Byla 2A-3100-345/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-20-213/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“ ieškinį atsakovei V. M. dėl atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos pripažinimo neteisėtu ir skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo bei atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Prienų energija“ dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sistemos pripažinimo nutraukta, išvadas teikiančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė metrologijos tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Prienų energija“ prašė prašo pripažinti atsakovės V. M. buto, esančio ( - ), atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos neteisėtu, priteisti iš atsakovės 3285,47 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovė V. M. priešieškiniu prašė pripažinti buto, esančio ( - ), šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartį nutraukta: šilumos energijos tiekimo atžvilgiu nuo 2010 m. spalio 1 d., karšto vandens tiekimo atžvilgiu nuo 2011 m. kovo 1 d. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: pripažino atsakovės buto, esančio ( - ), atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos neteisėtu; priteisė iš atsakovės ieškovui 3 169 Lt skolos, 111,28 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 235,17 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2010 m. spalio 1 d. vienašališkai atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, o nuo 2011 m. kovo 1 d. ir nuo karšto vandens tiekimo. Teismas nurodė, kad daugiabučiame name gyvenantis vartotojas turi teisę nutraukti energijos pirkimo – pardavimo sutartį vienašališkai tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, 6.390 straipsnio 1 dalis). Buto (patalpų) savininkui daugiabučiame name vykdant atsijungimo nuo centrinių sistemų darbus turi būti vadovaujamasi ne tik statybą reglamentuojančiais norminiais aktais, bet ir teisės aktuose numatytomis specialiosiomis tokio atsijungimo tvarką reglamentuojančiomis taisyklėmis. Atsakovė jai priklausančio buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens sistemos darbus atliko neturėdama kitų daugiabučio namo butų savininkų sutikimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau tekste ir Taisyklės) 250.1. punktas), likus ne mažiau kaip mėnesiui iki faktinio atsijungimo apie tai raštu neinformavo ieškovo (Taisyklių 258. punktas), atsakovė nėra gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos (Taisyklių 259. punktas), atsakovė atjungė šilumos tiekimo įrenginius nedalyvaujant ieškovo įgaliotam atstovui (Taisyklių 260. punktas). Teismas kritiškai vertino atsakovės teiginį, jog minėti pažeidimai laikytini mažareikšmiais, kadangi tokių atsijungimo darbų atlikimas sukelia pasekmes ne tik juos atlikusiam buto savininkui, bet ir kitiems daugiabučio namo butų savininkams, todėl jų atlikimo metu turi būti griežtai laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos, kas taip pat pabrėžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).

9Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, byloje esančius duomenis bei ginčo santykio teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad atsakovė savo butą nuo bendrų šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų atjungė pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką, todėl atsakovės V. M. buto, esančio ( - ), atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos pripažino neteisėtu.

10Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013) teismas sprendė, jog atsakovės nurodytos aplinkybės, kad jos buto šildymo įrenginiai buvo fiziškai atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos, kad savo patalpas šildė elektra, nėra pagrindas atmesti ieškinį. Atsižvelgęs į tai, jog tarp šalių nebuvo ginčo dėl skolos dydžio, teismas laikė ieškovo reikalavimą priteisti skolą pagrįstu, todėl jį tenkino. Ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius teismas tenkino iš dalies, atsakovės prašymu pritaikęs ieškinio senaties terminą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovė V. M. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Teismas neįvertino, kad atsakovei priklausančiam butui tariamai tiekiamomis centralizuoto šildymo paslaugomis naudojasi ir atsakovės sūnus G. M., kuris taipogi ginčo bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Taigi tiek atsakovė, tiek jos sūnus pagal prievolių teisės normas yra solidarūs skolininkai.

142. Teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtu, kadangi ieškovas nepasinaudojo Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstine ginčo sprendimo tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas; pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-54-798/2013, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-69154/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi faktiškai ne dėl įsiskolinimo už pateiktą šilumos energiją priteisimo, bet dėl atsakovės atlikto neteisėto buto patalpų nuo centralizuoto šildymo atjungimo. Ieškovas ignoruoja faktą, jog namui pateikta šiluma buvo ne prarasta, bet suvartota atsakovės kaimynų butuose. Akivaizdu, kad ieškovas, žinodamas, jog atsakovės butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, netinkamai skirstė šilumos energiją.

153. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo remtis kasacinio teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005, ir civilinėje byloje Nr. 3K-7-454/2004 priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, kadangi sutampa bylų faktinės aplinkybės. Analogiškai teismas neturėjo remtis kasacinio teismo nutartimis, priimtomis bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos, Nr. 3K-3-119/2013, 3K-3-519/2010. Taigi pagal šiai bylai aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškovas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali reikalauti, kad atsakovė apmokėtų už šilumos energiją, kuri nebuvo suvartota jos bute.

164. Atsakovės butas nuo centralizuoto šildymo sistemos buvo atjungtas nuo 2010 m. spalio mėn. Šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo centrinio šildymo sistemos ne nuo atjungimo akto pasirašymo datos, o nuo deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą užpildymą (ŠŪĮ 29 straipsnio 3 dalis). Tokia deklaracija buvo užpildyta 2010 m. spalio 2 d. Pirmosios instancijos teismas, anot atsakovės, visiškai nemotyvavo, kodėl atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti šilumos tiekimo sutarties.

175. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu norminėje administracinėje byloje Nr. I438-35/2012, panaikintos kolizinės šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos nesukūrė jokio teisinio vakuumo, nes šildymo būdu pakeitimo paprastojo remonto teisinius santykius ir toliau reglamentavo Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai. Įstatymo analogija šiuo atveju netaikytina, kadangi atsakovės butas nuo centralizuoto šildymo sistemos atjungtas dar 2010 m. spalio mėn. Anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas iškreipė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau ir 2010 m. Taisyklės) 210., 216. ir 217. punktai galioja tik tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

186. Pirmosios instancijos teismo nustatyti tariami pažeidimai keičiant atsakovės buto šildymo būdą yra visiškai formalūs ir nereikšmingi. Atsakovės įpareigojimas atgaline tvarka įforminti buto patalpų atjungimą turėtų tik formalų pobūdį bei būtų nesuderinamas su CK 1.138 straipsniu. Byloje nebuvo nustatyta, jog visiškai formalių ir neesminių reikalavimų nesilaikymas padarė kam nors žalą. Teismas turėjo įvertinti, ar atsakovė realiai galėjo tinkamai laikytis šildymo būdo pakeitimo tvarkos, kai ją reglamentavę teisės aktai buvo prieštaringi, neaiškūs ir nenuoseklūs. Atsakovė pažymi, kad jos bute buvo atliktas tik buto atskirųjų inžinerinių šildymo sistemų remontas, kuriam nebuvo privalomas joks leidimas.

197. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. I438-35/2012 ir Nr. I756-8/2012 pripažino, jog šildymo būdo keitimo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas, o ne ŠŪĮ ar Taisyklės. Atsakovės bute esantys centralizuoto šildymo šildytuvai ir vamzdynai yra atskiroji vartotojo inžinerinė sistema, už kurią atsako pati atsakovė, o ne bendrojo naudojimo inžinerinė sistema, už kurią atsakovės visi atsakovės namo bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 3K-3-483/2005).

208. Atsakovės nuomone, tinkami atsakovai šioje byloje yra namo bendraturčiai, kurių butai šildomi centralizuotu šildymu, todėl teismas turėjo įtraukti juos į bylą. Tokia pozicija grindžiama tuo, jog būtent kiti namo bendraturčiai suvartojo ieškovo patiektą šilumos energiją.

219. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei buvo patiektas šilumos, karšto vandens kiekis, už kurį ieškovas reikalauja apmokėjimo. Apskritai nėra aišku, kokiais teisės aktais vadovaudamasis ieškovas skirstė name šilumą. Ieškovo vykdyta šilumos ir karšto vandens apskaita yra neteisėta, nes vykdyta pagal apskaitos prietaisus, kurie neturėjo galiojančių metrologinių patikrų.

2210. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovas, pažeisdamas vartotojų teises, taiko atsakovei Komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodikas, apie kurias atsakovė nėra informuota, o Metodikos Nr. 4 ir 5 nėra suderintos su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip to reikalauja ŠŪĮ 19 straipsnio 4 dalis. Atsakovės įsitikinimu, Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 11. punktas prieštarauja lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, proporcingumo principams, CK 1.2, 4.39, 6.156, 6.384 straipsniams ir ŠŪĮ 19 straipsniui.

2311. Ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiavo atsakovei delspinigius, nes tokių delspinigių teisės aktai nenumato. Kadangi ieškovas yra privati įmonė, jam įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir jį reglamentuojantis Vyriausybės 1996 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo“ netaikytinas.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Prienų energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikiami tokie esminiai atsikirtimai:

251. Ieškovo manymu, apeliacinio skundo, kurio teiginiai prieštaringi, didžioji dalis argumentų nebuvo nagrinėti šioje byloje, pateikimas yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

262. G. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atstovavo atsakovę, todėl turėjo visas galimybes įstoti į bylos nagrinėjimą, tačiau tokių prašymų nereiškė. Iš skundo nėra aišku, koks teisinis ryšys G. M. sieja su šio ginčo dalyku, todėl nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

273. Ieškovas pabrėžia, jog ieškinio pareiškimo metu (2011 m. rugsėjo 9 d.) EĮ nuostatos dėl privalomo išankstinio ginčų sprendimo nebuvo įsigaliojusios, o privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka realiai pradėjo veikti tik 2012 m. lapkričio 20 d.

284. Atsakovė pažeidė teisės aktų nustatytas procedūras, kadangi apie atliekamus statybos darbus neinformavo nei inžinerinių tinklų bendraturčių, nei šilumos energijos tiekėjų, tokiu būdu nesilaikė Taisyklių 250.1., 258-260. punktuose nustatytų reikalavimų.

295. Apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai dėl Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų atskirų sąlygų negaliojimo negali būti apeliacijos objektu, nes tokie klausimai pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjami.

306. Ieškovas pažymi, kad atsakovė nesilaikė norminiais aktais nustatytos atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų tvarkos, todėl jai ir toliau išlieka pareiga mokėti už jai priskiriamą ginčo name suvartotos šilumos dalį. Faktą, jog ieškovas užtikrino šilumos apskaitos prietaisų metrologinę patikrą, patvirtina Valstybinės metrologijos tarnybos išvada.

31IV. Šalių prašymai

32Atsakovė V. M. pateikė prašymus, kuriais prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymais patikrinti:

33- ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1-72 „Dėl šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo patvirtinimo“ 13.2. ir 14.2. punktai, šildymo būdo pakeitimo darbus priskiriantys rekonstrukcijai, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 2 priedo 6 punktas, leidžiantis statybos darbų rūšis reglamentuoti įgaliojimų neturinčiam Energetikos ministrui, prieštaravimo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.18. punktui;

34- ar Energetikos ministro patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 3 dalies VIII skyriaus 104 – 124. punktų nuostatos, neteisėtai nustatančios kitokią buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo tvarką nei nustatyta Statybos įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose, nepažeidžia Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalies, 20 straipsnio 11 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.18. punkto;

35- ar Ūkio ministro patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 181. punkto nuostata, kad pastato savininkas arba visi pastato butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos atjungia pažeisdami šių taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens vartotojais tol, kol atlieka 180. punkte nurodytus veiksmus, neprieštarauja CK 6.245 straipsnio 5 daliai, 6.246 – 6.249 straipsnių 1 dalims, 6.263 straipsnio 3 daliai, 6.317 straipsnio 1 daliai, 6.329 straipsnio 1 daliai, 6.388 straipsnio 1 daliai.

36V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

37Šios bylos apeliacijos dalyką sudaro klausimai dėl atsakovės prievolės mokėti už šilumos energiją savavališkai atjungus jos bute esančius šildymo įrenginius nuo centralizuoto šildymo sistemos, dėl asmens teisės atjungti jam priklausančio buto/patalpos šildymo įrenginius nuo centralizuotos šildymo sistemos įgyvendinimo tvarkos.

38Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (t. 1, b. l. 7-8). Atsakovė vėliausiai 2010 m. spalio 1 d. baigė jai priklausančio buto šildymo įrenginių rekonstravimą, po kurio kambariuose buvo nuimti radiatoriai, užaklinti vamzdynų stovai (t. 1, b. l. 28-34), tai yra atsakovė vienašališkai atliko buto šildymo įrenginių atjungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos. Apie atsakovei priklausančiame bute atliktą šildymo įrenginių rekonstrukciją ieškovas buvo informuotas 2010 m. spalio 21 d. (t. 1, b. l. 60). Jai priklausančio buto karšto vandens įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų atsakovė atjungė vėliausiai 2011 m. vasario 28 d. (t. 1, b. l. 30-34).

39Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

40Teisėjų kolegijos nuomone atsakovei priklausančio buto šildymo įrenginių savavališko atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos aplinkybės, laikas bei šios procedūros įgyvendinimą reglamentavę teisės aktai suponuoja, kad šioje byloje precedentinę galią turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių energija“ v. R. J., bylos Nr. 3K-3-119/2013. Kasacinis teismas civilinėje byloje UAB „Šiaulių energija“ v. R. J., bylos Nr. 3K-3-119/2013, nagrinėjo fizinio asmens teisės atjungti jam priklausančio buto/patalpos šildymo įrenginius nuo centralizuotos šildymo sistemos įgyvendinimo klausimus atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu norminėje administracinėje byloje Nr. I438-35/2012, sukurtą ginčo teisinių santykių reglamentavimo santykinį vakuumą. Kasacinis teismas pripažino, jog po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo priėmimo atlikto šilumos įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šildymo tvarkos modifikavimo, atliekant atjungimo nuo šildymo sistemos procedūros teisėtumo patikrinimą aktualiais lieka reikalavimai kad apie sprendimą atjungti įrenginius būtų informuoti savivaldybės institucija ir karšto vandens tiekėjas, kartu pateikiant jam ir prašymą nutraukti karšo vandens tiekimo sutartį, nurodant techninius, ekonominius bei teisinius argumentus, įrenginių projektavimo; įrengimo ir kiti atjungimo darbai būtų atliekami teisės aktų, tarp jų STR 1.11.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, nustatyta tvarka; įrenginiai būtų atjungiami dalyvaujant valdytojo ir karšto vandens tiekėjo įgaliotam atstovui (Taisyklių 255, 257-263 punktai; 2010 m. Taisyklių 108-124 punktai).

41Atsakovė jai priklausančio buto šildymo įrenginius nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungė neteisėtai, kadangi nesilaikė tokią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, kurie išskirti pirmiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje, t.y. atsakovė jai priklausančio buto šildymo įrenginius nuo centralizuoto šildymo sistemos atjungė savo veiksmų nederindama nei su savivaldybės institucijomis, nei su ieškovu, neįvykdė kitų privalomų reikalavimų (Taisyklių 255, 257-263 punktai; 2010 m. Taisyklių 108-124 punktai). Šių procedūrų laikymasis yra svarbus, kadangi jos skirtos užtikrinti, jog buto šildymo įrenginiai nuo centralizuotos šildymo sistemos būtų atjungti tinkamai, tai yra nebūtų padaryta žala viso namo bendrai šildymo sistemai bei po įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos asmuo negautų centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. Taigi pirmosios instancijos teismas pasiremdamas minėta kasacinio teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013, pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovės šilumos tiekimo santykiai nėra nutrūkę. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-259/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių energija“ v. R. J., bylos Nr. 3K-3-119/2013). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iki atsakovė įteisins jai priklausančio buto šildymo įrenginių atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, ji ne tik išliks ieškovo tiekiamos šilumos energijos vartotoja, tačiau ir turės vykdyti pareigą mokėti už ieškovo namui patiektą šilumos energiją. Pažymėtina, jog atsakovė taipogi nesilaikydama 2010 m. Taisyklėse nustatytos tvarkos (210, 216-217. punktai) atjungė jai priklausančio buto karšto vandens įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų.

42Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl jos sūnaus, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų. Ginčo butas atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, šilumos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai šiuo atveju yra susiklostę tik tarp ieškovo ir atsakovės, kaip buto savininkės (CK 6.383 straipsnis), taigi skundžiamas teismo sprendimas atsakovės sūnaus, gyvenančio ginčo bute, teisėms ir pareigoms įtakos neturi.

43Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl teisės aktų bei kasacinio teismo praktikos aiškinimo ir taikymo paliekami nenagrinėti kaip vienareikšmiškai nepagrįsti.

44Susipažinusi su atsakovės prašymais kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį dėl atitinkamų poįstatyminių teisės aktų atitikties įstatymams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog į atsakovės prašyme keliamus klausimus iš esmės atsakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendime, priimtame norminėje administracinėje byloje Nr. I438-35/2012. Pasisakant dėl atsakovės prašymų negalima ignoruoti ir fakto, jog poreikis kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą motyvuojamas ir klaidingu ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės normų turinio traktavimu. Dėl šių priežasčių pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pagal atsakovės prašymus nėra teisinio pagrindo.

45Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

46Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Netenkinti atsakovės V. M. prašymų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šildymo būdo reglamentavimo šilumos vartojimo taisyklėmis teisėtumo ir dėl deliktinės atsakomybės nustatymo poįstatyminiu teisės aktu teisėtumo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Prienų energija“ prašė prašo pripažinti atsakovės V.... 5. Atsakovė V. M. priešieškiniu prašė pripažinti buto, esančio ( - ),... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2010 m. spalio 1 d. vienašališkai... 9. Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, byloje esančius duomenis bei ginčo... 10. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė V. M. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės... 13. 1. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu... 14. 2. Teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtu, kadangi ieškovas... 15. 3. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 16. 4. Atsakovės butas nuo centralizuoto šildymo sistemos buvo atjungtas nuo 2010... 17. 5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu,... 18. 6. Pirmosios instancijos teismo nustatyti tariami pažeidimai keičiant... 19. 7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr.... 20. 8. Atsakovės nuomone, tinkami atsakovai šioje byloje yra namo bendraturčiai,... 21. 9. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei buvo patiektas... 22. 10. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovas, pažeisdamas... 23. 11. Ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiavo atsakovei delspinigius,... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Prienų energija“ prašo... 25. 1. Ieškovo manymu, apeliacinio skundo, kurio teiginiai prieštaringi,... 26. 2. G. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atstovavo... 27. 3. Ieškovas pabrėžia, jog ieškinio pareiškimo metu (2011 m. rugsėjo 9 d.)... 28. 4. Atsakovė pažeidė teisės aktų nustatytas procedūras, kadangi apie... 29. 5. Apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai dėl Šilumos pirkimo –... 30. 6. Ieškovas pažymi, kad atsakovė nesilaikė norminiais aktais nustatytos... 31. IV. Šalių prašymai... 32. Atsakovė V. M. pateikė prašymus, kuriais prašo kreiptis į Lietuvos... 33. - ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymo... 34. - ar Energetikos ministro patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių... 35. - ar Ūkio ministro patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 181.... 36. V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 37. Šios bylos apeliacijos dalyką sudaro klausimai dėl atsakovės prievolės... 38. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( -... 39. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai,... 40. Teisėjų kolegijos nuomone atsakovei priklausančio buto šildymo įrenginių... 41. Atsakovė jai priklausančio buto šildymo įrenginius nuo centralizuotos... 42. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė... 43. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl teisės aktų bei kasacinio teismo... 44. Susipažinusi su atsakovės prašymais kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį... 45. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą palikti... 47. Netenkinti atsakovės V. M. prašymų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį...