Byla 1A-92-616/2017
Dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Alfredo Vilbiko, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Bendikui, nuteistosios A. M. gynėjai advokatei Nainai Landzbergienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB ,,I.“ atstovo direktoriaus R. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

2Vadovaujantis, BK 641 str., paskirta bausmė mažinta 1/3 iki 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metamas, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos kaltinamoji turi atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

4UAB ,,I.“ ir P. K., R. L., A. D., N. A., R. P., J. D., R. M., R. S., G. B., V. M., V. A., G. D., J. A., L. D., S. V., G. R., L. K., S. K., J. J., A. D., V. L., R. S., A. B., R. D., L. G., R. G., R. A., A. V., M. S., L. B., I. M., M. M., Ū. S., J. B., J. B., J. K., L. K., L. V., N. M., V. K., R. M., D. B., V. V., A. J., A. G., I. A. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

5Bylą dalyje dėl R. S., V. V., G. B., D. J., V. K., R. K., R. M., G. P., V. P., J. K., Z. V., B. B., J. M., E. M., E. G., R. P. ir E. P. civilinių ieškinių nutraukta.

6A. M. UAB ,,I.“ priteistos 1638,78 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt aštuonių Eur 78 ct) proceso išlaidos.

7Kolegija,

Nustatė

8

  1. Bylos esmė

91. A. M. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. ji nuo 2006-03-15 iki 2014-10-06 dirbdama UAB „I.“, į. k. ( - ), Raseinių skyriaus, esančio ( - ), Raseiniai, vadybininke, būdama materialiai atsakinga pagal 2006-03-15 UAB „I.“ individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 9, laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-10-02 apgaule, veikdama vieninga tyčia, vykdydama kelionių organizatoriaus pareigas, žadėdama klientams organizuoti poilsines keliones: 2014-10-16 į Tenerifę, 2014-10-11, 2014-10-12, 2014-10-14, 2014-10-16, 2014-11-07, 2014-11-13, 2015-06-17 į Turkiją, 2015-04-11 į Egiptą, 2014-10-06 į Ispaniją, iš anksto žinodama, kad nurodytos kelionės neįvyks, nes nei ji UAB „I.“ vardu nei UAB ,,I.“ šių kelionių neužsakė, ir iš anksto žinodama, kad pinigai, surinkti iš klientų, nebus panaudoti apmokėjimui už jų užsakomas keliones, pateikdama klientams ne UAB „I.“ buhalterinėje apskaitoje naudojamus pinigų priėmimo kvitus, o jos pačios įsigytus pinigų priėmimo kvitus, iš tyrimo metu nustatytų klientų surinktus pinigus per laikotarpį nuo 2013-12-19 iki 2014-10-02 pasisavino, tai yra 2013-12-19 pagal pinigų priėmimo kvitą be Nr. iš E. G. paėmė 7000 Lt už 2014-10-16 kelionę į Tenerifę, tačiau E. G. į kelionę neišvyko ir pinigai jai grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai E. G. padaryta 7000 Lt (2027,34 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką 2014-01-17 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš P. K. paėmė 1500 Lt už kelionę 2014-10-16 į Turkiją, tačiau jis į kelionę neišvyko ir pinigai jam grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam P. K. padaryta 1500 Lt (434,43 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką 2014-02-17 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. L. paėmė 3000 Lt už kelionę 2014-10-16 į Turkiją 2 asmenims kaip dovanų kuponus po 1500 Lt, Aldonos ir Irenos vardu, tačiau R. L. įgytais kuponais į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam nebuvo grąžinti, todėl R. L. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-04-18 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš N. A. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų 2014-11-13 kelionę į Turkiją, tačiau N. A. ir A. D. į kelionę neišvyko ir pinigai joms grąžinti nebuvo, todėl A. D. ir N. A. buvo padaryta bendra 2000 Lt (579, 24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-20 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. P. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai R. P. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai R. P. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-20 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš G. P. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai G. P. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam G. P. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-20 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš J. D. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai J. D. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai J. D. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-20 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. M. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai R. M. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai R. M. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-20 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. S. paėmė 3000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai R. S. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai R. S. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-20 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš G. B. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai G. B. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam G. B. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-20 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš V. M. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai V. M. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam V. M. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-21 pagal pinigų priėmimo kvitą be Nr. iš V. A. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai V. A. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam V. A. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-21 pagal pinigų priėmimo kvitą be Nr. iš G. D. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai G. D. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam G. D. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-20 pagal pinigų priėmimo kvitą BUH 7733493 iš S. A. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau kelionės neužsakė ir pinigų S. A. negrąžino; po to tęsdama nusikalstamą veiką 2014-05-21 pagal pinigų priėmimo kvitą be Nr. iš S. V. paėmė 2000 Lt už J. A. 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai J. A. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-21 pagal pinigų priėmimo kvitą be Nr. iš S. V. paėmė 4000 Lt už L. D. 4 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai L. D. padaryta 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-21 pagal pinigų priėmimo kvitą be Nr. iš S. V. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai S. V. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam S. V. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-21 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš G. R. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai G. R. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam G. R. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-21 pagal pinigų priėmimo kvitą be Nr. iš L. K. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai L. K. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai L. K. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-21 pagal pinigų priėmimo kvitą be Nr. iš S. K. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai S. K. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam S. K. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-22 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš J. J. paėmė 3000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai J. J. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai J. J. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-23 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš A. D. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į niekas neišvyko ir pinigai A. D. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam A. D. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-23 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš V. L. paėmė 1000 Lt už 1 asmens kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai V. L. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai V. L. padaryta 1000 Lt (289,62 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-23 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. S. paėmė 3000 Lt už 3 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai R. S. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai R. S. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-27 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš A. B. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai A. B. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam A. B. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-28 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. D. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai R. D. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai R. D. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-30 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš L. G. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai L. G. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai L. G. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-06-11 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. G. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai R. G. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai R. G. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-06-11 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. G. paėmė 2000 Lt už G. G. 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai R. G. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai R. G. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-06-11 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. A. paėmė 3000 Lt už 3 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai R. A. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai R. A. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-06-12 pagal pinigų priėmimo kvitą be Nr. iš A. V. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai A. V. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam A. V. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-06-12 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš M. S. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai M. S. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai M. S. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-06-12 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš L. B. paėmė 3000 Lt už 3 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai L. B. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai L. B. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-06-25 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš I. M. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai I. M. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai I. M. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-06-26 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš J. D. paėmė 2000 Lt už M. M. 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam M. M. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-06-26 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš M. M. paėmė 2000 Lt už U. S. 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajam U. S. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-06-27 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš J. B. paėmė 1350 Lt už V. T. kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai J. B. padaryta 1350 Lt (390,98 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-07-11 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš J. B. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai J. B. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai J. B. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-07-18 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš B. B. paėmė 3000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai B. B. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai B. B. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-07-25 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš V. V. paėmė 3700 Lt už 2 asmenų kelionę 2014-10-12 į Turkiją, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai V. V. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai V. V. padaryta 3700 Lt (1071,59 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-07-25 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš V. V. paėmė 3700 Lt už Ž. Č. 2 asmenų kelionę 2014-10-12 į Turkiją, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai V. V. padaryta 3700 Lt (1071,59 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-07-25 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš V. K. paėmė 4800 Lt už 3 asmenų kelionę 2014-10-14 į Turkiją, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai V. K. padaryta 4800 Lt (1390,17 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-07-30 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš J. K. paėmė 1000 Lt už 1 asmens kelionę 2014-11-07 į Turkiją, tačiau į kelionę ji neišvyko ir pinigai J. K. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai J. K. padaryta 1000 Lt (289,62 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-07-30 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš L. K. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionei 2015-11-07 į Turkiją, tačiau į kelionę ji neišvyko ir pinigai L. K. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai L. K. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-07-30 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš L. V. paėmė 4000 Lt už 4 asmenų kelionę 2014-11-07 į Turkiją, tačiau į kelionę ji neišvyko ir pinigai L. V. grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai L. V. padaryta 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-07-31 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš J. S. paėmė 3000 Lt už 3 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl J. S. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-07-31 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš J. S. paėmė 2000 Lt už L. S. 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl L. S. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-08-13 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš E. P. paėmė 3200 Lt už 2 asmenų kelionę 2014-10-14 į Turkiją, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai R. P. padaryta 3200 Lt (926,78 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-08-13 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. M. paėmė 6400 Lt už 4 asmenų kelionę 2014-10-14 į Turkiją, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl nukentėjusiajai R. M. padaryta 6400 Lt (1853,57 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-08-20 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. S. paėmė 3000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl R. S. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-08-20 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. S. paėmė 3000 Lt už V. S. 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl R. S. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-08-25 pagal pinigų priėmimo kvitą be Nr. iš E. G. paėmė 3000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl E. G. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-08-26 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. S. paėmė 1500 Lt už V. S. kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl R. S. padaryta 1500 Lt (434,43 Eur) turtinė žala; 2014-08-26 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. S. paėmė 3000 Lt už V. M. kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl R. S. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-08-27 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš D. J. paėmė 15200 Lt už 8 asmenų kelionę 2014-10-06 į Ispaniją, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl D. J. padaryta 15200 Lt (4401,22 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-08-27 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš D. J. paėmė 6000 Lt už 6 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl D. J. padaryta 6000 Lt (1737,72 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-08-27 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš A. M. paėmė 3400 Lt už 2 asmenų kelionę 2014-10-14 į Turkiją, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl A. M. padaryta 3400 Lt (984,71Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-08-29 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. M. paėmė 4000 Lt už 4 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl R. M. padaryta 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-08-29 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš D. J. paėmė 2000 Lt už J. M. 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl J. M. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-09-02 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš E. M. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl E. M. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-09-12 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš M. K. paėmė 2000 Lt už V. K. 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl V. K. padaryta 2000 Lt (579,24 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-09-12 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. M. paėmė 4400 Lt už 3 asmenų kelionę 2014-10-11 į Turkiją, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl R. M. padaryta 4400 Lt (1274,33 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-09-23 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. S. paėmė 3000 Lt už A. K. 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl R. S. padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) turtinė žala; po to tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-10-02 pagal pinigų priėmimo kvitą be Nr. iš E. G. paėmė 10000 Lt už 3 asmenų kelionę 2015-06-17 į Turkiją, tačiau į kelionę niekas neišvyko ir pinigai niekam grąžinti nebuvo, todėl E. G. padaryta 10000 Lt (2896, 20 Eur) turtinė žala, tokiu būdu A. M. UAB ,,I.“ išvardintiems klientams padarė bendrą 189150,00 Lt. (tai yra 54781,63 Eur) turtinę žalą;

10be to, tęsdama nusikalstamą veiką, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra laikotarpyje nuo 2014-05-20 iki 2014-09-22 pagal UAB „I.“ buhalterinėje apskaitoje nenaudojamus pinigų priėmimo kvitus, surinko iš klientų 27624,70 litų arba 8000,54 Eur ir juos neįnešė į UAB ,,I.“ kasą, tai yra 2014-05-20 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. L. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, žadėdama užsakyti bilietus, tačiau kelionės neužsakė, pinigų į UAB ,,I.“ kasą neįnešė, todėl R. L. padarė 2000 litų (579,24 Eur) turtinę žalą, po to 2014-06-04 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš J. D. paėmė 1000 Lt už 1 asmens kelionę 2014-11-13 į Turkiją, žadėdama užsakyti bilietus, tačiau kelionės neužsakė, pinigų į UAB ,,I.“ kasą neįnešė, todėl J. D. padarė 1000 litų (289,62 Eur) turtinę žalą, po to 2014-08-03 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. K. paėmė 4000 Lt už 4 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, žadėdama užsakyti bilietus, tačiau kelionės neužsakė, pinigų į UAB ,,I.“ kasą neįnešė, todėl R. K. padarė 4000 litų (1158,48 Eur) turtinę žalą, po to 2014-08-25 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš R. D. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, žadėdama užsakyti bilietus, tačiau kelionės neužsakė, pinigų į UAB ,,I.“ kasą neįnešė, todėl R. D. padarė 2000 litų (579,24 Eur) turtiną žalą, po to 2014-09-09 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš J. L. paėmė 2100 Lt už 2 asmenų kelionę 2014-10-25 į Turkiją, po to 2014-09-22 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš V. P. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, žadėdama užsakyti bilietus, tačiau kelionės neužsakė, pinigų į UAB ,,I.“ kasą neįnešė, todėl V. P. padarė 2000 litų (579,24 Eur) turtinę žalą, po to 2014-09-22 pagal pinigų priėmimo kvitą ( - ) iš G. B. paėmė 2000 Lt už 2 asmenų kelionę 2015-04-11 į Egiptą, žadėdama užsakyti bilietus, tačiau kelionės neužsakė, pinigų į UAB ,,I.“ kasą neįnešė, todėl G. B. padarė 2000 litų (579,24 Eur) turtinę žalą, po to 2014 rugsėjo mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta iš D. B. už 2014-10-25 kelionę į Turkiją paėmė 2500 Lt., pinigų priėmimo kvito neišrašė, pinigų į UAB ,,I.“ kasą neįnešė, kelionės neužsakė, todėl D. B. padarė 2500 Lt (724,05 Eur) turtinę žalą; po to 2014 rugpjūčio mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, iš V. V. 2014-09-13 kelionę į Slovakiją paėmė 1558 Lt., pinigų į UAB ,,I.“ kasą neįnešė, kelionės neužsakė, todėl V. V. padarė 1558 Lt (451,22 Eur) turtinę žalą; 2014 m. liepos 10 d. pagal pinigų priėmimo kvitą be serijos ir Nr. iš E. G. už kelionę į Maljorką paėmė 6700 Lt, tai yra 212,32 Lt daugiau, nei nurodyta sutartyje, tuo padarydama E. G. 212,32 Lt (61,49 Eur) turtinę žalą, 2014-08-12 iš A. J. pagal pinigų priėmimo kvito serija ( - ) už 3 asmenų kelionę į Turkiją paėmė 4400 Lt, kelionės neužsakė, pinigų į UAB ,,I.“ kasą neįnešė, todėl A. J. padaryta 4400 Lt (1274,32Eur) turtinė žala; 2014-09-08 iš A. G. už 3 asmenų keltų bilietus į Švediją paėmė 1970,38 Lt, tačiau keltų bilietų neužsakė ir į bendrovės UAB ,,I.“ kasą pinigų įnešė, tuo padarė A. G. 1970,38 Lt (570,66 Eur) turtinę žalą, iš 2014-10-01 iš A. L. paėmė 774 Lt, už lėktuvo bilietus, pinigų priėmimo kvito neišrašė ir bendrovės kasos aparatu apskaitė 69 Lt daugiau, tuo padarė A. L. 69,00 Lt (19,98 Eur) turtinę žalą, 2014-09-19 iš N. P. paėmė 1815 Lt už 3 asmenų kelto bilietus maršrutu Karlshamnas-Klaipėda, bilietus užsakė, tačiau pinigų į bendrovės ,,I.“ kasą neįnešė, todėl UAB ,,I.“ už N. P. užsakytus, tačiau A. M. neapmokėtus bilietus 2014-09-22 pagal sąskaitą Nr. ( - ) sumokėjo 1815,00 Lt paslaugų tiekėjui DFDS ,,S.“ iš savo bendrovės lėšų, tokiu būdu UAB „I.“ padarė 1815,00 Lt (525,66 Eur) turtinę žalą, tokiais veiksmais padarė aukščiau išvardintiems UAB ,,I.“ klientams padarė bendrą 214 959,70 Lt (tai yra 62256,63 Eur) turtinę žalą ir UAB ,,I.“ 1815,15 (525,66 Eur) turtinę žalą.

11II. Apeliacinio skundo argumentai

122. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB ,,I.“ atstovas direktorius R. S. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016, kuria UAB „I.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, ir UAB „I.” civilinį ieškinį tenkinti.

132.1. Skunde nurodoma, kad byloje A. M. atitinka BPK nustatytą civilinio atsakovo statusą ir jai 2016 m. lapkričio 3 d. teisminio posėdžio metu (garso įraše girdima 4–7 min) buvo išaiškinamos civilinio atsakovo teisės, todėl skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad byloje civilinio atsakovo nėra.

142.2. Pasak civilinio ieškovo atstovo, iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, koks yra teisinis UAB „I.“ civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas – nurodomuose normose nenumatytas konkretus ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas (BPK 113 straipsnis ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas), nenurodyti jokie tokio sprendimo motyvai.

152.3. Atstovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad – ,,Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami”. Skunde nurodo, kad BPK nenumatytas ribojimas tenkinti baudžiamajame procese regresinius reikalavimus, tuo labiau, kad kaltinamoji A. M. sutiko su visomis byloje esančiomis aplinkybėmis. Skunde pažymima, kad teismui patenkinus regresinius reikalavimus, civiliniam ieškovui UAB „I.“ nereikėtų papildomai kreiptis į teismą ir taip būtų taupomos valstybės lėšos, bei civilinio ieškovo UAB „I.“ lėšos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pvz. baudžiamosiose bylose susijusiose su asmens sveikatos sugadinimu, paprastai kaltinamajam reiškia civilinį ieškinį ir Valstybinė ligonių kasa, kurios reikalavimai savo pobūdžiu ir yra regresiniai, nes Valstybinė ligonių kasa apmoka gydymą nukentėjusiajam, kuris tiesiogiai patyrė žalą dėl kaltinamojo veiksmų, ir pareiškia kaltinamajam civilinį ieškinį, toje pačioje baudžiamojoje byloje, nors tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos žalos nepatyrė (pvz. baudžiamieji procesai kasacinėse bylos Nr. 2K-5-942/2015, 2K-343/2011, 2K-P- 135-648/2016, 2K-281-746/2016).

162.4. Apeliantas skunde pažymi, kad UAB „I.” patyrė ir tiesioginę turtinę žalą, susijusią su pelningumo sumažėjimu, skyrių uždarymu ir pan., taip pat buvo padaryta ir didelė neturtinė žala dėl A. M. veiksmų. Pasak atstovo, kad UAB „I.” yra tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs subjektas patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė UAB „I.“ naudai 1638,78 Eur proceso išlaidų už advokatų N. G. , E. L. , R. M. teiktas teisines paslaugas.

172.5. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas neteisėtai palikdamas UAB „I.” civilinį ieškinį nenagrinėtu padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

182.6. Skunde pažymima, kad šiai dienai nuteistoji neturi jokio turto, net gyvenamosios vietos, deklaravusi gyvenamąją vietą prie savivaldybės. Pasak apelianto, jos gyvenamasis namas galimai fiktyviai perleistas skyrybų metu, pagal 2016 m. gruodžio 19 d. Valstybės įmonės registrų centro duomenimis žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0176-6756) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. 7297-4011-0016) priklauso buvusiam kaltinamosios A. M. sutuoktiniui V. M., nors nusikaltimo padarymo metu priklausė ir A. M., o A. M. su V. M. gyveno santuokoje. Teigiama, kad neišsiaiškinta, ar A. M. galimai neteisėtai neperleido ir kito galimai turėto turto, siekdama išvengti žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje.

192.7. Skunde teigiama, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek prokurorė viso ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu demonstravo šališkumą, neigiamą nusistatymą prieš UAB „I.” ir protegavo nuteistąją: ikiteisminio tyrimo metu prokurorė galimai sąmoningai neprijunginėjo duomenų, kuriuos teikė UAB „I.” dėl papildomų A. M. nusikalstamos veikos epizodų (dėl keltų bilietų epizodų) ir, nors pirmos instancijos teismas prijungė tuos duomenis prie bylos, bet jų skundžiamame nuosprendyje nenagrinėjo; prokurorė galimai sąmoningai sudarė sąlygas nuteistajai skyrybų metu perleisti turtą A. M. sutuoktiniui V. M., dėl ko nuteistoji tapo beturtė, dėl to iš dalies buvo užkirstas kelias į žalos, patirtos dėl nuteistosios veiksmų, atlyginimą per kuo trumpesnį laiką.

20Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistosios A. M. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

21III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

22Apeliacinis skundas atmetamas.

233. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.). Taip pat pabrėžtina, kad civilinis ieškovas, kokiu šioje byloje 2014 m. gruodžio 5 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu pripažinta UAB ,,I.“, ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, paliktini nenagrinėti civilinio ieškovo UAB ,,I.“ atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl A. M. inkriminuotinų ir kitų nusikalstamos veikos epizodų, dėl galimai jos sudarytų fiktyvių (neteisėtų) sandorių dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą perleidimo santuokos nutraukimo metu, kito turto galimo neteisėto perleidimo, dėl prokurorei metamų kaltinimų apie jos galimą sąmoningą veikimą nuteistosios santuokos nutraukimo procese, tuo labiau, kad nėra duomenų, jog minimame civiliniame procese prokurorė N. Raugienė būtų dalyvavusi.

244. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje išdėstys motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 str. 1 d., 332 str. 2 d.), atsižvelgdamas į apelianto prašymus – jų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą.

255. Nėra teisinio pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, kad prokurorei ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) pirmosios instancijos teismui netenkinus skunde minimų civilinio ieškovo atstovo prašymų, ir remiantis įrodymais nustačius kitokias – civilinio ieškovo interesų neatitinkančias aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu palikus UAB ,,I.“ civilinį ieškinį nenagrinėtą – iš esmės buvo pažeistos civilinio ieškovo teisės (padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 369 str. 3 d.) ar kad prokurorė N. Raugienė ir apylinkės teismas dėl to buvo šališki, kaip tai apibrėžia BPK 58 str. nuostatos. Be to, pažymėtina, kad nušalinimo UAB ,,I.“ atstovai nei bylą nagrinėjančiai tesėjai, nei prokurorei N. Raugienei pirmosios instancijos teisme ir nereiškė (10 t., b. l. 131). Iš bylos matyti, kad nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo UAB ,,I.“ teisės, nustatytos BPK 28 str. 2 d., 110 str. 2 d., nebuvo suvaržytos ne ikiteisminio tyrimo metu nei teisiamojo posėdžio metu. Nagrinėjant bylą teisme buvo laikytasi rungimosi principo (BPK 7 str.), nepagrįsti civilinio ieškovo atstovų reikalavimai motyvuotai atmetami (pvz. atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą), o kiti (pvz. dėl papildomų dokumentų prijungimo) – tenkinami. Teisėjų kolegija neturi pagrindo be teisinių argumentų spręsti apie galimus teisės į gynybą bei rungimosi principo pažeidimus. Pabrėžtina, kad teismas, įvertinęs įrodinėjimo dalyką, įrodymų pakankamumą bei įrodinėjimo ribas konkrečioje byloje, sprendžia ir dėl būtinybės atlikti vienokius ar kitokius procesinius veiksmus, tyrimus ir kt. Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, tarp jų UAB ,,I.“ pateiktus dokumentus, specialistės išvadas, skundžiamame nuosprendyje juos išdėstė, aptarė, juos vertino kartu su kitais įrodymais ir byloje esminių prieštaravimų nenustatė. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl galimo pirmosios instancijos teismo veiksmų nenuoseklumo, tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą proceso dalyviai irgi neprašė.

266. Jau minėta, kad UAB ,,I.“ procesinė padėtis šioje byloje – civilinis ieškovas. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal UAB ,,I.“ atstovo apeliacinį skundą, pabloginti apelianto procesinę padėtį (pakeisti į civilinį atsakovą) negali (BPK 320 str. 4 d.). Šioje byloje apylinkės teismas nustatė A. M. kaltę BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padaryme ir kaltinime nurodė, kokią turtinę žalą A. M. savo veiksmais padarė kiekvienam nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui UAB ,,I.“ atskirai ir kokia bendra A. M. nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala. BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tai reiškia, kad turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams baudžiamajame procese turi atlyginti kaltinamasis arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingi asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turtinė žala nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams atsirado dėl A. M. kaltų veiksmų, kurie detalizuoti suformuluotame kaltinime, tačiau kartu pagrįstai pripažino, kad už A. M. padarytą žalą šioje byloje materialiai atsakingas yra buvęs jos darbdavys – UAB ,,I.“, kuris šioje byloje dalyvauja kaip civilinis ieškovas. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 str. 1 d.). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 str. 2 d.). Iš byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų aišku, kad A. M. nusikaltimo darymo metu (2006-03-15–2014-10-06) pagal darbo sutartį dirbo UAB ,,I.“ vadybininke. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp A. M. kaip darbuotojos veiksmų ir žalos nukentėjusiesiems, padarytos vykdant darbo sutartį, bei tarp darbdavio – UAB ,,I.“, ir žalą padariusios darbuotojos A. M.. Šioje byloje nustatyta, kad A. M., darydama žalą, veikė kaip UAB ,,I.“ darbuotoja, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne kaip privatus asmuo. Pagal CK 6.264 str. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Tokios pat išvados padarytos ir civilinėje byloje, kurioje priimti Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas, pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi (8 t., b. l. 74 –99; 100–115), kuomet nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais šioje byloje pripažintų – R. S., V. V., G. B., D. J., V. K., R. K., R. M., G. P., V. P., J. K., Z. V., B. B., J. M., E. M., E. G. ieškiniai civilinio proceso tvarka buvo tenkinti ir žala priteista iš kaltinamosios A. M. darbdavio UAB ,,I.“. Pažymėtina, kad atsakovė UAB ,,I.“ dėl paminėtų teismų sprendimų civilinėje byloje teikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsakovės UAB ,,I.“ kasacinio skundo netenkino ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartį paliko nepakeistą (LITEKO duomenys). Taip pat paminėtina, kad ginčą dėl A. M. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentėjusieji šioje byloje R. P. ir E. P. su buvusiu A. M. darbdaviui UAB ,,I.“ išsprendė civilinio proceso tvarka sudarydami taikos sutartį (Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis (9 t., b. l. 98–99), Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimu, kuris Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi paliktas galioti, civilinėje byloje taip pat iš atsakovės UAB „I.“ ieškovei J. S., kuri šioje byloje pripažinta nukentėjusiąja, priteista 1448,10 Eur turtinė žala dėl to, kad A. M. kaip UAB ,,I.“ darbuotoja už planuojamą turistinę kelionę į Egiptą priėmė ieškovės sumokėtus pinigus, tačiau juos pasisavino ir UAB ,,I.“ neperdavė, todėl UAB ,,I.“ atsisakė organizuoti J. S. apmokėtas keliones ir atlyginti ieškovei patirtą žalą.

277. Nors konkrečiai skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, tačiau iš visų motyvų konteksto akivaizdu, kad palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl to, kad į bylą nėra įtrauktas tinkamas civilinis atsakovas – UAB ,,I.“. BPK 113 str. 1 d. nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu pagal BPK įmanomas tik priimant išteisinamąjį nuosprendį (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), priimdamas sprendimą civilinių ieškinių, tarp jų ir dėl UAB ,,I.“ civilinių ieškinių (8 t., b. l. 116–256; 9 t., b. l. 93–99), dalyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 str., kuriame reglamentuojami kiti pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėtu atvejai. Tokiu atveju apelianto kritika, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodytas teisinis UAB „I.“ civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas – nepagrįsta.

288. Nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia ir regresinių ieškinių nagrinėjimo klausimą. CK 6.280 str. 1 d. nustatyta žalą atlyginusio asmens regreso teisė į žalą padariusį asmenį: atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Taigi, atgręžtinis reikalavimas yra ne baudžiamosios teisės dalykas. Taip pat pažymėtina, kad darbdavio, atlyginusio darbuotojo padarytą žalą, regreso teisę į tokį darbuotoją riboja darbo teisės normos. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 257 str. 4 d.). Visgi, darbuotojas, be kita ko, privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka (DK 255 str. 2 p.). Tai reiškia, kad UAB ,,I.“, CK 6.264 straipsnio pagrindu atlyginusi buvusio darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso teisę į nukentėjusiesiems išmokėtą žalos, padarytos dėl darbuotojo kaltės, atlyginimą. Taigi regreso teisę darbdavys įgyja tik atlyginęs žalą. Darbdaviui šia teise pasinaudojus, darbuotojui atsirandantys turtiniai padariniai iš esmės neturi skirtis nuo tų, kurie būtų, jei jis žalą atlygintų tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad darbuotojas, kitam asmeniui padaręs žalos, nėra atleistas nuo turtinės atsakomybės – darbdavys turi teisę regreso tvarka išsiieškoti atlygintą žalą iš darbuotojo. Vadinasi, A. M. darbdavys – UAB ,,I.“, negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad jai galiojančių teisės normų pagrindu nekils pareiga atlyginti žalą, padarytą jos darbuotojos nusikalstamais veiksmais. Tą patį pavirtina ir teismų sprendimai civilinėse bylose, paminėti šios nutarties 6 punkte.

299. Savo skunde apeliantas nepagrįstai mėgina tapatinti atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui su Valstybinės ligonių kasos reiškiamais ieškiniais baudžiamosiose bylose, kur dėl asmens sveikatos sutrikdymo, apmokėjus asmens gydymą, paprastai, kaltinamajam reiškiamas civilinis ieškinys ir teismas jį priteisia. Pirmiausia, Valstybinė ligonių kasa baudžiamosiose bylose reiškia civilinius ieškinius, prašant iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo atitinkamas gydymo išlaidas. Tokia Valstybinės ligonių kasos teisė kyla iš BPK 109 str. Paprastai, kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus kitą asmenį (nukentėjusįjį), jis dėl sužalojimų gydomas gydymo įstaigoje. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmoka, vadinasi, išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsiranda dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Iš to seka, kad kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai ir atėmęs gyvybę, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas. CK 6.264 str. nustatyta atsakomybės už kitą asmenį taisykle siekiama užtikrinti, pirma, nukentėjusiojo interesus (toks mechanizmas jam garantuoja operatyvų ir realų kompensacijos gavimą, nes įmonė paprastai yra finansiškai pajėgesnė už fizinį asmenį, nereikia aiškintis konkretaus kaltininko), ir, antra, ginti ir žalą padariusį darbuotoją, iš dalies apsaugant jį nuo finansinės naštos (darbuotojui nereikia skubiai atlyginti žalos, darbdavys gali nesinaudoti regreso teise ar naudotis ja ribotai). Taip siekiama pusiausvyros tarp netiesioginės atsakomybės subjekto ir tiesiogiai nukentėjusio asmens reikalavimų, prioritetą teikiant nukentėjusio asmens interesų gynybai.

3010. Dėl to, kas paminėta 6, 8, 9 punktuose, pritarti apeliacinio skundo argumentacijai, kad šioje baudžiamojoje byloje turi būti nagrinėjami UAB ,,I.“ atgręžtiniai reikalavimai A. M. (pvz. dėl A. M. padarytos žalos, kurią UAB ,,I.“ atlygino klientams nukentėjusiesiems R. ir E. P. (9 t., b. l. 93–95), kurie taip pat kildinami ir iš teismų priimtų sprendimų civilinėse bylose – nėra teisino pagrindo. Šios išvados nepaneigia nei tai, kad baudžiamojo proceso metu kaltinamoji A. M. sutiko su visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

3111. Iš UAB ,,I.“ šioje byloje teiktų civilinių ieškinių matyti, kad iš A. M. buvo prašoma priteisti UAB ,,I.“ patirtą tiesioginę turtinę žalą, susijusią su UAB ,,I.“ pelningumo sumažėjimu, netiesioginę žalą, susijusią su UAB ,,I.“ Raseinių ir Ukmergės skyrių uždarymu, taip pat buvo prašoma priteisti ir 100000 Eur neturtinę žalą, kuri, kaip galima suprasti, atsirado dėl UAB ,,I.“ pažeistos dalykinės reputacijos (8 t., b. l. 116–122).

3211.1. Tokia UAB ,,I.“ paminėta patirta tiesioginė ir netiesioginė turtinė žala, kurią apeliantas nurodė savo civiliniame ieškinyje ir skunde, nėra inkriminuota kaip A. M. nusikalstamos veikos padarinys, todėl apylinkės teismas, priėmęs sprendimą UAB ,,I.“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, pagrįstai detaliau neanalizavo, kaip sumažėjo bendrovės pelningumas, kokie nuostoliai atsirado dėl kitų UAB ,,I.“ skyrių Raseiniuose ir Ukmergėje uždarymu ir kiek tai susiję su A. M. padaryta nusikalstama veika.

3311.2. Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Nusikalstamas darbuotojo veikimas darbdavio (įmonės) vardu gali būti susijęs su netiesioginiais nuostoliais (sumažėjęs bendrovės konkurencingumas rinkoje, žala bendrovės įvaizdžiui, negautas pelnas ir pan.), tačiau įrodyti, kad bendrovė patyrė tam tikro dydžio nuostolį, tenka galimai žalą patyrusiai bendrovei. Taikant CK 6.249 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, negautomis pajamomis, kaip nuostoliais, yra laikomas būtent grynasis pelnas, kuris būtų gautas, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, ir kuris turi būti įrodomas pagal Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas taisykles. Pagal teismų praktikoje formuojamą taisyklę civilinio ieškovo patirtos žalos dydis nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, bet ne visomis (tikėtinomis) pajamomis, Taigi, nuostolių dydis nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, pagal kurį grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Sprendžiant dėl civiliniam ieškovui atlygintinos žalos baudžiamojoje byloje, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusių padarinių – tai yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Dėl to, kas paminėta 11.1 punkte apylinkės teismas tokio priežastinio ryšio tarp UAB ,,I.“ negautų pajamų ir kitų tiesioginių netiesioginių nuostolių šioje byloje pagrįstai nenustatinėjo.

3411.3. Iš esmės galima sutikti su tuo, kad nusikalstamas darbuotojų veikimas darbdavio vardu gali lemti ir neturtinės žalos darbdaviui atsiradimą. Tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti bendrovės dalykinė reputacijos pažeidimo faktą ir ar tai kilo dėl konkretaus asmens nusikalstamos veikos. Toks reikalavimas reiškia, kad aiškiai reikia nustatyti, kokiais konkrečiais nusikalstamais asmens veiksmai buvo pažeista civilinio ieškovo dalykinė reputacija, įvardinti aplinkybes, įrodančias įmonės dalykinės reputacijos pažeidimo faktą, nustatyti priežastinį ryšį tarp veiksmų ir padarinių. Apelianto civiliniame ieškinyje išdėstyti formalūs teiginiai apie UAB ,,I.“ dalykinės reputacijos pažeidimą A. M. veiksmais savaime nepatvirtina tokių padarinių atsiradimo ir nesuteikia galimybės spręsti dėl tinkamos satisfakcijos įmonei už dalykinės reputacijos pažeidimą (pvz. civiliniu ieškiniu prašoma 100000 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Kaip minėta, nagrinėjamos bylos kaltinamajame akte UAB ,,I.“ dalykinės reputacijos pažeidimas ir požymiai nebuvo nurodyti, o apeliantas, konstatuodamas bendrovės dalykinės reputacijos pažeidimą, jį formaliai susiejo su A. M. padaryta nusikalstama veika ir nurodė, kad dalykinė įmonės reputacija klientų akyse buvo pažeista dėl didelio žiniasklaidos dėmesio, kad AB ,,N.“ užblokavo galimybę UAB ,,I.“ naudotis jų kelionių registravimo sistema ir pareikalavo depozito, kad UAB ,,I.“ reputacijos niekada nepavyks sugražinti į padėtį, kuri buvo iki A. M. nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nei esamos nei buvusios padėties nekonkretizavo, nenurodė jokių išsamesnių argumentų, kurie realiai pagrįstų dalykinės reputacijos pažeidimą. Aptarti apelianto civilinio ieškinio teiginiai (žiniasklaidos dėmesys, bendradarbiavimo su verslo partneriais ypatumai, esama ir buvusi UAB ,,I.“ reputacija) savaime neleidžia spręsti nei apie padarytos neturtinės žalos UAB ,,I.“ realumą, nei apie tokios žalos dydį, išreikštą pinigais. Sprendžiant neturtinės žalos klausimą neužtenka išvardyti teorinius kriterijus ir padaryti formalias išvadas, kad jei nusikalstama veika padaryta – padaryta ir neturtinė žala pvz. 100000 Eur dydžio. Šiuo klausimu, kaip minėta pirmiau, turi būti atliekamas išsamus tyrimas ir pateikiama išvada, pagrįsta įrodymų vertinimu.

3511.4. Dėl to, kas nurodyta 11.1.–11.3. punktuose, kad apelianto atgręžtinio reikalavimo teisė yra civilinės teisės dalykas, kad pasinaudoti šia teise UAB ,,I.“ nėra jokių kliūčių civilinio proceso tvarka ir, kaip matyt iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apeliantas aktyviai naudojasi civilinėmis teisinėms priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Raseinių rajono apylinkės teismas pagrįstai paliko UAB ,,I.“ civilinius ieškinius nenagrinėtus, kartu paliekant teisę civiliniam ieškovui pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama ir į priteistiną turtinės žalos dydį, todėl, kolegijos nuomone, UAB ,,I.“ galimi regresiniai ieškiniai, ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi būti nagrinėjami taikant vienas – civilinės teisės normas, tuo labiau, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamos veikos padarinių (prejudiciniai faktai) įrodinėti civilinio proceso tvarka nebereikia (CPK 182 str. 3 p.).

3611.5. Šios nutarties 11.4. punkte išdėstytų išvadų neįtakoja tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė UAB „I.“ naudai 1638,78 Eur proceso išlaidų už advokatų N. G. , E. L. , R. M. teiktas teisines paslaugas.

37Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

3812. Šiaulių apygardos teisme 2017-03-01 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (2.19) NTP-7-2456, kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 69,48 Eur iš nuteistosios A. M. už teisinę pagalbą dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 106 str. 1 d.) nuo 2014 m. sausio 1 d. numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėja advokatė Naina Landzebrgienė nuteistajai A. M. buvo paskirta vadovaujantis BPK 322 str. 1 d. nuostatomis, kur imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo E. S. turi būti atmestas.

3912.1. Dėl to, kas išdėstyta 12 punkte, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

40Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41civilinio ieškovo UAB ,,I.“ atstovo direktoriaus R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis, BK 641 str., paskirta bausmė mažinta 1/3 iki 2 (dvejų) metų... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2... 4. UAB ,,I.“ ir P. K., R. L., 5. Bylą dalyje dėl R. S., V. V., 6.A. M. UAB ,,I.“ priteistos 1638,78 Eur (vieno... 7. Kolegija,... 8.
  1. Bylos esmė
...
9. 1. A. M. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo... 10. be to, tęsdama nusikalstamą veiką, apgaule savo naudai įgijo svetimą... 11. II. Apeliacinio skundo argumentai... 12. 2. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB ,,I.“ atstovas direktorius 13. 2.1. Skunde nurodoma, kad byloje A. M. atitinka BPK... 14. 2.2. Pasak civilinio ieškovo atstovo, iš skundžiamo nuosprendžio neaišku,... 15. 2.3. Atstovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad – ,,Regresiniai... 16. 2.4. Apeliantas skunde pažymi, kad UAB „I.” patyrė ir tiesioginę... 17. 2.5. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas neteisėtai... 18. 2.6. Skunde pažymima, kad šiai dienai nuteistoji neturi jokio turto, net... 19. 2.7. Skunde teigiama, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek prokurorė... 20. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį... 21. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 22. Apeliacinis skundas atmetamas. ... 23. 3. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 24. 4. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje išdėstys motyvuotas... 25. 5. Nėra teisinio pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, kad... 26. 6. Jau minėta, kad UAB ,,I.“ procesinė padėtis šioje byloje – civilinis... 27. 7. Nors konkrečiai skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, tačiau iš visų... 28. 8. Nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia ir regresinių ieškinių... 29. 9. Savo skunde apeliantas nepagrįstai mėgina tapatinti atgręžtinį... 30. 10. Dėl to, kas paminėta 6, 8, 9 punktuose, pritarti apeliacinio skundo... 31. 11. Iš UAB ,,I.“ šioje byloje teiktų civilinių ieškinių matyti, kad iš... 32. 11.1. Tokia UAB ,,I.“ paminėta patirta tiesioginė ir netiesioginė turtinė... 33. 11.2. Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio... 34. 11.3. Iš esmės galima sutikti su tuo, kad nusikalstamas darbuotojų veikimas... 35. 11.4. Dėl to, kas nurodyta 11.1.–11.3. punktuose, kad apelianto... 36. 11.5. Šios nutarties 11.4. punkte išdėstytų išvadų neįtakoja tai, kad... 37. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų... 38. 12. Šiaulių apygardos teisme 2017-03-01 buvo gauta Valstybės garantuojamos... 39. 12.1. Dėl to, kas išdėstyta 12 punkte, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 40. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 41. civilinio ieškovo UAB ,,I.“ atstovo direktoriaus R. S....