Byla 3K-3-277/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Gražinos Davidonienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų VšĮ Ekonominės integracijos agentūros ir E. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams VšĮ Ekonominės integracijos agentūrai, E. Š. , išvadą duodanti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę atjungti savo patalpose (bute) šildymo ir karšto vandens sistemas nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, prievolę mokėti už šilumos energiją, kuratoriaus skyrimą, išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu priteisimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas AB „Kauno energija“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų VšĮ Ekonominės integracijos agentūros ir E. Š. 1023,93 Lt skolos, 62,42 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2009 m. rugsėjo 28 d. ieškovas ir atsakovė E. Š. sudarė Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui ( - ). E. Š. šį butą 2009 m. birželio 25 d. išnuomojo atsakovui VšĮ Ekonominės integracijos agentūrai. 2009 m. lapkričio 11 d. ieškovas iš VšĮ Ekonominės integracijos agentūros gavo prašymą nutraukti mokesčių už centralizuotą šildymą, karšto vandens paruošimą ir karšto vandens cirkuliaciją skaičiavimą, nurodydamas, kad butas ( - ) rekonstruotas, jame įrengta autonominio šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema. 2009 m. lapkričio 16 d. buvo surašytas šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 374851, konstatuojant, kad butas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas dujiniu katilu, buto šildymo ir karšto vandens sistemos nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų atjungtos pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Taigi atsakovai liko šilumos energijos buitiniai vartotojai, ir ieškovas neturi pagrindo neskaičiuoti mokesčių už tiektą šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Iš atsakovų priteistina 1023,93 Lt skola už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 1023,93 Lt skolai grąžinti, 62,42 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 213,89 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu.

9Teismas nustatė, kad 2009 m. birželio 25 d. atsakovė E. Š. nuosavybės teise priklausantį butą ( - ) išnuomojo atsakovui VšĮ Ekonominės integracijos agentūrai, kuri įsipareigojo atlikti išsinuomotų gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos ir remonto darbus, savomis lėšomis įrengti autonominę šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemą (nuomos sutarties 3.2.2, 3.2.5 punktai). Nurodyto buto šildymo ir karšto vandens sistemos atjungtos nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų, ir byloje nepateikta dokumentų, patvirtinančių, kad tai padaryta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovai turėjo vadovautis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1–3 dalimis, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-244 patvirtintu Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašu, ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 260–263 punktais ir parengti techninį projektą, atitinkantį šilumos tiekėjo pateiktas technines sąlygas, suderinti šį projektą su šilumos tiekėju, gauti atitinkamą leidimą rekonstruoti buto šildymo ir karšto vandens sistemas, o baigus atjungimo darbus – gauti Valstybinės energetikos šilumos įrenginių techninės būklės aktą-pažymą bei buto šildymo ir karšto vandens įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir šių dokumentų kopijas pateikti šilumos tiekėjui. Tik gavus nurodytus aktus, buto šildymo ir karšto vandens sistemos gali būti laikomos atjungtomis nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų. Be to, pagal Statybos įstatymą pastato (buto) centralizuoto šildymo ir karšto vandens apsirūpinimo būdo pakeitimas, pertvarkant bendrąsias inžinerines pastato (buto) sistemas, laikomas sistemų rekonstrukcija, todėl keičiant buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą yra būtina vadovautis statybos darbus reglamentuojančiais teisės aktais. Ieškovas nėra pasirašęs buto šildymo ir karšto vandens tiekimo įrenginių atjungimo akto. Remiantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus ar darytų žalą kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismas sprendė, kad ieškinys įrodytas (CPK 177, 178, 263 straipsniai).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą.

11Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad nors, atsakovės E. Š. teigimu, 2010 m. liepos 26 d. ji pakartotinai pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą, o nuo 2009 m. lapkričio 1 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta de facto, atsijungus nuo centralizuotai tiekiamo šildymo, tai nesukėlė nurodytų padarinių. Atsakovų pranešimai ieškovui apie atsijungimą ir sutarties nutraukimą patvirtina tik savavališko buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo faktą, tačiau neįrodo atsijungimo nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų teisėtumo. Tai, kad dėl savavališko atjungimo pretenzijų nereiškė kiti namo gyventojai, o atsakovas VšĮ Ekonominės integracijos agentūra tęsia buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą bei autonominių šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų įteisinimo procedūras, neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant atsakovų veiksmus ginčo klausimu ir jų padarinius. Atsakovė E. Š. nesilaikė sutartinės prievolės savo teises įgyvendinti pagal su ieškovu sudarytoje sutartyje nurodytų įstatymų reikalavimus, todėl sutarties nutraukimas negali būti pripažįstamas teisėtu (sutarties 5.4.1 punktas). Taigi atsakovė E. Š. yra nenutrūkusios sutarties šalis, kuriai buvo tiekiama šilumos energija ieškinyje nurodytu laikotarpiu, todėl kaip neįrodyti atmestini atsakovų argumentai dėl vartotojų teisių gynimo ir neteisėtai nustatytos prievolės mokėti už nesuteiktą paslaugą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Taisyklių 263 punktu, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P. , bylos Nr. 3K-3-155/2005, pateiktu išaiškinimu. Tai, kad dalį skolos atsakovai pripažino, neatleidžia jų nuo sutarties vykdymo.

12Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra E. Š. , o ne VšĮ Ekonominės integracijos agentūra. Patalpų nuomos sutartyje nustatytos šalių tarpusavio teises ir pareigos, todėl atmestini jų argumentai dėl E. Š. pareigų pagal ieškinio pagrindu esančią sutartį išnykimo išnuomojus butą. Atsakovai apeliacine tvarka neskundė teismo sprendimo dalies dėl nuomininko solidariosios atsakomybės, todėl ši teismo išvada apeliacine tvarka nerevizuotina (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

13Atsakovai neginčijo ieškovo skaičiavimų už pateiktą šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, nesutikimą su ieškiniu grindė tik visišku pareigos apmokėti už ginčo paslaugas ieškinyje nurodomu laikotarpiu nebuvimu. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais būtų paneigtas E. Š. buto apyvartos žiniaraščiuose ir skolos skaičiuotėje nurodytų apskaičiavimų teisingumas. Teismas sprendė, kad administracinės atsakomybės pagrindai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

14Patenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neprašė paskirti kuratoriaus, todėl teismas nepažeidė iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Ieškovas, nurodydamas atsakovės gyvenamąją vietą ( - ) vadovavosi Gyventojų registro tarnybos duomenimis. 2009 m. rugsėjo 28 d. Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje E. Š. nurodė savo adresą ( - ). Šiais adresais procesiniai dokumentai E. Š. neįteikti, kitokių jos gyvenamosios vietos duomenų teismas neturėjo. 2010 m. liepos mėnesį E. Š. įteikė ieškovui pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė kitą adresą, nei įrašytas sutartyje ir deklaruotas viešajame registre, tačiau, vadovaujantis civiliniuose įstatymuose suformuluota gyvenamosios vietos samprata, ši aplinkybė nebuvo pakankamas pagrindas skirti ieškovui CPK 131 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą.

15IV. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl lėšų priteisimo iš E. Š. , dėl šios dalies ieškinį atmesti, sprendimo dalį dėl atsakovo VšĮ Ekonominės integracijos agentūros pakeisti, priteisiant ieškovui iš atsakovo 112,66 Lt, sumažinant bylinėjimosi išlaidas, atmetant reikalavimą priteisti išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

171. Dėl skolos priteisimo. Atsakovas VŠĮ Ekonominės integracijos agentūra nurodo, kad sutinka, kad nuo namo centralizuoto šildymo ir karšto vandens sistemos buvo atsijungta nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau tai buvo padaryta kvalifikuotai, nepadarant žalos kitų patalpų savininkams, nepažeidžiant namo gyventojų teisių ir teisėtų interesų. VŠĮ Ekonominės integracijos agentūra nuo 2009 m. lapkričio 16 d. nesinaudoja ieškovo teikiamomis paslaugomis, todėl neturi už jas mokėti, nors sutinka, kad teisiškai liko šildymo ir karšto vandens vartotoja. Remiantis CK 1.5 straipsniu, 1.137 straipsniu, 6.388 straipsnio 1 dalimi, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsniu ir 2009 m. rugsėjo 28 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi turi būti mokama už faktiškai suvartotą šilumos energijos kiekį. Taigi teismas nepagrįstai ieškovo prašomą skolą priteisė ne už abonento suvartotą šilumos energiją, o už tai, kad buto šildymo ir karšto vandens sistemos nuo daugiabučio namo bendrų šildymo ir karšto vandens sistemų buvo atjungtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

18Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P. , bylos Nr. 3K-3-155/2005, pateiktu išaiškinimu, kad tiekėjas turi teisę į neteisėtu atjungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti mokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo jau nebuvo vartojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis principas, todėl vartojimo sutartys turi būti aiškinamos vartotojų naudai, siekiant apginti pirkėjo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Sirgėdas ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Tele2“ v. IĮ ,,Rogrinta“, bylos Nr. 3K-3-579/2008). Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007, pateiktais išaiškinimais, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Ieškovas nepateikė duomenų, kad dėl pakeisto buto šildymo būdo būtų pažeistos jo ar daugiabučio namo butų savininkų teisės ar teisėti interesai (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovui nepagrįstai buvo priteistas ne žalos atlyginimas, o skola už nesuvartotą šilumos energiją.

192. Dėl skolos dydžio. Ieškovas skolą nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. apskaičiavo taip: už patiektą šilumos energiją patalpų šildymui – 474,20 Lt, už patiektą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti – 549, 73 Lt, iš viso – 1023,93 Lt. Ieškovas nepateikė duomenų, kiek energijos suvartota viso namo ir ginčo buto šildymui atskirai, už kokią sumą suvartota šilumos energijos daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti ir kokia mokėtina sumos dalis tenka atsakovo nuomojamam butui. Teismas pažeidė CPK 178-179, 185 straipsnių reikalavimus.

203. Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje. Pagal atsakovų nuomos sutartį nuomininkas VšĮ Ekonominės integracijos agentūra įsipareigojo savo lėšomis bute įrengti autonomines šildymo ir karšto vandens sistemas, mokėti mokesčius, atstovauti nuomotojai valdžios, valdymo, kitose institucijose klausimais, susijusiais su buto remontu, rekonstrukcija, eksploatavimu ir kt. (CK 6.576, 6.579 straipsnis; nuomos sutarties 3.2.2–3.2.8 punktai). Taigi VŠĮ Ekonominės integracijos agentūra perėmė buto valdymą ir naudojimą, prisiėmė visą atsakomybę už padarinius dėl vėdinimo ir šildymo sistemų įrengimo (CK 6.156, 6.193 straipsniai). Toks susitarimas neprieštarauja nuomos sutarties turiniui keliamiems reikalavimams (CK 6.580 straipsnio 2 dalis). Dėl to E. Š. nėra solidariai atsakinga dėl VŠĮ Ekonominės integracijos agentūra veiksmų ar neveikimo ir jai pareikštas ieškinys atmestinas.

214. Dėl 213,89 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu priteisimo. Ieškovas 2010 m. gruodžio 14 d. ieškinyje nurodė neteisingą E. Š. gyvenamosios vietos adresą ir išreiškė pageidavimą procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, nors tam nebuvo jokio pagrindo (CPK 122 straipsnio l dalis). Ieškovas E. Š. gyvenamosios vietos adresą žinojo, nes susirašinėjant buvo nurodomas adresas: ( - ). Atsakovų teigimu, tik tada, kai nėra galimybės paskirti kuratoriaus, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 129 straipsnio l dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neprašė paskirti kuratoriaus, nėra duomenų, kad nebūtų tokios galimybės. Dėl ieškovo kaltės nepagrįstai buvo viešai paskelbti procesiniai dokumentai, todėl teismas turėjo teisę ieškovui paskirti CPK 131 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovams prievolių neturėtų atsirasti.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

231. Dėl teisės atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemas nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų. Atsakovai buto šildymo ir karšto vandens sistemas nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atjungė neturėdami bendraturčių sutikimo, taip pažeisdami jų teisę bendrąją dalinę nuosavybę valdyti bendraturčių sutarimu (CK 4.75, 4.82 straipsniai). Atsakovai neįrodė, kad nepadarys žalos kitiems namo bendraturčiams (CPK 178 straipsnis). Atsakovai savo teises įgyvendino neteisėtu būdu, ir toks jų veikos kvalifikavimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. ir kt. v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-94/2004). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsijungti nuo daugiabučio namo centralizuoto šilumos tiekimo galima tik laikantis norminių aktų, kuriuose nustatytos specialios šildymo prietaisų atjungimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buto savininkė E. Š. kreipėsi į savivaldybę dėl atsijungimui nuo daugiabučio namo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos techninių sąlygų sąvado, kad atsijungimo darbai būtų atlikti pagal projektavimo sąlygų sąvadą, kad po darbų atlikimo pakeitimai būtų nustatyta tvarka priimami naudoti pagal Šilumos ūkio įstatymą ir Taisykles, kurių 263 punkte nustatyta, kad buto savininkas, kuris savo šildymo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų.

24Atsakovai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P. , bylos Nr. 3K-3-155/2005, pateiktu išaiškinimu, nes ši nutartis priimta remiantis 1997 m. kilusio ginčo aplinkybėmis ir neatitinka šios nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, taip pat šilumos tiekimo–vartojimo teisinių santykių reglamentavimo.

252. Dėl skolos dydžio. Ieškovas, kiekvieną mėnesį pateikdamas sąskaitas apmokėti už šilumos energiją, nurodė, kiek šilumos suvartojo visas namas ir kiek šilumos buvo priskirta ginčo butui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai sąskaitas gaudavo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovams detaliai buvo paaiškinta, koks energijos kiekis buvo skirtas ginčo butui. Be to, atsakovai, 2011 m. sausio 5 d. pateikdami atsiliepimą į ieškinį, nurodė kokią pinigų sumą jie sutinka apmokėti. Atlikdami skaičiavimus, atsakovai nurodė, kad vadovavosi ieškovo pateiktais duomenimis. Taigi atsakovams buvo žinomas butui skiriamas šilumos energijos kiekis.

263. Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje. Remiantis CK 6.384 straipsniu, Šilumos ūkio įstatymo ir ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintomis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinėmis sąlygomis pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir patalpos (buto) savininkas–buitinis šilumos vartotojas. Šilumos energijos tiekėjas, patalpų (buto) savininkas ir nuomininkas gali susitarti, kad nuomininkas bus šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-432/2009). 2009 m. birželio 25 d. ieškovas su atsakove E. Š. sudarė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, o sutartis su VŠĮ „Ekonominės integracijos agentūra“ nesudaryta, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad E. Š. šioje byloje yra netinkamas atsakovas.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl civilinės atsakomybės instituto taikymo ir tinkamo atsakovo šioje byloje

30Atsakovai, kasacine tvarka skųsdami apeliacinės instancijos teismo nutartį, skunde nurodo, kad šioje byloje turėjo būti sprendžiamas ne skolos, o žalos atlyginimo priteisimo klausimas, kad skola ieškovui nepagrįstai priteista už nesuvartotą šilumos energiją, be to, solidariai iš abiejų atsakovų, nors E. Š. , kuri, esant sudarytai buto nuomos sutarčiai, negali būti pripažįstama atsakove šioje byloje. Tačiau teisėjų kolegija nurodytų kasacinio skundo argumentų pagrįstais nepripažįsta.

31Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas – šilumos tiekėjas, patalpų savininkas (nuomotojas) ir nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009).

32Bylos duomenimis, atsakovė E. Š. yra buto ( - ) savininkė, su kuria ieškovas 2009 m. rugsėjo 28 d. yra sudaręs Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo šiam butui. Aplinkybė, kad atsakovė E. Š. 2009 m. birželio 25 d. nuomos sutartimi butą ( - ) išnuomojo atsakovui VšĮ Ekonominės integracijos agentūrai, nelemia išvados, kad šis atsakovas turi vykdyti E. Š. įsipareigojimus pagal ieškovo su atsakove 2009 m. rugsėjo 28 d. sudarytą Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Remiantis CK 6.223 straipsniu atsakovė E. Š. neturi teisės vienašališkai keisti su ieškovu 2009 m. rugsėjo 28 d. sudarytos Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė E. Š. sutartį dėl šilumos energijos tiekimo butui ( - ) su ieškovu sudarė vėliau, nei buvo sudaryta šio buto nuomos sutartis su atsakovu VšĮ Ekonominės integracijos agentūra, taigi sąmoningai prisiėmė įsipareigojimą apmokėti ieškovui už jos butui tiekiamą šilumos energiją. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad buto ( - ) nuomininkas–atsakovas VšĮ Ekonominės integracijos agentūra būtų sudaręs šio buto šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu ir būtų įsipareigojęs mokėti už šilumos energiją, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad E. Š. , kaip nurodyto buto savininkė, nepagrįstai šioje byloje pripažinta atsakove.

33Dėl atsakovo VšĮ Ekonominės integracijos agentūros solidariosios atsakomybės taikymo teisėjų kolegija šioje byloje nepasisako, nes šis klausimas nebuvo apeliacinio nagrinėjimo dalykas, jis nekeliamas ir kasaciniame skunde (CPK 341 straipsnis, 353 straipsnio 1 dalis).

34Dėl civilinės atsakomybės instituto taikymo teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju šio instituto taikymas – neaktualus, nes ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl žalos, padarytos neteisėtu patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimu nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų, atlyginimo. Ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų skolą, susidariusią dėl neapmokėjimo už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. Taigi šioje byloje yra aktualus prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymas. Dėl to byloje svarbu nustatyti, ar ieškovo nurodomu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, atsakovė E. Š. , kaip patalpų savininkė, turėjo prievolę mokėti ieškovui už šilumos energiją. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėdama šią bylą remiasi naujausia kasacinio teismo praktika, formuojama dėl asmens teisės atjungti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas savo bute ar kitose patalpose nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z. , byla Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“ v. M. A. , bylos Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012).

35Dėl prievolės mokėti už šilumos energiją

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės E. Š. buto šildymo ir karšto vandens sistemos buvo atjungtos nuo bendrų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, tą pripažino ir atsakovai, todėl ieškovas prašo priteisti skolą už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą, ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., bylos Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z. , bylos Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Ramunė“ v. M. A., bylos Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-44/2012; kt.).

37Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1, 3 dalimis, Taisyklių 250, 255, 260, 261, 263 punktais, šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, kuriais tiekiama šilumos energija, tačiau tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas).

38Byloje nėra duomenų, kad atsakovė E. Š. būtų atlikusi nurodytuose teisės aktuose reglamentuotas savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų procedūras, t. y. būtų kreipusis į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado darbams atlikti gavimo, būtų parengtas atjungimo projektas, pasirašytas atjungimo aktas ir kt. (Taisyklių 250, 255, 260 ir kt. punktai), tą, minėta, atsakovė pripažino. To nepadariusi atsakovė E. Š. elgėsi nerūpestingai, nes remiantis Taisyklių 263 punktu ji liko šilumos energijos vartotoja. Taigi, nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto (Taisyklių 260 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė E. Š. ieškovo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d., buvo šilumos energijos vartotoja.

39Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata perkelta į ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14 punktą, papildomai nurodant, kad visas buitinių šilumos vartotojų gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal namo įvade įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Nurodytose sąlygose nustatyta šilumos kiekio paskirstymo tvarka pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. E. Š. su ieškovu 2009 m. rugsėjo 28 d. sudarytos Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad iki pastato šilumos vartotojų sprendimo priėmimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Ši nuostata atitinka ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14.4 punktą, pagal kurį tais atvejais, kai tiekimo–vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog namo ( - ) patalpos turėtų atskirus šilumos įrenginių įvadus, vietoj viso namo individualaus šilumos punkto įvade įrengto šilumos prietaiso, matuojančio bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį. Namo ( - ) patalpų savininkai su ieškovu atsiskaito už šilumos energiją pagal teisės aktų reglamentuotą tvarką, todėl atsakovei E. Š. teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų, ieškovas neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovės E. Š. butui pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu atsakovei E. Š. , kaip buto savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją, minėta, iki ji teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų.

41Dėl priteistos skolos dydžio teisėjų kolegija nurodo, kad, bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme atsakovai neginčijo ieškovo apskaičiuoto skolos dydžio, pateikdami savo atsikirtimus apskritai neigė ieškovo teisę į atlyginimą už šilumos energiją. Teikdami atsiliepimą į ieškinį ir pripažindami ieškovo teisę į dalį skolos atsakovai paskaičiavimą atliko vadovaudamiesi ieškovo naudotu skolos apskaičiavimo metodu, taip pripažindami jį tinkamu. Teikdami apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovai ginčijo priteistos skolos dydį, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad skola yra paskaičiuota netinkamai, taigi nepateikė savo argumentus patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad skola ieškovui apskaičiuota netinkamai (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo detaliau pasisakyti nurodytu klausimu, atsižvelgiant į tai, kad skolos dydžio apskaičiavimas nebuvo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, be to, šis klausimas susijęs su faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimu, tačiau tai nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai (CPK 341 straipsnis, 353 straipsnio 1 dalis).

42Dėl kuratoriaus skyrimo ir išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu priteisimo

43Atsakovai, nesutikdami su bylą nagrinėjusių teismų sprendimu priteisti iš jų solidariai išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, nurodo, kad ieškovas pareikštame ieškinyje nurodė neteisingą atsakovės E.Š. adresą, be to, teismas turėjo byloje skirti kuratorių. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nurodytais kasacinio skundo argumentais šiuo klausimu.

44Bylos duomenimis, išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu byloje priteistos solidariai iš abiejų atsakovų, tačiau procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu buvo įteikinėjami tik atsakovei E. Š. . Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šias išlaidas priteisti solidariai ir iš VšĮ Ekonominės integracijos agentūros, kuriai procesiniai dokumentai buvo įteikti buveinės adresu: Sukilėlių pr. 79-31, Kaunas (CPK 122 straipsnio 2 dalis).

45Pasisakydama dėl išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu priteisimo iš atsakovės E. Š. teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. Esant CPK 39 straipsnio ir 129 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms kuratorius skiriamas šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Prašymo skirti kuratorių ir apmokėjimo nebuvimas reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. M. R. , byloje Nr. 3K-3-603/2009; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-48/2010; kt.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo sąskaita būtų prašęs teismo skirti byloje kuratorių, todėl kasacinio skundo argumentai, jog teismas turėjo skirti byloje kuratorių, laikytini nepagrįstais.

46CK 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje nustatytais kriterijais. CK 2.17 straipsnio 3 dalyje nustatyta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 135 straipsnio 1 dalimi atsakovo gyvenamąją vietą teismui turi nurodyti ieškovas.

47Byloje esančiais duomenimis, ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė atsakovės gyvenamąją vietą ( - ). Nurodytu adresu procesiniai dokumentai – ieškinys ir jo priedai – atsakovei E. Š. nebuvo įteikti. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi leido ieškovui įteikti atsakovei E. Š. teismo procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. 2011 m. sausio 15 d. ir 17 d. atsakovei E. Š. ieškinys ir jo priedai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu dienraščiuose „Lietuvos aidas“ ir „Kauno diena“ (CPK 130 straipsnis). Atsakovė E. Š. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui duomenis apie šalių susirašinėjimą, vykusį jos adresu: ( - ), kurie patvirtina, kad atsakovė pranešė ieškovui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 2.17 straipsnio 3 dalis), taigi ieškovui buvo žinoma nurodyta atsakovės gyvenamoji vieta. Tačiau ieškovas, pareikšdamas ieškinį, minėta, atsakovės gyvenamąją vietą nurodė ( - ), kaip atsakovės deklaruota Gyventojų registre. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, ir šios pareigos atsakovė E. Š. nebuvo įvykdžiusi, tačiau remiantis CK 2.17 straipsnio 1 dalimi duomenys apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose yra tik vienas kriterijų nustatant asmens gyvenamąją vietą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįvykdė CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 135 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ieškinyje nurodyti atsakovės E. Š. gyvenamąją vietą, todėl yra pagrindas spręsti, kad išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu ieškovui priteistos nepagrįstai, ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalys dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovų naikintinos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

48Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko ir neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui (CPK 346 straipsnis).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje priteisimo

50Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 57,75 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas iš esmės netenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

51Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas patvirtinančių duomenų kasaciniam teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija šio prašymo netenkina.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta priteisti ieškovui AB „Kauno energija“ solidariai iš atsakovų VšĮ Ekonominės integracijos agentūros ir E. Š. 213,89 Lt (du šimtus trylika Lt 89 ct) už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Kauno energija“ prašymo priteisti šias išlaidas solidariai iš atsakovų VšĮ Ekonominės integracijos agentūros ir E. Š. netenkinti.

54Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

55Priteisti iš kasatorių VšĮ Ekonominės integracijos agentūros (į. k. ( - ) ir E. Š. (a. k. ( - ) po 28,87 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę... 6. Ieškovas AB „Kauno energija“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad 2009 m. birželio 25 d. atsakovė E. Š. nuosavybės... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 11. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šilumos vartojimo... 13. Atsakovai neginčijo ieškovo skaičiavimų už pateiktą šilumos energiją... 14. Patenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė... 15. IV. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 17. 1. Dėl skolos priteisimo. Atsakovas VŠĮ Ekonominės integracijos agentūra... 18. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 19. 2. Dėl skolos dydžio. Ieškovas skolą nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m.... 20. 3. Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje. Pagal atsakovų nuomos sutartį... 21. 4. Dėl 213,89 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 23. 1. Dėl teisės atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemas nuo bendrų... 24. Atsakovai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 25. 2. Dėl skolos dydžio. Ieškovas, kiekvieną mėnesį pateikdamas sąskaitas... 26. 3. Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje. Remiantis CK 6.384 straipsniu, Šilumos... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Dėl civilinės atsakomybės instituto taikymo ir tinkamo atsakovo šioje... 30. Atsakovai, kasacine tvarka skųsdami apeliacinės instancijos teismo nutartį,... 31. Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos... 32. Bylos duomenimis, atsakovė E. Š. yra buto ( - ) savininkė, su kuria... 33. Dėl atsakovo VšĮ Ekonominės integracijos agentūros solidariosios... 34. Dėl civilinės atsakomybės instituto taikymo teisėjų kolegija nurodo, kad... 35. Dėl prievolės mokėti už šilumos energiją... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės E. Š. buto šildymo ir karšto... 37. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1, 3 dalimis, Taisyklių... 38. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė E. Š. būtų atlikusi nurodytuose teisės... 39. Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog namo ( - ) patalpos... 41. Dėl priteistos skolos dydžio teisėjų kolegija nurodo, kad, bylos... 42. Dėl kuratoriaus skyrimo ir išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą... 43. Atsakovai, nesutikdami su bylą nagrinėjusių teismų sprendimu priteisti iš... 44. Bylos duomenimis, išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą viešo... 45. Pasisakydama dėl išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo... 46. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta... 47. Byloje esančiais duomenimis, ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė... 48. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje priteisimo... 50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. pažymą apie... 51. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 54. Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 55. Priteisti iš kasatorių VšĮ Ekonominės integracijos agentūros (į. k. ( -... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...