Byla 2K-343/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistojo gynėjui advokatui Raivydui Rukštelei, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nepilnamečių nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š. atstovui advokatui Alvydui Butai, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovei advokatei Jūratei Juodienei, civilinių atsakovų UAB „Tomega“ ir ,,If P&C Insurance AS“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. ir jo gynėjo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. bei R. V. atstovės kasacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau nei septynioms paroms bei atsiprašyti nukentėjusiųjų; vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerius metus. Iš UAB „Tomega“ nukentėjusiesiems A. Š. priteista 40 000 Lt, D. Š. ir D. Š. – po 60 000 Lt, V. V. – 50 000 Lt, R. V. – 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kiekvienam iš nukentėjusiųjų taip pat priteista po 1726,40 Lt iš ,,If P&C Insurance AS“ filialo neturtinei žalai atlyginti. D. Š. ir D. Š. neturtinės žalos atlyginimo lėšų tvarkytoju paskirtas jų atstovas pagal įstatymą A. Š. Iš ,,If P&C Insurance AS“ filialo V. V. taip pat priteista 7168,54 Lt, R. V. – 11546,61 Lt turtinei žalai atlyginti, Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 21 954,90 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui – 43 467,04 Lt. Iš R. A. priteista nukentėjusiesiems V. V. 267,24 Lt proceso išlaidų ir 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti, R. V. – 27,74 Lt proceso išlaidų ir 3500 Lt advokato pagalbai apmokėti, A. Š. – 3500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

2Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 17 d. nutartis, kuria: 1) nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų V. ir R. V. atstovės, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nuteistojo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti; 2) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių pakeista: panaikinta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių dalinio ir visiško tenkinimo; civiliniams ieškovams V. V., R. V., civiliniam ieškovui ir nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovui pagal įstatymą A. Š., civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai pripažinta teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl civilinių ieškinių dydžių perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

3Iš R. A. priteista A. Š. 1500 Lt, R. V. – 4840 Lt advokato pagalbai apmokėti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokurorės, prašiusios nuteistojo ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei jų atstovų kasacinius skundus tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nepilnamečių nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š. atstovo advokato Alvydo Butos, prašiusio jo atstovaujamųjų kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovės advokatės Jūratės Juodienės, prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, civilinių atsakovų UAB „Tomega“ ir ,,If P&C Insurance AS“ atstovo advokato Deivio Valiulio, prašiusio nukentėjusiųjų bei nukentėjusiųjų atstovų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5R. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 20 d., apie 14.54 val., Mažeikių rajone, kelio Mažeikiai–Skuodas 5,260 kilometro ruože, Skuodo kryptimi vairuodamas UAB „Tomega“ priklausantį automobilį – balninį vilkiką ,,Scania P124“ (valst. Nr. ( - )) su puspriekabe (autocisterna) ,,Kaessbohrer“ (valst. Nr. ( - )), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 172, 173 bei 181 punktų reikalavimus, nes pastebėjęs kliūtį – priešais jį ta pačia kryptimi R. Š. vairuojamą automobilį ,,Audi 80“ (valst. Nr. ( - )), ketinusį sukti į kairę, įvažiavimo į stomatologijos kliniką link, todėl sustojusį prie siauros brūkšninės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, tam, kad praleistų priešinga eismo juosta Mažeikių kryptimi važiuojantį R. V. vairuojamą automobilį ,,VW Golf“ (valst. Nr. ( - )) laiku nesulėtino greičio iki minimumo ir nepasitraukė dešiniau, kad apvažiuotų sustojusį R. Š. vairuojamą automobilį, o važiuodamas toliau apie 68-70 km/h greičiu, vairuojamo automobilio – balninio vilkiko ,,Scania P124“ frontalinės plokštumos priekiniu kairiuoju kampu trenkėsi į sustojusio automobilio ,,Audi 80“ galinės plokštumos dešinę pusę, dėl to automobilis ,,Audi 80“ buvo išstumtas į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu R. V. vairuojamu automobiliu ,,VW Golf“. Eismo įvykio metu žuvo ,,Audi 80“ vairuotoja R. Š., buvo sunkiai sutrikdyta automobilio ,,VW Golf“ vairuotojo R. V. sveikata ir nesunkiai sutrikdyta keleivės V. V. sveikata.

6Kasaciniais skundais nuteistasis R. A. ir jo gynėjas prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 17 d. nutartį ir baudžiamąją bylą R. A. nutraukti.

7Skunduose nurodydami iš esmės tuos pačius svarbiausius argumentus abu kasatoriai pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kyla, jeigu kaltinamasis padaro KET pažeidimus ir tarp šių pažeidimų bei kilusių padarinių yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Anot kasatorių, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje neišsprendė proceso dalyvių prašymų, ignoravo ekspertui V. Šakėnui pareikštą nušalinimą, teisiamojo posėdžio pirmininkas nesilaikė nustatytos pareigos vadovauti bylos nagrinėjimui teisme, dalį jos perleisdamas valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui, nagrinėdamas bylą nesilaikė rungimosi principo (kasacinė nutartis Nr. 2K-72/2008), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais, neatskleidė R. A. esą padarytų KET pažeidimų ir nusikalstamos veikos, priežastinio ryšio tarp šių KET pažeidimų ir kilusių baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių (vieno žmogaus žūties, vieno žmogaus sunkaus sveikatos sutrikdymo ir vieno žmogaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo), jo kaltės turinio ir nusišalino nuo teisingumo vykdymo konstatuodamas, kad automobilio „Scania“ vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio kilimo patvirtino ekspertas V. Šakėnas. Kasatoriai skunde tvirtina, kad šie Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, BPK 7 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies nuostatų, 20 straipsnio 2-5 dalies, 59 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 1, 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 253 straipsnio, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pažeidimai yra esminiai, nes jie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl teismas nuteisė nekaltą asmenį. Kasatorių nuomone, teismas rodė aiškų šališkumą valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui. Skunde teigiama, kad byloje pirminių duomenų apie eismo įvykį surinkta nedaug, nenustatyta automobilių „Audi 80“, „VW Golf“ ir R. A. vairuoto „Scania P124“ susidūrimo vieta kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, šių automobilių BPK nustatyta tvarka neapžiūrėjo specialių žinių turintys specialistai ar ekspertai, dėl teisminio nagrinėjimo metu nenustatytų priežasčių įvykio vieta, prieš apžiūrint specialistui, buvo nuplauta ir nuvalyta kelio važiuojamoji dalis. Objektyvūs duomenys, leidžiantys spręsti apie eismo įvykio aplinkybes ir suteikiantys pirminę informaciją ekspertams, yra nuotraukos, padarytos iki kelio nuvalymo. Apylinkės teismas byloje paskyrė vaizdų ekspertizę, kurią atliko ekspertas Kęstutis Graželis, tačiau ekspertinio tyrimo rezultatų nuosprendyje neaptarė. Byloje esanti eismo įvykio schema surašyta iš tyrėjo juodraščio, kurio nebuvo ieškoma. Kaltinamojo kaltė buvo nustatyta remiantis prielaidomis ir situacijos modeliavimu, pradinius duomenis įvedant eksperto nuožiūra į kompiuterinę programą „PC CRACH-8.0“, kurios teisėtumo nepatvirtino specialių informatikos žinių turintis asmuo, ir neatlikus jokio trasologinio tyrimo. Kasatoriai skunduose tvirtina, kad teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti nukentėjusiųjų V. ir R. V. parodymai, duoti iš karto po įvykio, kad apie įvykį jie nieko neprisimena, nuo kurių vėlesnių apklausų ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai ypač skyrėsi išsamumu. Anot kasatorių, teismas tikėjo liudytojų, teisme perpasakojusių R. A. kitiems asmenims išsakytus žodžius tuoj po įvykio, parodymais, bet netikėjo vėlesniais jau BPK nustatyta tvarka gautais paties R. A. parodymais, nurodydamas, kad jis apie įvykį aiškina taip, kaip jam naudinga. Teismas be kalbos specialisto paaiškinimo nusprendė, kad liudytojas G. J. nurodė, jog po įvykio R. A. pripažino įvažiavęs į „Audi 80“ automobilį teigdamas „aš įpuoliau“.

8Skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų neištaisė, neatliko įrodymų tyrimo, neperskaitė nukentėjusiųjų parodymų teisiamajame posėdyje, neapklausė ekspertų, todėl neištaisė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir nepašalino abejonių teismo šališkumu, neatsakė į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, todėl skundas laikomas neišnagrinėtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-587/2002, 2K-713/2007 ir kt.). Taip, anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą; šis pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

9Kasaciniuose skunduose nukentėjusysis civilinis ieškovas ir nepilnamečių nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių D. Š. ir D. Š. atstovas pagal įstatymą A. Š., civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kurioje civiliniai ieškiniai perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir bylos dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo grąžinti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.

10Kasatoriai skunduose pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas nurodė, jog byloje pareiškęs civilinį ieškinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pripažino, jog žuvusios R. Š. artimiesiems D. Š., D. Š. ir A. Š. nėra išmokėjęs vienkartinės draudimo išmokos ir periodinių draudimo išmokų, nes jų negali apskaičiuoti. Teismas laikė, kad, vadovaujantis CK 6.290 straipsniu, socialinio draudimo išmokos, mokėtinos R. Š. artimiesiems, įskaitytinos į atlygintinos žalos dydį, todėl, apskaičiuojant civiliniams ieškovams D. Š., D. Š. ir A. Š. priteistinų neturtinės žalos atlyginimų dydžius, būtina atsižvelgti į šiems ieškovams mokėtinas socialinio draudimo išmokas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui tokių išmokų dydžio neapskaičiavus, negalima apskaičiuoti ir civiliniams ieškovams V. ir R. V. priteistinų turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Teismas nutartyje nurodė, kad, priteisiant žalą konkrečiam civiliniam ieškovui, būtina įvertinti bendrą žalos atlyginimo sumą byloje.

11Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, nurodyto BPK 115 straipsnio 2 dalyje, ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl pažeidė BPK 28, 110 straipsnių nuostatas, 44 straipsnio 10 dalyje nustatytas nukentėjusiojo asmens teisių garantijas, be to, neteisingai taikė ir aiškino CK 6.290 straipsnio nuostatas, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, nurodydamas, kad socialinio draudimo išmokos yra įskaitomos ir į atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kasatoriai teigia, kad CK 6.290 straipsnio nuostatos numato, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Teismas laikė, kad jeigu CK 6.290 straipsnis neišskiria neturtinės žalos, tai reiškia, kad nenurodyta, jog socialinio draudimo išmokos yra įskaitomos tik į atlygintinos turtinės žalos dydį, todėl jos įskaitomos į atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kasatorių nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja socialinio draudimo išmokų bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisiniam reglamentavimui. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, yra laikomos asmens turtine žala. Privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiamo asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais yra kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Neturtinę žalą pagal deliktinės atsakomybės principą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo, vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies, 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

12Skunduose pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos apskaičiavimo negalimumą siejo su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus negalėjimu apskaičiuoti socialinio draudimo išmokos dydžio. Anot kasatorių, taip užkertamas kelias civilinių ieškinių išsprendimui nepateisinamai ilgą laiką, nes ieškovėms D. Š. ir D. Š. paskirtos mokėti periodinės socialinio draudimo išmokos, kurių bendrą dydį VSDFV Mažeikių skyrius galės apskaičiuoti tik tada, kai jų mokėjimas bus nutrauktas.

13Kasatorių nuomone, teismas netinkamai aiškino vadinamąjį skirtingų interesų pusiausvyros principą laikydamas, kad, priteisiant konkrečiam ieškovui žalos atlyginimą, prieš tai būtina nustatyti žalos dydį visiems galimiems civiliniams ieškovams, tenkantį vienam civiliniam atsakovui.

14Anot kasatorių, priimdamas sprendimą apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėmis nutartimis Nr. 3K-7-245/2010, 2K-171/2009, 2K-400/2009, 3-358/2004, 3K-3-27/2006, 3K-3-400/2007, 2K-134/2010, 2K-209/2007 formuojamos teismų praktikos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei socialinio draudimo išmokų išmokėjimo.

15Civilinių ieškovų V. ir R. V. atstovė kasaciniame skunde papildomai nurodo, kad jų ieškiniai yra tiksliai apskaičiuoti, turtinė žala pagrįsta pateiktais rašytiniais įrodymais, o neturtinė žala – teisiniais motyvais; šių ieškinių išsprendimui nereikia gauti papildomos medžiagos, šiems civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius dar 2007 metais išmokėjo R. V. 18 538,48 Lt, o V. V. 542,30 Lt kompensuojamojo darbo užmokesčio ligos pašalpą dėl laikino nedarbingumo. Tos pinigų sumos yra jų asmeniškai dėl nedarbingumo patirtas turtinės žalos dydis, todėl jų ieškinių dydžiui visiškai neturi įtakos kitiems civiliniams ieškovams šioje byloje mokėtinas socialinio draudimo išmokos dydis, ką apeliacinės instancijos teisme pripažino ir civiliniai atsakovai UAB „Tomega" ir If P&C Insurance AS filialas.

16Kasatorius A. Š. savo skunde papildomai nurodo, kad reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo jis ir jo atstovaujamos dukterys atsisakė dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, o ieškinį pareiškė tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą aiškus ir suprantamas, jam apskaičiuoti nereikėjo jokios papildomos medžiagos.

17Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo kasaciniai skundai atmestini; nukentėjusiojo, nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovės kasaciniai skundai tenkintini.

18Dėl nuteistojo R. A. ir jo gynėjo kasacinių skundų

19Kasatoriai R. A. ir jo gynėjas savo skunduose suformuluotą prašymą skundžiamus teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą prieš R. A. nutraukti grindžia teiginiu, kad buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, tiek nagrinėjant bylą pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka. Kasatoriai skunduose tvirtina, kad dėl tų pažeidimų buvo neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės, netinkamai įvertinti įrodymai, dėl to buvo nuteistas nekaltas asmuo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie nuteistojo ir jo gynėjo kasacinių skundų teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, kitos bylos medžiagos matyti, kad: teisiamajam posėdžiui pirmininkavo teisėjas Kęstutis Stulginskas, šių savo pareigų jokiam proceso dalyviui, t. y. ir prokurorui, jis nebuvo perleidęs (tai nepagrįstai tvirtinama nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose); teismas apsvarstė ir išsprendė visus proceso dalyvių prašymus (juos patenkindamas ar atmesdamas); teismas ištyrė ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, bet ir pats paskyrė keletą ekspertizių: vaizdo, kompleksinę eismo įvykio–transporto trasologinę, kompleksinę medicininę, eismo įvykio trasologinę, į teisiamąjį posėdį iškvietė ir apklausė ekspertą V. Šakėną. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio (T. 7, b. l. 82) matyti, kad šiam ekspertui BPK nustatyta tvarka nušalinimas nebuvo pareikštas – teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad, teismui atmetus su naujos ekspertizės paskyrimu susijusį prašymą, kaltinamojo R. A. gynėjas pareiškė: „Esant šiai situacijai norime pareikšti ekspertui Šakėnui nušalinimą. Norime, kad jūs tai priimtumėt žinion vertinant jo išvados pagrįstumą.“ Teisėjų kolegija pažymi, kad pacituoto pareiškimo, išsakyto jau po eksperto apklausos prieš pat įrodymų tyrimo pabaigą, negalima laikyti BPK nustatyta tvarka ekspertui pareikštu nušalinimu. Todėl, nesureaguodamas į tokį gynėjo pareiškimą, teismas BPK reikalavimų nepažeidė (nors tai nepagrįstai teigiama nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio bei kitos bylos medžiagos matyti, kad teismas nuosprendyje išdėstė tiek kaltinamąjį R. A. kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, juos įvertino, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą. Todėl, priešingai nei teigiama aptariamuose kasaciniuose skunduose, įrodymų tyrimui ir vertinimui keliami BPK 20 straipsnio reikalavimai pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeisti.

20Nebuvo pažeistos ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Iš nuteistojo R. A. gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad jame buvo ginčijamas byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų vertinimas ir to vertinimo pagrindu padarytos teismo išvados dėl R. A. kaltumo, tvirtinant, kad tas kaltumas nėra įrodytas. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, taip atsakydamas į visus esminius nuteistojo R. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, ir padarė išvadą, kad R. A. kaltumas visiškai įrodytas. Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas dar kartą kelia kaltumo klausimą, teigdami, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas nekaltas asmuo, taip bandydami paneigti teismo nustatytas aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nustatytų aplinkybių neigimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu.

21Iš to, kas šioje nutarties pastraipoje išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniai skundai atmestini.

22Dėl nukentėjusiojo, nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovės kasacinių skundų

23

24Sprendimą apskųstą teismo nuosprendį pakeisti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija grindė išvada, kad nuosprendyje civilinių ieškinių klausimai, nustatant nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams priteistinas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo sumas, buvo išspręsti neteisingai. Teismas nutartyje nurodė, kad žuvusiosios R. Š. artimiesiems pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 110-3207) būtų išmokėta vienkartinė 121 200 Lt dydžio draudimo išmoka, taip pat būtų mokamos periodinės draudimo išmokos jos vaikams, tačiau tai priklauso nuo to, ar įvykis bus pripažintas draudiminiu, taigi nuo teismo sprendimo šioje baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.290 straipsnyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kolegija nutartyje nurodė, kad ši materialinės teisės norma neturtinės žalos neišskiria, t. y. nenurodo, kad socialinio draudimo išmokos yra įskaitomos tik į atlygintinos turtinės žalos dydį, todėl apskaičiuojant ieškovams A. Š., D. Š. ir D. Š. priteistinų neturtinės žalos atlyginimų dydžius, būtina atsižvelgti į ieškovams išmokėtinas socialinio draudimo išmokas ir tomis sumomis sumažinti iš atsakovų priteistinos žalos dydį, tačiau byloje apie tai duomenų nėra, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašte dar nurodyta, kad šis skyrius negali tiksliai apskaičiuoti D. Š. ir D. Š. mokėtinų periodinių išmokų dydžių. Kolegija taip pat pažymėjo, kad, nesant galimybių tiksliai apskaičiuoti A. Š., D. Š. ir D. Š. priteistinų neturtinės žalos dydžių, negalima apskaičiuoti civiliniams ieškovams V. V. ir R. V. priteistinų turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Teisėjų kolegijos nuomone, priimant sprendimą dėl civilinių ieškinių, būtina atskirai apskaičiuoti turtinę žalą ir atsižvelgti į ją, nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat būtina atsižvelgti į skirtingų interesų pusiausvyrą, t. y. įvertinti bendrą visiems ieškovams atlygintinos žalos sumą, tenkančią civiliniam atsakovui, ir atsižvelgti į jo turtinę padėtį. Nutartyje nurodoma, kad civilinius ieškinius dėl turtinės žalos pareiškė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, turintis išmokėti pagal įstatymą priklausančias socialinio draudimo išmokas R. Š. artimiesiems, ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus informacija apie išmokėtą vienkartinę kompensaciją ir periodines išmokas žuvusiosios artimiesiems turėtų įtakos nustatant iš civilinių atsakovų UAB ,,Tomega“ ir ,,If P&C Insurance AS“ filialo priteistinas žalos atlyginimo sumas, su kuriomis pateiktuose apeliaciniuose skunduose civilinių atsakovų atstovas akivaizdžiai nesutiko. Dėl visų aptartų aplinkybių kolegija padarė išvadą, kad civilinių ieškinių negalima tiksliai apskaičiuoti, negavus papildomos medžiagos, todėl, vadovaudamasi BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažino civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl civilinių ieškinių dydžių perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

25Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje buvo išspręsti civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovams pripažinti teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl jų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, prieštarauja bylos medžiagai, taikytinų normų turiniui, teismų praktikai.

26Iš bylos medžiagos matyti, kad jos nagrinėjimo metu teismas neturėjo duomenų apie Š. šeimos nariams išmokėtinas socialinio draudimo išmokas, žuvus R. Š. Ši aplinkybė ir buvo pagrindinė priežastis, kuri paskatino apeliacinės instancijos teismą priimti aptariamą sprendimą dėl civilinių ieškinių. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatas teigdamas, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, turi būti įskaitomos ne tik į turtinės, bet ir į neturtinės atlygintinos žalos dydį. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį socialinis draudimas kompensuoja dėl draudiminio įvykio negautas pajamas apdraustiesiems, o jiems mirus – jų šeimos nariams. Iš CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir 6. 250 straipsnio 1 dalies turinio analizės akivaizdu, kad negautos pajamos yra turtinė žala, nes neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasinai išgyvenimai ir kt., teismo įvertinti pinigais. Todėl duomenų apie mokėtinas socialinio draudimo išmokas stygius nėra kliūtis spręsti klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š., D. ir D. Š. baudžiamojoje byloje buvo pareiškę ieškinius tik dėl neturtinės žalos. V. V. ir R. V. byloje pareiškė ieškinius tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, tačiau jų ieškinių apskaičiavimui byloje duomenų visiškai pakako (jie pateikė duomenis, pagrindžiančius patirtą materialinę žalą, duomenis apie gautas socialinio draudimo išmokas, neturtinės žalos dydžio pagrindimą). Šią aplinkybę pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kliūtimi išspręsti V. šeimos ieškinius laikė duomenų trūkumą apie Š. šeimai mokėtinas socialinio draudimo išmokas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė teiginiu, kad, norint apskaičiuoti neturtinę žalą, būtina tiksliai nustatyti atlygintiną turtinę žalą ir atsižvelgti į jos dydį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokia nuostata prieštarauja teismų praktikai. Neneigiant fakto, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį padarytos turtinės žalos dydis yra vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis kriterijus nėra lemiamas; todėl net ir tais atvejais, kai civilinio ieškinio dėl turtinės žalos negalima tiksliai apskaičiuoti, negavus papildomos medžiagos, ir dėl to šio ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ieškinys dėl neturtinės žalos paprastai išsprendžiamas baudžiamoje byloje (kasacinė byla Nr. 2K-171/2009), (Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 12 punktas). Taip yra dėl to, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo civilinį ieškinį išspręsti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), o BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais. Priimdamas skundžiamą šioje nutarties dalyje aptartą sprendimą apeliacinės instancijos teismas pažeidė minėtas BPK nuostatas.

27Iš to, kas šioje nutarties dalyje išdėstyta, išplaukia, kad nukentėjusiojo, nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovės kasaciniuose skunduose nurodyti prašymai yra pagrįsti. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina dėl esminio BPK reikalavimų pažeidimo, netinkamo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis), ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 5 punktais,

Nutarė

29Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.

30Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kurioje: 1) nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų V. V. ir R. V., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š. apeliaciniai skundai atmesti; 2) pakeista Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių, panaikinant nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių dalinio ir visiško tenkinimo; civiliniams ieškovams V. V., R. V., civiliniam ieškovui ir nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovui pagal įstatymą A. Š., civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai pripažįstant teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl civilinių ieškinių dydžių perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

31Bylos dalį dėl civilinių ieškinių perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pagal nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų V. V. ir R. V., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ atstovo, civilinio atsakovo UAB „Tomega" atstovo apeliacinius skundus.

32Kitą skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Iš R. A. priteista A. Š. 1500 Lt, R. V. – 4840 Lt advokato pagalbai... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,... 5. R. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 20 d., apie 14.54 val.,... 6. Kasaciniais skundais nuteistasis R. A. ir jo gynėjas prašo panaikinti... 7. Skunduose nurodydami iš esmės tuos pačius svarbiausius argumentus abu... 8. Skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos... 9. Kasaciniuose skunduose nukentėjusysis civilinis ieškovas ir nepilnamečių... 10. Kasatoriai skunduose pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas nurodė, jog... 11. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo,... 12. Skunduose pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos... 13. Kasatorių nuomone, teismas netinkamai aiškino vadinamąjį skirtingų... 14. Anot kasatorių, priimdamas sprendimą apeliacinės instancijos teismas nukrypo... 15. Civilinių ieškovų V. ir R. V. atstovė kasaciniame skunde papildomai nurodo,... 16. Kasatorius A. Š. savo skunde papildomai nurodo, kad reikalavimo dėl turtinės... 17. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo kasaciniai skundai atmestini; nukentėjusiojo,... 18. Dėl nuteistojo R. A. ir jo gynėjo kasacinių skundų... 19. Kasatoriai R. A. ir jo gynėjas savo skunduose suformuluotą prašymą... 20. Nebuvo pažeistos ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos, nagrinėjant bylą... 21. Iš to, kas šioje nutarties pastraipoje išdėstyta, išplaukia, kad naikinti... 22. Dėl nukentėjusiojo, nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal... 23. ... 24. Sprendimą apskųstą teismo nuosprendį pakeisti apeliacinės instancijos... 25. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės... 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad jos nagrinėjimo metu teismas neturėjo... 27. Iš to, kas šioje nutarties dalyje išdėstyta, išplaukia, kad... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.... 30. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 31. Bylos dalį dėl civilinių ieškinių perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine... 32. Kitą skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą....