Byla 3K-3-447/2014
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Lastra“, L. A., S. V., A. S. (A. S.) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transekspedicija“ ieškinį atsakovams UAB „Lastra“, L. A., S. V., A. S. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

6Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 546 327,16 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nesąžiningos konkurencijos veiksmais, perviliojant ieškovo darbuotojus į UAB „Lastra“ ir panaudojant ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją UAB „Lastra“ veikloje, pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovo Geležinkelių departamentas nebegalėjo tinkamai teikti paslaugų ir ieškovas patyrė žalą, pasireiškusią negautų pajamų forma. Ieškovas nurodė, kad L. A. nuo 2001 m. kovo 21 d. iki 2006 m. spalio 31 d. dirbo UAB „Transekspedicija“ Krovinių ekspedijavimo skyriaus vadove – generalinio direktoriaus pavaduotoja, vadovavo ieškovo Geležinkelių departamentui. S. V. nuo 2001 m. birželio 7 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. ėjo UAB „Transekspedicija“ Geležinkelių departamento 1-os darbo kvalifikacinės kategorijos transporto vadybininko pareigas. A. S. nuo 2005 m. birželio 28 d. iki 2007 m. kovo 22 d. ėjo UAB „Transekspedicija“ Geležinkelių departamento vyriausiojo vadybininko pareigas. L. A., S. V. ir A. S. yra UAB „Lastra“, kurios veikla yra analogiška ieškovo veiklai, steigėjai ir akcininkai. Visi atsakovai darbo sutartis su ieškovu nutraukė savo noru ir iš karto įsidarbino UAB „Lastra“: L. A. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2006 m. spalio 31 d., o su UAB „Lastra“ sudarė 2006 m. lapkričio 2 d.; S. V. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2006 m. gruodžio 27 d., o su atsakovu sudarė 2007 m. sausio 2 d.; A. S. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2007 m. kovo 22 d., o su atsakovu sudarė 2007 m. sausio 10 d., t. y. dar nenutraukęs darbo santykių su ieškovu.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad tiek ieškovas UAB „Transekspedicija“, tiek atsakovas UAB „Lastra“ užsiima ta pačia krovinių ekspedijavimo ir pervežimo veikla. Atsakovai L. A., S. V., A. S. – buvę UAB „Transekspedicijos darbuotojai: L. A. nuo 2001 m. kovo 21 d. iki 2006 m. spalio 31 d. dirbo UAB „Transekspedicija“ Krovinių ekspedijavimo skyriaus vadove – generalinio direktoriaus pavaduotoja, vadovavo ieškovo Geležinkelių departamentui, S. V. nuo 2001 m. birželio 7 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. ėjo UAB „Transekspedicija“ Geležinkelių departamento 1-os darbo kvalifikacinės kategorijos transporto vadybininko pareigas, A. S. nuo 2005 m. birželio 28 d. iki 2007 m. kovo 22 d. ėjo UAB „Transekspedicija“ Geležinkelių departamento vyriausiojo vadybininko pareigas. Juridinių asmenų registre UAB „Transekspedicija“ įregistruota 1991 m., UAB „Lastra“ – 2006 m. Atsakovai L. A., S. V., A. S. yra UAB „Lastra“ steigėjai; atsakovė L. A. eina UAB „Lastra“ direktorės pareigas. Teismo nuomone, vien UAB „Lastra“, užsiimančios tapačia veikla, steigimo ir pradėjimo joje dirbti faktas negali būti vertinamas kaip Konkurencijos įstatymo normų pažeidimas, o vertintinas kaip atsakovų teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimas (Konstitucijos 28, 46 straipsniai, Konkurencijos įstatymo 1, 3, 16 straipsniai, Darbo kodekso 2 straipsnis). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai turėjo įtakos ieškovo darbuotojų darbo santykių nutraukimui ar kad atsakovai, įsteigę analogiškos veiklos bendrovę, turėjo tikslą konkuruoti su ieškovu kaip nors nesąžiningai, vertinant jų veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ieškovas 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkyje Nr. 403 yra nurodęs, kas bendrovėje pripažįstama komercinėmis paslaptimis. Teismas sprendė, kad faktiškai visa informacija, įvardyta potvarkyje kaip komercinė paslaptis, kuria, kaip teigia ieškovas, pasinaudojo atsakovai, yra viešai skelbiama ir todėl negali būti laikoma komercine paslaptimi. Antai, ekspedicinių įmonių adresai, duomenys apie ieškovo buvusius ir esamus klientus yra viešoje erdvėje, jie skelbiami internetiniuose puslapiuose, pervežimo kainas geležinkeliu nustato kiekvienos šalies geležinkeliai, o ieškovo internetiniame puslapyje galima sužinoti apie krovinių ekspedijavimo kainas. Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad atsakovas klientų neviliojo žemesnėmis kainomis, o įmonės pasirinkimą lėmė UAB „Lastra“ darbuotojų savybės (operatyvumas, patikimumas ir pan.). Teismas nurodė, kad pagal atsakovų ir liudytojo D. V. paaiškinimus klientai ieškomi internetiniuose puslapiuose, o ne laukiama iniciatyvos iš jų; L. A. paaiškino, kad jos asmeninis telefono numeris buvo žinomas klientams dar nuo darbo Lietuvos geležinkeliuose laikų; ką patvirtino ir liudytojas S. Č. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad iš tiesų dalis klientų, su kuriais dirbo atsakovai UAB „Transekspedicija“, dirbo su atsakovais ir jiems dirbant kitose įmonėse; dalis klientų po atsakovų išėjimo iš UAB „Transekspedicija“ nutraukė bendradarbiavimą su ieškovu, tapo UAB „Lastra“ klientais, tačiau kartu naudojosi kitų ekspedijavimo įmonių paslaugomis; dalis buvusių UAB „Transekspedicija“ klientų tęsė bendradarbiavimą su konkrečiais asmenimis (atsakovais), kuriais jie pasitikėjo ne dėl to, kad jie dirbo konkrečioje įmonėje, o dėl to, kad bendradarbiavimas su jais garantavo tinkamos kokybės paslaugų gavimą, sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovai perviliojo buvusius ieškovo klientus, panaudodami jiems žinomą ieškovo konfidencialią informaciją. Teismas, nenustatęs atsakovų veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo nuostatas, atmetė ieškovo reikalavimus atlyginti 546 327,16 Lt nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 316 800 Lt žalai atlyginti, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (316 800 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar UAB „Lastra“ veikloje atsakovų panaudota informacija apie UAB „Transekspedicija“ klientus gali būti laikoma UAB „Transekspedicija“ komercine paslaptimi. Iš 1994 m. rugsėjo 14 d. AB „Transekspedicija“ potvarkio, su kuriuo buvo supažindinta ir atsakovė L. A., aišku, kad komercinėmis paslaptimis buvo laikoma: ekspedicinių įmonių – AB „Transekspedicija“ partnerių adresai, informacija apie transporto užsakovus, pervežimo kainas, taip pat krovinių užsakymus. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB „Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007) informacija apie ieškovo klientus pripažįstama komercine paslaptimi, pasinaudojimas kuria nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos (praėjus mažiau kaip metams po darbo santykių su ūkio subjektu pasibaigimo) laikytinas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis). Taigi informaciją apie UAB „Transekspedicija“ paslaugų užsakovus (klientus) UAB „Lastra“ veikloje atsakovai galėjo naudoti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo darbo santykių su AB „Transekspedicija“ pasibaigimo. Nors su ieškovo komercinių paslapčių sąrašu buvo supažindinta tik L. A., tačiau, atsižvelgiant į ilgametę darbo patirtį, S. V. ir A. S. negalėjo nesuprasti (darbo sutartyje su A. S. netgi tiesiogiai įtvirtintas draudimas vienerius metus neteikti informacijos, susijusios su ankstesne veikla), kad UAB „Lastra“ naudojimasis AB „Transekspedicija“ klientais, su kuriais kontaktai išlaikyti būtent dirbant ieškovo įmonėje, suteiks UAB „Lastra“ aiškų konkurencinį pranašumą, nes į naujai įsteigtą įmonę perkeliamas ieškovo įmonėje kaip samdomų darbuotojų padarytas įdirbis, kuris, bent jau nepraėjus įstatymo numatytam laikotarpiui (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis), laikytinas padarytu darbdavio naudai. Neteisėtus atsakovų veiksmus kryptingai siekiant išlaikyti buvusius ieškovo klientus jiems pasiūlant naujai įsteigtos įmonės (UAB „Lastra“) paslaugas, teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju patvirtina tai, kad vizitinėse kortelėse, duodamose UAB „Transekspedicija“ klientams, L. A. iniciatyva buvo nurodomi asmeniniai atsakovų mobiliųjų telefonų numeriai, visi atsakovai nuosekliai nutraukė darbo santykius su AB „Transekspedicija“ ir iš karto įsidarbino UAB „Lastra“, o A. S. vienu metu (daugiau kaip 2 mėnesius) dirbo dviejuose konkuruojančiuose ūkio subjektuose, vėliau į UAB „Lastra“ buvo pakviesti dar du ieškovo darbuotojai (J. J. ir A. T.) ir pagaliau faktinis didžiosios dalies buvusių ieškovo klienų perėmimas iš esmės netrukus po UAB „Lastra“ įsteigimo ir atsakovų įsidarbinimo jų pačių įsteigtoje įmonėje. Taigi konkrečiu atveju visų atsakovų veiksmai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), pasireiškę ieškovo klientų perėmimu, atitinka CK 6.246 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos požymius. Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovui padarytą žalą geriausiai atspindi atsakovo UAB „Lastra“ tipinės veiklos pelno dydis ekspedijuojant buvusių AB „Transekspedicija“ klientų krovinius geležinkelių transportu nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kas, kaip konstatuota bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės aktu Nr. 1112/59 E, sudaro 316 800 Lt (ekspertizės akto 46 lapas), tai ir laikytina dėl nesąžiningos atsakovų konkurencijos ieškovo patirtais nuostoliais, atitinkančiais teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Darydama išvadą dėl pirmiau nurodyto dydžio tipinės veiklos pelno, ekspertė vadovavosi būtent faktinėmis UAB „Lastra“ pajamomis iš buvusių AB „Transekspedicija“ klientų. Teisėjų kolegija atmetė atsakovų argumentus, kad žalos atlyginimas turėtų būti apribojamas vieneriais metais po darbo santykių su ieškovu pasibaigimo, ir pažymėjo, kad toks žalos atlyginimas, kaip jau minėta, neužtikrintų verslo subjekto veiklos stabilumo, nes nesąžiningai konkuruoti nusprendęs subjektas rizikuotų tik netekti nesąžiningais veiksmais per vienerius metus įgytos naudos, kai Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatytu draudimu pirmiausia siekiama užtikrinti ne klientų laisvą apsisprendimą pasirinkti paslaugų teikėją, o sąžiningą (be privilegijų dėl ankstesnio bendravimo dirbant kitam ūkio subjektui ar pan.) tokias paslaugas teikiančių įmonių konkurenciją. Be to, nesąžiningos konkurencijos atveju ribota atsakomybė nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybių visuma (atsakovų dalyvavimas įsteigiant UAB „Lastra“, jų perėjimas dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl ilgamečio darbo ieškovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, ieškovo bendrovės apyvartos kritimas, sandorių su buvusiais ieškovo klientais sudarymas, dėl ko UAB „Lastra“ jau pirmaisiais veiklos mėnesiais gavo pelną, o ieškovo gaunamos pajamos iš UAB „Lastra“ perimtų klientų, o kartu ir viso ieškovo Geležinkelių departamento pajamos staigiai krito (nors prieš tai vien didėjo) leidžia daryti išvadą, kad nurodytą žalą ieškovui lėmė būtent neteisėti atsakovų veiksmai.

