Byla 3K-3-259/2012

Dėl mokėjimo už šilumos energiją priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams E. S. ir S. S. dėl mokėjimo už šilumos energiją priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Kauno energija“ teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir S. S. 4973,74 Lt skolos už patalpų šildymą nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. ir 130,76 Lt delspinigių bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Byloje kilo ginčas dėl šilumos energijos tiekėjo teisės reikalauti pagal buto plotą apskaičiuoto užmokesčio už šilumos energiją, buto savininkui teisėtai atjungus, tačiau nustatytu terminu neprijungus bute esančių radiatorių prie bendros namo šildymo sistemos.

6Byloje nustatyta, kad atsakovai yra buto, esančio Kaune, ( - ), savininkai. Ieškovas 2008 m. išdavė šio buto šildymo sistemos keitimo technines charakteristikas. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad buto savininkas pageidauja senus šildymo prietaisus pakeisti į naujus, taip pat pažymėta, kad remonto darbus būtina atlikti iki šildymo sezono pradžios. Atsakovai senus radiatorius demontavo, tačiau naujų neprijungė. Atsakovai 2008 m. gruodžio 18 d. trečiajam asmeniui UAB „Žaidas“ pranešė, kad nuo šildymo sezono pradžios nesinaudoja AB „Kauno energija“ paslaugomis, nes nėra galimybės pritvirtinti radiatorių.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui AB „Kauno energija“ solidariai iš atsakovų E. S. ir S. S. 4973,74 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas sprendime nurodė, kad atsakovai, sudarę su ieškovu šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo teisę pagal jiems išduotas šildymo prietaisų keitimo technines charakteristikas iki šildymo sezono pradžios pakeisti bute radiatorius. Teisėtai atjungę bute esančius radiatorius, nustatytu terminu jų prie bendros namo šildymo sistemos neprijungė, be to, savo lėšomis ir rizika dar nusprendė pakeisti ir bendrojo naudojimo šilumos tiekimo stovus. Kadangi remonto darbai (t.y. radiatorių pakeitimas) turėjo būti atlikti iki šildymo sezono pradžios, tai atsakovai, nustatytu terminu neprijungę šildymo prietaisų, pažeidė nustatytą šilumos prietaisų keitimo tvarką. Atsakovų bute liko 5 neizoliuoti bendrojo naudojimo šilumos stovai, kuriais butui buvo tiekiama šilumos energija. Sutarties tinkama tvarka nenutraukus, atsakovams išlieka pareiga sumokėti už visam namui teiktą ir jiems, priklausomai nuo buto ploto, ginčo laikotarpiu tenkančią šilumos energijos dalį.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 25 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

11Teisėjų kolegija atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P., bylos Nr. 3K-3-155/2005, kurioje nurodyta, kad šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Kasacinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad jeigu atsijungiant nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, teisės aktais nustatytų reikalavimų nebuvo laikytasi, tai atsijungimas ir sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas yra neteisėtas. Tokiu atveju tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Ramunė“ v. M. A., bylos Nr. 3K-3-519/2010, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl asmens veiksmų, atsijungiant nuo centrinės šildymo sistemos, teisėtumo, konstatavo, kad turi būti įrodinėjamas nuostolių dydis. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti, kad atsakovai sumokėtų už šilumos energiją, kai ji nebuvo vartojama. Kadangi ieškovas jokių aplinkybių dėl žalos atsiradimo nenurodė, tai teisėjų kolegija sprendė, kad ieškinys tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, negalėjo būti patenkintas.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą bei priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 ir 10 punktuose nustatyta, kad paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema įrengta pagal projektą ir atitinka privalomuosius reikalavimus. Savavališkai atlikta sistemos rekonstrukcija turi būti atstatyta arba bendraturčiai turi priimti sprendimą dėl pastato ar jo dalies šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstrukcijos įteisinimo. Nustatyta tvarka įteisinus pakeitimus, paskirstymo metodą vartotojai pasirenka iš Komisijos rekomenduotų arba suderinami kiti vartotojų siūlomi paskirstymo metodai.

15Kasatorius šių teisės normų pagrindu daro išvadą, kad, tik vartotojui įteisinus savavališką atsijungimą, šilumos tiekėjas turi teisėtą pagrindą jam skaičiuoti ne visą mokestį už šilumą, bet tik už šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti pagal papildomą metodą.

162. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 196 punktą buto savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šiose taisyklėse ir Šilumos ūkio įstatyme nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka šių taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų, t. y. kol įrenginiai neatjungiami dalyvaujant šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams ir nepasirašomas jų atjungimo aktas. Kasatoriaus nuomone, atsakovai privalo mokėti už šilumą tol, kol išlaikys šilumos vartotojų statusą.

173. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas pareigą pasisakyti dėl kiekvieno argumento ar aplinkybės, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl byloje konstatuotos aplinkybės, kad atsakovų bute liko 5 neizoliuoti bendrojo naudojimo šilumos stovai, kuriais butui buvo tiekiama šilumos energija. Sutarties tinkama tvarka nenutraukus, atsakovams išlieka pareiga susimokėti už visam namui teiktą ir jiems, priklausomai nuo buto ploto, tenkančią ginčo laikotarpiu šilumos energijos dalį.

184. Kauno apygardos teismas, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB ,,Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007, ir nepagrįstai vadovavosi 2005 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P., bylos Nr. 3K-3-155/2005, nagrinėtoje pagal kitas teisės normas, kurios šilumos vartojimo santykius reglamentavo kitaip nei nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo metu, taip pat 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Ramunė“ v. M. A., bylos Nr. 3K-3-519/2010, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Dėl to teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimą kvalifikavo kaip nuostolių atlyginimą, o ne skolos priteisimą.

195. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimą 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. UAB „Vilniaus energija“, bylos Nr. 3K-3-514/2004, daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas galėjo ne visiškai atmesti ieškinį, o tik sumažinti prašomą iš atsakovų priteisti skolą, nustačius, kokia šilumos dalis jiems tenka kaip šilumos energijos vartotojams ir namo bendraturčiams.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai E. S. ir S. S. prašo skundą atmesti ir priteisti atsakovui E. S. atlyginimą už išlaidas advokato pagalbai bei valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, savo prašymą argumentuodami taip:

211. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio, nes ieškovas nenurodė materialiosios teisės normos, kuria galėtų pagrįsti teisę gauti užmokestį už atsakovams priskirtą, bet realiai netiektą šilumos energiją, o žalos jis teigė nepatyręs.

222. Ieškovas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu patvirtintomis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėmis nesirėmė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

233. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai įvertinęs aplinkybę, kad atsakovų bute liko 5 neizoliuoti bendrojo naudojimo šilumos stovai, nurodė, kad ieškovas turi teisę ne į skolos, bet žalos, patirtos dėl atsakovų neteisėto atsijungimo, atlyginimą.

244. Atsakovai dėl trečiojo asmens kaltės netekę galimybės baigti buto remonto darbų, vykdė savo bendradarbiavimo pareigą, pranešdami ieškovui, kad nevartos šilumos energijos.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl atsakovų prievolės mokėti už šilumos energiją

28Byloje nėra ginčo dėl to, kad, atsakovams keičiant šildymo prietaisus (radiatorius) savo bute ir dėl šios priežasties atsijungus nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau nustatytu terminu prie jos neprisijungus, toks atsijungimas kvalifikuotinas kaip neteisėtas. Ginčas kilo dėl atsakovų pareigos už daugiabučiam namui tiekiamą šilumos energiją mokėti užmokestį, apskaičiuojamą proporcingai pagal jų buto plotą. Atsakovai laikosi nuomonės, kad ieškovas turi teisę ne į skolos priteisimą, bet į žalos, patirtos dėl atsakovų neteisėto atsijungimo, atlyginimą.

29Šilumos ūkio subjektų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas (Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo (2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 2 dalies 39 punkte nustatyta, kad šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo vartotojams metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos, o daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šių taisyklių 10 punkte nurodyta, kad paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema įrengta pagal projektą ir atitinka privalomuosius reikalavimus. Savavališkai atlikta sistemos rekonstrukcija turi būti atstatyta arba bendraturčiai turi priimti sprendimą dėl pastato ar jo dalies šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstrukcijos įteisinimo. Nustatyta tvarka įteisinus pakeitimus, paskirstymo metodą vartotojai pasirenka iš Komisijos rekomenduotų arba suderinami kiti vartotojų siūlomi paskirstymo metodai. Be nurodytų teisės aktų, byloje aktualios ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (2007 m. birželio 22 d. įsigaliojusi redakcija), reglamentuojančios šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu (Taisyklių 2 punktas). Pagal Taisyklių 134.8 punktą daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas turi teisę keisti, rekonstruoti arba atjungti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius, tačiau šią teisę gali įgyvendinti tik nustatyta tvarka ir nepažeisdamas pastato savininko arba daugiabučio gyvenamojo namo kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Ši nuostata pakartota Taisyklių XIII skyriuje, kuriame detaliai reglamentuojama šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarka (Taisyklių 191 punktas). Nustatytos tvarkos nesilaikymo padariniai – buto savininkas išlieka pastato šildymo sistemos tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol atjungimo veiksmų neatlieka tinkamai (Taisyklių 196 punktas).

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovų šildymo prietaisai iki neteisėto atjungimo buvo prijungti prie bendros pastato šildymo sistemos. Ieškovas, nustatęs atsakovų daugiabučiame name visą suvartotą šilumos kiekį, remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, jį paskirstė namo butų savininkams proporcingai pagal jų butų plotą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad atsakovai neatliko teisės aktuose nurodytų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą buto šildymo prietaisų atjungimą nuo bendros šildymo sistemos pripažinti teisėtu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neteisėtai atjungę šildymo prietaisus savo bute nuo bendros šildymo sistemos, atsakovai nesukūrė teisės aktuose įtvirtintų būtinų prielaidų pakeisti namui tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodą. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose, pagal kurią tik teisėtas buto šildymo įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos gali suponuoti tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodo pakeitimą, o naujas metodas – užmokesčio už šilumos energiją skaičiavimo pakeitimus (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo netaikyti galiojančios ir ieškovo taikomos suvartoto šilumos kiekio paskirstymo vartotojams tvarkos bei pagal ją apskaičiuojamo atsakovų užmokesčio už šilumos energiją dydžio.

31Dėl atsižvelgimo į kasacinio teismo išaiškinimus

32Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė, kad jis atsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienoda (nuosekli, neprieštaringa) teismų praktika formuojama laikantis nuostatos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „ Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.). Šios nuostatos laikymasis reikšmingas teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui ir kitų civilinio proceso principų įgyvendinimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad efektyviam teismų praktikos laikymuisi esminę reikšmę turi tai, kad teismas, spręsdamas, kurie kasacinio teismo išaiškinimai taikytini konkrečioje byloje, įvertintų, ar nagrinėjamos bylos ir bylų, kuriose suformuluoti kasacinio teismo išaiškinimai yra taikomi, ratio decidendi sutampa, ar teisinė situacija gretinamose bylose yra analogiška.

33Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P., bylos Nr. 3K-3-155/2005, neatsižvelgė į tai, kad nurodyta nutartis priimta byloje, išnagrinėtoje dėl ginčo, kilusio iki Šilumos ūkio įstatymo ir jo nuostatas detalizuojančių poįstatyminių aktų įsigaliojimo, būtent šių teisės aktų normos yra aktualios ir taikytinos nagrinėjamoje byloje.

34Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Ramunė“ v. M. A., bylos Nr. 3K-3-519/2010, Kauno apygardos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nurodytoje nutartyje kasacinis teismas nepaneigė šilumos energijos tiekėjo teisės reikalauti priteisti skolą už tiekiamą energiją iš jos vartotojo, bet nurodė ir būtinybę vertinti kitų namo butų gyventojų dėl neteisėto šilumos prietaisų atjungimo patiriamos žalos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į skirtingas esmines kasacinio teismo išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylų faktines aplinkybes (ieškovas nagrinėjamoje byloje yra ne daugiabučių namų savininkų bendrija, jis neatstovauja kitų namo butų gyventojams, jo reikalavimo pagrindas – ne žalos padarymo, bet tik skolos atsiradimo faktas), netinkamai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi kaip priimta analogiškoje pagal teisinę situaciją byloje. Dėl to teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę tik į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali reikalauti priteisti skolą, apskaičiuotą pagal metodiką, įtvirtintą teisės norminiuose aktuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikęs kasacinio teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, nesivadovaudamas taikytinomis ginčo santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36Panaikinant apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinant ieškinį, iš atsakovų priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas šioje byloje yra patyręs 44,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tenkinat kasacinį skundą šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. vasario 15 d. sprendimą atsakovė S. S. nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, ½ dalis šių išlaidų (22,15 Lt) priteistina iš atsakovo E. S., kuris nuo jų mokėjimo neatleistas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą.

40Priteisti ieškovui AB „Kauno energija“ (į. k. 235014830) solidariai iš atsakovų E. S. (a. k. duomenys neskelbtini) ir S. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 153 (vieną šimtą penkiasdešimt tris) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

41Priteisti iš atsakovo E. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 22,15 Lt (dvidešimt du litus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.