trečio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 817,60 Eur; už 2018 m. kovo 23 d. rašytinių paaiškinimų parengimą pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 327,04 Eur (0,4 x 817,60 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2017 m. trečio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 817,60 Eur; už dalyvavimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. organizuotame žemės naudojimo patikrinime vietovėje pagal Rekomendacijų 8.20 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 98,11 Eur (0,1 x 817,60 Eur x 1,2), kuriam apskaičiuoti naudotas 2017 m. trečio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 817,60 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui, konsultaciją, atstovavimą 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 340,32 Eur (0,1 x 850,80 Eur x 4), kuriam apskaičiuoti naudotas 2018 m. pirmo ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 850,80 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 353,92 Eur (0,1 x 884,80 Eur x 4), kuriam apskaičiuoti naudotas 2018 m. antro ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 884,80 Eur; už advokatų pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 353,92 Eur (0,1 x 884,80 Eur x 4), kuriam apskaičiuoti naudotas 2018 m. antro ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 884,80 Eur; už advokatų pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 353,92 Eur (0,1 x 884,80 Eur x 4), kuriam apskaičiuoti naudotas 2018 m. antro ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 884,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad advokatės T. K. priskaičiuotos 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą 2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje, 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už dalyvavimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. organizuotame žemės naudojimo patikrinime vietovėje, 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui, konsultaciją, atstovavimą 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje, 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje, 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje, 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje viršijo maksimalųjį advokato užmokesčio dydį pagal Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktus, yra mažintinos iki 310,32 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą 2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje, 98,11 Eur už dalyvavimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. organizuotame žemės naudojimo patikrinime vietovėje, 340,32 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, konsultaciją, atstovavimą 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje, 353,92 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje, 353,92 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje, 353,92 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje.

20463.

205Kadangi dalis bylinėjimosi išlaidų, advokačių N. S. ir T. K., priskaičiuotų už atsakovų atstovavimą pirmosios instancijos teisme, jiems teikiant teisines paslaugas, viršijo Rekomendacijose nurodytus maksimalius užmokesčio dydžius, bendra bylinėjimosi išlaidų suma, priteista iš bendraieškių lygiomis dalimis, mažintina iki 4 141,31 Eur, pagal Rekomendacijų 2 punktą įvertinus, kad atsakovams buvo suteiktos kompleksinės teisinės paslaugos, pritaikius specialias žinias, vykta į kitą vietovę, negu registruota advokačių darbo vieta, patirtos darbo laiko sąnaudos, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu išlaikytas paslaugų teikimo pastovumas, atitinkamai pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

20664.

207Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl bylinėjimosi išlaidų

20865.

209Teisme gautas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai patyrė 1 430,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo analize bei atsiliepimo į bendraieškių apeliacinį skundą parengimu.

21066.

211Kaip jau teisėjų kolegija buvo išaiškinusi nutarties 54-55 punktuose, remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi šiuo atveju išlaidos už advokatės T. K. suteiktą teisinę pagalbą atliekant apeliacinio skundo analizę ir parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį – 1 163,76 Eur (1,3 x 895,20 Eur), yra mažintinos, priteisiant lygiomis dalimis iš bendraieškių atsakovų naudai 1 163,76 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

21267.

213Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirtos, jų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

214Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

215apeliacinį skundą atmesti.

216Vilniaus regiono apylinkės teismo ( - ) rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2999-239/2018 palikti nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį ir priteisiant atsakovams A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš bendraieškių L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 4 141,31 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt vieną ir trisdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

217Priteisti atsakovams A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš bendraieškių L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1 163,76 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Bendraieškiai L. V., V. M. ir T. M. (toliau – bendraieškiai) kreipėsi į... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovė L. V. nuosavybės teise valdo 1/2 dalį žemės sklypo,... 9. 3.... 10. Atsakovei A. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (... 11. 4.... 12. Bendraieškiai į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus... 13. 5.... 14. Bendraieškiai nurodė, kad prie kelio darbų jie neprisidėjo. Jiems žinoma,... 15. 6.... 16. Atsakovė A. N. ir jos sutuoktinis prie kelio pasodino dvi eiles eglučių, kad... 17. 7.... 18. Atsakovė A. N., piktnaudžiaudama savo padėtimi, 2017 metų rudenį pakabino... 19. 8.... 20. Bendraieškių nuomone, daug metų egzistuojantis kelias nesukelia atsakovams... 21. 9.... 22. UAB „Geonika“ specialistas N. N. 2017 m. lapkričio 10 d. parengė... 23. 10.... 24. Bendraieškiai atkreipė dėmesį, kad per atsakovų žemės sklypus eina tik... 25. 11.... 26. Bendraieškiai teigė svarstę galimybę nutiesti kelią, einantį per... 27. 12.... 28. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir... 29. 13.... 30. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 42-1168... 31. 14.... 32. Padalijus 3,5000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),... 33. 15.... 34. Atsakovų teigimu, ieškovų pateiktas UAB „Geonika“ 2017 m. lapkričio 10... 35. 16.... 36. Kadangi teritorijų planavimo dokumentuose valstybinėje žemėje numatytas 6 m... 37. 17.... 38. Atsakovų nuomone, bendraieškiai neįrodė, jog nenustačius servitutų yra... 39. 18.... 40. Atsakovai nurodė, kad kartu su kelio įrengimo sąmata, bendraieškiai... 41. 19.... 42. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. S. ir J. S.... 43. 20.... 44. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 45. 21.... 46. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 47. 22.... 48. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. V.... 49. 23.... 50. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 51. 24.... 52. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų A. L.... 53. 25.... 54. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. D. per teismo... 55. 26.... 56. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinės... 57. 27.... 58. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė... 59. 28.... 60. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Elektrėnų... 61. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 62. 29.... 63. Vilniaus regiono apylinkės teismo ( - ) rūmų 2018 m. gruodžio 31 d.... 64. 30.... 65. Teismas padarė išvadą, jog bendraieškiai pateiktame ieškinyje neanalizavo... 66. 31.... 67. Teismas nustatė, kad bendraieškiai turi galimybę patekti į jiems... 68. 32.... 69. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad bendraieškiams galimai egzistuoja... 70. 33.... 71. Teismas konstatavo, kad bendraieškiai neįrodė, jog servitutas per atsakovams... 72. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 73. 34.... 74. Apeliaciniu skundu bendraieškiai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės... 75. 34.1.... 76. Bendraieškiai neturi kitos galimybės patekti į savo nuosavybės teise... 77. 34.2.... 78. Kelio servituto nustatymas yra vienintelis būdas patekti į savo objektus, nes... 79. 34.3.... 80. Nenustačius ginčo servituto, nei bendraieškiai, nei kiti pastatų savininkai... 81. 34.4.... 82. Procesinė pareiga įrodyti galimus patirti dėl servituto nustatymo nuostolius... 83. 34.5.... 84. Ginčo pravažiavimas (kelias) įrengtas daugiau kaip prieš dešimt metų,... 85. 34.6.... 86. Atsakovai neįrodinėjo, kad ginčo pravažiavimas (kelias) trukdys vykdyti... 87. 34.7.... 88. Prašomi nustatyti servitutai užima santykinai nedidelę atsakovų žemės... 89. 34.8.... 90. Nutiesus 6 metrų kelią, atsakovų žemės sklypams būtų nustatyta 1 metro... 91. 34.9.... 92. Bendraieškiai, vertindami kompensacijos dydį, atsižvelgė į žemės sklypų... 93. 34.10.... 94. Pirmosios instancijos teismo atsakovams iš bendraieškių priteistos 4 545,00... 95. 35.... 96. Atsiliepimu į bendraieškių apeliacinį skundą trečiasis asmuo,... 97. 35.1.... 98. Dėl atsakovų elgesio užtveriant kelią viela, supilant žvyro krūvas, tokiu... 99. 35.2.... 100. Atsakovų elgesys laikytinas nesąžiningu, kerštaujant už tai, kad buvo... 101. 35.3.... 102. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje,... 103. 36.... 104. Atsiliepimu į bendraieškių apeliacinį skundą tretieji asmenys,... 105. 36.1.... 106. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje,... 107. 36.2.... 108. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino bendraieškių prašymų... 109. 36.3.... 110. Servitutas nebuvo galutinai įteisintas dėl gyvenamuosius namus pastačiusios... 111. 36.4.... 112. Pirmosios instancijos teismo išvadose minimas atsakovų teisių pažeidimas... 113. 36.5.... 114. Bendraieškiai ginčą buvo priversti pradėti norėdami užsitikrinti, kad... 115. 36.6.... 116. Bendraieškiai tiek iki teisminio ginčo pradžios, tiek ir iki jo pabaigos... 117. 36.7.... 118. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Elektrėnų... 119. 37.... 120. Atsiliepimu į bendraieškių apeliacinį skundą atsakovai prašė jį... 121. 37.1.... 122. Bendraieškiai nei?rodė kelio servitutų nustatymo būtinumo, suvaržant... 123. 37.2.... 124. Statybos inspekcijos 2018 m. balandžio 15 d. faktiniu? duomenu? patikrinimo... 125. 37.3.... 126. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civiline?je byloje... 127. 37.4.... 128. Kadangi pravaz?iavimo, esanc?io tarp Traku? gatve?s bei atsakovės A. N.... 129. 37.5.... 130. Bendraieškiai nepagri?stai teigė, kad suprojektuotas pravaz?iavimas... 131. 37.6.... 132. Bendraieškių prielaidos, kad parengus technini? projekta?, paaiškėtų, jog... 133. 37.7.... 134. Bendraieškių nurodyta kelio i?rengimo kaina apskaic?iuota nesant konkretaus... 135. 37.8.... 136. Aplinkybė, kad bendraieškiai ilga? laika? neteise?tai naudojosi atsakovu?... 137. 37.9.... 138. Pirmosios instancijos teismas pagri?stai nustate?, kad bendraieškiai... 139. 37.10.... 140. Bendraieškiai nepaaiškino, kokiu pagrindu remiantis pirmosios instancijos... 141. 37.11.... 142. Bendraieškiai, siekdami i?rodyti servitutų nustatymo proporcinguma?,... 143. 37.12.... 144. Byla ilga? laika? buvo nagrinėjama de?l bendraieškių procesinio elgesio,... 145. 38.... 146. Atsiliepimu į bendraieškių apeliacinį skundą trečiasis asmuo,... 147. 38.1.... 148. Bendraieškiams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr.... 149. 38.2.... 150. Atsakovui D. N. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr.... 151. 38.3.... 152. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinės... 153. 38.4.... 154. Bendraieškiai turi galimybę privažiuoti prie jiems nuosavybės teise... 155. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 156. 39.... 157. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 158. 40.... 159. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo... 160. 41.... 161. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, Vilniaus apskrities viršininko 2003 m.... 162. 42.... 163. Ieškovė L. V. nuosavybės teise valdo 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus... 164. 43.... 165. Kadangi bendraieškių prašomas nustatyti neterminuotas 194 m2 ploto kelio... 166. 44.... 167. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių... 168. 45.... 169. Bendraieškiai su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutiko,... 170. 46.... 171. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1... 172. 47.... 173. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito... 174. 48.... 175. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 2.3-6768-42... 176. 49.... 177. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, pritaria pirmosios... 178. 50.... 179. Bendraieškiai, remdamiesi servitutų nustatymo planu, kuriame nubraižytas... 180. 51.... 181. Kadangi rašytinio šalių susitarimo dėl naudojimosi keliu, einančiu per... 182. 52.... 183. Atsižvelgiant į tai, jog esminė servituto nustatymui teismo sprendimu... 184. 53.... 185. Nors bendraieškiai apeliaciniame skunde nurodo CPK 185 straipsnio pažeidimą,... 186. 54.... 187. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, vadovaudamasis CPK 79 straipsniu, 88... 188. 55.... 189. Atsakovai, teikdami atsiliepimą į apeliacinio skundo argumentus, susijusius... 190. 56.... 191. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 192. 57.... 193. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaidų advokato... 194. 58.... 195. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2018 m. vasario 12 d. teisinių... 196. 59.... 197. Už suteiktas paslaugas advokatė N. S. atsakovams išrašė: 2018 m. vasario... 198. 60.... 199. Vertindama bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokatės N. S. teisinę... 200. 61.... 201. Advokatė T. K. išrašė: 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą už teisines... 202. 62.... 203. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokatės T. K.... 204. 63.... 205. Kadangi dalis bylinėjimosi išlaidų, advokačių N. S. ir T. K.,... 206. 64.... 207. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi... 208. 65.... 209. Teisme gautas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 210. 66.... 211. Kaip jau teisėjų kolegija buvo išaiškinusi nutarties 54-55 punktuose,... 212. 67.... 213. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 214. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 215. apeliacinį skundą atmesti.... 216. Vilniaus regiono apylinkės teismo ( - ) rūmų 2018 m. gruodžio 31 d.... 217. Priteisti atsakovams A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. N.,...