12III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

13Kasaciniais skundais atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:

141. Atsakovai S. V., A. S. bei L. A. nėra tinkami atsakovai nagrinėjamoje byloje, nes nėra ūkio subjektai Konkurencijos įstatymo prasme (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 straipsnio 16, 17 dalys). Nesąžiningos konkurencijos draudimo ir su šių draudimų pažeidimu susiję žalos atlyginimo reikalavimai gali būti reiškiami tik ūkio subjektams, o ne ūkio subjektų darbuotojams ar kitiems fiziniams asmenims, kurie negali būti laikomi savarankiškais ūkio subjektais Konkurencijos įstatymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. UAB Verslo inkorporacijos centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013).

152. Komercinę paslaptį sudaro tik ta informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dažai“ ir kt. v. UAB „Spaudos dažai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2002; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Visų ekspedicinių įmonių (t. y. įmonių, kurios užsiima krovinių ekspedijavimu), transporto įmonių adresai bei kiti rekvizitai yra skelbiami internete, UAB „Transekspedicija“ pervežimų kainas galima sužinoti kreipiantis internetu ar telefonu į ieškovą. Taigi tokia informacija laikytina vieša ir negali būti laikoma ieškovo komercine paslaptimi (CK 1.116 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas neįrodė ėmęsis protingų pastangų informacijai apsaugoti (CK 1.116 straipsnio 1 dalis). Tai, ar asmuo ėmėsi tokių priemonių, vertinama ne tik pagal tai, ar jis priėmė formalų sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus, bet ir pagal tai, ar jis ėmėsi protingų saugos priemonių, būtent: nustatė informacijos naudojimo tvarką, jos platinimo draudimus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006). Pažymėtina, kad atsakovai S. V. ir A. S. net nebuvo supažindinti su ieškovo nurodytų komercinių paslapčių sąrašu.

163. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymų visumą ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai pažeidė Konkurencijos įstatymą ir perviliojo UAB „Transekspedicija“ klientus. Ieškovas nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo klientai būtų buvę viliojami kokiomis nors išskirtinėmis sąlygomis, žemesnėmis kainomis ar kokiu nors kitu būdu. Atsakovo UAB „Lastra“, kaip paslaugų tiekėjo, pasirinkimą lėmė sąžininga konkurencija – atsakovo teikiamų paslaugų kokybė, ypač atsakovo darbuotojų asmeninės savybės, bet ne naudojimasis ieškovo komercinėmis paslaptimis ar kokie nors kiti nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Tai, kad ieškovo minimiems klientams nebuvo pasiūlytos palankesnės tokių paslaugų sąlygos ar kad šie buvo kviečiami tapti UAB „Lastra“ klientais, patvirtino ir teisme liudiję liudytojai, UAB „Lastra“ klientų raštai. Faktiškai visi ieškovo ir atsakovo klientai – įmonės, kurioms reikalinga krovinio ekspedijavimo paslauga, bendradarbiauja su daug ekspedicinių įmonių, o vienos ar kitos įmonės paslaugas renkasi atskirai konkrečiam užsakymui. Apeliacinės instancijos teismas nevertino paties ieškovo pripažinimo, kad būdamas ieškovo klientu daugiau su bendrove nedirbtų, nes netinkamai organizuojamas bendrovės darbas ekspedijavimo geležinkeliais srityje. Pats ieškovas nurodė, kad 17 iš jo nurodytų 51 kliento net netapo atsakovo klientais, tačiau teigia, kad jie išėjo dėl atsakovų kaltės ir reikalavo atlyginti žalą. Kasatorių nuomone, ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas civilinę atsakomybę taikė nesant būtinųjų sąlygų.

174. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai nustatė nuostolių dydį. Kriterijus, kuris gali būti taikomas apskaičiuojant nesąžininga konkurencija padarytą žalą, yra atsakovo pajamos, gautos už tą laikotarpi, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, jeigu įrodomas priežastinis ryšys tarp šių pajamų ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kt. v. R. D. IĮ „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-66/2005). Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo nuostata, kad asmenys, kuriems darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu pagrindu tapo žinoma informacija, laikoma komercine paslaptimi, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo. Darytina išvada, kad žala (jeigu ji būtų įrodyta) galėtų būti priteisiama tik už vienerius metus po atsakovų darbo santykių pasibaigimo.

185. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendimu patenkinama 58 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteisė atitinkamai 58 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau, pažeisdamas CPK 93 straipsnio 2 dalį, nesprendė dėl dalies bylinėjimosi išlaidų, proporcingų atmestai ieškinio daliai, priteisimo atsakovų naudai iš ieškovo.

19Atsiliepimais į kasacinius skundus ieškovas prašo kasacinius skundus atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai į kasacinius skundus grindžiami tokiais argumentais:

201. Kasatoriai S. V., A. S. bei L. A. yra tinkami atsakovai. Kaip darbuotojai, perdavę komercinę paslaptį, jie atsako pagal Konkurencijos įstatymą, ką patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB ,,Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ateities ekologija“ v. VšĮ „Ekologijos vizija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-208/2009; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lintera“ v. BUAB „Profit-T“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-676/2013).

212. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad informacija apie paslaugų apimtis, klientus ir kitus verslo partnerius, sudaromų ar sudarytų sutarčių sąlygas, ūkinės veiklos vykdymo būdus, prekių pardavimo procesus laikytina savaime nevieša ir galinčia sudaryti komercinę paslaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lintera“ v. BUAB „Profit-T“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-676/2013, 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir UAB „Agrolitas Impeks Lesma“, bylos Nr. 3K-3-366/2011). Informacija apie užsakovus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tos įmonės mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl pervežimo užsakymo, transportavimo kainų nustatymo, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokio tipo krovinius veža užsakovas; tai taip pat yra informacija apie pervežimo geležinkelių transportu paslaugas teikiančias įmones, kokios pervežimo paslaugas jos gali pasiūlyti ieškovui, kas jose faktiškai priima su veikla susijusius sprendimus, kokios yra suderėtos pervežimų nuolaidos, pakrovimo, transportavimo, terminų, apmokėjimo sąlygos ir kita. Akivaizdu, kad tokios informacijos, priešingai negu teigia kasatoriai, niekada nebus galima gauti internetu. Pagal kasacinio teismo praktiką savaime faktas, kad bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012). Vadinasi, negalima suabsoliutinti ir formalaus supažindinimo su vienu ar kitu dokumentu fakto. Manytina, kad tokiu atveju, kai darbuotojas ilgą laiką dirba įmonėje su informacija, kurią bet kuris protingas ir atidus asmuo suprastų kaip neviešą, laikytina, jog darbuotojas įgyja pareigą saugoti ir neatskleisti konkuruojančiam ūkio subjektui šios informacijos.

223. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad ieškovo klientų perėjimas dirbti pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, laikytina pakankamu įrodymu, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB ,,Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).

234. Kasatoriai taip pat nepagrįstai teigia, kad nuostolius apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę priteisti už laikotarpį, ne ilgesnį kaip vieneri metai nuo darbo sutarčių su ieškovu nutraukimo. Toks aiškinimas neteisingas. Asmuo, nepraėjus nė metų, bet kokia forma atskleidęs komercinę paslaptį sudarančią informaciją, pasinaudojęs tokia informacija neatleidžiamas nuo pareigos atlyginti dėl to atsiradusius ir besitęsiančius nuostolius ir praėjus daugiau kaip metams, pvz., jeigu atsakovas nepraėjus nė metų atskleidžia komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir tokiu būdu yra perviliojamas klientas, iš kurio gaunama finansinės naudos daugiau kaip vienerius metus, tai nereiškia, kad visa neteisėtu pagrindu pradėta gauti nauda, gaunama pasibaigus vienerių metų laikotarpiui, toliau jau tampa teisėta.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl komercinės paslapties sampratos ir apsaugos

27Pagrindinis komercinės paslapties turinio ir teisinių santykių reglamentavimo šaltinis – Civilinio kodekso 1.116 straipsnis. Šioje teisės normoje apibrėžta, kas laikytina komercinės paslapties objektu, ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų traktuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė paslaptis. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, jog jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektas, taigi, kaip ir visi kiti pramoninės nuosavybės objektai (patentai, prekių ženklai, dizainas, pan.) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Taigi Civilinio kodekso 1.116 straipsnio dispozicijoje apibrėžti komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiai: 1) informacija turi turėti tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus, siejamas su viešu jos neatskleidimu – slaptumu); 2) informacija neturi būti viešai prieinama dėl informacijos savininko (patikėtinio) pastangų išsaugoti jos slaptumą (informacijos formalizavimo, jos identifikavimo ir apsaugos nustatymo kriterijus). Tai formalūs informacijos norminiai požymiai, kuriais įstatymų leidėjas apibrėžia informaciją, kuriai taikoma apsauga ir kuri galėtų būti pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi. Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu.

28Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytoje materialiosios teisės normoje, reglamentuojančioje komercinės paslapties turinį, įtvirtintus formaliuosius norminius požymius, yra konstatavęs, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012).

29Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų slapta, nes tokiu atveju tai būtų tiesiog paslaptis, bet nebūtinai komercinė. Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006); informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-366/2011).

30Taigi Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio. Jei kompetentingi bendrovės valdymo organai mano turį vertingos bendrovės veiklai informacijos, tokiai informacijai jie gali pritaikyti komercinės paslapties statusą ir taikyti visus reikalingus apsaugos mechanizmus, išskyrus atvejus, kai informacija įstatymo pripažįstama kaip vieša bendrovės informacija.

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1994 m. rugsėjo 14 d. AB „Transekspedicija“ potvarkiu komercinėmis paslaptimis buvo laikoma: ekspedicinių įmonių – AB „Transekspedicija“ partnerių – adresai, informacija apie transporto užsakovus, pervežimo kainas, taip pat krovinių užsakymus. Bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino nurodytame potvarkyje įvardytą informaciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkyje Nr. 403 kaip komercinė paslaptis įvardyta informacija, kuria, kaip teigia ieškovas, pasinaudojo atsakovai, yra viešai skelbiama ir todėl negali būti laikoma komercine paslaptimi. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, nepagrįstai susiaurino įmonės komercinės informacijos, susijusios su bendrovės duomenų bazėmis (informacija apie klientus, pervežimo kainas ir pan.), turinį, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje informacija apie ieškovo klientus pripažįstama komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB „Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lintera“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-676/2013).

32Paprastai įmonės klientu laikomas nuolatinis prekių ar paslaugų pirkėjas. Įgautas kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja kliento lojalumą bei įmonės vardo žinomumo augimą. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkų informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas ieškovo klientų sąrašo komercine paslaptimi, nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiek ekspedicinių įmonių sąrašai, tiek duomenys apie buvusius ar esamus ieškovo klientus, taip pat pervežimo kainas yra prieinami viešai, todėl ši informacija negali būti laikoma nežinoma tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog ieškovo klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra ieškovo klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinama apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Sutiktina su ieškovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad informacija apie užsakovus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl pervežimo užsakymo, transportavimo kainų nustatymo, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokio tipo krovinius veža užsakovas; tai taip pat yra informacija apie pervežimo geležinkelių transportu paslaugas teikiančias įmones, kokias pervežimo paslaugas jos gali pasiūlyti ieškovui, kas jose faktiškai priima su veikla susijusius sprendimus, kokios yra suderėtos pervežimų nuolaidos, pakrovimo, transportavimo, terminų, apmokėjimo sąlygos ir kita. Akivaizdu, kad tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai.

33Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovo klientų sąrašas kaip toks, kurio turinį sudarytų aukščiau pirmiau nurodyti duomenys, būtų prieinamas viešai, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šią informaciją pripažino atitinkančia formaliuosius informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus bei neprieinama viešai.

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš 1994 m. rugsėjo 14 d. AB „Transekspedicija“ potvarkio, su kuriuo turėjo būti supažindinti visi (įskaitant naujai priimamus) darbuotojai ir neabejotinai buvo supažindinta buvusi ieškovo Geležinkelių departamento vadovė ir dabartinė UAB „Lastra“ vadovė L. A., aišku, jog komercinėmis paslaptimis buvo laikoma: ekspedicinių įmonių – AB „Transekspedicija“ partnerių – adresai, informacija apie transporto užsakovus, pervežimo kainas, taip pat krovinių užsakymus. Su nurodytu sąrašu, minėta, buvo supažindinta kasatorė L. A., vadovavusi ieškovo departamentui, kuriame dirbo tiek S. V., tiek A. S., visi šie asmenys buvo UAB „Lastra“, kurios vadovė yra L. A., steigėjai. Be to, kaip pažymėta pirmiau, komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimas apskritai negali būti suabsoliutinamas, o atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ilgametę darbo patirtį, S. V. ir A. S. negalėjo nesuprasti (byloje nustatyta, kad darbo sutartyje su A. S. netgi tiesiogiai įtvirtintas draudimas vienerius metus neteikti informacijos, susijusios su ankstesne veikla), kad UAB „Lastra“ naudojimasis AB „Transekspedicija“ klientais, su kuriais kontaktai išlaikyti būtent dirbant ieškovo įmonėje, suteiks UAB „Lastra“ aiškų konkurencinį pranašumą, nes į naujai įsteigtą įmonę perkeliamas ieškovo buvusių samdomų darbuotojų įdirbis, kuris, bent jau nepraėjus įstatymo nustatytam laikotarpiui (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis), laikytinas padarytu darbdavio naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, jog informacija apie ieškovo klientus buvo laikoma konfidencialia ir jai apsaugoti buvo numatytos tam tikros priemonės. Apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl ieškovo informacijos apie klientus konfidencialumo patvirtina ir pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika. Pasinaudojimas komercine paslaptimi nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos laikytinas neteisėtu veiksmu (CK 6.246 straipsnis).

35Dėl įrodinėjimo specifikos esant ginčui dėl nesąžiningos konkurencijos, klientų perviliojimo ir dėl to padarytų nuostolių atlyginimo

36Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymų visumą ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai pažeidė Konkurencijos įstatymą ir perviliojo UAB „Transekspedicija“ klientus; byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo klientai būtų buvę viliojami kokiomis nors išskirtinėmis sąlygomis, žemesnėmis kainomis ar kokiu nors kitu būdu.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Lesto (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiose kaip nagrinėjamoji bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013).

38Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NTB Namėjos grupė“ v. UAB „Naminta“, bylos Nr.3K-3-472/2011).

39Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma – visų atsakovų dalyvavimas įsteigiant UAB „Lastra“, nuoseklus jų perėjimas dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudarytos sąlygos pasinaudoti dėl ilgamečio darbo ieškovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, ieškovo bendrovės apyvartos kritimas, UAB „Lastra“ sandorių su buvusiais ieškovo klientais sudarymas, dėl ko UAB „Lastra“ jau pirmaisiais veiklos mėnesiais gavo pelną, o ieškovo (kartu ir ieškovo Geležinkelių departamento) gaunamos pajamos iš UAB „Lastra“ perimtų klientų staigiai krito (nors prieš tai vien didėjo) – konkrečiu atveju leidžia daryti išvadą, jog ieškovo patirtą žalą lėmė būtent neteisėti atsakovų L. A., S. V., A. S. ir UAB „Lastra“ veiksmai. Tokias išvadas leidžia daryti ir kasatorės L. A. parodymai apie tai, kad steigti savo įmonę nutarė bendrai su kitais atsakovais tam, jog galėtų dirbti sau. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta remiantis netiesioginių įrodymų visuma ir atitinka kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo specifikos šios kategorijos bylose.

40Dėl atsakovų atsakomybės pasinaudojus komercine paslaptimi

41Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio ūkio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo 2012 m. kovo 22 d. įstatymu Nr. XI-1937 priimtas Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

42Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, pažeisdami darbo sutartį atskleidę komercinę paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama civilinę sutartį. Nuostoliais tokiu atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos ir negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kuriose įtvirtintas draudimas naudotis, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančią informaciją be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, taip pat Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka, taikytinos ūkio subjektams, bet ne fiziniams asmenims. Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo taikytina pirmiau nurodyta CK 1.116 straipsnio 3 dalis, taip pat Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lintera“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-676/2013). Taigi pagal ginčo santykių atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą atsakomybė už Konkurencijos įstatymo pažeidimus taikoma tik ūkio subjektams – juridiniams asmenims. Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

43Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad visų atsakovų veiksmai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis.), pasireiškę ieškovo klientų perėmimu, atitinka CK 6.246 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos požymius. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, laikytina pakankamu įrodymu, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB ,,Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).

44Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovo bendrovės yra konkuruojantys verslo subjektai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Suprantama, kad atsakovo bendrovės, konkuruojančios ieškovo bendrovei, įsteigimo faktas, kaip toks, negalėjo padaryti žalos. Nagrinėjamoje byloje reikšminga yra tai, kad kasatoriai L. A., S. V. ir A. S. yra UAB „Lastra“, kurios veikla analogiška ieškovo veiklai, steigėjai ir akcininkai. Visi atsakovai darbo sutartis su ieškovu nutraukė savo noru ir iš karto įsidarbino UAB „Lastra“: L. A. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2006 m. spalio 31 d., o su UAB „Lastra“ sudarė 2006 m. lapkričio 2 d.; S. V. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2006 m. gruodžio 27 d., o su atsakovu sudarė 2007 m. sausio 2 d.; A. S. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2007 m. kovo 22 d., o su atsakovu sudarė 2007 m. sausio 10 d., t. y. dar nenutraukęs darbo santykių su ieškovu. Kasatorių aktyvus dalyvavimas įsteigiant bendrovę, perėjimas dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudarytos sąlygos pasinaudoti dėl darbo ieškovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas ir pan. teikia pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota.

45Taigi byloje yra nustatytos visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais, kai civilinė atsakomybės kyla tiek naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei, tiek šios įmonės steigėjams ar kitiems juridinio asmens dalyviams, tokių asmenų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti konkrečiai įvardijant kiekvieno iš jų padarytos žalos dydį, todėl žala iš visų atsakovų priteisiama solidariai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DBSB „Medvėgalis ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).

46Pažymėtina tai, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip, savaime nereiškia, jog laikotarpis, už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, yra ribojamas vieneriais metais. Nurodytoje normoje įtvirtinta tam tikrų subjektų pareiga atitinkamą laikotarpį neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti, t. y. susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Tokios pareigos pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Konfidencialios informacijos atskleidimas dažniausiai susijęs su netiesioginiais nuostoliais (sumažėjęs bendrovės konkurencingumas rinkoje, žala bendrovės įvaizdžiui, negautas pelnas), todėl įrodyti, kad bendrovė patyrė tam tikro dydžio nuostolį, yra gana sudėtinga. Civilinio kodekso 6.164 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimalūs nuostoliai tokiu atveju yra tokio dydžio, kokia yra gauta nauda, išreikšta pinigais.

47Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė žalos dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Danske Bank A/S v. UAB „Kaminera“, bylos Nr. 3K-3-418/2014).

48Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškovo patirtų nuostolių dydį nustatė vadovaudamasis ne grynojo pelno, o tipinės veiklos pelno kriterijumi. Atkreiptinas dėmesys, kad tipinės veiklos pelnas ir grynasis pelnas nėra tapačios sąvokos. Tipinės veiklos pelnas gaunamas iš bendrojo pelno išskaičiavus veiklos sąnaudas (pvz., administravimo sąnaudas). Tuo tarpu grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs sąlygų civilinei atsakomybei taikyti buvimą, ieškovo patirtos žalos dydį turėjo nustatyti vadovaudamasis grynojo pelno kriterijumi.

49Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nustatant negautų pajamų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51Kasacinis teismas patyrė 84,60 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos... 6. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 546 327,16 Lt nuostoliams... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad tiek ieškovas UAB „Transekspedicija“, tiek atsakovas... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar... 12. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 13. Kasaciniais skundais atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 14. 1. Atsakovai S. V., A. S. bei L. A. nėra tinkami atsakovai nagrinėjamoje... 15. 2. Komercinę paslaptį sudaro tik ta informacija, kuri nėra visuotinai... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymų visumą ir... 17. 4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai nustatė nuostolių... 18. 5. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendimu patenkinama 58... 19. Atsiliepimais į kasacinius skundus ieškovas prašo kasacinius skundus... 20. 1. Kasatoriai S. V., A. S. bei L. A. yra tinkami atsakovai. Kaip darbuotojai,... 21. 2. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad informacija apie paslaugų... 22. 3. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad ieškovo klientų... 23. 4. Kasatoriai taip pat nepagrįstai teigia, kad nuostolius apeliacinės... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl komercinės paslapties sampratos ir apsaugos... 27. Pagrindinis komercinės paslapties turinio ir teisinių santykių... 28. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytoje materialiosios teisės normoje,... 29. Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų... 30. Taigi Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai yra suformuluoti... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1994 m. rugsėjo 14 d. AB... 32. Paprastai įmonės klientu laikomas nuolatinis prekių ar paslaugų pirkėjas.... 33. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovo klientų sąrašas kaip toks,... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš 1994 m. rugsėjo 14 d. AB... 35. Dėl įrodinėjimo specifikos esant ginčui dėl nesąžiningos konkurencijos,... 36. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių... 38. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė... 39. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių... 40. Dėl atsakovų atsakomybės pasinaudojus komercine paslaptimi... 41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad... 42. Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys,... 43. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad visų... 44. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovo bendrovės yra... 45. Taigi byloje yra nustatytos visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos.... 46. Pažymėtina tai, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata,... 47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai... 48. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškovo patirtų... 49. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 51. Kasacinis teismas patyrė 84,60 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...